etikos problemos darbovieteje

291 0

TURINYS

ĮVADAS..............................4

1. Profesinės moralės problemos..............................5

2. Profesinės etikos funkcijos..............................5

3. Rūkaliai prieš nerūkančiuosius..............................5

4. Alkoholis darbe..............................6

5. Smalsumo ribos..............................7

6. Klaidos, vėlavimas ir simuliavimas.............................8

7. Netinkama apranga – problema..............................9

8. Darbo vieta privalo būti tvarkinga..............................9

9. Etikos problemos..............................9

10. Etiketas ir kasdieninis elgesys organizacijoje.......................10

11. Interviu..............................11

IŠVADOS..............................15

LITERATŪRA..............................16ĮVADAS

Manieras galima sieti su viešais renginiais – vedybomis, pobūviais, kokteilių vakarėliais, ir nereikia pamiršti, kad jos lemia sėkmę visose gyvenimo srityse. Ypač svarbios darbe, kur daugelis praleidžia didesnę laiko dalį. Mūsų elgesys tarnyboje ir tai, kaip atliekame savo darbą, formuoja kitų žmonių nuomonę apie mus. Tinkamas elgesys, darbštumas ir sumanumas palengvina užduotį ir atveria kelius į sėkmę darbe. Dirbantys žmonės da

ažnai daugiau laiko praleidžia su bendradarbiais nei su šeima ir draugais. Darbo vieta yra bendruomenė, kuri, kaip ir kitos bendruomenės, sklandžiausiai funkcionuoja tada, kai jos nariai yra mandagūs ir malonūs vieni kitiems. Tačiau kartais vien pagarbos neužtenka . Profesiniame gyvenime dažnos situacijos, kai reikia tiksliai žinoti, ką sakyti, kaip elgtis, rengtis ir ką rašyti. Jei jūs nekreipiate dėmesio į savo aprangą, kalbate šiurkščiai ir su baisiomis kalbos klaidomis, dirbate aplaidžiai, esate nerangus ir neiškalbus per susitikimus, turite mažiau šansų būti paaukštintas. Malonus el
lgesys sukuria gerą atmosferą. Visi norėtume dirbti su mandagiais, taktiškais. Gera elgsena visuomet bus pastebėta ir paskatinta, o bloga atsigręš prieš jus pačius.

Darbe ir kasdienybėje ne visuomet viską nušviečia saulės spinduliai. Štai vėl viena kolegė prastai nusiteikusi, o kita kolega ne
ervina, nes dažnokai vėluoja į darbą. Darbo vietoje dažnai „susikimba“ rūkaliai ir nerūkantieji, aplaidieji ir pedantai, jautrieji ir agresyvieji. Visa tai būdinga darbo kasdienybei. Be to, žmonėms dirbant kartu, kyla emocijos: pvz. ,pyktis dėl nepatikimos kolegės. Arba netikrumo jausmas dėl blogos šefo nuotaikos. Tačiau darbo vietoje mes savo nuotaikas turėtume išreikšti kitaip negu privačiame gyvenime. Nuotaikų negalima per daug rodyti, bet kita vertus jų neįmanoma visuomet laikyti paslėpus, taigi nėra visiems tinkamo sprendimo. Jausmų neįmanoma sutramdyti elgesio taisyklėmis. Bet tarnyboje, kaip ir visur kitur, būtina nuolat tinkamai elgtis ir paisyti kitų. Tai suvokę bus įvertinti, bet svarbiausia – laisvai jausis bet kurioje situacijoje

1. PROFESINĖS MORALĖS PROBLEMOS

Žmogaus veikla yra labai skirtinga ir įvairiapusė, todėl moralės normų kartais pasirodo neužtenka reguliuojant žmoniškąjį elgesį konkrečios sp

pecifinės veiklos srityse. Profesinė etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kurio turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens darbuotojas, priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai labai gerai padeda sprendžiant etinius ginčus, kylančius profesinėje veikloje. Tai principai, kuriais mes privalome vadovautis:

● Rūpinimasis kitų gerove,

● kito žmogaus teisės gerbimas būti savarankišku,

● Sąžiningumas ir patikimumas,

● Savanoriškas paklusimas įstatymui,

● Teisingumas,

● Labdara, pastangos pagelbėti kitiems,

● Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių, nesąžiningumo ir dar daugelis kitų svarbių principų ir problemų.

2. PROFESINĖS ETIKOS FUNKCIJOS

Profesinė etika formuojasi atsižvelgiant į profesijos tikslus, situacijas, ku

uriose gali atsidurti tos profesijos žmonės, tai pagrindinė profesinės etikos funkcija – padėti sėkmingai išspręsti profesijai iškilusius uždavinius. Be to, profesinė etika atlieka ir savotiško tarpininko, galinčio derinti santykius tarp visuomenės ir profesinės grupės, santykį. Visuomenės interesai profesinėje etikoje pasireiškia įpareigojimu įgyvendinti visuomeninius uždavinius ir siekti visuomeninių reikalų. Įvairios profesinės rūšys turi savas tradicijas, senesnes ar naujesnes, kas liudija pagrindinių etinių normų sukurtų vienos ar kitos profesijos atstovų, tam tikrą perėmimą. Todėl profesinė etika užtikrina tam tikrą ryšį su moralinių vertybių perėmimą plėtojant moralę ir moralinius santykius darbe.

3. RŪKALIAI PRIEŠ NERŪKANČIUOSIUS

Tie laikai, kai rūkymas buvo laikomas draugiškumo ir ramumo išraiška,. jau, deja arba ačiū Dievui (nelygu nusistatymas), praėjo. Laisvės ir nuotykių kvapui neišvengiamai buvo parodytos ribos, steigiant nerūkymo zonas arba biurus be tabako dūmų. Kas šiandien priklauso rūkalių gretoms, turi apsiprasti su viešąja kritika ir karingai nusiteikusių nerūkančiųjų priekaištais. Iš tisų : daugelį žmonių veikia cigarečių dūmai, grasinantys jų sveikatai. Nereikia net įrodinėti, kad šie argumentai ne iš piršto laužti. Kas save laiko mandagiu žmogumi, tam net nekyla klausimas, jog negalima rūkyti ten, kur kiti dėl to jaučiasi prastai. Tačiau iš tiesų užkietėjusių rūkalių reikalai nėra jau tokie paprasti : tik nedaugeliui žmonių rūkymas yra grynas malonumas, daugumai – tai įprotis, manija, kurią ne ta

aip lengva valdyti. Vis dėlto rūkaliai turi paklusti firmos taisyklėms, jei nerūkantieji bendradarbiai nori apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo. Daugeliu atvejų tuo remiamas draudimas rūkyti pasitarimų, susirinkimų ar konferencijų metu. Rūkymo ir nerūkymo zonos turi būti įrengtos valgyklose, kazino ir poilsio zonose, kad nerūkantiesiems būtų kuo mažiau kenkiama. Tačiau daugiau kliaučių konfliktams sukelia kasdieninis darbas biure, kur rūkaliai ir nerūkantieji dirba kartu. Jei nerandama tinkamo sprendimo , kuris tenkintų abi puses, į pirmą vietą iškeliami nerūkančiųjų interesai.

Jei rūkalius dirba su griežtai nusiteikusiu nerūkančiuoju, jis turi arba susilaikyti, arba prašyti viršininko pakeisti darbo vietą. Ginčytis šiuo atveju nėra prasmės, nes darbdavys bet kada palaikys nerūkančiojo puse.

Kita vertus, ir nerūkantieji neturėtų automatiškai priešiškai nusiteikti kiekvieno rūkaliaus atžvilgiu – juk ji (jis) iš tiesų nesikėsina į jų gyvenimą. Jei rūkantis kolega jums esant šalia stengiasi neužsidegti cigaretės, dažniau padėkokite už jo atidumą.4. ALKOHOLIS DARBE

Dauguma potencialių alkoholikų nepastebimai dirba savo darbą, geria su kolegomis ir draugais,- o įmonei problema tampa tik tada, kai pradeda blogai dirbti.

Tai pirmiausia pastebi kolegos, o jie laiko liežuvį už dantų,- atsižvelgdami į bičiulį, iš gailesčio, o gal dėl blogai suprantamo kolegiškumo. Geriantys bendradarbiai negali susikoncentruoti, dažniau daro klaidas ir neretai simuliuoja darbą. Tačiau ką gi reikėtų daryti? Nuslėpti? Pasiskųsti šefui? Tai greičiausiai neteisingas būdas. Visų pi
irma dar vienas dalykas: ne kiekvienas, kuris neatsisako išlenkti taurelės arba kartkartėmis pagiringas ateina į darbą, jau yra alkoholikas. Tai pat ir nervingumas, drebančios rankos bei bloga koncentracija gali būti dėl įvairių priežasčių. Tik tuomet, kai visiškai esate tikra, reikėtų su žmogumi apie tai pasikalbėti. Dauguma alkoholikų yra dėkingi, kai kas nors pastebi jų problemas ir apie jas kalba. Kita vertus, dauguma alkoholikų bijo ir netekti darbo vietos. Šią ligą galima išgydyti tik abstinencijos būdu, kad geranoriškai nusiteikęs kolega tiek ir tegali patarti.5. SMALSUMO RIBOS

Ar žinote vaikišką žaidimą „ sugedęs telefonas“ ? Vienas kuris nors sušnibžda kažką kaimynui į ausį, šis – kitam ir taip toliau. Galų gale žodžiai taip patinka, kad su pradine reikšme nebeturi nieko bendra. Lygiai taip kaip šis vaikiškas žaidimas įmonėje veikia ir paskalų virtuvė. Vienas pasakoja kitam kokią nors naujieną, o kadangi informacija nepakankamai intriguojanti, pastarasis priduria dar kokia nors smulkmeną. Taip prasideda gandai.

Plepalai ir apkalbos – nesvarbu, piktos ar draugiškos, – yra dviejų rūšių : apie firmą ir apie kolegas. Jei sklinda gandai apie pačią firmą, vadinasi, firmos atmosfera nesaugi ir bloga. O jei tauškiama delikatesne kolegų tema, tai dažniausiai būna grynas apkalbų pomėgis, parengiantis dirvą tokiems gandams. Norėtume iš karto pabrėžti – čia mes nekalbame apie psichologinį terorą, tačiau tik apie „ nekaltą“ plepėjimą.

Sąžiningas žmogus prisipažins, kad bent jau kartą yra apkalbėjęs. Tai žmogiškas elgesys, ir būtų nenatūralu, jei jūs niekuomet nebūtumėte buvusi smalsi. Nepaisant blogos apkalbų reputacijos, net ir mokslininkai nustatė, kad „ sveika“ apkalbų scena yra geros atmosferos firmoje ženklas. Jos parodo kolegų pasitikėjimą vienas kitu, bičiuliškumą, ugdo bendrumo jausmą.

Kandūs juokai, nepadorios frazės, – apie tai galėtų papasakoti visos dirbančios moterys. Ir visų pirma tos, kurios dirba vyriškame kolektyve, kur bendravimo tonas yra grubesnis, dažnai netinkantis jautrioms moterų ausims. Su tuo siejasi ir seksualinio priekabiavimo tema, kuriai pastaraisiais metais skiriama daug dėmesio. O čia kalbėsime apie „ vyriškas“ kalbas, kurios nervina daugelį moterų.

Pagyrūnų ir mėgėjų pablevyzgoti yra bemaž kiekviename kolektyve. Nepataisomi donžuanai visokiomis kvailomis kalbomis bando demonstruoti savo vyrišką pranašumą, tačiau tik patys tampa dar juokingesni. O kolegės dažniausiai neprataria nė žodžio ir piktinasi tylomis.

6. KLAIDOS, VĖLAVIMAS IR SIMULIAVIMAS

Kiekvienoje firmoje būna mažų nesusipratimų, bet įvyksta ir didelių katastrofų : pasitraukia svarbus klientas, užmirštamas reikšmingas susitikimas, nesudaroma sutarti. Be abejo, tai piktina, tačiau yra normalu. Tačiau blogiau tada , kai pati esate kalta dėl šitokių nesusipratimų: jūs skubate ir išliejate kavos puodelį ant kompiuterio klaviatūros; nesugebate įvykdyti užduoties, tačiau nedrįstate to pripažinti ; dėl jūsų kaltės žlunga svarbus pokalbis su klientu, bet bijote tai pasakyti šefui. Netinkamas elgesys, netaktas, žinoma, griauna pasitikėjimą savimi,- tačiau sutelkusi savo sugebėjimus, tvirtumą ir žiupsnelį gero tono, tikrai susitvarkysite su tokiomis situacijomis.

Visiškai nesvarbu, ar jūs pati esate kalta, ar paprasčiausiai jums teko nedėkinga užduotis pranešti blogą naujieną šefui, – situacija yra ir bus sunki. Kažkas žlugo ir reikalo nebeįmanoma grąžinti į senąją vagą, tačiau galite pabandyti kartu su prisipažinimu pasiūlyti ir naujų sprendimų. Be abejo, pripažinti savo klaidą ir, jei reikia, paprašyti kitų pagalbos. Taip pat elkitės ir priešingoje situacijoje: jei kolegai pasisekė, užgniaužkite piktdžiugišką džiaugsmą ir pasiūlykite konstruktyvią pagalbą. Tai irgi yra geras tonas.

Darbe susiduriame ir su kitomis piktinančiomis smulkmenomis, kurios parodo „ nekolegišką elgesį“, pvz., nepunktualumas ir simuliavimas.

„Punktualumas – tai karalių mandagumas“, – sako žmonės. Bet kokiu atveju darbe ir asmeniniame gyvenime didelis nepunktualumas laikomas nemandagumu. Tačiau atrodo, kad daugelis kolegų tai supranta kiek kitaip – rytais pavėluoti penkiolika minučių jie laiko nusižengimu gero tono taisyklėms. Tačiau tai netiesa. Tai nesiderina nei su darbo teise ( tai galima laikyti darbo vengimu arba nusižengimu įmonės darbo tvarkai ), nei su gero elgesio taisyklėmis.

Net jai darbas jums ir labai patinka, esama dienų, kai paprasčiausiai nenorite į jį eiti. Tai suprantama, tačiau prieš simuliuojant patarčiau gerokai pamąstyti. Galimos simuliacijos pasekmės nepalyginamos su oficial.iai paimtos laisvos dienos malonumu!

Jei kas nors nesiseka darbe, tai piktina visus dirbančiuosius. Blogu tonu laikomas specialus ar tyčinis netinkamas elgesys. Ir labai negražu užtraukti kitiems atsiradusius nesusipratimus. Elgesio taisyklės reikalauja atsakingumo ir objektyvaus padėties įvertinimo. 7. NETINKAMA APRANGA – PROBLEMA

Kai kurie darbdaviai nurodo, k1 ir kaip vilkėti, todėl yra nesunku apsirengti. Aviacijos kompanijos mėgsta neryškią tamsiai mėlyną spalvą, virėjai – sniego baltumą, amatininkai – nejautrias „ šešėlines“ spalvas. Ten vyrai ir moterys „ uniformuoti“, visi lygūs. Tačiau šių dienų situacijoje tai greičiau išimtis negu taisyklė. Dauguma kitų profesijų atstovų kasdien stovi prieš rūbų spintą ir bando sukombinuoti tobulą darbo rūbą.

Bet kam šitiek triukšmo dėl, atrodytų, tokių savaime suprantamų dalykų kaip tinkami rūbai ar geras kirpimas? Ar tai – individualus skonio reikalas? Aišku, kad taip, tačiau dėl skonio galima ginčytis, todėl vis daugiau įmonių skundžiasi savo darbuotojų skonio stoka. Nekreipti dėmesio į rūbus – naujas fenomenas, Kuris sakykite sako, kad dauguma dirbančių nejaučia stiliaus. Ypač vasarą išnyksta gero skonio ribos: dviratininkų kelnės, aptemtos palaidinės prakaituoja už rašomųjų stalų, gilios iškirptės, ryškūs ir supertrumpi sijonai vilioja ir už kompiuterio ekrano, sportiniai marškinėliai ir sportbačiai patiekia kavą. Darbovietėse pradeda sklisti viršininkų nurodymai, kuriais jie bando atvesti į protą savo bendraminčius.

