Konceptas vejas lietuviu frazeologijoje

Įvadas

Pasaulis be galo didelis ir įvairus. Pojūčiais ir protu suvokiame begalę daiktų ir reiškinių, matome gausybę formų ir spalvų, girdime tūkstančius įvairiausių garsų. Pasaulis sudėtas iš gausybės elementų, kuriais laisvai operuojame sąmonėje ir praktinėje veikloje. Daiktus ir reiškinius jungiame į grupes, nustatome tarp jų tam tikrus ryšius. Šį procesą galime vadinti kategorizacija. Kategorizacija – natūralus daiktų rūšių ar patyrimo atpažinimo būdas iškeliant vienas ir sumenkinant ar paliekant nuošaly kitas. Šiame darbe bandoma įvaizdį „vėjas“ taip pat jungti į grupes, t.y. klasifikuoti pagal tam tikrus bruožus. Kiekvienoje kalboje yra daugybė žodžių, ir suskaičiuoti juos visus praktiškai neįmanoma, nes kartu su nepaliaujamu visuomenės gyvenimo plėtojimusi jų atsiranda vis naujų ir naujų. Didieji atskirų dabartinių kalbų žodynai fiksuoja dešimtis ir šimtus tūkstančių žodžių, tačiau į juos patenka taip pat toli gražu ne visi kurios nors tautos atstovų vartojami žodžiai (nepatenka dažniausiai tie, kurie yra naujai atsiradę ar būdingi tiktai kokiai nedidelei teritorinei ar socialinei žmonių grupei).Kurios nors kalbos žodžių visuma lingvistinėje literatūroje dažniausiai vadinama leksika. Ją tyrinėja kalbotyros šaka – leksikologija, arba žodžių mokslas.Leksikologija, kaip kalbos mokslo šaka, tyrinėja žodžius reikšmės, kilmės, vartojimo sferų, raidos ir stilistiniu požiūriu.Prie leksikologijos šliejasi frazeologija, tirianti pastovius, sustabarėjusius žodžių junginius, vadinamuosius frazeologizmus, kurių reikšmė nutolusi nuo juos sudarančių žodžių reikšmės, pvz.: dėti į akį „miegoti“, išlindo yla iš maišo „paaiškėjo apgaulė, blogas darbas“. Frazeologizmas (gr. „posakis“) – tai pastovus ir ekspresyvus žodžių junginys, turintis savarankišką reikšmę ir atkuriamas šnekos procese kaip gatavas vienetas.

Tyrimo objektas – konceptas vėjas lietuvių frazeologijoje ir leksikoje.

Tyrimo tikslas – atskleisti įvaizdžio vėjas frazeologizmų vartojimą lietuvių kalboje, jų raišką. Atskleisti konceptą vėjas lietuvių leksikoje.

Tyrimo uždaviniai:1. Apžvelgti literatūrą, skirtą analizuoti koncepto vėjas leksiką ir frazeologiją.2. Suklasifikuoti frazeologizmus pagal tam tikus kriterijus.3. Išnagrinėti įvaizdžio „vėjas“ vartoseną lietuvių kalbos leksikoje.

