Skandinavijos šalių etiketo ypatumai

922 0

ŠVEDIJA

Švedija, kuri užima Skandinavijos pusiasalio rytų pusę, yra ketvirtoji pagal dydį Europos šalis. Valdžios forma – konstitucinė monarchija. Didžioji gyventojų dalis kalba švediškai, kiti – suomiškai. Apie 12% žmonių – yra užsieniečiai. Pastaruoju metu dėl imigracijos iš Rytų Europos ir Rytų Azijos bei Afrikos padidėjo ne vietinių gyventojų skaičius. Šiandien Stokholmas yra nuostabus mišinys įvairių tautų, žmonių, krintančių į akis tarp tradiciškai šviesiaplaukių, mėlynakių skandinavų.

Švedai myli gamtą, ir daugelis turi kaimą ar vasarnamį kaime. Švedai labai vertina gyvenimo kokybę.

Pagrindinės kultūros kryptys

Individai yra skatinami vykdyti ge

eriausiai juos atitinkančią veiklą ir patiems priimti sprendimus. Švedijoje asmens valia gerbiama ir ginama, tačiau žmonės asmeninius savo sprendimus mielai keičia pagal didesnės grupės poreikius.

Valdžia paprastai nesipuikuojama. Statusas ir rangai ne itin pabrėžiami. Šeimoje vaikai nuo mažens auklėjami savarankiškai mąstyti.

Švedijoje taisyklės ir tvarka be galo svarbu.

Požiūris į laiką

Švedų kultūra iš esmės yra vienmatė: punktualumas svarbus tiek verslo pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime. Atidžiai planuoti yra svarbu, nes švedai kaip ir daugelis skandinavų nėra labai atviri naujoms it kitoniškoms idėjoms: bū

ūtina neskubi, kruopšti analizė, kad visas galimybes įvertintų kiekvienas dalyvis. Bendraujant žodžiai yra veiksmingas įrankis, o emocijos parenkamos atidžiai ir taupiai. Švedams tikriausiai sunku pasakyti “ne”, ir jie išplėtojo daug mandagių būdų neigiamam atsakymui išreikšti.

Švediška kultūra iš kitų skandinaviškų ku

ultūrų turbūt išsiskiria formalumu, tačiau formalumai yra atrankiniai ir pritaikyti konkrečiai situacijai.

Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris

Žodis herr ir fru greta pavardės yra būtini, kai esate supažindinamas su suaugusiaisiais. Nėra reikalo nurodyti šeiminio statuso. Kartais šie kreipiniai pridedami greta profesijos, vietoj pavardės, bet niekada vietoj profesijos, pvz., “Inžinieriau Eriksonai”.

Jei bent kiek mokate švediškai, būtinai kalbėkite, jūsų pastangos bus įvertintos ir daugelis švedų nustebs.

Bendravimo būdai

Tinkamos ir netinkamos temos

Tinkamos: dabarties įvykiai, politika, poilsis ir atostogos, filosofija. Švedai atidžiai klausosi kiekvieno kalbančiojo ir suteikia progą visiems išsisakyti.

Netinkamos: plepalai nėra būdingi prie derybų stalo. Net per draugiškus susiėjimus kalbama nelabai gyvai, o gal net nedaug. Švedai mėgsta būti gerų draugų, šeimos ratelyje. Nedera kalbėtis apie asmeninius finansinius dalykus, Olafo Palmės nužudymą, šeimyninius reikalus. Būtinai pa

asirodykite žinąs grynai švediškus reiškinius.

Tonas, kalbėsena

Nepažįstamų žmonių pašnekesys iš pradžių būna mandagiai santūrus, tonas gali būti šiek tiek prislopintas.

Švedai tylėdami apgalvoja, kas buvo pasakyta.

Švedai paprastai kam nors moja smakru: taip kviečiama prieiti. Švedų veido išraiška neiškalbi, o kūno kalba santūri. Kuo mažiau gestikuliuokite.

Fizinis artumas

Švedai vienas nuo kito linkę stovėti tolėliau. Nesiramstykite sienų ar daiktų.

Žmogui turite žiūrėti tiesiai į akis. Jeigu jas nukreipsite, jūsų kolega švedas pamanys, kad jums neįdomu, arba esate nemandagus.

Elgesys viešoje vietoje

Tvarkos ir organizuotumo reikšmė akivaizdi net ga

atvėse.

Jeigu maisto parduotuvėje palietėte produktą, turite jį pirkti: gerose parduotuvėse sunku grąžinti pirkinį.

Neikite per gatvę degant raudonai šviesai, kantriai laukite žalios. Išgėrusiems vairuotojams įstatymai griežti.

Apranga

Kad ir kokia proga – per verslo ar draugiškus susitikimus, darbe, restorane ar gatvėje – tiek vyrų, tiek moterų drabužiai oficialūs. Tai reiškia, kad bent įstaigose vyrai dėvi tamsų kostiumą, ryši kaklaraištį, o moterys vilki griežtą kostiumėlį. Gatvėje neoficialūs drabužiai gali būti džinsai ir sportbačiai.Švedai nepaprastai seka madas ir gražaus fasono bei gero pasiuvimo drabužiai mėgstami netgi mažesniuose miesteliuose.

Darbe ryškios spalvos ir ryški raštai nėra įprasti nei vyrams nei moterims.

Valgiai ir gėrimai

Švedų maistas įvairus, bet svarbiausia – jis skirtas ištverti ilgą, šaltą žiemą. Gausu įvairiausių rūšių dešrelių, sūrio, duonos ir mėsos, taip pat virtų daržovių ir bulvių. Džiovinta, šviežia, rūkyta, marinuota ir sūdyta žuvis yra pagrindinis maisto produktas.

