etikos problemos darbovieteje

66 0

TURINYS

ĮVADAS..............................4

1. Profesinės moralės problemos..............................5

2. Profesinės etikos funkcijos..............................5

3. Rūkaliai prieš nerūkančiuosius..............................5

4. Alkoholis darbe..............................6

5. Smalsumo ribos..............................7

6. Klaidos, vėlavimas ir simuliavimas.............................8

7. Netinkama apranga – problema..............................9

8. Darbo vieta privalo būti tvarkinga..............................9

9. Etikos problemos..............................9

10. Etiketas ir kasdieninis elgesys organizacijoje.......................10

11. Interviu..............................11

IŠVADOS..............................15

LITERATŪRA..............................16ĮVADAS

Manieras galima sieti su viešais renginiais – vedybomis, pobūviais, kokteilių vakarėliais, ir nereikia pamiršti, kad jos lemia sėkmę visose gyvenimo srityse. Ypač svarbios darbe, kur daugelis praleidžia didesnę laiko dalį. Mūsų elgesys tarnyboje ir tai, kaip atliekame savo darbą, formuoja kitų žmonių nuomonę apie mus. Tinkamas e

elgesys, darbštumas ir sumanumas palengvina užduotį ir atveria kelius į sėkmę darbe. Dirbantys žmonės dažnai daugiau laiko praleidžia su bendradarbiais nei su šeima ir draugais. Darbo vieta yra bendruomenė, kuri, kaip ir kitos bendruomenės, sklandžiausiai funkcionuoja tada, kai jos nariai yra mandagūs ir malonūs vieni kitiems. Tačiau kartais vien pagarbos neužtenka . Profesiniame gyvenime dažnos situacijos, kai reikia tiksliai žinoti, ką sakyti, kaip elgtis, rengtis ir ką rašyti. Jei jūs nekreipiate dėmesio į savo aprangą, kalbate šiurkščiai ir su baisiomis k
kalbos klaidomis, dirbate aplaidžiai, esate nerangus ir neiškalbus per susitikimus, turite mažiau šansų būti paaukštintas. Malonus elgesys sukuria gerą atmosferą. Visi norėtume dirbti su mandagiais, taktiškais. Gera elgsena visuomet bus pastebėta ir paskatinta, o bloga atsigręš prieš jus pačius.

Darbe i
ir kasdienybėje ne visuomet viską nušviečia saulės spinduliai. Štai vėl viena kolegė prastai nusiteikusi, o kita kolega nervina, nes dažnokai vėluoja į darbą. Darbo vietoje dažnai „susikimba“ rūkaliai ir nerūkantieji, aplaidieji ir pedantai, jautrieji ir agresyvieji. Visa tai būdinga darbo kasdienybei. Be to, žmonėms dirbant kartu, kyla emocijos: pvz. ,pyktis dėl nepatikimos kolegės. Arba netikrumo jausmas dėl blogos šefo nuotaikos. Tačiau darbo vietoje mes savo nuotaikas turėtume išreikšti kitaip negu privačiame gyvenime. Nuotaikų negalima per daug rodyti, bet kita vertus jų neįmanoma visuomet laikyti paslėpus, taigi nėra visiems tinkamo sprendimo. Jausmų neįmanoma sutramdyti elgesio taisyklėmis. Bet tarnyboje, kaip ir visur kitur, būtina nuolat tinkamai elgtis ir paisyti kitų. Tai suvokę bus įvertinti, bet svarbiausia – laisvai jausis bet kurioje situacijoje

1. PROFESINĖS MORALĖS PROBLEMOS

Žmogaus veikla yra labai skirtinga ir įvairiapusė, todėl moralės normų kartais pasirodo neužtenka reguliuojant žmoniškąjį elgesį konkrečios specifinės veiklos srityse. Profesinė etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kurio turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens darbuotojas, priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai labai gerai padeda sprendžiant etinius ginčus, kylančius profesinėje veikloje. Tai principai, kuriais mes privalome vadovautis:

● Rūpinimasis kitų gerove,

● kito žmogaus teisės gerbimas būti savarankišku,

● Sąžiningumas ir patikimumas,

● Savanoriškas paklusimas įstatymui,

● Teisingumas,

● Labdara, pastangos pagelbėti kitiems,

● Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių, nesąžiningumo ir dar daugelis kitų svarbių principų ir problemų.

2. PROFESINĖS ETIKOS FUNKCIJOS

Profesinė etika formuojasi atsižvelgiant į profesijos tikslus, situacijas, kuriose gali atsidurti tos profesijos žmonės, tai pagrindinė profesinės etikos funkcija – padėti sėkmingai išspręsti profesijai iškilusius uždavinius. Be to, profesinė etika atlieka ir savotiško tarpininko, galinčio derinti santykius tarp visuomenės ir profesinės grupės, santykį. Visuomenės interesai profesinėje etikoje pasireiškia įpareigojimu įgyvendinti visuomeninius uždavinius ir siekti visuomeninių reikalų. Įvairios profesinės rūšys turi savas tradicijas, senesnes ar naujesnes, kas liudija pagrindinių etinių normų sukurtų vienos ar kitos profesijos atstovų, tam tikrą perėmimą. Todėl profesinė etika užtikrina tam tikrą ryšį su moralinių vertybių perėmimą plėtojant moralę ir moralinius santykius darbe.

