1. Gaminių gamybos mastą per metus.
Pagal pateiktus duomenis turėsime įvertinti įmonės veiklą ,ar Inai bus sėkminga, ar atsipirks patirtos išlaidos ir veikla bus efektyvi. Turėsime apskaičiuoti reikalinga darbininkų skaičių, tam kad būtu užtikrintas gamybos masto įvykdymas. Kiek bus reikalinga medžiagų programai įvykdyti, ar turimu įrengimų skaičiaus užteks ar bus perdaug .Nuo gamybos masto priklauso vieno gaminio išlaidos. Augant gamybos apimčiai mažėja produkcijos vieneto išlaidos.Žinant visa pardavimų mastą per metus, kyla klausimas, kaip ji suderinti su gamybos mastu. Planuojant gamybos mastą svarbu numatyti jo apimtis trumpesniam laikotarpiui (pavyzdžiui mėnesiams), t.y. užsiimti vadinamuoju kalendoriniu planavimu. Metinis gamybos mastas pirmiausia suskirstomas mėnesiais. Tai daroma remiantis darbo dienų skaičiumi.
2. Įrengimų panaudojimo koeficientą. Įrengimų nusidėvėjimo sąnaudas.
Pagrindinis priemonės kurios dalyvauja produkcijos gamybos procese, nusidėvėjimui skaičiuoti, kai įrengimų nusidėvėjimas tiesiogiai priklauso nuo jomis pagamintos produkcijos. Tuomet nusidėvėjimo suma, tenkanti produkcijos vienetui, apskaičiuojama pagal formulę:
Ilgalaikio materialiojo _ Ilgalaikio turtoturto pradinė vertė likvidacinė vertė Nusidėvėjimas tenkantis = vienam produkcijos Numatomas pagaminti šiuo turtu produkcijos vienetui. Kiekis per visa jo naudojimo laikotarpį
Mūsų įmone gamina produkcija įvairių asortimentų. Turime komplektą 001, kuris sudaro: antklodės užvalkalas, paklodė, užvalkaliukas,kurioms pasiūti skirta įvairios laiko normos. Pasiuvimui reikia: Antklodės užvalkalas – 0,25 Paklodes – 0,17 Užvalkaliukas – 0,17Iš viso – 0,59
Komplekto 002 pasiuvimui: Antklodės užvalkalas – 0,25 Paklodė – 0,17 Užvalkaliukai 2vnt. – 0,17*2Iš viso: 0,76
Paklodė 005 – 0,17
Dabar galima apskaičiuoti kiek laiko užima pasiūti planuojamų metais ketina parduoti vienetu, kur N=31 ( „N“ – mano eilės numeris pagal sąrašą žurnale) Komplektas 001 30000+N=30031val. Komplektas 002 15000 val. Paklodė 005 35000+10*31=35310vnt.
Komplektas 001 30031*0,59=17718.29 val. Komplektas 002 15000*0,76=11400 val. Paklodė 35310*0.17=6002.7 val.
Visus gaminius pasiuvimui skirta: 17718,29+11400+6002,7=35120,99 val.Vidutine laiko pasiuvimo norma vienam vidutiniu komplektui pasiūti: (0,59+0,76+0,17)/3=0,506
Vidutinis vienetu kiekis per 10 metų:35120,99 *10=694090,7115 vnt.( 69409,07 vnt. per metus) 0,506Įranga Vienetai Kaina (Lt) Bendra kainaSiuvimo mašinos 20 5524 110480Sukirpimo stalas su elektriniu sukirpimo peiliu 10 1273 12730Lyginimo stalas su garo generatorium 6 11552 69312Pagalbinė darbo vieta 4 750 3000Taigi siuvimo mašinų nusidėvėjimo sąnaudos per 10 metų tenkantis vienam gaminiui:110480-10% = 0,14325 lt. 694090,7115
Tokių pačių principu apskaičiuojamos ir sukirpimo stalo su elektriniu sukirpimo peiliu nusidėvėjimo sąnaudos:Sukirpti komplektą 001: Antklodės užvalkalas – 0,17 Paklodė – 0,1 Užvalkaliukas – 0,07 Iš viso: 0,34Komplektą 002: Antklodės užvalkalas – 0,17 Paklodė – 0,1 Užvalkaliukai 2vnt. – 0,14 Iš viso: 0,48
Paklodę 005 – 0,1
Kompl. 001 30031*0,38=10210.54Kompl. 002 15000*0.48=7200Pakl. 35310*0.1=3531Visus gaminius sukirpti: 20941,54 val.Vidutine laiko sukirpimo norma vienam vidutiniam komplektui sukirpti: (034+0,48+0,1)/3=0.306 Vidutinis vienetu kiekis per 10 metų:20941,54/0.306*10 = 684364,05 vnt. (68436,405 per metus)12730-10% = 0.01674 lt.684364,05
Liginimas sudaro 20% nuo siuvimui sugaištamo laiko tai:Kompl. 001 Antklodės užvalkalas – 0,05 Paklodė – 0,034 Užvalkaliukas – 0,034 Iš viso: 0,118
Kompl. 002 Antklodės užvalkalas – 0,05 Paklodė – 0,034 Užvalkaliukai 2vnt. – 0,068 Iš viso: 0,152Paklodė005 – 0,034
Kompl. 001 30031*0,118=3543.64Kompl. 002 15000*0.152=2280Pakl. 005 35310*0.034=1200.54 Visus gaminius išliginti: 7024.9 val.Vidutine laiko norma vienam vidutiniam komplektui išliginti: (0.118+0.152+0.034)/3=0.17024.19/0.1*10=702419 vnt. (70241,9 vnt.per metus)Liginimo stalo su garo generatorium nusidėvėjimo sąnaudos: 69312-10% = 0.0888 702419
Pagalbines darbo laiko sąnaudos sudaro 20% nuo siuvimui sugaištamo laiko, tai tiek pat , kiek sudaro gaminių lyginimo laikas. Galima iškart apskaičiuoti pagalbinės darbo vietos nusidėvėjimo sąnaudas.3000-10% = 0,0038 702419
Kompiuterio nusidėvėjimo sąnaudos: Kompiuterio kaina 3700*4=14800; planuojamas eksploatacijos laikas 5 metai.Šio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu metodu. Šiuo metodu skaičiuojant nusidėvėjimą daroma prielaida, kad materialusis turtas nusidėvi kiekvienais naudojimo metais vienoda suma. Vadinasi kompiuteriai bus nudėvėti vienodomis sumomis kasmet per 5 metus. Nusidėvėjimui apskaičiuoti naudojama formulė:
Ilgalaikio materialiojo _ Numatoma likvidacinėTurto pradinė vertė vertė Metinė ilgalaikio = materialiojo turto nusidėvėjimo suma Turto naudojimo laikas (metų skačių)
