TURINYS
ĮŽANGA 31. PASLAUGŲ VAIDMENS IŠKILIMAS 51.1. DEFINICIJA IR KLASIFIKAVIMAS 51.2. PASTARŲJŲ METŲ PASLAUGŲ PLĖTRA 61.3. PASLAUGŲ PLĖTROS AIŠKINIMAI 91.4. NAUJŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA PASLAUGŲ GLOBALIZACIJOS PROCESE 101.5. VYRIAUSYBIŲ ĮTAKA PASAULINEI PASLAUGŲ PLĖTRAI 112. TARPTAUTINĖS PASLAUGOS ŠIANDIEN 132.1. PRANAŠUMAI, LEIDŽIANTYS PASLAUGŲ ĮMONEI PIRMAUTI 142.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS PASLAUGŲ SRITYJE 152.3. LIBERALIZACIJOS PROCESAS TARPTAUTINĖJE PASLAUGŲ PREKYBOJE 162.4. GATS VEIKLA IR ĮTAKA PASAULINĖJE PASLAUGŲ PREKYBOJE 173. LIETUVA PASAULINĖJE PASLAUGŲ RINKOJE 20IŠVADOS 25LITERATŪROS SĄRAŠAS 27
ĮŽANGA
Paslaugų sritis pasaulyje pastoviai plečiasi. Nemažai paslaugų šakų jau peržengė valstybines sienas ir tapo tarptautinėmis. Internacionalizacijos procesas yra gana sudėtingas: vienos iš paslaugų šakų vystėsi visiškai savarankiškai, tuo tarpu verslo paslaugos vystėsi priklausydamos nuo informacinių technologijų paslaugų. Pasauliniu mastu esminiai pokyčiai įvyko 20-to amžiaus 9-jame dešimtmetyje, kuomet paslaugos tapo daug svarbesne ekonomikos sudedamąja dalimi. Šiandien paslaugos užima 18%-19% visos tarptautinės prekybos. To priežastis buvo naujas vyriausybių ir įvairių tarptautinės prekybos reguliavimo organizacijų požiūris. Vis tik ir šiandien tas požiūris yra labai skirtingas. Kiekviena valstybė turi savo taisykles, normas, kuriomis reguliuoja užsienio kompanijų veiklą: vienos valstybės yra atviresnės; kitos žvelgia gan įtartinai ir yra prieš paslaugų sferos liberalizavimą; trečios gi yra suinteresuotos apsaugoti savo paslaugų šakas. Ypač dideli kontrastai pasaulinėje paslaugų rinkoje iškyla tarp išsivysčiusių, mažiau išsivysčiusių ir po-socialistinių Rytų Europos valstybių. Šio referato tikslas yra atskleisti procesus ekonomikoje, kurie įtakojo kai kurių paslaugų sferų staigią plėtrą. Svarbu išsiaiškinti veiksnius, kurie privertė įmones išeiti į tarptautinę areną. Pagrindiniai mūsų darbo uždaviniai yra šie:• Pradžioje reikia pateikti paslaugų apibrėžimą. Išsiaiškinti, kuo paslaugos skiriasi nuo prekių, kaip jos plito šalių vidaus rinkose.• Toliau svarbu išsiaiškinti, kaip tarptautinė prekyba paslaugomis įtakojo pastarųjų metų ekonomiką. Kaip kito įvairių šalių indėlis į bendrąją pasaulio prekybą paslaugomis.• Sekantis uždavinys – svarbiausių priežasčių, lėmusių pasaulinę paslaugų plėtrą, analizė. Didesnis dėmesys bus skiriamas informacinių technologijų plėtrai ir vyriausybių įtakai tarptautinei paslaugų plėtrai.• Apžvelgus esminius veiksnius, iškyla naujas uždavinys – kaip paslaugos atrodo šiandien. Kokiais būdais paslaugų įmonės gali eiti į užsienio rinkas. Su kokiais sunkumais jos susiduria.• Taip pat svarbu atskleisti pasaulio požiūrį į šiandienines tarptautines paslaugas. Išsiaiškinti, kokią naudą duoda organizacija GATS ir kodėl liberalizacija tarptautinėse paslaugose yra naudinga.• Galiausiai svarbu pažvelgti į Lietuvą, kaip į tarptautinės prekybos paslaugomis dalyvę, palyginti ją su kitomis šalimis.
Manoma, kad tokios paslaugos, kaip bankininkystė, telekomunikacijos ir transportas yra bet kokios ekonomikos šerdis. Be to, jos atlieka didžiausią vaidmenį gamyboje. Šiuo metu paslaugų sferoje išsivysčiusiose ekonominėse sistemose dirba mažiausiai du trečdaliai visų darbuotojų. Žinoma, šie skaičiai nelabai tinka besivystančioms ar Rytų šalims, tačiau, pilnai perėjus prie rinkos ekonomikos, paslaugų įtaka išaugs. Anksčiau galingesnės šalys pirmaudavo, turėdamos daug iškasenų, tarptautinės prekybos. Paslaugoms nebuvo skiriamas toks dėmesys. Šiandien net ir galingos šalys turi atsižvelgti į tarptautinę žmonių bei paslaugų migraciją. Lengviausia bet kuriai šaliai prisitaikyti yra prie mokslo ir informacijos tiekimo paslaugų. Šiandien tokios paslaugos tampa netgi svarbesnės už prekybą, pagrįstą prekėmis.
1. PASLAUGŲ VAIDMENS IŠKILIMAS
1.1. Definicija ir klasifikavimas
Prieš pradėdami konkretesnę analizę, turime suprasti, kas yra paslauga ir kaip jos gali būti klasifikuojamos. Paprastai į šiuos klausimus yra tiek atsakymų, kiek yra autorių, aprašančių paslaugas. Vieni, teigia, jog paslauga – tai trumpalaikė nauda (kinas, restoranas, skalbykla), kiti mano, jog tai vidutinio ilgumo nauda (dantisto paslaugos, automobilio taisymas), tačiau dabar yra ir daug ilgesnio termino paslaugų (gyvybės draudimas, finansinės paskolos). Šie pavyzdžiai tik parodo, jog paslaugos nėra apčiuopiamos. Joms apibūdinti negalime naudoti nė vieno bruožo, tinkančio gamintojo prekei apibūdinti. Apskritai, paslauga vadiname tai, kas nėra prekė. Esminiai skirtumai tarp prekių ir paslaugų galėtų būti šie:1. Paslauga neapčiuopiama,2. Paslauga yra heterogeniška,3. Paslaugos gamyba, pardavimas ir vartojimas yra viename procese,4. Vartotojas yra tiesioginis paslaugos gamybos proceso dalyvis,5. Paslaugos negali būti sandėliuojamos,6. Parduodamas rezultatas, nuosavybės perdavimo nėra. Paslauga yra bet kokia nauda, kurią viena pusė gali pasiūlyti kitai. Tai labai abstraktus dalykas. Gavę paslaugą, mes ją galime aprašyti, bet per subjektyvų pradą. Ji nepasiduoda daiktų atpažinimo logikai. Dėl to sunku standartizuoti paslaugos tiekimą.
Dar daugiau sunkumų sutinkama bandant klasifikuoti paslaugas. Pastaruoju metu populiarus keturių grupių klasifikavimas: tiekimo paslaugos (transportavimas); gamintojo paslaugos (draudimas, inžineringas); socialinės paslaugos (medicina, vyriausybė, mokslas); asmeninės paslaugos (viešbučiai, skalbyklos, pramogos). Tai aiškus pavyzdys, kuomet bandoma atskirti paslaugas nuo gamybos šakų. Susidaro įspūdis, jog paslaugų sektorius yra išskirtinis. Praktikoje riba tarp gamybos ir paslaugų šakų būna labai neryški. Juk yra įmonių, kurios gamina, tačiau tuo pačiu ir teikia paslaugas. GATS – bendroji paslaugų prekybos sutartis – išskiria net dvylika grupių paslaugų. Šiuo metu Lietuva yra ES asocijuota narė bei vadovaujasi Europos bendrijos NACE klasifikacijos sistema. Paslaugos čia klasifikuojamos pradedant žemės ūkiu ir baigiant asmeninių namų ūkių laisvai samdomu personalu. NACE klasifikatorius nustato atskirų teritorijų veiklos sritis, kodus, pavadinimus. Įvairios nacionalinės statistikos organizacijos įtraukia savo poklasius. Todėl klasifikacija, kaip ir paslaugų apibūdinimai, visuomet skirsis. Kai kurios paslaugos iš esmės negalėjo egzistuoti, pavyzdžiui, prieš 25 metus. Antai kompiuterių ar programinės įrangos paslaugos visiškai priklauso nuo telekomunikacijų, technologinio progreso.1.2. Pastarųjų metų paslaugų plėtra
Pažvelgę į paslaugų plėtrą nuo 1960-jų, pastebėtume, jog jos plėtėsi gana sparčiai, tačiau kartu ir nevienodai skirtingose šalyse. 1-oje lentelėje matome septynias šalis, kuriose yra gerai išvystyta rinkos ekonomika.
