Verslo etika - Mokslai.lt

3.Tema. VERSLO ETIKA: DALYKAS IR JO STRUKTURA421. Verslo etiniai aspektai.2. Verslo etika kaip mokslo disciplina3. Argumentai „už“ ir „prieš“ verslo etiką.4. Trumpa verslo etikos pletros tendenciju apžvalga..5. Priežastys, skatinančios domejimąsi verslo etika.6. Verslo etikos struktura.3.1. Veslo etiniai aspektai.Etines problemos yra žmoniu .bendravimo rezultatas. Tik bendraudami , sueidami i kontaktą vienisu kitais žmones priima sprendimus, kurie gali buti vertinami iš etiniu poziciju. Verslininkai, pasitelkdamižmones savo tikslams pasiekti, privesti priimti sprendimus, kurie iš provokuoti etiniu problemu kilimą.Taididžia dalimi priklauso nuo pačiu verslo subjektu moralines brandos, teikiamu moraliniu vertybiuprioriteto. Šiaip ar taip verslininkui privalu tureti stiprius moralinius principus ir laikytis tam tikrumoraliniu standartu. Tai ji ipareigoja parasta aplinkybe: jam tenka priimti sprendimus, nuo kuriu priklausodaugelio žmoniu likimai, sprendimus, kurie nevisada sutaps su darbuotoju ar vartotoju interesais. Štaikodel verslo etikos studijavimas yra svarbus kiekvienam verslo organizacijos vadovui. Žinoma JAV verslosociologe Lora Neš išskyre tokias svarbiausias etines problemas, su kuriomis susiduria amerikiečiuverslininkai:• Godumas,• Faktu ir neteisingos informacijos ataskaitose nuslepimas.• Prastos produkcijos gaminimas.• Neprotingas kainu kelimas ar tiesiogine apgaule derybu metu.• Pernelyg didelis pasitikejimas savo teisingumu,• Žema darbo ir prekiu kokybe, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia ji neetiška ir neteisinga butu.• Prieštaravimai tarp asmeniniu ir verslo organizacijos (firmos) interesu.• Galimybiu nebuvimas išsakyti savo pasipiktinimą ar nesutikimą nuolatiniu neetišku poelgiu atmosferoje.• Nepakankamai rodomas demesys šeimai arba asmeniniams reikalams del pernelyg didelio darbo apimties.• Produkcijos su abejotinomis saugumo charakteristikomis gamyba.• Negrąžinimas daiktu ar vertybiu , paimtu darbo vietoje, iš bendradarbiu ar firmos fondu.• Sąmoningas pervertinimas savo plano privalumu siekiant susilaukti jo palaikymo.43• Perdetas demesys judejimui hierarchiniais karjeros laipteliais• Kilimas karjeros laiptais „per kitu galvas“. Darbuotoju apgaule siekiant gauti naudos firmai.• Sąjungu kurimas su abejotinais partneriais, tikintis laimingo atsitiktinumo• Neskubejimas (delsimas) vykdyti savo isipareigojimus, ir del to švaistomas verslo organizacijos laikas ir

pinigai.Autore pastebi, kad vadovai ir darbuotojai, kurie susiduria su panašiomis problemomis negali ju išspręsti,vadovaudamiesi ta informacija apie moralę, kurią jie sužinojo savo šeimose, mokykloje ar pan. „Kelias ipragarą gerais ketinimais gristas“ – kartais labiausiai amoralius sprendimus priima žmones, kurie yra teisingi,padorus ir kupini geriausiu ketinimu.Šiuolaikine verslo etika, kaip pastebi daugelis mokslininku, turetu remtis trimis teiginiais:• Pirma. Materialiuju vertybiu ivairoves kurimas yra svarbiausias pradinis verslo pašaukimas (jo misija).• Antra. Verslo organizaciju pelnas ir kitos gaunamos lešos turi buti kreipiamos visuomeniškaireikšmingiems tikslams siekti.