Tada: (14800-10%)/5=2664 lt. per metus
3. Medžiagų poreikis ir išlaidos metinei gamybos programai įvykdyti.
Pagrindinės medžiagos sudaro pagrindinę užbaigto produkto dalį tiek natūrine išraiška, tiek ir vertiniu požiūriu. Išlaidos materialiniams ištekliams dažniausiai sudaro daugiau kaip 50 proc. Visų išlaidų.Kad pagaminti visą įmonių produkcija, reikia panaudoti pagrindinės medžiagos, t.y. siūlai, adatai, įpakavimo maišeliai, etikes ir lipdukai. Mums duota, kad per mėnesį dirbant viena pamaina išlaidos pagalbinėm medžiagom sudaro vidutiniškai 1500 lt. Tai reiškia, kad per metus susidaro sekanti suma 1500*12=18000 lt. Siuvimo ir kai kuriuose kitose pramonės šakose, kurių produkcija susideda iš didesnio ar mažesnio detalių skaičiaus, medžiagų sunaudojimo norma iš pradžių nustatoma detalėms. Vėliau, remiantis šiomis detalinėmis normomis, nustatoma suvestinė tos medžiagos sunaudojimo norma produkcijos vienetui. Iš 4 lenteles mes paėmėm sunaudojamo medvilninio audinio normas. Jei audinys 0,80m pločio:Kompl. 001: užvalkalas 140*200 – 6,12mPaklodė 120*200 – 4,08mUžvalkaliukas – 1,25mIš viso: 11,45m
Kompl. 002: užvalkalas 220*200 -10,20mPaklodė 180*200 – 4,08mUžvalkaliukai 2vnt. – 1,25*2=2,50m Iš viso: 16,78Paklodė005 156*200 – 4,08
Kad pagaminti komplektą 001 per metus prireiks:30031*11,45=343854,95m;Komplekto 002 – 15000*16,78=251700m;Paklodžių – 35310*4,08=144064,8mIš viso prireiks 343854,95+251700+144064,8=739619,75mAudinio vienam ritinyje yra 100m, tai 739619,75/100=7396.2 ritinių.
Paskaičiuojame kokios pinigų sumos reiks nusipirkti visam audiniui: Medvilninių audinio sutartinė kaina 1,60 lt. už metrą.Komplektas001 343854,95*1,60 = 550167,92 lt.Komplektas002 251700*1,60 = 402720 lt.Paklodė 144064,8*1,60 = 230503,68 lt. Už viso audinio kieki: 739619,75*1,60=1183391,6 lt.
4. Administracijos darbuotojų, darbininkų ir pagalbinių darbininkų skaičius.
Didelę įtaką įmonės valdymo aparato struktūrai ir jos darbui turi darbuotojų skaičius. Be abejo, reikia visokeriopai mažinti ir piginti valdymo aparatą, didinti jo veiklos efektyvumą.Gana tikslus administracijos darbuotojų skaičius nustatomas pagal atskiras valdymo funkcijas gali būti nustatytas remiantis veiksniais, turinčiais įtakos tai valdymo funkcijai tam tikroje ekonominėje veikloje.Mūsų įmone ne labai didele, ir jos veiklos gali valdyti po viena: direktorius, buhalteris, administratorė, vadybininkas, technologas, sandėlininkas.