1 lentelė: procentinė išraiška dirbančiųjų paslaugų srityje išsivysčiusiose rinkos ekonomikose 1960-1985 metais :Metai/Šalis Prancūzija Vokietija Japonija Olandija Švedija Anglija JAV Vidurkis1960 44,1 38,6 37,4 47,8 47,7 48,8 61,1 46,51973 51,3 46,1 49,1 57,7 57,7 55,4 66,4 54,81985 61,7 54,2 57,1 67,7 66,9 65,3 72,3 63,6
Lentelėje yra nurodyta dirbančiųjų dalis paslaugų srityje. Skaičiuojama yra dalis nuo visų dirbančiųjų. Iš pateiktų duomenų matyti, jog JAV šioje srityje yra lyderė. Ji stipriai lenkia bendrą vidurkį. Šioje šalyje net daugiau negu 7 darbuotojai iš dešimt 1985 metais dirbo paslaugų srityje. Iš kitos pusės, Vokietija ir Japonija savo duomenimis nesiekia vidurkio. Šį reiškinį įtakojo stambios rekonstrukcijos ir renovacijos šiose šalyse, vykdomos po antrojo pasaulinio karo. 1960 – 1973 metais paslaugų dalis išaugo dėl itin mažo bedarbystės laipsnio, be to, ypač išaugo gamybos šakų produktyvumas. 1973 – 1985 metais paslaugų šakų augimo tempai buvo ne tokie stiprūs, tačiau augimas vyko. Netgi recesijos metu paslaugos sugeba plėstis. Tai aiškinama tuo, jog paslaugos turi daug lėtesnius produktyvumo gerėjimo tempus. Besivystančiose šalyse paslaugų sektoriaus augimo tempai yra daug mažesni. Tokios šalys turi galingesnę šešėlinę ekonomiką, kas stipriai mažina jų ekonominį potencialą. Rytų Europos šalyse buvo vykdoma visiškai kitokia politika. Buvo manoma, jog kapitalo formavimas ir darbo specializacija yra kertinis ekonomikos akmuo. Paslaugų sektoriaus reikšmė buvo ignoruojama. Buvo manoma, jog paslaugos iš esmės neįtakoja ekonomikos. Tačiau paslaugų sektoriaus augimas vyko ir čia.Pažvelgę į 2-ją lentelę, galime lyginti įvairių pasaulio šalių indėlį į bendrą paslaugų importą bei eksportą.
2 lentelė: šalių indėlis į bendrą pasaulio paslaugų importą bei eksportą (iš 100%) Šalis Importas Eksportas 1990 1995 1998 1999 2000 1990 1995 1998 1999 2000Lietuva – 0,038 0,061 0,055 0,046 – 0,041 0,082 0,080 0,073Latvija – 0,019 0,054 0,046 0,049 – 0,060 0,083 0,075 0,083Estija – 0,035 0,061 0,061 0,060 – 0,073 0,111 0,110 0,104JAV 11,969 10,791 12,652 12,934 13,843 16,974 16,696 17,860 18,317 19,128Rusija – 1,684 1,237 0,991 1,213 – 0,889 0,928 0,668 0,671Vokietija 9,680 10,461 9,695 9,797 9,210 6,593 6,323 5,945 5,846 5,574Lenkija 0,348 0,585 0,494 0,512 0,516 0,409 0,895 0,817 0,621 0,662
Pažvelgę į lentelę, galime pastebėti Lietuvai aktualias paslaugų sferos plėtros tendencijas. Lentelėje pateikti net trys skaičiai po kablelio. Taip yra todėl, kad Baltijos šalių indėlis globaliu mastu yra labai mažas. Lietuva 1995 metais dar pirmavo paslaugų importe (lyginant su Latvija ir Estija), ko negalėtume pasakyti apie 2000-uosius. Eksporte mūsų kaimynės visuomet mus lenkė. Visos trys šalys stipriai atsilieka nuo JAV ar Vokietijos. Žinoma, nereikia imti absoliučių dydžių. Tačiau net jeigu paskaičiuotume importo ar eksporto kiekį vienam gyventojui Vokietijoje, kur gyvena apie 80 milijonų žmonių, bei Lietuvoje, vis vien suprastume, jog Vokietija mus stipriai lenkia. Įdomi situacija yra su Rusija. Jos paslaugų eksportas vystosi beveik taip pat kaip ir daug mažesnės šalies – Lenkijos. O paslaugų importas 1998-1999 metais Rusijoje stipriai sumažėjo dėl ištiktos krizės. 40 pasaulio šalių atliko apie 92% viso paslaugų eksporto ir apie 91,3% viso importo. Pasaulinė prekybos organizacija (WTO) savo metiniame pranešime taip pat pateikia duomenis apie prekių ir paslaugų dalį bendroje prekyboje. Pasaulio prekyboje paslaugos sudaro 18,6%, prekės – 81,4%. JAV atitinkamai – 26,1 ir 73,9%. O štai tokios turistų pamėgtos šalis kaip Egiptas ar Graikija turi visai kitus duomenis. Jų paslaugų dalis atitinkamai yra 57,8% ir 64,9%, o prekių dalis visoje prekyboje – 42,2% ir 35,1%. Vien Vakarų Europa atlieka 45% pasaulio prekybos paslaugomis. Tačiau Vakarų Europoje jau nebėra spartaus augimo, yra netgi stagnacijos požymiai. Tuo tarpu Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje bei Afrikoje 2000 metais prekybos paslaugomis augimo tempai viršija 10%.
Kaip matyti, skritingose šalyse paslaugos sudaro skirtingą dalį bendroje ekonomikoje. Šiuos bei kitų šalių duomenis galime pavaizduoti 3 lentelėje.3 lentelė:įvairių šalių ir pasaulio paslaugų ir prekių dalys bendroje prekyboje 2000 metais :
Eksportas, % Importas, % Prekės Paslaugos Prekės PaslaugosPasaulis 81,4 18,6 81,4 18,6JAV 73,9 26,1 86,0 14,0Graikija 35,1 64,9 81,2 18,8Vokietija 87,3 12,7 78,9 21,1Nigerija 93,8 6,2 71,1 28,9Kinija 89,2 10,8 85,7 14,3Danija 71,1 28,9 70,3 29,7Dž. Britanija 73,9 26,1 79,9 20,1
Matome, jog skirtingose šalyse paslaugos turi skirtingą įtaką. Kaip minėjau, taip yra todėl, kad šalys turi skirtingus išteklius ir skirtingas paslaugų plėtros galimybes.
