VĮ „KAUNO MIŠKŲ URĖDIJOS“ VEIKLOS EKONOMINIS VERTINIMAS

KAUNO KOLEGIJOS

VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO

ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMO KATEDRA

VĮ „KAUNO MIŠKŲ URĖDIJOS“ VEIKLOS EKONOMINIS VERTINIMAS

Įmonių ekonomikos kursinis darbas

Vadovas

Doc. V. Makutėnas

Kaunas 2014

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 3

ĮVADAS 4

1. VĮ “KAUNO MIŠKŲ URĖDIJA“ ĮMONĖS APLINKA 5

1.1. Įmonės charakteristika 5

1.2. Paslaugos rinka 9

2. VĮ “KAUNO MIŠKŲ URĖDIJA“ ĮMONĖS IŠTEKLIAI IR JŲ VERTINIMAS 13

2.1. Gamybiniai ištekliai 13

2.1.1. Darbuotojų skaičius ir jų struktūra 13

2.1.2. Įmonės turtas ir jo struktūra 16

2.2. Gamybos kaštai ir jų kitimas 17

2.3. Finansiniai ištekliai ir jų struktūra 19

3. VĮ „KAUNO MIŠKŲ URĖDIJOS“ VEIKLOS EFEKTO IR

EFEKTYVUMO VERTINIMAS 23

3.1. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veiklos efekto (rezultatų) kitimas 23

3.2. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veiklos ekonominis efektyvumas ir jo kitimas 24

3.3. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ tobulinimo galimybės 27

IŠVADOS 29

LITERATŪROS SĄRAŠAS 30

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

LENTELĖS:

1.1.2. lentelė. Linijinės organizacinės valdymo struktūros privalumai ir trūkumai 8

1.2.1. lentelė. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ konkurentai 9

2.1.1.1. lentelė. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 14

2.1.1.2. lentelė. Darbuotojai pagal lytį 15

2.1.2.1. lentelė. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ struktūra ir kitimas 16

2.2.1. lentelė. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ sąnaudų pokyčiai 18

2.3.1. lentelė. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ nuosavas ir skolintas kapitalas 20

3.1. lentelė. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ pelno pokyčiai 23

3.2.1. lentelė. 2011 – 2013 m. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veiklos ekonominio efektyvumo

rodikliai 26

PAVEIKSLAI:

1.1.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ administracinis pastatas 6

1.1.2. pav. Valstybės įmonės „Kauno miškų urėdijos“ struktūra 8

1.2.1. pav. Žemėlapis kaip rasti medelyną 11

1.2.2. pav. Prekinis ženklas 12

2.1.1.1. pav. Darbuotojų skaičiaus pokytis „Kauno miškų urėdijoje 14

2.1.1.2. pav. Darbuotojų skaičius iš viso 15

2.1.1.3. pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį 15

2.1.2.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas 2011 – 2013

metais 17

2.2.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ sąnaudos 2011 – 2013 metais 19

2.3.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ nuosavas ir skolintas turtas 21

3.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ pelno kitimas 2011 – 2013 m. 24

3.2.1. pav. Turto pelningumas, procentais 26

3.2.2. pav. Turto likvidumas, vienetais 27

3.2.3. pav. Pardavimų pelningumas, procentais 27

ĮVADAS

Temos aktualumas – VĮ „Kauno miškų urėdija“ pasirinkta siekiant daugiau susipažinti su šios įmonės veikla bei jos daromu poveikiu (nauda) aplinkai. Miškai svarbūs savo savybėmis, kurios atlieka oro valymą, gyvūnams suteikia namus, šilumą, medienos gaminius. Viena iš svarbesnių problemų yra ta, kad iškertami miškai, tačiau ši įmonė jų iškirstus plotus atsodina ir taip atkuriama miško ekosistema. Jog įmonė įsitvirtintų rinkoje ir pasiektų užsibrėžtus tikslus reikalingi darbuotojai, kurie yra kvalifikuoti savo darbo srityje bei dirba pagal įmonės sudarytą organizacinę struktūrą. Taip pat šiame kursiniame darbe nagrinėsime VĮ „Kauno miškų urėdijos“ turtą, jo struktūrą bei visoje įmonėje esančius gamybos kaštus ir finansinius išteklius. Kaip bebūtų kiekvienoje įmonėje yra sudaromos pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai, kuriuos nagrinėsime šiame darbe. Ši urėdija, kaip ir daugelis kitų, turi strateginį planą, kurį stengiasi įvykdyti per tam tikrą nustatytą laikotarpį. Taigi, nagrinėjant įmonės ekonominį veiklos vertinimą buvo iškeltas darbo tikslas.

Darbo tikslas. Ekonomiškai įvertinti VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veiklą. Darbo tikslui pasiekti yra sudaryti darbo uždaviniai.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti VĮ „Kauno miškų urėdijos“ aplinką, analizuojant įmonės charakteristiką bei rinką.

Išanalizuoti VĮ „Kauno miškų urėdijos“ išteklius, pateikti rekomendacijas.

Įvertinti VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veiklą tam tikrais rodikliais.

Tyrimo objektas – VĮ „Kauno miškų urėdijos“ ekonominis veiklos vertinimas.

Tyrimo metodai – palyginimų, santykinių rodiklių, statistinis, monografinis, grafinis.

Tyrimo laikotarpis – buvo nagrinėjami 2011 – 2013 metai.

1. VĮ “KAUNO MIŠKŲ URĖDIJA“ ĮMONĖS APLINKA

1.1. Įmonės charakteristika

VĮ „Kauno miškų urėdija“ įkurta 1919 m. gruodžio 5 d. (Miškų departamento aplinkraštis Nr. 5155). Jos 22 006 ha. plotą sudarė penkios girininkijos: Kauno, Rumšiškių, Praveniškių, Turžėnų ir Babtų. Urėdijos buveinė buvo dabartinės Karmėlavos girininkijos senajame administraciniame pastate Turžėnų kaime. 1951 m. urėdijos administracija iš Turžėnų persikėlė į Kauno miestą, o 1974 m. Kauno rajoną Romainių gyvenvieteje naujai pastatytos gamybinės bazės administracinį pastatą. Per 87 metus urėdijoje įvyko įvairių pokyčių: keitėsi struktūriniai padaliniai, jų pavadinimai, plotas, vadovai. 2004 m. miškų inventorizacijos duomenimis bendras urėdijos teritorijoje esančių miškų plotas – 26225 ha. Valstybinės reikšmės miškai užima 16319 ha., privatūs ir skirti nusavybės teisių atkūrimui – 9474 ha, kitų naudotojų miškai – 433 ha. Visas urėdijos valdomų miškų plotas paskirstytas 6 girininkijoms ir 16 eiguvų. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ valstybiniai miškai 2003 metais buvo sertifikuoti pagal Smart Wood veiklos programą ir gavo tai patvirtinanti sertifikatą. Šio sertifikato suteikimas urėdijai patvirtina, kad dirbama laikantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principo, t.y. nekenkiant miškų ekologinėms, socialinėms bei ekonominėms funkcijoms. Atsižvelgiant ir į tai, kad kai kurios Lietuvos medienos pramonės ir prekybos įmonės, eksportuojančios savo produkciją į Vakarų Europą, jau pageidauja patvirtinimo, kad mūsų mediena bei kiti miško produktai yra kilę iš gerai tvarkomų miškų, nepriklausomai įvertintų tarptautinių sertifikuojančių organizacijų. Kauno miškų urėdijoje genių ir paukščių apsaugai įsteigti biosferos poligonai.

