BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ IŠLAIDŲ SĄMATOS VYKDYMO BUHALTERINĖS APSKAITOS DARBO ORGANIZAVIMAS

64 0

1. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ IŠLAIDŲ SĄMATOS VYKDYMO BUHALTERINĖS APSKAITOS DARBO ORGANIZAVIMAS

1.1 BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS IR JŲ STEIGIMO TVARKA

Biudžetinė įstaiga yra savo pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, visiškai arba iš dalies išlaikomas iš valstybės arba savivaldybių biudžetų asignavimų ir taip įvardytas jo steigimo dokumentuose. Ji gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, taip pat būti ieškovu arba atsakovu teisme.

Biudžetinės įstaigos steigiamos tam tikroms valstybės funkcijoms vykdyti.

Toliau pateikiamas šių įstaigų skirstymas pagal valstybės vykdomas funkcijas:

1. Bendras valstybės valdymas:

Lietuvos Respublikos Prezidentūra, L

Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos ambasados ir atstovybės užsienyje, valstybės finansų ir mokesčių įstaigos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldos institucijos ir kitos valdymo įstaigos.

2. Gynyba:

Karinės mokslo įstaigos, kariniai batalionai, savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, motorizuota pėstininkų brigada ir kitos karinės įstaigos.

3. Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga:

Policijos komisariatai, pasienio policija, priešgaisrinės apsaugos tarnybos, teisėsaugos institucijos, pataisos darbų kolonijos, kalėjimai ir kitos įstaigos.

4. Švietimas:

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo pradinės ir vidurinės mokyklos, internatinės mokyklos, profesinės mokyklos, aukštesniosios mokyklos, kolegijos, aukštosios mokyklos, kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.

5. Sveikatos apsauga:

Valstybės asmens s
sveikatos priežiūros biudžetinės, valstybės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, mokslo institucijos ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.

6. Socialinė apsauga:

Globos ir rūpybos įstaigos, senelių globos namai (pensionai), įstaigos, globojančios negalią turinčius asmenis, kitos globos ir rūpybos įstaigos.

7. Poilsis ir kultūra:

Sportininkų rengimo centrai, bibliotekos, muziejai, p
parodų salės, kino studijos, teatrai, viešosios informacijos institucijos, religinės bendruomenės ir kt. įstaigos.

8. Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija:

Nacionaliniai parkai, Veterinarijos tarnybos ir kt.

Biudžetinės įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymais, kitais teisės aktais, biudžetinių įstaigų steigimo dokumentais.

Biudžetinė įstaiga gali būti steigiama, jeigu tam tikslui yra numatyti asignavimai valstybės arba savivaldybių biudžetuose.

Tokia įstaiga laikoma įsteigta, kai yra įregistruojama Juridinių asmenų registre. Steigimo dokumente, kuris yra teisinis dokumentas, nurodomi šie duomenys:

• įstaigos pavadinimas;

• įstaigos teisinė forma;

• įstaigos buveinė;

• įstaigos veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis bei rūšis;

• įstaigos vadovo pareigybės pavadinimas ir jo kompetencija;

• įstaigos steigimo dokumentų keitimo tvarka;

• kitos įstatymo arba steigėjo n

nustatytos nuostatos.

Biudžetinės įstaigos veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.

Ji gali būti pertvarkoma į valstybės arba savivaldybės įmonę ar viešąją įstaigą.

Biudžetinė įstaiga privalo:

• įgyvendinti ir vykdyti steigimo dokumentuose numatytus uždavinius ir funkcijas;

• sudaryti programos sąmatą patvirtintoms programoms vykdyti;

• naudoti valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų asignavimus pagal nustatytą paskirtį;

• užtikrinti valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto apsaugą;

• tvarkyti buhalterinę apskaitą, teikti buhalterinę atskaitomybę ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

Biudžetinė įstaiga turi teisę:

• turėti sąskaitas bankuose ir antspaudą su savo pavadinimu;

• pirkti ar kitaip įgyti turtą, jį valdyti, naudoti ir disponuoti j
juo įstatymų nustatyta tvarka;

• sudaryti sandorius bei prisiimti įsipareigojimus;

• vadovaudamasi asignavimų valdytojo nustatyta tvarka patvirtintais darbuotojų skaičiaus normatyvais, nustatyti vidaus struktūrą;

• teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas, jei jų nenustato kiti teisės aktai;

• nustatyta tvarka gauti asignavimus iš biudžeto ir juos naudoti steigimo dokumentuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;

• atsiskaityti už gautas prekes, atliktus darbus bei paslaugas įvairia forma, neprieštaraujančia įstatymams.