Smorgasbord (švediškas stalas) yra sena švedų tradicija.

Prieš pietus kokteiliai negeriami, tačiau prieš valgį jums gali pasiūlyti aperityvo patiekiamo svetainėje. Nelieskite savo gėrimo kol šeimininkas nepasakė skoal. Nepradėkite valgyti kol šeimininkas neparagino.

Nustebsite, kad Švedijoje, kitaip nei kitose šalyse, taip greit esate kviečiamas pietų į namus. Atėjus į namus jums bus pasakyta kur sėstis.

Sąskaitos apmokėjimas

Paprastai sąskaitą apmoka kviečiantysis, nors svečiui dera parodyti norą sumokėti. Kai jau laikas išeiti, atsistokite ir būtinai kiekvienam pa

aduokite ranką.

DOVANOS

Dovanos tarp verslo partnerių nėra įprastas dalykas. Šventinės atvirutės labai dera. Jei eidamas pietų perkate gėles, prieš įeidamas vidun būtinai jas išvyniokite. Niekada nepasiųskite chrizantemų ar baltųjų lelijų, be to, venkite raudonųjų rožių ar orchidėjų (jos reiškia romantiškus ketinimus). Šeimininkui nedovanokite to,kas lengvai gaunama Švedijoje.

NORVEGIJA

Norvegija yra Skandinavijos pusiasalio vakarų pusėje. 70% Norvegijos ploto yra netinkamas gyvenimui, kadangi ten yra kalnai, ledynai, upės ir durpynai. Pakrantės miestuose gyvena ne tiek daug žmonių, kaip atrodo, be abejo todėl, kad norvegams artimas tradicinis kaimo gyvenimas.

Norvegija yra konstitucinė monarchija su vienu rūmų parlamentu.

Norvegijoje evangelikų liuteronų tikėjimas yra valstybinė religija ir šiai Bažnyčiai priklauso dauguma gyventojų, bet atstovaujama ir katalikų, žydų, bei kitoms religijoms.

Norvegams patinka, kai pripažįstate juos esant kitokius nei skandinaviškieji jų giminaičiai. Danų, švedų, norvegų ir suomių vienų su kitais nepainiokite: tame regione skirtybės itin ryškios.

Kaip ir kiti skandinavai norvegai tvirtai tiki socialinės apsaugos sistema, bet ir kiekvieno žmogaus atsakomybę už save ir kitus (ypač už tuos kuriems blogai sekasi).

Norvegai linkę save suvokti kaip regiono atšiaurius individualistus, atsigręžusius ne į Baltijos valstybes ir Vokietiją ar Rusiją, kaip į savo veiklos sferą, o į Šiaurės jūrą ir Angliją.

Pagrindinės kultūros kryptys

Norvegijoje, palyginti su Švedija, platesnėje socialinėje sistemoje šiek tiek labiau pabrėžiamas individo vaidmuo. Be to, Norvegijoje tv

virta tradicija padėti kitiems ir remti nelaimėlius. Visi turi būti lygūs. Kasdieniame norvegų gyvenime ypač svarbi yra šeima: nepastoviame pasaulyje šeima yra patvarus, patikimumo šaltinis.

Norvegams iš esmės būdingas vienmatis požiūris į laiką, tik gal ne tiek kiek švedams, ir jie laiko klausimais lankstesni, ypač per neoficialius susibūrimus. Jie gana greitai ima vadinti vienas kitą vardais ir tiek darbe, tiek per pobūvius būna labiau atsipalaidavę. Norvegai linkę leistis į atviras diskusijas ir taip nesibaimina konfliktų, kaip jų kaimynai švedai. Jiems labai rūpi aplinkosaugos, gamtos, teisingumo klausimai.

Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris

Su pavarde vartokite herr (ponas), fru (ponia); nėra reikalo nurodyti moterų šeimyninės padėties. Galbūt kolegos norvegai gana greitai jus paskatins vadintis vardais, bet iš pradžių visuomet pagarbiu kreipiniu ir pavarde. Vyrai ir moterys tiek oficialioje, tiek neoficialioje aplinkoje vieni kitus vadina pavarde, nepridėję kreipinio.

Bendravimo būdai

Tinkamos ir netinkamos temos

Kalbėkite apie norvegų žiemos olimpiadą – taip parodysite susidomėjimą norvegiškais ypatumais. Norvegų namuose (ypač senesniuose) langai ir durys gali būti uždengti portjeromis ar tapetais; kai prireiks nesivaržykite klausti, kur durys ar langas. Venkite ginčytinų temų, pavyzdžiui, kaip banginių medžioklė ar šalies priklausomybė nuo naftos pramonės. Be to, niekad nesiteiraukite apie sutuoktinius ir nepradėkite šnekos vedybiniais klausimais, nes daug porų Norvegijoje gyvena nesusituokę.

Fiziniai gestai ir veido išraiška

Apskritimas iš nykščio i

. . .

DOVANOS

Priešingai nei kitose Šiaurės šalyse, gėlės labai tinka dovanoti einant į svečius. Tik žiūrėkite kad nenuneštumėte didelės puokštės – ji turi būti nedidelė, gal net lauko gėlių. Kadangi alkoholis toks brangus ir kadangi vynas čia yra negaminamas, butelis gero vyno labai vertinamas. Raudono vyniojamojo popieriaus geriau vengti.

Komentuokite!