1.3. Paslaugų plėtros aiškinimai
Paslaugų plėtra skirtingose šalyse skiriasi dėl įvairių politinių, ekonominių priežasčių. Tačiau per pastaruosius 30 metų matomas aiškus paslaugų šakų kilimas. Pramonės revoliucija nustelbė paslaugų šakas, kadangi ypač didelis dėmesys buvo skiriamas gamybai. Visgi dar prieš pramonės revoliuciją, labai ankstyvais laikais egzistavo įvairūs santykiai, susitarimai, kuriems valdyti reikėjo tam tikro supratimo ir žinių. Pasauliniu mastu galime visuomet matyti aiškius nelygumus tarp šalių: vienos šalys turi daugiau žaliavų, kitos mažiau; vienos turi daugiau specialistų ir darbo jėgos, kitos tiek neturi. Todėl aišku, kad ne tik prekėms reikėjo cirkuliuoti, turėjo vykti mainai ir paslaugose. Olandija, Prancūzija, Anglija įtvirtino pagrindus paslaugų prekybai tarp savo kolonijų. Vėliau, po pramonės revoliucijos vyko specializacija, sumažėjo darbo valandos, padidėjo žmonių disponuojamos pajamos. To pasėkoje išaugo paklausa laisvalaikio, sveikatos paslaugoms. Šalių pajūrius staigiai pildė įvairūs sveikatingumo centrai, viešbučiai. Ne mažą įtaką ankstyvai paslaugų plėtrai turėjo ir geležinkelio linijų nutiesimas. Minėtieji reiškiniai padėjo stiprius pagrindus šiuolaikinei paslaugų plėtrai. Visų pirma šiandieninę paslaugų plėtrą įtakojo ypač sparti informacinių technologijų plėtra. Jų įtaką aptarsime vėliau. Antras svarbus veiksnys – paklausa (vartojimo). Ir šiomis dienomis disponuojamos pajamos auga, dėl to kyla įvairių paslaugų paklausa, nes paslaugos yra elastingos pajamoms. Pastovus specializacijos augimas iššaukia ne tik paslaugų privatiems asmenims augimą. Paslaugos peržengia šalių ribas ir tampa transnacionalinėmis, jos integruojasi į visas ekonomikos sritis. Dėl to iškyla paklausa marketingo, reklamos, apsaugos ir daugybei kitų panašių paslaugų. Paslaugų produktyvumas nedidėja tokiais tempais kaip ir gamybos produktyvumas. Tai yra dar viena plėtros priežastis. Tarkime, jog išaugusi paklausa pasiskirsto tolygiai po visas ekonomikos sritis. Tuomet paslaugoms reikės didesnės dalies darbo jėgos. Pasaugų produktyvumas, skaičiuojamas kaip realusis BVP vienam žmogui, paprastai žemesnis negu gamybos produktyvumas. Dar viena paslaugų plėtros priežastis – urbanizacija. Manoma, jog miestų plėtra taip pat padidina paslaugų paklausą. Kiekviena įmonė nori turėti maksimalų priėjimą prie įvairių išteklių. Išsivysčiusiame mieste tai atlikti yra lengviausia. Tarptautinė prekyba taip pat yra vienas iš įtakojančių veiksnių. Vykdant prekybą prekėmis globaliu mastu, didėja įvairių paslaugų paklausa. Šios plėtros priežastys palieka daug neaiškumų. Vienos jų tinka atskiroms šalims, kitos jų tinka pasaulinei paslaugų plėtrai. Dažnai tam tikra šalis ar jų grupė turi savas paslaugų plėtros priežastis. Kai kurios paslaugos apskritai negali egzistuoti tik vienoje šalyje. Didelė konkurencija verčia ieškoti rinkos spragų visame pasaulyje. Panašus atvejis Lietuvoje šiuo metu yra su mažmeninės prekybos gigantu “VP Market”. Ši įmonė sėkmingai dirba, tačiau rinka jau “prisotinta” panašių įmonių, todėl ji ieško rinkos nišų kitose šalyse. Ten kol kas sąlygos yra palankesnės. Kokią paslaugų įmonę mes galime vadinti tarptautine? Daugelis sutaria, jog tokia įmonė turėtų kurti vertę dešimtyje ar daugiau šalių, pastoviai siekianti konkurencinio pranašumo. Tą pranašumą galima apibūdinti keliais kriterijais: paslaugos kokybė, kaina, priežiūra po pardavimo (programinės įrangos atnaujinimas ir panašiai). Tokia įmonė, norėdama pardavinėti savo paslaugas pigiausiai, turi atsižvelgti į masto ekonomijos reiškinį: didelis laivas, turintis savo pakrovimo ir iškrovimo mechanizmą teiks daug pigesnes transportavimo paslaugas negu maži laivai; tokie reiškiniai kaip rizika taip pat “pasiskirsto” lengviau tarptautinėse paslaugų įmonėse. Kai įmonė pradeda dirbti pasauliniu mastu, jos paslaugas pradeda pirkti vien dėl prestižo: daug pasaulio įmonių auditui pasirenka Arthur Andresen audito įmonę, nors ir vietinės galėtų atlikti tą patį; daugelis vartotojų vis viena renkasi McDonalds ar Holiday Inn viešbučius. Vilniuje kaip tik 2002 metų vasarą duris atverė Holiday Inn viešbučių tinklo padalinys. Konkuruojančių Vilniaus viešbučių kambariai yra apytuščiai, tuo tarpu Hollyday Inn, nors jis ką tik atvėrė duris, visos vietos jau prieš tai rezervuotos. Tai irgi yra viena iš paslaugų plėtros priežasčių.
I klasteris – paslaugų eksportas, kylantis iš prekybos prekėmis (3 variantas lentelėje), šios paslaugos reikalauja mažiausiai investicijų, lengvai eksportuojamos; II klasteris – paslaugos, tiekiamos per franšizes, licencijų ar bendrų kompanijų būdu (2,3,5,6 variantai lentelėje); ir III klasteris – tai paslaugos, kylančios iš tiesioginių užsienio investicijų (pagrinde 4 variantas lentelėje).1.4. Naujų technologijų įtaka paslaugų globalizacijos procese
Ne visos paslaugos gali būti atliekamos pasauliniu mastu. Be to, vienos paslaugos gali būti suteiktos klientui esant už tūkstančių kilometrų, kitos paslaugos gali būti tiekiamos tik iš vietinių atstovybių, įkurtų įvairiose pasaulio vietose. Dažniausiai to priežastis yra informacinės technologijos. Jos šiuo metu skverbiasi į kiekvieną žmogaus gyvenimo sritį. Informacinės technologijos išplėtė informacijos laikymo būdus, perdavimo greitį, sudarė sąlygas naujiems paslaugų tiekimo būdams atsirasti. Visa tai pagerino paslaugų rinkos konkurencingumą, įėjimas į rinka taip pat tapo lengvesnis. Informacinės technologijos panaikino laiko ir nuotolio sąvokas informacijos perdavime. Išnyko bet kokie barjerai, valstybinės sienos. Fakso aparatas išsprendė daugybę kitų sunkumų. Bendraudami faksais verslo partneriai apeina lingvistikos problemas, kurios paprastai kyla kalbant telefonu, tai yra daug greitesnis informacijos perdavimo būdas negu paštas, nereikia atsižvelgti į laiko zonų skirtumus. Informacinių technologijų plėtra ne tik prisidėjo prie paslaugų internacionalizavimo. IT pačios tapo paslaugomis. Kai kurios paslaugos, kaip minėjau, apskritai negalėjo egzistuoti: šiandien ypač greitai galime perskaityti naujausią informaciją internete, per kelias sekundes nusiųsti žinutę į kitą pasaulio galą. IT sumažino žmonių, reikalingų atlikti tam tikrus darbus, kiekį. Dabar įvairios elektroninės mašinos pačios gali tiekti paslaugas. Joms nereikalinga ypatinga priežiūra. Netgi jei priežiūros ir prisireikė, ją gali atlikti kvalifikuotas specialistas, esantis visai kitoje vietovėje. Tačiau visuomet išliks tokių paslaugų, kurioms atlikti reikalingas žmogus. Audito, programinės įrangos įvesties ar panašių darbų atlikimui visuomet reikės žmogaus, dirbančio vietoje, o ne kažkur kitur. Verslo kelionės, taip pat ir turizmo plėtra (pastarasis yra plačiausia paslaugų šaka) atsispindi didėjančiame tarptautinių skrydžių skaičiuje. Skrydžių daugėja, keleiviai gali keliauti viršgarsiniais lėktuvais. Neatsilieka ir žemės transportas: Prancūzijoje yra visiškai normalu, kuomet traukinys važiuoja 300 km/val. Traukiniai, važiuojantys ant magnetinių oro pagalvių, pasiekia 500 km/val. greitį, o Japonai netgi siūlo 950 km/val. greitį. Savaime aišku, jog tokie greičiai leidžia pasiekti tolimus miestus greičiau negu lėktuvai. Manoma, kad traukinių transportas nuo 1989-jų per sekančius 30 metų išsiplės 400% .
