Draudimo įmonės analizė

935 0

KAUNO KOLEGIJOS

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

Finansinių rinkų ir investicijų savarankiškas darbas

DRAUDIMO RINKOS LIETUVOJE ANALIZĖ

Darbą atliko: FN 4 gr. studentės:

Gabrielė Ulevičiūtė

Ugnė Ruseckaitė

Vilma Venckutė

Karolina Ratkutė

Tikrino: lekt. Danutė Binkienė

Kaunas 2015

TURINYS

ĮVADAS

3

1.DRAUDIMAS 4

1.1 DRAUDIMO SĄMPRATA 4

1.2. LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS RODIKLIAI 6

2. LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS ANALIZĖ 2013-2014 M. 9

LITERATŪRA 11

 

ĮVADAS

Žmogus visuomet siekia būti saugus, apsaugoti artimuosius, savo turtą, todėl galimų rizikų sumažinimui, saugumo jausmo padidinimui naudojami įvairūs draudimo elementai ir formos.

Ekonominiu požiūriu draudimas atlieka kapitalo, pajamų ir kredito išsaugojimo funkcijas, yra svarbus kapitalo rinkos investuotojas, darbo rinkos vartotojas, apsaugo nu

uo galimų nuostolių arba juos sumažina. Socialiniu požiūriu draudimas vertinamas kaip žmonių gerovės palaikymo ir turtinių skirtumų mažinimo priemonė. Todėl draudimo verslas pasaulyje yra viena iš perspektyviausių verslo rūšių.

Draudikai yra stambiausi instituciniai investuotojai tiek nacionalinės ekonomikos ribose, tiek ir tarptautiniu mastu. Būdamas svarbiausiu valstybinės draudimo ir aprūpinimo sistemos papildymu, o iš dalies ir pakaitalu, draudimas užtikrina būtiną gyventojų socialinės apsaugos lygį.

Draudimo naudą nelaimėje pažinsi, ko gero, taip pasakytų kiekvienas apsidraudęs ir kažkada su nemenka bėda susidūręs žmogus. Draudimo įstaigos rengia ve

eiklos apžvalgas, kurios rengiamos keturis kartus per metus. Jose pateikiami atitinkamo laikotarpio pargindiniai Lietuvos draudimo rinkos rodikliai, įvertinami pokyčiai ir galima jų įtaka tolimesniam rinkos vystymuisi. Įvertinant šalies ekonominės aplinkos pokyčius apžvelgiama gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų raida, atskirų dr
raudimo grupių bei rūšių vystymosi tendencijos. Apžvalgos rezultatai leidžia atskleisti draudimo įmonės naudinguma, pelningumą ir kitus svarbius rodiklius, kurie svarbūs visiuomenei.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos draudimo rinką 2013 – 2014 m.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti draudimo sampratą.

Atlikti Lietuvos 2013-2014 m. draudimo rinkos analizę;

 

1.DRAUDIMAS 1.1 DRAUDIMO SAMPRATA

Draudimas atsirado apie 4500 m. pr. Kr. Kinijoje, vietiniams pirkliams plukdant savo krovinius vandeningomis Kinijos upėmis, kroviniai dažnai nuskęsdavo. Todėl tie pirkliai įkūrė laikinas sąjungas. Laivui nuskendus, nuostolius patirdavo visi sąjungos nariai, o ne vienas, kuriam būtų labai sunku vienam pakelti visų nuostolių naštą. Tai ir buvo pati draudimo pradžia.

Draudimas, kaip ekonomikos šaka, susiformavo XIII a., būtent tada draudimo operacija buvo atskirta nuo paskolos suteikimo. Seniausia iki šiol draudimo sutartis buvo pasirašyta 1347 metais. Iki XX a. draudimas vystėsi trimis kryptimis: gaisrų, jūros ir gy

yvybės. XX amžiuje labai išaugo draudimo veiklos apimtys, atsirado naujos draudimo rūšys, kurių dabar jau yra virš 200.

