apskaita

1171 0

1.Bendroji apskaitos samprata ir apskaitos principai

1.1.Informacija valdymo sistemoje.

1.2.Apskaitos informacija ir jos vartotojai.

1.3.Apskaitos reglamentavimas ir jos modeliai.

1.4.Apskaitos profesija. (nebutina)

1.5.Bendrieji apskaitos principai.

1.1.Informacija valdymo sistemoje

Viena iš svarbiausiu sekmingo verslo pletojimo salygu – deramas informacijos, ypac apskaitines, reikšmes ivertinimas ir sugebejimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybemis. Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai ivairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neimanoma suvokti. Laimei šito ne nereikia, jei valdymo aparato darbuotojai racionaliai paskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reiketu susipažinti su platesnio spektro duomenimis, taciau ji

ie jau butu pakankamai apibendrinti, taigi ir ju kiekis taip pat neturetu buti labai didelis.

Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualia informacija, ir dažnai net nesamoningai atmeta nereikšmingus jam duomenis. Kibernetikai tokius bevercius duomenis vadina informaciniu triukšmu. Žmonems kuriantiems ir perduodantiems atitinkamas žinias visuomet butina žinoti, kad informacijos kaip ir visu kitu vertybiu (netgi pinigu) gali buti per daug. Popieriniu pinigu perteklius valstybeje gali sukelti infliacija. Savotiški “infliaciniai” procesai galimi ir valdymo sistemose, kuriose kaip teigia kibernetikai, nieko, išskyrus du
uomenu apdorojima bei ju judejima, ir nera.

Beverciai duomenys ne tik nenaudingi menedžeriams, bet ir žalingi, nes užgožia vertingas žinias.

Žmones palyginti lengvai isivaizduoja materialiniu vertybiu judejima, taciau kur kas sunkiau suvokia nematerialius, iš ju ir informacinius, srautus. Tuo tarpu kiekvienas valdymo sr
rities darbuotojas turi aiškiai suvokti duomenu judejima imoneje, ir suprasti valdymui naudingos informacijos formavimo desningumus.

1.2.Apskaitos informacija ir jos vartotojai

Apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia finansines, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ukiniai vienetai – imones, ju valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali buti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.

Apskaitos požiuriu imone yra savarankiškas ukinis vienetas, atribotas nuo kitu imoniu ir savininku.

Visose laisvos rinkos šalyse labai paplites teiginys, jog apskaita yra verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturedami duomenu apie verslo sekme ar turta, kuriuo disponuoja imone, tos imones darbuotojai paprasciausiai negaletu susikalbeti. Imones vadovai neistengtu susišneketi su savininkais bei kitu imoniu vadovais, pirkejais, tiekejais. Juk imones steigiamos tam kad uždirbtu pelna ir didintu savininku tu
urta, išreiškiama pinigais. Ivairus specialistai puikiausiai gali susikalbeti universalia apskaitos kalba, viska išreiškiancia visuotiniu pinigu matu. Šio mato pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie imones turta, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvuma – juk imones veiklos procese turto nuolat turi daugeti, nebent dali jo išsidalintu savininkai, arba imone nuolatos patirtu nuostolius.

Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa ir ivairove. Tai naturalus reiškinys, nes apskaita turi buti vykdoma kiekvienoj imonej, be to ivairiais tikslais. Neformaliai ve
eikianciose imonese ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku butu rasti ilgesni laika sekmingai dirbancia imone, kurios valdytojai nesiorientuotu kokiu turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybiška apskaitos informacija anksciau ar veliau nukonkuruotu tokia imone. Kalbant apie apskaitos informacija, skiriami apskaitos informacijos ir finansines atskaitomybes vartotojai.

Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti imones vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš ju imones savininkai (AB-se – akcininkai). Verslo nesekmes atveju jie rizikuoja prarasti visa investuota i imone turta, todel nuolat turi dometis ne tik imones veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja imone, suma, taip pat kam priklauso šis turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamasis apskaitos informacija, akcininkai priima sprendima parduoti arba neparduoti turimas akcijas, o potencialus savininkai sprendžia ar verta isigyti šiu arba imones išleistu nauju akciju.

Svarbiausias duomenu šaltinis, kuriuo apsispresdami vadovaujasi akcininkai, yra metine finansine atskaitomybe. Remdamiesi ja savininkai numato ir verslo pletojimo politika. Sprendžiant ar imones administracija per ataskaitini laikotarpi gerai vykde savo pareigas ir tuo pagrindu renka imones vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metines finansines atskaitomybes parengimo akcininkams teisinguma turi patvirtinti ju samdytas auditorius, o pati atskaitomybe parengiama taip, kad joje butu pakankamai informacijos minetiems klausimams spresti, bet drauge nebutu išduodamos imones komercines paslaptys.