1.5. Vyriausybių įtaka pasaulinei paslaugų plėtrai
Vyriausybė turi labai didelį poveikį pasaulinei paslaugų plėtrai. 1973-1974 metais įvykusi naftos krizė privertė liberališkiau žvelgti į tarptautinę prekybą. Vėliau protekcionizmas vėl išaugo. Dažniausiai valstybės nuo užsienio konkurencijos saugo šias paslaugas: vietinių bankų paslaugos, ryšių monopolijos, draudimo kompanijos, transporto kompanijos bei kitas įvairias paslaugų įmones. Jeigu mes pažvelgsime į natūralias monopolijas (geležinkelio įmonės, vandens tiekimas), pastebėsime, jog šias paslaugas galėdavo tiekti tik vyriausybė. To priežastis yra dideli kaštai. Šiandien dažnos vyriausybės siekia sukurti didesnę konkurenciją tokio pobūdžio įmonėse: leidžia jas privatizuoti, įsteigia reguliavimo tarnybas. Besivystančios šalys dažnai bando apsaugoti savo paslaugų tiekėjus, nepaisydamos to, kad užsienio konkurentai tiekia kokybiškesnes, pigesnes tokias pačias paslaugas. Dar kitos šalys kaip tik ieško užsienio investitorių. Vietinių paslaugų tiekėjų protekcionizmas turi ir blogąją pusę: užkertamas kelias galimoms inovacijoms, progresui, kas labai sumažins vidaus įmonių konkurencinį pajėgumą ateityje. Yra 4 pagrindiniai būdai (nesusiję su apmokestinimu), kuriais vyriausybė gali įtakoti paslaugų importą: produkto pardavimas, kapitalo įsigijimas, žmonių migracija, naujų įmonių kūrimas. Pavyzdžiui, firmos, norėdamos užsiimti didmenine prekyba Japonijoje susiduria su komplikuotomis procedūromis, sertifikatų nepripažinimais. Žmonių migracijoje atsiranda kiti sunkumai: vienos šalys sudaro sunkumus su vizų režimu, kitos nepripažįsta užsienyje įgyto išsilavinimo. Kiekvieną iš keturių būdų galima labai lengvai įtakoti. Kol nėra tarptautinės harmonijos, įmonė susideda iš atskirų fragmentų – jos veikla santykinai tampa neefektyvia. Tačiau visiška harmonija tarp šalių ir nėra įmanoma dėl kultūros ir papročių skirtumų. Europoje kaip tik egzistavo didelė disharmonija, o taip pat nemažai paslaugų judėjimą stabdančių reiškinių. 1986 metais 12 Europos valstybių įsipareigojo, jog įmonės galės laisvai veikti kitose šalyse, bus pripažįstamas svetimos šalies asmens išsilavinimas. Po šio akto sumažėjo sienų kontrolė, kas sumažino biurokratinius veiksmus. Paslaugų tiekimas išsiplėtė, kas leido sumažinti jų kainą. Suvienodėjo paslaugų paklausa, pajamų skirtumai tarp šalių sumažėjo.
Lygiai taip pat 1988 metais Kanada ir JAV sudarė Laisvosios prekybos sutartį. Joje taip pat atsispindėjo paslaugų eksporto/importo galimybės: pripažintos kaimyninės šalies licencijos ir sertifikatai, laisvas įėjimas į rinką, jokių limitų pelno repatrijavimui ir taip toliau. 2. TARPTAUTINĖS PASLAUGOS ŠIANDIENSvarbu pažvelgti, kaip šalys pasiskirsto pasaulyje paslaugų importe ir eksporte. Paimkime 10 pasaulio šalių, lyderiaujančių paslaugų importe bei eksporte.
5 lentelė: 10 įtakingiausių pasaulio paslaugų eksportuotojų bei importuotojų 2000 metais (skliausteliuose pateikti 1984 metų duomenys) :
Rangas Šalis eksportuotoja Dalis, % Rangas Šalis importuotoja Dalis, %1. (1) JAV 12,3 (12,1) 1. (1) JAV 18,9 (11,5)2. (4) Vokietija 8,7 (6,9) 2. (3) Vokietija 7,5 (9,2)3. (5) Japonija 7,5 (6,5) 3. (2) Japonija 5,7 (10,6)4. (2) Prancūzija 4,7 (10,4) 5. (4) Prancūzija 4,6 (7,3)5. (3) Didžioji Britanija 4,5 (7,9) 4. (5) Didžioji Britanija 5,1 (6,4)6. (12) Kanada 4,3 (2,3) 6. (9) Kanada 3,7 (3,0)7. (-) Kinija 3,9 (-) 8. (-) Kinija 3,4 (-)8. (6) Italija 3,7 (5,1) 7. (7) Italija 3,5 (3,6)9. (7) Olandija 3,3 (4,8) 10. (6) Olandija 3,0 (3,7)10. (-) Honkongas, Kinija 3,2 (-) 9. (-) Honkongas, Kinija 3,2 (-)Iš viso 56,1 (56,0) Iš viso 58,6 (55,3)
Pažvelgę į lentelę, pastebime, jog 10 pasaulio šalių kontroliuoja daugiau negu pusę paslaugų eksporto ar importo. 50 pasaulio šalių atlieka apie 95% paslaugų importo ar eksporto. Tos pačios 50 šalių 2000 metais eksportavo paslaugų už 6038 milijardus JAV dolerių (visas pasaulis – 6364 milijardus), o taip pat jos importavo 6178 milijardus iš 6669 bendro pasaulio kiekio. 1984 metais pasaulyje eksportuota paslaugų už 376, o importuota už 400,4 milijardus JAV dolerių. Kiekviena šalis iš esmės užima tą pačią vietą importe ar eksporte. Didesni skirtumai matomi lyginant šių laikų situaciją su 1984 metais. JAV kaip buvo lyderė, taip ja ir liko. Kanada gana stipriai iškilo. Kinija padarė milžinišką pažangą paslaugų eksporte ir importe: 1984 metais ji nepapuolė į stipriausiųjų dvidešimtuką, o štai 2000 metais sugeba išsilaikyti 7-8 vietoje. Dauguma šalių 1984 metais turėjo didesnes dalis eksporte ar importe. 2000 metais šios dalys yra mažesnės. Tai įtakojo paslaugų plėtra kitose šalyse, kurios anksčiau nebuvo taip išsivysčiusios (pvz. Kinija).
2.1. Pranašumai, leidžiantys paslaugų įmonei pirmauti
Aptardami prekių rinką, mes galime lengvai išskirti lyginamuosius pranašumus, kurie vienai ar kitai šaliai leidžia pirmauti. Patogi strateginė vieta, ištekliai prekių rinkoje yra svarbūs veiksniai. Tačiau finansinis kapitalas, politinė, kultūrinė aplinka ir žmogiškojo kapitalo charakteristikos – šie veiksniai įtakingiausiųjų sąraše nėra pirmose vietose. Jų svarba kaip tik išryškėja paslaugų sferoje. Lyginamasis pranašumas paslaugų srityse gali būti apibrėžtas šiais veiksniais: šalies išsivystymo lygis, investicijų į mokslą apimitis, tyrimų ir technologijos lygis, ir, aišku, valstybės politika paslaugų reguliavime. Visgi, šiuos veiksnius yra gana sunku išmatuoti ir apibrėžti. Tam tikra kultūra kartais sudaro barjerus kompanijoms, tuomet jos negali plėstis į kitą šalį. Kartais atsitinka taip, jog paslauga ir šalies kultūra – nesuderinami dalykai. Arba atvirkščiai, kultūros išmanymas dažnai tampa stipriu pranašumu prieš kitas įmones. Prancūzijai, Didžiajai Britanijai, Olandijai yra daug lengviau užmegzti santykius su buvusiomis kolonijomis, tuo tarpu šalims, neturėjusioms tokių ryšių, yra sunkiau. Ekonominis pranašumas susideda iš kapitalo ir žmogiškojo kapitalo apimties. Santykinė šių veiksnių svarba keičiasi priklausomai nuo laikotarpio, paslaugų šakos. Paslaugose, kurios tiekiamos gamintojams (pvz. auditas, konsultacinis verslas) svarbiausia turėti pranašumus žmogiškajame kapitale. Tuo tarpu fizinio kapitalo svarba išryškėja tarptautinėje prekyboje. Jeigu pažvelgsime į turizmą, tai pranašumus turės tos šalys, kurios kažkuo yra unikalios, neužterštos, jose nėra didelės žmonių koncentracijos. Kaip matyti, teritorija paslaugose, ypač turizmo, taip pat yra labai svarbus veiksnys. Bendruoju atveju tarptautinė paslaugų kompanija turi atsižvelgti į savo galimybes šiose srityse:1. Finansinis kapitalas,2. Telekomunikacijų ir informacinių technologijų žinojimas,3. Sukauptos žinios,4. Sumanumas ir reputacija,5. Sistemų kūrimo galimybės,6. Santykiai su pirkėjais,7. Užimamos rinkos dydis,8. Galimybė tiekti paslaugų paketą,9. Vyriausybės pripažinimas.
