NE GYVYBĖS DRAUDIMO PASLAUGŲ RINKOS ANALIZĖ IR PLĖTROS PERSPEKTYVOS

Ne gyvybės draudimo paslaugų rinkos analizė ir plėtros perspektyvos

KURSINIS DARBAS

Vilnius, 2012

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Draudimo ir draudimo rinkos samprata 5

2. Lietuvos draudimo rinkos struktūra 8

3. LIETUVOS Ne gyvybės draudimo PASLAUGŲ rinka 9

3.1. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovės 10

3.2. Ne gyvybės draudimo rinkos analizė 9

3.3. Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos plėtros galimybės 9

IŠVADOS 25

LITERATŪRA 26

ĮVADAS

Temos aktualumas.

Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos periodais labai didelę reikšmę turi baimės jausmas, siekimas būti saugiu pačiam, apsaugoti savo artimuosius, savo turtą. Jau nuo senų laikų žmonės savo saugumo padidinimui, galimų rizikų sumažinimui ėmė taikyti įvarius draudimo elementus ir formas.

Draudimas suteikia rizikos valdymo galimybę. Rizika gali sukliudyti ne tik pasiekti užsibrėžtų tikslų, bet netgi paskatinti atsisakyti imtis naudingų projektų. Taigi draudimas padeda sukurti saugią aplinką šalies gyventojams, šalies ir kitų šalių investuotojams.

Draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Pirmiausia netikrumo dėl ateities ir tuo pačiu užslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti užtikrintumo ir saugumo jausmu. Plačiai žinomo amerikiečio A. Maslow poreikių hierarchijos piramidėje iškart po fiziologinių poreikių seka poreikiai saugumui. Žmogus visuomet siekia būti saugus, apsaugoti artimuosius, savo turtą, todėl galimų rizikų sumažinimui, saugumo padidinimui naudoja įvairius draudimo elementus ir formas. Įvykus draudimo sutartyje numatytam įvykiui, yra sušvelninamas dėl jo atsiradęs poveikis. Be to draudimas gali tarnauti ir kaip efektyvi taupymo forma. Jei neegzistuotų draudimo apsauga, tai dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą ir tuo pačiu taptų našta visuomenei. Todėl socialiniu požiūriu draudimą galima vertinti kaip žmonių gerbūvio, prisitaikymo bei turtinių skirtumų tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonę. Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina šalies vidaus vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Jei nebūtų draudimo, daugumos projektų tektų atsisakyti, vargu, ar bankai ryžtųsi juos kredituoti. Draudimo sąlyga yra tvarkingi įrengimai, apsaugos priemonės, technologinė drausmė. Draudimas – drausminantis visuomenės veiksnys. Tad draudimo svarba šiandien didelė ir neabejotinai turi augimo perspektyvą (Čeplinskas ir kt., 1999).

Šiuolaikinėje ekonomikoje draudimo vaidmuo labai didelis. Draudikai yra stambiausi instituciniai investuotojai tiek Lietuvos rinkoje, tiek tarptautiniu mastu. Būdamas svarbiausiu valstybinės draudimo ir aprūpinimo sistemos papildymu, o iš dalies ir pakaitalu, draudimas užtikrina būtinąjį gyventojų socialinės apsaugos lygį.

Darbo objektas – ne gyvybės draudimo paslaugų rinka Lietuvoje.

Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos ne gyvybės draudimo paslaugų rinką ir atskleisti galimas jos plėtros perspektyvas.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti draudimo ir draudimo rinkos sampratą bei Lietuvos draudimo rinkos struktūrą.

2. Išanalizuoti Lietuvos ne gyvybės draudimo paslaugų rinką.

3. Atskleisti galimas ne gyvybės draudimo rinkos plėtros perspektyvas.

Tyrimo metodai.

Darbe naudoti loginės analizės bei sintezės, palyginimo, apibendrinimo, prognozavimo metodai. Taip pat Lietuvos ne gyvybės draudimo paslaugų rinkos statistikos duomenų ir kitų statistikos duomenų analizė.

1. DRAUDIMO IR DRAUDIMO RINKOS SAMPRATA

Iš istorijos šaltinių žinoma, kad draudimas atsirado Kinijoje apie 4500 m. prieš Kristų. Vietiniams pirkliams plukdant savo krovinius vandeningomis Kinijos upėmis, kroviniai dažnai nepasiekdavo tikslo dėl įvairių priežasčių, nuskęsdavo ar būdavo pagrobti piratų. Pirkliai dėl to pradėjo kuti laikinas sąjungas. Jų nariai gabendavo krovinį sąjungai priklausančiais laivais, o laivui nuskendus nuostolių našta užguldavo visų sąjungos narių pečius.

