BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ IŠLAIDŲ SĄMATOS VYKDYMO BUHALTERINĖS APSKAITOS DARBO ORGANIZAVIMAS

1. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ IŠLAIDŲ SĄMATOS VYKDYMO BUHALTERINĖS APSKAITOS DARBO ORGANIZAVIMAS

1.1 BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS IR JŲ STEIGIMO TVARKA

Biudžetinė įstaiga yra savo pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, visiškai arba iš dalies išlaikomas iš valstybės arba savivaldybių biudžetų asignavimų ir taip įvardytas jo steigimo dokumentuose. Ji gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, taip pat būti ieškovu arba atsakovu teisme. Biudžetinės įstaigos steigiamos tam tikroms valstybės funkcijoms vykdyti. Toliau pateikiamas šių įstaigų skirstymas pagal valstybės vykdomas funkcijas: 1. Bendras valstybės valdymas:Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos ambasados ir atstovybės užsienyje, valstybės finansų ir mokesčių įstaigos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldos institucijos ir kitos valdymo įstaigos.2. Gynyba:Karinės mokslo įstaigos, kariniai batalionai, savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, motorizuota pėstininkų brigada ir kitos karinės įstaigos.3. Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga: Policijos komisariatai, pasienio policija, priešgaisrinės apsaugos tarnybos, teisėsaugos institucijos, pataisos darbų kolonijos, kalėjimai ir kitos įstaigos.4. Švietimas:Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo pradinės ir vidurinės mokyklos, internatinės mokyklos, profesinės mokyklos, aukštesniosios mokyklos, kolegijos, aukštosios mokyklos, kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.5. Sveikatos apsauga:Valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinės, valstybės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, mokslo institucijos ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos. 6. Socialinė apsauga:Globos ir rūpybos įstaigos, senelių globos namai (pensionai), įstaigos, globojančios negalią turinčius asmenis, kitos globos ir rūpybos įstaigos.7. Poilsis ir kultūra:Sportininkų rengimo centrai, bibliotekos, muziejai, parodų salės, kino studijos, teatrai, viešosios informacijos institucijos, religinės bendruomenės ir kt. įstaigos.8. Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija: Nacionaliniai parkai, Veterinarijos tarnybos ir kt.

Biudžetinės įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymais, kitais teisės aktais, biudžetinių įstaigų steigimo dokumentais.Biudžetinė įstaiga gali būti steigiama, jeigu tam tikslui yra numatyti asignavimai valstybės arba savivaldybių biudžetuose.Tokia įstaiga laikoma įsteigta, kai yra įregistruojama Juridinių asmenų registre. Steigimo dokumente, kuris yra teisinis dokumentas, nurodomi šie duomenys:• įstaigos pavadinimas;• įstaigos teisinė forma;• įstaigos buveinė;• įstaigos veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis bei rūšis;• įstaigos vadovo pareigybės pavadinimas ir jo kompetencija;• įstaigos steigimo dokumentų keitimo tvarka;• kitos įstatymo arba steigėjo nustatytos nuostatos.Biudžetinės įstaigos veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.Ji gali būti pertvarkoma į valstybės arba savivaldybės įmonę ar viešąją įstaigą.Biudžetinė įstaiga privalo:• įgyvendinti ir vykdyti steigimo dokumentuose numatytus uždavinius ir funkcijas;• sudaryti programos sąmatą patvirtintoms programoms vykdyti;• naudoti valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų asignavimus pagal nustatytą paskirtį;• užtikrinti valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto apsaugą;• tvarkyti buhalterinę apskaitą, teikti buhalterinę atskaitomybę ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.Biudžetinė įstaiga turi teisę:• turėti sąskaitas bankuose ir antspaudą su savo pavadinimu;• pirkti ar kitaip įgyti turtą, jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo įstatymų nustatyta tvarka;• sudaryti sandorius bei prisiimti įsipareigojimus;• vadovaudamasi asignavimų valdytojo nustatyta tvarka patvirtintais darbuotojų skaičiaus normatyvais, nustatyti vidaus struktūrą;• teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas, jei jų nenustato kiti teisės aktai;• nustatyta tvarka gauti asignavimus iš biudžeto ir juos naudoti steigimo dokumentuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;• atsiskaityti už gautas prekes, atliktus darbus bei paslaugas įvairia forma, neprieštaraujančia įstatymams.Įsteigta ir užregistruota biudžetinė įstaiga, pavestų funkcijų vykdymui, priklausomai nuo steigėjo finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžetų pagal asignavimų valdytojų patvirtintas programų sąmatas. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai.Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybių administracijos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai.Laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų, biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojai privalo:• naudoti biudžeto lėšas savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti ir paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms įstaigoms programoms vykdyti;• organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;• nustatyti ir tvirtinti savo ir pavaldžių įstaigų programas, jų sąmatas, neviršydami patvirtintų asignavimų;• užtikrinti atskaitomybės teisingumą ir pateikimą laiku;• nustatytais terminais parengti atskaitomybę;• užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą ir efektyvumą.Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai rengia ir, suderinę su Finansų ministerija, tvirtina vadovaujamos įstaigos bei pavaldžių įstaigų programoms vykdyti:• valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus normatyvus;• mitybos, medikamentų, aprangos ir patalynės pinigines normas, jeigu kiti norminiai dokumentai nenustato kitaip.Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai rengia ir, suderinę su savivaldybės administracija, tvirtina:• valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus normatyvus;• mitybos, medikamentų, aprangos ir patalynės pinigines normas, jeigu kiti norminiai dokumentai nenustato kitaip.

1.2 APSKAITOS POLITIKA

Apskaitos politika – tai apskaitos principai, apskaitos taisyklės ir metodai, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti tvarkoma ūkio subjekto apskaita, yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuriame pasakyta, kad kiekvienas ūkio subjekto vadovas turi pasirinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas ir vadovaudamasis apskaitos standartais. Biudžetinė įstaiga privalo pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija:• būtų naudinga naudotojams;• teisingai atspindėtų įstaigos finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus;• atspindėtų ūkinių operacijų ir įvykių turinį;• būtų išsami.Įstaigos vadovas įsakymu patvirtina apskaitos politiką.Įsakyme išdėstomos:• bendrosios nuostatos apie programos sąmatos vykdymo apskaitą;• pasirinkta buhalterinės apskaitos vedimo tvarka;• įstaigoje taikomas individualus sąskaitų planas;• naudojamos kompiuterinės programos;• finansų kontrolės reikalavimai;• kitos tvarkos.Bendrosiose nuostatose išvardinami norminiai dokumentai, kuriais vadovaujantis tvarkoma biudžeto ir ne biudžeto lėšų apskaita.Buhalterinės apskaitos vedimo tvarkoje numatoma kiekvieno apskaitos modulio vedimo tvarka:• piniginių lėšų apskaitos vedimo tvarka;• ilgalaikio turto įsigijimo;• ilgalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti;• ilgalaikio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarka;• atsargų pajamavimo ir išardymo bei nurašymo tvarka;• trumpalaikio turto pajamavimo ir išdavimo bei nurašymo tvarka;• nereikalingo arba netinkamo naudoti turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarka;• inventorizacijos atlikimo tvarka;• atskaitingų asmenų atsiskaitymo ir kita tvarka.Kitoje tvarkoje nustatomi normatyvai įvairioms išlaidoms, pvz., mobiliųjų telefonų naudojimo, valymo priemonių ir kitų pagalbinių darbo priemonių normos, kanceliarinių prekių normos per tam tikrą laikotarpį, dovanų pajamavimo tvarka, lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms tvarka ir kt. Įstaigos vadovo įsakymu patvirtinamas įstaigoje taikomas individualus sąskaitų planas.Vyriausiasis buhalteris pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą privalo vykdyti išankstinę finansų kontrolę, pasirašydamas atitinkamus dokumentus, leidžiančius atlikti ūkinę operaciją.Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto asignavimų, programų sąmatų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, o kitų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų asignavimų, programų sąmatų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės ir savivaldybių kontrolė.

1.3 APSKAITOS DOKUMENTAI

Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos registras – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinami duomenys remiantis apskaitos dokumentais.Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – lietuvių ir užsienio kalba. Gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą. Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai:1) apskaitos dokumento pavadinimas;2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas bei kodas;3) apskaitos dokumento data;4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jei ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;6) asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos.Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos apskaitoje naudojamus dokumentus galima suskirstyti į tokias grupes:• piniginiai dokumentai: čekiai, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, darbo užmokesčio ir stipendijų išmokėjimo žiniaraščiai;• materialiniai dokumentai: sąskaitos, sąskaitos faktūros, važtaraščiai, reikalavimai;• darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentai: darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įsakymai, vykdomieji raštai;• specialūs dokumentai – tik biudžetinėse įstaigose naudojami dokumentai: valgiaraščiai-reikalavimai, skirti maisto produktams iš sandelio išduoti ir apskaityti jų suvartojimą, vaikų lankomumo apskaitos žiniaraščiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pan. Piniginiai dokumentai.Čekis – tai išrašytas mokėjimo dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išduoti čekyje įrašytą pinigų sumą čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui. Čekyje turi būti šie rekvizitai:1) žodis „Čekis“ dokumento tekste ta kalba, kuria jis surašytas;2) besąlygiškas pavedimas sumokėti nurodytą sumą;3) įrašytas mokėtojas (banko pavadinimas);4) mokėjimo vieta;5) pinigų gavėjo pavadinimas;6) čekio išrašymo vieta ir data (mėnuo rašomas žodžiu);7) čekio davėjo parašas.Čekiai priskiriami laisvos formos apskaitos dokumentams. Jie surašomi tik specialiuose blankuose. Dažniausiai naudojami gryniesiems pinigams iš įstaigos sąskaitos banke paimti. Jais gali būti mokami atlyginimai arba atsiskaitoma su tiekėjais ir kitais kreditoriais. Bankų klientai gali naudoti tik iš komercinio banko, kuriame turi atsiskaitomąją sąskaitą, įsigytus čekius. Draudžiama sugadintus čekius naikinti. Jie turi likti knygelėje. Jei sugadinamas jau išplėštas čekis, jis turi būti įklijuotas į knygelę. Čekio numeris blankuose išspausdinamas spaustuvėje. Prieš išduodant Čekių knygelę banko klientui, kiekviename čekyje dedamas banko antspaudas. Įstaigos, kuriai išduota čekių knygele, rekvizitai taip pat įrašomi čekyje prieš išduodant knygelę klientui. Įrašoma mokėjimo (čekyje) ir išrašymo (čekio šaknelėje) datos ir vieta. Pagal Lietuvos Respublikos čekio įstatymą čekis turi būti apmokėtas: Lietuvoje – per 8 dienas nuo išrašymo, kai pinigai turi būti išmokėti, o Europoje – per 20 dienų. Į šių dienų skaičių įeina ir nedarbo bei švenčių dienos.Čekį pasirašo asmenys, kurių parašai patvirtinti banke. Pirmas pasirašo įstaigos administracijai atstovaujantis darbuotojas, o po jo – vyriausiasis finansininkas ar kitas įgaliotas buhalterijos darbuotojas. Čekio davėjas atsako už čekio apmokėjimą. Bet kuri čekyje įrašyta šios atsakomybės atsisakymo sąlyga negalioja. Šaknelėje pasirašo asmuo gavęs čekį. Pagal banko įstaigos reikalavimus nurodoma, kokiam tikslui bus panaudoti gauti pinigai.