2.2. Tiesioginės užsienio investicijos paslaugų srityje
Yra begalė kitų pranašumų, kuriais vadovaudamasi įmonė gali sėkmingai pradėti eksportuoti savo paslaugas. Tačiau kiekviena įmonė turi išskirti savo prerogatyvas. Tokios įmonės gali susidurti su tam tikrais barjerais, susijusiais su minėtomis vyriausybių politinėmis priemonėmis. Todėl nemažai paslaugų įmonių turi kitokią strategija: jos ne pačios eksportuoja paslaugas, jos ieško užsienio atstovybių. Žinoma, galima licencija perduoti trečiai šaliai, tačiau tokiu būdu prarandama kontrolė. Pavyzdžiui, 80% JAV prekybos paslaugomis užsienyje sudaro prekyba iš užsienio filialų. Likę 20% – eksportuojama tiesiogiai iš JAV. Taip yra todėl, kad tokios paslaugos kaip bankai, konsultacijos gali būti atliekamos iš vietinių organizacijų. Todėl tiesioginės užsienio investicijos gali tapti labai svarbiu faktoriumi norint veikti užsienyje, konkurencingoje aplinkoje. Didėjant kompanijų skaičius būtent tą ir daro – jos susilieja arba investuoja į naujas užsienio įmones. Tiesioginės užsienio investicijos jau stipriai įtakoja pasaulio ekonominę struktūrą. Taip yra todėl, kad vyksta paslaugų liberalizacija, išnyksta tarptautiniai barjerai. Daugiausia tiesioginės užsienio investicijos didėjo finansinėse paslaugose. Investicijos į bankininkystę ar draudimą visuomet yra brangesnės, negu į reklamos ar audito paslaugas.
Paslaugų globalizacija, vykstanti per tiesiogines užsienio investicijas keičiasi priklausomai nuo paslaugos šakos: pirma, tiesioginės užsienio investicijos gali būti vienintelis būdas užsienio rinkose veikti (reklama, lizingas, apskaita, draudimas, duomenų apdorojimas, mažmeninė prekyba); antra, yra paslaugų, kur vyrauja tiesioginis eksportas į kitą šalį (franšizės, licencijos, mokslas, turizmas); ir trečia, yra paslaugų, kurioms reikia ir tiesioginio eksporto, ir tiesioginių užsienio investicijų (filmų nuoma, sveikatos apsauga, programinė įranga, transportas ir komunikacijos).Paslaugų paklausa pastoviai auga, vyriausybės vis mažiau reguliuoja, todėl tiesioginės užsienio investicijos paslaugų srityje ir toliau plėsis, ypač viešose paslaugose, telekomunikacijose bei transporte, kas anksčiau buvo stipriai ginama nuo užsienio kapitalo.2.3. Liberalizacijos procesas tarptautinėje paslaugų prekyboje
Dar ir dabar pasitaiko nuomonių, jog nesutinkančių, jog paslaugos stiprina bet kurios šalies ekonomiką. Judėjimą už laisvesnę prekybą pradėjo JAV dar 1970 metais, tačiau nelabai vykusiai. Besivystančios šalys ir toliau įtartinai žiūrėjo į tokius pasiūlymus, o tai tik dar labiau atitolino pasaulinę paslaugų plėtrą. JAV teigia, jog konkurencija iš užsienio skatina vietinius tiekėjus dirbti našiau. To siekia ir WTO (PPO – pasaulinė prekybos organizacija). Pagrindinis tikslas yra įvairių reguliavimų, diskriminuojančių užsienio tiekėjus, panaikinimas. Prieš tokių reguliavimų panaikinimą ypač aktyviai pasisakydavo besivystančios šalys, teigdamos, jog tokie nuostatai suteiks neribotą laisvę grobuoniškoms tarptautinėms paslaugų kompanijoms, o jų vietiniai tiekėjai bus sužlugdyti. Buvo griežtai nuspręsta, jog paslaugoms neišvengiamai reikia atskiro susitarimo nuo prekių rinkos, būtent todėl atsirado GATS, skirtas paslaugoms. Šios susitarimo pagrindiniai principai yra šie:• Atvirumas/aiškumas• Tarptautinė elgsena• Jokios diskriminacijos• Laisvas įėjimas į rinką• Didėjantis besivystančių šalių dalyvavimas• Didėjanti liberalizacija Atvirumas, arba aiškumas pasireiškia tuo, jog bet kuri šalis turi galimybę lengvai gauti informaciją apie įstatymus, reguliavimus, tarptautinius susitarimus iš tų šalių, kurios yra susitarimo dalyvės. To tikslas yra užtikrinti, kad kiekviena šalis žinotų savo teises ir įsipareigojimus, kylančius iš prekybos paslaugomis. Tarptautinė elgsena reiškia, jog kiekvienas eksportuotojas bet kurios šalies dalyvės rinkoje turi tas pačias teises į paskolas, reguliavimus ar vyriausybės veiklą kaip ir vietinis tiekėjas. Diskriminacijos panaikinimo problema tarptautinėje prekyboje buvo aktuali daugiau negu 40 metų. Šiuo nuostatu šalys sutaria, jog jeigu viena turi galimybes primauti vienoje srityje, tai ji privalo duoti kelia konkurentams tose srityse, kur ji yra silpnesnė, nesudarydama jokių barjerų. Laisvas įėjimas į rinką nenustato paslaugos pobūdžio. Tai reiškia, jog pasirinktas įmonės paslaugos tiekimo būdas neturi būti varžomas. Besivystančios šalys į GATS susitarimą dažnai žiūrėdavo priešiškai. 1988 metais GATS šalys iš vien sutarė skatinti besivystančių šalių paslaugų eksportą, taip pat stiprinti vidaus paslaugas, jų efektyvumą ir konkurencinį pajėgumą. Besivystančios šalims buvo atverti įvairūs distribucijos kanalai bei informacijos tinklai, kas žymiai pagerino jų veiklą paslaugų šakose. Galiausiai visos šalys sutaria, kad paslaugų liberalizacija turi būti didėjanti. Ji turi būti ne tik didėjanti, bet ir proporcionaliai pasiskirstanti, kadangi šalys išsivysčiusios nevienodai. Pavyzdžiui, tiesioginės užsienio investicijos besivystančiose šalyse nereikštų lygybės, nes besivystančioms šalims reikia atgaivinti vidaus rinką. Šių veiksmų bei susitarimų pasėkoje 1995 metais atsirado GATS (bendroji paslaugų prekybos sutartis). Susitarimas kviečia liberalizuoti prekybą paslaugomis kaip įmanoma daugiau. Privalo egzistuoti laisvė prekyboje, nesuvaržytas žmogiškojo kapitalo judėjimas, laisva licencijavimo tvarka, išskyrus atvejus, kuomet šaliai neišvengiamai reikia apsaugoti vidaus rinką.Kartais iškyla klausimas, ar reikalinga tokia ekonomika, kurioje pirmauja prekyba paslaugomis. Nereikėtų manyti, jog paslaugos turi būti gamybos pakaitalas. Iš tikrųjų ekonomikos turi būti stiprios visuose sektoriuose, tiesiog reikia palaikyti tokią pusiausvyrą, kurioje nauda yra didžiausia. Taip pat kyla klausimas, ar paslaugų globalizacijos procesas – neišvengiamas dalykas? Galima pagalvoti, jog daugybė kompanijų pradėjo tiekti paslaugas tarptautiniu mastu. Taip nėra, nes tik pačios didžiausios paslaugų kompanijos veikia globaliu mastu. Didesnioji įmonių dalis aprūpina vietinę paklausą. Jų ambicijos tuo ir baigiasi. Daugybė internacionalizuotų kompanijų vis vien pagrindines pajamas gauna iš tėvyninės rinkos.