Įmonė – šalies ekonomikos pagrindas. Ji dažniausiai apibūdinama kaip produkcijos gamintoja ar aptarnavimų vykdytoja, kuriai būdingas techninis, organizacinis ir ūkinis vieningumas. (B. Martinkus, S. Žičkienė, V. Žilinskas „Įmonės ekonomika“ 2002, Šiauliai psl. 25)

Valstybinės įmonės „Kauno miškų urėdijos“ pagrindinis pastatas yra įsikūręs Romainių g. 2, Kaune, iš žemiau esančio 1.1.1. pav. matosi administracinis pastatas. Vienintelis įmonės miško ruošos, prekybos ir techninis padalinys, kuris yra netoli administracinio pastato. Taip pat urėdija Kauno rajone turi 6 girininkijas: Karmėlavos, Padauguvos, Raudondvario, Sitkūnų, Vilkijos, Vytėnų, kurios savo teritorijoje dirba miško ruošos, želdinimo, ugdymo ir kitus darbus, saugo miškus nuo gaisrų, kontroliuoja ūkininkavimą miškuose. VĮ „Kauno miškų urėdijai“ priklauso Kulautuvos daigynas, kuriame galima įsigyti sodmenis miškui, o medelius ir krūmus – Raudondvario medelyne.

1.1.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ administracinis pastatas (www.kaunmu.lt)

Iš paveikslo matyti, kad administracinis pastatas yra įsikūręs arčiau gamtos dėl savo paskirties tvarkyti miškus. Atitolęs nuo miesto pastatų bandydamas susilieti su gamta ir jos miškais.

Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą (Lietuvos Respublikos miškų istatymas, 1994, p. 2). Ši įmonė vadovaujasi:

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu

Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu

Lietuvos Respublikos kelių įstatymu

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu

Lietuvos Respublikos miškų įstatymu

Teisinis aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisinės normos. Įprastas norminės teisės aktas yra įstatymas. Lietuvoje teisiniais papročiais ir precedentais beveik nesivadovaujama (R. Ragauskienė, 2007, p. 41-42).

Įstatymas – tai Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, turintys aukščiausią juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas, skirtas reguliuoti svarbiausius žmonių santykius (R. Ragauskienė, 2007, p. 44).

Tiek teisiniai aktai, tiek įstatymai suteikia galimybę įmonei pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tikslas – siekiamas rezultatas, norint įgyvendinti įmonės planus. Pagrindiniai VĮ „Kauno miškų urėdijos“ tikslai ir uždaviniai:

Bendrieji:

1.Miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais;

2.Visuomenės informavimas apie urėdijos miškus ir jų būklę ir tvarkymą;

3.Pažangiausių šalies bei užsienio technologijų ir techninių priemonių bei miškų mokslo pasiekimų diegimas į miškų ūkio gamybą ir miškininkystę.

Ekonominiai:

1.Racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas,

2.Auginamos medienos kokybės gerinimas; miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miško auginimo sąnaudų mažinimas.

Gamtosauginiai ir ekologiniai:

1.Miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas;

2.Biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės priešgaisrinės apsaugos gerinimas;

3.Ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius.

Socialiniai:

1.Visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje;

2.Visuomenės dalyvavimas svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime;

3.Miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas.

Tikslui pasiekti yra sudaryta organizacinė struktūra, kuri padeda pasiekti teigiamus rezultatus. Organizacinę valdymo struktūra suprantame kaip gamybinių bei valdymo elementų organizavimą ir jų priklausomybės nustatymą. Organizacinė valdymo struktūra (OVS) reiškia įmonių veiklų padalijimo, grupavimo bei vadovų ir darbuotojų, atskirų vadovų ir darbuotojų santykių koordinavimo būdą (B. Martinkus, S. Žičkienė, V. Žilinskas, 2002, p. 47). Valstybinės įmonės „Kauno miškų urėdijos“ organizacinė struktūra yra pateikta 1.1.2. pav.

Girininkijos 6 vnt. (vidutinis girininkijos plotas – 2717 ha.)

● Girininkas

● Girininko pavaduotojas

● Eigulys

● Specialistui priskiriamas vidutinis valstybinio miško plotas – 1051 ha.

1.1.2. pav. Valstybės įmonės „Kauno miškų urėdijos“ struktūra (www.kaunmu.lt)

Iš aukščiau esančio paveikslo matosi, kad valstybinėje įmonėje vyrauja linijinė organizacinė valdymo struktūra, kuri apibūdinama kaip paprasčiausia organizacinė struktūra, paremta tiesioginiu valdymu. Būtent šioje įmonėje miškų urėdui yra pavaldi miškų urėdijos administracija. Įmonės valdymo sistema yra griežta, todėl kiekvienas struktūrinis padalinys atlieka tik savo funkcijas. Taip pat žemiau esančioje sudarytoje 1.1.1. lentelėje yra pateikti linijinės valdymo struktūros privalumai ir trūkumai.

1.1.2. lentelė

Linijinės organizacinės valdymo struktūros privalumai ir trūkumai (Sudaryta pagal B. Martinkus, S. Žičkienė, V. Žilinskas, 2002, p. 49)

Analizuojant šios valdymo struktūros privalumus ir trūkumus buvo pastebėta, kad turime daugiau teigiamų negu neigiamų savybių. Norint dirbti šioje įmonėje reikia turėti aukštą kvalifikacijos lygį toje srityje, kuriose pareigose siekiama dirbti. Didelis dėmesys yra skiriamas į pretendento profesionalumą, darbinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą.