• Trečia. Sprendžiant problemas, kylančias verslo pasaulyje, prioritetas turi buti teikiamastarpasmenininiams interesu derinimui, o ne produkcijos gamybai didinti..4.2. Verslo etika kaip mokslo disciplina.Verslo etika yra viena iš profesines etikos atmainu. Joje susipina visuomenes interesai ir individokaip tam tikros profesijos atstovo, suverenumo garantijos. Profesine etika nusako profesijos atstovuikeliamus moralinius reikalavimus, kuriu jis turetu laikytis. Ši butinumą skatina ta aplinkybe, kad gilejantdarbo profesionalizacijai tarp daugelio ivairiu specialistu jiems bendraujant kyla moralines kolizijos, kuriuišspręsti , remiantis vien tik profesinemis žiniomis, neimanoma. Profesinis susižavejimas savogalimybemis išspręsti visas problemas, nepaisant moraliniu vertybiu ir kriteriju, neretai juos peržengiant,gali tapti pavojingas aplinkiniams žmonems. Taigi, ir visam sociumui. Todel individo gebejimas spręstietikos problemas, kurios kyla jo profesineje veikloje, nera tik paprastas priedas prie profesinioišsilavinimo. Turint visa tai omenyje, galima teigti, jog ir verslo etika gali buti suprantama dvejopai.Visu pirma, kaip profesine etika, išreiškianti profesionalo (verslininko) etinę laikyseną (etiniaireikalavimai verslininkui)Antra, verslo etika gali buti suprantama kaip etiniu principu taikymas konkrečioms verslosituacijoms spręsti. Kitaip tariant, etiniu principu”pasimatavimas” atitinkamose verslo situacijose.Kadangi mes visi esame verslo dalyviai (vieni kaip darbdaviai, kiti kaip samdomi darbuotojai, tretikaipvartotojai), tai neišvengiamai esame priversti egzistuojančiu santykiu tikrovę suvokti ir atitinkamai

44vertinti. Žinoma, tie vertinimai bus skirtingi, nes skirtingi ir musu statusai. Nepaisant to, savo vertinimasisir konkrečiu elgesiu mes kuriame ir itvirtiname tam tikrą verslo etiką ( tiksliname požiuri i jo etiniišmatavimą). Ypač svarbus vaidmuo čia tenka vartotojui: jo elgsena ir etine laikysena turi nemažos itakosverslininko priimamiems sprendimams, o galiausiai ir verslo etikai apskritai.Suprantant verslo etika siauresne prasme – galima kalbeti apie profesionalaus verslininko etiką. Jossubjektas – verslininkas, kuris savo profesineje veikloje demonstruoja požiuri i egzistuojančias moralinesvertybes ir normas siekdamas savu tikslu. Todel profesine verslininko etika didesni demesi i tai, , kaip jamdera elgtis siekiant savu tikslu.Be to profesine etika gali buti diferencijuojama, pavyzdžiui, galima kalbeti apie meneidžerio,dirbančio prekybos ar gamybos organizacijoje , etinę laikyseną ir elgesi, ir t.t. Šia prasme profesines etikoskonkretika, jos reikalavimai gali buti suprantami kaip instrumentas (indikatorius), igalinantis pamatuoti betkuri, tarkim, vadybininko veiksmą ir jo priimamu sprendimu etiškumą.. Nenuostabu, kad profesine etikadaugiau orientuota i praktines patirties apibendrinimus, rekomendacijas ir siulymus kaip dera elgtis. Tačiauvisu situciju, kurios iškyla – nenumatysi, visiems atvejams taip pat neimanoma numatyti ir atitinkamurekomendaciju. Ypač laikytis griežtu reikalavimu sunku versle, kuris iš esmes yra sunkiai prognozuojamasužsiemimas, o sekme jame neretai priklauso nuo nestandartiniu sprendimu, kurie gali kirstis suvyraujančiomis visuomeneje etinemis nuostatomis.Šiame darbe verslo etiką traktuosime kaip etiniu principu taikymą dalykinese situacijose. Tokiubudu verslo etikos kursas suprantamas kaip teorijos ir tradiciniu reikalu (tokiu kaip organizacinis elgesys,ekonomika, finansai, marketingas) tvarkymo sinteze. Galima pasakyti ir taip: verslo etika – tai žmogausveiklos etiniu normu atitikimo verslo organizacijos tikslams nustatymas. Tai nera paprastas etiniustandartu rinkinys, o savo esme yra problemu , kurios iškyla prieš moralu žmogu, užisiimanti verslu,analizes ir sprendimo instrumentas.Tiesa, ne visi pripažista pačios verslo etikos buvimą ir butinumą. Šalininkai ir priešininkai pateikia savus