Mokėjimo nurodymas (nurodymas) – tai įstaigos nurodymas savo bankui pervesti atitinkamą sumą iš jos sąskaitos į pinigų gavėjo sąskaitą. Atsiskaitydamas mokėjimo nurodymu, mokėtojas išrašo nustatytos formos mokėjimo nurodymą – blanką. Šiais dokumentais galima atsiskaityti už prekes, paslaugas, grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, mokesčius ir atlikti kitus mokėjimus. Mokėjimo nurodymas priskiriamas tipinės formos apskaitos dokumentams. Jo formos keisti negalima. Gali būti vienkartinis ar daugkartinis. Pasirašyti turi teisę tik įstaigos įgalioti asmenys, kurių parašų pavyzdžiai patvirtinti banke. Parašai tvirtinami įstaigos antspaudu. Pagal dabar galiojančią tvarką užpildytas mokėjimo nurodymas gali būti pateikiamas banko įstaigai vykdyti per 10 kalendorinių dienų.Mokėjimo nurodymų numeravimo tvarką įstaigos pasirenka pačios, tačiau rekomenduojama kiekvienais metais dokumentus numeruoti iš naujo. Kadangi išrašytas nurodymas banke priimamas per 10 kalendorinių dienų, rašant datą reikia atsižvelgti į pristatymo į banką galimybes, sąskaitoje esantį pinigų likutį bei Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytą atsiskaitymų tvarką. Mokėjimo nurodyme įrašoma:1) mokėtojo įstaigos pavadinimas ir kodas;2) banko, kuriame mokėtojo įstaiga turi atsiskaitomąją sąskaitą, pavadinimas ir banko kodas;3) mokėtojo sąskaitos banke (iš kurios bus pervedami pinigai) numeris;4) mokama suma skaičiais; 5) sąskaitos banke (į kurią bus pervedami pinigai) numeris;6) gavėjo pavadinimas;7) banko, kuriame gavėjas turi sąskaitą, pavadinimas ir kodas;8) suma žodžiais turi atitikti sumą skaičiais. Priešingu atveju mokėjimo nurodymas nevykdomas ir grąžinamas įstaigai;9) mokėjimo paskirties kodas. Neteisingai užpildžius rekvizitus bankas nevykdo mokėjimo operacijos. Pagal bankų vidaus tvarkos reikalavimus mokėjimo nurodymai su taisymais nepriimami. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo. Kasos pajamų orderis priskiriamas specialiesiems apskaitos dokumentams. Jo forma bei blankas griežtai reglamentuoti ir įstaigose negali būti keičiami. Naudojamas įmokoms grynaisiais pinigais bei įplaukoms valiuta į įstaigos kasą pajamuoti. Pagal patvirtintą tvarką kasos pajamų orderis išrašomas buhalterijoje, užregistruojamas kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnale ir perduodamas į kasą. Išrašytą kasos pajamų orderį draudžiama duoti pinigus mokančiam asmeniui. Dokumentą kasininkui privalo tiesiogiai perduoti buhalterijos darbuotojai. Draudžiama sugretinti kasininko ir finansininko (buhalterio) pareigas. Kasininkas priėmęs pinigus, patikrina, ar gautas orderis išrašytas teisingai ir teisėtai, jį pasirašo ir atiduoda atplėšiamą jo dalį (kvitą) pinigus sumokėjusiam asmeniui. Atlikta operacija įregistruojama kasos knygoje. Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijų dokumentai (taip pat ir sugadinti) su kasos knygos atplėšiamuoju lapu (kasininko ataskaita) grąžinami buhalterijai. Kasos išlaidų orderis priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams. Jo forma negali būti keičiama. Jis naudojamas iš įstaigos kasos išduotiems gryniesiems pinigams įforminti.Kasos išlaidų orderis išrašomas buhalterijoje, užregistruojamas kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnale ir perduodamas į kasą. Draudžiama išduoti išrašytą kasos išlaidų orderį pinigus gaunantiems asmenims, dokumentą kasininkui privalo perduoti buhalterijos darbuotojas. Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklėse numatyta, kad vietoj kasos išlaidų orderių gali būti naudojami atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai, prašymas išmokėti pinigus ir pan. Tokiu atveju šiuose dokumentuose turi būti rašomi visi kasos išlaidų orderio rekvizitai. Patartina orderius numeruoti kiekvienais metais atskirai. Orderyje įrašoma operacijos vykdymo-pinigų išmokėjimo data, dokumento, kuris pateisina ar sankcionuoja pinigų išmokėjimą, pavadinimas, data ir numeris. Svarbu įrašyti pinigus gaunančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimą, numerį, išdavimo datą ir vietą. Pinigai gali būti išmokami tik kasos išlaidų orderio išrašymo dieną.Jei pinigus gauna kitas asmuo pagal įgaliojimą, tai prieš parašą įrašoma „pagal įgaliojimą“. Įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio. Jei orderyje nėra pinigus gavusio asmens parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Darbo užmokesčio žiniaraštis – laisvos formos suvestinis apskaitos dokumentas, todėl kiekviena įstaiga gali jį sudaryti pagal savo poreikius. Jis skiriamas pavaizduoti per mėnesį darbuotojams priskaičiuotoms bei išskaičiuotoms sumoms, susijusioms su darbo santykiais bei užfiksuoti žinias apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį. Darbo užmokesčio žiniaraštyje yra numatomos žymos (darbuotojų parašai), liudijančios apie atlyginimo išmokėjimą. Dažniausiai šie dokumentai sudaromi kiekvienam įstaigos padaliniui atskirai. Pažymimos darbuotojams priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios sumos, išskaičiuoti įstatymuose nustatyti mokesčiai bei kiekvienam padalinio darbuotojui mokėtina darbo užmokesčio suma. Įstaigos administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas patvirtina pagal žiniaraštį mokėtinų darbuotojams atlyginimų bendrą sumą. Žiniaraščio gale įrašoma faktiškai išmokėta suma žodžiais ir kasos išlaidų orderio numeris. Žiniaraštį pasirašo jį sudaręs buhalterijos darbuotojas bei atlyginimus išmokėjęs kasininkas. Darbuotojas atlyginimo gavimą patvirtina parašu. Jei darbuotojams atlyginimai pervedami į jų asmenines sąskaitas banke, greta darbuotojo pavardės įrašomas mokėjimo dokumento numeris ir data. Jei dėl kokių nors priežasčių atlyginimas konkrečiam darbuotojui neišmokėtas, greta jam mokėtinos sumos įrašoma „deponuota“ ir ši suma perkeliama į Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinę. Susumuojama ir įrašoma šiame žiniaraštyje deponuotų atlyginimų suma. Jei įstaigoje nesudaroma atlyginimų priskaitymų suvestinė, buhalterinės korespondencijos, susijusios su atlyginimų priskaičiavimu, mokesčių išskaičiavimu, mokėtinų atlyginimų užfiksavimu, šie duomenys gali būti surašyti šiame dokumente. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis priskiriamas laisvos formos apskaitos dokumentams. Jis naudojamas darbuotojams išmokėto avanso ir atlyginimo sumoms įrodyti. Duomenys į šį žiniaraštį perkeliami iš darbuotojų asmeninių sąskaitų arba atlyginimų priskaitymų suvestinės. Esminis skirtumas, lyginant su darbo užmokesčio žiniaraščiu, yra tas, kad atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje nefiksuojamas atlyginimų priskaitymas bei visi išskaitymai iš jo, o tik registruojamas pinigų išmokėjimo faktas. Mažos įstaigos vietoj jo gali naudoti kasos išlaidų orderius. Šio žiniaraščio netikslinga naudoti tose įstaigose, kuriose visų darbuotojų atlyginimai pervedami į asmenines sąskaitas.Atlyginimo mokėjimo žiniaraštis pildomas tokia pat tvarka kaip ir darbo užmokesčio žiniaraštis.Materialiniai dokumentai.Sąskaita priskiriama laisvos formos apskaitos dokumentams, todėl jos forma ir naudojimas griežtai nereglamentuotas. Ši sąskaita naudojama tais atvejais, kai pagal galiojančią tvarką nereikia išrašyti sąskaitos faktūros ar PVM sąskaitos-faktūros. Įstaigos, gavusios laisvos formos sąskaitą, pirkimo operacijas gali pagrįsti tik tada, jei sąskaitoje yra visi juridinę galią suteikiantys rekvizitai. Sąskaita-faktūra priskiriama specialiems apskaitos dokumentams. Jos forma nėra griežtai reglamentuota, tačiau gali būti surašoma tik ant specialiai tam skirtų dokumentų blankų ir naudojama prekių, paslaugų ir kt. turto pardavimams įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms įforminti. Paprastai jos išrašomos įstaigos padalinyje, kuris atsako už prekių, paslaugų pardavimą. Mažesnėse įstaigose išrašyti šiuos dokumentus dažniausiai įpareigojami buhalterijos darbuotojai. Jei parduodamų prekių asortimentas yra labai platus ir netelpa viename dokumento blanke, turi būti išrašomi keli sąskaitų-faktūrų komplektai. Tokiu atveju pirmo komplekto apačioje rašoma „tęsinys“ ir nurodomas kitos sąskaitos-faktūros numeris. Tuo tarpu pastarojoje nebūtina kartoti visų privalomųjų rekvizitų, užtenka nurodyti, kokiame blanke yra dokumento pradžia. Sąskaitos segamos į atskirą bylą kartu su kitais pajamų dokumentais. Kadangi sąskaita-faktūra įforminamas prekių (paslaugų) pardavimas, joje privaloma nurodyti tik pardavėjo įmonės atsakingų už atliktą operaciją bei jos įforminimą asmenų vardus, pavardes, pareigas ir parašus.PVM sąskaita-faktūra priskiriama specialiems apskaitos dokumentams. Jos forma nėra griežtai reglamentuota, tačiau gali būti surašomos tik ant specialiai tam skirtų dokumentų blankų. PVM sąskaita-faktūra naudojama paslaugų suteikimo, prekių pagamintos produkcijos ar kt. turto pardavimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms operacijoms dokumentuoti. Ją privalo išrašinėti įstaiga ar fizinis asmuo įregistruotas PVM mokėtoju. Šio dokumento pildymo ir saugojimo tvarka yra tokia pati kaip ir sąskaitos-faktūros. PVM sąskaitoje-faktūroje yra pildomi tie patys rekvizitai kaip ir sąskaitoje-faktūroje, tik prie pildomų rekvizitų reikia įrašyti bendrą parduotų prekių (paslaugų) sumą įskaitant PVM, prekės taikomą PVM tarifą bei PVM sumą. Reikalavimas priskiriamas laisvos formos kontroliniams dokumentams. Jo forma ir rekvizitai įstaigose gali būti keičiami. Reikalavimas naudojamas įstaigos sandėlyje esamoms atsargoms užsakyti bei dokumentuoti šių atsargų išdavimą. Naudojimas nereglamentuotas jokiais norminiais aktais. Rekomenduojama, kad dokumento eilės numeryje būtų užšifruotas ir atsargas užsakančio padalinio kodas, įrašomas kiekvienai atsargų rūšiai suteiktas nomenklatūrinis numeris. Jeigu įstaiga reikalavime nesukodavo atsargų, galima nurodyti tik matavimo vieneto pavadinimą. Jeigu kokių nors atsargų sandėlyje trūksta ir dėl to išduodamas ne visas jų kiekis, išduodant likusias medžiagas išrašomas naujas reikalavimas. Jeigu atsargos dėl kokių nors priežasčių iš sandėlio neišduodamos, nurodomos priežastys. Važtaraščiai yra laisvos formos apskaitos dokumentai. Biudžetinėse įstaigose jie naudojami šiems tikslams:1. Medžiagų perkėlimas įstaigos viduje. Fiksuojamas materialinių vertybių judėjimas iš vieno padalinio į kitą. 2. Atliekų perdavimas į sandėlį. Dokumentuojamas perdavimas į sandėlį gamyboje susidariusių atliekų, kurias dar galima panaudoti gamyboje arba parduoti.3. Prekių gabenimas įstaigos padaliniams (vidinis). Naudojamas prekių ir kitų materialinių vertybių judėjimui tarp atskirų įstaigos padalinių, esančių tos pačios įstaigos teritorijoje, dokumentuoti. 4. Kiti važtaraščiai. Darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentai.Darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra svarbus dokumentas skaičiuojant darbo užmokestį darbuotojams. Kiekvieną dieną jį pildo atsakingas darbuotojas Statistikos departamento nustatyta forma ir tvarka. Žiniaraštyje rašoma darbuotojo pavardė, vardas, pareigos, sutartiniais ženklais žymimos nedirbtos dienos. Pasibaigus mėnesiui, vyriausiojo buhalterio nustatytą dieną šis žiniaraštis pristatomas į buhalteriją. Buhalterijos darbuotojai, priimdami žiniaraštį, patikrina, ar užpildyti visi rekvizitai, ar teisingai suskaičiuotos dirbtos ir nedirbtos dienos. Sutvarkytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pagrindas skaičiuoti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį.Specialūs dokumentai. Valgiaraštis-reikalavimas yra pagrindinis išlaidų dokumentas išduotiems iš sandėlio ir suvartotiems maisto produktams nurašyti. Gali būti naudojami kiti dokumentai: vienkartinis reikalavimas, sugedusių produktų ar trūkumų nurašymo bei produktų grąžinimo aktas. Valgiaraštis-reikalavimas rašomas kiekvieną dieną vienu egzemplioriumi. Jį surašo asmuo, kuris atsako už racionalų maitinimą. Dokumento pirmoje dalyje įrašomas įstaigos pavadinimas, data, pagal išlaidų normas ir žmonių skaičių besimaitinančių asmenų grupė. Antroje dalyje rašomi produktų pavadinimai ir jų kiekis, priklausantis nuo maitinimų skaičiaus per dieną (dažniausiai – tai pusryčiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė). Suskaičiuojamas bendras išduotų produktų kiekis. Dokumentą pasirašo išdavęs produktus sandėlininkas, gavęs virėjas ir sudaręs valgiaraštį-reikalavimą asmuo, tvirtina įstaigos vadovas. Vaikų lankomumo apskaitos žiniaraštis – tai dokumentas, kuriame žymimas faktiškai vaikų lankytų dienų skaičius. Dažniausiai sudaromas nustatytos formos žiniaraštis. Jį pildo atsakingas darbuotojas kiekvieną dieną. Į žiniaraštį įrašomi vaikų vardai ir pavardės, sutartiniais ženklais žymimos nelankytos dienos, nurodomos nelankymo priežastys. Pasibaigus mėnesiui, susumuojamos visos kiekvieno vaiko nelankytos dienos, įrašomas dėl pateisinamos priežasties praleistų dienų skaičius. Pristatomas į buhalteriją, kurios darbuotojai, priimdami žiniaraštį, patikrina, ar užpildyti visi rekvizitai. Sutvarkytas vaikų lankomumo apskaitos žiniaraštis yra pagrindas sudaryti atsiskaitymų su tėvais žiniaraštį. Klaidų taisymas:1. Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaroma klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas.2. Visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą.3. Apskaitos dokumentuose galima taisyti kiekį, sumą, tekstą, išskyrus dokumento surašymo datą. Taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų perskaityti. Po to įrašomas teisingas tekstas arba skaičius. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo metu.4. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ar skaičių taip, kad galima būtų perskaityti. Po to įrašomas teisingas skaičius ar tekstas arba surašoma buhalterinė pažyma. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Pastebėtos po metinės atskaitomybės sudarymo klaidos taisomos tik surašius buhalterinę pažymą.Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimas:1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kurioje numatomos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą.2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.3. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima naujas ūkio subjekto vadovas.5. Ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.