8. DARBO VIETA PRIVALO BŪTI TVARKINGA

Ar rašomasis stalas, ar staltiesė, ar laboratorijos stalas, – darbo vieta atspindi ne tik veiklos pobūdį, bet yra ir savotiškas dirbančiojo vizitinė kortelė. Nors jis ir turi teisę į malonias smulkmenas, gražinančios biuro gyvenimą, bet pirmenybė teikiama funkcionalumui. Gėlės, šeimos nuotraukos, originalus dėklas rašymo priemonėms susidėti arba puiki stalinė lempa, – visa tai išreiškia individualumą. Kai dėl tvarkos, nepatariu be saiko atsiduoti asmeniniams potraukiams: nelaikykite pluoštų priterliotų popierių, tarp jų – nešvaraus kavos puodelio. Auksinė taisyklė: palikite vakare savo darbo vietą taip, kad iš ryto galėtumėte ramiai toliau tęsti darbą. Asmeniniams dalykams, neskirtiems kitų akims, čia nėra vietos. Tuo tarpu su darbu susiję dalykai bet kuriuo metu turi būti lengvai kitų surandami.9.ETIKOS PROBLEMOS

Etikos problema – tai netinkamai padarytas sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant nusistovėjusias asmeninės ar profesinės etikos normas.

Kiekvieną etikos normą galima vertinti keliais požiūriais: asmeniniu, profesiniu, organizaciniu, visuomeniniu. Etikos problemos sujungtos į tokias grupes:

• Apgavystė

• Korupcija

• Piktnaudžiavimas

• Interesų konfliktas

• Seksualinis priekabiavimas

Apgavystė. Apgavystė (apgaulė) yra gana plati sąvoka. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas, šmeižtas, agentų provokatorių naudojimas, „fiktyvių įrodymų“ sukūrimas ir kt.

Tai veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų.

Daugelis apgaudinėtojų – ar tai būtų pavieniai asmenys, ar institucijos – teigia, kad tokios taktikos imasi apgaudinėjamųjų labui. Žmonių apgaudinėjimas jų pačių labui yra dvireikšmis dalykas. Dažnai pernelyg įvertinama galima nauda, nenumatoma galima žala, nepagalvojama, kaip apgaulė gali būti suvokta. Apgaulė pažeidžia žmones: jie gali pasielgti taip, kaip kitu atveju nebūtų pasielgę. Nukenčia ne tik apgaudinėjamasis, bet ir pats apgaudinėjantis asmuo ar institucija, nes pamažu prarandamas pasitikėjimas, atsiranda įtarumas ir nusišalinimas. Taip pasielgęs asmuo integralumą sumažėja jo galimybė ateityje atsispirti didesnių etikos problemų pagundai (korupcijai, piktnaudžiavimui).

Melas – tai sąmoningai pasakyta neteisybė. Melas labiau pažeidžia nei kitos apgaulės formos, nes informacija perduodama tiesiogiai ir čia pat todėl ją sunku patikrinti.

Melo aukos mažiau atsakingos už gautą informaciją, kuria patikėjo. Melas ir kiti apgaulės būdai pažeidžia susitarimą sakyti tiesą.

Piktnaudžiavimas. Naudojimasis valstybės ar organizacijos turtu, kopijavimo aparatais, kompiuteriais, tarnybiniu transportu ne su tiesiogine veikla susijusiems tikslams – tai tik keletas piktnaudžiavimo pavyzdžių.

Netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus. Visos pareigos suteikia tam tikrą valdžią, todėl dažnai iškyla piktnaudžiavimo ja problema. Naudojantis tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimas gali būti įvairus. Asmeniniais ar grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:

• Tarnybine padėtimi

• Organizacijos turtu ar lėšomis

• Organizacijos darbuotojais

• Turimu pasitikėjimu10. ETIKETAS IR KASDIENINIS ELGESYS ORGANIZACIJOJE

Bendravimas tarp žmonių reikalauja laikytis tam tikrų elgesio normų. Kitaip tariant, individo bendravimas visuomenėje turi tam tikrą normatyvumo pobūdį, tai yra, jis privalo laikytis normų sistemos etiketo.

Etiketas tai kurios nors visuomenės ar jos dalies socialinės grupės tinkamo elgesio ir laikysenos normos, žmonių priimtos tarpusavio bendravimo mandagumo taisyklės ir formos. Etiketas įgalina išskirti žmones, su kuriais bendraujame, parodyti jų reikšmingumą, pademonstruoti savo požiūrį į juos – pagalbą ir mandagumą.

Etiketas tvarko, disciplinuoja, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukurdamas jam palankų psichologinį klimatą, supaprastinamas žmonių santykių reguliavimą. Jis taip pat diferencijuoja visuomenę, kiekvieną jos atstovą versdamas elgtis pagal atitinkamą socialinį, profesinį, komunikatyvinį statusą, tam tikrą vaidmenį. Etiketas – žmonių bendravimo sąlyga, kuri kuria terpę turtingiesiems ryšiams, efektyvesniam susikalbėjimui bei našesnei veiklai. Mandagumas, taktiškumas, dėmesys kolegai, interesantui, klientui ir taip toliau sukuria reputaciją. Geras elgesys padeda subtiliau ir geriau išreikšti asmenybės elgesio esmę, leidžia psichologiškai lengviau prisitaikyti prie situacijos ir daryti poveikį įvaizdį ir patraukti savo pusėn.

Etiketo taisyklės palengvina, bet kokios organizacijos veiklą, nepriklausomai nuo jos dydžio ir veiklos pobūdžio, ar tai namų ūkis, ar maža įstaiga, ar tarptautinė korporacija. Taip įstaigoje puoselėjamos elgesio normos saugo įmonės reputacija, o jos tarnautojus nuo konfliktinių ir įžeidinėjimų. Nors visur įprasta mandagiai elgtis, verslo pasaulyje gero elgesio sąvoka formuoja kiekvienos kompanijos stilius ir tradicijos. Jei vienokia apranga tiks dirbant reklamos agentūroje, tai banke ar advokatų kontoroje ji gali būti nepriimtina. Vienose įstaigose darbuotojai visuomet vadinami vardais, o kitose į viršininką įprasta kreiptis pone ar ponia. Gerai, jei pasiseks dirbti kompanijoje, kuri turi surašytas elgesio taisykles. Akivaizdu, kad kitų pasitikėjimą galima pelnyti tik garbingai elgiantis su kitais žmonėmis. Kad ir koks protingas būtų darbuotojas, be kolegų paramos jis negalės gerai atlikti savo pareigų. Visų lygių kompanijos darbuotojai privalo būti padorūs. Elementarų sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi puses: ir darbdavys, ir darbuotojai.

Apklausus vienos įmonės vadovą, jis pasakė savo nuomonę koks turėtų būti darbininkas:

• Dirbti visą darbo dieną;

• Nesimuliuoti. Skųstis liga tik tuomet, jei iš tiesų serga;

• Firmos lėšas naudoti pagal paskirtį;

• Įspėti bendradarbius, kad neslėptų melo ir pats nemeluotų;

• Firmos blankus naudoti tik tarnybinėms reikmėms;

• Sąžiningai deklaruoti savo išlaidas;

• Kuo rečiau skambinti asmeniniais reikalais;

• Telefakso ryšiu naudotis tik tarnybiniais reikalais.

• Organizacijos etiketas reikalauja rūpintis bendradarbiais ir skirti jiems dėmesį.

• Kartais net vieno asmens elgesys gali žymiai pagerinti ar pabloginti firmos įvaizdį, sukurti jaukią darbinę atmosferą. Tam reikia tik pasistengti: Būti punktualiam: neversti kitų laukti; jei įpratęs vėluoti į darbą, į susitikimus ar nespėja atlikti užduočių- neteks pasitikėjimo.

• Nustatyti realius darbo atlikimo terminus; darbuotojai turi gauti pakankamai laiko užduočiai įvykdyti.

• Visuomet pagirti tuos, kurie gerai atlieka užduotis ar stengiasi tobulėti.

• Visus vertinti pagal nuopelnus; nesisavinti svetimos šlovės.

• Būti tvarkingam; sutvarkyti bendras patalpas- virtuvę ar posėdžių salę; jei įsipila paskutinį kavos puoduką, reikia užplikyti šviežios kavos.

• Grąžinti bendradarbiui visus skolintus daiktus; knygą, pieštuką ar lietsargį. Mažas skolas lengva pamiršti, tačiau kreditorius visuomet prisimins.

• Gerbti visų privatumą; nesirausti po bendradarbių stalčius ir neskaityti svetimų užrašų.

• Jei bendradarbis atrodo liguistai , nusiminęs, palaukti, kol jis pats pasipasakos; jei jis pažįstamas artimiau, pasiteirauti „ Ar gerai jaučiasi“.

• Nebūti įkyr.iam; dažnai užsukant paplepėti, gali trukdyti, erzinti darbščius darbuotojus.

• Padėti kolegoms; jei kuris turi asmeninių problemų ar nesiseka darbe, užjausti jį – padovanokite gėlę su geros nuotaikos linkėjimais.

• Užjausti ir pasirūpinti atleistu iš darbo kolega; padėti jam susirasti darbą; retkarčiais paskambinti, kad pakeltų jam nuotaiką.

• Jei kas nors padaro ką nors malonaus, padėkoti rašteliu.

Šių nuostatų laikymasis padeda sukurti jaukią bendradarbiavimo atmosferą. Žmogus ir kritiškiausiu momentu nebus paliktas likimo valiai- jis paprasčiausiai jaus, kad jis aplinkiniams yra vertingas kaip žmogus. Reikia prisiminti, kad mes visi turim savo temperamentą ir mūsų kiekvieno požiūris vienu ar kitu klausimu tikrai skiriasi. Todėl vidinė harmonija firmoje yra būtina.

Etiketas, būdamas žmonių bendravimo priemonę , padeda sukurti pagarbią verslo partnerių bendravimo aplinką, leidžia laikytis partnerių lygiateisiškumo, lygiavertiškumo, džentelmeniškumo principų, išreiškia dėmesį, rodomą vienas kitam Nesilaikant etiketo normų, neįmanoma protingai svarstyti reikalų, keistis nuomonėmis, bendrai ieškoti tiesos. Net susidūrus skirtingiausioms pažiūroms, įsitikinimams, nuostatoms, etiketas gali padėti rasti bendrus interesus naudingus įmonės veiklai.

INTERVIU

– Kokiu būdu dažniausiai pasireiškia netinkamas elgesys jūsų darbovietėje?

R.: Tai dažniausiai būna alkoholio vartojimas darbo metu, vėlavimas į darbą.

D.: Aš esu nerūkanti, todėl man labiausiai nepatinka kai darbuotojai rūko kur nori ir kada nori ir labai apmaudu kai darbdaviai tuo visiškai nesidomi ir nesirūpina.

P.: Pagrindinė ir pati svarbiausia problema yra alkoholis darbo metu. Tik labai gaila ,kad nėra tam griežtų bausmių (aš to nepastebėjau).Todėl kai kurie darbuotojai dirba be visiškos atsakomybės ir dar vartoję alkoholio.

– Kaip su tuo kovojate?

R.: Žinoma , kad tai priklauso nuo turimos situacijos, tačiau jei daroma piktybiškai, nelieka kitos išeities kaip atleisti iš darbo.

D.: Bandau rasti kompromisą, prašau, kad rūkytų vienoje ir tam skirtoje vietoje.

P.: Žinoma stengiamės pranešti vadovams, o toliau sprendžia jie.

– Rūkymas darbe – ką jūs manote?

R.: Žmogui, kuris yra rūkantis neuždrausi rūkyti, todėl būtinai turi būti tam įrengtos specialios patalpos, kad netrukdytų ir neerzintų kitų darbuotojų.

P.: Rūkymas kaip rūkymas, rūkyk jei nori tik žinoma tam skirtose vietose, o ne ten kur pasitaiko. Malonu, kad pas mus ši problema išspręsta ir tikiuosi kad visi rūkantys darbuotojai rūko tik ten kur galima.

– Alkoholis darbe – ką jūs manote?

D.: Alkoholis ir darbas nesuderinami dalykai. Mūsų darbovietėje į tai žiūrima labai griežtai ir viršininkas skiria griežtas bausmes už darbo metu vartojamą alkoholinius gėrimus.

– Kaip manote, ar būtina speciali apranga darbe?

R.: Manau, kad tai labai svarbu kiekvienoje darbovietėje. Iš aprangos gali spręsti apie tos įmonės valdžią ir jos darbuotojus. Kadangi pas mus restoranas tai apranga ypatingai svarbi. Kiekvienas darbuotojas turi savo aprangą (virėjai sau atitinkamą, taip pat barmenai ir padavėjai). Netinkama apranga gadina įvaizdį.

D.: Aš sakau, kad labai svarbu, gal net būtina.

P.: Mūsų tarnyboje tai neatsiejami dalykai, kokie mes būtumėm darbuotojai be skirtos aprangos. Didžiuojamės, kad galim dėvėti tokią aprangą, labai svarbu turėti sau skirtą.

– Ar žinote profesinio etiketo taisykles?

R.: Gal mandagumas, sąžiningumas, darbštumas, taktiškumas.

D.: Nevėluoti į darbą, , dirbti pagal paskirtį, būti mandagiam.

P.: ——-

– Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad darbovietėje darbuotojų elgesys būtų nepriekaištingas?

R.: Reikia to siekti visais įmanomais būdais, tai priklauso ir nuo darbdavių, ir nuo darbuotojų. Atėjusį naują darbuotoją reikia supažindinti su elgesio taisyklėmis ir aiškiai paaiškinti, kad jis turi jomis vadovautis

D.: Manau, kad turi stengtis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai ir labai reikalingos elgesio taisyklė.s.

P.: Valdžia turėtų atidžiau ir atkakliau tikrinti darbuotojus, jų atliekamą darbą, ar darbo metu nepiktnaudžiaujama, o darbuotojai atsisakyti žalingų įpročių darbo metu ir atlikti savo darbą nepriekaištingai, juk nuo jų priklauso kitų žmonių gyvybės.

Interviu atsakovai:

Rimgaudas Žukauskas, komer. Direktorius, UAB „ ODILIJA“, restoranas „VAIDILA“.

Dalia Savickienė, virėja, užeiga „ŠAŠLYKINĖ“

Rimas , Arūnas, Nerijus – policininkai , POLICIJOS PATRULINĖ TARNYBA

.IŠVADOS

Eilinis darbuotojas naudodamasis savo tarnybine padėtimi, dažnai nemandagiai bendrauja su besikreipiančiu piliečiu, verčia jį laukti, kol baigs tvarkyti asmeninius reikalus darbo metu, ir kt. Tokį jų elgesį nulemia žinojimas, kad žmogus, neturėdamas pasirinkimo, vis tiek per jį bus priverstas tvarkyti reikalus. Netinkamas naudojimasis savo padėtimi kenkia bendram pasitikėjimui visuomenine tarnyba, daro žalą pačiai organizacijai, mažina darbuotojų moralinius įsipareigojimus.

Darbo kolektyvas, tai šeima, susidedanti iš skirtingų charakterių, skirtingo amžiaus, požiūrių ir išsilavinimo žmonių. Darbo kolektyvuose praleidžiame didelę dalį savo laiko, todėl turime kolektyve elgtis etiškai ir profesionaliai. Kiekvienas mūsų turi siekti darnos kolektyve ir tai pradėti nuo savęs. Etikos taisyklių žinojimas, jų taikymas ir laikymasis pravers visiems, nes ne tik, kaip mes atliekame savo darbą, bet ir kaip elgiamės, bendraujame kolektyve formuoja nuomone apie mus. Būtina neprarasti pasitikėjimo savimi ir laikytis takto.

Įmonės darbuotojams neturi kilti klausimų dėl, bendradarbių etiškumo, nes darbuotojai turi būti ne tik sąžiningi vieni kitų atžvilgiu, bet ir įmonės bei įmonės vadovo atžvilgiu. Darbuotojas pastebėjęs neteisėtus ar kitokius veiksmus kuriuos bendradarbis padarė turi pranešti įmonės vadovui. Darbuotojai turi būti teisingi ne tik tarpusavyje, bet ir su partneriais ir kt.

Etiketas tai lyg disciplina bendravime, kuri tvarko žmonių bendravimą tarpusavyje. Etikos paskirtis yra palengvinti bendravimą, užtikrinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą.