Šiais laikais įvairi žmogaus veikla, ypač ūkinė, dažnai siejama su kokia nors rizika. Pirkėjas rizikuoja įsigyti nekokybišką pirkinį, tiekėjas krovinį ar transporto priemonę ir t.t. Norint išvengti minėtų ir panašių atvejų: bankininkams – laiku ar visiškai negauti savų pinigų, keleiviams – pavėluoti, vežėjams – sugadinti arba prarasti palengvinti jų padarinius, imamasi įvairiausių priemonių: specialių kokybės kontrolės priemonių, “saugių” kreditavimo sąlygų, arbitražų ir daugelio kitų. Suprantama, kad ka

ai kurių minėtų įvykių sunku, o dažnai ir neįmanoma išvengti. Šie įvykiai yra tradiciniai šiuolaikinių finansinių sandorių, vadinamų draudimu, objektai. Kiekvieno iš minėtų įvykių pasirodymo atskirai dažniausiai neįmanoma numatyti, tačiau, nagrinėjant daugybę tokių įvykių, aptinkami jų pasikartojimo dėsningumai. Tai leidžia juos iš anksto numatyti ir imtis priemonių, palengvinančių nepageidaujamas pasekmes.

Draudimo sąvoka literatūroje yra apibrėžiama labai nevienodai, kadangi tai didžia dalimi priklauso nuo pasirinkto pagrindinio aspekto. Ir nė vienas apibrėžimų, atrodo, nėra universalus. Pavyzdžiui, įstatymų leidėjas ir kitos valstybinės institucijos mano, kad terminas privalo nužymėti griežtas ribas, jog būtų galima nuspręsti ar konkreti garantavimo ar įsipareigojimo atlyginti sutartis yra reguliuojama draudimui skirto įstatymo.

Viena iš draudimo sąvokų būtų tokia. Draudimas – ekonominių, finansinių ir socialinių santykių visuma, kurią formuoja ypatinga šalies teisinė bazė, ir kuri formuoja tikslingą fondą iš namų ūkio, gamybinio, kreditinio, valstybinio sektorių bei tarptautinių organizacijų piniginių lėšų, kurį vėliau paskirto ir panaudoja to fondo dalyvių patirtų nuostolių dėl nepalankių, bet aptartų sąlygų atlyginimui. Draudimas yra ir rizikos valdymo priemonė, naudojama apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių rizikos. Draudimo pagalba siekiama iš anksto apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, kurie atsiranda dėl draudiminio įvykio.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (54) yra skiriamos dvi draudimo šakos – gyvybės ir negyvybės draudimas. Jų klasifikacija pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Lietuvos draudimo šakos ir

r grupės

Ne gyvybės draudimas

draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

draudimas ligos atvejui;

sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;

geležinkelio transporto priemonių draudimas;

skraidymo aparatų draudimas;

laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;

vežamų krovinių draudimas;

turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

turto draudimas nuo kitų rizikų;

su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

kredito draudimas;

laidavimo draudimas;

finansinių nuostolių draudimas;

teisinių išlaidų draudimas;

pagalbos draudimas;

draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Gyvybės draudimas

gyvybės draudimas;

sutuoktuvių ir gimimų draudimas;

gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui);

tontinos;

pensijų kaupimo veikla.

 

Gyvybės draudimas

Tai yra draudimo rūšis, kada yra apdraudžiama nurodyto asmens gyvybė ir sveikata bei nurodomas naudos gavėjas — asmuo, kuris gauna naudą, jeigu apdraustas asmuo miršta arba suserga kritine liga. Dalis gyvybės draudimo įmokų yra naudojamos lėšų kaupimui, ir naudos gavėjas po kontrakte numatyto laiko, pvz., 10 metų, gali atsiimti sukauptas lėšas. Jeigu gyvybės draudimas yra taikomas ne mažiau nei nustatytą laikotarpį, klientui yra pritaikoma mokesčių lengvata. Gyvybės draudimas yra sudaromas periodui ne trumpesniam nei 5 metai, tačiau gali būti bet kada nutrauktas.

Pagrindinės gyvybės draudimo funkcijos yra šios:

reguliarus taupymas;

finansinė parama nelaimės atveju;

pajamos išėjus į pensiją;

pinigai vaikų mokslui;

finansinė sutuoktinio apsauga;

dovana (vaikams, anūkams);

skolų grąžinimo garantija.