Pagrindinis darbuotojų skaičiaus planavimo uždavinys – nustatyti minimalų jų skaičių užsibrėžtiems įmonės tikslams pasiekti. Darbuotojų planinis poreikis nustatomas pagal įmonėje priimtą darbuotojų skirstymą į grupes: administracijos darbuotojas darbininkai pagalbiniai darbininkaiSiuvimo įmonėje „Vilnelė“ gamybos procese didžiausią dalį sudaro darbininkai. Darbininkų skaičius , reikalingas numatytoms užduotims įvykdyti gali būti skaičiuojamas šiais labiausiai paplitusiais metodais: • pagal išdirbio normas;• pagal darbo imlumą (sąnaudas);• pagal darbo vietų skaičių; • pagal aptarnavimo normas. Mes pabandysim paskaičiuoti darbuotojo skaičius pagal darbo imlumą (sąnaudas) taip: gamybos programos (atliekamų darbų) darbo sąnaudas (Di) apskaičiuojamos kiekvieno pavadinimo produkcijos kieki (Gi) dauginant iš produkcijos vieneto planinio normatyvinio (standartinio) darbo imlumo ( tn), planuojamos išdirbio normų įvykdymo koeficientas (produkcijos natūrinių vienetų kiekis, kuris turi būti pagamintas per tam tikrą laiko vienetą). Darbininkų skaičius tada skaičiuojamas pagal formulę:Čia: Di – gamybinės programos imlumas, nh;tni – planinės (standartinės) laiko normos vienam i-tajam gaminiui , nh;Gi – i-tojo pavadinimo planinis gaminių skaičius, vnt; Fef – planinis vieno vidutinio sąrašinio darbininko laiko fondas, h;i – gaminių pavadinimų skaičius;Kn – planuojamas išdirbio normų įvykdymo koeficientas.
Fef – efektyvus vieno darbininko darbo laiko fondas, valandomis,kuris apskaičiuotą darbo laiko fondą dauginant iš darbo dienos trukmės (td)
Darbo dienos trukmė nustatoma pagal darbo dienų skaičių per savaite. Darbo laiko trukmė per savaitę negali būti ilgesnė kaip 40 valandų. Jeigu įmonė dirba 5 dienos per savaite, tai reiškia kad darbo diena bus 40/5=8hEfektyvus darbo laiko fondas apskaičiavimas:• Nominalus darbo laiko fondas (Fn) – 254d.• Iš nominalaus darbo laiko fondo atimami leistini neatvykimai į darbą (N). Jie išreiškiami nedirbamų dienų skaičiumi. Neatvykimą sudarys:Kasmetinės atostogos – 28 kalendorinės dienos (20 darbo dienų)Neatvykimai dėl ligos sudaro vidutiniškai 2% – 5,08 dienų.
Mokymosi atostogasKiti leisti neatvykimaiĮrengimams remontuoti 3% nominalaus darbo laiko fondo – 7,62 dienųAtėmus iš nominalaus darbo laiko fondo leistinus neatvykimus (dienomis), surandamas efektyvus darbininko darbo laiko fondas darbo dienomis:254-20-5,08-7,62=221 dienų• Dabar apskaičiuosime efektyvų vieno darbininko darbo laiko fondas Fef = 221*8=1768hPlaninis gaminių skaičius 30031+15000+35310=80341 vnt.Apskaičiuosime kiek reikia siuvėju planuojamų gaminių kieki pasiūti Laiko norma vienam gaminiui pasiūti – (0,59+0,76+0,17)/3=0.51 80341*0.51 Tada: D = = 23 8*221*1
Tokiu pačiu būdu apskaičiuosime sukirpėju skaičius:Laiko norma vienam gaminiui sukirpti – (0,34+0,48+0,1)/3=0,30680341*0,306Tada: D = = 14 1768*1
Taip pat apskaičiuosime lygintojų skaičius:Laiko norma vienam gaminiui paliginti – (0,118+0,152+0,034)/3=0.180341*0.1Tada: D = = 5 1768*1
Ir pagalbiniu darbininku skaičius bus toks pat. Todėl kad jam skirta ta pačia laiko norma vienam gaminiui. Tai D=5
Apskaičiuojant tokiu metodu mes matom, kad pagaminti planuojama gaminiu kieki per metus reikia pasamdyti 23-siuvėjų, 14-sukerpėjų ir po 5 ligintojų ir pagalbinių darbininkų. Bet įrengimo kiekis nesutampa su darbininkų skaičių. Vieno būdu mes galime nusipirkti dar papildomu įrengimų, arba darbininkui reikia dirbti papildoma laika.
Kad tiksliau apskaičiuoti kiek darbininkų gali dirbti ant turimu darbo vietų, naudojame kitą metodą pagal formulę:
D=Dv*p*Ksąr
Čia: Dv – darbo vietų skaičius;p – darbo pamainų skaičius per parą;Ksąr – koeficientas atvyktiniam darbininkų skaičiui perskaičiuoti į sąrašinį.
Šio koeficiento dydis apskaičiuojamas nominalaus ir naudingo laiko fondų santykis.kai nominalus laiko fondas sudarys 254 darbo dienas, o naudingo laiko fondas – 221,tai:Ksąr = 254/221 = 1.15Tas koeficientas rodo, jog vidutinis sąrašinis darbininkų skaičius yra 15 proc. didesnis už atvyktini.Dv – 20 siuvimo mašinų;10 sukirpimo stalų;6 lyginimo stalų;4 pagalbinės darbo vietų.Tada: D = 20*1*1,15=23 siuvėjųD = 10*1*1.15=12 sukirpėjųD = 6*1*1.15=7 lygintojųD = 4*1*1.15=5 pagalbinių darbininkų
Gaunasi, kad dvi sukirpėjos dirbs papildomai, o vienas lyginimo stalas nereikalingas, ji galima parduoti.
5. Darbininkų pagrindinis ir papildomas darbo užmokestis, būtiną sumokėti socialinio draudimo sumą, bei darbo užmokesčio sumą, tenkanti vienam gaminiui.