argumentus , teigiančius ar neigiančius verslo etiką.3.3. Argumentai „už“ ir „prieš“ verslo etikąArgumentai „prieš“.Pirma. Morales normos yra visuotines ir ju privalu laikytis.visiems. Tuo tarpu verslo etikoje normulaikymasis priklauso nuo tikslu, kuriuos individas sau kelia, t.y. verslo normos yra reliatyvios. O taiapskritai ugdo etini reliatyvizmą.45Antra. Moralumo matas yra universalus. Tuo tarpu verslo etika turi partikuliarini (dalini) pobudi – t.y.moraliniu masteliu matuoja tik verslo sriti ir tuo prieštarauja morales universalumui.Τρε.ια. Μοραλ.σ οβ.εκτασ ψρα µογαυσ , ιρ νεσ.αρβυ, κοκ. δαρβ. .ισ διρβτ. αρ .αιδµεν. ατλικτ..Τυο ταρπυ .ερσλο ετικα ρεδυκυο.α µογ. ικι περσοναλινιο .αιδµενσ, κυρ. .ισ ατλιεκα . τ.ψ. καιπ .ερσλινινκασ, ο νε απσκριται µογυσ. Κιταιπ ταριαντ, .ερσλο ετικα µατυο.α νε πατ. µογ.,βετ .ο ατλιεκαµ. δαρβ., οπεραχι.. ετινιυ µαστελιυ.( π.ζ., κοκιυ µαστυ ψρα ετι κασ µενειδ εριο πριιµτασ σπρενδιµασ).Ketvirta. Moralinis vertinimas yra nesuinteresuotas (t.y. morale sako – kas elgiasi gerai, o kas blogai).Tuo tarpu verslo etika turi praksiologini (praktini) aspektą – ji „suinteresuota“. Verslininkas elgdamasis„gerai“ siekia praktinio tikslo – naudos. O toks siekis nera moralus, nes jame nera nesuinteresuotumo.Penkta. Morale turi refleksyvini pobudi .Tuo tarpu verslo etika „sutvarko“ vertybiu pasauli pagalsave. Verslo etikos kodeksas nurodo i atsakomybę ir butinumą laikytis morales normu. Moraliniovertinimo kriterijus čia yra ne normu „refleksija“, o ju laikymasis praktikoje.Šešta. .Moralumas nepriklauso nuo susitarimo – t.y. nera susitarimo tarp žmoniu pasekme. Moralesnormos yra prigimtines (pvz. „nevok“, „nemeluok“ ir pan.). Tuo tarpu verslo etika priešingai: yra susijusisu susitarimu, konvencija, išprotauta žmoniu. Verslo etikoje svarbiausia – etiniu normu nustatymas, kuriususitariama laikytis. Kas turi nustatyti verslo etikos normas, del ju susitarti: mokslininkai ar gydytojai? Visisuinteresuoti? Pagal kokius kriterijus verslo normos bus kuriamos? Kas turi teisę nustatyti konkretausverslo (pvz., gydytojo) elgesio normas?Septinta. Verslo etinis kodeksas yra pažymetas konjugturos ženklu. Turint omeny etinio kodeksosudarymo formaliąją pusę, verslo etika yra reliatyvi ta prasme, kad gali tureti konjungturini pobudi,priklausyti nuo ideologijos (marksizmo, liberalizmo, katalikybes). O juk konjungtura politine arideologine yra žemiau morales. Pats poreikis formuluoti verslo etikos kodeksus turi konjungturini pobudi.Toks kodeksą paprastai linkusios kurtis tos organizacijos, kurios pergyvena krizę, kur nebuvo kreipiamasdemesys i individo moralumą. Kuo žemesne individo morale, tuo daugiau tikimasi iš verslo etikos

kodekso. (Jei žmones yra žemos morales, tai firma stengiasi bent jau formaliu reikalavimu iškelimusudrausti darbuotojus. Tačiau pats kodekso priemimas dar nereiškia, jog iš tiesu firmai budinga aukštaetinio elgesio kokybe).46Argumentai „už“.Pirma. Morale nera kažkas anapusinio, o yra visuomenes faktas: tuomet jos uždavinys reguliuotisantykius tarp ivairiu žmoniu grupiu. O viena tokiu svarbiu žmoniu grupiu yra verslo žmoniu grupe, kuritaip pat turi teisę i savo veiklos etini iprasminimą.Antra. Verslo etika, turint omeny jos kilmę, yra bene seniausia etika (Homero laiku pirkliu etika).Taigi ji turi savas gilias istorines tradicijas.Trečia. Verslo etika nepakeičia egzistuojančio moralumo visuomeneje, o ji papildo:a) konkretizuoja morales normas, pritaikydama konkrečiomis (analitinems situacijoms);b) apibrežia ir ivertina atskiru verslo dalyviu (vartotoju, darbdaviu, darbuotoju) poreikius, ju veikimoribas, taip pat tikslus, atsižvelgiant i pagrindines bendrąsias pamatines morales normas;c) formuluoja budus ir galimybes konfliktu sprendimui, remiantis