Kiekviena organizacinės valdymo struktūros dalis teikia tam tikras paslaugas ar parduoda tam tikrą produkciją. Įmonė teikia šias paslaugas: miško sanitarinė apsauga, miškų sertifikavimas, miškų priešgaisrinė apsauga, rekreacinės veiklos VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ planavimas ir darbų organizavimas, medžioklė, miškų rodiklių pokyčiai, miško kirtimo ir atkūrimo apimtys, VĮ „Kauno miškų urėdijos“ vidinės miškotvarkos projekto santrauka pagal, kurią bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2004 – 2013 metais, vykdomi projektai pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama planuojama rekonstruoti Karmėlavos pėsčiųjų taką. Organizacinė valdymo struktūra prižiūri visus savo teritorijos miškus tiek iš apsauginės, tiek iš sanitarinės pusės, kadangi urėdija organizuoja medžioklę, vykdo įvairius projektus bei atnaujina miškus.

1.2. Paslaugos rinka

Rinka – tai visuma santykių tarp realių ir potencialių pirkėjų ir pardavėjų, laisvai, be išorinės prievartos, perkančių prekes bei paslaugas. VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ vyrauja laisvoji konkurencija, kadangi urėdijoje yra daug pirkėjų ir pardavėjų, lengvai pasiekiama informacija apie rinkoje vykstančius procesus. Informacija yra pateikta internetiniuose tinklalapiuose ir tiesiogiai nuvykus į vietą.

Kiekvienoje pardavimų sferoje vyrauja konkurencija tarp įmonių gaminančių tas pačias prekes bei teikiančias paslaugas. VĮ „Kauno miškų urėdija“ taip pat turi savo konkurentus Kaune. Šios įmonės susijusios su medienos gaminiais ir pačios konkuruoja tarp savęs. Daugelis įmonių, kurios konkuruoja būtent su ,,Kauno miškų urėdija“, yra išvardintos žemiau pateiktoje 1.2.1. lentelėje.

1.2.1. lentelė

VĮ „Kauno miškų urėdijos“ konkurentai (Sudaryta autorių)

Įmonė	Logotipas	Įmonės veikla
		Miško kirtimas, miško apsauga ir priežiūra, ženklina medžius kirtimui, parduoda medieną, perka mišką su žeme, perka medieną.
		Prekyba malkomis, medienos atraižomis.
		Prekyba įvairiomis malkomis.
		Gamina ir parduoda įvairių rūšių malkas.
		Parduoda įvairias malkas.
		Parduoda įvairias malkas, pjauna miškus, parduoda medieną.
		Miško kirtimas, ištraukimas, medienos pervežimas, miškų valymas, priežiūra ir atsodinimas, miškų pirkimas bei pardavimas, apvalios medienos pirkimas bei pardavimas.
		Parduoda malkas, briketus, granules ir akmens anglis.
		Gamina bei parduoda įvairią medieną, lentas.
UAB „EXIM Baltic“		Parduoda pintus lauko baldus, įvairias skalditas malkas, briketus ir krosnis.
		Parduoda įvarią medieną ir lentas.
		Gamina įvairius gaminius iš beržo medienos.
		Parduoda pjautą ąžuolo, uosio medieną, įv. storių šv. pjovimo ir sausas lentas, malkas. Perka ąžuolo, uosio rąstus.
		Gamina ir parduoda medienos gaminius.
		Malkų gamyba ir pardavimas, miškovežio paslaugos, prekyba statybine mediena.
		Miškininkystės ir miškovežio paslaugos.
		Parduoda žaliavinę medieną, teikia miško ruošos paslaugas, rengia miškotvarkos projektus, perveža negabaritinius krovinius tralu.

Kaip matyti iš aukščiau esančios lentelės, daugelis konkurentų yra uždarosios akcinės bendrovės, kurios prekiauja įvairia mediena. Konkuruojančios įmonės stengiasi išstumti kitus konkurentus iš rinkos, siekdamos gauti daugiau pajamų iš pirkėjų, atlikdamos su mediena susijusias paslaugas.

Šios paslaugos atliekamos Kulautuvos daigyne ir Raudondvario medelyne, kadangi šiose vietose VĮ „Kauno miškų urėdija“ teikia įvairiausius sodinukus, krūmus, kuriuos gali įsigyti pirkėjai. Žemiau esančiame 1.2.1. pav. pavaizduota kaip rasti Raudondvario medelyną.

1.2.1. pav. Žemėlapis kaip rasti medelyną (www.kaunmu.lt)

Analizuojant žemėlapyje pateikta informacija buvo pastebėta, kad šis medelynas yra netoli Kauno, todėl miesto bei aplinkinių miestelių gyventojai gali pakankamai greitai jį pasiekti.

Žmonėms yra suteikiama galimybė medžioti urėdijos saugomuose miškuose, tačiau jie turi susimokėti, kad ši galimybė būtų suteikta. Tam tikslui yra sudaryta programa, siekiant įgyvendinti profesionalios medžioklės plotų gyvūnijos gausinimo programą. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ profesionalios medžioklės plotams priklauso 8095,9 ha, iš kurių 4726 ha miškai. Medžioklėse dalyvauja Lietuvos ir užsienio medžiotojai. Dažniausiai organizuojamos kanopinių žvėrių medžioklės tykojant ir varant.

VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ veikia vidaus ir išorės rinka, kadangi medžioklėse gali dalyvauti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio piliečiai, taip pat medienos gaminiai yra eksportuojami ir į užsienio šalis.

Ši urėdija nėra labai reklamuojama, tačiau turi savo prekinį ženklą, kuris padeda VĮ „Kauno miškų urėdijai“ išsiskirti iš kitų įmonių. Prekinis ženklas – grafiškai pavaizduotas ženklas, žymintis ir atskiriantis vienai įmonei priklausančias prekes nuo kitai įmonei priklausančių prekių. Prekinis ženklas yra vienas rinkodaros, reklamos elementų. Geras prekinis ženklas gamintojui ar prekybininkui duoda nemažai naudos, kuris dominuoja tam tikroje rinkoje. Jis pavaizduotas 1.2.2. paveiksle.

1.2.2. pav. Prekinis ženklas (www.kaunmu.lt)

Prekinis ženklas VĮ „Kauno miškų urėdijai“ padeda atskirti skirtingų tą pačią suteikiančių paslaugų ir prekių įmonę, nurodo konkrečią paslaugą ir prekę teikiančią, padeda išsiskirti iš kitų įmonę.