Ne gyvybės draudimas

Lietuvoje ne gyvybės draudimas kaip atskira draudimo ša

aka pradėjo plėtotis 1996 metais liepos 10 d. priėmus Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą, kuriame akcentuota, kad draudimo įmonė negali teikti paslaugų, priskiriamų skirtingoms draudimo šakoms.

Ne gyvybės draudimu vadinama dėl draudiminio įvykio ir įstatymo ar sutarties pagrindu atsiradusi finansinė ūkinė veikla, ginanti ūkio subjektų ir piliečių turtinius interesus. Šių interesų gynimas pagrįstas piniginiais fondais, sudarytais iš tų ūkio subjektų ir piliečių sumokėtų draudimo įmokų.

Terminas “ne gyvybės draudimas” yra kritikuojamas kai kurių Lietuvos draudimo specialistų, tačiau kaip reiktų pavadinti šią draudiminę šaką, nenurodoma. Todėl siekiant apibrėžti ne gyvybės draudimo sąvoką, apibrėžimo, kuris apimtų visas šios šakos draudimo paslaugų grupes, nėra.

Studijuojant užsienio šalių literatūrą, randama įvairių ne gyvybės draudimą nusakančių sąvokų: ne gyvybės draudimas vadinamas “bendruoju draudimu”, “turto draudimu”, “trumpo laikotarpio draudimo veikla”. Sąvoka “bendrasis draudimas” atspindi tą įvairovę skirtingų draudimo rūšių, kurios sudaro ne gyvybės draudimo paslaugų visumą. Tačiau Lietuvoje ši sąvoka skiriama apibūdinti kelių draudimo įmonių tarpusavio susitarimą bendrai suteikti draudimo apsaugą vienam ir tam pačiam draudimo objektui nuo tos pačios rizikos.

1.2. LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS RODIKLIAI

Draudimo rinka – finansų rinkoje veikiantis mainų mechanizmas, suvedantis draudimo paslaugų pardavėjus ir pirkėjus, taip suformuojant draudimo paslaugų pasiūlą ir paklausą, kurią reguliuoja ypatinga piniginių santykių forma “draudimo įmoka – draudimo išmoka” ir kuri leidžia šioms abejoms šios rinkos dalyvių p. . .

Draudimo tankis yra rodiklis, apibūdinantis draudimo rinkos plėtrą ir leidžiantis atlikti skirtingų šalių palyginimą. Šis rodiklis parodo vidutinį draudimo premijos dydį, tenkantį vienam gyventojui.

"draudimo

čia Di – i-ojo asmens (fizinio ir juridinio) draudimo įmoka.

Draudimo tankį reikėtų vertinti atsargiai dėl šių priežasčių: kontraktai gali būti nupirkti ne tų šalių piliečių, kuriose buvo išrašytas draudimo polisas yra esminių šalių išsivystymo ir gyvenimo lygio (taigi ir kaštų) skirtumų; gyvybės draudikų dalyvavimas valdant pirmąjį ramstį gali sukelti esminių skirtumų tarp šalių.

Draudimo prasiskverbimas:

Draudimo prasiskverbimas atspindi per ataskaitinį laikotarpį pasirašytų draudimo bruto įmokų ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį.

"prasiskverbimas

čia Di – per ataskaitinį laikotarpį pasirašytų draudimo bruto įmokų suma, BVP – bendras vidaus produktas.

Kartais literatūroje pateikiamas draudimo prasiskverbimo apibrėžimas, įtraukiantis tik gyvybės draudimo premijas, vis dėlto, paprastai praktikuojama skaičiuoti tiek visų draudimo įmokų, tiek atskirai gyvybės ir ne gyvybės draudimo įmokas. Draudimo prasiskverbimo rodiklis padeda palyginti draudimo veiklos svarbą šalies ekonomikoje, stebėti draudimo sektoriaus plėtrą, gaila, bet draudimo prasiskverbimas neparodo draudimo įtakos BVP pokyčiams.