pamatinemis morales normomis.d) formuoja idealus, gerio koncepcijas, kuriu realizavimui ir kreipiamas verslas. Tokiu mastu, kokiumorale turi visuotinio privalomumo pobudi (kaip taisykliu visuma, isakymas), tokiu ir verslo etika stebi,kaip verslas vykdo savo isipareigojimus visuomenei. Taigi stebi ir vertina verslo pasaulio atstovu elgesiomoralumą.Ketvirta. Verslo etika neprovokuoja morales normu reliatyvumo, kaip teigia verslo etikos oponentai.Tiesiog ji atlieka kitas funkcijas. Ji yra individu požiuriu etika. Verslo etika – tai konkretaus individo kaipverslo dalyvio etinio elgesio išraiška. Kitaip tariant, verslo etika niekuo deta, jeigu konkretus verslo dalyvis(pvz. firmos darbuotojas) elgesi nedorai. Tai anaiptol nereiškia, kad verslo etika tokius veiksmustoleruoja. Tai –individo problema, o ne verslo etikos.Penkta. Paklusnumas kodeksui neatleidžia žmogaus nuo individualios atsakomybes, o tik yra jamparama, padedanti geriau suvokti ir artikuliuoti tos atsakomybes kriterijus. Kitaip tariant, verslo etikoskodeksas dar nereiškia, kad žmogus už firmos ribu gali elgtis, kaip nori – svarbu, kad vykdytu firmoje

galiojančius reikalavimus. Šiaip ar tai, jis yra firmos darbuotojas, jos bendruomenes narys ir firmai ne taspat, kaip jis elgiasi už jos ribu, namie ir pan.Kaip matome, verslo etikos šalininkai ir priešininkai turi savus argumentus, kurie yra neretai sąlygotiskirtingo požiurio i verslą ir šios veiklos specifikos supratimo. Tai atsispindi ir verslo etikos vystymositendencijas.3.4. Trumpa verslo etikos pletros tendenciju apžvalga.Verslo etika susidometa pirmiausia JAV po Antrojo pasaulinio karo. 20 amžiaus penktamedešimtmetyje etiniai klausimai, susiję su verslu, dažnai buvo aptariami teologiškai. Religiniai lyderiai47keldavo klausimus apie teisingus atlyginimus, darbo praktikos ir kapitalizmo moralę. Katalikiškojisocialine etika kreipe demesi i darbininku teises, pragyvenimo lygi; gyne moralines vertybes priešmaterialines; pasisake už nepasiturinčiuju gyvenimo sąlygu pagerinimą.Tuo metu JAV keli kataliku koledžai ir universitetai i mokymo programas itrauke ir socialinesetikos kursus. Protestantai taip pat isivede etikos kursą savo seminarijose ir teologijos mokyklose, kurtyrinejo moralę ir etiką versle. Protestantu etikos darbai kreipe individus buti kukliems, taupiems,sąžiningai dirbti ir tokiu budu užsitarnauti sekmę. Tokios religines tradicijos paskatino tolesni versloetikos vystymąsi. Ilgainiui tapo iprastu reiškiniu, kai kiekvienos religijos atstovai (bažnyčiu vadovai)siulydavo moralines koncepcijas ne tik bizniui, bet ir vyriausybei, politikams, šeimai, asmeniniamgyvenimui sutvarkyti.Šeštajame dešimtmetyje iškilo daug socialiniu klausimu, kuriuos reikejo spręsti.Amerikos visuomene atsisuko veidu i priežastis. Verslas sparčiai vystesi stengdamasis vis labiaukontroliuoti svarbiausias ekonomines ir politines visuomenes gyvenimo puses – taip vadinamuosiusmilitarinius – industrinius pagrindus. 1960-tieji mate mažu ir vidiniu miesteliu nuosmuki, ekologiniuproblemu (oro, vandens užterštumas ir kt.) aštrejimo plitimą. Šis periodas taip pat mate vartotojiškumovisuomeneje pakilimą – nepriklausomu individu, grupiu bei organizaciju veiksmus, kuriais buvo siekiamaapginti ju, kaip vartotoju teises.1962 m. JAV prezidentas John F.Kennedy išleido “Specialiuosius vartotoju teisiu gynimo istatus”,