Apibendrinant galima teigti, kad VĮ „Kauno miškų urėdija“ nuo savo įsikūrimo turi 6 girininkijas, kurios savo teritorijoje dirba miško ruošos, želdinimo, ugdymo ir kitus darbus, saugo miškus nuo gaisrų, kontroliuoja ūkininkavimą miškuose, taip pat jai dar priklauso Kulautuvos daigynas ir Raudondvario medelynas. Ši įmonė vadovaujasi įvairiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisiniais aktais. Įmonės bendriesiems, ekonominiams, gamtosauginiams ir ekologiniams bei socialiniams tikslams pasiekti yra sudaryta organizacinė struktūra, kuri padeda pasiekti teigiamus rezultatus, tačiau kaip ir visos kitos įmonės VĮ „Kauno miškų urėdija“ turi daug konkurentų, kurie savo teikiamomis paslaugomis siekia išstumti urėdiją iš rinkos. VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ veikia vidaus ir išorės rinka, taip pat medienos gaminiai yra eksportuojami ir į užsienio šalis. Taigi, ši įmonė turėdama didelius gamtinius išteklius sugeba išsilaikyti rinkoje ir konkuruoti su kitomis įmonėmis.

2. VĮ “KAUNO MIŠKŲ URĖDIJOS“ ĮMONĖS IŠTEKLIAI IR JŲ VERTINIMAS

2.1. Gamybiniai ištekliai

Gamybos veiksniai, kuriuos įmonės panaudoja kaip sąnaudas prekei pagaminti ar paslaugai teikti. Yra trys pagrindinės veiksnių grupės: gamtiniai ištekliai, darbo jėga ir kapitalas. Tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti įmonės pasirenka tokį veiksnių derinį, kad būtų galima gaminti panaudojant minimalias sąnaudas (http://e-terminai.lt/ekonomika/gamybos-veiksniai).

Gamybos ištekliai – visuma gamtinių, materialinių, techninių bei dvasinių jėgų, kurios gali būti panaudotos gaminant įvairias prekes, teikiant paslaugas. Kadangi jie būtini organizuojant gamybą, todėl vaidina labai svarbų vaidmenį ekonomikoje – jų dėka užtikrinamas nepertraukiamas gamybos procesas, atkuriami gamybai reikalingi gamybos veiksniai, sukuriamos žaliavos, pagaminami mechanizmai gamybinei veiklai užtikrinti, statybinės medžiagos, technika, automatizavimo, transporto priemonės ir kt. Racionalaus šių išteklių naudojimo rezultate bei pritaikant pažangiausias technologijas pagaminamas pakankamas kiekis produktų, tai leidžia didinti ūkių pajamas, pelną, stiprinti valstybės ekonomiką, gerinti bei didinti veiklos ekonominį efektyvumą. Ekonominiai ištekliai rūšys: materialiniai- techniniai, finansiniai, informaciniai ir darbo. Paskutiniu metu dažnai akcentuojamas ir dar vienas – ketvirtas – gamybos veiksnys – kvalifikacija, pavyzdžiui pagalba besivystantiems kraštams kapitalo forma (moderniais įrengimais) tik tada prasminga ir efektyvi, kai aptaranavimui reikia kvalifikuotos darbo jėgos. Antra vertus, kvalifikacija yra neatsiejama darbo – darbo jėgos savybė, todėl galima abejoti ar reikalingas jos išskyrimas (B. Martinkus, A. Sakalas, A. Savanevičienė, 2006, p. 36).

Šiame skyriuje bus nagrinėjama darbuotojų skaičius ir jų struktūra bei įmonės turtas ir jos struktūra. Analizuosime darbuotojų skaičiaus kitimą, darbo dienų skaičių, vidutinį darbo užmokestį ir įmonės turto pokytį.

2.1.1. Darbuotojų skaičius ir jų struktūra

Darbo užmokestis – darbo įvertinimas pinigais. Tai gali būti pareiginė alga (mėnesinė alga), laikinis, vienetinis darbo užmokestis, premijos, priemokos, priedai. Pasirenkant darbo užmokesčio formas ir sistemas, reikia siekti tam tikrų darbo užmokesčio tikslų:

Padėti konkuruoti darbo rinkoje, nes nustačius per mažą darbo užmokesčio lygį, įmonė nesugebės pritraukti ir išlaikyti reikiamų darbuotojų;

Garantuoti darbo sąnaudų efektyvumą, t.y. kurti pridedamąją vertę be papildomų sąnaudų;

Motyvuoti darbuotojus geriau atlikti darbus.

VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ bendras darbo užmokesčio fondas 2599,9 tūkst. litų, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2424 litai. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkinantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį (J. Žvinklys, E. Vabalas, 2006, p. 249). Vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio vidurkis yra pavaizduotas 2.1.1.1. lentelėje.

2.1.1.1. lentelė

VĮ „Kauno miškų urėdijos“ vidutinis darbo užmokestis per mėnesį

(Sudaryta remiantis www.kaunmu.lt)

Iš analizuojamo vidutinio darbo užmokesčio matyti, kad miškų urėdas uždirba daugiausiai – 7166 litus per mėnesį, padalinių vadovai – 3765 litus per mėnesį, o mažiausias vidutinis darbo užmokestis yra darbininkų – 1956 litai per mėnesį. Taigi VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos rinkoje, darbo kokybės ir įmonės rezultatų.

Darbo užmokestis yra pagrindinė skatinimo gerai dirbti įmonėje forma. Tačiau, kad darbas būtų efektyvesnis galima taikyti ne tik materialines skatinimo priemones, bet ir nematerialines, tokiu atveju darbuotojų skaičius įmonėje padidėja, nes didelis dėmesys kreipiamas, ne tik žmogaus atliktam darbui, bet ir jo savijautai darbe. 2.1.1.1. grafike pavaizduotas darbuotojų skaičiaus kitimas nuo 2013 metų lapkričio 1 dienos iki 2014 metų spalio 1d.

2.1.1.1. pav. Darbuotojų skaičiaus pokytis VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ (Sudaryta autorių)

Analizuojant dviejų metų pokytį galima įžvelgti akivaizdų darbuotojų padidėjimą įmonėje nuo 2014 metų kovo 1 dienos iki 2014 metų balandžio 1 dienos. Vidutinis darbuotojų skaičius VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ yra 88 darbuotojai. Kovo 1 dieną „Kauno miškų urėdijoje“ dirbo 81 darbuotojas, o balandžio mėnesį darbuotojų skaičius šoktelėjo iki 98. Įmonės dažniausiai didina darbuotojų skaičių, siekdamos patenkinti išaugusią paklausą. Pelnas didėja, taip atsitiko VĮ „Kauno miškų urėdijai“. Daugiausiai darbuotojų dirbo 2014 metais balandžio mėnesį – 98, o mažiausiai – 81 darbuotojas, 2014 metais sausio ir vasario mėnesiais.