Ne visa apskaitos informacija prieinama imones sa
avininkams. Jiems pateikiami duomenys, kuriu reikia minetiems sprendimams priimti (šia teise jiems garantuoja istatymai). Taciau paprastai jiems nebuna prieinama informacija, atskleidžianti imones komercines paslaptis, pvz. Imones tiekeju ar pirkeju sarašai, ypac su perkamu ar parduodamu vertybiu kainomis. Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojanciu imoniu savininkai nusipirke konkurentu imones išleistu akciju, galetu sužinoti visas ju komercines paslaptis.

Apskaitos informacijos vartotojai

1.Tiesiogiai suinteresuoti imones vidiniai vartotojai:

a)Esantys ir potencialus imones savininkai,

b)Imones administracija ir valdytojai,

c)Imones darbuotojai.

2.Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:

a)Esantys ir potencialus kreditoriai,

b)Esantys ir potencialus tiekejai,

c)Esantys ir potencialus pirkejai.

3.Ivairios valdžios institucijos:

a)Mokesciu sistemos tvarkytojai ir ivairiu mokesciu surinkejai,

b)Valstybines statistikos institucijos,

c)Regionines valdžios institucijos,

d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.

4.Kiti vartotojai:

a)Vertybiniu popieriu komisija ir makleriai,

b)Konkurentai,

c)Finansiniai ekspertai ir patarejai,

d)Ivairus kiti vartotojai.

1.3.Apskaitos reglamentavimas ir apskaitos modeliai

Gana sunku surasti sudetinga ryši tarp finansines apskaitos kurybinio prado, kuris yra butinas laisvosios rinkos salygomis ir šios apskaiciuotos rušies reglamentavimo tam tikru valstybiu ar netgi tarptautiniu mastu.

Pirma, finansine apskaita atspindeti labai ivairia ir sudetinga imoniu ukine veikla, negali buti absoliuciai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose imonese, nes niekas negaletu tiksliai nusakyti visu imanomu aplinkybiu, kurias gali tekti atspindeti imoniu apskaitininkams.

Antra vertus, jie privalo laikytis tam tikru bendru nuostatu, kad apskaitoje ir atskaitomybeje atspindetu imoniu turta, nuosavybe ir veiklos rezultatus.Noredami igyvendinti svarbiausia apskaitos darbuotoju pareiga, atspindeti ti
ikra imones ir jos veiklos bukle taip, kad šia informacija teisingai suvoktu visi jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautiniu Apskaitos standartu nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybiu profesionaliu apskaitininku organizaciju atstovus.

Pagal nagrinejamu klausimu pobudi standartus galima suskirstyti i grupes:

– metodologiniai standartai,

– metines finansines atskaitomybes turini ir forma,

– reglamentuojantys standartai,

– susivienijimu ir ju strukturiniu padaliniu veiklos apskaita reglamentuojantys standartai,

– pajamu ir sanaudu pripažinimo apskaitoje standartai,

– ivairiu veiklos rušiu standartai,

– apskaitos hiperinfliacijos salygomis standartai,

– standartai skirti socialines politikos ir vyriausybes pagalbos klausimams,

– finansiniu instituciju veiklos apskaita reglamentuojantys standartai.

ES valstybiu apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES direktyvomis, reglamentuo-janciomis buhalterines apskaitos vedimo klausimus tu šaliu imonese.

LR imonems itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterines apskaitos pagrindu istatymas, kuri 1997 06 18d. prieme LR Aukšciausioji taryba.

Apskaitos modeliai

Nors bendroji finansine apskaita ir atskaitomybe reglamentuojama ir tarptautiniu mastu, taciau turi tam tikru nacionaliniu skirtumu, kuriuos salygoja ne tik valstybiu dydis, bendrojo ir specialiojo buhalterinio išsilavinimo lygis ir perejimo prie finansines apskaitos vedimo laikotarpis, bet kartais ir nacionalines tradicijos. Ilgainiui del etniniu (ypac kalbos), geografiniu, istoriniu bei kai kuriu kitu aplinkybiu susiformavo tam tikri apskaitos modeliai ir pagal tam tikrus požymius vienam ar kitam modeliui galima priskirti visas pasaulio valstybes.

Anglosaksu šaliu modeliui budinga griežta finansines apskaitos orientacija i s

. . .

Komentuokite!