kuriuos ivardino 4 pagrindines vartotoju teises: teise i saugumą, teise buti informuotiems, teise pasirinkti,teise buti išgirstiems. Šie istatai tapo žinomi kaip „Vartotoju teisiu Bilis“. Tai turejo lemiamos itakosvartotoju teisiu judejimui, kuris ypač suaktyvejo 1965 m., kai pasirode Ralph Nader knyga „Nesaugu betkokiu greičiu“. Šioje knygoje jis kritikavo visą automobiliu industriją ir pirmiausia korporaciją „GeneralMotors“, kuri pelną ir stiliu iškele virš gyvenimo ir saugumo. R.Nader`is eme telkti aktyviaibesireiškiančius vartotojus visoje šalyje. Jo vadovaujama Vartotoju teisiu gynimo organizacija, plačiaižinoma kaip „Naderio važiuotojai“, sekmingai kovojo už mašinu gaminimą su papildomomis apsaugospriemonemis. Vartotoju teisiu ginimo aktyvistai priverte vyriausybę priimti tokius istatymus kaip:Radiacijos kontroles aktas (1968 m.); Švaraus vandens aktas (1972 m). ir kt. svarbius aplinkos apsaugaidokumentus.20 amžiaus septintajame dešimtmetyje verslo etika tapo rimtu moksliniu studiju objektu. Teologaiir religiniai mąstytojai dave tam pagrindus, siulydami pritaikyti religinius principus verslo praktikai. Nuošiol daugelyje JAV aukštuju mokyklu verslo profesoriai pradejo destyti ir mokyti studentus bendrosiossocialines atsakomybes.48I verslo etikos studijas isitrauke ir filosofai, siulydami etines teorijas ir filosofines verslo etikosstrukturos analizes. Verslas daresi vis labiau pastebimas ir susijęs su palankaus ivaizdžio formavimužmoniu akyse. Augant socialinei paklausai, daugelis verslininku suprato, kad etiniu problemu verslenegalima ignoruoti ar nutyleti. Imta rengti konferencijas, kur buvo aptariami verslo socialines atsakomybesklausimai bei moralines ir etines problemos versle. Pradeti steigti verslo etikos problemu centrai, kuriesubure kartu verslo profesorius, teologus, filosofus ir verslo žmones.1970-uju pabaigoje verslo pasaulyje i visumą iškilo daug etiniu problemu: kyšininkavimas,melaginga reklama, kainu suokalbis, produkto saugumo garantijos ir kt.. Verslo etika tapo iprastu dalyku.Akademiniai tyrinejimai, ypač menedžmento ir marketingo srityse, padejo geriau pažinti etines problemasir stengesi paaiškinti, kaip verslininkai turetu rinktis veiksmu strategiją ypatingose situacijose. Buvo

dedamos dideles pastangos siekiant paaiškinti, kaip veikia etinis sprendimu priemimo procesas ir kokieveiksmai ji itakoja. Tuo metu buvo sukurti pirmieji etiniu sprendimu priemimo versle modeliai.( A.Kohlbergo, A.Gresham, L.Trevino ir kt.)1980-aisiais verslo teoretikai ir praktikai pripažino verslo etiką kaip studijuojamą ir tyrinejamądalyką. Augantys ivairiausiu ekonominiu grupiu ikurti institutai, mokyklos, kure mokymo programas irsiule studijuoti verslo etiką. Dabartiniu metu JAV koledžuose destoma 500 ivairiu verslo etikos kursu,kuriuos studijuoja daugiau nei 400000 studentu. Verslo etikos centrai rengia kursus, konferencijas irseminarus, skelbia tyrimu rezultatus. Verslo etika tampa tokiu dideliu kompaniju kaip General ElektronicCo, General Motors, Cathpillar Inc ir kt. vienu iš pagrindiniu rupesčiu. Daugelis stambiu firmu ikureetikos ir sočialines politikos komitetus; kuriems pavesta spręsti etines problemas, kylančias versle. Šisverslo etikos tyrimu ir ju rezultatu sisteminimo procesas tęsiasi. Tokiu budu verslo etika dar labiauisitvirtina kaip studijavimo objektas.Demesys verslo etikai pastebimas ir Europoje. Siekiant koordinuoti Europos Sąjungos šaliuinicityvas šioje srityje, 1986 m. Paryžiuje ikurta Europos Verslo Etikos taryba. Jos tikslas – organizuotisociologinius tyrimus, siekiant nustatyti verslo etinio patikimumo lygi atskirose šalyse, teikti paramąmokslo itaigoms, organizuoti konferencijas, seminarus, leisti literaturą.Verslo etika šiandien – tai gan sparčiai besivystantis studiju objektas, kuris siejasi su etinemisproblemomis ir verslo veiklos