Konceptas vėjas lie. frazeologijoje

1. Konceptas vėjas lie. frazeologijoje, reiškiantis žmogaus charakterio savybes:

• „vėpla“ (pateiktas 1 frazeologizmas); Vėjo aušelis; pvz.: Jaunas, ir toks vėjo aušelis.• „plevėsa, vėjavaikis, -ė“ (pateikti 27 frazeologizmai); Vėjo bizūnas, vėjo botagas, vėjų duktė, vėjo leketas, vėjo mergiotė, vėjo padauža, vėjo padraika, vėjo pagalys, vėjo pamušalas, vėjų papauška, vėjų papliauška, vėjo papūta, vėjo pasakas, vėjo patarška ir kt.; pvz.: Čia reikia žmogaus, o ne tokio vėjo papliauškos. Jie yra nerūpestingi, gal ir tuščiagalviai, arba vėjo leketai.• „lengvabūdiškas“ (pateikta 16 frazeologizmų); Tušti vėjai pusto galvoje, palaidas vėjas, vėjas staugia galvoje, vėjo nešiojama plunksna, vėjas švilpauja paausiais, vėjas ūžia galvoje, vėjo lakūnas ir kt.; pvz.: Dar tau, vaike, vėjas paausiais švilpauja. Mergužėlė gali būti tokia vėjo nešiojama plunksna.• „nerimtas, kvailiojantis, niekais užsiimantis“ (pateikta 13 frazeologizmų); vėjus šukuoti, vėjus gainioti, vėją gaudyti su kiauru maišu, vėją gaudyti su rėčiu, vėjus gaudyti plaštakomis, vėjus gaudyti laukuos, vėju kvepėti (apie kalbą),vėjus nešti rezginėmis ir kt.; pvz.: Negainiok vėjų – nesugausi. Išėjo su kiauru maišu vėjų gaudyti.• „netvarkingai gyvenantis“ (pateikti 4 frazeologizmai); Vėjų keliais eiti, vėjų keliais išeiti, vėjo keliais vaikščioti, vėjų laukais eiti; pvz.: Daug jaunų vyrų vėjų keliais išeina. Jos žmogus jau seniai vėjų laukais eina, nebus gero.

• „pagyrūnas“ (pateiktas 1 frazeologizmas); Vėjo vamzdelis;• „bevalis“ (pateiktas 1 frazeologizmas); Vėjų pučiamas; pvz.: Jis vėjų pučiamas, visų klauso, reik ar nereik.• „plepys“ (pateiktas 1 frazeologizmas); Vėjo malūnėlis; pvz.: Aš esu kaip vėjo malūnėlis: aš pikliavoju pikliavoju.

2. Konceptas vėjas lie. frazeologijoje, nusakantis žmogaus būseną:

• „silpnas, besveikatis“ ( pateikti 8 frazeologizmai); Vėjo panešamas, vėjo papučiamas, vėjo perpučiamas, vėjo pučiamas, vėjo stumdomas, nuo vėjo virsta, kaip vėjo pučiamas, vėjas neša; pvz.: Kad tu tokia lengvutė, liesutė, menkutė – vėjo panešama. Motociklą pirk, ale marčios vėjo perpučiamos man ant jo neatvežk.• „išsiblaškęs“ (pateiktas 1 frazeologizmas); Devyni vėjai pučia galvoje; pvz.: Jam šiandien devyni vėjai galvoje pučia.• „alkanas, badaujantis“ (pateikti 5 frazeologizmai); Vėju gyventi, vėju misti, vėju šeriamas, vėju gyvas, vėju sotus; pvz.: Kaip aš sėdėsiu be nieko, vėju gi negyvensiu, reikia karvelė pirkt. Vėju nebus gyvulys gyvas.

3. Konceptas vėjas lie. frazeologijoje, nusakantis kokį nors prastos vertės dalyką:

• „prastas, niekam tikęs dalykas/ virsti niekais“ (pateikta 15 frazeologizmų); Vėjo niekai, šaltų vėjų, šaltų vėjų supustytas, tuščias vėjas, vėjo supustytas, vėjais eiti, vėju išeiti, vėjais išeiti, vėjais nudulkėti, vėjais nueiti, vėjais lėkti, ant vėjo eiti, ant vėjo išeiti, ant vėjo nueiti, per vėją nueiti; pvz.: O senis ką pasakys ar padarys – viskas ant vėjo eina. Kaip vėjais gauti pinigai, taip vėjais ir išeina.• „svaičiojimas, plepalai“ (pateikti 6 frazeologizmai); Vėjų pasaka, vėjo tauškalai, dyki vėjai, vėjų kalba, vėjus malti, vėjams mėtyti; pvz.: Juk ji pati žino, kad tai neįmanoma, kad tai vėjų kalba, svaičiojimai. Ką čia sapalioji dykus vėjus, jei nežinai, sakyk – nežinau.

• „be naudos“ (pateikti 4 frazeologizmai); Keturiais vėjais išeiti, ant vėjo, ant vėjų, į pūstą vėją; pvz.: Geras šuo ant vėjo neloja. Tai ne toks žmogus, kad ant vėjų šnekėtų.• „neskanus, nešviežias“ (pateikti 3 frazeologizmai); Vėju apipūstas, vėjo pūstas, vėju prasmirsti; pvz.: Mes viską valgėm – ieškojome vėjo pūsto taukučio. Mėsa vėju apipūsta – nenorėjau.• „skylėtas, suplyšęs/ greitai suplyšti“ (pareikti 2 frazeologizmai); Vėju pamuštas, vėjais sulakstyti; pvz.: Sustingau bažnyčioje – matai, kokie mano apdarai. Vėju pamušti,- rodo Gugis savo senus kailinaičius.• „nesiseka, bloga“ (pareikti 2 frazeologizmai); Vėjas į akis, vėjai į akis; pvz.: Neturtingam visi vėjai į akis.