TURINYS

ĮVADAS..............................4

1. Profesinės moralės problemos..............................5

2. Profesinės etikos funkcijos..............................5

3. Rūkaliai prieš nerūkančiuosius..............................5

4. Alkoholis darbe..............................6

5. Smalsumo ribos..............................7

6. Klaidos, vėlavimas ir simuliavimas.............................8

7. Netinkama apranga – problema..............................9

8. Darbo vieta privalo būti tvarkinga..............................9

9. Etikos problemos..............................9

10. Etiketas ir kasdieninis elgesys organizacijoje.......................10

11. Interviu..............................11

IŠVADOS..............................15

LITERATŪRA..............................16

ĮVADAS

Manieras galima sieti su viešais renginiais – vedybomis, pobūviais, kokteilių vakarėliais, ir nereikia pamiršti, kad jos lemia sėkmę visose gyvenimo srityse. Ypač svarbios darbe, kur daugelis praleidžia didesnę laiko dalį. Mūsų elgesys tarnyboje ir tai, kaip atliekame savo darbą, formuoja kitų žmoni.ų nuomonę apie mus. Tinkamas elgesys, darbštumas ir sumanumas palengvina užduotį ir atveria kelius į sėkmę darbe. Dirbantys žmonės dažnai daugiau laiko praleidžia su bendradarbiais nei su šeima ir draugais. Darbo vieta yra bendruomenė, kuri, kaip ir kitos bendruomenės, sklandžiausiai funkcionuoja tada, kai jos nariai yra mandagūs ir malonūs vieni kitiems. Tačiau kartais vien pagarbos neužtenka . Profesiniame gyvenime dažnos situacijos, kai reikia tiksliai žinoti, ką sakyti, kaip elgtis, rengtis ir ką rašyti. Jei jūs nekreipiate dėmesio į savo aprangą, kalbate šiurkščiai ir su baisiomis kalbos klaidomis, dirbate aplaidžiai, esate nerangus ir neiškalbus per susitikimus, turite mažiau šansų būti paaukštintas. Malonus elgesys sukuria gerą atmosferą. Visi norėtume dirbti su mandagiais, taktiškais. Gera elgsena visuomet bus pastebėta ir paskatinta, o bloga atsigręš prieš jus pačius.

Darbe ir kasdienybėje ne visuomet viską nušviečia saulės spinduliai. Štai vėl viena kolegė prastai nusiteikusi, o kita kolega nervina, nes dažnokai vėluoja į darbą. Darbo vietoje dažnai „susikimba“ rūkaliai ir nerūkantieji, aplaidieji ir pedantai, jautrieji ir agresyvieji. Visa tai būdinga darbo kasdienybei. Be to, žmonėms dirbant kartu, kyla emocijos: pvz. ,pyktis dėl nepatikimos kolegės. Arba netikrumo jausmas dėl blogos šefo nuotaikos. Tačiau darbo vietoje mes savo nuotaikas turėtume išreikšti kitaip negu privačiame gyvenime. Nuotaikų negalima per daug rodyti, bet kita vertus jų neįmanoma visuomet laikyti paslėpus, taigi nėra visiems tinkamo sprendimo. Jausmų neįmanoma sutramdyti elgesio taisyklėmis. Bet tarnyboje, kaip ir visur kitur, būtina nuolat tinkamai elgtis ir paisyti kitų. Tai suvokę bus įvertinti, bet svarbiausia – laisvai jausis bet kurioje situacijoje

1. PROFESINĖS MORALĖS PROBLEMOS

Žmogaus veikla yra labai skirtinga ir įvairiapusė, todėl moralės normų kartais pasirodo neužtenka reguliuojant žmoniškąjį elgesį konkrečios specifinės veiklos srityse. Profesinė etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kurio turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens darbuotojas, priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai labai gerai padeda sprendžiant etinius ginčus, kylančius profesinėje veikloje. Tai principai, kuriais mes privalome vadovautis:

● Rūpinimasis kitų gerove,

● kito žmogaus teisės gerbimas būti savarankišku,

● Sąžiningumas ir patikimumas,

● Savanoriškas paklusimas įstatymui,

● Teisingumas,

● Labdara, pastangos pagelbėti kitiems,

● Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių, nesąžiningumo ir dar daugelis kitų svarbių principų ir problemų.

2. PROFESINĖS ETIKOS FUNKCIJOS

Profesinė etika formuojasi atsižvelgiant į profesijos tikslus, situacijas, kuriose gali atsidurti tos profesijos žmonės, tai pagrindinė profesinės etikos funkcija – padėti sėkmingai išspręsti profesijai iškilusius uždavinius. Be to, profesinė etika atlieka ir savotiško tarpininko, galinčio derinti santykius tarp visuomenės ir profesinės grupės, santykį. Visuomenės interesai profesinėje etikoje pasireiškia įpareigojimu įgyvendinti visuomeninius uždavinius ir siekti visuomeninių reikalų. Įvairios profesinės rūšys turi savas tradicijas, senesnes ar naujesnes, kas liudija pagrindinių etinių normų sukurtų vienos ar kitos profesijos atstovų, tam tikrą perėmimą. Todėl profesinė etika užtikrina tam tikrą ryšį su moralinių vertybių perėmimą plėtojant moralę ir moralinius santykius darbe.

3. RŪKALIAI PRIEŠ NERŪKANČIUOSIUS

Tie laikai, kai rūkymas buvo laikomas draugiškumo ir ramumo išraiška, jau, deja arba ačiū Dievui (nelygu nusistatymas), praėjo. Laisvės ir nuotykių kvapui neišvengiamai buvo parodytos ribos, steigiant nerūkymo zonas arba biurus be tabako dūmų. Kas šiandien priklauso rūkalių gretoms, turi apsiprasti su viešąja kritika ir karingai nusiteikusių nerūkančiųjų priekaištai.s. Iš tisų : daugelį žmonių veikia cigarečių dūmai, grasinantys jų sveikatai. Nereikia net įrodinėti, kad šie argumentai ne iš piršto laužti. Kas save laiko mandagiu žmogumi, tam net nekyla klausimas, jog negalima rūkyti ten, kur kiti dėl to jaučiasi prastai. Tačiau iš tiesų užkietėjusių rūkalių reikalai nėra jau tokie paprasti : tik nedaugeliui žmonių rūkymas yra grynas malonumas, daugumai – tai įprotis, manija, kurią ne taip lengva valdyti. Vis dėlto rūkaliai turi paklusti firmos taisyklėms, jei nerūkantieji bendradarbiai nori apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo. Daugeliu atvejų tuo remiamas draudimas rūkyti pasitarimų, susirinkimų ar konferencijų metu. Rūkymo ir nerūkymo zonos turi būti įrengtos valgyklose, kazino ir poilsio zonose, kad nerūkantiesiems būtų kuo mažiau kenkiama. Tačiau daugiau kliaučių konfliktams sukelia kasdieninis darbas biure, kur rūkaliai ir nerūkantieji dirba kartu. Jei nerandama tinkamo sprendimo , kuris tenkintų abi puses, į pirmą vietą iškeliami nerūkančiųjų interesai.

Jei rūkalius dirba su griežtai nusiteikusiu nerūkančiuoju, jis turi arba susilaikyti, arba prašyti viršininko pakeisti darbo vietą. Ginčytis šiuo atveju nėra prasmės, nes darbdavys bet kada palaikys nerūkančiojo puse.

Kita vertus, ir nerūkantieji neturėtų automatiškai priešiškai nusiteikti kiekvieno rūkaliaus atžvilgiu – juk ji (jis) iš tiesų nesikėsina į jų gyvenimą. Jei rūkantis kolega jums esant šalia stengiasi neužsidegti cigaretės, dažniau padėkokite už jo atidumą.

4. ALKOHOLIS DARBE

Dauguma potencialių alkoholikų nepastebimai dirba savo darbą, geria su kolegomis ir draugais,- o įmonei problema tampa tik tada, kai pradeda blogai dirbti.

Tai pirmiausia pastebi kolegos, o jie laiko liežuvį už dantų,- atsižvelgdami į bičiulį, iš gailesčio, o gal dėl blogai suprantamo kolegiškumo. Geriantys bendradarbiai negali susikoncentruoti, dažniau daro klaidas ir neretai simuliuoja darbą. Tačiau ką gi reikėtų daryti? Nuslėpti? Pasiskųsti šefui? Tai greičiausiai neteisingas būdas. Visų pirma dar vienas dalykas: ne kiekvienas, kuris neatsisako išlenkti taurelės arba kartkartėmis pagiringas ateina į darbą, jau yra alkoholikas. Tai pat ir nervingumas, drebančios rankos bei bloga koncentracija gali būti dėl įvairių priežasčių. Tik tuomet, kai visiškai esate tikra, reikėtų su žmogumi apie tai pasikalbėti. Dauguma alkoholikų yra dėkingi, kai kas nors pastebi jų problemas ir apie jas kalba. Kita vertus, dauguma alkoholikų bijo ir netekti darbo vietos. Šią ligą galima išgydyti tik abstinencijos būdu, kad geranoriškai nusiteikęs kolega tiek ir tegali patarti.

5. SMALSUMO RIBOS

Ar žinote vaikišką žaidimą „ sugedęs telefonas“ ? Vienas kuris nors sušnibžda kažką kaimynui į ausį, šis – kitam ir taip toliau. Galų gale žodžiai taip patinka, kad su pradine reikšme nebeturi nieko bendra. Lygiai taip kaip šis vaikiškas žaidimas įmonėje veikia ir paskalų virtuvė. Vienas pasakoja kitam kokią nors naujieną, o kadangi informacija nepakankamai intriguojanti, pastarasis priduria dar kokia nors smulkmeną. Taip prasideda gandai.

Plepalai ir apkalbos – nesvarbu, piktos ar draugiškos, – yra dviejų rūšių : apie firmą ir apie kolegas. Jei sklinda gandai apie pačią firmą, vadinasi, firmos atmosfera nesaugi ir bloga. O jei tauškiama delikatesne kolegų tema, tai dažniausiai būna grynas apkalbų pomėgis, parengiantis dirvą tokiems gandams. Norėtume iš karto pabrėžti – čia mes nekalbame apie psichologinį terorą, tačiau tik apie „ nekaltą“ plepėjimą.

Sąžiningas žmogus prisipažins, kad bent jau kartą yra apkalbėjęs. Tai žmogiškas elgesys, ir būtų nenatūralu, jei jūs niekuomet nebūtumėte buvusi smalsi. Nepaisant blogos apkalbų reputacijos, net ir mokslininkai nustatė, kad „ sveika“ apkalbų scena yra geros atmosferos firmoje ženklas. Jos parodo kolegų pasitikėjimą vienas kitu, bičiuliškumą, ugdo bendrumo jausmą.

Kandūs juokai, nepadorios frazės, – apie tai galėtų papasakoti visos dirbančios moterys. Ir visų pirma tos, kurios dirba .vyriškame kolektyve, kur bendravimo tonas yra grubesnis, dažnai netinkantis jautrioms moterų ausims. Su tuo siejasi ir seksualinio priekabiavimo tema, kuriai pastaraisiais metais skiriama daug dėmesio. O čia kalbėsime apie „ vyriškas“ kalbas, kurios nervina daugelį moterų.

Pagyrūnų ir mėgėjų pablevyzgoti yra bemaž kiekviename kolektyve. Nepataisomi donžuanai visokiomis kvailomis kalbomis bando demonstruoti savo vyrišką pranašumą, tačiau tik patys tampa dar juokingesni. O kolegės dažniausiai neprataria nė žodžio ir piktinasi tylomis.

6. KLAIDOS, VĖLAVIMAS IR SIMULIAVIMAS

Kiekvienoje firmoje būna mažų nesusipratimų, bet įvyksta ir didelių katastrofų : pasitraukia svarbus klientas, užmirštamas reikšmingas susitikimas, nesudaroma sutarti. Be abejo, tai piktina, tačiau yra normalu. Tačiau blogiau tada , kai pati esate kalta dėl šitokių nesusipratimų: jūs skubate ir išliejate kavos puodelį ant kompiuterio klaviatūros; nesugebate įvykdyti užduoties, tačiau nedrįstate to pripažinti ; dėl jūsų kaltės žlunga svarbus pokalbis su klientu, bet bijote tai pasakyti šefui. Netinkamas elgesys, netaktas, žinoma, griauna pasitikėjimą savimi,- tačiau sutelkusi savo sugebėjimus, tvirtumą ir žiupsnelį gero tono, tikrai susitvarkysite su tokiomis situacijomis.

Visiškai nesvarbu, ar jūs pati esate kalta, ar paprasčiausiai jums teko nedėkinga užduotis pranešti blogą naujieną šefui, – situacija yra ir bus sunki. Kažkas žlugo ir reikalo nebeįmanoma grąžinti į senąją vagą, tačiau galite pabandyti kartu su prisipažinimu pasiūlyti ir naujų sprendimų. Be abejo, pripažinti savo klaidą ir, jei reikia, paprašyti kitų pagalbos. Taip pat elkitės ir priešingoje situacijoje: jei kolegai pasisekė, užgniaužkite piktdžiugišką džiaugsmą ir pasiūlykite konstruktyvią pagalbą. Tai irgi yra geras tonas.

Darbe susiduriame ir su kitomis piktinančiomis smulkmenomis, kurios parodo „ nekolegišką elgesį“, pvz., nepunktualumas ir simuliavimas.

„Punktualumas – tai karalių mandagumas“, – sako žmonės. Bet kokiu atveju darbe ir asmeniniame gyvenime didelis nepunktualumas laikomas nemandagumu. Tačiau atrodo, kad daugelis kolegų tai supranta kiek kitaip – rytais pavėluoti penkiolika minučių jie laiko nusižengimu gero tono taisyklėms. Tačiau tai netiesa. Tai nesiderina nei su darbo teise ( tai galima laikyti darbo vengimu arba nusižengimu įmonės darbo tvarkai ), nei su gero elgesio taisyklėmis.

Net jai darbas jums ir labai patinka, esama dienų, kai paprasčiausiai nenorite į jį eiti. Tai suprantama, tačiau prieš simuliuojant patarčiau gerokai pamąstyti. Galimos simuliacijos pasekmės nepalyginamos su oficialiai paimtos laisvos dienos malonumu!

Jei kas nors nesiseka darbe, tai piktina visus dirbančiuosius. Blogu tonu laikomas specialus ar tyčinis netinkamas elgesys. Ir labai negražu užtraukti kitiems atsiradusius nesusipratimus. Elgesio taisyklės reikalauja atsakingumo ir objektyvaus padėties įvertinimo.

7. NETINKAMA APRANGA – PROBLEMA

Kai kurie darbdaviai nurodo, k1 ir kaip vilkėti, todėl yra nesunku apsirengti. Aviacijos kompanijos mėgsta neryškią tamsiai mėlyną spalvą, virėjai – sniego baltumą, amatininkai – nejautrias „ šešėlines“ spalvas. Ten vyrai ir moterys „ uniformuoti“, visi lygūs. Tačiau šių dienų situacijoje tai greičiau išimtis negu taisyklė. Dauguma kitų profesijų atstovų kasdien stovi prieš rūbų spintą ir bando sukombinuoti tobulą darbo rūbą.

Bet kam šitiek triukšmo dėl, atrodytų, tokių savaime suprantamų dalykų kaip tinkami rūbai ar geras kirpimas? Ar tai – individualus skonio reikalas? Aišku, kad taip, tačiau dėl skonio galima ginčytis, todėl vis daugiau įmonių skundžiasi savo darbuotojų skonio stoka. Nekreipti dėmesio į rūbus – naujas fenomenas, Kuris sakykite sako, kad dauguma dirbančių nejaučia stiliaus. Ypač vasarą išnyksta gero skonio ribos: dviratininkų kelnės, aptemtos palaidinės prakaituoja už rašomųjų stalų, gilios iškirptės, ryškūs ir supertrumpi sijonai vilioja ir už kompiuterio ekrano, sportini.ai marškinėliai ir sportbačiai patiekia kavą. Darbovietėse pradeda sklisti viršininkų nurodymai, kuriais jie bando atvesti į protą savo bendraminčius.