moralumu. Verslo etikos problemas galima nagrineti iš filosofines teorijos arteologijos principu perspektyvos net iš pragmatines, siekiant rasti sprendimus specifinems vadovuproblemoms. Verslo etikos studijavimas nereiškia paprasto moralizavimo, kas yra gerai, o kas blogaikonkrečioje situacijoje. Greičiau verslo etika savaip susieja morales koncepciją, atsakomybes suvokimą ir49sprendimu priemimą organizacijos viduje. Verslo vadovai ir mokslininkai stengiasi sukurti sistemą, kuripadetu individams ir organizacijoms priimti etinius sprendimus. Kas skatina didejanti demesi verslo etikai?3.5. Veiksniai, skatinantys domejimąsi verslo etika.Tą domejimąsi skatina du svarbus pasikeitimai, vykstantys šiuolaikiniame verslo organizavime:

1). verslo galios augimas,2) informacine revoliucija.Nauju technologiju taikymas šiuolaikineje gamyboje igalina žymiai išpletoti korporacijas (versloorganizacijas) ir ju augimo galimybes tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimi.. Toks korporaciju augimasyra budinga 20 a. antrosios puses bruožas. Faktiškai daugelis pasaulio šaliu turi žemesni bendrą vidausproduktą (BVP) nei metines stambiu korporaciju pajamos. Antai 1990m bendros metines ExonCorporation pajamos viršijo Korejos Respublikos ir Indonezijos bendrą vidaus produktą,; Royal DutchShell metiniai pelnai viršija Belgijos, Čekijos ar Argentinos metines pajamas; General Motors- Nigerijos,,Pietu Afrikos, ar Austrijos, Mobil – Danijos ir Suomijos, Ford Motor Company- Tailando, IBM ir DuPont metines pajamos siekia Kolumbijos ir Graikijos BVP, General Electric metines pajamos didesnei neiNaujosios Zelandijos ir Kuveito bendras vidaus produktas.Vienas iš svarbiausiu šiuolaikiniu korporaciju trukumu- tai biurokratiniu strukturu organizacijosviduje augimas. Ryškeja tipiška biurokratinem strukturom tendencija- reikalavimas visiško paklusnumoasmeniui, užimančiam aukštesnę herachinę padeti. Tai neišvengiamai slopina bet kokią asmeninęiniciatyvą, savo ruožtu kelia eilę etiniu problemu asmenims, kuriems pavesta priimti sprendimus tokiuorganizaciju viduje. Neretai kyla situacijos, kai geri ir sąžiningi žmones daro blogus ir nesąžininguspoelgius nors, tai ir daroma vardan korporacijos (firmos) geroves.Informacine revoliucija – kitas istorinis pasikeitimas verslo organizacijoje, padaręs jam didelipoveiki. Atsiradus kompiuteriui po Antrojo pasaulinio karo žmoniu gyvenimas iš esmes pasikeite.Duomenu rinkimas, saugojimas ir analize, kurią pasiule kompiuteris, padare tikrą informacini perversmą,kuris turejo žmonijos istorijoje ne mažesnes pasekmes ir poveiki nei pramonine revoliucija, ivykdyta 18amžiuje.Vakaru Europos šalyse (pirmiausia Anglijoje ir Vokietijoje)Naują impulsą kompiuterinei technologijai 20 a. devintame dešimpmetyje suteike Internetas, kurissusiejo milijonus kompiuteriu visuose žemynuose i vieningą informacinę erdvę.Kompiuteris sukoncentravo informaciją ir padare ją žymiai prieinamesnę plačiam vartotoju ratui.Viena vertus, šiandien žymiai daugiau žmoniu turi galimybę prieiti prie informacijos šaltiniu, nei tai buvo

per visą žmonijos istoriją. Kita vertus, kompiuteriu panaudojimas igalina sukoncentruoti labai asmeninę50informaciją apie žmones ir ju polinkius.. Tokios informacijos rinkimas ir jos centralizavimas gali butipanaudotas gan konstruktyvai, pavyzdžiui, reguliuojant ir tenkinant atskiru visuomenes grupiu švietimoporeikius ir pan.. Tačiau ši informacija gali buti uzurpuota ir atskiru grupiu panaudoja savo siauriemsasmeniniams tikslams.Nepaisant to, kompiuteru era prasidejo. Šiuolaikiniai verslo organizatoriai profesionalai yrapagrindiniai informacines eros ideologai nešą tiesioginę atsakomybę už etiniu principu formulavimą irtaikymą naudojantis šiuolaikinemis technologijomis (taip vadinamoji kompiuterine etika, tinklu etika irpan.) Tai ipareigoja juos giliau studijuoti etiką.