TURINYS
ĮVADAS 31. BANKO SAMPRATA IR ISTORIJOS APŽVALGA 32. BANKAI IR JŲ VEIKLOS FUNKCIJOS 32.1. PAGRINDINIAI BANKŲ VEIKLOS PRINCIPAI IR JŲ KLASIFIKACIJA 32.2. CENTRINIS BANKAS IR JO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS 32.3. KOMERCINIAI BANKŲ ESMĖ IR SIEKIAI 32.4. PARABANKAI – KAS TAI? 33. BANKŲ SISTEMA IR VEIKLA LIETUVOJE 33.1. LIETUVOS CENTRINIS BANKAS – LIETUVOS BANKAS 33.1.1. Lietuvos banko tikslai ir funkcijos 33.1.2. LB atskaitomybė ir informavimas apie veiklą 33.2. KOMERCINIŲ BANKŲ APŽVALGA LIETUVOJE 33.2.1. Komerciniai bankai ir veiklos rezultatai 33.2.2. Atskirų Lietuvos bankų veiklos misija bei strategijos 34. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS REIKŠMĖ IR PLĖTOJIMAS 34.1. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SAMPRATA 34.2. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PRADŽIA IR JOS SITUACIJA DABAR LIETUVOJE 34.3. ELEKTRONINĖS BANKINKYSTĖS SISTEMOS (EBS) PRIVALUMAI 3IŠVADOS 3LITERATŪRA 3PRIEDAI 3ĮVADASBankai, būdami kredito centrais, virsta mūsų ūkio širdimi,kuri traukia į save ir išmeta mūsų ekonominio organizmo gyvybės syvus – pinigus.VLADAS JURGUTIS (1885-1966)
Visų šalių ekonomiką iš dalies įtakoja stabili bei patikima bankų veikla, nes būtent bankai vykdo ir formuoja šalies finansinę politiką. Bankai yra svarbiausi šalies ūkio centrai, kurie leidžia pinigus į „ekonominį gamybos darbą“, jie yra šalies ūkio smegenys, kurie, leisdami pinigus, žiūri, kad jie dirbtų planingą, šalies ūkiui naudingą ir pelningą kūrybinį darbą. Tad, kas vartoja bankinius pinigus, tas kartu prisideda formuojant šalies ūkio kūrybinį procesą. Bankų vaidmuo svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bei valstybinėms institucijoms, planuojant ar sprendžiant klausimus susijusiais su pinigais. Skirtingai nuo gamybos įmonių, bankai tiesiogiai negamina materialių vertybių, jie tik aprūpina ūkio ir finansų subjektus finansiniais ištekliais ir racionaliai organizuoja jų srautus. Norint užtikrinti efektingą bankų veiklą, finasinę padėtį šalies ekonomikoje, bankai skirstomi į tam tikrus tipus, veikia pagal nustatytus reikalavimus bei šalies priimtus įstatymus. Tik stipriai suformuota bankinė sistema leidžia racionaliai nuspręsti kaip efektingai vykdyti pinigų politiką.Bankai, reaguodami į išorinę aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoja savo veiklą, keičia organizacines struktūras, kuria ir diegia naujus produktus bei paslaugas, plečia rinkas.Savo darbe išdėstysiu bankų tipus bei jų klasifikacijas, taip pat nagrinėsiu jų veiklą bei išsivystymo lygį.Temos aktualumas – norint suvokti dabartinių bankų įtaką, kuri drąsiai formuoja šalies finasinę politiką, bankines funkcijas bei jų teikiamas paslaugas, reikia susipažinti visų pirma su banko istorija, plėtros raida, bankų rūšimis bei jų funkcijomis, nes tik tada tai leis mums pelnyti pasitikėjimą bankais bei suvokti jų naudą. O tai aš ir pabandysiu atkleisti savo kursinio darbe. Darbo klausimai:· Išsiaiškinti bankininkystės sampratą ir susipažinti su bankų istorija;· Išnagrinėti bankų tipus bei veiklos ypatumus;· Apžvelgti Lietuvos bankus bei jų strategijas ;· Palyginti atskirų Lietuvos bankų veiklą;· Susipažinti su elektronine bankininkyste;1. BANKO SAMPRATA IR ISTORIJOS APŽVALGANorint išnagrinėti Lietuvos bei pasaulio bankų vystymosi raidą, veiklos ypatumus, visų pirma reikia išsiaiškinti pačios bankininkystės terminą bei kilmės šaknis, atsigręžti į tarptautinę bankininkystės istoriją, kad galima būtų palyginti šiandieninių bankų veiklos aspektus su visos bankininkystės raidos istorijos kontekstu. Todėl šiame skyriuje pabandysiu trumpai tai aptarti.Žodis „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo žmonės, ir kurie versdavosi pinigų mainais. Senovės Graikijoje nuo šių stalų pavadinimo (graikų kalba – trappeza), prie kurių sėdėdavo pinigų keitėjai, davė ir jiems patiems vardą, kuris amžiams prigijo: trappezitai, tai yra stalininkai, arba mūsų laikais – bankininkai.“Bankas – institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti kreditą ir kitas finansines paslaugas. Šiuolaikinis bankas – įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Tokia licencija suteikia teisę rinkti indėlius ir išduoti paskolas. Paprastai bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų maržos”. Būtent toks banko apibrėžimas randamas Laisvosios enciklopedijos “Vikipedija” internetiniame puslapyje1 ir tai labiau tinka šių dienų bankininkystės terminui nusakyti. Dabar šiek tiek apžvelgsiu pačios bankininkystės raidos užuomazgas nuo senovės laikų.
Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Pirmąsias bankų užuomazgas galima aptikti jau senovės Babilonijoje ir antikinėse civilizacijose, ypač Romoje. Atsiradę pinigai darė įtaką anų laikų verslo plėtimuisi, kurio tikslas buvo vykdyti kai kurias techniško pobūdžio operacijas, susijusias su pinigų vartojimu, pavyzdžiui, tai buvo jų saugojimas, keitimas, persiuntimas, o kiek vėliau atsirado ir kredito operacijos. Senovės Graikijoje, Babilonijoje ilgą laiką bažnyčios ir kitos šventos vietos pasitarnavo kaip ir privatūs bankai. Kaip teigia B.Martinkus, V.Žilinskas ir kiti: „Graikijoje, kaip ir Babilonijoje bei Egipte, iš pradžių bažnyčios ir panašios šventvietės buvo saugiausios vietos pinigams ir vertybėms saugoti, todėl ir privatūs bankai ilgą laiką sekė bažnytiniais bankais.“ (B.Martinkus, V.Žilinskas, 1996 m.) Todėl galime teigti, kad tais laikais bažnyčiomis buvo itin pasitikėta ir tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Būtent bažnyčios buvo pirmosios bankų užuomazgos pradininkai.Tiktai XII – XIII amžiuje renesansinėje Italijoje atsirado pirmieji bankininkai, kurie1 http://lt.wikipedia.org/wiki/Bankas [žiūrėta 2007m. kovo 22];ėmėsi pinigų persiuntimu, kartu išplėsdami ir kredito operacijas, t.y. skolino pinigus kitiems mainytojams. Iš pradžiu Italijos bankų pagrindinis tikslas buvo priimti klientų indėlius ir juos saugoti už tam tikrą atlygį. Pinigų sumos įteiktos saugoti buvo įrašomos į knygas ir taip kiekvienas klientas turėjo savo sąskaitą. Taip atsirado žiro operacija. Žiro operaciją B.Martinkus, V.Žilinskas ir kai kurie kiti autoriai apibūdina, kaip: „Žiro (endorsement) – raštiškas kliento pavedimas bankui pervesti tam tikrą sumą iš jo einamosios sąskaitos į kurio nors kito asmens einamąją sąskaitą.” (B.Martinkus, V.Žilinskas, 1996 m.) Galima teigti, jog Renesanso laikų Italijoje buva pradėta pirmoji šiuolaikinė bankininkystė, kur bankai atliko ne tik užsienio valiutos pirkimus bei pardavimus, pinigų bei brangenybių saugojimus, bet priimdavo indėlius iki pareikalavimo ar atliko kitas operacijas.2. BANKAI IR JŲ VEIKLOS FUNKCIJOS2.1. Pagrindiniai bankų veiklos principai ir jų klasifikacija
Ekonominei sistemai tolydžiai vystantis, finansų mechanizmas darėsi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių verslo sandorių atliekama per bankus. Bankas – finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas. Bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga, gaunanti piniginius indėlius iš asmenų bei visuomeninių ar kitokių įstaigų ir įsipareigojanti juos grąžinti indėlininkui pateikus reikiamą dokumentą. Bankai yra komercinės įstaigos, kurios gauna pelną už kitaip nenaudojamų indėlių skolinimą tiems, kuriems reikia skolinti, o už paslaugą dažniausiai ima tam tikrą sumą. Taigi bankai yra indėlių įstaigos, įkurtos su didesniu finansiniu kapitalu, kurių pagrindinės funkcijos- saugoti indėlius ir lėšas bei jas skolinti. Tačiau bankai taip pat teikia ir daug kitų finansinių paslaugų. Pagrindinė bankų funkcija- finansinis tarpininkavimas. Skirtumas tarp bankų ir gamybos įmonių yra tas, kad bankai negamina materialių vertybių. Bankų pagrindinis veiklos objektas yra pinigiai ir jiems prilygintos likvidžios priemonės kvazipinigai ( Kvazipinigai – tai indėliai ir kiti pinigų rinkos instrumentai, kurie teikia pajamas, tačiau kurių negalima panaudoti atsiskaitymuose pervedimų pagalba, tačiau galima santykinai lengvai ir greitai juos paversti pinigais). Siaurąja prasme pinigai suprantami kaip grynieji (banknotai, monetos, taurieji metalai) ir tie pinigai, kurie yra banko sąskaitose – buhalteriniai pinigai. Bankai savo veikloje vadovaujasi ir veikia pagal tam tikrus principus. Vienas svarbiausių pirncipų yra ekonomiškumas. Bankai stengiasi gauti kuo didesnį pelną, kapitalo rentabilumą. Ekonomiškumas derinamas su saugumo principu. Banko saugumas apima klientų indėlių ir akcininkų kapitalo išsaugojimą, laikantis bankui nustatytų saugumo normatyvų. Taip pat svarbu klientų pasitikėjimas bankinėmis institucijomis. Šį pasitikėjima formuoja nefinasiniai saugumo tiklsiai – tai yra įvaizdis ir savarankiškumas. Kitame lape pateiktame paveikle ( žiūrėti 1 pav.), nurodyti svarbiausi bankinių institucijų tisklai.
