1. Į kliniką dėl apsinuodijimo alkoholiu ir narkotikais paguldyta 26 metų moteris. Žinoma, kad praeityje jai kildavo suicidinių minčių, ji jau pusę metų lankosi pas psichologą. Pacientė atsisakė detoksikacinio gydymo. Iš anamnezės akivaizdu, kad mergina gali nesugebėti tinkamai apsispręsti, tačiau situaciją aiškintis detaliau nėra laiko – mergina gali neišgyventi.
Filosofinis klausimas: Ar tokiu atveju egzistuoja gydytojo pareiga gydyti?
Probleminis klausimas: Ar gali gydytojas nepaisyti paciento sprendimo dėl gydymo? Kaip jis turėtų pasielgti?
Jeigu būčiau šio gydytojo vietoje, nepaisyčiau merginos norų. Gydytojo pareiga yra kovoti už kiekvieną gyvybę, rinkdamasis šią profesiją, jis prisiekė, kad gyvybė – svarbiausias dalykas, todėl nenumočiau ranka ir nepaisyčiau paciento noro. Juolab, kad mergina savarankiškai nesugeba apsispręsti, jai yra reikalinga pagalba, todėl gydytojas privalo elgtis atsakingai ir sąmoningai, kovodamas už gyvybę. Galbūt pacientas nesupranta situacijos sudėtingumo, tad gydytojas turi veikti greitai ir protingai.
2. Pacientei H. buvo persodintas inkstas, tačiau ji nenoriai bendradarbiavo su ją gydančiais gydytojais, nesilaikė jų nurodymų, įvyko organo atmetimo reakcija. Dabar pacientė pageidauja, kad ji būtų iš naujo įtraukta į organų laukiančių asmenų sąrašus, giminingo donoro nėra. Transplantacijos centre, kuris prižiūri galimų recipientų registrą, kilo abejonių, ar yra pareiga šią moterį dar kartą įrašyti į laukiančiųjų sąrašus, juk ji galimybę jau turėjo, o laukiančiųjų yra labai daug.
Filosofinis klausimas: Ar žmogus turi savyje sąžinės jausmą?
Probleminis klausimas: Kaip teisingai pasielgti transplantacijos centro darbuotojams?
Šioje situacijoje man labiausiai užkliūna pacientės sąžinės jausmas. Kaip ji, kaip žmogus gali taip pasielgti? Nesilaiko gydytojų nurodymų ir po kiek laiko be sąžinės graužaties, negalvojant apie kitus žmones gali vėl prašyti to, kas jai jau buvo duota. Tai, mano nuomone, yra nesąžininga kitų pacientų atžvilgiu. Kiti žmonės laukia organų, laukia naujo šanso gyventi, o čia atsiranda žmogus, kuris nevertina jam duotos galimybės. Aš, kaip transplantacijos centro darbuotoja, tikrai nenorėčiau suteikti antros galimybės šioje situacijoje, nes ji savo galimybę jau išnaudojo. Tiesiog tai būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, kurie nuoširdžiai to laukia.
3. Gydytojas, konsultuodamas savo draugo pilnametę dukrą, sužino, jog ji buvo neištikima savo sužadėtiniui ir todėl susirgo lytiniu keliu plintančia infekcija. Apie merginos neištikimybę gydytojas praneša jos motinai ir sužadėtiniui.
Filosofinis klausimas: Ar gydytojas yra atsakingas už situacijos viešinimą?
Probleminis klausimas: Kaip gydytojas privalo pasielgti tokioje situacijoje?
Būdama šio gydytojo vietoje, praneščiau pacientės sužadėtiniui. Jis tiesiog privalo žinoti, kad yra galimybė ir jam užsikrėsti. Tačiau nesivelčiau daug į situaciją ir mamos šioje situacijoje neliesčiau. Mergina yra pilnametė, todėl čia svarbiausia perspėti sužadėtinį. O ar mama turės žinoti esamą situaciją, turi nuspręsti pati mergina.