3. RŪKALIAI PRIEŠ NERŪKANČIUOSIUS

Tie laikai, kai rūkymas buvo laikomas draugiškumo ir ramumo išraiška,. jau, deja arba ačiū Dievui (nelygu nusistatymas), praėjo. Laisvės ir nuotykių kvapui neišvengiamai buvo parodytos ribos, steigiant nerūkymo zonas arba biurus be tabako dūmų. Kas šiandien priklauso rūkalių gretoms, turi apsiprasti su viešąja kritika ir karingai nusiteikusių nerūkančiųjų priekaištais. Iš tisų : daugelį žmonių veikia cigarečių dūmai, grasinantys jų sveikatai. Nereikia net įrodinėti, kad šie argumentai ne iš piršto laužti. Kas save l

laiko mandagiu žmogumi, tam net nekyla klausimas, jog negalima rūkyti ten, kur kiti dėl to jaučiasi prastai. Tačiau iš tiesų užkietėjusių rūkalių reikalai nėra jau tokie paprasti : tik nedaugeliui žmonių rūkymas yra grynas malonumas, daugumai – tai įprotis, manija, kurią ne taip lengva valdyti. Vis dėlto rūkaliai turi paklusti firmos taisyklėms, jei nerūkantieji bendradarbiai nori apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo. Daugeliu atvejų tuo remiamas draudimas rūkyti pasitarimų, susirinkimų ar konferencijų metu. Rūkymo ir nerūkymo zonos turi būti įrengtos valgyklose, kazino ir poilsio zonose, kad nerūkantiesiems būtų kuo mažiau kenkiama. Tačiau daugiau kliaučių konfliktams sukelia kasdieninis darbas biure, kur rūkaliai ir nerūkantieji dirba kartu. Jei nerandama tinkamo sprendimo , kuris tenkintų abi puses, į pirmą vietą iškeliami nerūkančiųjų interesai.

Jei rūkalius dirba su griežtai nusiteikusiu nerūkančiuoju, jis turi arba susilaikyti, arba prašyti viršininko pakeisti darbo vietą. Ginčytis šiuo atveju nėra prasmės, nes darbdavys bet kada palaikys nerūkančiojo puse.

Kita vertus, ir nerūkantieji neturėtų automatiškai priešiškai nusiteikti kiekvieno rūkaliaus atžvilgiu – juk ji (jis) iš tiesų nesikėsina į jų gyvenimą. Jei rūkantis kolega jums esant šalia stengiasi neužsidegti cigaretės, dažniau padėkokite už jo atidumą.4. ALKOHOLIS DARBE

Dauguma potencialių alkoholikų nepastebimai dirba savo darbą, geria su kolegomis ir draugais,- o įmonei problema tampa tik t
tada, kai pradeda blogai dirbti.

Tai pirmiausia pastebi kolegos, o jie laiko liežuvį už dantų,- atsižvelgdami į bičiulį, iš gailesčio, o gal dėl blogai suprantamo kolegiškumo. Geriantys bendradarbiai negali susikoncentruoti, dažniau daro klaidas ir neretai simuliuoja darbą. Tačiau ką gi reikėtų daryti? Nuslėpti? Pasiskųsti šefui? Tai greičiausiai neteisingas būdas. Visų pirma dar vienas dalykas: ne kiekvienas, kuris neatsisako išlenkti taurelės arba kartkartėmis pagiringas ateina į darbą, jau yra alkoholikas. Tai pat ir nervingumas, drebančios rankos bei bloga koncentracija gali būti dėl įvairių priežasčių. Tik tuomet, kai visiškai esate tikra, reikėtų su žmogumi apie tai pasikalbėti. Dauguma alkoholikų yra dėkingi, kai kas nors pastebi jų problemas ir apie jas kalba. Kita vertus, dauguma alkoholikų bijo ir netekti darbo vietos. Šią ligą galima išgydyti tik abstinencijos būdu, kad geranoriškai nusiteikęs kolega tiek ir tegali patarti.5. SMALSUMO RIBOS

Ar žinote vaikišką žaidimą „ sugedęs telefonas“ ? Vienas kuris nors sušnibžda kažką kaimynui į ausį, šis – kitam ir taip toliau. Galų gale žodžiai taip patinka, kad su pradine reikšme nebeturi nieko bendra. Lygiai taip kaip šis vaikiškas žaidimas įmonėje veikia ir paskalų virtuvė. Vienas pasakoja kitam kokią nors naujieną, o kadangi informacija nepakankamai intriguojanti, pastarasis priduria dar kokia nors smulkmeną. Taip prasideda gandai.

Plepalai . . .

LITERATŪRA

1. Amy Vanderbilt. Viskas apie etiketą. „Melsa“1998, „Algarvė“1998.

2. Gertrud teusen. Tarnybinis etiketas. Leidykla „Vaga“, 1997.

3. Dalia Vyšniauskienė. Verslo etika. 1999.

LITERATŪRA

1. Amy Vanderbilt. Viskas apie etiketą. „Melsa“1998, „Algarvė“1998.

2. Gertrud teusen. Tarnybinis etiketas. Leidykla „Vaga“, 1997.

3. Dalia Vyšniauskienė. Verslo etika. 1999..

Komentuokite!