1pav. Bankų tikslų sistema
Bankų klasifikacija yra labai plati ir dažniausiai skirstomi pagal veiklos pobūdį. Taigi, bankų atliekamų funkcijų įvairumas suteikia jiems specifiškumą ir tam tikrus išskirtinius bruožus (žiūrėti 1 priedą).Kaip minėjau bankai dažniausiai klasifikuojami pagal veiklos pobūdį į:1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės eilės banką;2. Komercinius bankus (KB);2.1. Komercinius universalius bankus;2.2. Komercinius specializuotus bankus;– investicinius;– taupomuosius– inovacinius;– hipotekos. 3. Nebankinius financinius tarpininkus (NFT): – taupymo ir paskolų asociacijas;– kreditines sąjungas, dažniausiai minimi parabankai.2.2. Centrinis bankas ir jo veiklos organizavimasBeveik visose pasaulio valstybėse, didelėse ir mažose, veikia centriniai bankai (CB). Centrinis bankas (Central bank) – speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones. Centrinis bankas nėra pavaldus vyriausybei, taigi gali vykdyti nepriklausomą monetarinę politiką, ginti ne vyriausybės, bet nacionalinės ekonomikos interesus. Beveik kiekviena valstybė turi Centrinį banką. Jie tarpusavyje skiriasi. Juos galima suskirstyti pagal sau keliamus uždavinius, pagal nepriklausomumo indeksą, t.y. kiek jie yra priklausomi nuo vyriausybinių institucijų. Skiriasi ir skirtingų šalių CB valdyba ir struktūra.. Pavyzdžiui, JAV CB – Federalinė rezervų sistema (FRS), Didžioje Britanijoje – Anglijos bankas, Vokietijoje – Bundesbankas, Japonijoje – Japonijos bankas, Lietuvoje – Lietuvos bankas (LB). Šiuo metu pasaulyje veikia per 60 Centrinių bankų.CB turi paprastai išskirtinę teisę – leisti pinigų emisijas. Tačiau kai kuriose šalyse CB nėra, o jeigu ir yra, tai jis neturi pinigų leidimo teisės ( Panamos ir Liberijos CB neturi tokios teisės – šiose dviejose šalyse atsiskaitoma JAV doleriais).CB, turinčių išimtinę teisę eminuoti (išleisti) pinigus, pagrindinės funkcijos yra šios:Ш CB pagrindinė funkcija – pinigų leidimas (emisija);Ш CB yra “bankų bankas” Ш CB kontroliuoja pinigų pasiūlą;Ш CB veikia užsienio valiutų keitimo rinkas, kuriose parduodami skirtingų šalių pinigai.Visų pirma, yra griežtai nustatyta, kad emisijos teisė suteikiama tik vienam bankui, nes priešingu atveju galėtų sutrikti pinigų rinkos funkcionavimas. Centrinis bankas, atliekantis pinigų emisijos funkciją dar vadinamas – emisijos banku (bank of issue). Antra, CB aptarnauja banko sistemos dalyvius, atliekant tam tikras paslaugas individualiems komerciniams bankams. Individualūs bankai turi indėlius CB. Šios sąskaitos neduoda palūkanų, bet yra naudingos, atliekant daugelį sandėrių tarp individualių bankų ir CB. Kaip bankų bankas, CB gali teikti paskolas individualiems bankams. Tai viena svarbiausių CB funkcijų dėl dviejų priežasčių:1. CB nustatyta palūkanų norma šioms paskoloms veikia rinkos palūkanų normą;2. Finansinių krizių metu CB yra paskutinis, arba kraštutinis, skolintojas. Aprūpinant likvidžiais aktyvais, CB gali stabilizuoti finansinę sistemą krizės metu. Trečia, CB veikloje labai svarbi pinigų pasiūlos kontrolė, kadangi galima daryti įtaką palūkanų normai, valiutų keitimo normai, infliacijai ir verslo ciklui.Ketvirta, CB taip pat turi įsipareigojimų išorės subjektams, ir tai veikia valiutų keitimo rinką. Šioje rinkoje šalies valiuta parduodama kaina, išreikšta kitos šalies valiuta, vadinama valiutų keitimo mechanizmu. Valiutų keitimo sistemos gali būti fiksuotos siauru svyravimo ruožu, kurį numato vyriausybė arba tarpusavio susitarimais, jos gali būti nustatomos visiškai laisvai rinkos jėgomis. Jeigu valiutų keitimo sistemos fiksuotos, CB yra įsipareigojęs pirkti ir parduoti valiutą nustatytu santykiu. Jeigu jis fiksuotas ruože, kaip buvo Europos pinigų sistemoje, CB yra įsipareigojęs pirkti ir parduoti valiutą leistinų svyravimų ruože. Perkant ar parduodant užsienio valiutą, CB gali veikti rinkos valiutų keitimo sistemą.Didėjant ir stiprėjant finansų rinkos ir ekonomikos globalizacijai, CB išorės funkcijos darosi sudėtingesnės ir svarbesnės. Daugeliui šalių, ypač mažų ir su fiksuota valiutų keitimo sistema, ši funkcija lemia jų monetarinę politiką. Didelės šalys turi daugiau laisvės ir galimybę manevruoti.