4. Konceptas vėjas lie. frazeologijoje, nusakantis žmogaus elgesį, saviraišką:

• „triukšmauti“ (pateikti 2 frazeologizmai); vėją kelti, vėjai pakyla; pvz.: Tėvai kelia vėją, neleidžia naktimis valkiotis.• „iškoneveikti“ (pateiktas 1 frazeologizmas); Vėją uždėti; pvz.: Pats vėją uždėk, ir pijokai sklandžiais išrūks.• „nekreipti dėmesio“ (pateikti 2 frazeologizmai); Ant vėjų paleisti, ant vėjo nuleisti; pvz.: Būtų velytina, kad kožnas tikras lietuvis šitą svarbų reikalą nuleistų ant vėjų. Tuos žodžius ant vėjo paleisiu.• „ labai ko nors norėti/ domėtis“ (pateikti 3 frazeologizmai); Per vėją kvepėti, vėją gerti, vėju gerti; pvz.: Kai aš buvau lazarete, tai man kopūstai su bulvėm per vėją, rodos, kvepėjo. Tai tavo mylimasis, kurį tu per dieną vėju gėrei. • „barti, būti išbartam“ (pateikti 7 frazeologizmai); Vėjo bus rukutei, vėjo duoti, vėjo gauti, vėją kelti, vėjo nuduoti, vėją pakelti, vėją sukelti; pvz.: Nueik pas juos, pakelk vėją, tai gal duos ką. Bernas gauna vėjo, kad nemoka, kaip reikia varinėti arklių.

• „meluoti“ (pateikti 2 frazeologizmai); Vėjus pranešti, vėjų primalti; pvz.: Vėjų primalė, ir gavom susibarti.• „tinginiauti“ (pateiktas 1 frazeologizmas); Vėją krauti į kubilą; pvz.: Ką sūnus veikia? – Ogi vėją kubilan krauna.• „eikvoti, netaupyti“ (pateikta 14 frazeologizmų ); Ant vėjo išleisti, ant vėjo pūsti, ant vėjo sėti, ant vėjo varyti, į vėją, į grynus vėjus išleist, vėju leisti, vėjais leisti, vėjais nuleisti, vėjai pagavo, vėju paleist ir kt.; pvz.: Tokį ūkį vėjais paleido. Ar ilgai taip sūnus tėvo pinigus vėjais leis.• „neįmanoma rasti“ (pateikti 7 frazeologizmai); Vėją gaudyti, vėją gaudyti lauke, vėjus gaudyti po laukus, vėją pagauti lauke, vėją pagauti laukuose, vėją sugaudyti, vėją sugauti lauke; pvz.: Nukabino tuos sūrius kas nors naktį, o dabar pagauk vėją laukuose (apie vagį). Gaudyk vėjus po laukus, kas ištraukė. • „nežinia, ko norėti“ (pateikti 2 frazeologizmai); Vėjo ieškoti lauke, vėjo ieškoti laukuose; pvz.: Tavo tėvas ieško vėjo lauke, o motiną sutikau bevažiuojančią kažin kur.

5. Konceptas vėjas lie. frazeologijoje, nusakantis greitą judesį ar greitą laiko tėkmę:

• „labai greitai, per trumpą laiką“ (pateikta 12 frazeologizmų); Vėju nunešt, vienu vėju, su vėju, su devyniais vėjais, su vienu vėju, su vėju supūsti, kaip vėjas, kaip vėju, kaip vėjo kamuolys, kaip vėjo nešamas ir kt.; pvz.: Greitas, kaip vėjo kamuolys. Va tik lengva, kad eini, tai kaip vėju.