8. DARBO VIETA PRIVALO BŪTI TVARKINGA

Ar rašomasis stalas, ar staltiesė, ar laboratorijos stalas, – darbo vieta atspindi ne tik veiklos pobūdį, bet yra ir savotiškas dirbančiojo vizitinė kortelė. Nors jis ir turi teisę į malonias smulkmenas, gražinančios biuro gyvenimą, bet pirmenybė teikiama funkcionalumui. Gėlės, šeimos nuotraukos, originalus dėklas rašymo priemonėms susidėti arba puiki stalinė lempa, – visa tai išreiškia individualumą. Kai dėl tvarkos, nepatariu be saiko atsiduoti asmeniniams potraukiams: nelaikykite pluoštų priterliotų popierių, tarp jų – nešvaraus kavos puodelio. Auksinė taisyklė: palikite vakare savo darbo vietą taip, kad iš ryto galėtumėte ramiai toliau tęsti darbą. Asmeniniams dalykams, neskirtiems kitų akims, čia nėra vietos. Tuo tarpu su darbu susiję dalykai bet kuriuo metu turi būti lengvai kitų surandami.

9.ETIKOS PROBLEMOS

Etikos problema – tai netinkamai padarytas sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant nusistovėjusias asmeninės ar profesinės etikos normas.

Kiekvieną etikos normą galima vertinti keliais požiūriais: asmeniniu, profesiniu, organizaciniu, visuomeniniu. Etikos problemos sujungtos į tokias grupes:

• Apgavystė

• Korupcija

• Piktnaudžiavimas

• Interesų konfliktas

• Seksualinis priekabiavimas

Apgavystė. Apgavystė (apgaulė) yra gana plati sąvoka. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas, šmeižtas, agentų provokatorių naudojimas, „fiktyvių įrodymų“ sukūrimas ir kt.

Tai veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų.

Daugelis apgaudinėtojų – ar tai būtų pavieniai asmenys, ar institucijos – teigia, kad tokios taktikos imasi apgaudinėjamųjų labui. Žmonių apgaudinėjimas jų pačių labui yra dvireikšmis dalykas. Dažnai pernelyg įvertinama galima nauda, nenumatoma galima žala, nepagalvojama, kaip apgaulė gali būti suvokta. Apgaulė pažeidžia žmones: jie gali pasielgti taip, kaip kitu atveju nebūtų pasielgę. Nukenčia ne tik apgaudinėjamasis, bet ir pats apgaudinėjantis asmuo ar institucija, nes pamažu prarandamas pasitikėjimas, atsiranda įtarumas ir nusišalinimas. Taip pasielgęs asmuo integralumą sumažėja jo galimybė ateityje atsispirti didesnių etikos problemų pagundai (korupcijai, piktnaudžiavimui).

Melas – tai sąmoningai pasakyta neteisybė. Melas labiau pažeidžia nei kitos apgaulės formos, nes informacija perduodama tiesiogiai ir čia pat todėl ją sunku patikrinti.

Melo aukos mažiau atsakingos už gautą informaciją, kuria patikėjo. Melas ir kiti apgaulės būdai pažeidžia susitarimą sakyti tiesą.

Piktnaudžiavimas. Naudojimasis valstybės ar organizacijos turtu, kopijavimo aparatais, kompiuteriais, tarnybiniu transportu ne su tiesiogine veikla susijusiems tikslams – tai tik keletas piktnaudžiavimo pavyzdžių.

Netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus. Visos pareigos suteikia tam tikrą valdžią, todėl dažnai iškyla piktnaudžiavimo ja problema. Naudojantis tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimas gali būti įvairus. Asmeniniais ar grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:

• Tarnybine padėtimi

• Organizacijos turtu ar lėšomis

• Organizacijos darbuotojais

• Turimu pasitikėjimu

10. ETIKETAS IR KASDIENINIS ELGESYS ORGANIZACIJOJE

Bendravimas tarp žmonių reikalauja laikytis tam tikrų elgesio normų. Kitaip tariant, individo bendravimas visuomenėje turi tam tikrą normatyvumo pobūdį, tai yra, jis privalo laikytis normų sistemos etiketo.

Etiketas tai kurios nors visuomenės ar jos dalies socialinės grupės tinkamo elgesio ir laikysenos normos, žmonių priimtos tarpusavio bendravimo mandagumo taisyklės ir formos. Etiketas įgalina išskirti žmones., su kuriais bendraujame, parodyti jų reikšmingumą, pademonstruoti savo požiūrį į juos – pagalbą ir mandagumą.

Etiketas tvarko, disciplinuoja, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukurdamas jam palankų psichologinį klimatą, supaprastinamas žmonių santykių reguliavimą. Jis taip pat diferencijuoja visuomenę, kiekvieną jos atstovą versdamas elgtis pagal atitinkamą socialinį, profesinį, komunikatyvinį statusą, tam tikrą vaidmenį. Etiketas – žmonių bendravimo sąlyga, kuri kuria terpę turtingiesiems ryšiams, efektyvesniam susikalbėjimui bei našesnei veiklai. Mandagumas, taktiškumas, dėmesys kolegai, interesantui, klientui ir taip toliau sukuria reputaciją. Geras elgesys padeda subtiliau ir geriau išreikšti asmenybės elgesio esmę, leidžia psichologiškai lengviau prisitaikyti prie situacijos ir daryti poveikį įvaizdį ir patraukti savo pusėn.

Etiketo taisyklės palengvina, bet kokios organizacijos veiklą, nepriklausomai nuo jos dydžio ir veiklos pobūdžio, ar tai namų ūkis, ar maža įstaiga, ar tarptautinė korporacija. Taip įstaigoje puoselėjamos elgesio normos saugo įmonės reputacija, o jos tarnautojus nuo konfliktinių ir įžeidinėjimų. Nors visur įprasta mandagiai elgtis, verslo pasaulyje gero elgesio sąvoka formuoja kiekvienos kompanijos stilius ir tradicijos. Jei vienokia apranga tiks dirbant reklamos agentūroje, tai banke ar advokatų kontoroje ji gali būti nepriimtina. Vienose įstaigose darbuotojai visuomet vadinami vardais, o kitose į viršininką įprasta kreiptis pone ar ponia. Gerai, jei pasiseks dirbti kompanijoje, kuri turi surašytas elgesio taisykles. Akivaizdu, kad kitų pasitikėjimą galima pelnyti tik garbingai elgiantis su kitais žmonėmis. Kad ir koks protingas būtų darbuotojas, be kolegų paramos jis negalės gerai atlikti savo pareigų. Visų lygių kompanijos darbuotojai privalo būti padorūs. Elementarų sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi puses: ir darbdavys, ir darbuotojai.

Apklausus vienos įmonės vadovą, jis pasakė savo nuomonę koks turėtų būti darbininkas:

• Dirbti visą darbo dieną;

• Nesimuliuoti. Skųstis liga tik tuomet, jei iš tiesų serga;

• Firmos lėšas naudoti pagal paskirtį;

• Įspėti bendradarbius, kad neslėptų melo ir pats nemeluotų;

• Firmos blankus naudoti tik tarnybinėms reikmėms;

• Sąžiningai deklaruoti savo išlaidas;

• Kuo rečiau skambinti asmeniniais reikalais;

• Telefakso ryšiu naudotis tik tarnybiniais reikalais.

• Organizacijos etiketas reikalauja rūpintis bendradarbiais ir skirti jiems dėmesį.

• Kartais net vieno asmens elgesys gali žymiai pagerinti ar pabloginti firmos įvaizdį, sukurti jaukią darbinę atmosferą. Tam reikia tik pasistengti: Būti punktualiam: neversti kitų laukti; jei įpratęs vėluoti į darbą, į susitikimus ar nespėja atlikti užduočių- neteks pasitikėjimo.

• Nustatyti realius darbo atlikimo terminus; darbuotojai turi gauti pakankamai laiko užduočiai įvykdyti.

• Visuomet pagirti tuos, kurie gerai atlieka užduotis ar stengiasi tobulėti.

• Visus vertinti pagal nuopelnus; nesisavinti svetimos šlovės.

• Būti tvarkingam; sutvarkyti bendras patalpas- virtuvę ar posėdžių salę; jei įsipila paskutinį kavos puoduką, reikia užplikyti šviežios kavos.

• Grąžinti bendradarbiui visus skolintus daiktus; knygą, pieštuką ar lietsargį. Mažas skolas lengva pamiršti, tačiau kreditorius visuomet prisimins.

• Gerbti visų privatumą; nesirausti po bendradarbių stalčius ir neskaityti svetimų užrašų.

• Jei bendradarbis atrodo liguistai , nusiminęs, palaukti, kol jis pats pasipasakos; jei jis pažįstamas artimiau, pasiteirauti „ Ar gerai jaučiasi“.

• Nebūti įkyriam; dažnai užsukant paplepėti, gali trukdyti, erzinti darbščius darbuotojus.

• Padėti kolegoms; jei kuris turi asmeninių problemų ar nesiseka darbe, užjausti jį – padovanokite gėlę su geros nuotaikos linkėjimais.

• Užjausti ir pasirūpinti atleistu iš darbo kolega; padėti jam susirasti darbą; retkarčiais paskambinti, kad pakeltų jam nuotaiką.

• Jei kas nors padaro ką nors malonaus, padėkoti rašteliu.

Šių nuo.statų laikymasis padeda sukurti jaukią bendradarbiavimo atmosferą. Žmogus ir kritiškiausiu momentu nebus paliktas likimo valiai- jis paprasčiausiai jaus, kad jis aplinkiniams yra vertingas kaip žmogus. Reikia prisiminti, kad mes visi turim savo temperamentą ir mūsų kiekvieno požiūris vienu ar kitu klausimu tikrai skiriasi. Todėl vidinė harmonija firmoje yra būtina.

Etiketas, būdamas žmonių bendravimo priemonę , padeda sukurti pagarbią verslo partnerių bendravimo aplinką, leidžia laikytis partnerių lygiateisiškumo, lygiavertiškumo, džentelmeniškumo principų, išreiškia dėmesį, rodomą vienas kitam Nesilaikant etiketo normų, neįmanoma protingai svarstyti reikalų, keistis nuomonėmis, bendrai ieškoti tiesos. Net susidūrus skirtingiausioms pažiūroms, įsitikinimams, nuostatoms, etiketas gali padėti rasti bendrus interesus naudingus įmonės veiklai.

INTERVIU

– Kokiu būdu dažniausiai pasireiškia netinkamas elgesys jūsų darbovietėje?

R.: Tai dažniausiai būna alkoholio vartojimas darbo metu, vėlavimas į darbą.

D.: Aš esu nerūkanti, todėl man labiausiai nepatinka kai darbuotojai rūko kur nori ir kada nori ir labai apmaudu kai darbdaviai tuo visiškai nesidomi ir nesirūpina.

P.: Pagrindinė ir pati svarbiausia problema yra alkoholis darbo metu. Tik labai gaila ,kad nėra tam griežtų bausmių (aš to nepastebėjau).Todėl kai kurie darbuotojai dirba be visiškos atsakomybės ir dar vartoję alkoholio.

– Kaip su tuo kovojate?

R.: Žinoma , kad tai priklauso nuo turimos situacijos, tačiau jei daroma piktybiškai, nelieka kitos išeities kaip atleisti iš darbo.

D.: Bandau rasti kompromisą, prašau, kad rūkytų vienoje ir tam skirtoje vietoje.

P.: Žinoma stengiamės pranešti vadovams, o toliau sprendžia jie.

– Rūkymas darbe – ką jūs manote?

R.: Žmogui, kuris yra rūkantis neuždrausi rūkyti, todėl būtinai turi būti tam įrengtos specialios patalpos, kad netrukdytų ir neerzintų kitų darbuotojų.

P.: Rūkymas kaip rūkymas, rūkyk jei nori tik žinoma tam skirtose vietose, o ne ten kur pasitaiko. Malonu, kad pas mus ši problema išspręsta ir tikiuosi kad visi rūkantys darbuotojai rūko tik ten kur galima.

– Alkoholis darbe – ką jūs manote?

D.: Alkoholis ir darbas nesuderinami dalykai. Mūsų darbovietėje į tai žiūrima labai griežtai ir viršininkas skiria griežtas bausmes už darbo metu vartojamą alkoholinius gėrimus.

– Kaip manote, ar būtina speciali apranga darbe?

R.: Manau, kad tai labai svarbu kiekvienoje darbovietėje. Iš aprangos gali spręsti apie tos įmonės valdžią ir jos darbuotojus. Kadangi pas mus restoranas tai apranga ypatingai svarbi. Kiekvienas darbuotojas turi savo aprangą (virėjai sau atitinkamą, taip pat barmenai ir padavėjai). Netinkama apranga gadina įvaizdį.

D.: Aš sakau, kad labai svarbu, gal net būtina.

P.: Mūsų tarnyboje tai neatsiejami dalykai, kokie mes būtumėm darbuotojai be skirtos aprangos. Didžiuojamės, kad galim dėvėti tokią aprangą, labai svarbu turėti sau skirtą.

– Ar žinote profesinio etiketo taisykles?

R.: Gal mandagumas, sąžiningumas, darbštumas, taktiškumas.

D.: Nevėluoti į darbą, , dirbti pagal paskirtį, būti mandagiam.

P.: ——-

– Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad darbovietėje darbuotojų elgesys būtų nepriekaištingas?

R.: Reikia to siekti visais įmanomais būdais, tai priklauso ir nuo darbdavių, ir nuo darbuotojų. Atėjusį naują darbuotoją reikia supažindinti su elgesio taisyklėmis ir aiškiai paaiškinti, kad jis turi jomis vadovautis

D.: Manau, kad turi stengtis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai ir labai reikalingos elgesio taisyklės.

P.: Valdžia turėtų atidžiau ir atkakliau tikrinti darbuotojus, jų atliekamą darbą, ar darbo metu nepiktnaudžiaujama, o darbuotojai atsisakyti žalingų įpročių darbo metu ir atlikti savo darbą nepriekaištingai, juk nuo jų priklauso kitų žmonių gyvybės.

Interviu atsakovai:

Rimgaudas Žukauskas, komer. Direktorius, UAB „ ODILIJA“, restoranas „VAIDILA“.

Dalia Savickienė, virėja, užeiga „ŠAŠLYKINĖ“

Rimas , Arūnas,. Nerijus – policininkai , POLICIJOS PATRULINĖ TARNYBA

.

IŠVADOS

Eilinis darbuotojas naudodamasis savo tarnybine padėtimi, dažnai nemandagiai bendrauja su besikreipiančiu piliečiu, verčia jį laukti, kol baigs tvarkyti asmeninius reikalus darbo metu, ir kt. Tokį jų elgesį nulemia žinojimas, kad žmogus, neturėdamas pasirinkimo, vis tiek per jį bus priverstas tvarkyti reikalus. Netinkamas naudojimasis savo padėtimi kenkia bendram pasitikėjimui visuomenine tarnyba, daro žalą pačiai organizacijai, mažina darbuotojų moralinius įsipareigojimus.

Darbo kolektyvas, tai šeima, susidedanti iš skirtingų charakterių, skirtingo amžiaus, požiūrių ir išsilavinimo žmonių. Darbo kolektyvuose praleidžiame didelę dalį savo laiko, todėl turime kolektyve elgtis etiškai ir profesionaliai. Kiekvienas mūsų turi siekti darnos kolektyve ir tai pradėti nuo savęs. Etikos taisyklių žinojimas, jų taikymas ir laikymasis pravers visiems, nes ne tik, kaip mes atliekame savo darbą, bet ir kaip elgiamės, bendraujame kolektyve formuoja nuomone apie mus. Būtina neprarasti pasitikėjimo savimi ir laikytis takto.

Įmonės darbuotojams neturi kilti klausimų dėl, bendradarbių etiškumo, nes darbuotojai turi būti ne tik sąžiningi vieni kitų atžvilgiu, bet ir įmonės bei įmonės vadovo atžvilgiu. Darbuotojas pastebėjęs neteisėtus ar kitokius veiksmus kuriuos bendradarbis padarė turi pranešti įmonės vadovui. Darbuotojai turi būti teisingi ne tik tarpusavyje, bet ir su partneriais ir kt.