2.1.1.2. lentelė

Darbuotojai pagal lytį (Sudaryta autorių)

2.1.1.2. pav. Darbuotojų skaičius iš viso (Sudaryta autorių)

2.1.1.3. pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį (Sudaryta autorių)

Analizuojant VĮ „Kauno miškų urėdijos“ darbuotojus nuo 2011 iki 2014 metų buvo pastebėta, kad darbuotojų pokytis pavaizduotas 2.1.1.2. paveiksle yra ryškiai matomas, o pažvelgus į 2.1.1.2. lentelę pokytis nėra jau labai didelis. Nagrinėjant darbuotojus pagal lytį yra matoma, kad vyrų urėdijoje dirba daugiau nei moterų. Moterų ir vyrų skaičius šioje įmonėje nežymiai keitėsi. Per nagrinėjamą laikotarpį, 2011 – 2014 metus, darbuotojų pasiskirstymas urėdijoje išliko beveik toks pat, lyginant 2011 ir 2014 metus moterų skaičius net sumažėjo, o vyrų liko vienodas.

2.1.2. Įmonės turtas ir jo struktūra

Įmonės turtas – ekonominiai ištekliai, kad įmonė galėtų veikti. Visas turtas yra išskiriamas į dvi pagrindines grupes:

Ilgalaikis turtas – turtas, kuris naudojamas ilgiau negu vienerius metus, skirtas ekonominiai naudai gauti.

Trumpalaikis turtas – turtas, kuris sunaudojamas per vienerius metus arba per vieną gamybos ciklą.

Kiekviena įmonė, taip pat ir VĮ „Kauno miškų urėdija“ turi turtą, kuris padeda urėdijai siekti užsibrėžtų tikslų. Žemiau esančiose 2.1.2.1. lentelėje ir pateiktose diagramose.

2.1.2.1. lentelė

VĮ „Kauno miškų urėdijos“ struktūra ir kitimas (Sudaryta autorių)

2011 metai

2012 metai

2013 metai

2.1.2.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas 2011 – 2013 metais (Sudaryta autorių)

Buvo analizuojama VĮ „Kauno miškų urėdijos“ įmonės turto struktūra ir kitimas 2011-2013 metais. Nustatyta, kad per nagrinėjamą laikotarpį turto struktūroje didesnę dalį sudaro ilgalaikis turtas 54,47 %. Analizuojant turto kitimą lyginant 2013 su 2011 metais daugiausiai padidėjo trumpalaikis turtas 123,33 %. Lyginant 2013 metus su 2012 metais daugiausiai padidėjo taip pat trumpalaikis turtas 115,67 %. Tai įtakojo gaunamas pajamas iš parduotos produkcijos.

2.2. Gamybos kaštai ir jų kitimas

Gamyba – procesas, kurio metu, naudojant gamybos veiksnius taikant techninius technologinius, organizacinius santykius, gaunami gamybos rezultatai.

Naudojant gamybos veiksnius įmonės susiduria su išlaidomis (kaštais). Pastoviųjų gamybos veiksnių išlaidos yra pastovieji kaštai, o kintamųjų gamybos veiksnių – kintamieji kaštai.

Pastovieji kaštai – palūkanos, nuomos mokestis, darbo užmokestis.

Kintamieji kaštai – žaliavų įsigijimo kaina, elektros energijos kaina ir kt.

VĮ „Kauno miškų urėdija“ turi sąnaudų, kurios yra įvairiai klasifikuojamos, veiklos, pardavimo, bendrosios ir administravimo, darbo ir kt. Sąnaudos skiriasi nuo išlaidų, nes pastarosios reiškia pinigų išmokėjimą ir nebūtinai siejasi su prekių gamyba ir paslaugų teikimu. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ sąnaudos ir jų kitimas 2011 – 2013 metais yra pateiktos 2.2.1. lentelėje bei diagramose.

2.2.1. lentelė

VĮ „Kauno miškų urėdijos“ sąnaudų pokyčiai (Sudaryta autorių)

2011 metai

2012 metai

2013 metai

2.2.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ sąnaudos 2011 – 2013 metais (Sudaryta autorių)

Nagrinėjama VĮ „Kauno miškų urėdijos“ išlaidų struktūra ir kitimas 2011-2013 metais. Nustatyta, kad per nagrinėjamą laikotarpį išlaidų struktūroje 2011 metais didžiausią dalį sudaro miško išteklių atkūrimo ir gausinimo sąnaudos – 52,39 %, mažiausią – ekologinės bei socialinės veiklos sąnaudos, šiais metais jų iš viso nebuvo. 2012 metais didžiausią dalį išlaidų sudaro taip pat miško išteklių atkūrimo ir gausinimo sąnaudos, mažiausią – 6,41 % pardavimo sąnaudos. 2013 metais didžiausią išlaidų dalį sudaro miško išteklių atkūrimo ir gausinimo sąnaudos – 42,48 %, mažiausią – 6,02 % ekologinės bei socialinės veiklos sąnaudos. Analizuojant sąnaudų kitimą lyginant su 2013 su 2011 metais daugiausia išlaidų buvo skirta veiklos mokesčių sąnaudoms – 113,94 %. Lyginant 2013 su 2011 metais daugiausia išlaidų skirta taip pat veiklos mokesčių sąnaudoms – 119,67 %. Sąnaudų kaita per nagrinėjamą laikotarpį nėra labai ryškiai pakitusi, todėl VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veikla yra stabili.

2.3. Finansiniai ištekliai ir jų struktūra

Finansiniai ištekliai – tai piniginės lėšos skirtos ekonominei veiklai, tokie kaip grynieji pinigai, vertybiniai popieriai ar investicijos. Jie yra skirstomi į:

nuosavą turtą;

skolintą turtą.

Nuosavas turtas arba nuosavas kapitalas – tai, turto dalis, likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus. Nuosavą kapitalą sudaro: įstatinis kapitalas, pasirašytasis neapmokėtas kapitalas, akcijų priedai bei savos akcijos, perkainojimo rezervas bei privalomasis rezervas, savoms akcijoms įsigyti ir kiti rezervai bei nepaskirstytasis pelnas.

Skolintas turtas arba kitaip įsipareigojimai – tai, prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Įsipareigojimai yra ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Ilgalaikis įsipareigojimas – įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti vėliau kaip per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai – įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą (J. Žvinklys, E. Vabalas, 2006, p. 62).

Kiekvienos įmonės balanse yra nurodomi ne tik nuosavas kapitalas ar įsipareigojimai, bet ir dotacijos, subsidijos. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ nuosavas ir skolintas turtas yra pateiktas 2.3.1. lentelėje.