2.3. Komerciniai bankų esmė ir siekiai
Komerciniai bankai viena populiariausia ir sparčiausiai stegiama ir plėtojama rūtis. KB savo filialus, atstovybes kuria savo šalies miestuose ir miesteliuose, taip pat steigia kaimyninėse ir kitose šalyse.Komerciniai bankai pasižymi veikla, kuri vadovaujasi tam tikrais principais. Svarbiausias principas – pelningai veikti. Antrasis principas – kuo pigiau nupirkti, kuo brangiau parduoti. Tai iš esmės spekuliacinis principas, tačiau jis… neturi peržengti įstatymų nustatytų ribų. Trečiasis principas sako, kad bankas gali rizikuoti savo kapitalu ir pelnu, bet ne savo klientų kapitalu, jų pelnu. Taigi bankai turi tarnauti savo klientams. Imdami aukštas palūkanas, galų gale bankas praras savo klientus, taigi ir savo pelną. Kiekvienam klientui svarbu, kad jų pasirinktas bankas būtų patikimas ir atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia:· stiprinti finansines pozicijas;· užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšius su klientais;· teikti kokybiškas, patrauklias, įvairias paslaugas ir produktus (pvz., mokėjimo korteles) bei tobulinti juos. Kiekvienas komercinis bankas gali atlikti šias bankines operacijas:1. Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta.2. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo) nacionaline ir užsienio valiuta.3. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje, priimti inkaso dokumentus).4. Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas.5. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais, akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus.6. Tarpininkauti perkant ir parduodant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ir įmonių akcijas.7. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius bei vekselius.8. Suteikti kreditus ir paskolas.9. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.10. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikes banko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (banko rekomendacijas).11. Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles.12. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius popierius.Norintiems pradėti savo verslą bei veiklą vykdantiems verslininkams vienos iš svarbiausių paslaugų, kurias teikia komerciniai bankai, yra verslo finansavimo paslaugos. Bankų teikiamos pagrindinės finansavimo paslaugos yra šios:· paskolos; · overdraftai; · garantijos ir laidavimai; · prekybos finansavimas; · kitos komercinių bankų paslaugos.2.4. Parabankai – kas tai?Bankinę sistemą formuoja bankai ir kitos kredito institucijos, pastarosios daugiau apibūdinamos kaip parabankai arba kvazibankinės institucijos. Parabankinės institucijos glaudžiai bendradarbiauja su šalies bankai ir iš dalies atlieka kai kurias bankines operacijas. Tačiau, dėl bankams apribotų teisių, vykdant kai kurias operacijas, jas tikslinga palikti parabankinių insitucijų specialistams. Kai kurios veiklos rūšys ir dėl jų specifinio pobūdžio atliekamos tik parabakinėse institucijose, pavyzdžiui, įvairios draudimo, lizingo paslaugos ir t.tKokios kredito institucijos yra apibūdinamos kaip parabankai, nurodyta žemiau pateiktoje schemoje:3. BANKŲ SISTEMA IR VEIKLA LIETUVOJENors iš esmės visų Lietuvos bankų funkcija bei tikslai yra praktiškai panašūs, tačiau kiekvienas iš jų yra susikūrę savo įvaizdį bei darbo ir plėtros strategiją, kad galėtų sėkmingai konkuruoti tarpusavyje ir užtikrintai vykdyti bei palaikyti stabilią šalies finansinę padėtį. Šiame skyriuje trumpai aptarsiu Lietuvos bankų veiklos ypatumus ir jų strategijas.3.1. Lietuvos centrinis bankas – Lietuvos bankas3.1.1. Lietuvos banko tikslai ir funkcijosLietuvos Respublikoje centrinis bankas (CB) yra Lietuvos bankas (LB), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir yra regalmentuotas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu1. Lietuvos bankas savo veiklos ataskaitas pristato Lietuvos Respublikos (LR) Seimui ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybės vykdomosios valdžios įstaigoms. Pagrindinis šio banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą.Kad įgyvendinų pagrindinį tikslą, Lietuvos bankas vykdo šias pagrindines funkcijas:– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; – formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;– atlieka valstybės iždo agento funkcijas; – išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;1 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.rezult_l?p_nr=I-678 [žiūrėta 2007m. kovo 23]– nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;– skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.3.1.2. LB atskaitomybė ir informavimas apie veikląLietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie savo veiklą, taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą. Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius, kuriuose pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus spektras finansinės bei makroekonominės informacijos. Taip pat informacija skelbiama Lietuvos banko interneto tinklapyje.Laikydamasis principo, kad tokia informacija turi būti skelbiama periodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prie tarptautinių duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jų taikymą Lietuvoje.Taip pat Lietuvos bankas du kartus per metus informuoja Lietuvos Respublikos Seimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą.
3.2. Komercinių bankų apžvalga Lietuvoje3.2.1. Komerciniai bankai ir veiklos rezultataiLietuvos komerciniai bankai taip pat yra steigiami ir veikia pagal LR bankų įstatymą. Tai bene gausiausia bankų rūšis Lietuvoje. Jie turi savo filialus įvairiuose šalies miestuose.Lietuvos Respublikos bankų įstatyme rašoma: “Komercinis bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę”1 . Banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio bankai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai:1. AB bankas “Hansabankas”2. AB Ūkio bankas3. AB bankas “Snoras”4. AB DnB NORD bankas5. AB Parex bankas6. AB Šiaulių bankas7. SEB Vilniaus bankas8. AB Sampo bankas9. UAB Medicinos bankas
Savo filialus Lietuvoje yra įsteigę ir keli užsienio bankai. Sėkmingai savo bankinę veiklą vysto nuo 2000 m. savo skyrių įsteigęs Suomijos bankas “Nordea Bank Finland Plc” bei 2001m. sausio mėnesį – Vokietijos bankas “VEREINS – UND WESTBANK AG”.