Etiketas tai lyg disciplina bendravime, kuri tvarko žmonių bendravimą tarpusavyje. Etikos paskirtis yra palengvinti bendravimą, užtikrinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą.LITERATŪRA

1. Amy Vanderbilt. Viskas apie etiketą. „Melsa“1998, „Algarvė“1998.

2. Gertrud teusen. Tarnybinis etiketas. Leidykla „Vaga“, 1997.

3. Dalia Vyšniauskienė. Verslo etika. 1999.

TURINYS

ĮVADAS..............................4

1. Profesinės moralės problemos..............................5

2. Profesinės etikos funkcijos..............................5

3. Rūkaliai prieš nerūkančiuosius..............................5

4. Alkoholis darbe..............................6

5. Smalsumo ribos..............................7

6. Klaidos, vėlavimas ir simuliavimas.............................8

7. Netinkama apranga – problema..............................9

8. Darbo vieta privalo būti tvarkinga..............................9

9. Etikos problemos..............................9

10. Etiketas ir kasdieninis elgesys organizacijoje.......................10

11. Interviu..............................11

IŠVADOS..............................15

LITERATŪRA..............................16

ĮVADAS

Manieras galima sieti su viešais renginiais – vedybomis, pobūviais, kokteilių vakarėliais, ir nereikia pamiršti, kad jos lemia sėkmę visose gyvenimo srityse. Ypač svarbios darbe, kur daugelis praleidžia didesnę laiko dalį. Mūsų elgesys tarnyboje ir tai, kaip atliekame savo darbą, formuoja kitų žmonių nuomonę apie mus. Tinkamas elgesys, darbštumas ir sumanumas palengvina užduotį ir atveria kelius į sėkmę darbe. Dirbantys žmonės dažnai daugiau laiko praleidžia su bendradarbiais nei su šeima ir draugais. Darbo vieta yra bendruomenė, kuri, kaip ir kitos bendruomenės, sklandžiausiai funkcionuoja tada, kai jos nariai yra mandagūs ir malonūs vieni kitiems. Tačiau kartais vien pagarbos neužtenka . Profesiniame gyvenime dažnos situacijos, kai reikia tiksliai žinoti, ką sakyti, kaip elgtis, rengtis ir ką rašyti. Jei jūs nekreipiate dėmesio į savo aprangą, kalbate šiurkščiai ir su baisiomis kalbos klaidomis, dirbate aplaidžiai, esate nerangus ir neiškalbus per susitikimus, turite mažiau šansų būti paaukštintas. Malonus elgesys sukuria gerą atmosferą. Visi norėtume dirbti su mandagiais, taktiškais. Gera elgsena visuomet bus pastebėta ir paskatinta, o bloga atsigręš prieš jus pačius.

Darbe ir kasdienybėje ne visuomet viską nušviečia saulės spinduliai. Štai vėl viena kolegė prastai nusiteikusi, o kita kolega nervina, nes dažnokai vėluoja į darbą. Darbo vietoje dažnai „susikimba“ rūkaliai ir nerūkantieji, aplaidieji ir pedantai, jautrieji ir agresyvieji. Visa tai būdinga darbo kasdienybei. Be to, žmonėms dirbant kartu, kyla emocijos: pvz. ,pyktis dėl nepatikimos kolegės. Arba netikrumo jausmas dėl blogos šefo nuotaikos. Tačiau darbo vietoje mes savo nuotaikas turėtume išreikšti kitaip negu privačiame gyvenime. Nuotaikų negalima per dau.g rodyti, bet kita vertus jų neįmanoma visuomet laikyti paslėpus, taigi nėra visiems tinkamo sprendimo. Jausmų neįmanoma sutramdyti elgesio taisyklėmis. Bet tarnyboje, kaip ir visur kitur, būtina nuolat tinkamai elgtis ir paisyti kitų. Tai suvokę bus įvertinti, bet svarbiausia – laisvai jausis bet kurioje situacijoje

1. PROFESINĖS MORALĖS PROBLEMOS

Žmogaus veikla yra labai skirtinga ir įvairiapusė, todėl moralės normų kartais pasirodo neužtenka reguliuojant žmoniškąjį elgesį konkrečios specifinės veiklos srityse. Profesinė etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kurio turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens darbuotojas, priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai labai gerai padeda sprendžiant etinius ginčus, kylančius profesinėje veikloje. Tai principai, kuriais mes privalome vadovautis:

● Rūpinimasis kitų gerove,

● kito žmogaus teisės gerbimas būti savarankišku,

● Sąžiningumas ir patikimumas,

● Savanoriškas paklusimas įstatymui,

● Teisingumas,

● Labdara, pastangos pagelbėti kitiems,

● Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių, nesąžiningumo ir dar daugelis kitų svarbių principų ir problemų.

2. PROFESINĖS ETIKOS FUNKCIJOS

Profesinė etika formuojasi atsižvelgiant į profesijos tikslus, situacijas, kuriose gali atsidurti tos profesijos žmonės, tai pagrindinė profesinės etikos funkcija – padėti sėkmingai išspręsti profesijai iškilusius uždavinius. Be to, profesinė etika atlieka ir savotiško tarpininko, galinčio derinti santykius tarp visuomenės ir profesinės grupės, santykį. Visuomenės interesai profesinėje etikoje pasireiškia įpareigojimu įgyvendinti visuomeninius uždavinius ir siekti visuomeninių reikalų. Įvairios profesinės rūšys turi savas tradicijas, senesnes ar naujesnes, kas liudija pagrindinių etinių normų sukurtų vienos ar kitos profesijos atstovų, tam tikrą perėmimą. Todėl profesinė etika užtikrina tam tikrą ryšį su moralinių vertybių perėmimą plėtojant moralę ir moralinius santykius darbe.

3. RŪKALIAI PRIEŠ NERŪKANČIUOSIUS

Tie laikai, kai rūkymas buvo laikomas draugiškumo ir ramumo išraiška, jau, deja arba ačiū Dievui (nelygu nusistatymas), praėjo. Laisvės ir nuotykių kvapui neišvengiamai buvo parodytos ribos, steigiant nerūkymo zonas arba biurus be tabako dūmų. Kas šiandien priklauso rūkalių gretoms, turi apsiprasti su viešąja kritika ir karingai nusiteikusių nerūkančiųjų priekaištais. Iš tisų : daugelį žmonių veikia cigarečių dūmai, grasinantys jų sveikatai. Nereikia net įrodinėti, kad šie argumentai ne iš piršto laužti. Kas save laiko mandagiu žmogumi, tam net nekyla klausimas, jog negalima rūkyti ten, kur kiti dėl to jaučiasi prastai. Tačiau iš tiesų užkietėjusių rūkalių reikalai nėra jau tokie paprasti : tik nedaugeliui žmonių rūkymas yra grynas malonumas, daugumai – tai įprotis, manija, kurią ne taip lengva valdyti. Vis dėlto rūkaliai turi paklusti firmos taisyklėms, jei nerūkantieji bendradarbiai nori apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo. Daugeliu atvejų tuo remiamas draudimas rūkyti pasitarimų, susirinkimų ar konferencijų metu. Rūkymo ir nerūkymo zonos turi būti įrengtos valgyklose, kazino ir poilsio zonose, kad nerūkantiesiems būtų kuo mažiau kenkiama. Tačiau daugiau kliaučių konfliktams sukelia kasdieninis darbas biure, kur rūkaliai ir nerūkantieji dirba kartu. Jei nerandama tinkamo sprendimo , kuris tenkintų abi puses, į pirmą vietą iškeliami nerūkančiųjų interesai.

Jei rūkalius dirba su griežtai nusiteikusiu nerūkančiuoju, jis turi arba susilaikyti, arba prašyti viršininko pakeisti darbo vietą. Ginčytis šiuo atveju nėra prasmės, nes darbdavys bet kada palaikys nerūkančiojo puse.

Kita vertus, ir nerūkantieji neturėtų automatiškai priešiškai nusiteikti kiekvieno rūkaliaus atžvilgiu – juk ji (jis) iš tiesų nesikėsina į jų gyvenimą. Jei rūkantis kolega jums esant šalia stengiasi neužsidegti cigar.etės, dažniau padėkokite už jo atidumą.

4. ALKOHOLIS DARBE

Dauguma potencialių alkoholikų nepastebimai dirba savo darbą, geria su kolegomis ir draugais,- o įmonei problema tampa tik tada, kai pradeda blogai dirbti.

Tai pirmiausia pastebi kolegos, o jie laiko liežuvį už dantų,- atsižvelgdami į bičiulį, iš gailesčio, o gal dėl blogai suprantamo kolegiškumo. Geriantys bendradarbiai negali susikoncentruoti, dažniau daro klaidas ir neretai simuliuoja darbą. Tačiau ką gi reikėtų daryti? Nuslėpti? Pasiskųsti šefui? Tai greičiausiai neteisingas būdas. Visų pirma dar vienas dalykas: ne kiekvienas, kuris neatsisako išlenkti taurelės arba kartkartėmis pagiringas ateina į darbą, jau yra alkoholikas. Tai pat ir nervingumas, drebančios rankos bei bloga koncentracija gali būti dėl įvairių priežasčių. Tik tuomet, kai visiškai esate tikra, reikėtų su žmogumi apie tai pasikalbėti. Dauguma alkoholikų yra dėkingi, kai kas nors pastebi jų problemas ir apie jas kalba. Kita vertus, dauguma alkoholikų bijo ir netekti darbo vietos. Šią ligą galima išgydyti tik abstinencijos būdu, kad geranoriškai nusiteikęs kolega tiek ir tegali patarti.

5. SMALSUMO RIBOS

Ar žinote vaikišką žaidimą „ sugedęs telefonas“ ? Vienas kuris nors sušnibžda kažką kaimynui į ausį, šis – kitam ir taip toliau. Galų gale žodžiai taip patinka, kad su pradine reikšme nebeturi nieko bendra. Lygiai taip kaip šis vaikiškas žaidimas įmonėje veikia ir paskalų virtuvė. Vienas pasakoja kitam kokią nors naujieną, o kadangi informacija nepakankamai intriguojanti, pastarasis priduria dar kokia nors smulkmeną. Taip prasideda gandai.

Plepalai ir apkalbos – nesvarbu, piktos ar draugiškos, – yra dviejų rūšių : apie firmą ir apie kolegas. Jei sklinda gandai apie pačią firmą, vadinasi, firmos atmosfera nesaugi ir bloga. O jei tauškiama delikatesne kolegų tema, tai dažniausiai būna grynas apkalbų pomėgis, parengiantis dirvą tokiems gandams. Norėtume iš karto pabrėžti – čia mes nekalbame apie psichologinį terorą, tačiau tik apie „ nekaltą“ plepėjimą.

Sąžiningas žmogus prisipažins, kad bent jau kartą yra apkalbėjęs. Tai žmogiškas elgesys, ir būtų nenatūralu, jei jūs niekuomet nebūtumėte buvusi smalsi. Nepaisant blogos apkalbų reputacijos, net ir mokslininkai nustatė, kad „ sveika“ apkalbų scena yra geros atmosferos firmoje ženklas. Jos parodo kolegų pasitikėjimą vienas kitu, bičiuliškumą, ugdo bendrumo jausmą.

Kandūs juokai, nepadorios frazės, – apie tai galėtų papasakoti visos dirbančios moterys. Ir visų pirma tos, kurios dirba vyriškame kolektyve, kur bendravimo tonas yra grubesnis, dažnai netinkantis jautrioms moterų ausims. Su tuo siejasi ir seksualinio priekabiavimo tema, kuriai pastaraisiais metais skiriama daug dėmesio. O čia kalbėsime apie „ vyriškas“ kalbas, kurios nervina daugelį moterų.

Pagyrūnų ir mėgėjų pablevyzgoti yra bemaž kiekviename kolektyve. Nepataisomi donžuanai visokiomis kvailomis kalbomis bando demonstruoti savo vyrišką pranašumą, tačiau tik patys tampa dar juokingesni. O kolegės dažniausiai neprataria nė žodžio ir piktinasi tylomis.

6. KLAIDOS, VĖLAVIMAS IR SIMULIAVIMAS

Kiekvienoje firmoje būna mažų nesusipratimų, bet įvyksta ir didelių katastrofų : pasitraukia svarbus klientas, užmirštamas reikšmingas susitikimas, nesudaroma sutarti. Be abejo, tai piktina, tačiau yra normalu. Tačiau blogiau tada , kai pati esate kalta dėl šitokių nesusipratimų: jūs skubate ir išliejate kavos puodelį ant kompiuterio klaviatūros; nesugebate įvykdyti užduoties, tačiau nedrįstate to pripažinti ; dėl jūsų kaltės žlunga svarbus pokalbis su klientu, bet bijote tai pasakyti šefui. Netinkamas elgesys, netaktas, žinoma, griauna pasitikėjimą savimi,- tačiau sutelkusi savo sugebėjimus, tvirtumą ir žiupsnelį gero tono, tikrai susitvarkysite su tokiomis situacijomis.

Visiškai nesvarbu, ar jūs pati esate kalta, ar paprasčiausiai jums teko nedėkinga užduotis pranešti blogą naujieną šefui, – situacija yra ir bus sunki. Kažkas žlugo ir reikal.o nebeįmanoma grąžinti į senąją vagą, tačiau galite pabandyti kartu su prisipažinimu pasiūlyti ir naujų sprendimų. Be abejo, pripažinti savo klaidą ir, jei reikia, paprašyti kitų pagalbos. Taip pat elkitės ir priešingoje situacijoje: jei kolegai pasisekė, užgniaužkite piktdžiugišką džiaugsmą ir pasiūlykite konstruktyvią pagalbą. Tai irgi yra geras tonas.

Darbe susiduriame ir su kitomis piktinančiomis smulkmenomis, kurios parodo „ nekolegišką elgesį“, pvz., nepunktualumas ir simuliavimas.

„Punktualumas – tai karalių mandagumas“, – sako žmonės. Bet kokiu atveju darbe ir asmeniniame gyvenime didelis nepunktualumas laikomas nemandagumu. Tačiau atrodo, kad daugelis kolegų tai supranta kiek kitaip – rytais pavėluoti penkiolika minučių jie laiko nusižengimu gero tono taisyklėms. Tačiau tai netiesa. Tai nesiderina nei su darbo teise ( tai galima laikyti darbo vengimu arba nusižengimu įmonės darbo tvarkai ), nei su gero elgesio taisyklėmis.

Net jai darbas jums ir labai patinka, esama dienų, kai paprasčiausiai nenorite į jį eiti. Tai suprantama, tačiau prieš simuliuojant patarčiau gerokai pamąstyti. Galimos simuliacijos pasekmės nepalyginamos su oficialiai paimtos laisvos dienos malonumu!

Jei kas nors nesiseka darbe, tai piktina visus dirbančiuosius. Blogu tonu laikomas specialus ar tyčinis netinkamas elgesys. Ir labai negražu užtraukti kitiems atsiradusius nesusipratimus. Elgesio taisyklės reikalauja atsakingumo ir objektyvaus padėties įvertinimo.

7. NETINKAMA APRANGA – PROBLEMA

Kai kurie darbdaviai nurodo, k1 ir kaip vilkėti, todėl yra nesunku apsirengti. Aviacijos kompanijos mėgsta neryškią tamsiai mėlyną spalvą, virėjai – sniego baltumą, amatininkai – nejautrias „ šešėlines“ spalvas. Ten vyrai ir moterys „ uniformuoti“, visi lygūs. Tačiau šių dienų situacijoje tai greičiau išimtis negu taisyklė. Dauguma kitų profesijų atstovų kasdien stovi prieš rūbų spintą ir bando sukombinuoti tobulą darbo rūbą.

Bet kam šitiek triukšmo dėl, atrodytų, tokių savaime suprantamų dalykų kaip tinkami rūbai ar geras kirpimas? Ar tai – individualus skonio reikalas? Aišku, kad taip, tačiau dėl skonio galima ginčytis, todėl vis daugiau įmonių skundžiasi savo darbuotojų skonio stoka. Nekreipti dėmesio į rūbus – naujas fenomenas, Kuris sakykite sako, kad dauguma dirbančių nejaučia stiliaus. Ypač vasarą išnyksta gero skonio ribos: dviratininkų kelnės, aptemtos palaidinės prakaituoja už rašomųjų stalų, gilios iškirptės, ryškūs ir supertrumpi sijonai vilioja ir už kompiuterio ekrano, sportiniai marškinėliai ir sportbačiai patiekia kavą. Darbovietėse pradeda sklisti viršininkų nurodymai, kuriais jie bando atvesti į protą savo bendraminčius.

8. DARBO VIETA PRIVALO BŪTI TVARKINGA

Ar rašomasis stalas, ar staltiesė, ar laboratorijos stalas, – darbo vieta atspindi ne tik veiklos pobūdį, bet yra ir savotiškas dirbančiojo vizitinė kortelė. Nors jis ir turi teisę į malonias smulkmenas, gražinančios biuro gyvenimą, bet pirmenybė teikiama funkcionalumui. Gėlės, šeimos nuotraukos, originalus dėklas rašymo priemonėms susidėti arba puiki stalinė lempa, – visa tai išreiškia individualumą. Kai dėl tvarkos, nepatariu be saiko atsiduoti asmeniniams potraukiams: nelaikykite pluoštų priterliotų popierių, tarp jų – nešvaraus kavos puodelio. Auksinė taisyklė: palikite vakare savo darbo vietą taip, kad iš ryto galėtumėte ramiai toliau tęsti darbą. Asmeniniams dalykams, neskirtiems kitų akims, čia nėra vietos. Tuo tarpu su darbu susiję dalykai bet kuriuo metu turi būti lengvai kitų surandami.