Dotacijos – tai, valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas.

Subsidijos – tai, valstybės ar savivaldybės institucijų bei kitų trečiųjų asmenų parama, skirta plataus vartojimo prekių (paslaugų) kainoms išlaikyti ar sumažinti, arba šių prekių gamybos (paslaugų teikimo) mastui išlaikyti.

2.3.1. lentelė

VĮ „Kauno miškų urėdijos“ nuosavas ir skolintas kapitalas (Sudaryta autorių)

2.3.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ nuosavas ir skolintas turtas (Sudaryta autorių)

Analizuojamas įmonės nuosavas kapitalas, kuris per 2011 – 2013 metų nustatytą laikotarpį nežymiai pakito. Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įmonėje 2013 metais buvo 14 167 438 litai, tai rodo, kad 2013 metais nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai buvo didžiausi. Nuosavą finansavimą VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ sudaro trumpalaikės paskolos, kurios lyginant su 2011 ir 2012 metais išaugo iki 13,85 %. Lyginant su 2013 metais nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų daugiau buvo 2011 metais, nuosavas kapitalas sudarė – 105,13 %, o įsipareigojimai – 210,78 %. Dotacijų ir subsidijų pokytis aiškiai matomas, kadangi kritimas yra žymus, nuo 2011 iki 2013 metų jos krito net 0,63 %.

Apibendrinant galime teigti, kad nei viena įmonė neapseina be gamybos veiksnių, viena iš svarbesnių yra darbo jėga, kurią atlieka darbuotojai turintys tam tikrą kvalifikaciją. Kiekvienas darbuotojas gauna atlygį už atliktas savo pareigas numatytas darbo sutartyje kas mėnesį. Šiems darbuotojams alga yra mokama iš įmonės gaunamų pajamų. VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ darbo užmokestis priklauso nuo darbo pobūdžio bei darbo kokybės ir įmonės rezultatų. Šios įmonės darbuotojai yra tiek vyrai, tiek moterys. Didžiąją darbuotojų dalį sudaro vyrai, kurie dažniausia dirba sunkų fizinį darbą. Prie nuolatinių darbuotojų pavasarį prisijungia sezoniniai darbininkai, kurie artėjant rudeniui palaipsniui mažėja. VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ ilgalaikis turtas per nagrinėjamą laikotarpį nuo 2011 metų iki 2013 metų sudarė didesnę dalį nei trumpalaikis turtas, bet 2013 metais ilgalaikis ir trumpalaikis turtas supanašėjo. Ši įmonė kaip ir kitos patiria įvairias išlaidas bei sąnaudas, kurių kaita per 2011 – 2013 metus nėra labai ryškiai pakitusi, todėl VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veikla yra stabili. Daugiausia dėmesio yra skiriama miškų išteklių atkūrimo ir gausinimo sričiai, kuriai reikia daug išlaidų bei priežiūros. Finansiniai ištekliai yra svarbūs VĮ „Kauno miškų urėdijoje“, nes joje parodomas įmonės nuosavas ir skolintas turtas. Nuosavas kapitalas sudaro didesnę dalį nei dotacijos, subsidijos ar įsipareigojimai.

3. VĮ „KAUNO MIŠKŲ URĖDIJOS“ VEIKLOS EFEKTO IR EFEKTYVUMO VERTINIMAS

3.1. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veiklos efekto (rezultatų) kitimas

Kiekviena įmonė, norėdama išsilaikyti rinkoje ir sukurti pelną, savo veiklos procese naudoja įvairius išteklius. Kuo efektyviau šie ištekliai panaudojami, tuo greičiau ir geriau pagaminama produkcija ar suteikiamos paslaugos. Tam tikslui įmonėje veikia ekonominių rodiklių sistema, kurios pagrindinės rūšys yra:

Faktoriniai – parodo įmonės vystymosi pradžią.

Rezultatiniai (ekonominio efekto) – įmonės pagaminta produkcija, pajamos ir bendrasis pelnas.

Ekonominio efektyvumo – santykiniai rodikliai, parodantys rezultatą ir tam rezultatui pasiekti faktorinių rodiklių santykį.

Kaip ir kiekvienoje įmonėje pinigų srautas, aprūpindamas gamybos ar paslaugų mokėjimo priemonėmis – pinigais, kuris garantuoja gamybos ir finansinės veiklos efektyvumą. Pelnas parodo viso įmonės kolektyvo veiklą, ūkinių reiškinių tarpusavio vidaus ryšius: efektyvumą, darbo našumą ir kt. Tai parodo tiek teigiamas, tiek neigiamas įmonės darbo puses, tiek įmonės kolektyvo laimėjimus, tiek nesėkmes. Todėl pelną galima vadinti įmonės darbo efektyvumo ir jos veiklos vertinimo matu (J. Mackevičius, 2005, p. 175). 3.1. lentelėje ir diagramoje yra pateikti duomenys, kurie rodo įmonės pelną per 2011 – 2013 metus.

3.1. lentelė

VĮ „Kauno miškų urėdijos“ pelno pokyčiai (Sudaryta autorių)

3.1. pav. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ pelno kitimas 2011 – 2013 m. (Sudaryta autorių)

Analizuojant VĮ „Kauno miškų urėdijos“ ekonominius veiklos rodiklius, buvo nustatyta, kad per nagrinėjamą laikotarpį didžiausią dalį sudaro pardavimo pajamos. Lyginant 2013 ir 2011 metus daugiausia sudaro grynasis pelnas (nuostoliai) 140,22 %, mažiausią – veiklos pelnas (nuostoliai) – 63,65 %. O palyginus 2013 ir 2012 metus pelnas ir pajamos labai išaugo, tai lėmė parduotos produkcijos kiekis, darbo jėga, kadangi veiklos pelnas sudaro 146,53 % viso pelno, o mažiausią – bendrasis pelnas (nuostoliai) 111,23 %.