Kadangi bankų rinka Lietuvoje išsiplėtė ir įgavo stabilumą, tai reiškia ir konkurencijos padidėjimą tarp bankų, o kiekvienam klientui tai yra naudinga. Bankai norėdami užimti lyderio pozicijas stengiasi kuo palankesnėmis sąlygomis suteikti įvairių rūšių kreditus ir kitas paslaugas. Jeigu bankai ir toliau stengsis įtikti šiuolaikiniam reikliam klientui, tai bendrai šalyje didės ir ekonominiai rodikliai. Remiantis 2006 m. spalio 1d. komercinių bankų finasinių ataskaitų duomenis, bendras bankų turtas (aktyvai) sudarė 52,6 mlrd. Lt ir per trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo 1,1 mlrd. Lt, arba 2,2 proc. Klientams suteiktų paskolų buvo 34,9 mlrd. Lt – per šių metų trečiąjį ketvirtį jų suma išaugo 3,3 mlrd. Lt, arba 10,6 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2006 m. spalio 1 d. sudarė 27,9 mlrd. Lt – per ataskaitinį ketvirtį padidėjo 0,9 mlrd. Lt, arba 3,4 proc.
Pagal 2006 m. komercinių bankų veiklos rodiklius: sukaupta turtą, paskolų klientams ir finasiniam sektoriui, sukauptų indėlių, grynąjį pelną, lyderio poziciją užima SEB Vilniaus bankas, tačiau pakankamai tvirtas pozicijas užima AB “Hansabankas”, DnB Nord bankas.1 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259449 [žiūreta 2007m. kovo 23d.]
1pav. Komercinių bankų sukauptas grynasis plenas, pagal 2006m. rugsėjo mėn. 30d. pateiktus duomenis3.2.2. Atskirų Lietuvos bankų veiklos misija bei strategijosŠiandien kiekvienas atskiras komercinis bankas plėtoja savo organizacijų veiklą, vadovaudamiesi moderniais valdymo stiliaus principais ir daugiau kreipdami savo veiklą į kliento poreikius. Visgi klientui svarbu banko patikimumas, veiklos rezultatai. Galima teigti, jog tarp bankų vyksta šioks toks reitingavimas, norint paveržti klientų dėmesį į save. Tačiau pasak Mindaugo Leikos, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finasinio stabilumo skyriaus viršininko: “ Nė vienas Lietuvos bankas nepažeidžia Lietuvos banko nustatytų normatyvų, todėl negerai kalbėti, kad vienas bankas yra rizikingesnis už kitą.”[15] Anot p.Leikos, kredito reitingas parodo tikimybę, kad bankas bus pajėgus grąžinti įsipraeigojimus nustatytu laiku.
Dabar šiek tiek apžvelgsiu dviejų stambiausių SEB Vilniaus banko bei AB “Hansabanko strategijas bei veiklos rezultatus.
q SEB Vilniaus bankas veiklą Lietuvoje pradėjo 1990 m. Per šiuos metus šis bankas užsitarnavo kaip patikimo, atsakingo banko vardą tiek privačių, tiek verslo klientų ir partnerių akyse. 2006 metais viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “TNS Gallup” atliktas tyrimas parodė, jog bankas turi geriausio darbdavio reputaciją. Šio banko misija – teikti konsultacijas finansų klausimais ir valdyti finansų riziką bei operacijas verslo ir privatiems klientams, o tai pasiketų, vykdydami:§ sukuriant realų klientų pasitenkinimą, § užtikrinant konkurencingą grąžą akcininkams, § užsitarnaujant gerų piliečių vardą visuomenėje.
SEB grupės veiklos strategija – plėtoti tradicines grupės veiklos sritis, išliekant verslo klientų ir finansiškai aktyvių bei reiklių privačių asmenų finansų partneriais, ir įtvirtinti grupės pozicijas rinkoje. SEB Vilniaus banko grupės veiklos rezultatai 2006 metais buvo geriausi jos istorijoje. Pagrindiniai veiklos rodikliai (2006 m. gruodžio 31 d.): § turtas – 21,2 mlrd. litų;§ grynasis pelnas – 288,2 mln. litų;§ kreditų portfelis – 13,2 mlrd. litų (34,9 proc. Lietuvos rinkos); § indėlių ir išleistų vertybinių popierių portfelis – 10,5 mlrd. litų (32 proc. Lietuvos rinkos);§ 951 tūkstantis privačių klientų;§ 56,2 tūkstančio verslo klientų;
q AB “Hansabanakas” savo veiklą Lietuvoje kaip privatus bankas pradėjo tiktai 2001 metais gruodžio mėnesį, kuomet buvo baigtas Lietuvos taupomojo banko reorganizavimas – prie jo prijungtas AB bankas “Hansabankas”
Svarbiausios Hansabanko vertybės bei misija – suprasti klientų poreikius, siūlyti jiems vertingiausius finansinius sprendimus, kurie gerina klientų kasdienį gyvenimą. Taip veikiant, yra nuolat didinama kompanijos vertė ir įprasminamas jos teigiamas vaidmuo visuomenėje.