1.4 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERIJŲ DARBO ORGANIZAVIMAS

Biudžetinių įstaigų programos sąmatos vykdymo apskaitą tvarko atskiras padalinys – buhalterija. Biudžetinės įstaigos programos sąmatos vykdymo buhalterinę apskaitą dažniausiai tvarko savarankiškai, bet prie ministerijų, miestų ar rajonų savivaldybių gali būti įsteigtos centralizuotos buhalterijos, kurios tvarko vienoje teritorijoje esančių, to paties pavaldumo, ir iš to paties biudžeto išlaikomų įstaigų programų sąmatų vykdymo operacijų apskaitą. Vienodi reikalavimai keliami tiek atskirų įstaigų buhalterijoms, tiek centralizuotoms buhalterijoms. Buhalterijoms pavedama:1) rengti biudžeto ir specialiųjų programų projektų sąmatas;2) tikrinti, kad pirminiai dokumentai būtų įforminti teisingai ir laiku;3) vykdyti nustatytų piniginių normų prisilaikymą;4) nustatytu laiku organizuoti ir atlikti materialinių vertybių ir piniginių lėšų inventorizacijas ir jų rezultatus pavaizduoti apskaitoje;5) apskaičiuoti ir nustatytu laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, stipendijas;6) teisingai apskaičiuoti, išskaičiuoti bei pervesti mokesčius į biudžetą;7) organizuoti atsiskaitymus su tiekėjais;8) laiku atsiskaityti su atskaitingais asmenimis;9) nustatytu laiku priskaityti tikslines įmokas;10) užtikrinti buhalterinių dokumentų saugumą ir perdavimą į archyvą;11) sudaryti ir nustatytu laiku pristatyti periodinę ir metinę atskaitomybes;12) analizuoti periodines ir metinę atskaitomybes ir gautus duomenis naudoti sudarant ir vykdant programų sąmatas.Apskaita turi būti tvarkoma taip, kad iš apskaitos gaunama informacija būtų objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos naudotojams. Biudžetinės įstaigos buhalterijos struktūroje gali būti tiek vienas, tiek kelios dešimtys etatinių darbuotojų. Šio padalinio darbuotojų skaičius priklauso nuo apskaitos informacijos apimties. Buhalterijai vadovauja vyriausiasis buhalteris arba apskaitos tarnybos vadovas. Į darbą vyriausiasis buhalteris priimamas konkurso tvarka. Jis turi gerai išmanyti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, mokesčių, finansų ir bankininkystės sistemą, turėti būtiniausių teisinių žinių, mokėti objektyviai vertinti finansinius rezultatus.Vyriausiasis buhalteris privalo:1) užtikrinti ūkinių-finansinių operacijų teisingumą;2) užtikrinti tinkamą dokumentų įforminimą;3) apskaitos tvarkymą organizuoti taikant šiuolaikines apskaitos formas bei priemones;4) nustatytu laiku sudaryti ir pateikti atskaitomybę;5) užtikrinti buhalterinių dokumentų tinkamą saugumą ir nustatyta tvarka perdavimą į archyvą.Kiti biudžetinės įstaigos buhalterijos darbuotojai į darbą priimami taip pat konkurso tvarka, jiems keliami reikalavimai pagal darbų sudėtingumą.Vyriausiasis buhalteris paskirsto darbą buhalterijos darbuotojams ir nustato atsiskaitymo už atliktą darbą terminus.Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto lėšų, gali turėti ir ne biudžeto lėšų. Šioms lėšoms apskaityti būtina turėti atskirą patvirtintą sąmatą. Įstaigoms, finansuojamoms iš Lietuvos valstybės biudžeto, ne biudžeto lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o įstaigoms, finansuojamoms iš savivaldybių biudžetų – savivaldybių vykdomosios institucijos.Biudžetinė įstaiga privalo vadovautis asignavimų valdytojo patvirtintais ir suderintais su Finansų ministerija arba savivaldybės administracija valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus normatyvais, mitybos, medikamentų, aprangos ir patalynės piniginėmis normomis.Vyriausiasis buhalteris arba apskaitos tarnybos vadovas:1) pasirašydamas ūkinės operacijos dokumentus, patvirtina, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir kad operacijai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų;2) ūkinės operacijos dokumentus grąžina juos rengusiam valstybės tarnautojui arba darbuotojui, jeigu išankstinės finansų kontrolės metu nustato, kad ūkinė operacija yra neteisėta arba kad jai atlikti neužteks patvirtintų asignavimų, kad ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai yra netinkamai parengti. Nustatęs šiuos faktus, vyriausiasis buhalteris privalo atsisakyti pasirašyti ūkinės operacijos dokumentus ir, nurodydamas atsisakymo priežastis, apie tai raštu pranešti viešojo juridinio asmens vadovui, kuris gali atsisakyti tvirtinti ūkinę operaciją arba raštu nurodyti ją atlikti;3) atlikdamas išankstinę finansų kontrolę, turi teisę be atskiro viešojo juridinio asmens vadovo nurodymo gauti iš viešojo juridinio asmens padalinių vadovų ir valstybės tarnautojų arba darbuotojų raštiškus ir žodinius paaiškinimus dėl dokumentų ūkinei operacijai atlikti parengimo ir ūkinės operacijos atlikimo bei dokumentų kopijas.

1.5 BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE TAIKOMOS APSKAITOS FORMOS

Apskaitos formos priklauso nuo taikomų apskaitos registrų (1 pav.).

1 pav. Biudžetinėse įstaigose taikomos apskaitos formos

Analitinė apskaita tvarkoma biudžetinės įstaigos pasirinktuose apskaitos registruose (knygose, kortelėse, kaupiamuosiuose žiniaraščiuose ir kt.).. Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad apskaitos registrai gali būti pavyzdiniai arba laisvos formos. Apskaitos registrai, išskyrus nematerialiojo ir ilgalaikio bei trumpalaikio turto, sudaromi kas mėnesį, o ilgalaikio ir trumpalaikio turto – ne rečiau kaip kas ketvirtį, turto nusidėvėjimo žiniaraščiai – kartą per metus.

1.6 MEMORIALINĖ ORDERINĖ APSKAITOS FORMA

Dauguma biudžetinių įstaigų taiko memorialinę-orderinę apskaitos formą. Šios apskaitos formos pagrindiniai elementai pavaizduoti 2 paveiksle.

2 pav. Memorialinės orderinės apskaitos formos pagrindiniai elementai.

Memorialiniuose orderiuose įrašai daromi iš pirminių dokumentų chronologine tvarka. Šie duomenys perkeliami į Didžiąją knygą. Memorialiniuose orderiuose kaupiami vienos sąskaitos duomenys už visą ataskaitinį laikotarpį. Įrašai yra grupuojami pagal koresponduojančias sąskaitas.Piniginių lėšų pasikeitimo kasoje ir sąskaitose banke duomenys registruojami memorialiniuose orderiuose Nr. 1 ir Nr. 2. Juose vaizduojamas sąskaitų debeto ir kredito apyvartos ryšys su kitomis koresponduojančiomis sąskaitomis. Iš įrašų apskaičiuojamas piniginių lėšų likutis mėnesio pabaigoje ir, esant reikalui, tarpiniais laikotarpiais. Apskaičiuotas likutis įrašomas lapo pabaigoje ir palyginamas su kituose registruose išvestais likučiais. Lyginama su kasos knyga, iš banko gautais sąskaitų išrašais ir kt.Memorialinis orderis Nr. 1 skiriamas kasos lėšų apskaitai tvarkyti, o Nr. 2 – banke esančios sąskaitos lėšų apskaitai tvarkyti. Memorialinis orderis Nr. 3 skiriamas ne biudžeto lėšų sąskaitos lėšų apskaitai tvarkyti. Lėšoms, gautoms pagal specialiąsias programas, įstaigos dažniausiai pildo tokios pačios formos memorialinius orderius Nr.1 ir Nr. 2. Tik prie pagrindinio numerio rašoma raidė ar papildomas numeris (memorialinis orderis Nr. 1a, Nr. 1b, Nr. 2a, Nr. 2b ir t. t.). Atsiskaitymams su atskaitingais asmenimis, įvairiomis įmonėmis ir organizacijomis skirti memorialiniai orderiai Nr. 6 ir Nr. 8. Šių orderių paskirtis dvejopa. Likučių įrašai atitinka analitinės apskaitos reikalavimus, o susumuotos sąskaitų apyvartos perkeliamos į Didžiąją knygą. Šiuose registruose sintetinė ir analitinė apskaita vedama viename lape, todėl lengva patikrinti įrašus. Darbo užmokesčio, stipendijų ir atsiskaitymo su tėvais už vaikų išlaikymą duomenys kaupiami analitiniuose žiniaraščiuose. Juose asmenų pavardės grupuojamos analitiniu būdu. Iš šių registrų sudaromos žiniaraščių suvestinės, t.y. memorialiniai orderiai Nr. 5, Nr. 5a ir Nr. 14. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto nurašymo ir perkėlimo, medžiagų, maisto produktų sunaudojimo operacijoms kaupti skiriami memorialiniai orderiai Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12. Jie pritaikyti sintetinei ir analitinei apskaitai. Ilgalaikio turto nurašymo operacijos registruojamos memorialiniame orderyje Nr. 9, orderyje Nr. 10 – trumpalaikio materialaus turto nurašymo ir perkėlimo operacijos, Nr. 11 – gautų maisto produktų operacijos, Nr. 12 – suvartotų maisto produktų apskaitos operacijos. Biudžetinės įstaigos savo nuožiūra gali naudoti ir kitą memorialinių orderių numeraciją, tik būtina atkreipti dėmesį į dokumento pavadinimą.Kiti memorialiniai orderiai gali būti sudaromi formoje Nr. 274. Įrašai joje grupuojami pagal buhalterines sąskaitas ir yra sintetinės apskaitos registrai. Šie įrašai susumuojami pasibaigus mėnesiui ir perkeliami į Didžiąją knygą.Analitiniai įrašai daromi iš pirminių dokumentų kortelėse arba knygose. Memorialinės-orderinės apskaitos formos analitiniai registrai gali būti suderinti su sintetine sąskaita. Analitiniai įrašai, padaryti atskirai nuo sintetinės sąskaitos, tikrinami sudarant suminius arba kiekinius suminius apyvartos žiniaraščius. Analitinės apskaitos registrai – tai įvairių formų knygos, kortelės, apyrašai, žiniaraščiai. Jie tvarkomi laikantis tų pačių reikalavimų kaip ir sintetinėje apskaitoje.

1.7 DIDŽIOJI KNYGA, JOS PILDYMO TVARKA

Didžiosios knygos paskirtis apibendrinti įstaigos veiklos rezultatus. Kiekvienais metais pradedama pildyti nauja knyga.

Didžioji knyga

Mėnuo_________ Eil.Nr. Data Memorialinio orderio Nr. Orderio suma Debe-tas Kredi-tas Debe-tas Kredi-tas Debe-tas Kredi-tas

Kiekvieną mėnesį visų memorialinių orderių bendros sumos įregistruojamos Didžiojoje knygoje. Pirmoje šios knygos eilutėje rašomi praėjusio apyskaitinio laikotarpio likučiai. Kiekvienam memorialiniam orderiui skiriama atskira eilutė, įrašai numeruojami chronologine tvarka, nurodomas memorialinio orderio numeris, orderio apyvartos suma bei visų sąskaitų debeto ir kredito sumos. Suregistravus visus memorialinius orderius, suskaičiuojama bendra apyvartos suma ir visų sąskaitų bendros debeto ir kredito sumos. Operacijų teisingumui patikrinti susumuojamos visų sąskaitų debeto ir kredito sumos, kurios turi būti vienodos ir sutapti su bendra apyvartos suma. Likučiai apskaičiuojami mėnesio pabaigoje tokia tvarka: prie pradinio debeto likučio pridedama debeto apyvarta per mėnesį ir atimama kredito apyvarta per mėnesį; prie pradinio kredito likučio pridedama kredito apyvarta per mėnesį ir atimama debeto apyvarta per mėnesį. Apskaičiuotų likučių bendros debeto ir kredito sumos turi sutapti. Likučiai skaičiuojami didėjančia tvarka nuo metų pradžios. Sudarant pirmo ketvirčio balansą, imami pirmų trijų mėnesių – sausio, vasario ir kovo –duomenys; antrojo ketvirčio (pusmečio) – sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio – duomenys; trečiojo ketvirčio (devynių mėnesių) – sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo – duomenys; metinį balansą (dvylikos mėnesių) – sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio – duomenys. Metų pabaigoje gauti likučiai ir bus pagrindas metiniam balansui sudaryti.