3.2. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veiklos ekonominis

efektyvumas ir jo kitimas

Veiklos efektyvumas – santykiniai rodikliai parodantys rezultatą ir tam rezultatui pasiekti rodiklių santykį. Veiklos efektyvumas yra plati sąvoka, kuri apima tiek pačius darbuotojus, viršininkus, pačią įmonę ir jos veiklą. Svarbiausia yra numatyti tikslą ir pagal jį remtis, kai kurios įmonės tikslą pasirenka pardavimų sferą, kitos pelną ir netgi tai, kas geriausiai sekasi daryti bei gaminti. Žinant įmonės tikslus galima vertinti jos siekius bei galimybes, kaip greitai ji pasieks tikslą. Tolygiai siekiant tikslo, pamažu pereinama prie ,,apskaičiuojamo“ efektyvumo. Tačiau svarbiausia ko įmonė siekia, ar patenkinti mažumos poreikius ir likti smulkia įmone, ar siekti didesnių tikslų. Tokios įmonės efektyvumą galima skaičiuoti ir remiantis apyvarta, pelnu, akcininkų gaunamais dividendais, akcijų verte, tačiau jei įmonė yra ne akcinė bendrovė, akcininkų nėra ir jie nepriklauso. Dažniausia efektyvumą suprantame kaip gamybos išteklių panaudojimo lygį, garantuojantį didžiausią produkcijos apimtį. Pirmosios veiklos efektyvumo didinimu susirūpino gamybos sektoriaus įmonės. Vis dėlto, dabar veiklos racionalizavimo ir kokybės vadybos principai veikia tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuose, yra paplitę ir paslaugų, ir prekybos srityse.

Veiklos ekonominis efektyvumas – racionalus lėšų gamybos procese cirkuliavimas, duodantis teigiamą gamybos rezultatą, greitą gamybos proceso ciklą, kurio metu ne tik sukuriamas pelnas, bet ir pinigų srautas, reikalingas gamybos proceso tęstinumui palaikyti (J. Mackevičius, 2005, p. 228). Tačiau galima pastebėti, kad visoje efektyvumo apibrėžimų įvairovėje vyrauja bendras aspektas, jungiantis visus šios sąvokos apibrėžimus tai – veiklos kokybė, produktyvių pastangų panaudojimo lygis, tikslų realizavimui, tinkamai panaudojus turimus išteklius, kurių sunaudojimas atsiperka.

Ekonominio efektyvumo rodikliai:

Našumas;

Pelningumas;

Likvidumas;

Stabilumas.

Našumo rodiklis – parodo kiek vienas darbuotojas pagamina produkcijos.

Pelningumo rodikliai – gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais. Rodikliai padeda savininkams ar investuotojams įvertinti įmonės naudingumą. Turto pelningumo rodiklis – tai turto panaudojimo efektyvumo matas. Įmonės turto pelningumas (ROA) apskaičiuojamas pagal šia formulę:

Turto pelningumas išreikštas litais rodo, kiek vienam turto litui tenka grynojo pelno, t.y. parodo kokia turto dalis grįžta grynojo pelno forma.

Pardavimų pajamų pelningumas (grynasis pelningumas) – nusako, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Grynasis pelningumas apibūdina visos tiriamo subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Grynasis pelningumas yra apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Rodiklio mažėjimas parodo, kad būtinos naujovės, įspėja – prekių konkurencingumas smunka.

Likvidumas – galimybė turtą greitai iškeisti į grynuosius pinigus; galimybė greitai nupirkti ar parduoti vertybinius popierius už kainą, artimą rinkos kainai; rodiklis, rodantis įmonės likvidžiojo turto santykį su visu turimu turtu arba su trumpalaikiais įsipareigojimais, taip pat įmonės gebėjimą laiku vykdyti skolinius įsipareigojimus (http://zodynas.vz.lt/Likvidumas). Tarptautinėse rinkose skirtingai vertinami įvairių valstybių pinigai, jų likvidumas proporcingai priklauso nuo pirkimo ir pardavimo maržos. Bendrasis likvidumas yra apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Turto likvidumas nusako, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija įsipareigojimus. Jis apibūdina tiriamo subjekto sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto. Normalu, kai bendrojo likvidumo reikšmė svyruoja tarp 1,2 ir 2. Jei pasiekia 2,5 ir daugiau, tiriamo subjekto vadovybė privalo nustatyti, ar nėra sukaupusi tiek apyvartinių lėšų, jog nepajėgia jų visų panaudoti.

Kaip ir kiekvienoje įmonėje yra apskaičiuojami turto pelningumo, likvidumo bei pardavimų pelningumo rodikliai. Jie yra pateikti 3.2.1. lentelėje. Taip pat žemiau esančiose diagramose yra parodyti atskirų veiklos efektyvumo rodiklių apskaičiavimai.

3.2.1. lentelė

2011 – 2013 m. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veiklos ekonominio efektyvumo rodikliai

(Sudaryta autorių)

3.2.1. pav. Turto pelningumas, procentais (Sudaryta autorių)

3.2.2. pav. Turto likvidumas, vienetais (Sudaryta autorių)

3.2.3. pav. Pardavimų pelningumas, procentais (Sudaryta autorių)

Analizuojant VĮ „Kauno miškų urėdijos“ ekonominės veiklos rodiklius nustatyta, kad turto pelningumas nuo 2011 m. iki 2013 m. išliko vienodas 0,03, tai rodo, kad vienam turto litui gaunama apie 3 centai grynojo pelno. Turto likvidumas 2011 m. buvo mažiausias 0,07, o tolimesniais metais jis palaipsniui nežymiai augo. Tai rodo, kad įmonė yra likvidi ir dėl to gali padengti įmonės įsiskolinimus. Analizuojant pardavimų pelningumą nustatyta, kad toje įmonėje jis yra 2013 m. 4,65%, tai rodo, kad vienam pardavimų pelningumo litui gaunama apie 5 centus pelno.

3.3. VĮ „Kauno miškų urėdijos“ tobulinimo galimybės

Besiremiant miesto esamos būklės analize bei suformuota vizija, išskirti Kauno plėtros prioritetai: konkurencingumo didinimas, subalansuotas aplinkos vystymas ir pažangios visuomenės kūrimas. Remiantis LR Miškų įstatymu ir Aplinkos ministro patvirtinta „Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija“ VĮ „Kauno miškų urėdijos“ vizija yra nuolatos kurti naujus rekreacinės infrastruktūros objektus miškuose (įvairios paskirties takus, apžvalgos aikšteles, atokvėpio vietas, poilsiavietes, stovyklavietes, turizmo trasas) įrengiant ir atnaujinant viešus miškų rekreacinius objektus, gerinant rekreacinių miško valdų infrastruktūrą, įrengiant sveikatingumo (dviračių, jodinėjimo, slidinėjimo) takus, trumpalaikio poilsio vietas, plečiant poilsio zonas neįgaliesiems, paruošiant privažiavimo bei automobilių parkavimo aikšteles, pastatant informacinius ženklus. (http://www.kaunmu.lt/rekreacija). Miško sodmenų išauginimui taikomos palankios technologijos, naudojamos kaimyninėse šalyse bei Lietuvos mokslininkų pripažintos naujovės. Svarbiausi miškų urėdijos strateginiai tikslai yra:

veiklos efektyvumo didinimas;

išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, biologinę įvairovę; formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką; formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas;

tvarkyti ir saugoti jai suteiktus valdyti valstybinius miškus pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus;

užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą, miškų produktyvumo didinimą, medienos tiekimą;

teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus;

miškus tvarkyti pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami, būtų išlaikyta metinė ir periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto;

saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių;

vykdyti nustatytas privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;

informuoti visuomenę apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą.