Darbo apmokėjimas – darbo įvertinimas pinigais. Tai gali būti pareiginė alga (mėnesinė alga), laikinis, vienetinis darbo užmokestis, premijos, priemokos, priedai.Darbdavys su darbuotoju privalo susitarti dėl darbo apmokėjimo, kurio pagrindinis nuostatos yra numatytos Darbo apmokėjimo įstatyme. Šiuo įstatymu numatyta, kad darbo užmokestis priklauso nuo:• Darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje;• Darbo kiekio ir kokybės; • Konkrečios įmonės veiklos rezultatų; valstybės nustatomo minimalaus valandinio atlygio (minimalios mėnesinės alga).Darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis už minimalų darbo užmokestį (MDU). Nuo 2004 m. sudaro 500 lt.. vadovaujanti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymu, minimalus gyvenimo lygis (MGL) – tai šeimos mėnesinis pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius. Minimalaus gyvenimo lygio dydis sudaro 290 litų per mėnesį.Darbdavys turi sumokėti socialinio draudimo įmokas (31 proc.) nuo darbuotojo darbo užmokesčio, kuris sudaro: 1) 22,5 proc. – pensijų draudimui;2) 3,0 proc. – ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės) draudimui; 3) 1,5 proc. – draudimui nuo nedarbo;4) 1,0 proc. – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui;5) 3,0 proc. – sveikatos draudimui
Be to socialinio draudimo įmokų tarifas – 3 proc.:1) 2,5 proc. – pensijų draudimui;2) 0,5 proc. – ligos ir motinystės , motinystės (tėvystės) draudimui.Nuo 2000 m. sausio 1 d., įvedus naują draudimo rūšį (nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo), samdomieji darbuotojai moka 3 proc., o darbdaviai – 31 proc. nuo apskaičiuoto atlyginimo už darbą dydžio įmokas. Įmonėse yra taikomos įvairios darbo apmokėjimo sistemos. Apskaičiuojamas atlyginimas priklauso nuo darbuotojo dirbto laiko, atlikto darbo apimties ir to darbo sunkumo.Yra taikomas dvi apmokėjimo formos – vienetinė ir laikinė. Darbininkų pagrindinį darbo užmokestį skaičiuosim pagal vienetinė darbo apmokėjimo sistema. Ji gerai tinka įmonėje „Vilnelė“, nes reikia apmokėti už pagamintą produkciją ir nesunkiai galima nustatyti darbo normą. Čia darbininkas stengiasi dirbti intensyvesniais ir kokybiškai įvykdyti savo darbą, nes norės daugiu uždirbti.
Taikant individualų tiesioginį apmokėjimą, darbuotojo uždarbis (Uit) apskaičiuojamas pagal šia formulę: n Uit = ∑ ii * Gi i=1
Čia: ii – įkainis už i-ojo gaminio vienetą, ct.;Gi – i-ojo gaminio kiekis, vnt;i – gaminių pavadinimu skaičius.Įkainis yra darbo užmokesčio suma, mokama už produkcijos vieneto pagaminimą arba operacijos atlikimą.Įkainio dydis apskaičiuojamas taip:
Į = A * tn
Čia: A – atitinkamos kategorijos darbo valandinis tarifinis atlygis; tn – laiko norma gaminiui pagaminti;
Darbininkams nustatomas valandinis atlygis:Siuvimui – 4,50 lt.Sukirpimui – 3,80 lt. už 100% normų įvykdymas.
Tada įkainis siuvimui skaičiuosim taip:Komplektas 001Į = 4,50*0,59 = 2.655Komplektas 002Į = 4,50*0,76 = 3,42 Paklodė 005Į = 4.50*0.17 = 0.765
Darbo užmokestis atskirai kiek vienam gaminiui:U it = 2,655*30031 = 79732,305lt. per metus pasiuti kompl. 001Uit = 3.42*15000 = 51300 lt. per metus pasiuti kompl. 002Uit = 0.765*35310 = 27012.15 lt. per metus pasiuti paklodėsIš viso:158044,45 lt.Iš šios sumos įmone turi sumokėti socialiniam draudimui 31proc. 158044,45*31% = 48993,78 lt.Bendra suma 207038,23 lt.158044,45/23 = 6871,50 lt. (vienos siuvėjos darbo užmokestis per metus)Per mėnesi vidutiniškai 6871,50/12 = 572,62 lt.Vidutini mėnesinės neto darbo užmokesti apskaičiuojamas pagal tokia formulę:
NDU = BDU – ((BDU-DNM)*FAMP) – (BDU*SDM)
NDU = 572,62-((572,62-290)*33%)-(572.62*3%)=462.18 lt.
Sukirpėjų darbo užmokestis Komplektas 001 Į = 3,80*0,34 = 1,292Komplektas 002 Į = 3,80*0,48 =1,824Paklodė 005 Į = 3,80*0,1 = 0,38
Darbo užmokestis kiek vienam gaminiui sukirpti:Uit = 1.292*30031=38800 lt. sukirpti kompl. 001Uit = 1.824*15000=27360 lt. sukirpti kompl. 002Uit = 0.38*35310=13417.8 lt. sukirpti paklodęIš viso:79577,8 lt. visos sukirpėjos darbo užmokestis per metus, 31proc. įmokos socialiniam draudimui 24669,12 lt., bendrą sumą 104246,92 lt.