1.8 IŠLAIDŲ SĄMATŲ VYKDYMO BALANSAS

Išlaidų sąmatų vykdymo balansas atspindi programų sąmatos vykdymo apskaitos objektus. Iš balanso duomenų pradedama ataskaitinio laikotarpio einamoji apskaita. Šio balanso struktūra vienoda visoms biudžetinėms įstaigoms. Pagal jį galima spręsti apie lėšų dydį ir jų gavimo šaltinius. Išlaidų sąmatų vykdymo balanso straipsniai atvaizduoja apibendrintus įstaigos duomenis. Naujais apyskaitiniais metais sintetinių ir analitinių sąskaitų likučiai metų pradžioje turi atitikti praėjusių metų atitinkamų sąskaitų likučius metų pabaigoje. Jei nustatomi skirtumai, paaiškinimai išdėstomi prie metinės apyskaitos pridedamame aiškinamajame rašte.Biudžetinės įstaigos balansas susideda iš dviejų dalių: aktyvo ir pasyvo.Aktyve lėšos išdėstomos sąskaitų eilės tvarka ir, atsižvelgiant į jų panaudojimą, grupuojamos į 8 skyrius. Pasyve lėšų sudarymo šaltiniai grupuojami į 6 skyrius. Balanso struktūra yra tokia:

AKTYVAS PASYVAS1. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas 1. Finansavimas2. Atsargos 2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas3. Trumpalaikis materialusis turtas 3. Fondai4. Sąnaudos 4. Pardavimai ir paslaugos5. Pinigai 5. Pajamos6. Finansinis turtas 6. Mokėtinos lėšos7. Gautinos lėšos 8. Išlaidos Balansas Balansas

Užbalansinės sąskaitos:1. Išsinuomotas ilgalaikis turtas.2. Atsakingam saugojimui priimtos materialinės vertybės.3. Specialios paskirties ir numeruoti apskaitos blankai.4. Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas.Iš aktyvo skyrių ir straipsnių matyti, kokios lėšų rūšys reikalingos įstaigų veiklai ir kokios jų faktinės atsargos yra sudarytos tam tikrai ataskaitinei datai. I skyriuje „Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas“ rodoma biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertė. Į II skyrių „Atsargos“ įtraukiama biudžetinei įstaigai priklausančių statybinių medžiagų, montuotinų įrengimų, medžiagų, maisto produktų, kuro ir degalų, pašarų, taros, mašinų ir įrengimų, atsarginių dalių, pagalbinių ūkių produkcijos ir gaminių, gyvūnų, gyvulių ir jų prieauglio, medžiagų mokslo, ir kt. tikslams, taip pat ilgo naudojimo ir laboratoriniams bandymams skirtų medžiagų, specialių įrengimų, reikalingų mokslinio tyrimo darbams pagal sutartis atlikti, vertė. III skyriuje „Trumpalaikis materialusis turtas“ rodoma trumpalaikio materialiojo turto vertė. IV skyrius „Sąnaudos“ skirtas gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkio gaminių ir produkcijos gamybos, taip pat mokslinių tyrimų, konstravimo darbų atlikimo bei įrangos gaminimo, medžiagų įsigijimo ir perdirbimo sąnaudoms. Visos šios sąnaudos priskiriamos prie gamybinės veiklos sąnaudų, kurios dar yra skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines. V skyriuje „Pinigai“ rodomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, taip pat iš kitų šaltinių gautos lėšos. VI skyriuje „Finansinis turtas“ rodoma, kiek įstaiga turi vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir kt.). VII skyriuje „Gautinos lėšos“ tvarkoma atsiskaitymų su įvairiais debitoriais, tai yra tiekėjais ir rangovais, už įsigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat su biudžetu, socialinio draudimo įstaigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tėvais už vaikų išlaikymą vaikų globos ir ikimokyklinėse įstaigose apskaita. VIII skyriuje „Išlaidos“ nustatyta tvarka apskaitomos biudžetinės įstaigos faktinės išlaidos, patirtos vykdant išlaidų sąmatas ir įformintos atitinkamais dokumentais, įskaitant išlaidas pagal neapmokėtas kreditorių sąskaitas, apskaičiuotą darbo užmokestį ir stipendijas. Pasyvo I skyrius „Finansavimas“ skirtas asignavimų valdytojų bei jų biudžetinių įstaigų iš biudžetų gautų lėšų apskaitai. II skyriuje „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ tvarkoma nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo apskaita. III skyrius „Fondai“ yra suskirstytas į 3 dalis: 1) ilgalaikio turto fondas, 2) trumpalaikio turto fondas, 3) kiti fondai. Ilgalaikio turto fonde yra apskaitoma į ilgalaikį turtą įtraukto ilgalaikio turto nenudėvėta (likutinė) vertė. Šio fondo likutis turi būti lygus ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo likučių skirtumui. Trumpalaikio turto fonde rodoma įstaigai priklausančio trumpalaikio turto vertė ir šio fondo likutis turi būti lygus sąskaitos „Trumpalaikis turtas“ likučiui. Trečioji dalis „Kiti fondai“ skirta tikslinės paskirties fondams, įsteigtiems biudžetinėje įstaigoje. IV skyrius „Pardavimai ir paslaugos“ skirtas gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių gaminių ir produkcijos, suteiktų patarnavimų, taip pat mokslinių tyrimų, konstravimo darbų, atliekamų pagal sutartis su ūkinėmis organizacijomis, realizavimo apskaitai. V skyrius „Pajamos“ yra suskirstytas į 2 dalis: 1) pajamos už teikiamas paslaugas, 2) savivaldybės biudžeto pajamos. Pirmoje dalyje už teikiamas paslaugas apskaitomos pajamos, gaunamos iš biudžetinių įstaigų ūkinės veiklos, atitinkančios jų pagrindinės veiklos pobūdį už teikiamas paslaugas, o antroje dalyje apskaitomos savivaldybių biudžetų pajamos. VI skyriuje „Mokėtinos lėšos“ tvarkomi atsiskaitymai su įvairiais kreditoriais, tai yra tiekėjais ir rangovais už įsigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat su biudžetu, socialinio draudimo įstaigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tėvais už vaikų išlaikymą vaikų globos ir ikimokyklinėse įstaigose apskaita.

1.9 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS

Sąskaitų planas – tai sąskaitų sąrašas, kuriame jos susisteminamos pagal ekonominį turinį. Sąskaitų plano skyriai:I. Ilgalaikis turtasII. AtsargosIII. Trumpalaikis turtasIV. SąnaudosV. PinigaiVI. Finansinis turtasVII. Gautinos ir mokėtinos lėšosVIII. IšlaidosIX. FinansavimasX. FondaiXI. Pardavimai ir paslaugosXII. PajamosXIII. PaskolosXIV. Perduotos ir gautos lėšosXV. Biudžeto įvykdymo rezultataiKiekviename skyriuje sąskaitos suskirstytos į dvi grupes. Tai sintetinės sąskaitos, kurios numeruojamos eilės tvarka ir žymimos dviženkliu skaičiumi ir subsąskaitos arba antros eilės sąskaitos, detalizuojančios sintetines sąskaitas ir žymimos triženkliu skaičiumi. Sintetinės sąskaitos turi nevienodą subsąskaitų skaičių. Yra sąskaitų, kurios neturi subsąskaitų (07, 08, 14, 25, 26, 27, 28, 41, 73, 90). Rašant buhalterinius įrašus memorialiniuose orderiuose, naudojami subsąskaitų kodai, prie sintetinių sąskaitų, neturinčių subsąskaitų, pridedamas 0 (nulis), pavyzdžiui, 070, 080, 140 ir t.t. Teisingam lėšų ir šaltinių pasikeitimų vaizdavimui sąskaitos skirstomos į aktyvines ir pasyvines. Neatskiriamas balanso ir sąskaitų ryšys, nes balanso straipsniai atitinka sąskaitų ir subsąskaitų pavadinimus. Sąskaitų plane yra skyrių, kuriuose vienos sąskaitos yra aktyvinės, o kituose – pasyvinės, pavyzdžiui, I skyrius 01 sąskaita „Ilgalaikis turtas“ aktyvinė, o sąskaita 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ pasyvinė. Aktyvinės sąskaitos yra tos, kuriose apskaitomos materialinės vertybės, piniginės lėšos ir išlaidos. „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ gali būti aktyvinės arba pasyvinės. Užbalansinės sąskaitos sudaro atskirą grupę. Jose apskaitomas laikinai biudžetinėje įstaigoje esantis, bet jai nepriklausantis turtas: išsinuomotas arba pagal panaudos sutartį gautas ilgalaikis turtas, atsakingai saugoti arba perdirbti priimtos materialinės vertybės, specialieji bei numeruoti apskaitos blankai ir kt.

2. FINANSAVIMO, PINIGINIŲ LĖŠŲ IR IŠLAIDŲ APSKAITA

2.1 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PROGRAMŲ SĄMATA

Patvirtinus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai patikslina ir pateikia Finansų ministerijai asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas. Finansų ministerija, gavusi iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų patikslintus asignavimų paskirstymus pagal patvirtintas programas, rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų tvirtinimo ir asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas projektą ir pateikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiame projekte nustatoma bendra asignavimų suma kiekvienai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programai. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, sudaromos valstybės biudžeto programų sąmatos. Programos sąmata yra dokumentas, kuriame numatoma iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų bei vykdomų programų asignavimų ir naudojamų lėšų dydis, jų paskirtis ir paskirstymas metų ketvirčiais. Kiekvienos programos valstybės biudžeto sąmatos tvirtinamos pagal visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus. Valstybės biudžeto programų sąmatas savarankiškai sudaro kiekvienas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir kiekviena jam pavaldi įstaiga. Programų sąmatų formas tvirtina finansų ministras. Bendrąsias sąmatas galima sudaryti vienarūšėms centralizuotų buhalterijų aptarnaujamoms įstaigoms. Valstybės biudžeto programos sąmatą pasirašo institucijų ir įstaigų vadovai ir patvirtina antspaudu. Sudarydami valstybės biudžeto programų sąmatas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai turi užtikrinti, kad jų ir jiems pavaldžių įstaigų praėjusių metų skolas būtų numatyta padengti planuojamais metais, neviršijant tiems metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų.Biudžeto lėšas, įskaitant ir papildomai skirtas, naudoti be nustatyta tvarka patvirtintų programų sąmatų draudžiama.Specialiosioms programoms sudaromos atskiros sąmatos.

2.2 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ IŠLAIKOMŲ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO FINANSAVIMO TVARKA

Finansavimas – tai lėšų perdavimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš biudžetų sąskaitų. Biudžetinių įstaigų finansavimo objektas yra jų vykdomų programų išlaidos. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas valstybės biudžeto asignavimus, skirtus įstaigų ir organizacijų programoms vykdyti, iš valstybės iždo sąskaitos perveda į asignavimų valdytojų tam tikslui atidarytą biudžetinę sąskaitą banke arba tiesiogiai tiekėjams.Valstybės biudžeto asignavimai, pagal nustatytos formos mokėjimo paraiškas (VBAMS MOK-01), pervedami tada, kai jų reikia konkrečioms išlaidoms apmokėti. Mokėjimo paraiškos rengiamos pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos atitinkamus kodus ir pateikiamos Valstybės iždo departamentui elektroniniu būdu, naudojantis kompiuterizuota Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema. Ne vėliau kaip per 3 dienas pateikiama tos pačios mokėjimo paraiškos spausdintinė forma, kurią pasirašo vyriausiasis buhalteris ir įstaigos vadovas. Šia forma patvirtinima elektroninė mokėjimo paraiška. Kai kurios įstaigos perduoti mokėjimo paraiškų elektroniniu būdu negali, todėl jos Valstybės iždo departamentui pateikia tik spausdintinės formos mokėjimo paraiškas. Jos gali būti pateikiamos per šakinę ministeriją. Jei tokios nėra, tiesiogiai Valstybės iždo departamentui. Šakinės ministerijos atlieka pavaldžių įstaigų administracinę kontrolę, tikrina įstaigų biudžeto programų sąmatas. Jeigu valstybės iždo sąskaitoje užtenka lėšų paraiškai patenkinti ir paraiškoje nurodyta suma neviršija programos sąmatos, tada Valstybės iždo departamentas pateikia bankui mokėjimo pavedimą ir įstaigai pervedamos jos prašomos lėšos. Jei iždo sąskaitoje neužtenka lėšų paraiškai patenkinti arba jeigu viršijama sąmata, mokėjimo paraiška atmetama. Iš valstybės biudžeto lėšos mokėjimo pavedimu perduodamos asignavimų valdytojams, kurie atsako už tikslinį ir taupų lėšų panaudojimą.