Siekiama būti pirmaujančia finansų įstaiga Šiaurės šalių ir Baltijos regione. Pirmaujanti reiškia (kiekvienoje geografinėje rinkoje): didžiausią klientų pasitenkinimą; didžiausią pelningumą; patraukliausią darbdavį. 2005 sausio 5d. Hansabank” grupė gavo aukščiausią įvertinimą Baltijos regione už vertybinių popierių saugojimą. Taip įvertino prestižinis investuotojams skirtas žurnalas “Global Custodian”, leidžiamas Jungtinėje Karalystėje.
Šio banko 2006 metų veiklos rezultatai taip pat buvo vieni sėkmingiausių. Kaip tegia, AB banko “Hansabankas” administracijos vadovas Giedrius Dusevičius: “Neaudituotais duomenimis per 2006 metus AB banko “Hansabankas” įmonių grupė uždirbo 223,49 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno, vien tik AB bankas “Hansabankas” per minėtą laikotarpį uždirbo 179,49 mln. litų grynojo pelno. Šis pelnas yra apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.”1
http://www.hansa.lt/apie246_542.html [žiūrėta 2007m. kovo 24d.]4. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS REIKŠMĖ IR PLĖTOJIMAS
4.1. Elektroninės bankininkystės samprataBankai elektronines paslaugas pradėjo teikti neseniai. Jos tobulėja, nuolat atsiranda naujų paslaugų, todėl dar nėra nusistovėjusio elektroninės bankininkystės apibrėžimo. Firmos, norėdamos kuo greičiau ir efektyviau aptarnauti klientus, laiko klausimą sprendžia diegdamos automatizuotas valdymo sistemas.Bendru atveju, elektroninę bankininkystės sistemą galima įvardinti įrangą ar kortelę, kurios vartotojas naudoja specialias technologijas (pvz. plastikines korteles su magnetine juostele arba mikroprocesoriumi; programinę įrangą personaliniame kompiuteryje įjungtame į kompiuterių tinklą) leidžiančias tiesiogiai atsiskaityti su tiekėjais ar pardavėjais nenaudojant grynųjų pinigų ir kitų tradicinių atsiskaitymo būdų.Šiuo metu bankai intensyviai siūlo elektroninės bankininkystės sistemos paslaugas, tai kompiuterinė bankininkystė, internetinė bankininkystė, mokėjimo kortelės.
1 schema. Elektroninės bankininkystės sistemos struktūra
4.2. Elektroninės bankininkystės pradžia ir jos situacija dabar Lietuvoje
Naujausiais kompanijos “Jupiter” duomenimis, jau dabar Europoje daugiau nei 60 mln. žmonių naudojasi Interneto bankininkystės paslaugomis. Tegiama, jog 2005 m. Internete bankininkystės paslaugomis jau naudojosi virš 50 % Interneto vartotojų.Lietuvos komercinių bankų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi daugiau nei pusę šalies gyventojų. Tokiomis paslaugomis dažniausiai nesinaudojama dėl nepasitikėjimo elektroninių operacijų saugumu, informacijos apie jas trūkumo ar nemokėjimo jomis naudotis, neturėjimo galimybių naudotis Internetu. Tačiau vis daugiau vykdoma strategijų ir pasitelkiama masinės informavimo priemonės, kad ši paslauga būtų nuolat populiarinama, lengviau suprantama ir pasiekiama banko klientams. Populiariausia elektroninės bankininkystės paslauga šiuo metu yra mokamosios kortelės.
Internetinės bankininkystės paslaugas Lietuvoje pradėjo teigti: Ш Bankas “Snoras” 2000 metų balandžio mėnesį, Ш “Ūkio bankas” 2000 metų birželio mėnesį;Ш “Šiaulių bankas” 2000 metų liepos mėnesį;Ш AB bankas :Hansabankas” 2000 metų rugpjūčio mėnesį Ш “Vilniaus bankas” 2000 metų rugsėjo mėnesį;Ш Bankas “Parex” 2001 metų lapkričio mėnesį;Ш AB Sampo bankas 2002 metų birželio mėnesį;Ш “Medicinos bankas” 2000 metų gegužės mėnesį;Ш AB DnB Nord bankas 2002 metų kovo mėnesį;
Trys didieji Lietuvos komerciniai bankai – “Vilniaus bankas”, „Hansabankas“ ir “DnB Nord” –vykdo aktyvia veiklą „Už saugią elektroninę bankininkystę“. Bankai susitarė daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie tai, kaip išvengti galimų elektroninių nusikaltimų.“Šiandien modernios technologijos leidžia sukurti patikimą ir saugią elektroninės bankininkystės sistemą. Vis dėlto, augant elektroninės bankininkystės populiarumui, yra vienodai svarbu bankinių duomenų saugumu rūpintis tiek bankams, tiek klientams, todėl žmones būtina šviesti duomenų apsaugos temomis“, – sakė Vilniaus banko Elektroninės bankininkystės departamento direktorius Gediminas Valančius.