Draudimo išsiplėtimas:

Draudimo išsiplėtimas yra per ataskaitinį laikotarpį sudarytų draudimo sutarčių ir šalies gyventojų skaičiaus santykis, kuris nėra tobulas, o turi nemažai trūkumų. Draudimo išsiplėtimas teoriškai turėtų atspindėti draudimo išsivystymo lygį, kuris nusakomas sutarčių kiekiu gyventojui, vis dėlto nėra aišku, ar sutartys apskritai apibūdina draudimo rinką, ką jau kalbėti apie tai, kad šis rodiklis visiškai nenusako vidutinės draudimo sumos ir draudimo įmokos santykio gyventojų pajamose. Tad būtina išmanyti šalies ypatumus prieš pasitelkiant šį rodiklį analizei.

2. LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS ANALIZĖ 2013-2014 M.

2013 m. – 2014 m. draudimo rinka buvo pelninga ir šiuo metu situacija yra gera, tačiau prognozuojami pokyčiai. Rinka labai dinamiška, tikėtina, kad įvyks nuosmukis.

2013 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos Respublikoje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai pasirašė 441,3 mln. litų draudimo įmokų, t. y. net 10,9 proc. daugiau nei praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. Pastaraisiais metais draudimo rinka auga ir artėja prie iki krizės buvusio lygio, kai 2007 m. iš viso buvo pasirašyta daugiau nei 2 mlrd. litų įmokų. Atskiruose segmentuose rinka jau pasiekė prieš krizę buvusį lygį.

1 lentelė. Pasirašytos įmokos

Draudimo šakos Suma (mln. Lt) Augimo tempas
2013m. I ketv. (%) 2012 m. I ketv. (%)
Gyvybės draudimas 132,9 ▲ 10,4 ▼ 8,5
Ne gyvybės draudimas 308,4 ▲ 11,1 ▲ 4,0
Iš viso 441,3 ▲ 10,9 ▼ 0,1

Šaltinis: Lietuvos Banko rinkos duomenys

Lietuvos draudimo rinkos apimties padidėjimą lėmė reikšmingas ne gyvybės draudimo rinkos augimas. Kiekvienų metų pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais ne gyvybės draudimo dalis rinkoje padidėja dėl vis dar juntamo TPVCA sutarčių sudarymo cikliškumo. 2013 m. pirmąjį ketvirtį ne gyvybės draudimo šakos apimtis sudarė 69,9 proc. visos draudimo rinkos. Ne gyvybės draudimo šakos augimui įtaką daro ne tik TPVCA, bet ir antros draudimo grupės pagal dydį – kasko – apimties augimas.

Ne gyvybės draudimo sudarytų sutarčių skaičius išaugo 3,0 proc. (iki 1,1 mln. vnt.), o galiojančių sutarčių skaičius – 2,4 proc. (iki 3,2 mln. vnt.). Jau keletą metų iš eilės didėjantis ne gyvybės draudimo sudarytų ir galiojančių sutarčių skaičius rodo ne gyvybės draudimo rinkos plėtrą. Palyginti su pasirašytomis įmokomis, vidutiniškai pagal sudarytą sutartį pasirašoma didesnė ne gyvybės draudimo įmoka. Net 15 proc. daugiau sudaryta naujų draudimo sutarčių. Tačiau naujų sutarčių sudarymo tempas nėra pakankamas, kad kompensuotų nutrūkusių ir pasibaigusių sutarčių skaičių. Galiojančių sutarčių skaičius, rodantis tikslesnį gyvybės draudimo rinkos dydį, vis dar mažėja.

 

2 lentelė. Galiojančios sutartys

Draudimo šakos Skaičius (tūkst. vnt.) Augimo tempas
2013m. I ketv. (%) 2012 m. I ketv. (%)
Gyvybės draudimas 390,4 ▼ 0,8 ▼ 1,0
Ne gyvybės draudimas 3118,8 ▲ 2,4 ▲ 1,4
Iš viso 3579,1 ▲ 2,1 ▲ 1,1

 

LITERATŪRA

 

https://www.lb.lt/draudimo_sektoriaus_veiklos_apzvalgos

https://www.lb.lt/draudimo_rinka_1

http://www.draudimas.com/rinkos-pulsas/

https://www.lb.lt/lietuvos_draudimo_rinkos_2013_m_i_ketv_apzvalga Žiūrėta 2015-05-24

 

Join the Conversation