Šalims, kurios sparčiai keičia savo ekonomines sistemas (tame tarpe ir Lietuvai) verslo etikosstudijavimas ypač butinas. Pasak amerikiečiu ekonomisto V.Vegelio, tai daryti skatina dvi aplinkybes:Pirma, butinumas pletoti etinius santykius decentalizuotose strukturose, kurios yra atsakingos užsprendimu priemimą.Antra, butinumas iterpti pereinamojo laikotarpio ekonomiką ir jos institutus i jai nebudingas naujasistorines ir kulturines sąlygas.Perejimas i rinką reikalauja decentralizuoti ekonomines strukturas, atsakingas už sprendimupriemimą.. Darbas tokiose strukturose savo ruožtu iš kiekvieno reikalauja pasitikejimo savimi, gebejimoobjektyviai ivertinti situaciją ir atsakingo elgesio. Kitaip tariant, decentralizacija reikalauja butinopasitikejimo ir visuotines pagarbos sąžiningiems veiksmams. Sąžiningumas ir pasitikejimas lieka visupirma etinemis kategorijomis, skirtingai nuo teisiniu ar ekonominiu apribojimu, kurie turi užtikrintipilnaverti ekonomini gyvenimą.Rinkos ekonomikos sąlygomis sąžiningumas ir pasitikejimas yra labiausiai vertinamos etinessavybes. Pavyzdžiui, nežiurint to, kad kontraktai su teisiniais apribojimais yra bet kurios imones veiklospagrindas, daugelis imoniu išeina už kontraktiniu isipareigojimu ribu.. Tokia veikla, skirtingai nuo teisinioreguliavimo, yra apibrežiama pasitikejimo lygiu, kuris primiausia priklauso nuo verslo žmogaus ar firmosetines reputacijos lygio. Centralizuotos ekonomikos sąlygomis buvo iprasta laikytis biurokratinio žaidimotaisykliu, kas neišvengiamai vede i neatsakingumą ir nepasitikejimą žmonemis. Tokios savybes kaipnesąžiningumas ir nepasitikejimas, centralizuoto sprendimu priemimo sąlygomis ugde žmonese

prisitaikeliškumą.. Daugelis šias savybes laike racionaliomis centralizuotos sitemos sąlygomis.. Tačiautokiu savybiu buvimas rinkos sąlygomis negali buti laikomas racionaliomis. Akivaizdu, kad kiekvienaekonomine transformacija privalo sukurti ir tam tikrą etinę infrastrukturą naujiems ekonominiamsinstitutams funkcionuoti.51Butinumas sukurti atitinkamą etinę infrastrukturą rinkos ekonomikos sekmingam funkcionavimui –yra antra svarbi priežastis, skatinanti verslo etikos studijavimo butinumą. Ekonominiu institutufunkcionavimo efektyvumas glaudžiai susijęs su etinemis vertybemis. Neimanoma griežtai priešpastatytiekonominiu aspektu etiniams. Etika ir ekonomika turi jas glaudžiai siejančiu ypatumu. Jeigu verslo lyderaiir politikai demontruoja primityvumą, ignoruoja etiniu vertybiu ryši su ekonominiu institutu darbu, taižymiai apsunkina ekonomikos ir jos institutus iterpimą i naujas, ją atitinkčias istorines, socialines irkulturines šalies sąlygas. Neužtenka nukuopijuoti ekonominius Vakaru institutus. Butina „iterpti“ juos ivisai skirtingą nuo vakarietišku sąlygu aplinką, tiketina kad verslo etikos studijavimas turetu lengvinti šinauju etiniu estandartu isisavinimo versle procesą.3.6. Verslo etikos struktura.Verslo etika – tai moksline disciplina, kuri nagrineja etiniu principu taikymą verslo situacijose. Ji turiryši su ivairiais mokslais.Verslo etikos ryši su kitomis žinijos sritimis rodo ši schema:Tradiciškai verslo etiką priimta skirstyti i makroetiką ir mikroetiką. (Žr. žemiau pateiktą schemą )Verslo etikaMoralesteorija MenedžmentasPsichologija EkonomikaMIKRO ETIKA• Nagrineja moralinius santykiuskorporacijos (verslo organizacijos) viduje;• Santykius tarp korporaciju kaipmoraliniu subjektu ir ju darbuotoju bei akcijuturetoju.VERSLO ETIKAMAKRO ETIKA• Nagrineja moralinius santykius tarpvisuomenes socialines ir ekonomines sistemosmakro subjektu;• Tarp korporaciju ir valstybes, beivisuomenes apskritai taip pat ir jos atskiru daliu.Makroetiką sudaro ta verslo etikos dalis, kuri tyrineja moraliniu santykiu specifiką tarpvisuomenes socialines ir ekonomines sistemos makrosubjektu; tarp korporaciju .