2.4. GATS veikla ir įtaka pasaulinėje paslaugų prekyboje
Anksčiau minėtasis GATS susideda iš dviejų dalių: pagrindinių taisyklių ir nuostatų schemos bei sąrašo, kuriame išdėstytos kiekvienos šalies specifiniai įsipareigojimai, kuriuose nurodomos užsienio tiekėjų galimybės veikti tam tikroje paslaugų sferoje. Pavyzdžiui, kiekviena šalis gali riboti bankų licencijų išdavimą užsienio bankams, arba gali riboti padalinių skaičių ir pan. GATS išskiria keturis būdus, kuriais galima prekiauti paslaugomis: paslaugos, tiekiamos iš vienos šalies į kitą (tarptautiniai telefoniniai pokalbiai), vartotojai iš vienos šalies gaunantys paslaugos naudą kitoje šalyje (turizmas), kompanija, steigianti filialus ar skyrius kitose šalyse (bankų veikla užsienyje), individai, keliaujantys iš vienos šalies į kitą, norėdami parduoti savo paslaugas (aktorius, statybininkas).
2000 metais Tarptautinės paslaugų organizacijos šalys narės pradėjo dar stipriau propaguoti liberalizmą paslaugų prekyboje. Daugiau negu 140 narių dirba išvien bendram tikslui. Jų manymu, šiandien nė viena šalis negali klestėti su neefektyvia ir brangia paslaugų infrastruktūra. Bet koks gamintojas negali apsieiti be efektyvios bankų sistemos, draudimo, apskaitos. 1999 metais šalys prekiavo tarpusavyje paslaugomis už 1350 milijardų JAV dolerių. Tai yra 20% visos prekybos tarp šalių apimties. Pasak Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos, pasaulyje turizmas išlaiko vieną darbininką iš dešimties. Turizmo eksportas pasaulyje 1999 metais sudarė 33% visų paslaugų eksporto bei 6,5% viso pasaulio eksporto. Tai matyti 6-oje lentelėje. Tačiau per pastaruosius metus kitos komercinės paslaugos (draudimas, bankininkystė ir pan.) plėtėsi daug greičiau už turizmą. Ypač sunku turizmą plėtoti besivystančioms šalims. Turizmas reikalauja fizinio žmonių judėjimo – žinios ir informacija čia nejuda. Todėl besivystančioms šalims, neturinčioms gerų sąlygų turizmui, gana stipriai tenka nukentėti.6 lentelė: pasaulio prekyba paslaugomis 1990-1999 metais : Vertė Dalis Metinis pokytis 1999 1990 1999 1996 1997 1998Eksportas Visos komercinės paslaugos 1,350 100.0 100.0 7 4 1Transportas 310 28.5 23.0 2 2 -1Turizmas 440 33.8 32.8 7 0 0Kitos komercinės paslaugos 600 37.7 44.2 9 8 2
Importas Visos komercinės paslaugos 1,345 100.0 100.0 6 3 2Transportas 373 32.1 27.7 2 2 -1Turizmas 412 32.0 30.6 6 1 1Kitos komercinės paslaugos 561 35.9 41.7 8 5 5
GATS išskiria šešis paslaugų liberalizacijos pranašumus:1. Ekonominis pranašumas – efektyvi paslaugų infrastruktūra yra būtina sąlyga sėkmingai ekonomikai. Jeigu nebūtų stiprios konkurencijos bankininkystėje, telekomunikacijose, draudime ar transporte, tai stabdytu ekonomikos augimą.2. Vystymas – besivystančios šalys, galinčios eksportuoti savo paslaugas, daug greičiau vystosi ir įgyja konkurencinį pajėgumą.3. Vartotojai sutaupo – savaime suprantama, kad liberalizacijos procesas verčia mažinti kainas.4. Greitesnės inovacijos – šalyse, turinčiose laisvesnes paslaugų prekybos rinkas, pastebėtas greitesnis inovacijų procesas.5. Didesnis aiškumas ir prognozuojamumas – bendras visų šalių susitarimas sudaro galimybę viską matyti aiškiai, veikti stabilioje aplinkoje. Firmos, turėdamos laisvą priėjimą prie reikiamos informacijos, gali planuoti ilgesniam laikotarpiui, o tai skatina ilgalaikes investicijas.6. Technologijos perdavimas – GATS skatina tiesiogines užsienio investicijas. Su jomis kartu ateina tam tikra patirtis, technologijos. Visa tai dar labiau išplinta, padidėja efektyvumas. GATS yra dažnai kritikuojamas. Nemažai teigia, jog šis susitarimas pažeidžia demokratinius principus. Kiti supranta, jog GATS propaguoja paslaugų dereguliaciją (susitarimas propaguoja liberalizaciją, kas yra visiškai skritingas dalykas). Problema yra tame, jog daugelis nepastebi pranašumų, kylančių iš šio susitarimo. Be jo ekonomika veiktų neefektyviai ir vargu ar pasaulis būtų pasiekęs tokį išsivystymo lygį, koks yra šiuo metu.
3. LIETUVA PASAULINĖJE PASLAUGŲ RINKOJE
Kaip minėjau, turizmas – viena sparčiausiai pasaulyje augančių industrijos šakų. Pagal Pasaulinės turizmo organizacijos duomenis, 1999 metais pasaulyje buvo keliauta 664 mln. kartų, tai yra 4,5 proc. daugiau nei 1998 metais. Pajamos iš turizmo padidėjo 3,1 proc. ir sudarė 455 mlrd. JAV dolerių. Turizmo srityje šalys lyderės šiek tiek skiriasi nuo tų šalių, kurios pirmauja bendrame paslaugų importe bei eksporte. Tą atspindi 2000 metų duomenys 7-oje lentelėje. Taip yra todėl, kad ne visos šalys turi lygias galimybes eksportuoti turizmo paslaugas. Pavyzdžiui, Prancūzijai yra daug lengviau eksportuoti turizmo paslaugas, negu Vokietijai ir atvirkščiai. Tą paaiškina turizmo išteklių gausa šalyse. Prancūzija 1997 metais buvo lankomiausia turistų vieta pasaulyje, tuo tarpu Vokietija užėmė 13 vietą.
7 lentelė: turizmo paslaugų importo ir eksporto lyderiai pasaulyje : Dalis pasaulyje Vertė eksportas/importas Metinis procentinis pokytis 2000 1990 2000 1990-00 1998 1999 2000Eksportuotojos JAV 100.5 18,8 21,6 7 -1 5 12Ispanija 30,9 7,0 6,7 5 12 8 -4Prancūzija 30,9 7,7 6,6 4 8 6 -1Italija 27,4 6,2 5,9 5 0 -5 -3Didžioji Britanija 21,7 5,9 4,7 3 5 -4 -5Vokietija 17,6 5,4 3,8 2 1 -1 5Kinija 16,2 0,7 3,5 25 4 12 15Kanada 10,6 2,4 2,3 5 6 8 4Austrija 10,0 5,1 2,1 -3 2 -1 -10Australija 8,4 1.6 1,8 7 -16 9 5Importuotojos JAV 67,3 14,7 15,5 6 9 5 10Vokietija 47,1 13,0 10,8 3 2 -1 -3Didžioji Britanija 38,0 7,1 8,7 8 17 11 3Japonija 31,9 9,6 7,3 2 -13 14 -3Prancūzija 17,9 4,7 4,1 4 8 -2 -3Italija 15,4 4,0 3,6 4 6 -4 -9Kinija 13,1 0,2 3,0 39 13 18 21Honkongas, Kinija 12,5 1,8 2,9 10 6 -3 -5Olandija 12,2 2,8 2,8 5 7 0 1Kanada 12,1 4,2 2,8 1 -6 5 7
Svarbu pažvelgti į Lietuvos paslaugų importą bei eksportą. Paimkime keletą šalių palyginimui bei 10 pagrindinių paslaugų sektorių. 8-oje lentelėje matome, kokią padėtį užima Lietuva tarp lyderiaujančių pasaulio šalių bei įvairų kaimynių. Lietuva, nors ir didesnė už Estiją bei Latviją, paslaugų eksporte atsilieka nuo kaimynių. Paslaugų importe mes einame beveik iš vien. Paslaugų eksporte Lietuva 1998 metais pirmavo tik kultūros ir rekreacijos paslaugose. Vėlgi, jeigu mes imtume santykinius dydžius, pastebėtume, jog Lietuva stipriai lenkia Rusiją, tačiau tokių šalių, kaip JAV, Norvegija aplenkti neįmanoma.