1800 m. prieš Kristų senosios Babilonijos karalius Hamurapis priėmė įstaymą, kuris įteisino draudimo formas. Šis periodas tęsėsi apytiksliai 550 m. prieš Kristų, kol Lidijos valstybėje atsirado pirmosios aukso monetos. Prekybos karavanų dalyviai tarpusavyje sudarydavo sandėrius dėl bendrų nuostolių, kuriuos jie galėtų patirti įvykus įvairiems apiplėšimams, vagystei arba dingus kroviniui kelionės metu.

400 m. prieš Kristų senojoje antikinėje Graikijoje egzistavo tarsi socialinis draudimas žūties kare atveju. Tai buvo savotiškos draudimo kompanijos, kurios rinkdavo įnašus, bausdavo juos nemokančius, laidodavo žuvusius, mokėdavo pašalpas našlėms (Lezgovko, 2010).

Kiek vėliau buvo pradėti formuoti draudimo fondai, į kuriuos susivieniję tam tikrų profesijų ar vienodų likimų žmonės reguliariai įnešdavo reikiamas pinigų sumas. Savidraudos pagalba ilgainiui įgijo pastovų universalų pobūdį ir buvo taikoma ne tik turtui, bet ir sveikatai, gyvybei drausti.

Draudimo veikla ypač suaktyvėjo viduramžiais. Feodalizmo epochoje ėmė formuotis ir sparčiai vystytis tarpusavio pagalbos principas. 779 metais datuotame Karolio Didžiojo įstatyme skelbiama, kad gildijos nariai privalo vienas kitą paremti ir nelaimės atveju suteikti vienas kitam reikiamą pagalbą. Išlikę istoriniai dokumentai nurodo, kad XII a. Prancūzijoje, vykdant popiežiaus Aleksandro II dekretą, buvo organizuotas privalomas miestelėnų turto draudimas nuo vagysčių. Įmokos į mieste sudarytą draudimo fondą buvo mokamos reguliariai ir priklausė nuo draudžiamo turto vertės. Tačiau už turto saugumą nevienodai mokėjo pirkliai, riteriai ir paprasti amatininkai. Viduramžių gyventojai jau puikiai suvokė, kad svarbu yra sukaupti santaupas senatvei.

Draudimas kaip ekonomikos šaka susiformavo XIII a., būtent tada draudimo operacija buvo atskirta nuo paskolos suteikimo. Seniausia iki šiol draudimo sutartis buvo pasirašyta 1347 metais. Pirma draudimo bendrovė buvo įsteigta 1424 metais Genujoje. Ji draudė sausuma ir jūra keliaujantį transportą. Iki XX a. draudimas vystėsi trimis kryptimis: gaisrų, jūros ir gyvybės.

Nebejotina, kad tam tikros draudimo veikos būta ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Draudimas, kaip verslas Lietuvos teritorijoje atsirado XIX amžiuje. Lietuva tuo metu buvo Rusijos dalimi ir joje veikė tie patys draudimo įstatymai, principai ir rūšys kaip visoje imperijoje. Ryškus draudimo veikos augimas prasidėjo panaikinus baudžiavą. Draudimo sandoriai imti sudarinėti ir kaimo vietovėse. Pirmo pasaulinio karo metų išvakarėse Rusijai pavaldžioje Lietuvos dalyje funcionavo neblogai organizuota, gerai veikianti draudimo įstaigų sistema, tenkinanti visus to meto poreikius atitinkančias paslaugas. Pirmasis pasaulinis karas, okupacija, sunkūs ginkluotų kovų metai dėl neptiklausomos Lietuvos, sugriovė visą draudimo sistemą.

1919 m. buvo pasirašytas nutarimas, kuriuo Lietuvos jaunoje valstybėje buvo įvesta draudimo veikos kontrolė. Pagrindinė draudimo paskirtis buvo turto draudimas. Tais pačiais metais buvo piimtas draudimo draugijų įstatymas. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio pabaigoje 1938 m. šalyje veikė 6 draudimo kompanijos, kuriose vyravo pagrindinės draudimo rušys: nuo ugnies; transporto ir susisiekimo priemonių, gyvybės, nuo nelaimingų atsitikimų, gyvulių. Be šių pagrindinių draudimų buvo vykdomi ir pridėtiniai: vitrinų stiklų, vagysčių su įsilaužimu ir civilinės atsakomybės draudimai (Čeplinskas ir kt., 1999).

XX a. labai išaugo draudimo veiklos apimtys, atsirado naujos draudimo rūšys, kurių dabar priskaičiuojama virš 200.

Šiuo metu draudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. rugsėjo 18 d. įstaymas Nr. IX-1737 (Žin, 2003, Nr.94-4246).