Šie tikslai padeda pasiekti VĮ „Kauno miškų urėdijos“ viziją, kuri yra pateikta strateginiame plane.

Apibendrinant galima teigti, kad VĮ „Kauno miškų urėdijai“ kaip ir bet kuriai kitai įmonei norint išsilaikyti rinkoje bei sukurti pelną, turi naudoti įvairius išteklius savo veiklos procese. Įmonėje veikia ekonominių rodiklių sistema, kuri parodo pelningumo rodiklius pagal kuriuos buvo nustatyta, kad ši įmonė dirba pelningai. Siekdama geriausių rezultatų VĮ „Kauno miškų urėdija“ turi tobulinti savo veiklą, norėdama tęsti savo veiklą ir toliau. Šioje įmonėje yra sukurtas strateginis planas, kuris padeda tobulinti ir pasiekti norimų veiklos rezultatų.

IŠVADOS

VĮ „Kauno miškų urėdija“ nuo savo įsikūrimo 1919 m. dirba miško ruošos, želdinimo, ugdymo ir kitus darbus, saugo miškus nuo gaisrų, kontroliuoja ūkininkavimą miškuose. Ši įmonė vadovaujasi įvairiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisiniais aktais. Įmonės bendriesiems, ekonominiams, gamtosauginiams ir ekologiniams bei socialiniams tikslams pasiekti yra sudaryta organizacinė struktūra, kuri padeda pasiekti teigiamus rezultatus, tačiau kaip ir visos kitos įmonės VĮ „Kauno miškų urėdija“ turi daug konkurentų, kurie savo teikiamomis paslaugomis siekia išstumti urėdiją iš rinkos. Taigi, ši įmonė turėdama didelius gamtinius išteklius sugeba išsilaikyti rinkoje ir konkuruoti su kitomis įmonėmis.

Šios įmonės darbuotojai yra tiek vyrai, tiek moterys. Didžiąją darbuotojų dalį sudaro vyrai, kurie dažniausia dirba sunkų fizinį darbą. Prie nuolatinių darbuotojų pavasarį prisijungia sezoniniai darbininkai, kurie artėjant rudeniui palaipsniui mažėja. VĮ „Kauno miškų urėdijoje“ ilgalaikis turtas per nagrinėjamą laikotarpį nuo 2011 metų iki 2013 metų sudarė didesnę dalį (54,47%), nei trumpalaikis turtas (45,53%), bet 2013 metais ilgalaikis (50,28%) ir trumpalaikis turtas (49,72%) supanašėjo. Ši įmonė kaip ir kitos patiria įvairias išlaidas bei sąnaudas, kurių kaita per 2011 – 2013 metus nėra labai ryškiai pakitusi, todėl VĮ „Kauno miškų urėdijos“ veikla yra stabili. Daugiausia dėmesio yra skiriama miškų išteklių atkūrimo ir gausinimo sričiai (vidutiniškai apie 45,10%). Finansiniai ištekliai yra svarbūs VĮ „Kauno miškų urėdijoje“, nes joje parodomas įmonės nuosavas ir skolintas turtas, kuriame nuosavas kapitalas (vidutiniškai apie 81,60%) sudaro didesnę dalį, nei dotacijos, subsidijos (vidutiniškai apie 8,44%) ar įsipareigojimai (vidutiniškai apie 9,96%).

VĮ „Kauno miškų urėdijai“ norėdama išsilaikyti rinkoje bei gauti pelną, turi naudoti įvairius išteklius savo veiklos procese. Įmonėje veikia ekonominių rodiklių sistema, kuri parodo pelningumo rodiklius: turto pelningumas (2013 m. – 3%), likvidumas (2013 m. – 0,14), pardavimų pelningumas (2013 m. – 4,65%). Urėdiją padeda išlaikyti valstybė, todėl yra daugiau galimybių išsilaikyti rinkoje ir konkuruoti su kitomis panašia veikla užsiimančiomis įmonėmis. Tai parodo veiklos ekonominio efektyvumo rodikliai pagal kuriuos buvo nustatyta, kad ši įmonė dirba pelningai. Taigi, norint pasiekti geriausių rezultatų VĮ „Kauno miškų urėdija“ turi tobulinti savo veiklą, kad gautų kuo daugiau pajamų. Tam yra reikalingas strateginis planas, kuris padeda siekti užsibrėžtų tikslų.

2014-11-10 Iveta Prunskutė

Aistė Skridlaitė Ieva Skridlaitė

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, 1994 m. Lapkričio 22 d. Nr. IX-1925 (nuo 2004 05 01) (Žin., 2003, Nr. 123-5593).

Mackevičius J. Įmonės veikos analizė. – Vilnius, 2005.

Martinkus B., Sakalas A., Savanevičienė A., Darbo išteklių ekonomika ir valdymas. – Kaunas, 2006.

Martinkus B., Žičkienė S., Žilinskas V. Įmonės ekonomika. – Šiaulių universitetas, 2002.

Ragauskienė R. Teisės enciklopedija. – Vilnius, 2007.

Žvinklys J., Vabalas E. Įmonės ekonomika studentams ir verslininkams. – Vilnius, 2006.

Gamybos veiksniai. Prieiga per internetą: http://e-terminai.lt/ekonomika/gamybos-veiksniai (žiūrėta 2014-10-14)

Teisės aktai. Prieiga per internetą: http://www.infolex.lt/lite/ta/65776 (žiūrėta 2014-10-14)

VĮ „Kauno miškų urėdija“. Prieiga per internetą: http://www.kaunmu.lt/ (žiūrėta 2014-10-07)

Strateginis planas. Prieiga per internetą: http://www.kaunmu.lt/rekreacija (žiūrėta 2014-10-23)

Darbuotojų skaičius. Prieiga per internetą: http://rekvizitai.vz.lt/imone/kauno_misku_ uredija/ (žiūrėta 2014-10-16)

Valstybės valdomos įmonės. Prieiga per internetą: http://vkc.vtf.lt/imones/kauno-misku-uredija (žiūrėta 2014-10-07)

Likvidumo sąvoka. Prieiga per internetą: http://zodynas.vz.lt/Likvidumas (žiūrėta 2014-10-20)