8 lentelė:paslaugų eksportas ir importas 10-e pagrindinių paslaugų sektorių 1998 metais (mln. dolerių) :Eksportas Viso Transportas Turizmas Komunikacijos Statyba Draudimas Finansai Kompiuteriai ir inform. Honorarai ir licencijos Kitos verslo paslaugos Kultūra ir rekreacija
Estija 1476 708 539 14 58 2 13 8 1 133 1Vokietija 79281 20517 16779 1786 4703 764 3345 2833 3330 25099 125Latvija 1103 728 182 30 6 39 10 2 107 1Lietuva 1096 434 460 27 42 20 6 7 0 98 3Norvegija 13953 8537 2088 188 31 454 59 59 90 2355 91Lenkija 10890 2874 4292 431 358 1343 172 29 22 1277 92
Rusija. 12373 3170 6509 552 142 97 28 1875 Švedija 17675 4779 4188 490 757 386 376 986 1114 4495 102Ukraina 3922 3222 315 102 41 23 219 Didžioji Britanija 99007 18998 23689 2000 495 5337 10671 2626 6952 26914 1325JAV 239957 45514 83384 3936 4053 2842 13698 3992 36808 41571 4159Importas Viso Transportas Turizmas Komunikacijos Statyba Draudimas Finansai Kompiuteriai ir inform. Honorarai ir licencijos Kitos verslo paslaugos Kultūra ir rekreacijaEstija 814 409 155 18 31 16 15 10 7 150 2Vokietija 128819 25207 48917 2913 6127 1829 1639 3614 5004 31090 2479Latvija 717 221 305 26 8 59 17 7 7 68 0Lietuva 816 266 292 29 110 23 4 3 6 78 6Norvegija 15211 5161 4564 157 97 717 109 185 341 3603 277Lenkija 6559 1663 773 354 273 963 247 124 195 1901 66Rusija. 16219 2649 8677 353 525 238 2 3775 Švedija 21620 4154 7719 728 471 181 294 911 939 6141 81Ukraina 2545 487 340 131 196 90 1301 Didžioji Britanija 78231 22754 33452 2443 184 969 280 747 6375 10241 787JAV 165827 50257 57817 8636 700 6908 3771 505 11292 25859 82
Ankstesniuose skyriuose apžvelgiau, kokią dalį sudaro tarptautinė prekyba paslaugomis pasaulyje bei įvairiose šalyse. 9-oje lentelėje matyti, kokią dalį nuo viso importo ir eksporto sudaro Lietuvos prekyba paslaugomis.
9 lentelė: prekių ir paslaugų indėlis į bendrą Lietuvos importą ir eksportą 1993 – 2001 metais (%) :
1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001Prekės ir paslaugos Eksportas 100 100 100 100 100 100 100 100 100 Importas 100 100 100 100 100 100 100 100 100Prekės Eksportas 91,1 86,3 84,8 81,1 80,2 78,1 74,2 79,3 80,9 Importas 89,5 85,6 87,2 86,4 85,6 86,3 85,3 88,4 89,5Paslaugos Eksportas 8,9 13,7 15,2 18,9 19,8 21,9 25,8 20,7 19,1 Importas 10,5 14,4 12,8 13,6 14,4 13,7 14,7 11,6 10,5
Paryškinti skaičiai lentelėje rodo paslaugų dalį bendrame Lietuvos importe bei eksporte. 1993 metais Lietuva stipriai atsiliko nuo pasaulio vidurkio. Paslaugų eksportas pastovai stiprėjo ir jau 1996 metais pasiekė dabartinį pasaulio vidurkį. Per sekančius penkerius metus eksporto įtaka dar išaugo, šiuo metu Lietuva lenkia pasaulio vidurkį. Įdomi situacija su paslaugų importu. 1993 metais paslaugos sudarė10,5% viso importo, vėliau skaičiai didėjo, o 2001 metais pasiekė tą patį lygį – 10,5%. Turizmas Lietuvoje buvo pripažintas prioritetine ūkio šaka. Jo plėtrai kasmet skiriamas vis didesnis dėmesys. Pastaraisiais metais turizmo sektorius sudaro apie 5 proc. BVP, 10 proc. eksporto ir sukuria 75 000 darbo vietų. 2000 metais. Lietuvą aplankė beveik 4,1 mln. Užsieniečių – 8 proc. mažiau nei 1999 metais. Iš jų 1,1 mln. turistų arba 24 proc. mažiau nei 1999 metais Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 mlrd. litų – 38 proc. mažiau nei 1999 metais Tokius Lietuvos turizmo plėtros rezultatus labiausiai įtakojo sumažėjęs lankytojų skaičius iš NVS šalių. Be NVS šalių užsieniečių skaičius išaugo beveik 6 proc. Tokios tendencijos išryškėja 10 lentelėje.
10 lentelė: Į Lietuvą atvykusių užsieniečių dinamika : 1995 1996 1997 1998 1999 2000Atvykusių užsieniečių skaičius iš viso, tūkst. 2055,4 3498,8 3701,6 4287,5 4453,8 4092,1Latvija … 832,3 943,3 1089,2 1199,0 1383,9Estija … 296,0 300,1 299,7 318,7 242,7NVS … 1735,2 1889,1 2357,4 2362,6 1884,4Lenkija … 336,5 263,7 230,9 178,7 215,5Čekija, Slovakija, Vengrija, Albanija, Bulgarija, Rumunija … 36,1 38,5 37,8 41,9 41,3Vokietija … 90,3 79,1 74,6 77,7 97,4JAV … 15,3 19,8 23,8 24,2 24,7Kitos šalys … 157,1 168,0 174,0 251,0 202,2Padidėjimas, sumažėjimas (-) palyginus su ankstesniais metais, %Atvykusių užsieniečių … 70,2 5,8 15,8 3,9 -8,1
Vilnius yra labiausiai lankoma vieta Lietuvoje. Kasmet Vilnių aplanko apie 80 proc. visų Lietuvoje besilankančių turistų. Taip pat turistų pritraukia Kaunas bei Lietuvos pajūrio miestai – Klaipėda, Palanga ir Neringa. Pagrindiniu miesto konkurentu tampa vis daugiau turistų sulaukianti Klaipėda, esanti ne tik patogioje padėtyje susisiekimo atžvilgiu (miestas uostas, šalia Latvija bei Rusija), bet ir miesto paslaugų sektorius vystosi taip pat greitai, kaip ir Vilniuje.Užsienio rinkoje Vilniaus didžiausi konkurentai yra Baltijos šalių sostinės – Ryga ir Talinas. 2000 metais Rygos viešbučiuose apsistojo 265 tūkst. svečių, tai yra 54 proc. daugiau nei Vilniaus viešbučiuose tą patį laikotarpį. Kambarių užimtumas Rygos viešbučiuose siekė 47,6 proc. Tuo tarpu Vilniaus viešbučių kambarių užimtumas buvo tik 36,1 proc. Tokius Rygos viešbučių statistinius duomenis pirmiausia lemia tai, kad Ryga yra ne tik šalies sostinė, bet ir miestas uostas. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad, nors pagal viešbučių skaičių Vilnius pirmauja (2000 metų pabaigoje Vilniuje buvo 44 viešbučiai, Rygoje – 29), tačiau Vilniuje vyrauja maži verslo klasės viešbučiai, tuo tarpu Rygoje daug didelių 100 ir daugiau kambarių turinčių viešbučių.Svarbiausios Vilniaus turizmo rinkos:• Lenkija • NVS šalys ir Rusija • Vokietija • Suomija ir Skandinavijos šalys • Kitos rinkos 2000 metais lankytojai iš šių šalių sudarė 61 proc. bendro atvykusiųjų skaičiaus ir 54 proc. nakvynių skaičiaus. Šiek tiek pasikeitė kai kurių šalių vieta svarbiausių Vilniaus rinkų sąraše. Iki 1999 metais visiškai pirmavusi Rusija, dvejus metus iš eilės lyderės pozicijas užleido Vokietijai, Lenkijai ir Suomijai. 2001 metais įvyko persilaužimas ir Rusija įkopė į antrąją poziciją. Nors įvertinti šių įvykių tiesioginę įtaką atvykstamajam turizmui kiekybiškai gana sunku – oro transportu atvykusių turistų skaičius rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais, lyginant su 2000 metais, buvo mažesnis maždaug 10 %, bet lapkritį tik 0,5 % 2001 metais į Lietuvą atvyko 4,2 milijono užsieniečių, tai yra 2,5 % daugiau nei 2000 metais, o turistų – 1,24 milijono (15 % daugiau). Daugiausiai lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių: Latvijos – 1,34 mln., Rusijos – 1,18 mln., Baltarusijos – 641 tūkst., Lenkijos – 275 tūkst. Nors lankytojų iš Latvijos, lyginant su 2000 metais, sumažėjo 3 %, bet jų skaičius apgyvendinimo įmonėse išaugo daugiau nei 10 %. Tą patį galima pasakyti ir apie Baltarusiją – lankytojų sumažėjo 6 %, o svečių apgyvendinimo įmonėse padaugėjo 30 %. Iš Rusijos padaugėjo ir lankytojų (4 %) ir svečių apgyvendinimo įmonėse– net 60 % Atitinkamai iš Lenkijos – 28 % ir 27 %. Taigi, visumoje iš kaimyninių šalių didėja santykinis turistų – vienadienių lankytojų skaičius. Iš Estijos atvyko 232 tūkst. lankytojų (mažiau 4 %), bet apgyvendinimo įmonėse jų skaičius išaugo daugiau nei 25 %. Iš Vokietijos atvyko 118 tūkst. lankytojų (daugiau 21 %). Ženkliai išaugo lankytojų skaičius iš Centrinės Europos šalių (24 %), Azijos šalių – 26 %, JAV – 20 %, Italijos –34 %, Norvegijos – net 42%. Yra ir rinkų, kurios žymiai augo 2000 metais, o 2001 metais jų augimas stabilizavosi arba net ir sumažėjo: iš Suomijos ir Švedijos atvyko daugiau 2 %, iš Danijos mažiau 7%. 2001 metų pajamos iš atvykstamojo turizmo taip pat turėtų būti didesnės nei 2000 metais – apie 1,6 milijardo litų.