9.ETIKOS PROBLEMOS

Etikos problema – tai netinkamai padarytas sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant nusistovėjusias asmeninės ar profesinės etikos normas.

Kiekvieną etikos normą galima vertinti keliais požiūriais: asmeniniu, profesiniu, organizaciniu, visuomeniniu. Etikos problemos sujungtos į tokias grupes:

• Apgavystė

• Korupcija

• Piktnaudžiavimas

• Interesų konfliktas

• Seksualinis priekabiavimas

. Apgavystė. Apgavystė (apgaulė) yra gana plati sąvoka. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas, šmeižtas, agentų provokatorių naudojimas, „fiktyvių įrodymų“ sukūrimas ir kt.

Tai veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų.

Daugelis apgaudinėtojų – ar tai būtų pavieniai asmenys, ar institucijos – teigia, kad tokios taktikos imasi apgaudinėjamųjų labui. Žmonių apgaudinėjimas jų pačių labui yra dvireikšmis dalykas. Dažnai pernelyg įvertinama galima nauda, nenumatoma galima žala, nepagalvojama, kaip apgaulė gali būti suvokta. Apgaulė pažeidžia žmones: jie gali pasielgti taip, kaip kitu atveju nebūtų pasielgę. Nukenčia ne tik apgaudinėjamasis, bet ir pats apgaudinėjantis asmuo ar institucija, nes pamažu prarandamas pasitikėjimas, atsiranda įtarumas ir nusišalinimas. Taip pasielgęs asmuo integralumą sumažėja jo galimybė ateityje atsispirti didesnių etikos problemų pagundai (korupcijai, piktnaudžiavimui).

Melas – tai sąmoningai pasakyta neteisybė. Melas labiau pažeidžia nei kitos apgaulės formos, nes informacija perduodama tiesiogiai ir čia pat todėl ją sunku patikrinti.

Melo aukos mažiau atsakingos už gautą informaciją, kuria patikėjo. Melas ir kiti apgaulės būdai pažeidžia susitarimą sakyti tiesą.

Piktnaudžiavimas. Naudojimasis valstybės ar organizacijos turtu, kopijavimo aparatais, kompiuteriais, tarnybiniu transportu ne su tiesiogine veikla susijusiems tikslams – tai tik keletas piktnaudžiavimo pavyzdžių.

Netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus. Visos pareigos suteikia tam tikrą valdžią, todėl dažnai iškyla piktnaudžiavimo ja problema. Naudojantis tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimas gali būti įvairus. Asmeniniais ar grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:

• Tarnybine padėtimi

• Organizacijos turtu ar lėšomis

• Organizacijos darbuotojais

• Turimu pasitikėjimu

10. ETIKETAS IR KASDIENINIS ELGESYS ORGANIZACIJOJE

Bendravimas tarp žmonių reikalauja laikytis tam tikrų elgesio normų. Kitaip tariant, individo bendravimas visuomenėje turi tam tikrą normatyvumo pobūdį, tai yra, jis privalo laikytis normų sistemos etiketo.

Etiketas tai kurios nors visuomenės ar jos dalies socialinės grupės tinkamo elgesio ir laikysenos normos, žmonių priimtos tarpusavio bendravimo mandagumo taisyklės ir formos. Etiketas įgalina išskirti žmones, su kuriais bendraujame, parodyti jų reikšmingumą, pademonstruoti savo požiūrį į juos – pagalbą ir mandagumą.

Etiketas tvarko, disciplinuoja, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukurdamas jam palankų psichologinį klimatą, supaprastinamas žmonių santykių reguliavimą. Jis taip pat diferencijuoja visuomenę, kiekvieną jos atstovą versdamas elgtis pagal atitinkamą socialinį, profesinį, komunikatyvinį statusą, tam tikrą vaidmenį. Etiketas – žmonių bendravimo sąlyga, kuri kuria terpę turtingiesiems ryšiams, efektyvesniam susikalbėjimui bei našesnei veiklai. Mandagumas, taktiškumas, dėmesys kolegai, interesantui, klientui ir taip toliau sukuria reputaciją. Geras elgesys padeda subtiliau ir geriau išreikšti asmenybės elgesio esmę, leidžia psichologiškai lengviau prisitaikyti prie situacijos ir daryti poveikį įvaizdį ir patraukti savo pusėn.

Etiketo taisyklės palengvina, bet kokios organizacijos veiklą, nepriklausomai nuo jos dydžio ir veiklos pobūdžio, ar tai namų ūkis, ar maža įstaiga, ar tarptautinė korporacija. Taip įstaigoje puoselėjamos elgesio normos saugo įmonės reputacija, o jos tarnautojus nuo konfliktinių ir įžeidinėjimų. Nors visur įprasta mandagiai elgtis, verslo pasaulyje gero elgesio sąvoka formuoja kiekvienos kompanijos stilius ir tradicijos. Jei vienokia apranga tiks dirbant reklamos agentūroje, tai banke ar advokatų kontoroje ji gali būti nepriimtina. Vienose įstaigose darbuotojai visuomet vadinami vard.ais, o kitose į viršininką įprasta kreiptis pone ar ponia. Gerai, jei pasiseks dirbti kompanijoje, kuri turi surašytas elgesio taisykles. Akivaizdu, kad kitų pasitikėjimą galima pelnyti tik garbingai elgiantis su kitais žmonėmis. Kad ir koks protingas būtų darbuotojas, be kolegų paramos jis negalės gerai atlikti savo pareigų. Visų lygių kompanijos darbuotojai privalo būti padorūs. Elementarų sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi puses: ir darbdavys, ir darbuotojai.

Apklausus vienos įmonės vadovą, jis pasakė savo nuomonę koks turėtų būti darbininkas:

• Dirbti visą darbo dieną;

• Nesimuliuoti. Skųstis liga tik tuomet, jei iš tiesų serga;

• Firmos lėšas naudoti pagal paskirtį;

• Įspėti bendradarbius, kad neslėptų melo ir pats nemeluotų;

• Firmos blankus naudoti tik tarnybinėms reikmėms;

• Sąžiningai deklaruoti savo išlaidas;

• Kuo rečiau skambinti asmeniniais reikalais;

• Telefakso ryšiu naudotis tik tarnybiniais reikalais.

• Organizacijos etiketas reikalauja rūpintis bendradarbiais ir skirti jiems dėmesį.

• Kartais net vieno asmens elgesys gali žymiai pagerinti ar pabloginti firmos įvaizdį, sukurti jaukią darbinę atmosferą. Tam reikia tik pasistengti: Būti punktualiam: neversti kitų laukti; jei įpratęs vėluoti į darbą, į susitikimus ar nespėja atlikti užduočių- neteks pasitikėjimo.

• Nustatyti realius darbo atlikimo terminus; darbuotojai turi gauti pakankamai laiko užduočiai įvykdyti.

• Visuomet pagirti tuos, kurie gerai atlieka užduotis ar stengiasi tobulėti.

• Visus vertinti pagal nuopelnus; nesisavinti svetimos šlovės.

• Būti tvarkingam; sutvarkyti bendras patalpas- virtuvę ar posėdžių salę; jei įsipila paskutinį kavos puoduką, reikia užplikyti šviežios kavos.

• Grąžinti bendradarbiui visus skolintus daiktus; knygą, pieštuką ar lietsargį. Mažas skolas lengva pamiršti, tačiau kreditorius visuomet prisimins.

• Gerbti visų privatumą; nesirausti po bendradarbių stalčius ir neskaityti svetimų užrašų.

• Jei bendradarbis atrodo liguistai , nusiminęs, palaukti, kol jis pats pasipasakos; jei jis pažįstamas artimiau, pasiteirauti „ Ar gerai jaučiasi“.

• Nebūti įkyriam; dažnai užsukant paplepėti, gali trukdyti, erzinti darbščius darbuotojus.

• Padėti kolegoms; jei kuris turi asmeninių problemų ar nesiseka darbe, užjausti jį – padovanokite gėlę su geros nuotaikos linkėjimais.

• Užjausti ir pasirūpinti atleistu iš darbo kolega; padėti jam susirasti darbą; retkarčiais paskambinti, kad pakeltų jam nuotaiką.

• Jei kas nors padaro ką nors malonaus, padėkoti rašteliu.

Šių nuostatų laikymasis padeda sukurti jaukią bendradarbiavimo atmosferą. Žmogus ir kritiškiausiu momentu nebus paliktas likimo valiai- jis paprasčiausiai jaus, kad jis aplinkiniams yra vertingas kaip žmogus. Reikia prisiminti, kad mes visi turim savo temperamentą ir mūsų kiekvieno požiūris vienu ar kitu klausimu tikrai skiriasi. Todėl vidinė harmonija firmoje yra būtina.

Etiketas, būdamas žmonių bendravimo priemonę , padeda sukurti pagarbią verslo partnerių bendravimo aplinką, leidžia laikytis partnerių lygiateisiškumo, lygiavertiškumo, džentelmeniškumo principų, išreiškia dėmesį, rodomą vienas kitam Nesilaikant etiketo normų, neįmanoma protingai svarstyti reikalų, keistis nuomonėmis, bendrai ieškoti tiesos. Net susidūrus skirtingiausioms pažiūroms, įsitikinimams, nuostatoms, etiketas gali padėti rasti bendrus interesus naudingus įmonės veiklai.

INTERVIU

– Kokiu būdu dažniausiai pasireiškia netinkamas elgesys jūsų darbovietėje?

R.: Tai dažniausiai būna alkoholio vartojimas darbo metu, vėlavimas į darbą.

D.: Aš esu nerūkanti, todėl man labiausiai nepatinka kai darbuotojai rūko kur nori ir kada nori ir labai apmaudu kai darbdaviai tuo visiškai nesidomi ir nesirūpina.

P.: Pagrindinė ir pati svarbiausia problema yra alkoholis darbo metu. Tik labai gaila ,kad nėra tam griežtų bausmių (aš to nepastebėjau).Todėl kai kurie darbuotojai dirba be visiškos atsakomybės ir dar vartoję alkoholio.

– Kai.p su tuo kovojate?

R.: Žinoma , kad tai priklauso nuo turimos situacijos, tačiau jei daroma piktybiškai, nelieka kitos išeities kaip atleisti iš darbo.

D.: Bandau rasti kompromisą, prašau, kad rūkytų vienoje ir tam skirtoje vietoje.

P.: Žinoma stengiamės pranešti vadovams, o toliau sprendžia jie.

– Rūkymas darbe – ką jūs manote?

R.: Žmogui, kuris yra rūkantis neuždrausi rūkyti, todėl būtinai turi būti tam įrengtos specialios patalpos, kad netrukdytų ir neerzintų kitų darbuotojų.

P.: Rūkymas kaip rūkymas, rūkyk jei nori tik žinoma tam skirtose vietose, o ne ten kur pasitaiko. Malonu, kad pas mus ši problema išspręsta ir tikiuosi kad visi rūkantys darbuotojai rūko tik ten kur galima.

– Alkoholis darbe – ką jūs manote?

D.: Alkoholis ir darbas nesuderinami dalykai. Mūsų darbovietėje į tai žiūrima labai griežtai ir viršininkas skiria griežtas bausmes už darbo metu vartojamą alkoholinius gėrimus.

– Kaip manote, ar būtina speciali apranga darbe?

R.: Manau, kad tai labai svarbu kiekvienoje darbovietėje. Iš aprangos gali spręsti apie tos įmonės valdžią ir jos darbuotojus. Kadangi pas mus restoranas tai apranga ypatingai svarbi. Kiekvienas darbuotojas turi savo aprangą (virėjai sau atitinkamą, taip pat barmenai ir padavėjai). Netinkama apranga gadina įvaizdį.

D.: Aš sakau, kad labai svarbu, gal net būtina.

P.: Mūsų tarnyboje tai neatsiejami dalykai, kokie mes būtumėm darbuotojai be skirtos aprangos. Didžiuojamės, kad galim dėvėti tokią aprangą, labai svarbu turėti sau skirtą.

– Ar žinote profesinio etiketo taisykles?

R.: Gal mandagumas, sąžiningumas, darbštumas, taktiškumas.

D.: Nevėluoti į darbą, , dirbti pagal paskirtį, būti mandagiam.

P.: ——-

– Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad darbovietėje darbuotojų elgesys būtų nepriekaištingas?

R.: Reikia to siekti visais įmanomais būdais, tai priklauso ir nuo darbdavių, ir nuo darbuotojų. Atėjusį naują darbuotoją reikia supažindinti su elgesio taisyklėmis ir aiškiai paaiškinti, kad jis turi jomis vadovautis

D.: Manau, kad turi stengtis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai ir labai reikalingos elgesio taisyklės.

P.: Valdžia turėtų atidžiau ir atkakliau tikrinti darbuotojus, jų atliekamą darbą, ar darbo metu nepiktnaudžiaujama, o darbuotojai atsisakyti žalingų įpročių darbo metu ir atlikti savo darbą nepriekaištingai, juk nuo jų priklauso kitų žmonių gyvybės.

Interviu atsakovai:

Rimgaudas Žukauskas, komer. Direktorius, UAB „ ODILIJA“, restoranas „VAIDILA“.

Dalia Savickienė, virėja, užeiga „ŠAŠLYKINĖ“

Rimas , Arūnas, Nerijus – policininkai , POLICIJOS PATRULINĖ TARNYBA

.

IŠVADOS

Eilinis darbuotojas naudodamasis savo tarnybine padėtimi, dažnai nemandagiai bendrauja su besikreipiančiu piliečiu, verčia jį laukti, kol baigs tvarkyti asmeninius reikalus darbo metu, ir kt. Tokį jų elgesį nulemia žinojimas, kad žmogus, neturėdamas pasirinkimo, vis tiek per jį bus priverstas tvarkyti reikalus. Netinkamas naudojimasis savo padėtimi kenkia bendram pasitikėjimui visuomenine tarnyba, daro žalą pačiai organizacijai, mažina darbuotojų moralinius įsipareigojimus.

Darbo kolektyvas, tai šeima, susidedanti iš skirtingų charakterių, skirtingo amžiaus, požiūrių ir išsilavinimo žmonių. Darbo kolektyvuose praleidžiame didelę dalį savo laiko, todėl turime kolektyve elgtis etiškai ir profesionaliai. Kiekvienas mūsų turi siekti darnos kolektyve ir tai pradėti nuo savęs. Etikos taisyklių žinojimas, jų taikymas ir laikymasis pravers visiems, nes ne tik, kaip mes atliekame savo darbą, bet ir kaip elgiamės, bendraujame kolektyve formuoja nuomone apie mus. Būtina neprarasti pasitikėjimo savimi ir laikytis takto.

Įmonės darbuotojams neturi kilti klausimų dėl, bendradarbių etiškumo, nes darbuotojai turi būti ne tik sąžiningi vieni kitų atžvilgiu, bet ir įmonės bei įmonės vadovo atžvilgiu. Darbuotojas pastebėjęs neteisėtus ar kitokius veiksmus kuriuos bendradarbis padarė turi pranešti įmonės vadovui. Darbuo.tojai turi būti teisingi ne tik tarpusavyje, bet ir su partneriais ir kt.

Etiketas tai lyg disciplina bendravime, kuri tvarko žmonių bendravimą tarpusavyje. Etikos paskirtis yra palengvinti bendravimą, užtikrinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą.