Biudžetinė įstaiga VBAMS MOK-01Ministerija ……….. M O K Ė J I M O P A R A I Š K O S LapasSąmata…………….. DataPeriodas……………

Registra-cijos data Mokė-jimo data Tiekėjo kodas Tiekėjo pavadini-mas Mokėjimo dokumento Nr. MP Nr. Programa Funkcinė klasifikacija Ekonominė klasifikacija Mokė-jimo suma Sąmatos likutis po apmokėjimo

Suma iš viso:

Parašai ir datos: ___________________ _________________________________ _______________ Vadovas Vyriausiasis buhalteris (finansininkas) Patvirtino

2.3 TIESIOGINIS FINANSAVIMAS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas valstybės biudžeto lėšas, skirtas biudžetinių įstaigų programų sąmatoms vykdyti, iš valstybės iždo sąskaitos perveda tiesiogiai tiekėjams, kurie biudžetinėms įstaigoms tiekia prekes, atlieka darbus ir teikia paslaugas. Biudžetinė įstaiga mokėjimo paraiškoje nurodo reikalingus prekių ar paslaugų tiekėjų rekvizitus.Duomenys apie tiekėją:1. Tiekėjo registracijos kodas (įmonės kodas) 2. Tiekėjo PVM mokėtojo kodas 3. Tiekėjo pavadinimas 4. Tiekėjo adresas 5. Asmuo, su kuriuo palaikomi ryšiai 6. Telefono Nr. 7. Fakso Nr. 8. Banko pavadinimas 9. Banko kodas 10. Sąskaitos Nr.

Biudžetinė įstaiga (BĮ kodas ir pavadinimas)

Departamentas (Kodas)

Ministerija (Kodas)Įstaigos vadovas(Vardas, pavardė, parašas)

Vyriausiasis buhalteris (finansininkas)(Vardas, pavardė, parašas)

Data

Tiesioginiai mokėjimai biudžetinių įstaigų prekių ir paslaugų tiekėjams atliekami ir biudžeto lėšos į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke pervedamos per kompiuterizuotą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą (VBAM sistema). Tai daroma pagal biudžetinių įstaigų pateiktas mokėjimo paraiškas, atsižvelgiant į faktinį poreikį kiekvienai mokėjimo procedūrai atlikti, išskyrus smulkias išlaidas, kai neviršijamas joms nustatytas limitas. Taip pat apmokamas komandiruočių ir gamybinės bei gamybinės mokomosios veiklos išlaidų finansavimas. Valstybės biudžeto lėšos iš valstybės iždo sąskaitos pervedamos į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke tik išlaidoms, skirtoms fiziniams asmenims (atlyginimai, stipendijos, pašalpos ir kt.), komandiruotėms, atsiskaitymams užsienio valiuta ir smulkioms (kanceliarinėms, ūkio ir kt.) išlaidoms.Valstybės biudžeto lėšos, skirtos smulkioms išlaidoms, į biudžetinės įstaigos sąskaitą pervedamos iki 20 procentų nustatyto limito mėnesiui nuo trečdalio programos sąmatoje ketvirčiui numatytų lėšų prekėms ir paslaugoms, išskyrus išlaidas, skirtas komandiruotėms, atsiskaitymams užsienio valiuta ir su fiziniais asmenimis. Biudžetinė įstaiga apie išlaidų apmokėjimą tiesiogiai tiekėjams arba lėšų gavimą į įstaigos sąskaitą banke sužino iš sąskaitos išrašo. Sąskaitos išrašas yra pagrindas buhalterinėms operacijoms vykdyti.Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams, apskaitomos sąskaitoje 09 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams. Ši sąskaita subsąskaitų neturi.

2.4 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ, IŠLAIKOMŲ IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ, FINANSAVIMAS

Iš savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų finansavimo tvarka yra panaši į valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų finansavimo tvarką. Toks finansavimas vykdomas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas socialines, ekonomines ar kitas programas. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai sudaro išlaidų sąmatas pagal programas, kurių pagrindu vykdomas finansavimas. Atskiros savivaldybės pačios nusistato lėšų perdavimo tvarką, tačiau dauguma naudoja paraiškų teikimą bei finansavimo grafikus. Finansavimo grafikas yra labai panašus į mokėjimo paraišką. Skiriasi tuo, kad finansavimo grafike numatomas lėšų poreikis vienam mėnesiui, o mokėjimo paraiškoje – konkrečioms išlaidoms apmokėti. Tiek finansavimo grafike, tiek mokėjimo paraiškoje rašoma: programos kodas, pavadinimas, funkcinės klasifikacijos kodas, išlaidų pavadinimas, iš kurių išskiriamos išlaidos darbo užmokesčiui. Be to, atskirai rašomos lėšos valstybinėms funkcijoms vykdyti ir moksleivio krepšeliui finansuoti. Mokėjimo paraiškos dažniausiai pateikiamos elektroniniu variantu ir vėliau spausdintine forma. Apie lėšų gavimą biudžetinė įstaiga sužino iš banko parengto einamosios sąskaitos išrašo, kurio pagrindu daromi buhalteriniai įrašai.

2.5 PINIGINIŲ LĖŠŲ IR IŠLAIDŲ APSKAITA

Piniginių lėšų apskaitai naudojamos šios sąskaitos:09 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke11 Kitų lėšų sąskaitos banke12 Kasa13 Kitos piniginės lėšosSąskaita 09 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams yra aktyvinė, ji neturi subsąskaitų. Šioje sąskaitoje kaupiamos tiesiogiai iš iždo sąskaitos tiekėjams sumokėtos pinigų sumos už pateiktas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Tiesiogiai sumokėta tiekėjui suma įrašoma į 090 subsąskaitos debetą.Gautos lėšos nurodant šaltinį apskaitomos 23 sąskaitoje Finansavimas. Ši sąskaita yra pasyvinė ir turi tokias subsąskaitas:230 Finansavimas iš biudžeto232 Finansavimas iš kitų šaltiniųSubsąskaitoje 230 Finansavimas iš biudžeto tvarkoma lėšų, perduotų į asignavimų valdytojų sąskaitas išlaidoms apmokėti, ir biudžeto lėšų, tiesiogiai iš iždo sąskaitos sumokėtų tiekėjams už prekes ir paslaugas, apskaita.Subsąskaitoje 232 Finansavimas iš kitų šaltinių tvarkoma lėšų, gautų iš kitų šaltinių įstaigos veiklai papildomai finansuoti, apskaita.Įrašai 23 sąskaitos kredite daromi tokiais atvejais:• gavus asignavimus į sąskaitą banke arba iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams sumokėjus lėšas pagal mokėjimo paraiškas;• nustačius atsargų perteklių ir nemokamai gavus atsargų;• materialiojo turto objektus perkėlus iš ilgalaikio bei trumpalaikio turto sąskaitų į atsargų skyriaus sąskaitas.Įrašai 23 sąskaitos debete daromi tokiais atvejais:• metų pabaigoje nurašant per biudžetinius metus sukauptas išlaidas;• grąžinant į biudžetą nepanaudotas lėšas;• nurašant atsargų trūkumus ir beviltiškas skolas.Iš banko gauto sąskaitos išrašo (bankai neišduoda mokėjimo nurodymo, nes įstaiga pateikia vieną egzempliorių, kuris lieka banke) asignavimų valdytojai savo apskaitoje daro buhalterinis įrašus. Iš valstybės iždo sąskaitos tiesiogiai sumokėjus už prekes tiekėjui pagal pateiktą sąskaitą, daromas toks buhalterinis įrašas:D 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjamsK 230 Finansavimas iš biudžetoTuo pat metu daromas kitas įrašas:D 178, 150, 200 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovaisK 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjamsGavus prekes, daromas toks įrašas:D 01, 03, 06, 07 Ilgalaikis turtas, Gaminiai ir produkcija, Medžiagos ir maisto produktai, Trumpalaikis turtasK 150, 178 Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais, Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriaisLikučio 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams sąskaitoje negali būti, nes gauta lėšų suma tiesiogiai pervedama tiekėjams.Sąskaita 10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke yra aktyvinė ir turi tokias subsąskaitas:100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos101 Pavaldžių įstaigų lėšosĮ šių subsąskaitų debetą įrašomos iš biudžeto gautos piniginių lėšų sumos ir kasinėms išlaidoms atkurti skirtos sumos, o į kreditą – pagal tikslinę paskirtį panaudotos lėšos ir į biudžetą grąžintos lėšos.Tipinės sąskaitų korespondencijos:1. Gavus finansavimą iš biudžeto:D 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšosK 230 Finansavimas iš biudžeto2. Gavus lėšas iš sąskaitos į kasą:D 120 KasaK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos3. Pervedus išskaičiuotus mokesčius:D 173 Atsiskaitymai su biudžetuK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos4. Apmokėjus tiekėjams už prekes ar paslaugas:D 178, 150 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovaisK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos5. Pervedus įmokas socialiniam draudimui:D 171 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokasK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos6. Pasibaigus metams, grąžinamos į biudžetą nepanaudotos lėšos:D 230 Finansavimas iš biudžetoK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšosSąskaita 11 Kitų lėšų sąskaitos banke naudojama tik tais atvejais, kai biudžetinė įstaiga turi kitų lėšų. Banke atidaroma atskira sąskaita pagal kiekvieną tokių lėšų rūšį. Ši sąskaita turi tokias subsąskaitas:110 Pavedimų lėšos111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas112 Kitos lėšosGavus pavedimų lėšas, daromas toks buhalterinis įrašas:D 110 Pavedimų lėšosK 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšasPanaudojus pavedimų lėšas, daromi tokie buhalteriniai įrašai:D 214 Pavedimų lėšų išlaidosK 110, 122, 178 Pavedimų lėšos, Kitos lėšos kasoje, Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriaisMetams pasibaigus, per metus panaudotų pavedimams atlikti lėšų suma iš subsąskaitos 214 Pavedimų lėšų išlaidos kredito nurašoma į subsąskaitos 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas debetą:D 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšasK 214 Pavedimų lėšų išlaidosGrąžinant nepanaudotas pavedimų lėšas jų savininkui:D 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšasK 110 Pavedimų lėšosSubsąskaitos 110 Pavedimų lėšos analitinė apskaita tvarkoma pagal atskiras pavedimų rūšis.Lėšoms, gaunamoms už teikiamas paslaugas, sudaroma atskira sąmata.Lėšų, gautų už teikiamas paslaugas, apskaitai skirta subsąskaita 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas. Visoms šių lėšų rūšims biudžetinė įstaiga banke atidaro vieną sąskaitą.Gavus lėšas už teikiamas paslaugas, daromi tokie buhalteriniai įrašai:D 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugasK 03 Gaminiai ir produkcijaK 05 Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglisK 10 Biudžetinių lėšų sąskaitos bankeK 12 KasaK 13 Kitos piniginės lėšosK 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimisK 17 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriaisK 28 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugosK 40 PajamosIšmokėjus iš sąskaitos pinigus, daromi tokie buhalteriniai įrašai:D 04 Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagosD 06 Medžiagos ir maisto produktaiD 08 Gamybinės veiklos sąnaudosD 10 Biudžetinių lėšų sąskaitos bankeD 12 KasaD 13 Kitos piniginės lėšosD 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimisD 17 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriaisD 21 Kitos išlaidosK 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugasPervedus sumas į biudžetą, daromi tokie buhalteriniai įrašai:D 400 Pajamos už teikiamas paslaugasK 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugasSubsąskaita 112 Kitos lėšos skirta įvairių ne iš biudžeto gautų lėšų, saugomų jos sąskaitose iki grąžinimo pagal priklausomybę arba panaudojimo pagal tikslinę paskirtį, apskaitai tvarkyti. Tokioms lėšoms priskiriami deponuotas darbo užmokestis ir depozitai. Depozitai – tai nustatyta tvarka biudžetinės įstaigos žinion laikinai priimtos lėšos. Asignavimų valdytojai lėšų judėjimo operacijas, biudžetininių lėšų sąskaitoje banke, apskaito piniginių lėšų operacijų memorialiniame orderyje Nr. 2 arba kitame apskaitos registre. Jame apskaitomos gautų ir panaudotų lėšų operacijos.

MEMORIALINIS ORDERIS Nr.

SUBSĄSKAITOS Nr. KAUPIAMASIS ŽINIARAŠTISBanko išrašoarba kasininko ataskaitos data Sąskaitos Nr. Debetas į sąskaitų kreditą Sąskaitos Nr. Kreditasį sąskaitų debetą Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Iš viso Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Iš viso

Iš viso

Žymos įrašius į Didžiąją knygą

Memorialinis orderis Nr. 2 pradedamas pildyti, perkėlus likučius iš praėjusio mėnesio tokio paties memorialinio orderio. Chronologine tvarka registruojamos sąskaitos, esančios banke, operacijos (operacijų registravimas daromas pagal kalendorinį jų atlikimo laiką).Žiniaraščio dešinėje pusėje apskaitoma sąskaitos kredito, o dešinėje – debeto apyvarta.