79577,8/12=6631,48lt. – darbo užmokestis kiek vienos sukirpėjos per metus6631,48/12=552,62lt. – vidutine sukirpėjos darbo užmokestis per mėnesiBet kaip mes apskaičiavom anksčiau, kad pagaminti visų gaminių kieki prireiks 14 sukirpėjų. Paskaičiuosim papildoma darbo užmokesti, jeigu įmone priims sprendimą, kad sukirpėjai turi dirbti papildomą laiką. 14 sukirpėjų padarys 80341 gaminių kiekį12 sukirpėjų – 80341*12/14=6863,71, skirtumas tarp šitų gaminių kiekio – 11477,28 – tai ir bus reikalingas gaminio kieki sukirpti per papildomą laiką.Už 80341 gaminius sukirpėjam reikia užmokėti 79577,8 lt.
Už 11477,28 – 79577,8*11477,28/80341=11369,97 lt.Jeigu darbuotojams reikia dirbti papildomai poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafika įmone turi apmokėti ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu atlygiu. Tai reiškia kad sukirpėjam reikia užmokėti ne mažiau kaip 11369,97*2=22739,94 lt + įmoka socialiniam draudimui 31proc.Bet yra dar vienas būdas ,kad laiku sukirpti planuojamų gaminių kiekį – nupirkti papildomai du sukirpimo stalus, kurių kaina 1273*2=2546 lt. Įmonei naudingiau nupirkti dar papildomų įrengimų, negu mokėti sukirpėjam už papildomą laiką. Pagalbinių darbuotojų, kurie lygina ir įpakuoja produkciją, darbo užmokesti patogu apskaičiuoti pagal laikine darbo apmokėjimo sistema, kur darbuotojo gaunamo atlyginimo dydis priklauso nuo dirbto laiko trukmes. Įmone moka 2,95 lt. už valandą. Tada :5 ligintojų darbo užmokestis – 2,95*8*221*5=26078 lt. per metus. Įmokos soc. draudimui (31proc.) 8084,18 lt5pagalbinių darbininkų darbo užmokestis bus toks pats.Tai reiškia, kad visų pagalbinių darbuotojų darbo užmokesti per metus sudarys 26078*2=52156 lt, kiek vienos atskirai 5215,6 lt. per mėnesi vidutiniškai 5215,6/12=434,63 lt.NDU=434,63-((434,63-290)*33%)-434,63*3%=373,86 lt.Įmones įmoka soc. draudimui 31 proc. 16168,36Mes gaunam darbo užmokesčio sumą lt.:Siuvėjos 158044,45 sumokėti soc. draudimui 48993,78Sukirpėjos 79577,8 sumokėti soc. draudimui 24669,12Pagalbinio darbininko 52156 sumokėti soc. draudimui 16168,36Iš viso: 289778,25 sumokėti soc. draudimui 89818,8680341 visus gaminius pagaminti – 100% 30031 vnt. komplekto 001 sudarys – 37,38%15000 vnt. komplekto 002 sudarys – 18,67%35310 vnt. paklodės 005 sudarys – 43,95%Tai reiškia, kad darbo užmokesčio suma tenkančią vienam gaminiui:Komplektas Nr.001 Komplektas Nr.002 Paklodė Nr.005pasiuvimas 79732,30 51300 27012,15sukirpimas 38800 27360 13417,8Papildymas darbas 19495 9737,52 22922,56Iš viso 138028,21 88397,52 63351,71Sumokėjos soc. draudimui 180816,95 115800,75 146342,45Vienas gaminis 6,021 7,72 4,144
6. Administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymą valstybė nustato tik minimalių mėnesinę algą ir nenustato vadovų, dirbančių privačiame sektoriuje, darbo apmokėjimo sąlygų, jų atlyginimo dydžio skaičiavimo tvarkos. Pagal įstatymą tai nustato įmonių savininkai kolektyvinė sutartyse, o jeigu jos nesudaromos – samdos sutartyse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Įmonėje dirbantys administracijos darbuotojai gauna mėnesinį darbo užmokestį: Direktorius 2000 lt.Įmokos socialiniam draudimui 2000*3%=60Pajamų mokestis (2000-290)*33%=564.30Direktoriui bus užmokėta 2000-60-564,30=1375.70 lt.Įmonių įmokos socialiniam draudimui 3000*31%=620 lt.Buhalteris 1500 Įmokos socialiniam draudimui 1500*3%=45Pajamų mokestis (1500-290)*33%=399,3Buhalteriui bus užmokėta 1055,2Įmonių įmokos socialiniam draudimui 1500*31%=465
Administratorė 750 lt.Įmokos socialiniam draudimui 750*3%=22.5Pajamų mokestis (750-290)*33%=151.8Administratoriui bus užmokėta 575.7Įmonių įmokos socialiniam draudimui 750*31%=232.5
Vadybininkas 1000lt.Įmokos socialiniam draudimui 1000*3%=30Pajamų mokestis (1000*-290)*33%=234.3Vadybininkui bus užmokėta 735.7Įmonių įmokos socialiniam draudimui 1000*31%=310
Technologas 1500 lt.Įmokos socialiniam draudimui 1500*3%=45Pajamų mokestis (1500-290)*33%=399.3Technologui bus užmokėta 1055.2Įmonių įmokos socialiniam draudimui 1500*31%=465
Sandėlininkas 800 lt.Įmokos socialiniam draudimui 800*3%=24Pajamų mokestis (800-290)*33%=168.3Sandėlininkui bus užmokėta 607.7Įmonių įmokos socialiniam draudimui 800*31%=248