LITERATŪRA

1. Amy Vanderbilt. Viskas apie etiketą. „Melsa“1998, „Algarvė“1998.

2. Gertrud teusen. Tarnybinis etiketas. Leidykla „Vaga“, 1997.

3. Dalia Vyšniauskienė. Verslo etika. 1999.

TURINYS

ĮVADAS..............................4

1. Profesinės moralės problemos..............................5

2. Profesinės etikos funkcijos..............................5

3. Rūkaliai prieš nerūkančiuosius..............................5

4. Alkoholis darbe..............................6

5. Smalsumo ribos..............................7

6. Klaidos, vėlavimas ir simuliavimas.............................8

7. Netinkama apranga – problema..............................9

8. Darbo vieta privalo būti tvarkinga..............................9

9. Etikos problemos..............................9

10. Etiketas ir kasdieninis elgesys organizacijoje.......................10

11. Interviu..............................11

IŠVADOS..............................15

LITERATŪRA..............................16

ĮVADAS

Manieras galima sieti su viešais renginiais – vedybomis, pobūviais, kokteilių vakarėliais, ir nereikia pamiršti, kad jos lemia sėkmę visose gyvenimo srityse. Ypač svarbios darbe, kur daugelis praleidžia didesnę laiko dalį. Mūsų elgesys tarnyboje ir tai, kaip atliekame savo darbą, formuoja kitų žmonių nuomonę apie mus. Tinkamas elgesys, darbštumas ir sumanumas palengvina užduotį ir atveria kelius į sėkmę darbe. Dirbantys žmonės dažnai daugiau laiko praleidžia su bendradarbiais nei su šeima ir draugais. Darbo vieta yra bendruomenė, kuri, kaip ir kitos bendruomenės, sklandžiausiai funkcionuoja tada, kai jos nariai yra mandagūs ir malonūs vieni kitiems. Tačiau kartais vien pagarbos neužtenka . Profesiniame gyvenime dažnos situacijos, kai reikia tiksliai žinoti, ką sakyti, kaip elgtis, rengtis ir ką rašyti. Jei jūs nekreipiate dėmesio į savo aprangą, kalbate šiurkščiai ir su baisiomis kalbos klaidomis, dirbate aplaidžiai, esate nerangus ir neiškalbus per susitikimus, turite mažiau šansų būti paaukštintas. Malonus elgesys sukuria gerą atmosferą. Visi norėtume dirbti su mandagiais, taktiškais. Gera elgsena visuomet bus pastebėta ir paskatinta, o bloga atsigręš prieš jus pačius.

Darbe ir kasdienybėje ne visuomet viską nušviečia saulės spinduliai. Štai vėl viena kolegė prastai nusiteikusi, o kita kolega nervina, nes dažnokai vėluoja į darbą. Darbo vietoje dažnai „susikimba“ rūkaliai ir nerūkantieji, aplaidieji ir pedantai, ja.utrieji ir agresyvieji. Visa tai būdinga darbo kasdienybei. Be to, žmonėms dirbant kartu, kyla emocijos: pvz. ,pyktis dėl nepatikimos kolegės. Arba netikrumo jausmas dėl blogos šefo nuotaikos. Tačiau darbo vietoje mes savo nuotaikas turėtume išreikšti kitaip negu privačiame gyvenime. Nuotaikų negalima per daug rodyti, bet kita vertus jų neįmanoma visuomet laikyti paslėpus, taigi nėra visiems tinkamo sprendimo. Jausmų neįmanoma sutramdyti elgesio taisyklėmis. Bet tarnyboje, kaip ir visur kitur, būtina nuolat tinkamai elgtis ir paisyti kitų. Tai suvokę bus įvertinti, bet svarbiausia – laisvai jausis bet kurioje situacijoje

1. PROFESINĖS MORALĖS PROBLEMOS

Žmogaus veikla yra labai skirtinga ir įvairiapusė, todėl moralės normų kartais pasirodo neužtenka reguliuojant žmoniškąjį elgesį konkrečios specifinės veiklos srityse. Profesinė etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kurio turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens darbuotojas, priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai labai gerai padeda sprendžiant etinius ginčus, kylančius profesinėje veikloje. Tai principai, kuriais mes privalome vadovautis:

● Rūpinimasis kitų gerove,

● kito žmogaus teisės gerbimas būti savarankišku,

● Sąžiningumas ir patikimumas,

● Savanoriškas paklusimas įstatymui,

● Teisingumas,

● Labdara, pastangos pagelbėti kitiems,

● Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių, nesąžiningumo ir dar daugelis kitų svarbių principų ir problemų.

2. PROFESINĖS ETIKOS FUNKCIJOS

Profesinė etika formuojasi atsižvelgiant į profesijos tikslus, situacijas, kuriose gali atsidurti tos profesijos žmonės, tai pagrindinė profesinės etikos funkcija – padėti sėkmingai išspręsti profesijai iškilusius uždavinius. Be to, profesinė etika atlieka ir savotiško tarpininko, galinčio derinti santykius tarp visuomenės ir profesinės grupės, santykį. Visuomenės interesai profesinėje etikoje pasireiškia įpareigojimu įgyvendinti visuomeninius uždavinius ir siekti visuomeninių reikalų. Įvairios profesinės rūšys turi savas tradicijas, senesnes ar naujesnes, kas liudija pagrindinių etinių normų sukurtų vienos ar kitos profesijos atstovų, tam tikrą perėmimą. Todėl profesinė etika užtikrina tam tikrą ryšį su moralinių vertybių perėmimą plėtojant moralę ir moralinius santykius darbe.

3. RŪKALIAI PRIEŠ NERŪKANČIUOSIUS

Tie laikai, kai rūkymas buvo laikomas draugiškumo ir ramumo išraiška, jau, deja arba ačiū Dievui (nelygu nusistatymas), praėjo. Laisvės ir nuotykių kvapui neišvengiamai buvo parodytos ribos, steigiant nerūkymo zonas arba biurus be tabako dūmų. Kas šiandien priklauso rūkalių gretoms, turi apsiprasti su viešąja kritika ir karingai nusiteikusių nerūkančiųjų priekaištais. Iš tisų : daugelį žmonių veikia cigarečių dūmai, grasinantys jų sveikatai. Nereikia net įrodinėti, kad šie argumentai ne iš piršto laužti. Kas save laiko mandagiu žmogumi, tam net nekyla klausimas, jog negalima rūkyti ten, kur kiti dėl to jaučiasi prastai. Tačiau iš tiesų užkietėjusių rūkalių reikalai nėra jau tokie paprasti : tik nedaugeliui žmonių rūkymas yra grynas malonumas, daugumai – tai įprotis, manija, kurią ne taip lengva valdyti. Vis dėlto rūkaliai turi paklusti firmos taisyklėms, jei nerūkantieji bendradarbiai nori apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo. Daugeliu atvejų tuo remiamas draudimas rūkyti pasitarimų, susirinkimų ar konferencijų metu. Rūkymo ir nerūkymo zonos turi būti įrengtos valgyklose, kazino ir poilsio zonose, kad nerūkantiesiems būtų kuo mažiau kenkiama. Tačiau daugiau kliaučių konfliktams sukelia kasdieninis darbas biure, kur rūkaliai ir nerūkantieji dirba kartu. Jei nerandama tinkamo sprendimo , kuris tenkintų abi puses, į pirmą vietą iškeliami nerūkančiųjų interesai.

Jei rūkalius dirba su griežtai nusiteikusiu nerūkančiuoju, jis turi arba susilaikyti, arba prašyti viršininko pakeisti darbo vietą. .Ginčytis šiuo atveju nėra prasmės, nes darbdavys bet kada palaikys nerūkančiojo puse.

Kita vertus, ir nerūkantieji neturėtų automatiškai priešiškai nusiteikti kiekvieno rūkaliaus atžvilgiu – juk ji (jis) iš tiesų nesikėsina į jų gyvenimą. Jei rūkantis kolega jums esant šalia stengiasi neužsidegti cigaretės, dažniau padėkokite už jo atidumą.

4. ALKOHOLIS DARBE

Dauguma potencialių alkoholikų nepastebimai dirba savo darbą, geria su kolegomis ir draugais,- o įmonei problema tampa tik tada, kai pradeda blogai dirbti.

Tai pirmiausia pastebi kolegos, o jie laiko liežuvį už dantų,- atsižvelgdami į bičiulį, iš gailesčio, o gal dėl blogai suprantamo kolegiškumo. Geriantys bendradarbiai negali susikoncentruoti, dažniau daro klaidas ir neretai simuliuoja darbą. Tačiau ką gi reikėtų daryti? Nuslėpti? Pasiskųsti šefui? Tai greičiausiai neteisingas būdas. Visų pirma dar vienas dalykas: ne kiekvienas, kuris neatsisako išlenkti taurelės arba kartkartėmis pagiringas ateina į darbą, jau yra alkoholikas. Tai pat ir nervingumas, drebančios rankos bei bloga koncentracija gali būti dėl įvairių priežasčių. Tik tuomet, kai visiškai esate tikra, reikėtų su žmogumi apie tai pasikalbėti. Dauguma alkoholikų yra dėkingi, kai kas nors pastebi jų problemas ir apie jas kalba. Kita vertus, dauguma alkoholikų bijo ir netekti darbo vietos. Šią ligą galima išgydyti tik abstinencijos būdu, kad geranoriškai nusiteikęs kolega tiek ir tegali patarti.

5. SMALSUMO RIBOS

Ar žinote vaikišką žaidimą „ sugedęs telefonas“ ? Vienas kuris nors sušnibžda kažką kaimynui į ausį, šis – kitam ir taip toliau. Galų gale žodžiai taip patinka, kad su pradine reikšme nebeturi nieko bendra. Lygiai taip kaip šis vaikiškas žaidimas įmonėje veikia ir paskalų virtuvė. Vienas pasakoja kitam kokią nors naujieną, o kadangi informacija nepakankamai intriguojanti, pastarasis priduria dar kokia nors smulkmeną. Taip prasideda gandai.

Plepalai ir apkalbos – nesvarbu, piktos ar draugiškos, – yra dviejų rūšių : apie firmą ir apie kolegas. Jei sklinda gandai apie pačią firmą, vadinasi, firmos atmosfera nesaugi ir bloga. O jei tauškiama delikatesne kolegų tema, tai dažniausiai būna grynas apkalbų pomėgis, parengiantis dirvą tokiems gandams. Norėtume iš karto pabrėžti – čia mes nekalbame apie psichologinį terorą, tačiau tik apie „ nekaltą“ plepėjimą.

Sąžiningas žmogus prisipažins, kad bent jau kartą yra apkalbėjęs. Tai žmogiškas elgesys, ir būtų nenatūralu, jei jūs niekuomet nebūtumėte buvusi smalsi. Nepaisant blogos apkalbų reputacijos, net ir mokslininkai nustatė, kad „ sveika“ apkalbų scena yra geros atmosferos firmoje ženklas. Jos parodo kolegų pasitikėjimą vienas kitu, bičiuliškumą, ugdo bendrumo jausmą.

Kandūs juokai, nepadorios frazės, – apie tai galėtų papasakoti visos dirbančios moterys. Ir visų pirma tos, kurios dirba vyriškame kolektyve, kur bendravimo tonas yra grubesnis, dažnai netinkantis jautrioms moterų ausims. Su tuo siejasi ir seksualinio priekabiavimo tema, kuriai pastaraisiais metais skiriama daug dėmesio. O čia kalbėsime apie „ vyriškas“ kalbas, kurios nervina daugelį moterų.

Pagyrūnų ir mėgėjų pablevyzgoti yra bemaž kiekviename kolektyve. Nepataisomi donžuanai visokiomis kvailomis kalbomis bando demonstruoti savo vyrišką pranašumą, tačiau tik patys tampa dar juokingesni. O kolegės dažniausiai neprataria nė žodžio ir piktinasi tylomis.

6. KLAIDOS, VĖLAVIMAS IR SIMULIAVIMAS

Kiekvienoje firmoje būna mažų nesusipratimų, bet įvyksta ir didelių katastrofų : pasitraukia svarbus klientas, užmirštamas reikšmingas susitikimas, nesudaroma sutarti. Be abejo, tai piktina, tačiau yra normalu. Tačiau blogiau tada , kai pati esate kalta dėl šitokių nesusipratimų: jūs skubate ir išliejate kavos puodelį ant kompiuterio klaviatūros; nesugebate įvykdyti užduoties, tačiau nedrįstate to pripažinti ; dėl jūsų kaltės žlunga svarbus pokalbis su klientu, bet bijote tai pasakyti šefui. Netinkamas elgesys, netaktas, žinoma, griauna pasitik.ėjimą savimi,- tačiau sutelkusi savo sugebėjimus, tvirtumą ir žiupsnelį gero tono, tikrai susitvarkysite su tokiomis situacijomis.

Visiškai nesvarbu, ar jūs pati esate kalta, ar paprasčiausiai jums teko nedėkinga užduotis pranešti blogą naujieną šefui, – situacija yra ir bus sunki. Kažkas žlugo ir reikalo nebeįmanoma grąžinti į senąją vagą, tačiau galite pabandyti kartu su prisipažinimu pasiūlyti ir naujų sprendimų. Be abejo, pripažinti savo klaidą ir, jei reikia, paprašyti kitų pagalbos. Taip pat elkitės ir priešingoje situacijoje: jei kolegai pasisekė, užgniaužkite piktdžiugišką džiaugsmą ir pasiūlykite konstruktyvią pagalbą. Tai irgi yra geras tonas.

Darbe susiduriame ir su kitomis piktinančiomis smulkmenomis, kurios parodo „ nekolegišką elgesį“, pvz., nepunktualumas ir simuliavimas.

„Punktualumas – tai karalių mandagumas“, – sako žmonės. Bet kokiu atveju darbe ir asmeniniame gyvenime didelis nepunktualumas laikomas nemandagumu. Tačiau atrodo, kad daugelis kolegų tai supranta kiek kitaip – rytais pavėluoti penkiolika minučių jie laiko nusižengimu gero tono taisyklėms. Tačiau tai netiesa. Tai nesiderina nei su darbo teise ( tai galima laikyti darbo vengimu arba nusižengimu įmonės darbo tvarkai ), nei su gero elgesio taisyklėmis.

Net jai darbas jums ir labai patinka, esama dienų, kai paprasčiausiai nenorite į jį eiti. Tai suprantama, tačiau prieš simuliuojant patarčiau gerokai pamąstyti. Galimos simuliacijos pasekmės nepalyginamos su oficialiai paimtos laisvos dienos malonumu!

Jei kas nors nesiseka darbe, tai piktina visus dirbančiuosius. Blogu tonu laikomas specialus ar tyčinis netinkamas elgesys. Ir labai negražu užtraukti kitiems atsiradusius nesusipratimus. Elgesio taisyklės reikalauja atsakingumo ir objektyvaus padėties įvertinimo.

7. NETINKAMA APRANGA – PROBLEMA

Kai kurie darbdaviai nurodo, k1 ir kaip vilkėti, todėl yra nesunku apsirengti. Aviacijos kompanijos mėgsta neryškią tamsiai mėlyną spalvą, virėjai – sniego baltumą, amatininkai – nejautrias „ šešėlines“ spalvas. Ten vyrai ir moterys „ uniformuoti“, visi lygūs. Tačiau šių dienų situacijoje tai greičiau išimtis negu taisyklė. Dauguma kitų profesijų atstovų kasdien stovi prieš rūbų spintą ir bando sukombinuoti tobulą darbo rūbą.

Bet kam šitiek triukšmo dėl, atrodytų, tokių savaime suprantamų dalykų kaip tinkami rūbai ar geras kirpimas? Ar tai – individualus skonio reikalas? Aišku, kad taip, tačiau dėl skonio galima ginčytis, todėl vis daugiau įmonių skundžiasi savo darbuotojų skonio stoka. Nekreipti dėmesio į rūbus – naujas fenomenas, Kuris sakykite sako, kad dauguma dirbančių nejaučia stiliaus. Ypač vasarą išnyksta gero skonio ribos: dviratininkų kelnės, aptemtos palaidinės prakaituoja už rašomųjų stalų, gilios iškirptės, ryškūs ir supertrumpi sijonai vilioja ir už kompiuterio ekrano, sportiniai marškinėliai ir sportbačiai patiekia kavą. Darbovietėse pradeda sklisti viršininkų nurodymai, kuriais jie bando atvesti į protą savo bendraminčius.

8. DARBO VIETA PRIVALO BŪTI TVARKINGA

Ar rašomasis stalas, ar staltiesė, ar laboratorijos stalas, – darbo vieta atspindi ne tik veiklos pobūdį, bet yra ir savotiškas dirbančiojo vizitinė kortelė. Nors jis ir turi teisę į malonias smulkmenas, gražinančios biuro gyvenimą, bet pirmenybė teikiama funkcionalumui. Gėlės, šeimos nuotraukos, originalus dėklas rašymo priemonėms susidėti arba puiki stalinė lempa, – visa tai išreiškia individualumą. Kai dėl tvarkos, nepatariu be saiko atsiduoti asmeniniams potraukiams: nelaikykite pluoštų priterliotų popierių, tarp jų – nešvaraus kavos puodelio. Auksinė taisyklė: palikite vakare savo darbo vietą taip, kad iš ryto galėtumėte ramiai toliau tęsti darbą. Asmeniniams dalykams, neskirtiems kitų akims, čia nėra vietos. Tuo tarpu su darbu susiję dalykai bet kuriuo metu turi būti lengvai kitų surandami.