6. Konceptas vėjas lie. frazeologijoje, nusakantis turtinę padėtį:

• „neturi pinigų“ (pateikti 5 frazeologizmai); Vėjai švilpauja kišenėje, vėjas švilpauja kišenėse, vėjas švilpia kišenėje; pvz.: O biesam tas tavo arklys, kai kišenėje vėjai švilpia? Viskas brangsta, greitai vėjai kišenėse švilpaus.

7. Konceptas vėjas lie. frazeologijoje, nusakantis nekonkrečią vietą:

• „be tikslaus adreso“ (pateikti 2 frazeologizmai); Ant keturių vėjų, ant tuščio vėjo; pvz.: Iškeliavom į svietą ant keturių vėjų – ieškojom šakelės sukti sau lizdelį. Kur tu jį siųsi ant tuščio vėjo.• „bet kur (eiti)“ (pateikti 3 frazeologizmai); Į keturis vėjus, keturiems vėjams, ant vėjo vėtyklės; pvz.: Nagi eik ant vėjo vėtyklės, kad nežinai, kur eit. Arba tu mesk tą darbą, būk kaip visi, arba eik sau į keturis vėjus.• „iš visur“ (pateikti 2 frazeologizmai); Iš keturių vėjų, nuo keturių vėjų; pvz.: Iškelkit pietus ir sukvieskit iš visų keturių vėjų elgetas. Ir surinko išrinktuosius jo nuo keturių vėjų, nuo kraštų dangaus iki kraštams jo.• „nežinia kur (išeiti)“ (pateiktas 1 frazeologizmas); Į visus vėjus; pvz.: Niekados jo neieškosiu, mane palikusio ir išbėgusio į visus vėjus paskui savo pavogtus eržilus.

8. Frazeologizmai, neskirstomi į grupes ( nes yra tik po vieną):

• vėjo brazdai – vaistai nuo nesamos ligos; pvz.: Reikia sumaišyt vėjo brazdų, džiovinto sniego.• vėjo dienos – trys dienos prieš Užgavėnes; pvz.: Vėjo dienose nedirba.• vėjo kulka – viesulas• vėjo kumelys – laumžirgis;• vėjo malūnas – įsivaizduotas priešas; pvz.: Kovok su vėjo malūnais.• vėjų rožė – gražuolė; pvz.: Jauna šauni moterytė, žandai raudoni, vėjų rožė.• visi vėjai pro šalį – apie vienišių;• vėjo nėra subinėje – atėjo senatvė;• vėjas pripūtė – apie nėščią merginą;• vėjų pripūsti – netikusių idėjų prikišti; pvz.: Kaip aš veizu, ne tik jauniems, bet ir seniems galvas jau vėjų pripūtė! – juokėsi šeimininkas.

Konceptas vėjas lie. leksikoje

Pagal A. Sabaliauską: Liet. vėtra, plg. lat. vẽtra, pr. wetro „vėjas“; s. sl. větrъ „vėjas“, lenk. wiatr. Toliau šie žodžiai sietini su rus. „dvelkti, vėtyti“, liet. vėtyti, liet. vėjas, vėsus šaknies žodžiais.

Simboliai skiriasi nuo panašių į juos atributų, alegorijų, emblemų ir antspaudų, nors tas skirtumas dažnai esti sąlygiškas. Tačiau simbolis visada turi tam tikros savyje uždaros prasmės – ir tai yra esmingiausioji simbolio ypatybė, skirianti jį nuo alegorijos, atributo, metaforos. (Udo Beckeris)Vėjo, simbolika:Vėjas – dėl savo neapčiuopiamumo ir dažno krypties kaitaliojimo yra lakumo, nepastovumo ir tuštumo simbolis;Kaip audra – dieviškos galybės ar žmogiškų aistrų simbolis;Kaip gūsis – dieviškosios galios išraiškos ar poveikio simbolis;Dėl to vėjai, kaip ir angelai, galį turėti ir dievų pasiuntinių vaidmenį.Persijoje vėjas buvo pasaulio ramsčio ir kosminės bei moralinės pusiausvyros įvaizdis.Islame vėjas plukdo pirmykščius vandenis, kurie savo ruožtu plukdo dieviškąjį sostą.Vėjų galvos – dar nuo antikos laikų personifikuotų vėjų simboliai.