Gerėjant vidaus turizmo skaičiams, mažėja išvykstamojo turizmo apimtys. 2001 metai į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3,4 mln. kartų (beveik 7 % mažiau), jų išlaidos užsienyje lyginant su 2000 metais taip pat turėtų būti mažesnės – apie 950 milijonų Lt.IŠVADOS
Atlikus paslaugų plėtros analizę, išryškėja šie esminiai apibūdinimai bei išvados:• Vienareikšmiškai paslaugos apibrėžti mes negalime. Svarbiausia yra atsiminti, jog paslauga yra tai, ko mes negalime pavadinti preke. Tai yra veiksmas, pasireiškiantis asmenų kontaktu ir suteikiantis pasitenkinimą paslaugos vartotojui. Dažnai įmonėse paslaugos persipina su prekėmis, papildo vienas kitą arba eina iš vien. • Pasauliniu mastu paslaugos plėtėsi labai sparčiai. Vienos šalys pripažino jų svarbą ekonomikoje, kitos tai ignoravo, tačiau plėtra neišvengiama. Šiais laikais išsivysčiusiose rinkos ekonomikose paslaugų plėtros tempai yra sulėtėję, o besivystančiose jie yra milžiniški. Pasaulyje didžiausią indėlį į tarptautinę prekybą paslaugomis atlieka JAV. • Yra daugybė paslaugų plėtros priežasčių. Kuo daugiau turime pinigų, tuo įvairesnių ir subtilesnių paslaugų mums reikia. Taip yra ir su visu pasauliu. Ekonomikos augimas savaime padidina paslaugų paklausą, sudaro sąlygas naujoms paslaugoms atsirasti. Bet kurioje įmonėje yra taip, jog kuo stipresnė specializacija, tuo visa sistema dirba našiau. Pasaulio šalys tai suprato, todėl šiandien mes turime ne tik vidinę prekybą paslaugomis, bet ir tarptautinę prekybą paslaugomis. Dažnai paslaugų tarptautinę plėtrą galime aiškinti tomis pačiomis priežastimis kaip ir prekių plėtrą. Masto ekonomija, užpildyta vietinė rinka – šie reiškiniai taip pat paaiškina paslaugų plėtrą.• Informacinės technologijos iš esmės visiškai kontroliavo paslaugų plėtrą. Naujausi techniniai laimėjimai verčia žmones be perstojo generuoti naujas idėjas, teikti vis geresnes arba visiškai naujas paslaugas. Naujausios informacinės technologijos panaikina laiko nuostolius, sumažina kaštus. Tai sudaro sąlygas daugiau uždribti, vėlgi didėja paklausa paslaugoms. Matome, jog visos plėtros priežastys yra susijusios ir kyla viena iš kitos. Veikdamos kartu jos sukuria stiprų suminį efektą. • Anksčiau valstybės dažnai gindavo vidaus paslaugų tiekėjus. Tačiau šiandien mes galime pasakyti, jog laisva rinka (ne tik vidaus, bet ir tarptautinė) užtikrina našesnį išteklių naudojimą, vartotojai gauna didesnę naudą. Nei vienai valstybei nėra naudinga užsisklęsti, žinoma, išskyrus atvejus, kai būtina apginti tam tikras paslaugų sritis. Iš spartesnės plėtros kyla tik vienas trūkumas – pasaulis, galbūt, patiria didesnius nuostolius tokių plėtros tempų sąskaita (šiltnamio efektas, AIDS problema). Bet kuri šalis turi visuomet nustatyti stipriąsias ir silpnąsias savo vietas. Jeigu šalis teiks pirmenybę užsienio kompanijai, geriau išmanančiai apie tam tikras paslaugas, vadinasi šalis šioje vietoje santykinai sutaupys ir galės investuoti į tas paslaugas, kuriose ji yra pranašesnė.• Liberalizacija šiandien daugeliui šalių yra labiausiai siekiamas procesas, ir ne tik paslaugų srityje. Šiam procesui reikia suteikti pirmenybę dėl jau anksčiau minėtų priežasčių (globaliu mastu pasiekiama didesnė nauda ir pan.), tačiau nereikėtų suprasti, jog paslaugos pakeis gamintojų prekes. Pusiausvyra – esminis reiškinys, prie kurio turime artėti bet kuriame ekonominiame reiškinyje. Būtent todėl atsirado GATS. Šis susitarimas dėl prekybos paslaugomis sudaro pagrindus efektyvumui pasiekti, o taip pat sudaro sąlygas ekonominiam efektyvumui pasiekti. • Lietuva turėtų laikytis tų pačių pozicijų. Aišku, tarptautiniame paslaugų importe bei eksporte Lietuva atsilieka nuo kaimynių Latvijos bei Estijos. Tačiau vis viena matome aiškią plėtrą. Galbūt kai kuriose šakose tam tikrais metais ir yra neigiamas prieaugis, tačiau bendras trendas yra teigiamas. Reikėtų kuo stipriau vystyti paslaugų šakas, ypač turizmą (juk Vilnius yra įtrauktas į pasaulio kultūros paveldą ir šį pranašumą reikia išnaudoti). Tai atneš naudą ne tik mums: ekonominis augimas sudarys palankesnes sąlygas ateities kartoms, padės Lietuvai lengviau integruotis į globalizacijos procesą.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Palmer A. Principles of Services Marketing. -McGraw -Hill Publ.Co.,London e.a. 1998, 371 P.2. P. W. Daniels. Service industries in the world econony. 1993.- 198 p.3. Žukov E.F (red.)., Meždunarodnyje ekonomičeskije otnošenija. -M.,Unity, 1999, 6 sk., 216-269 p.4. World trade organization (WTO). International trade statistics 2000. 2001.- 219 p.5. World trade organization (WTO). GATS – fact and fiction. 2001.- 17 p.
6. World trade organization (WTO). A review of statistics on trade flows in services. 2000.- 46 p.7. Lietuvos statistikos departamento statistiniai turizmo duomenys. –http://www/std/lt/turizmas/8. Vilniaus miesto savivaldybės puslapis. –http://www/vilnius.lt/