“Hansabanko” informacinių technologijų ir produktų plėtros tarnybos vadovo Antano Danio teigimu, ypač svarbu, kad rūpinantis elektroninės bankininkystės saugumu bankai apjungia jėgas. “Bandymai pažeisti saugumą tam tikra prasme nukreipti prieš visą bankininkystės sistemą. Užsienio šalių patirtis rodo, kad elektroniniai nusikaltėliai paprastai linkę taikyti tuos pačius metodus prieš kelių bankų klientus, todėl bankams naudinga keistis informacija ir, ginant klientų interesus, bendradarbiauti saugumo stiprinimo srityje”, – sakė A.Danys.Didieji Lietuvos bankai yra įdiegę pažangiausias saugumo technologijas, todėl manoma, kad negalėdami jų įveikti, elektroniniai nusikaltėliai gali bandyti pasinaudoti labiau pažeidžiama grandimi – klientų patiklumu, kaip tai buvo daroma kai kuriose užsienio šalyse – t.y., bandyti išvilioti prisijungimo slaptažodžius ir kodus iš elementarių duomenų saugojimo instrukc…ijų nesilaikančių žmonių. Pasinaudoję iš savininkų gautais duomenimis, nusikaltėliai vėliau netrukdomai gali valdyti svetimas sąskaitas.Bankininkai įspėja, kad negalima pasitikėti elektroniniais laiškais ar telefoniniais skambučiais, kuriais prašoma pasakyti internetinio banko slaptažodžius bei kodus, net jei jų prašytų asmenys, prisistatantys kaip bankų tarnautojai. “Bankas savo iniciatyva niekada neprašo iš klientų pateikti tos informacijos, kuri turi būti žinoma tik pačiam klientui. Konfidencialią informaciją klientui reikės įvesti tik jam pačiam jungiantis prie bankų sistemų ar kitais sutartyje numatytais atvejais, kai klientas pats kreipiasi į banką”, – tvirtino bankų elektroninės bankininkystės specialistai. Tačiau visai neseniai visgi internetininiai sukčiai surengė išpuolį prieš “Hansbanako” internetinės bankinkystės vartotojus. Kaip teigiama naujienų portale delfi.lt: “Internetiniai nusikaltėliai surengė išpuolį prieš komercinio banko „Hansabank“ internetinės bankininkystės klientus. Žmonės į elektroninį paštą gauna pranešimą, kuriame sukčiai informuoja apie tariamai iškilusias problemas banko duomenų bazėje”.Sukčiai ragina banko klientus prisijungti prie sistemos suvedant savo prisijungimo duomenis. Elektroniniame laiške pateikiama nuoroda į profesionaliai sukurtą netikrą, tačiau visiškai analogišką Hanza.net puslapį. Kad tai – sukčių sukurta klastotė išduoda tik virš nuorodos atsirandantis tikrasis puslapio adresas.DELFI pavyko nustatyti, kad sukčių sukurtas puslapis yra patalpintas Prancūzijoje registruotame serveryje.
4.3. Elektroninės bankinkystės sistemos (EBS) privalumai
Elektroninės bankininkystės sistemos privalumai, lyginant su tradicine bankininkyste, yra šie : Ш EBS suteikia galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis bet kuriuo paros metu;Ш Bankinių operacijų kaštai yra mažesni;Ш Suteikiama galimybė elektroninėmis priemonėmis keistis bankui ir klientui ne tik nekonfidencialia, net ir konfidencialia informacija bei vykdyti finansines operacijas nevykstant į banką.Elektroninė bankininkystė patogi tuom, kad paslaugų vartotojai sutaupo laiko ir pinigų.tokiomis paslaugomis patogu naudotis, jos paprastai mažiau kainuoja nei tradicinio banko teikiamos paslaugos. Teikti tokias paslaugas naudinga ir bankams – mažėja klientų aptarnavimo išlaidos ir eilės bankų skyriuose. Vis dėlto, plėtojant elektroninę bankininkystę, kyla įvairių problemų dėl elektroninių atsiskaitymų, duomenų saugojimo, paslaugoms diegti reikia didelių pradinių investicijų.IŠVADOS· Bankininkystės pradžios užuomazgas galima aptikti jau antikinėse civilizacijose, kur svarbiausias vaidmuo buvo skiriamas bažnyčioms, kaip pinigų bei vertybių saugyklos. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie už priimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Italijoje, teikę paslaugas už užstatytus pinigus.
· Pagrindinė bankų užduotis – kelti visuomenės pasitikėjimą bankų veikla, sutelkti dėmesį į rinkos poreikius (orientuotis į klientą), ir ugdyti savo darbuotojus. Bankai formuoja ir vykdo aktyvią pinigų poltiką.
· Bankų steigimai, veikla ir plėtra paremta šalies nustatytais ir įtvirtintais įstatymais.
· Bankai – tai specialūs ekonominiai institutai, teikiantys laikinai laisvus pinigus, kreditą, tarpininkaujantys piniginiuose atsiskaitymuose, leidžia į apyvartą pinigus, vertybinius popierius, atliekantys su jais susijusias operacijas ir kitas funkcijas. Priimdami indėlius, depozitus, duodami paskolas ir atlikdami atsiskaitymų operacijas, bankai kontroliuoja ir veikia tam tikrus ūkio procesus. Bankų, kaip finansinių tarpininkų, veiklos ypatumas tas, kad pagrindinį išteklį – pinigus – jie neįsigija, o juos kaip taupytojai – tarpininkai perleidžia teisę laikinai kitiems valdyti. Bankai – indėlių įstaigos, kurių pagrindinės funkcijos yra ne saugoti indėlius ir pinigus bei juos skolinti. Taip pat bankai teikia ir daug kitokių paslaugų. Bankai tai kanalas, jungiantis tuos, kurie susitaupo ateičiai, su tais, kuriems pinigų trūksta dabar.
· Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į:1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės eilės banką;2. Komercinius bankus (KB);2.1. Komercinius universalius bankus;2.2. Komercinius specializuotus bankus;– investicinius;– taupomuosius– inovacinius; 3. Nebankinius financinius tarpininkus (NFT): – taupymo ir paskolų asociacijas; – kreditines sąjungas.
· Centriniai bankai nėra bankai įprastine reikšme; jie yra institucijos, kurių uždaviniai yra rūpintis pinigų kiekio valdymu, užkirsti kelią finansinei panikai, veikiant kaip paskutiniams skolintojams kritiniu atveju bei vykdant kitus vyriausybės uždavinius. Centriniai bankai teikia tokias paslaugas, kaip rezervų laikymas, taip pat veikia kaip vyriausybės bankai. Centriniai bankai gali sukurti rezervų bankų sistemai. Skirstant bankus pagal veiklos pobūdį, centrinis bankas priskiriamas pirmos eilės bankams. Lietuvos centrinis bankas – Lietuvos bankas.
· Komerciniai bankai populiariausi ir sparčiausiai plėtojami bankai visame pasaulyje. Komerciniai bankai – tai kredito įstaigos, turinčios licenziją verstis pelninga „pinigų“ veikla, neperžengiant įstatymų nustatytų ribų. KB vadovaujasi tam tikrais principais:v Efektingai veikti;v Kuo pigiau nupirkti, kuo brangiau parduoti;v Gali rizikuoti tik savo sukauptu pelnu bei kapitalu, o ne klientų turtu. Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 3 užsienio bankų skyriai, 2 užsienio bankų atstovybės
· Elektroninė bankininkystė viena sparčiausiai populiarėjanti ir plėtojama iš bankų teikiamų paslaugų. Elektroninę bankininkystę galima apibūdinti kaip bankinių operacijų atlikimą virtualioje erdvėje. Lietuvos komercinių bankų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi virš pusės šalies gyventojų. Diagiamos saugiausios technoligijos, kurios padėtų užkirsti kelią internetiniams sukčiams ir neleisti įvykdyti elektroninių nusikaltimų.LITERATŪRA
1. Vaškelaitis V., Piniginiai atsiskaitymai: teorija ir praktika : mokėjimo priemonės ir technologijos, atsiskaitymų rizika ir jos valdymas. Vilnius : Eugrimas, 2001. -433 [1] p. –ISBN 9986-752-88-42. Ališauskas L., Vaškelaitis V., Šiuolaikinės bankų sistemos, V., 1998, 55p. ISBN 9986-12-172-8 3. Buckiūnienė Olga. Finansai. 2002. 82p. ISBN 9955-9418-6-34. Ramonas Kazimieras. Komerciniai bankai ir jų priežiūros raida Lietuvoje. Pnigų studijos, 2003. NR. 3, 3-6 p. -ISSN 1392-2637 5. Buckiūnienė Olga, Meidūnas Vitoldas, Pūzinauskas Pranas. Lietuvos finansų sistema. -Vilnius, -2003. -167 p. -ISBN 9955-557-07-96. Lietuvos bankų asociacijos tikslai ir bankų statistika [žiūrėta 2007 m. kovo 20 d.]. Prieiga per Internetą : http://www.lba.lt/7. Buračas A., Enciklopedinis bankininkystės ir komercijos žinynas, Kaunas, “Judex”, 1997, ISBN 9986-18-050-3 8. Lietuvos banko informacija [žiūrėta 2007 m. kovo 20-24 d.]. Prieiga per Internetą: http://www.lb.lt/home/default.asp 9. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra [žiūrėta 2007m. kovo 22 d.]. Prieiga per Internetą: http://www.svv.lt/ 10. Ivaškevičius D., Bankų vadyba, Kaunas, Technologija, 1997, 239 p. ISBN 9986-13-548-6:16.00 11. AB “Hansabanko informacija [žiūrėta 2007 m. kovo 20-24d.]. Prieiga per Internetą: http://www.hansa.lt/ 12. Lietuvos Respublikos Lietuvos bankų įstatymai [žiūrėta kovo 20-24d.]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=259449 13. Šaulinskas L., Informacinės technologijos bankuose ir jų poveikis organizacinėms valdymo struktūroms. Organizacijų vadyba, 1999, 137-147 p. 14. Vilniaus banko informacija [žiūrėta kovo 20-24 mėn.]. Prieiga per Internetą : http://www.seb.lt/lt/wcp/ 15. Bankų reitingai padeda, tačiau yra ir priežiūra. Audronė Ranonytė. 2006 12 12, Verslo žinios, Nr. 240, 9p., 16. Vaškelaitis Vytautas., Banko mokėjimo kortelė – elektroninė piniginė. -Vilnius, LII, 1998. -79 [1] p. -ISBN 9986-12-171-X17. Klientams internetas, bankams – pelnas. Eglė Markevičienė. 2006 11 08, Verslo žinios, Nr. 216, 2p.18. Jurgutis V. Pinigai. Kaunas, -1938. -657p. 19. Mayer T., Duesenberry J.S., Aliber R.Z. Pinigiai, bankai ir ekonomika. -Vilnius, 1995. -639 p. -ISBN 9986-02-045-X: 30.0020. Bronius Martinkus, Vytautas Žilinskas. Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai. Mokomoji knyga. – Kaunas : Technologija, 1996. – 261 p. – ISBN 9986-13-432-3PRIEDAI1 Priedas Bankų klasifikacija ir rūšys