Žmogaus vertė

461 0

Turtingumas ar prabanga nepadaro žmogaus vertingesnio už neturtingą ar vargša. Visi norėtu purvino 500 eurų banknoto, o kas pamylėtu purvina, vargšą, benami senuką. Ogi taip pasirodo jog pinigai vertingesni už žmogu, nes eurus priima tokius kokie jie yra. Žmogaus vertė – ne jo maistas, drabužiai, baldai, bet jis pats, tai reiškia jog iš turtingo žmogaus galima pasipelnyti ar iš išmokti kokių nors gudrybių prasimanyti pinigų, o kam gi reikalingas vargšas benamis senukas. Ištikrūjų jeigu žmogus su juo pakalbėtu jisai galėtu iš jo iš

šmokti, kaip reikia gerbti žmonės juos mylėti ir gailėti, nes patyrės skausmo bei pažeminimo žmogus tampa supratingesnis ir gailestingesnis, jisai supranta žmogaus silpnumą. Didis žmogus tas, kuris daro didžius darbus. Tačiau tas, kuris smagiai triūsia kitų džiaugsmui, – irgi yra didis žmogus. Manoma kad tiktai didis žmogus įvykdęs didelį darba yra vertingas, o užtenka įvykdyti kokį nors mažą gerą darbą, kad kita pralinksmintum ir taip padėtum jam, nes pakėles kitam nuotaiką jam bus lengviau susidoroti su gyvenimo iššūkiais, bei įveikti sunkius da
arbus.

Nė vienas žmogus nėra toks vargšas, kad galėtų manyti esąs niekas. Dažnai žmogui kitas žmogus atrodo ne toks, koks jis iš tikrųjų yra, bet toks, kokį jis nori jį matyti. Dažnai žmonės t.y. vaikai sprendžia apie kitą žmogu pagal jo iš

švaizda jeigu jisai jam atrodo negražus tai jį įžeidinėją.

Jeigu žmogus nori pereiti per gyvenimą ne kaip šešėlis, jis turi kentėti ir džiaugtis, mylėti ir galvoti, veikti, dirbti ir kurti. Žinoma jeigu žmogus nori nenustoti judėti jisai pasiekia geresnių rezultatų ir tokių būdų gerai galvoją apie savę, tačiau jisai nesupranta vargšų kuriems yra nepasisekė, kurie visą turtą yra praradę per gaisrą ar kitą nelaimingą atsitikimą, nesupranta apie asocialioje šeimoje sunkiai auganti vaiką. Tas žmogus nesupras, kuriam visalaika sekėsi.

Žinoma vertinti kitą, tai reiškia mylėti kitą suteikti jam pagarbą, paguosti kai liūdi, kai reikia patarti tai padaryti ir kai reikia pinigų juos duoti. Taip žmogus neišpuiksta, kuris vertiną visus žmonės ir supranta, kad pats yra silpnas. Apie tai puikiai išsako švento rašto eilutės: Me

eilė kantri, Meilė maloninga, Ji nepavydi, Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. Šv. Paulius

Join the Conversation