(verslo ,organizaciju),valstybes ir visuomenes apskritai, taip pat ir jos atskiru daliu.Mikroetiką – nagrineja specifinius moralinius santykius korporaciju viduje, taip pat tarp

korporaciju kaip moraliniu subjektu ir ju darbuotoju bei akciju turetoju.Moraliniu santykiu tarp makro subjektu sistemoje spečialistai skiria du lygmenis: horizantaluji irvertikaluji.Horizotaliajame lygmenyje nagrinejami moraliniai santykiai tarp subjektu, kuriems budingos tospačios charakteristikos, taip pat moralinius santykius tarp skirtingu korporaciju.Vertikaliajame lygmenyje nagrinejami moraliniai santykiai tarp subjektu, kuriems budingosskirtingos charakteristikos ir savybes. Šitam lygmeniui priklauso santykiai tarp korporaciju ir valstybes,tarp korporaciju ir visuomenes apskritai (arba jos dalies) ir tarp korporaciju ir supančios aplinkos.Daugelis žmoniu priima etinius sprendimus mikro etikos lygmenyje, t.y kai žmogus atsako už savopoelgius arba priima sprendimus, kurie liečia ir kitus žmones, pavyzdžiui artimuju, draugu ar tam tikrosnedideles bendruomenes gerovę.Tačiau kai kurie žmones anksčiau ar veliau pradeda priimineti sprendimus makro etikos lygyje,kurie turi itakos ištisoms bendrijoms, pavyzdžiui, dalyvauja betarpiškai formuodami valstybinę nacionalinęekonominę politiką.Verslo etika turi itakos ne tik formuojant ekonominius institutus, bet ir profesionaliu verslininkuveiklą. Visuomenes ekonominiai institutai neišvengiamai isiterpia i morales sriti, ir šiuo požiuriu versloetikos makro lygio reikšmę sunku pervertinti.Makro lygmuo versle ypač svarbus pereinamojo laikotarpio ekonomikos sąlygomis kai vykstapagrindiniu ekonominiu institutu transformacija. Jeigu šie institutai turi gerai pergalvotą strukturą irpritaikyti prie nauju kulturinio ir socialinio gyvenimo ( tarkim Lietuvoje) sąlygu, jie skatins atsakingą etinielgesi ir mikrolymenyje. Tačiau jeigu šie institutai melagingai (klaidingai) suformuoti ir neatsižvelgia ikokrečias socialines sąlygas, beviltiška yra gaišti laiką ir deti veltui pastangas sprendžiant konkrečiaskolektyvo etines problemas, nes žmonems teks nuolatos kovoti su išsigimusiais ekonominiais institutais irklaidingu politiniu kursu.Makro lygmeniu kartais buna sunku pasakyti, kur baigiasi verslo etika ir prasideda ekonomineteorija.. Galiausiai jei verslo etika makrolygmenyje ir susijusi su etikos teorijos taikymu ekonominiamsinstitutams ir ju politikai ivardyti ir ivertinti,. tai negalima samprotauti apie etines verslo problemas

apskritai, užmirštant ekonomiką.Nors sunku atlikti šiu dvieju liniju (etikos ir ekonomikos) sąveikos analizę, tačiau ir nutyleti jos svarbostaip pat negalima. Viena vertus, verslo etikai butinos ekonomines teorijos žinios, jeigu kuriami naudingipatarimai tiems, kurie šią politiką vykdo. Kita vertus, ekonomine analize negali buti pilnavertenepasitelkus socialiniu ir moraliniu vertybiu, kurios padeda geriau suprasti ekonominiu sprendimužmogiškąją vertę. Ir jeigu etikas kartais samprotauja kaip ekonomistas, o ekonomistas kaip etikas – taiakivaizdus dvieju disciplinu sąveikos rezultatas. Sąveikos, kuri kaip tik ir turetu padeti spręsti problemas,kylančias verslo žmonems.