9.ETIKOS PROBLEMOS

Etikos problema – tai netinkamai padarytas sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant nusistovėjusi.as asmeninės ar profesinės etikos normas.

Kiekvieną etikos normą galima vertinti keliais požiūriais: asmeniniu, profesiniu, organizaciniu, visuomeniniu. Etikos problemos sujungtos į tokias grupes:

• Apgavystė

• Korupcija

• Piktnaudžiavimas

• Interesų konfliktas

• Seksualinis priekabiavimas

Apgavystė. Apgavystė (apgaulė) yra gana plati sąvoka. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas, šmeižtas, agentų provokatorių naudojimas, „fiktyvių įrodymų“ sukūrimas ir kt.

Tai veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų.

Daugelis apgaudinėtojų – ar tai būtų pavieniai asmenys, ar institucijos – teigia, kad tokios taktikos imasi apgaudinėjamųjų labui. Žmonių apgaudinėjimas jų pačių labui yra dvireikšmis dalykas. Dažnai pernelyg įvertinama galima nauda, nenumatoma galima žala, nepagalvojama, kaip apgaulė gali būti suvokta. Apgaulė pažeidžia žmones: jie gali pasielgti taip, kaip kitu atveju nebūtų pasielgę. Nukenčia ne tik apgaudinėjamasis, bet ir pats apgaudinėjantis asmuo ar institucija, nes pamažu prarandamas pasitikėjimas, atsiranda įtarumas ir nusišalinimas. Taip pasielgęs asmuo integralumą sumažėja jo galimybė ateityje atsispirti didesnių etikos problemų pagundai (korupcijai, piktnaudžiavimui).

Melas – tai sąmoningai pasakyta neteisybė. Melas labiau pažeidžia nei kitos apgaulės formos, nes informacija perduodama tiesiogiai ir čia pat todėl ją sunku patikrinti.

Melo aukos mažiau atsakingos už gautą informaciją, kuria patikėjo. Melas ir kiti apgaulės būdai pažeidžia susitarimą sakyti tiesą.

Piktnaudžiavimas. Naudojimasis valstybės ar organizacijos turtu, kopijavimo aparatais, kompiuteriais, tarnybiniu transportu ne su tiesiogine veikla susijusiems tikslams – tai tik keletas piktnaudžiavimo pavyzdžių.

Netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus. Visos pareigos suteikia tam tikrą valdžią, todėl dažnai iškyla piktnaudžiavimo ja problema. Naudojantis tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimas gali būti įvairus. Asmeniniais ar grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:

• Tarnybine padėtimi

• Organizacijos turtu ar lėšomis

• Organizacijos darbuotojais

• Turimu pasitikėjimu

10. ETIKETAS IR KASDIENINIS ELGESYS ORGANIZACIJOJE

Bendravimas tarp žmonių reikalauja laikytis tam tikrų elgesio normų. Kitaip tariant, individo bendravimas visuomenėje turi tam tikrą normatyvumo pobūdį, tai yra, jis privalo laikytis normų sistemos etiketo.

Etiketas tai kurios nors visuomenės ar jos dalies socialinės grupės tinkamo elgesio ir laikysenos normos, žmonių priimtos tarpusavio bendravimo mandagumo taisyklės ir formos. Etiketas įgalina išskirti žmones, su kuriais bendraujame, parodyti jų reikšmingumą, pademonstruoti savo požiūrį į juos – pagalbą ir mandagumą.

Etiketas tvarko, disciplinuoja, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukurdamas jam palankų psichologinį klimatą, supaprastinamas žmonių santykių reguliavimą. Jis taip pat diferencijuoja visuomenę, kiekvieną jos atstovą versdamas elgtis pagal atitinkamą socialinį, profesinį, komunikatyvinį statusą, tam tikrą vaidmenį. Etiketas – žmonių bendravimo sąlyga, kuri kuria terpę turtingiesiems ryšiams, efektyvesniam susikalbėjimui bei našesnei veiklai. Mandagumas, taktiškumas, dėmesys kolegai, interesantui, klientui ir taip toliau sukuria reputaciją. Geras elgesys padeda subtiliau ir geriau išreikšti asmenybės elgesio esmę, leidžia psichologiškai lengviau prisitaikyti prie situacijos ir daryti poveikį įvaizdį ir patraukti savo pusėn.

Etiketo taisyklės palengvina, bet kokios organizacijos veiklą, nepriklausomai nuo jos dydžio ir veiklos pobūdžio, ar tai namų ūkis, ar maža įstaiga, ar tarptautinė korporacija. Taip įstaigoje puoselėjamos elgesio normos saugo įmonės reputacija, o jos tarnautojus nuo konfliktinių .ir įžeidinėjimų. Nors visur įprasta mandagiai elgtis, verslo pasaulyje gero elgesio sąvoka formuoja kiekvienos kompanijos stilius ir tradicijos. Jei vienokia apranga tiks dirbant reklamos agentūroje, tai banke ar advokatų kontoroje ji gali būti nepriimtina. Vienose įstaigose darbuotojai visuomet vadinami vardais, o kitose į viršininką įprasta kreiptis pone ar ponia. Gerai, jei pasiseks dirbti kompanijoje, kuri turi surašytas elgesio taisykles. Akivaizdu, kad kitų pasitikėjimą galima pelnyti tik garbingai elgiantis su kitais žmonėmis. Kad ir koks protingas būtų darbuotojas, be kolegų paramos jis negalės gerai atlikti savo pareigų. Visų lygių kompanijos darbuotojai privalo būti padorūs. Elementarų sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi puses: ir darbdavys, ir darbuotojai.

Apklausus vienos įmonės vadovą, jis pasakė savo nuomonę koks turėtų būti darbininkas:

• Dirbti visą darbo dieną;

• Nesimuliuoti. Skųstis liga tik tuomet, jei iš tiesų serga;

• Firmos lėšas naudoti pagal paskirtį;

• Įspėti bendradarbius, kad neslėptų melo ir pats nemeluotų;

• Firmos blankus naudoti tik tarnybinėms reikmėms;

• Sąžiningai deklaruoti savo išlaidas;

• Kuo rečiau skambinti asmeniniais reikalais;

• Telefakso ryšiu naudotis tik tarnybiniais reikalais.

• Organizacijos etiketas reikalauja rūpintis bendradarbiais ir skirti jiems dėmesį.

• Kartais net vieno asmens elgesys gali žymiai pagerinti ar pabloginti firmos įvaizdį, sukurti jaukią darbinę atmosferą. Tam reikia tik pasistengti: Būti punktualiam: neversti kitų laukti; jei įpratęs vėluoti į darbą, į susitikimus ar nespėja atlikti užduočių- neteks pasitikėjimo.

• Nustatyti realius darbo atlikimo terminus; darbuotojai turi gauti pakankamai laiko užduočiai įvykdyti.

• Visuomet pagirti tuos, kurie gerai atlieka užduotis ar stengiasi tobulėti.

• Visus vertinti pagal nuopelnus; nesisavinti svetimos šlovės.

• Būti tvarkingam; sutvarkyti bendras patalpas- virtuvę ar posėdžių salę; jei įsipila paskutinį kavos puoduką, reikia užplikyti šviežios kavos.

• Grąžinti bendradarbiui visus skolintus daiktus; knygą, pieštuką ar lietsargį. Mažas skolas lengva pamiršti, tačiau kreditorius visuomet prisimins.

• Gerbti visų privatumą; nesirausti po bendradarbių stalčius ir neskaityti svetimų užrašų.

• Jei bendradarbis atrodo liguistai , nusiminęs, palaukti, kol jis pats pasipasakos; jei jis pažįstamas artimiau, pasiteirauti „ Ar gerai jaučiasi“.

• Nebūti įkyriam; dažnai užsukant paplepėti, gali trukdyti, erzinti darbščius darbuotojus.

• Padėti kolegoms; jei kuris turi asmeninių problemų ar nesiseka darbe, užjausti jį – padovanokite gėlę su geros nuotaikos linkėjimais.

• Užjausti ir pasirūpinti atleistu iš darbo kolega; padėti jam susirasti darbą; retkarčiais paskambinti, kad pakeltų jam nuotaiką.

• Jei kas nors padaro ką nors malonaus, padėkoti rašteliu.

Šių nuostatų laikymasis padeda sukurti jaukią bendradarbiavimo atmosferą. Žmogus ir kritiškiausiu momentu nebus paliktas likimo valiai- jis paprasčiausiai jaus, kad jis aplinkiniams yra vertingas kaip žmogus. Reikia prisiminti, kad mes visi turim savo temperamentą ir mūsų kiekvieno požiūris vienu ar kitu klausimu tikrai skiriasi. Todėl vidinė harmonija firmoje yra būtina.

Etiketas, būdamas žmonių bendravimo priemonę , padeda sukurti pagarbią verslo partnerių bendravimo aplinką, leidžia laikytis partnerių lygiateisiškumo, lygiavertiškumo, džentelmeniškumo principų, išreiškia dėmesį, rodomą vienas kitam Nesilaikant etiketo normų, neįmanoma protingai svarstyti reikalų, keistis nuomonėmis, bendrai ieškoti tiesos. Net susidūrus skirtingiausioms pažiūroms, įsitikinimams, nuostatoms, etiketas gali padėti rasti bendrus interesus naudingus įmonės veiklai.

INTERVIU

– Kokiu būdu dažniausiai pasireiškia netinkamas elgesys jūsų darbovietėje?

R.: Tai dažniausiai būna alkoholio vartojimas darbo metu, vėlavimas į darbą.

D.: Aš esu nerūkanti, todėl man labiausiai nepatinka kai darbuotojai rūko kur nori ir kada. nori ir labai apmaudu kai darbdaviai tuo visiškai nesidomi ir nesirūpina.

P.: Pagrindinė ir pati svarbiausia problema yra alkoholis darbo metu. Tik labai gaila ,kad nėra tam griežtų bausmių (aš to nepastebėjau).Todėl kai kurie darbuotojai dirba be visiškos atsakomybės ir dar vartoję alkoholio.

– Kaip su tuo kovojate?

R.: Žinoma , kad tai priklauso nuo turimos situacijos, tačiau jei daroma piktybiškai, nelieka kitos išeities kaip atleisti iš darbo.

D.: Bandau rasti kompromisą, prašau, kad rūkytų vienoje ir tam skirtoje vietoje.

P.: Žinoma stengiamės pranešti vadovams, o toliau sprendžia jie.

– Rūkymas darbe – ką jūs manote?

R.: Žmogui, kuris yra rūkantis neuždrausi rūkyti, todėl būtinai turi būti tam įrengtos specialios patalpos, kad netrukdytų ir neerzintų kitų darbuotojų.

P.: Rūkymas kaip rūkymas, rūkyk jei nori tik žinoma tam skirtose vietose, o ne ten kur pasitaiko. Malonu, kad pas mus ši problema išspręsta ir tikiuosi kad visi rūkantys darbuotojai rūko tik ten kur galima.

– Alkoholis darbe – ką jūs manote?

D.: Alkoholis ir darbas nesuderinami dalykai. Mūsų darbovietėje į tai žiūrima labai griežtai ir viršininkas skiria griežtas bausmes už darbo metu vartojamą alkoholinius gėrimus.

– Kaip manote, ar būtina speciali apranga darbe?

R.: Manau, kad tai labai svarbu kiekvienoje darbovietėje. Iš aprangos gali spręsti apie tos įmonės valdžią ir jos darbuotojus. Kadangi pas mus restoranas tai apranga ypatingai svarbi. Kiekvienas darbuotojas turi savo aprangą (virėjai sau atitinkamą, taip pat barmenai ir padavėjai). Netinkama apranga gadina įvaizdį.

D.: Aš sakau, kad labai svarbu, gal net būtina.

P.: Mūsų tarnyboje tai neatsiejami dalykai, kokie mes būtumėm darbuotojai be skirtos aprangos. Didžiuojamės, kad galim dėvėti tokią aprangą, labai svarbu turėti sau skirtą.

– Ar žinote profesinio etiketo taisykles?

R.: Gal mandagumas, sąžiningumas, darbštumas, taktiškumas.

D.: Nevėluoti į darbą, , dirbti pagal paskirtį, būti mandagiam.

P.: ——-

– Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad darbovietėje darbuotojų elgesys būtų nepriekaištingas?

R.: Reikia to siekti visais įmanomais būdais, tai priklauso ir nuo darbdavių, ir nuo darbuotojų. Atėjusį naują darbuotoją reikia supažindinti su elgesio taisyklėmis ir aiškiai paaiškinti, kad jis turi jomis vadovautis

D.: Manau, kad turi stengtis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai ir labai reikalingos elgesio taisyklės.

P.: Valdžia turėtų atidžiau ir atkakliau tikrinti darbuotojus, jų atliekamą darbą, ar darbo metu nepiktnaudžiaujama, o darbuotojai atsisakyti žalingų įpročių darbo metu ir atlikti savo darbą nepriekaištingai, juk nuo jų priklauso kitų žmonių gyvybės.

Interviu atsakovai:

Rimgaudas Žukauskas, komer. Direktorius, UAB „ ODILIJA“, restoranas „VAIDILA“.

Dalia Savickienė, virėja, užeiga „ŠAŠLYKINĖ“

Rimas , Arūnas, Nerijus – policininkai , POLICIJOS PATRULINĖ TARNYBA

.

IŠVADOS

Eilinis darbuotojas naudodamasis savo tarnybine padėtimi, dažnai nemandagiai bendrauja su besikreipiančiu piliečiu, verčia jį laukti, kol baigs tvarkyti asmeninius reikalus darbo metu, ir kt. Tokį jų elgesį nulemia žinojimas, kad žmogus, neturėdamas pasirinkimo, vis tiek per jį bus priverstas tvarkyti reikalus. Netinkamas naudojimasis savo padėtimi kenkia bendram pasitikėjimui visuomenine tarnyba, daro žalą pačiai organizacijai, mažina darbuotojų moralinius įsipareigojimus.

Darbo kolektyvas, tai šeima, susidedanti iš skirtingų charakterių, skirtingo amžiaus, požiūrių ir išsilavinimo žmonių. Darbo kolektyvuose praleidžiame didelę dalį savo laiko, todėl turime kolektyve elgtis etiškai ir profesionaliai. Kiekvienas mūsų turi siekti darnos kolektyve ir tai pradėti nuo savęs. Etikos taisyklių žinojimas, jų taikymas ir laikymasis pravers visiems, nes ne tik, kaip mes atliekame savo darbą, bet ir kaip elgiamės, bendraujame kolektyve formuoja nuomone apie mus. Būtina neprarasti pasitikėjimo savimi ir laikytis takt.o.

Įmonės darbuotojams neturi kilti klausimų dėl, bendradarbių etiškumo, nes darbuotojai turi būti ne tik sąžiningi vieni kitų atžvilgiu, bet ir įmonės bei įmonės vadovo atžvilgiu. Darbuotojas pastebėjęs neteisėtus ar kitokius veiksmus kuriuos bendradarbis padarė turi pranešti įmonės vadovui. Darbuotojai turi būti teisingi ne tik tarpusavyje, bet ir su partneriais ir kt.

Etiketas tai lyg disciplina bendravime, kuri tvarko žmonių bendravimą tarpusavyje. Etikos paskirtis yra palengvinti bendravimą, užtikrinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą.

LITERATŪRA

1. Amy Vanderbilt. Viskas apie etiketą. „Melsa“1998, „Algarvė“1998.

2. Gertrud teusen. Tarnybinis etiketas. Leidykla „Vaga“, 1997.

3. Dalia Vyšniauskienė. Verslo etika. 1999.

LITERATŪRA

1. Amy Vanderbilt. Viskas apie etiketą. „Melsa“1998, „Algarvė“1998.

2. Gertrud teusen. Tarnybinis etiketas. Leidykla „Vaga“, 1997.

3. Dalia Vyšniauskienė. Verslo etika. 1999..

Komentuokite!