Bene gausiausias lietuvių kalbos sinonimų papildymo šaltinis – gyvoji liaudies kalba, tarmės. Visa, kas yra geriausia tarmėse, liejasi į literatūrinę kalbą ir turtina ją naujais žodžiais, naujomis išraiškos priemonėmis. Galbūt todėl daugelis sinonimų, susijusių su vėju vartojami šnekamojoje kalboje. Audra (stiprus vėjas su lietumi ir perkūnija; pvz.: pakilo baisi audra, medžius verčia.) – vėtra, viesulas (sūkuringas), pasiutvėjis šnek., perkūnvėtrė šnek. (vėtra su perkūnija), švidras tarm., umaras tarm., vydra tarm.; || uraganas, taifūnas, štormas (jūroje). Lengvabūdis: vėjavaikis, vėjagalvis, vėjagaudis, vėjapūta, vėjininkas, vėjas. Kankorėžis: šnek. vėjavaikis. Išvarta: šnek. vėjavarta. Plukė: vėjažolė. Padauža: šnek. vėtragalvis, vėtralaužis.

Didysis lietuvių kalbos žodynas pateikia: vėjas – gulsčia oro srovė: Palankus, šoninis, priešinis vėjas. Stiprus, smarkus, šaltas, švelnus vėjas. vėjo malūnas. Šiaurės vėjas pučia. Sunku eiti prieš vėją. Eina kaip vėjas (smarkiai). Išleido grūdus per vėją (nusiautė).

Lietuvių kalbos žodynas pateikia:1. Oro srovė, oro judėjimas horizontalia kryptimi iš aukšto atmosferos slėgio srities į žemo slėgio sritį; pvz.: Vėjas mažas, medžiai nekruta.2. Oras; pvz.: Mes iš kviečių kepdavom ragaišiuką: suspaudi tarp rankų – vėjas eina.3. Jėga, stiprybė, sveikata; pvz.: Tau to vėjo mažai bėra, kad nepakeli nė pūro rugių.4. Tušti, nerimti dalykai, niekai; pvz.: Tau vieni vėjai terūpi.

Išvados

Darbe tyrinėta konceptas vėjas lietuvių kalbos leksikoje ir frazeologijoje. Iš viso išanalizuoti 245 frazeologizmai iš jų 153 pateikti darbe. Klasifikuoti frazeologizmai, pagal tam tikras savybes ir ištirta, kad frazeologizmų raiška daugiausia susijusi su sukimusi, gamtos galia, supančia žmogų ir aplinką, taip pat įvaizdis vėjas gali turėti tam tikros talpyklos išraišką, kaip pvz. kišenė (vėjai kišenėse švilpia), vamzdelis (jis buvo tikras vėjo vamzdelis), gali būti ir tam tikro prietaiso reikšmė, kaip pvz. malūnas (kalba, kaip tikras vėjo malūnėlis), vėtyklė (išėjo ant vėjo vėtyklės) ir kt. Atskleista, kad frazeologijoje vėjas ne tik pučia, kaip mums įprasta, bet švilpia, pusto ir net staugia. Ištirta įvaizdžio „vėjas“ simbolika atskleidžia, kad ne tik lietuviu literatūroje vėjas buvo itin svarbus, bet ir įvairių epochų pasaulio kūriniuose. Dar tai turi paslaptingo, anapusinio pasaulio įvaizdį. Atkreiptas dėmesys į paties žodžio „vėjas“ atsiradimą, jo kilmę ( sietina su lie. vėtyti), lyginant su kitomis kalbomis, tai labai panašūs žodžiai. Pateikti sinonimai, susiję su įvaizdžiu vėjas, daroma išvada, kad yra labai artimos reikšmės sinonimų (vėtra, audra) ir labai nutolusios reikšmės sinonimų (taifūnas, štormas). Pateiktas „vėjo“ vartojimas Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne ir lietuvių kalbos žodyne.

Literatūra:

1. Frazeologijos žodynas. Vilnius, 2001.2. Lietuvių kalbos žodynas (www.LKZ.lt)3. Didysis Lietuvių kalbos žodynas (www.autoinfa.lt)4. Kalbos vienetų semantika ir struktūra // Ruškys A. Konceptas lie. vėjas/ la. vējš frazeologinėje pasaulio kategorizacijoje.5. A. Sabaliauskas „Lietuvių kalbos leksika“6. A. Gudavičius „Etnolingvistika“7. Sinonimų žodynas.8. Simbolių žodynas.