7. Einamosios maksimalios ir draustines medžiagų atsargos (kiekis ir vertė).
Atsargų problema sena kaip pasaulis. Gamybinės atsargos – tai žaliavų, medžiagų, pagalbinių medžiagų ir pusgaminių kiekiai įmonės sandėliuose, dar neperduoti į gamybos procesą. Atsargų dydis įmonė turi teisingai apskaičiuoti, kad gamyba vyktų ritmingai. Atsargų dydį lemia:1) Minimalios normos2) Medžiagų pristatymo periodiškumas3) Pristatymo būdai (transporto rūšys)Atsargų dydis priklauso ne vien tik nuo įmonės vadovų norų ir jų sugebėjimų gerai apskaičiuoti. Jų dydis dažnai turi būti ribojamas. Siuntas galima gauti tik iš anksto sutartais terminais. Įmonėje „Vilnelė“ su tiekėjais pasirašytoje sutartyje numatyta, kad audiniai bus tiekiami kas 30 dienų. Negalima neribotą kiekį lėšų atiduoti atsargoms – jų reikia ir kitiems tikslams.Nustatant atsargų dydį,reikia apskaičiuoti ir maksimalias bei minimalias atsargas. Maksimali atsarga laikoma didžiausia leistina atsarga.Minimali atsarga – tai tokia mažiausia atsarga, kuri gali būti panaudota gamybai, neperžengiant draustinės atsargos. Tarp maksimalios ir minimalios atsargos, naudojamos atsargos sudaro einamąsias atsargas.Einamosios atsargos skirtos tam, kad vyktų tolydinis gamybos procesas. Einamosios atsargos dydis priklauso nuo vidutinio medžiagos kiekio, suvartojamo per parą, ir tiekimo dažnumo, arba laikotarpio tarp tiekimų intervalo matuojamo dienomis.
Maksimalus einamosios atsargos dydis(Qe.max) apskaičiuojamas vidutinę medžiagų sunaudojimo per parą normą (Vp) dauginant iš planinio kartotinio intervalo (I)Qe.max =Vp * I
Bet iš kart reikia apskaičiuoti vidutinį medžiagų poreikį (sunaudojimą) per parą pagal formulę:
PmVp =n
Čia: Pm – medžiagų poreikis per planuojamą laikotarpį; n – kalendorinių dienų skaičius per planinį laikotarpį.
7396,2Vp = =20,26 (2026 m) 365
Einamasis maksimalus atsargų didis: Qe.max =20.26*30=607.8 – ritiniai per mėnesį (60780 m)
Draustine atsarga įmonėje turi būti nedidelė. Ji naudojama sutrikus pristatymui arba esant medžiagų pereikvojimui. Draustinė atsarga gali būti apskaičiuojama dviem būdai. Mums geriau apskaičiuoti remiantis tiekimų atsilikimais (vėlavimais), pagal šią formulę:
Qd = Vp * tv
Čia: Vp – vidutinė medžiagų vienos dienos sąnaudų norma; tv – vidutinis medžiagų pristatymo pavėlavimas, dienomis.
Qd = 20,26 * 5 = 101,3 ritiniai.(10130m)
Metų pradžioje medvilninio audinio atsargos sandėlyje buvo 360 metru. Kas 30 dienų bus tiekiami 608 ritiniai. Iš kurių 101,3 ritiniai – draustines atsargos.
8. Tiesiogines gamybos išlaidos vienam gaminiui ir visai programai.
Ekonominėje literatūroje pateikiama įvairiausių išlaidų klasifikavimo būdų. Visas išlaidas ir sąnaudas pagal išlaidų elementus ir kalkuliacinius straipsnius galima suskirstyti taip:Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektavimo gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos.
Medvilninio audinio išlaidos – 1183391,6 lt per metus.Planuojamas pagaminti 800341 gaminių kiekis per metus.• Kiekvienam gaminiui skirta pinigų suma:Komplekto Nr.001 – 30031vnt.- 550167,92 lt; 1vnt.-18,32 lt.Komplekto Nr.002 – 15000vnt. – 402720 lt; 1vnt. – 26,85 lt.Paklodės Nr.005 – 35310vnt. – 230503,68 lt; 1vnt. – 6,53 lt.
• Darbo užmokesčio išlaidos per metus – 442960,15 lt.komplektas Nr.001 – 180816.95lt; 1 vnt. – 6,021 lt. komplektas Nr.002 – 115800.75 lt,; 1vnt. – 7,72 lt.paklodė Nr.005 – 146342.45 lt.; 1 vnt. – 4,144 lt.
9. Elektros energijos poreikis gamybai ir apšvietimui.
Elektros energijos poreikį gamybai parode , kiek energijos sunaudoja siuvimo cecho įranga. Dabar apskaičiuosime kiek energijos jie sunaudoja:Siuvimo mašinos galingumas 0,8*20*0,8=12,8 kW
Elektrinio sukirpimo peilio galingumas 1,0*12*0,8=9,6 kWLiginimo stalo su garo generatorium galingumas 5,2 *5*0,4=10.4 kWĮmones patalpų plotai (tik gamyb.patalpos):120+90+60+50=440*20W=8800W= 8.8 kW per valanda;Apšvietimo trukme 30 proc. darbo laiko 8,8 kW*30%=2.64 kWElektros energijos poreikis per valandą– 12,8+9,6+10,4+2,64=35,44 kw pĮmone dirba 254 dienų per metus, tada per metus bus sunaudojamos 35,44*8*254= 72014,08 kWElektros energijos 1 kW kaina – 0,29 lt. 72014,08*0,29 = 20884,08 lt. – skirta elektros energijos poreikiams gamybai ir apšvietimui.Visų gaminių kiekiui 80341 – 63086,69(100%)Kompl.001 – 30031*(0,59+0,34+0,118) =31472,49.( 49,89%)- užima laikąKompl002 – 15000*(0,76+0,48+0,152) = 20880val. (33,1%)-užima laikąPaklodė – 35310*(0,17+0,1+0,034) = 10734,24val. (17,01%)-užima laiką
Tada elektros energijos kiek vienam gaminiui bus skirta:Kompl.001 – 20884,08*49,89%=10419,07lt.Kompl.002 – 20884.08*33.1%=6912.63lt.Paklodė – 20884.08*17.01%=3552.38lt.