Gavus lėšas iš sąskaitos banke į kasą, daromas toks buhalterinis įrašas: D 120 KasaK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšosPervedus sumą mokėjimo nurodymu, t.y. atsiskaitant su įvairiomis organizacijomis, daromi tokie buhalteriniai įrašai:D 171, 173, 178 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas, Atsiskaitymai su biudžetu, Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriaisK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšosPasibaigus mėnesiui, įrašai memorialiniame orderyje Nr. 2 baigiami suskaičiuojant kiekvienos sąskaitos sumas ir apyvartas. Taip pat suskaičiuojamas likutis kito mėnesio pirmai dienai. Likutis mėnesio pabaigoje apskaičiuojamas taip: prie likučio mėnesio pradžioje pridedama debeto ir atimama kredito apyvarta, apskaičiuotas likutis mėnesio pabaigoje palyginamas su iš banko gautu sąskaitos išrašu mėnesio pabaigoje. Suskaičiuoti memorialinio orderio Nr. 2 įrašai perkeliami į Didžiąją knygą.Gautų asignavimų analitinė apskaita tvarkoma asignavimų analitinės apskaitos knygoje arba kortelėse. Iš patvirtintos įstaigos programos sąmatos metinė asignavimų suma, paskirstyta ketvirčiais, pagal ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus, perkeliama į gautų asignavimų analitinės apskaitos knygą ar kortelę. Gauti asignavimai registruojami, paskirstant išlaidas pagal atskirus išlaidų pavadinimus, didėjančiomis sumomis nuo metų pradžios. Per mėnesį suregistruoti gautų asignavimų duomenys perkeliami į Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos Nr. 2 skiltį Gauti asignavimai.

2.6 KASOS OPERACIJOS IR JŲ APSKAITA

Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (finansininkas) ir kasininkas.Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, mokėjimo žiniaraštį. Išmokant pinigus pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra tos įstaigos darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis.Mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas tvirtinami įstaigos vadovo ir buhalterio parašais. Vienkartinė darbo užmokesčio, premijos, pašalpos, pensijos, stipendijos ar kita išmoka pavieniams asmenims gali būti įforminama kasos išlaidų orderiu.Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje įstaigos vadovo ir vyriausiojo buhalterio nurodytą laikotarpį, privalo mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį Deponuota ir sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį, kurio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma ir pasirašyti.Išmokėjus pinigus, mokėjimo žiniaraštyje įrašoma: Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas). Pinigus pagal vieną žiniaraštį gali išmokėti tik tas pats asmuo (kasininkas arba įgaliotas asmuo).Vyriausiasis buhalteris patikrina mokėjimo žiniaraščiuose kasininkų padarytus įrašus ir pagal juos išmokėtas bei deponuotas sumas ir pasirašo.Įstaiga gali išmokėti pinigus darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos įstaigos vadovas paskyrė atlikti kasos operacijas. Išmokant pinigus iš kasos atskaitingam asmeniui, surašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, panaudojęs gautus pinigus, pateikia įstaigos buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą – nurodo šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio nustatyta ir įstaigos vadovo patvirtinta tvarka bei terminais, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Gavęs už suteiktas paslaugas pinigus, kasininkas ar atskaitingas asmuo išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui.Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas.Pinigų mokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris ir patvirtina įstaigos vadovas.Kasos pajamų bei išlaidų orderiai ir pinigų priėmimo kvitai pildomi įskaitomai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų, net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje.Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu pinigai priimami į kasą arba išmokami iš kasos. Draudžiama duoti kasos pajamų ir išlaidų orderių blankus mokantiems arba gaunantiems pinigus asmenims. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.Priėmęs išrašytus buhalterijoje kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasininkas patikrina ar:• dokumentuose yra vyriausiojo buhalterio, o kasos išlaidų orderyje – įstaigos vadovo ir vyriausiojo buhalterio parašai;• teisingai įforminti dokumentai;• prie dokumentų yra juose nurodyti priedai.Kasininkas, priimdamas arba išmokėdamas pinigus, pasirašo kasos pajamų ir išlaidų orderius, o prie jų pridėtus dokumentus pažymi spaudu arba atitinkamu įrašu: pajamų dokumentus – Gauta, išlaidų – Išmokėta, ir nurodo kasos pajamų arba kasos išlaidų orderio numerį bei datą. Prieš perduodama į kasą, buhalterija visus kasos pajamų bei išlaidų orderius registruoja atitinkamuose registracijos žurnaluose. Kasos operacijos užsienio valiuta atliekamos litais, tačiau kasos pajamų ir išlaidų orderiuose priimta ir išmokėta pinigų suma įrašoma ne litais ir centais, o užsienio valiuta (žodžiais ir skaitmenimis).Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugomi visi būtinieji rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (finansininko) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, t. y. pildoma kasos knyga, jos lapai (perverti virvele ir užantspauduoti) numeruojami. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas įstaigos vadovo ir vyriausiojo buhalterio parašais. Kiekvienas knygos lapas turi dvi lygias dalis: vieną iš jų (horizontaliai suliniuotą) kasininkas užpildo kaip pirmąjį egzempliorių, ir ji lieka knygoje, o antrosios dalies (be horizontaliųjų linijų) pirmoji ir antroji pusės užpildomos per kalkinį popierių ir kaip kasininko apyskaita yra lapo atplėšiamoji dalis.Kasos operacijų įrašai pradedami pirmoje neatplėšiamojo lapo dalies pusėje (po eilute Likutis dienos pradžioje).Prieš tai lapas sulenkiamas pusiau per kirpimo liniją, lapo atplėšiamoji dalis dedama po dalimi, pasiliekančia knygoje. Antrojoje pusėje rašoma atplėšiamojo lapo dalį uždėjus ant neatplėšiamojo lapo dalies pirmosios pusės ir rašoma lapo neatplėšiamosios dalies antrosios pusės horizontaliose eilutėse.Apyskaitai skirta lapo dalis iki operacijų užbaigimo neatplėšiama.Eilutėje Iš jų darbo apmokėjimui nurodoma suma pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius neįrašyta į kasos išlaidas.Pirmieji ir antrieji egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Biudžetinėse įstaigose biudžeto ir ne biudžeto lėšoms pildomos atskiros kasos knygos. Kasdien, jeigu vyriausiojo buhalterio nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu –išspausdina ir atiduoda) į buhalteriją antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos išlaidų ir pajamų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Buhalterijos darbuotojas, priėmęs šiuos dokumentus, pasirašo kasos knygoje. Kasininko apyskaitos sudaromos kiekvieną dieną. Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir pervedami į biudžeto pajamas. Biudžetinėse įstaigose kasos patalpos turi būti įrengtos pagal Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijas. Grynųjų pinigų judėjimas apskaitomas sąskaitoje 12 Kasa. Ši sąskaita turi tokias subsąskaitas:120 Biudžetinės lėšos kasoje122 Kitos lėšos kasojeGavus pinigus į kasą, debetuojama sąskaita 12 Kasa, o kredituojamos sąskaitos 100 Asignavimo valdytojo įstaigos lėšos, 111 Lėšos gautos už teikiamas paslaugas, 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, 177 Atsiskaitymai su deponentais, 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti ir kt.Išmokėtos iš kasos sumos įrašomos į subsąskaitų 100 Asignavimo valdytojo įstaigos lėšos, 111 Lėšos gautos už teikiamas paslaugas, 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, 177 Atsiskaitymai su deponentais, 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį, 181 Atsiskaitymai su stipendininkais ir kt. debetą ir subsąskaitos 120 Biudžetinės lėšos kasoje kreditą. Subsąskaitos 120 Biudžetinės lėšos kasoje judėjimo operacijos registruojamos memorialiniame orderyje Nr. 1. Šio memorialinio orderio pildymo tvarka yra analogiška memorialinio orderio Nr. 2 pildymo tvarkai.Pasibaigus mėnesiui, memorialiniame orderyje suskaičiuojamos sąskaitos 12 Kasa debeto ir kredito apyvartos ir apskaičiuojamas mėnesio pabaigos likutis. Jis turi atitikti ataskaitinio mėnesio pirmos ir paskutinės kasos ataskaitų išvestus likučius. Darant įrašus Didžiojoje knygoje būtina žinoti, kad iš subsąskaitos 120 Biudžetinės lėšos kasoje debeto ir kredito apyvartų bendros sumos reikia atimti į einamąją sąskaitą iš kasos įneštas ir gautas sumas, nes šios sumos įrašytos į memorialinio orderio Nr. 2 subsąskaitas 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos ir 120 Biudžetinės lėšos kasoje. Ta pati kasos ir sąskaitos apyvartų suma į Didžiąją knygą gali būti įrašyta tik vieną kartą.

2.7 KITOS PINIGINĖS LĖŠOS IR JŲ APSKAITA

Kitos piniginės lėšos yra biudžetinės įstaigos vardu įsigytose mokėjimų kortelėse esančios piniginės lėšos, akredityvai, piniginiai dokumentai. Kitų piniginių lėšų apskaitai skirta sąskaita 13 Kitos piniginės lėšos. Ši sąskaita turi tokias subsąskaitas:130 Akredityvai131 Mokėjimų kortelės132 Piniginiai dokumentaiSubsąskaitoje 130 Akredityvai įrašomos įformintų akredityvų pagal sutartis su tiekėjais už materialinių vertybių tiekimą ir teikiamus patarnavimus piniginių lėšų sumos. Akredityvų įforminimo ir atsiskaitymo jais tvarką nustato bankas.Įformintos akredityvo sumos įrašomos tokiu buhalteriniu įrašu:D 130 AkredityvaiK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas, 112 Kitos lėšosApmokėtų akredityvų sumos įrašomos tokiu buhalteriniu įrašu:D 01 Ilgalaikis turtas, 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas arba kt.K 130 AkredityvaiAnalitinė subsąskaitos 130 Akredityvai apskaita tvarkoma pagal kiekvieną akredityvą.Subsąskaita 131 Mokėjimų kortelės skirta mokėjimo kortelėse esančių pinigų apskaitai.Pervedus į subsąskaitos 131 Mokėjimų kortelės sumas, daromas toks buhalterinis įrašas:D 131 Mokėjimų kortelėsK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas, 112 Kitos lėšos

Pagal mokėjimo korteles sumokėtos sumos už įsigytas materialines vertybes ir suteiktas paslaugas įrašomos tokiu įrašu:D 01 Ilgalaikis turtas, 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas arba kt.K 131 Mokėjimų kortelėsSubsąskaitoje 132 Piniginiai dokumentai apskaitomi bilietai, pašto bei rinkliavų ženklai ir kt. Minėtų dokumentų priėmimas į kasą ir išdavimas iš kasos įforminamas kasos orderiais. Šių operacijų apskaita tvarkoma atskirai nuo piniginių lėšų operacijų. Analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną piniginių dokumentų rūšį atskirai.

2.8 KASINĖS IR FAKTINĖS IŠLAIDOS IR JŲ APSKAITA

Kasinės išlaidos – tai įstaigų ir organizacijų piniginės lėšos, apmokėtos iš sąskaitų banke arba išmokėtos grynaisiais pinigais iš kasos. Kasinių išlaidų analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvienos programos sąmatose numatytus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus. Šios išlaidos kaupiamos kiekvieną mėnesį nuo metų pradžios. Kasinėms išlaidoms apskaityti balansinės sąskaitos nėra. Kiekviena biudžetinė įstaiga pasirenka kasinių išlaidų apskaitos būdą. Pats paprasčiausias būdas yra kasinių išlaidų fiksavimas analitinės apskaitos kortelėse, kuriose iš pirminių dokumentų pagal atskirus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus registruojamos kasinės išlaidos.

KASINIŲ IŠLAIDŲ ANALITINĖS APSKAITOS KORTELĖ

Iš viso nuo metų pradžios

Banko išrašo data Kasinės išlaidos pagal išlaidų klasifikacijos kodus per ___ m. _________ mėn. Iš viso

Iš viso per mėnesį Iš viso nuo metų pradžios (išskaičius grąžintas sumas)

Kasinių išlaidų apskaitos kortelėje kaupiami vienos sąskaitos duomenys. Šios kortelės duomenys perkeliami į formos Nr. 2 Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą skiltį Kasinės išlaidos.Faktinės išlaidos – įstaigų ir organizacijų tikrosios sąnaudos, įformintos atitinkamais dokumentais, įskaitant išlaidas pagal neapmokėtas kreditorių sąskaitas, priskaitytą darbo užmokestį ir stipendijas.Faktinėms išlaidoms apskaityti skirtos sąskaitos 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti ir 21 Kitos išlaidos.20 sąskaita Išlaidos įstaigai išlaikyti skirstoma į tokias subsąskaitas:200 Išlaidos iš biudžeto;201 Išlaidos iš kitų šaltinių.Subsąskaita 200 Išlaidos iš biudžeto skirta faktiškai padarytų išlaidų, kurios numatytos programos sąmatoje, apskaitai tvarkyti.