Įsteigta ir užregistruota biudžetinė įstaiga, pavestų funkcijų vykdymui, priklausomai nuo steigėjo finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžetų pagal asignavimų valdytojų patvirtintas programų sąmatas.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai.

Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybių administracijos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai.

Laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų, biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojai privalo:

• naudoti biudžeto lėšas savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti ir paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms įstaigoms programoms vykdyti;

• organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;

• nustatyti ir tvirtinti savo ir pavaldžių įstaigų programas, jų sąmatas, neviršydami patvirtintų asignavimų;

• užtikrinti atskaitomybės teisingumą ir pateikimą laiku;

• nustatytais terminais parengti atskaitomybę;

• užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą ir efektyvumą.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai rengia ir, suderinę su Finansų ministerija, tvirtina vadovaujamos įstaigos bei pavaldžių įstaigų programoms vykdyti:

• valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų s
skaičiaus normatyvus;

• mitybos, medikamentų, aprangos ir patalynės pinigines normas, jeigu kiti norminiai dokumentai nenustato kitaip.

Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai rengia ir, suderinę su savivaldybės administracija, tvirtina:

• valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus normatyvus;

• mitybos, medikamentų, aprangos ir patalynės pinigines normas, jeigu kiti norminiai dokumentai nenustato kitaip.

1.2 APSKAITOS POLITIKA

Apskaitos politika – tai apskaitos principai, apskaitos taisyklės ir metodai, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.

Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti tvarkoma ūkio subjekto apskaita, yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuriame pasakyta, kad kiekvienas ūkio subjekto vadovas turi pasirinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas ir vadovaudamasis apskaitos standartais.

Biudžetinė įstaiga privalo pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija:

• būtų naudinga naudotojams;

• teisingai atspindėtų įstaigos finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus;

• atspindėtų ūkinių operacijų ir įvykių turinį;

• būtų išsami.

Įstaigos vadovas įsakymu patvirtina apskaitos politiką.

Įsakyme išdėstomos:

• bendrosios nuostatos apie programos sąmatos vykdymo apskaitą;

• pasirinkta buhalterinės apskaitos vedimo tvarka;

• įstaigoje taikomas individualus sąskaitų planas;

• naudojamos kompiuterinės programos;

• finansų kontrolės reikalavimai;

• kitos tvarkos.

Bendrosiose nuostatose išvardinami norminiai dokumentai, kuriais vadovaujantis tvarkoma biudžeto ir ne biudžeto lėšų apskaita.

Buhalterinės apskaitos vedimo tvarkoje numatoma kiekvieno apskaitos modulio vedimo tvarka:

• piniginių lėšų apskaitos vedimo tvarka;

• ilgalaikio turto įsigijimo;

• ilgalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti;

• ilgalaikio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarka;

• atsargų pajamavimo i

ir išardymo bei nurašymo tvarka;

• trumpalaikio turto pajamavimo ir išdavimo bei nurašymo tvarka;

• nereikalingo arba netinkamo naudoti turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarka;

• inventorizacijos atlikimo tvarka;

• atskaitingų asmenų atsiskaitymo ir kita tvarka.

Kitoje tvarkoje nustatomi normatyvai įvairioms išlaidoms, pvz., mobiliųjų telefonų naudojimo, valymo priemonių ir kitų pagalbinių darbo priemonių normos, kanceliarinių prekių normos per tam tikrą laikotarpį, dovanų pajamavimo tvarka, lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms tvarka ir kt.

Įstaigos vadovo įsakymu patvirtinamas įstaigoje taikomas individualus sąskaitų planas.

Vyriausiasis buhalteris pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą privalo vykdyti išankstinę finansų kontrolę, pasirašydamas atitinkamus dokumentus, leidžiančius atlikti ūkinę operaciją.

Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto asignavimų, programų sąmatų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, o kitų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų asignavimų, programų sąmatų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės ir savivaldybių kontrolė.

1.3 APSKAITOS DOKUMENTAI

Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio tapatumą.

Apskaitos registras – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinami duomenys remiantis apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – lietuvių ir užsienio kalba. Gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą.

Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai:

1) apskaitos dokumento pavadinimas;

2) ūkio subjekto, . . .

Komentuokite!