Apšvietimo sąnaudos administracinėms ir buitinėms patalpoms:(60+60)*20W=2400W=2.4kW2.4kW*30%=0.72kW0.72kW*254 d.=182.88kW182.88kW*0.29 lt.=53.04 lt.
10. Netiesiogines gamybos išlaidos (bendros ir tenkančios 1 gaminiui).
Netiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos išlaidos, netiesiogiai susijusios su produkcijos gamyba. Joms priklauso netiesioginės medžiagų (pagalbinių medžiagų) išlaidos, kuras ir energija, sunaudoti tiek gamybos procese, tiek ir kitoms reikmėms, pastatų nuoma, nusidėvėjimas, įrengimų remontas ir pan..Medžiagų (pagalbinių medžiagų) išlaidos: Visos gaminio išlaidos 18000 (1500 lt*12 mėn.)Kiekvienam komplektui paskaičiuojame procentaliai:30031 vnt. komplekto 001 sudarys –49.89%15000 vnt. komplekto 002 sudarys –33.10%35310 vnt. paklodės 005 sudarys –17.01%
Komplektas 001- 8980.20lt.Komplektas 002-5958lt.Paklodė -3061.80 lt.
Energijos išlaidos:Kompl.001 – 10419,07; kompl.002 -6912,63;paklodės005 – 3552,38lt.Visos gaminio išlaidos 20884,08lt.
Patalpų nuoma pagal sutartį 3000lt. per mėnesį; per metus bus 36000lt.Komplektas 001- 17960.4lt.Komplektas 002- 11916lt.Paklodė – 6123.6lt.
Už vandenį, patalpų šildymą ir šiukšlių išvežimą UAB „Vilnelė“ per mėnesį moka vidutiniškai 500lt.. per metus 6000lt.Komplektas 001- 2993.4 lt.Komplektas 002- 1986 lt.Paklodė – 1020.6 lt.
Įrengimų nusidėvėjimo išlaidos:
Gaminiu pavadinimas Nusidėvėj.suma lt. vienam vidut.komplektui Vidutinių komplektų skaičius pagal laiko normą Nusidėvėjimo suma per metus lt
Siuvimo mašinos 0.14325 69409.07 9942.849Sukirpimo stalas 0.01674 68436.41 1145.625Lyginimo stalas 0.0888 70241.9 6237.481Pagalbinė darbo vieta 0.0038 70241.9 266.9192Visus įrengimai 17592.87Kadangi buvo nuspręsta nupirkti du sukirpimo stalus papildomai, tai mes turime įvertinti ir jų nusidėvėjimą. Paskaičiuojame jį apitiksliai 1145.625 lt./10 vnt.(sukirp. stalai) =114.56114.56*2=229.12 lt.Bendra nusidėvėjimo suma 17592.87+229.12=17821.99 lt.Dabar paskirstome procentaliai pagal laiko normą nusidėvėjimą kiek vienam komplektui:Kompl.001 – 30031*(0,59+0,34+0,118+0.118) =35016.146val.( 49,95 %)- užima laikąKompl002 – 15000*(0,76+0,48+0,152+0.152) = 23160val. (33,03%)-užima laikąPaklodė – 35310*(0,17+0,1+0,034+0.034) = 11934.78 (17,02%)-užima laiką
Kompl. 001 – 17821.99*49.95%=8902.08 lt.Kompl. 002 – 17821.99*33.03%=5886.6 lt.Paklodė – 17821.99*17.02%=3033.3 lt.
11. Veiklos sąnaudos.
Veiklos sąnaudos apima pardavimų, bendrąsias ir administracines sąnaudas. Joms prisiskiriamos pardavimo, administravimo, marketingo, reklamos ir kitos sąnaudos. Veiklos sąnaudos atspindi padarytas per ataskaitinį laikotarpį apmokėtas ir apmokėtinas išlaidas, kurių neįmanoma priskirti ataskaitinio laikotarpio pagamintų prekių ir atliktų darbų savikainai. Bet toms išlaidoms būdinga tai, kad jos susiję su pagrindine įmonės ūkine veikla, vykdoma per ataskaitinį laikotarpį.Į veiklos sąnaudas įeina visu administracijos darbuotojos darbo užmokestis ir mokesčiai socialiniam draudimui: Direktorius – 2620 ltBuhalteris – 1965 lt.Administratorė 982,5 lt.Vadybininkas 1310 lt.Technologas 1965 lt.Sandėlininkas 1048 lt.
Dar įeina kompiuterio nusidėvėjimas 2664ltIš viso:12554,5lt
Telefono ir interneto išlaidos: sudaro 320 lt. per mėnesi, per metus – 3840 lt.Administracinių ir
Apšvietimo sąnaudos administracinėms ir buitinėms patalpoms – 53.04 lt.