FAKTINIŲ IŠLAIDŲ APSKAITOS KORTELĖ

Iš viso nuo metų pradžios

Banko išrašo data Faktinės išlaidos pagal išlaidų klasifikacijos kodus per ___ m. _________ mėn. Iš viso

Iš viso per mėnesį Iš viso nuo metų pradžios

Faktinių išlaidų analitinė apskaita tvarkoma pagal programas, funkcinę klasifikaciją ir ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus. Ji panaši į kasinių išlaidų analitinės apskaitos tvarką, t. y. pildant analitinės apskaitos korteles, pagal atskirus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus, registruojamos faktinės išlaidos didėjančiomis sumomis nuo metų pradžios.Sąskaita 200 Išlaidos iš biudžeto koresponduoja su daugeliu kitų sąskaitų, nes faktinės išlaidos daromos pinigais, materialinėmis vertybėmis ir įsipareigojimais. Faktinės išlaidos registruojamos daugelyje memorialinių orderių:1. Apmokėjus tiekėjo sąskaitą iš įstaigos einamosios sąskaitos (jei kasinės išlaidos sutampa su faktinėmis), daromas toks buhalterinis įrašas (memorialinis orderis Nr.2):D 200 Išlaidos iš biudžetoK 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos;2. Priskaičiavus darbo užmokestį darbuotojams (memorialinis orderis Nr. 5):D 200 Išlaidos iš biudžetoK 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį;3. Atsiskaitant su įvairiais debitoriais ir kreditoriais (memorialinis orderis Nr. 6);D 200 Išlaidos iš biudžetoK 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais4. Nurašant atskaitingų asmenų padarytas išlaidas (memorialinis orderis Nr. 8):D 200 Išlaidos iš biudžetoK 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis5. Nurašant suvartotus maisto produktus (memorialinis orderis Nr.12):D 200 Išlaidos iš biudžetoK 061 Maisto produktaiĮrašai subsąskaitos 200 Išlaidos iš biudžeto kredite daromi, kai atstatomos išlaidos, pvz., gavus mokestį už bendrabutį, pažymų išrašymą: D 120 Biudžetinės lėšos kasoje K 200 Išlaidos iš biudžeto.Metų pabaigoje subsąskaita 200 Išlaidos iš biudžeto uždaroma, nurašant į jos kreditą ir į subsąskaitą 230 Finansavimas iš biudžeto debetą per metus padarytas išlaidas:D 230 Finansavimas iš biudžetoK 200 Išlaidos iš biudžetoVykdant statybos darbus rangos būdu, priimtų apmokėti rangovų sąskaitų už atliktus darbus suma įrašoma į subsąskaitos 200 Išlaidos iš biudžeto debetą ir į 150 Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais kreditą.Vykdant statybos darbus ūkio būdu, padarytų išlaidų sumos įrašomos į subsąskaitos 200 Išlaidos iš biudžeto debetą ir į atitinkamų piniginių lėšų, atsiskaitymų, statybinių medžiagų ir montuotinų įrengimų bei atsiskaitymų su tiekėjais ir rangovais subsąskaitų kreditą. Baigtų ir per metus perduotų naudoti objektų statybos sąnaudos iki metų pabaigos paliekamos subsąskaitoje 200 Išlaidos iš biudžeto. Metų pabaigoje šias sąnaudas asignavimų valdytojai nurašo į subsąskaitos 230 Finansavimas iš biudžeto debetą. Baigti ir perduoti naudoti statybos objektai, remiantis priėmimo aktais, įrašomi į sąskaitos 01 Ilgalaikis turtas debetą ir sąskaitos 250 Ilgalaikio turto fondas kreditą. Nebaigtų objektų sąnaudos iš subsąskaitos 200 Išlaidos iš biudžeto metų pabaigoje nenurašomos, bet perkeliamos į kitus metus.Sąskaita 21 Kitos išlaidos skirstoma į tokias subsąskaitas:210 Paskirstytinos išlaidos211Paslaugų teikimo išlaidos213 Kitų lėšų išlaidos214 Pavedimų lėšų išlaidos.Subsąskaita 210 Paskirstytinos išlaidos skirta tvarkyti apskaitai tų sąnaudų, kurios jų susidarymo momentu negali būti priskirtos atitinkamai darbų rūšiai. Per mėnesį jos registruojamos subsąskaitos 210 Paskirstytinos išlaidos debete ir atitinkamų subsąskaitų kredite. Mėnesio pabaigoje šios išlaidos paskirstomos įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Paskirstytinos išlaidos nurašomos į subsąskaitos 210 Paskirstytinos išlaidos kreditą ir sąskaitų 08 Gamybinės veiklos sąnaudos, 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti, 21 Kitos išlaidos debetą.Subsąskaita 211 Paslaugų teikimo išlaidos skirta apskaityti išlaidoms, gaunant pajamas už teikiamas paslaugas. Sunaudotų medžiagų, piniginių lėšų ir kitų išlaidų suma įrašoma į subsąskaitos 211 Paslaugų teikimo išlaidos debetą ir sąskaitų Atsargos, Pinigai, Gautinos ir mokėtinos lėšos kreditą. Per metus padarytų išlaidų suma, pasibaigus metams, įrašoma į subsąskaitos 211Paslaugų teikimo išlaidos kreditą ir į subsąskaitos 400 Pajamos už teikiamas paslaugas debetą.Statant ar rekonstruojant iš lėšų, gautų už teikiamas paslaugas, baigtų ir perduotų naudoti objektų statybos ar rekonstravimo sąnaudos metų pabaigoje nurašomos į subsąskaitos 211Paslaugų teikimo išlaidos kreditą ir į subsąskaitos 400 Pajamos už teikiamas paslaugas debetą.Subsąskaitoje 213 Kitų lėšų išlaidos apskaitomos lėšos, įskaitytos į subsąskaitą 270 Kiti fondai, išlaidas. Padarytų išlaidų sumos įrašomos į subsąskaitos 213 Kitų lėšų išlaidos debetą ir atsargų, pinigų, atsiskaitymų sąskaitų kreditą. Metų pabaigoje subsąskaita 213 Kitų lėšų išlaidos uždaroma nurašant einamaisiais metais padarytas išlaidas į subsąskaitos 270 Kiti fondai debetą.Subsąskaitoje 214 Pavedimų lėšų išlaidos tvarkoma pavedimuose nurodytiems tikslams įgyvendinti skirtų lėšų apskaita. Į subsąskaitos 214 Pavedimų lėšų išlaidos debetą įrašoma panaudotų lėšų suma ir į subsąskaitų 110 Pavedimų lėšos arba 122 Kitos lėšos kasoje kreditą. Faktinių išlaidų suma metų pabaigoje nurašoma į subsąskaitos 214 Pavedimų lėšų išlaidos kreditą ir subsąskaitos 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas debetą.

3. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ VYKDOMI ATSISKAITYMAI IR JŲ APSKAITA

3.1 ATLYGINIMŲ NUSTATYMO TVARKA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07 -*08 nutarime Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ numatyta, kad nuo 1993 m. liepos 1 d. biudžetinių įstaigų darbuotojams už darbą apmokama taikant koeficientus ir bazinę mėnesinę algą arba bazinį valandinį atlyginimą. Ministerijos, departamentai, savivaldybės ir kitos valstybės tarnybos per 15 dienų turi nustatyti diferencijuotus tarnybinius atlyginimų koeficientus, pagal įstaigų ir organizacijų veiklos pobūdį, jų darbų apimtį, darbuotojų darbo stažą, išsimokslinimą bei kvalifikaciją, neviršijant minėtame Vyriausybės nutarime nustatytų tarnybinių koeficientų ir biudžetuose patvirtintų atitinkamiems metams asignavimų darbo užmokesčiui. Konkrečius atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas įstaigų darbuotojams nustato įstaigos vadovas. Biudžetinių įstaigų bei organizacijų vadovams suteikta teisė neviršijant darbo užmokesčio fondo, skirti darbuotojams priemokas už papildomai atliekamus darbus, aukštą kvalifikaciją, darbų sudėtingumą bei svarbą, ypatingas darbo sąlygas, pavadavimą.Biudžetinių įstaigų bei organizacijų vadovams tarnybinius atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas nustato aukštesnioji organizacija t.y įstaigos steigėjas.Valstybės tarnautojams už darbą apmokama taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.Už iškirtines darbo sąlygas: viršvalandinį darbą, darbą nakties metu (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) apmokama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus t.y. ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos).

3.2 ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 07 08 nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras įsakymu nustato visų švietimo sistemos įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką pagal atskiras įstaigas. Švietimo įstaigos skirstomos į:1) visų tipų ikimokyklines vaikų įstaigas;2) bendrojo lavinimo mokyklas;3) internatines mokyklas;4) papildomojo ugdymo;5) neformaliojo švietimo įstaigas;6) aukštesniąsias mokyklas;7) profesines mokyklas;8) kitas švietimo įstaigas.Tarnybinių atlyginimų koeficientai yra nustatyti atskiroms pareigybėms, atsižvelgiant į kvalifikacinę kategoriją, darbo stažą, išsilavinimą. Apskaičiuojant atlyginimus, tarnybinis koeficientas dauginamas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės algos.Švietimo įstaigų tarnybiniai koeficientai nustatomi atsižvelgiant į vadybines kvalifikacines kategorijas, mokinių skaičių bei pedagoginį darbo stažą. Tarnybiniai koeficientai nustatyti už vieną pedagoginę normą. Mokytojams pedagoginė norma yra 18 valandų per savaitę. Jei mokytojas dirba daugiau ar mažiau valandų nei pedagoginė norma, tuomet atlyginimas jam perskaičiuojamas. Pedagogų savaitinis pamokų skaičius nustatomas tarifikacijos sąraše.Tarifikacijos sąrašas – tai pedagogų sąrašas, kuriame surašomi duomenys iš darbuotojų asmeninių bylų apie išsilavinimą, pedagoginį darbo stažą, kvalifikaciją, dėstomo dalyko pavadinimas, savaitinis dirbamų valandų skaičius, nustatytas koeficientas, atlyginimas už nustatytą valandų skaičių, valandų skaičius už papildomus darbus, darbo užmokestis už papildomus darbus, bendras valandų skaičius, bendras darbo užmokestis.Tarifikacijos sąrašas sudaromas kiekvienų metų rugsėjo 1 dienai. , kurMat – mokytojo atlyginimas,Kt – tarnybinis koeficientas,Mba – bazinė mėnesinė alga,Fv – faktiškai nustatytas valandų skaičius,Np – pedagoginė norma.Mokytojai pagal minėtą švietimo ministro įsakymą gali gauti priedus prie atlyginimo:• už pasiruošimą pamokoms;• darbų tikrinimą;• vadovavimą klasei.Išvardinti priedai nustatyti valandomis už vieną pedagoginę normą, t. y. 18 valandų per savaitę. Dirbant daugiau ar mažiau kaip viena pedagoginė norma, daromas perskaičiavimas. Priedas už vadovavimą klasei nepriklauso nuo pedagoginio darbo krūvio. Papildomos valandos nustatytos pagal klasių grupes: I – IV klasės; V – IX klasės; X – XII klasės.

Tarifikacijos sąrašas

Pavar-dė, vardas Pareigos Dėstomas daly-kas Išsilavinimas Kvalifikacinė katego-rija Ped. darbo stažas Savaitinis valandų skaičius DU per mėnesį, Lt Savaitinių valandų skaičius už Darbo užmokestis (Lt ir ct) Bend-ras valan-dų

Visas DU, Lt I-IV V-IX X-XII I-IV V-IX X-XII sąsiuvinių tikrinimą vadova-vimą grupei Pasiruošimą pamo-koms sąsiuvinių tikrinimą vadova-vimą grupei pasiruošimą pamo-koms I-IV V-IX X-XII I-IV V-IX X-XII

3.3 VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

Valstybės tarnautojams atlyginimai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu.Valstybės tarnybos įstatymas taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus.Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas:1) valstybės politikams; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams; 3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams; 4) 4 Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams; 5) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams;6) profesinės karo tarnybos kariams;7) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;8) viešųjų įstaigų darbuotojams;9) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į :1) karjeros:2) politinio pasitikėjimo;3) įstaigų vadovų;4) pakaitinių.Karjeros valstybės tarnautojas priimamas į pareigas neterminuotam laikui ir turi galimybę įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas priimamas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui.Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas priimamas į darbą konkurso būdu ar politinio pasitikėjimo pagrindu vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.Pakaitinis valstybės tarnautojas pakeičia laikinai negalintį eiti pareigų karjeros valstybės tarnautoją.Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių:1. A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.2. B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.3. C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:1) pareiginė alga;2) priedai;3) priemokos.Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir jos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.Valstybės tarnautojams mokami tokie priedai:1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;1) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;2) už laipsnį;3) už diplomatinį rangą.Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. Išvardinti priedai skiriami iki valstybės tarnautojo kito vertinimo ir jie neskiriami politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams.Priedai už laipsnį ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas.Valstybės tarnautojams mokamos tokios priemokos:1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu;2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.

Valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai minimalios mėnesinės algos dydžiais

PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI1 2,352 2,553 2,754 2,955 3,26 3,57 3,88 4,19 4,410 4,811 5,212 5,713 6,314 7,015 7,816 8,717 9,718 10,819 11,920 13,0

3.4 DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMAS

Darbo laiko apskaita

Darbo užmokestis susijęs su atliekamo darbo pobūdžiu, einamosiomis pareigomis, todėl reikalingi duomenys apie darbuotojų asmeninę sudėtį, t.y. išsilavinimą, darbo stažą, kategoriją, kvalifikaciją ir kt.Darbuotojų asmeninės sudėties ir jos pasikeitimo duomenis tvarko personalo skyrius, jei tokio skyriaus nėra – įstaigos vadovo įsakymu įgaliotas kitas darbuotojas.Darbo užmokesčio apskaitos pirminiai dokumentai yra:• įsakymai dėl priėmimo į darbą;• įsakymai dėl atleidimo iš darbo;• įsakymai dėl perkėlimo į kitą darbą;• atostogų ir darbo grafikai• etatų ir tarifikacijos sąrašai;• darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.Darbo laiko apskaitos žiniaraštį kiekvieną dieną pildo atsakingas darbuotojas. Pasibaigus mėnesiui, vyriausiojo finansininko nustatytą darbo dieną šis žiniaraštis pristatomas buhalterijai. Buhalterijos darbuotojas, priimdamas jį, patikrina, ar visi rekvizitai surašyti teisingai. Pilnai ir teisingai įformintas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pagrindas skaičiuoti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį.Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio mėn. 22 d. įsakymu Nr. 103 patvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraščių pirmąją ir antrąją formas, jų pildymo tvarką, sutartinius žymėjimus, kai kurių sąvokų paaiškinimus.

Pagrindinio darbo užmokesčio apskaičiavimas

Kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, skaičiuojamas darbuotojų atlyginimas. Iš priskaičiuoto kiekvienam darbuotojui atlyginimo daromi Lietuvos Respublikos įstatymais numatyti išskaitymai: gyventojų pajamų mokestis, įmokos socialiniam draudimui, išskaitymai pagal vykdomuosius raštus bei kiti išskaitymai darbuotojų prašymu.Darbuotojams atlyginimai skaičiuojami vieną arba du kartus per mėnesį. Tai priklauso nuo šalių susitarimo. Už pirmąją mėnesio pusę mokamas avansas, o už antrąją mėnesio pusę išmokama tiksliai apskaičiuota suma, atėmus jau išmokėtą avansą ir visus priklausančius išskaitymus. Avansui apskaičiuoti ir išmokėti sudaromas buhalterinis dokumentas – mokėjimo žiniaraštis.

Įstaigos pavadinimas TVIRTINUFinansavimo šaltinis Įstaigos vadovas (parašas) Vyriausiasis buhalteris (parašas)

MOKĖJIMO ŽINIARAŠTIS PLANINIAM AVANSUI IŠMOKĖTIuž 200__ m. ________________mėn.

Eil. Nr. Vardas, Pavardė Avanso suma Gavėjo parašas

Žiniaraštį sudarė ___________________________

Avanso suma rašoma litais be centų. Sudarytą žiniaraštį pasirašo jį sudaręs buhalteris, o tvirtina įstaigos vadovas ir vyriausiasis buhalteris. Žiniaraščio patvirtinimas – tai patvarkymas kasai išmokėti jame nurodytą sumą iki nurodytos datos. Išmokėjęs avansą, kasininkas pasirašo ir įrašo datą. Įformintas žiniaraštis su gavusių pinigus darbuotojų parašais saugomas prie kasos dokumentų.Darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką priskaičiuojamas vieną kartą per mėnesį sudarant priskaitymo-išmokėjimo žiniaraštį. Apskaičiuojant darbuotojui darbo užmokestį už darbą pagal pareigybes bei už darbą pagal autorines sutartis, tikslinga sudaryti atskirus tų sumų išmokėjimo žiniaraščius. Priskaitymo-išmokėjimo žiniaraštyje rašoma: darbuotojo vardas, pavardė, priskaičiuota suma, išskaitytos sumos (avansas, gyventojų pajamų mokestis, įmokos socialiniam draudimui bei kiti išskaitymai), išmokama suma ir gavėjo parašas. Darbo užmokestis gali būti mokamas kiekvienam gavėjui išrašant kasos išlaidų orderį.Darbuotojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėse reglamentuojama valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka. Taikant indeksavimo koeficientą, jeigu valstybės ar savivaldybės įstaigos apskaičiuotas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:K = (A – C – S) : L, kurK – indeksavimo koeficientas;A – įstaigai patvirtintos lėšos darbo užmokesčiui;C – įstaigos lėšos pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui;S – įstaigos papildomos lėšos skirtumui tarp pareiginės algos, gautos iki 2002 m. birželio 30 d., ir pareiginės algos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą kompensuoti valstybės tarnautojams, kurių pareiginė alga pritaikius indeksavimo koeficientą tapo mažesnė už pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 dienos. Biudžetiniais metais dydis S, skaičiuojant pirmą kartą, prilyginamas nuliui, o perskaičiuojant indeksavimo koeficientą dydis S nustatomas atsižvelgiant į išmokėtas lėšas;L – pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrių apskaičiuotos lėšos, kurių reikia įstaigos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.Valstybės tarnautojo darbo užmokestis skaičiuojamas pagal formulę:U = P x K + (Pr1 + Pr2) x K, kurU – valstybės tarnautojo darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrių, pritaikius indeksavimo koeficientą;P – valstybės tarnautojo pareiginė alga, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnį;Pr1 – valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį nustatytų priedų suma;Pr2 – valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnį nustatytų priemokų suma;K – indeksavimo koeficientas.Jeigu pritaikius indeksavimo koeficientą valstybės tarnautojo pareiginė alga, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (24 straipsnis) yra mažesnė už pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d., jo darbo užmokestis skaičiuojamas pagal formulę:U = P1 + (Pr1 + Pr2) x K, kurU – valstybės tarnautojo darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrių, pritaikius indeksavimo koeficientą;P1 – valstybės tarnautojo 2001 m. rugsėjo mėnesio pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“;Pr1 – valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį nustatytų priedų suma;Pr2 – valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnį nustatytų priemokų suma;K – indeksavimo koeficientas.Jeigu valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnį, galiojusį iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, buvo nustatytas darbo užmokesčio mažėjimas, nurodytas dydis P1 dauginamas iš pataisos indekso M, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:M = U1 : U2, kurM – pataisos indeksas;U1 – valstybės tarnautojo darbo užmokestis (pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) kartu su priedais ir priemokomis) 2002 metų birželio mėnesį;U2 – valstybės tarnautojo darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas) kartu su priedais ir priemokomis) 2001 metų rugsėjo mėnesį, arba jeigu valstybės tarnautojas priimtas į pareigas nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. birželio 30 d., valstybės tarnautojo darbo užmokestis, nustatytas priimant jį į pareigas.

Atsižvelgiant į lėšų darbo užmokesčiui poreikio pasikeitimą, įstaigoje indeksavimo koeficientas gali būti tikslinamas, bet ne dažniau kaip kartą per ketvirtį.Analitinė darbo užmokesčio apskaita tvarkoma asmeninėse sąskaitose-kortelėse. Tokia kortelė pildoma kiekvienam darbuotojui. Joje registruojami tokie duomenys:1) vardas, pavardė,2) gimimo metai,3) vaikų skaičius,4) kiti asmeniniai duomenys,5) įrašai apie priėmimą į darbą ir perkėlimus,6) turėtos atostogos,7) vykdomieji raštai,8) kredito apmokėjimai,9) kiekvieną mėnesį apskaičiuota darbo užmokesčio suma pagal atskiras priskaitymų rūšis,10) visų rūšių atskaitymai pagal visas atskaitymų rūšis.

3.5 VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMAS

Biudžetinės įstaigos darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojui mokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, išmokant išeitinę išmoką arba kitais norminiuose dokumentuose numatytais atvejais.Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:1) pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą; 2) padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;3) priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;4) anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;5) premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartinės darbuotojams skatinti skirtos piniginės išmokos.Skaičiuojant asmenų, dirbančių užsienyje, vidutinį darbo užmokestį, užsienio valiuta gautas darbo užmokestis perskaičiuojamas litais pagal Lietuvos banko oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, galiojantį vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo dieną.Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma:1) apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įstaigoje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės);2) išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bedarbio pašalpa, kitos (iš jų ir materialinės) pašalpos neatsižvelgiant į išmokų šaltinį;3) atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbu;4) kompensacija priimant arba perkeliant į darbą kitoje vietovėje;5) dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio;6) nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė;7) išmokos pagal civilines (iš jų ir autorines) sutartis;8) vienkartinės ir kitos išmokos; 9) kitos išmokos (iš jų ir kompensuojamosios), nustatytos teisės aktuose, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar norminiuose teisės aktuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų:1. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už dirbtą laiką. 2. Jei atleidžiamo iš įstaigos darbuotojo paskutinė darbo diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, kai nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį. Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio.Vidutinis darbo dienos užmokestis skaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus. Vidutinis darbo valandos užmokestis taip pat turi būti skaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios trukmės (pavyzdžiui, dirbant 5 dienas per savaitę – mažiau arba daugiau kaip 8 valandas kasdien).Tais atvejais, kai darbuotojas įstaigoje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įstaigoje dirbtą laiką. Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6, 9 mėnesius ar metus), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant 1/4 bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (kai išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką. Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo darbo dienos (valandos) vidutinio uždarbio. Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, į skaičiavimą įtraukiamos visos per 24 kalendorinius mėnesius, einančius iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio, išmokėtos premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių (6, 9 mėnesius ar metus) laikotarpį, imant 1/4 bendros jų sumos. Gautas dydis sudedamas su premijomis (ne daugiau kaip dviejų ketvirčių), išmokėtomis per skaičiuojamąjį laikotarpį ir ši suma dalijama iš skaičiuojamojo 6 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką. Sumažėjus darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įstaigoje darbo užmokesčio, iš kurio turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje). Darbuotojui dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią. Ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius. Valstybės tarnautojams darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio dydis dauginamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė). Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įstaigos darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.Kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

3.6 ATLYGINIMAS UŽ ATOSTOGAS

Atlyginimas už kasmetines atostogas

Visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę į atostogas. Atostogos gali būti kasmetinės ir tikslinės.Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Šventinės dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos.. Darbo kodekse numatytos tokios švenčių dienos:1) sausio 1-oji – Naujieji metai;2) vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;3) kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;4) sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų dienos;5) gegužės 1-oji – tarptautinė darbo diena;6) pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;7) liepos 6-oji – Valstybės diena;8) rugpjūčio 15-oji – Žolinė;9) lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;10) gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.

Kasmetinės atostogos gali būti minimalios ir pailgintos. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Darbuotojams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie vaiką invalidą, iki jam sueis 16 metų, – 35 kalendorinės dienos. Dirbantiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę atostogos netrumpinamos.Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat esant specifinėms darbo sąlygoms. Statutiniams pareigūnams ir kai kuriems teisėjams įstatymai ar statutai taip pat nustato ilgesnės trukmės atostogas.

Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertrauktojo darbo stažo toje darbovietėje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos. Atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę, kurios sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur ši sutartis nesudaroma, – atostogų suteikimo eilė nustatoma šalims susitarus. Atostogos suteikiamos dalimis šalims susitarus. Viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Atšaukti iš atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus. Nepanaudota atostogų dalis turi būti suteikiama kitų darbo metų laiku arba prijungiama prie kitų darbo metų atostogų. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo kaltės), nepanaudotos atostogos, jo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Valstybės tarnautojui kasmet suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos.. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo narių, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.Atostogų laiku darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbo užmokestis už kasmetines minimalias atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Darbo užmokestis už kasmetines pailgintas atostogas gali būti mokamas dalimis. Už pirmąją atostogų dalį (30 kalendorinių dienų) sumokama ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios, o už likusią atostogų dalį – ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki jų tęsinio. Jei darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. Už praleistą laiką mokama kaip už atostogas.Draudžiama darbuotojams pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui negali būti suteiktos atostogos arba darbuotojui jų nepageidaujant, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama, kada nutraukiama darbo sutartis, neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Kai darbuotojui atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas.Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama iš vidutinio darbo užmokesčio. Apskaičiuojant kompensaciją, nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vienos darbo dienos vidutinio darbo užmokesčio. Apskaičiuojant atostogų dienas vienam darbo mėnesiui, reikia atostogų dienų skaičių padalinti iš dirbtų mėnesių skaičiaus (28,0 : 12 mėn. = 2,33 dienos). 28,0 dauginti iš metinio darbo dienų koeficiento. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu patvirtinti darbo dienos koeficientai: • esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7;• esant šešių darbo dienų savaitei – 0,9.Dirbant 5 darbo dienas per savaitę, apmokamų dienų skaičius piniginei kompensacijai gauti būtų 19,6 (28,0 * 0,7 = 19,6). 19,6 padauginus iš darbuotojo apskaičiuoto vienos darbo dienos vidutinio darbo užmokesčio gaunama piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.