12. Gaminių savikaina ir kaina.
Produkcijos savikaina – tai pinigais išreikštos išteklių sąnaudos produkcijos vienetui pagaminti. Skiriami du savikainos skaičiavimo būdai: įprastinis (skiriant tiesiogines ir veiklos sąnaudas) ir veikla pagrįstas skaičiavimas.Pirmojo būdo esmė – tik sąnaudos, kurios gali būti tiesiogiai skiriamos gamybinei, prekybinei , vadinamos produkto savikaina, o kitos yra veiklos sąnaudos.Antras paskaičiavimo būdas mano supratimu teisingiau atspindi savikainą, nes įvertinamos ir veiklos sąnaudos. Daroma prielaida, kad antkainis sudaro 35% nuo savikainos.
Komplektas001 lt. Komplektas002 lt. Paklodė005 lt. Iš viso lt.
Tiesiogines išlaidos Darbo užm. 180816.95 115800.75 146342.45 442960 Medžiagų išl. 550167.92 402720 230503.68 1183391.6Netiesiogines išlaidos Pagalb.medž. išl. 8980.2 5958 3061.8 18000 Energijos išl. 10419.07 6912.63 3552.38 20884.08 Patalpų nuoma 17960.4 11916 6123.6 36000 Ekspluotac. išl. 2993.40 1986 1020.6 6000 Irengimų nusid. išl. 8902.08 5886.6 3033.3 17821.99Viso 780240.02 551179.98 393637.81 1725057.67Vieneto savikaina 25.98 36.75 11.15 Vieneto kaina (sudaro +35% nuo savikainos) 34.07 49.61 15.05 Veiklos sąnaudos 8179.22 5426.58 2788.7 16394.5Iš viso sąnaudos 788419.24 556606.56 396426.51 1741452.17Vieneto savikaina 26.25 37.10 11.23 Vieneto kaina 35.44 50.09 15.1613. Per metus pagamintos ir parduotos produkcijos vertė.
Lentelėje mes paskaičiavome savikaina dviem budais.Pirmas būdas atspindi tik gamyboje padarytas išlaidas,tačiau tikrai neatspindi tikros to gaminio vertės,nes realiai įmonė patiria ir kitokių papildomų sąnaudų ir visa tai sudarys tikrą gaminio vertę .Visos pagamintos produkcijos vertė bus ligi sumai kuri susidaro iš pagamintos produkcijos savikainos plius visos papildomos įmonės veiklos sąnaudos 1741452.17 lt.Taip pat atsakingai turi būti įvertintas ir kainų skirtumas nes jis irgi turės įtakos bendram veiklos rezultatui. Kaip matome savikainos ir kainos, paskaičiuojant skirtingais budais, nėra didelis.Tačiau taip atrodo tik įvertinus vieną vienetą, o jeigu vertinsime visos parduotos produkcijos mastu tai suma susidarys ne menka. Pavyzdžiui skirtumas tarp kainos komplekto 001 sudaro 1,37 lt., visiems komplekto vienetams skirtumas bus tiesiog milžiniškas 1.37*30031 vnt.= 41142.47 lt. Jeigu įmonė klaidingai įvertins savikainos ir kainos vertę tai gali labai neigiamai ją paveikti.Todėl gaminio vertė turi būti įvertinta visapusiškai,bet tuo pačiu laiku ir realiai atspindėti rinkos kainą. Parduotos produkcijos vertė apskaičiuojant įprastinių savikainos būdu ligi produkcijos savikainos suma plius 35% 1725057.67*35%= 2328827,85 lt
14. Įmonės bendras ir grynas pelnas, pelno mokestis ir pelningumas.
Kiekvienos įmonės veiklos tikslas gauti kuo didesnį pelną.jis įvertinamas paliginant sąnaudas su gautom pajamom .Paskaičiuosim mūsų įmonės pelną:• Bendrasis pelnas apskaičiuojamas iš gautų pajamų už paruotą produkciją atėmus produkcijos savikainą:2328827,85 lt-1725057.67 lt = 603770,18 lt.• Grynas įmonės pelnas apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atemus veiklos sąnaudas, taip įvertinamos visos ekonominėje veikloje padarytos papildomos išlaidos kurios tiesiogiai nėra susijusios su gamybos procesu:
603770.18 lt-16394.5 lt.= 587375.68 lt.• Pelno mokestis tai irgi įmonės patirtos sąnaudos.Dabartinių metų jis sudaro 15%587375.68*15% = 88106,35 lt.Įmonės realus pelnas metų pabaigoje sudarys 499269.33 lt.• Paskaičiuojame pelningumą, jis padeda įvertinti įmonės veiklos efektyvumą: PelnasPelningumas = * 100% Pajamos587375.68 lt/2328827,85 lt*100%= 25.22%
15. Išvada.
Apskaičiavus visus įmonės rodikliu,patirtas sąnaudas,gautas pajamas ir įvertinant pelningumo procentą matome, kad veikla yra pelninga, ekonomiškai naudinga ir efektyvi. Sumažint veikloje patiriamus kaštus, mano supratimų galima dvejose vietose. Pirmas būdas tai parduoti lyginimo stalą, kuris nėra reikalingas prie tokios gamybos apimties. Kitas būdas – peržiūrėti sąnaudas tenkančias administracijos darbuotojams .