Įvairi žmogaus veikla, įpač ūkinė, dažnai siejama su kokia nors rizika. Pirkėjas rizikuoja įsigyti nekokybišką pirkinį, tiekėjas prekę. Norint išvengti šių atvejų: bankininkams – laiku ar visiškai negauti savo pinigų, keleiviams – pavėluoti, vežėjams – sugadinti ar prarasti krovinį, imamasi įvairių kokybės ir kontrolės primonių: minėtų specialių kokybės kontrolės priemonių, „saugių” kreditavimo sąlygų, arbitražų ir daugelio kitų. Suprantama, kad kai kurių minėtų įvykių neįmanoma išvengti. Šie įvykiai yra tradiciniai šiuolaikinių finasinių sandorių, vadinamų draudimu, objektai. Kiekvieno iš minėtų įvykių pasirodymo atskirai dažniausiai neįmanoma numatyti, tačiau nagrinėjant daugybę tokių įvykių, aptinkami jų pasijaktojimo dėsningumai. Tai leidžia juos iš anksto numatyti ir imtis priemonių, palengvinančių nepageidaujamas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kaip suprantami draudimo veiklos elementai, yra skirtingi darudimo turinio apibrėžimai. Vieni draudimą apibūdina, kaip specifinį sandorį, išreiškiantį rizikos pirkimą ir pardavimą, kuris išreiškia specifinius perskirstuomuosius santykius, kurių pagalba sudaromi ir naudojami tiksliniai pinigų fondai, siekiant apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus bei atlyginti materialią žalą įvykus draudiminiam įvykiui, kiti kaip įvykį, kuiam atsitikus ir remiantis įstaymu ar sutartimi atsiradusi ūkinė veikla, kuri gina ūkio subjektų ir piliečių turtinius interesus.

Draudimo naudingumą apibūdinana šie požiūriai:

1. Socialinis. Draudimas vertinamas kaip žmonių gerovės, prisitaikymo ir turtinių skirtumų tarp atskirų visuomenės sluoksnių mažinimo priemonė. Draudimo teikiama apsauga užtikrina praradimų kompensavimą, o tai lemia prieš tai įgyto asmeninės ir visuomeninės gerovės lygio išsaugojimą).

2. Ekonominis. Draudimo paslaugų prieinamumas būtinas ekonomikos stabilumo elementas, todėl draudimas būtina ūkio vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Draudimas, mažindamas ūkio subjtų veikos riziką, didina ekonominį ūkio subjektų atyvumą, kartu skatina šalies ekonomikos lygio augimą.

3. Makroekonominis. Draudimas gali būti efektyviai pritaikomas siekiant taupyti ar investuoti lėšas, be to, draudimo teikiam apsauga padeda išsaugoti kapitalą, pajamas ir kreditą.

Todėl draudimo sistemos užimamos pozicijos konkrečios šalies ekonomokos vystymosi ir visuomenės pragyvenimo lygio užtikrinimo požiūriu yra itin reikšmingos. Draudimo teikiama rizikos valdymo pranašumai, galimybė išvengti nežinomybės sąlygų nulemtų nuostolių padeda išsaugoti tiek asmeninę, tiek visuomeninę gerovę ir prisideda prie šalies ekonomikos gyvibingumo.

Dabar draudimas reikalingas nacionalinių ekonomikų funkcionavimo elementas, prisidedantis prie ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo užtikrinimo. Draudimas užima reikšmingas pozicijas ir vaidina svarbų vaidmenį kiekvienos išsivysčiusios šalies ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime.

Draudimo paslaugų visuma, kurios draudėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal savybes, naudojimą ir kainas vadinama draudimo paslaugų rinka. Draudimo rinką taip pat galima apibūdinti ir kaip paslaugų rinką, kurioje vyrauja draudikų, draudėjų ir jei prireikia tarpininkų tarpusavio piniginių santykių sistema, kuri susiklosto parduodant ir perkant draudimo paslaugas, sumokant draudikams draudimo įmokas ir išmokant draudėjams išmokas iš draudimo įmonės sudaryto fondo, leidžiančio užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų draudimo interesus ir suformuoti draudikų bei perdraudėjų specifinio verslo finansinį pagrindą (Lezgovko, 2010).

Daugelio autorių, kurie rašo apie draudimą, draudimo ir draudimo rinkos apibrėžimai yra skirtingi dėl to, kad jų formulavimą įtakojo skirtingos teorijos. Mano numone draudimo esmę apbūdina tai, kad draudimas yra procesas, kurio metu draudimo grupės nariai užtikrina draudiminio įvykio metu iškilusio poreikio tenkinimą.

2. LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS STRUKTŪRA

Draudimo klasifikavimas turi svarbią reikšmę formuojant draudimo rezervus, rengiant statistines ataskaitas, darant poveikį draudimo rinkos pokyčiams. Teisinga draudimo rinkos klasifikacija palengvina draudimo priežiūros institucijų veiklą.

Draudimas klasifikuojamas pagal veiklos sferas, šakas, rūšis, porūšius ir būvius (žr. 1 pav.).

Draudimo veikos skirstymas

Pagal veikos sferas: Individualus draudimas; Socialinis draudimas; Savanoriškas draudimas	Pagal draudimo šakas			Pagal draudžiamą objektą: Asmens draudimas; Civilinės atsakomubės draudimas; Finansinių nuostolių draudimas

	Gyvybės draudimas		Ne gyvybės draudimas

	Draudimo grupės (5)		Draudimo grupės (18)

Pagal sutarties galiojimo laiką: Trumpalaikis draudimas; Ilgalaikis draudimas		Pagal draudimo išmokos nustaymo būdą: Sumos draudimas Nuostolių draudomas		Pagal draudimo veikos vykdytoją ir atsakingą subjektą: Valstybinis draudimas; Privatus draudimas
Pagal viena draudimo sutartimi draudžiamų asmenų (daiktų) skaičių: Vienetinis draudimas; Kolektyvinis draudimas		Pagal vieną draudimo sutartimi draudžiamų skirtingų rizikos rūšių, susijusių su vienu asmeniu ar daiktu, skaičių: Vienaskaitinis draudimas; Daugiskaitinis draudimas		Pagal tai, kam priklauso drauidžiamas objektas: Nuosavas draudimas; Svetimas draudimas

Šaltinis: (Lezgovko, 2010).

1 pav. Draudimo veikos skirstymas.

Iš 1 pav. matome kokia draudimo klasifikacija yra pagl veikos sferas (individualus, socialinis, privalomasis, savanoriškas), pagal draudimo šakas (gyvybės, ne gyvybės), pagal draudžiamąjį objektą (asmens, turto, civilinės atsakomybės, finansinių nuostolių), pagal sutarties galiojimo laiką (trupalaikis, ilgalaikis), pagal viena draudimo sutartimi draudžiamų asmenų (daiktų) skaičių (vienetinis, kolektyvinis), pagal draudimo veiklos vykdytoją ir atsakingą subjektą (valstybinis, privatus), pagal tai, kam priklauso draudžiamas objektas (nuosavas, svetimas), pagal draudimo išmokos nustatymo būdą (sumos, nuostolių), pagal viena draudimo sutartimi draudžiamų skirtingų rizikos rūšių, susijusių su vienu asmeniu arba daiktu, skaičių (vienaskaitinis, daugiskaitinis).

Darbe toliau bus nagrinėjama viena iš draudimo šakų – ne gyvybės draudimas.

3. lIETUVOS Ne gyvybės draudimo pASLAUGŲ rinka

Draudimo rinka – tai finansų rinkoje veikiantis mainų mechanizmas, suvedantis draudimo paslaugų pardavėjus ir pirkėjus, taip suformuojant draudimo paslaugų pasiūlą ir paklausą, kurią reguliuoja ypatinga piniginių santykių forma „draudimo įmoka – draudimo išmoka” ir kuri leidžia abejoms šios rinkos dalyvių pusėms realizuoti savo tikslus bei kartu užtikrinti šalies ekonominės ir socialinės raidos tikslingumą bei efektyvumą. Lietuvos ne gyvybės draudimo paslaugų rinka turi didelių augimo galimybių (Čibinskienė ir kt., 2005).

Lietuvoje ne gyvybės draudimas kaip atskira draudimo šaka pradėjo plėtotis 1996 metais priėmus Lietuvos Respublikos draudimo įstaymą, kuriame akcentuota, kad draudimo įmonė negali teikti paslaugų, priskiriamų skirtingoms draudimo šakoms.

Užsienio šalių literatūroje randama įvairių ne gyvybės draudimą nusakančių sąvokų: „bendrasis draudimas”, „turto draudimas”, „trumpo laikotarpio draudimo veikla”. Sąvoka „bendrasis draudimas” atspindi įvairovę skirtingų draudimo rūšių, kurios sudaro ne gyvybės draudimo paslaugų visumą.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės:

1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;

2) draudimas ligos atveju;

3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;

4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;

5) skraidymo aparatų draudimas;

6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;

7) vežamų krovinių draudimas;

8) turto (išskyrus šios dalies 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;

9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);

10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;

13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;

14) kredito draudimas;

15) laidavimo draudimas;

16) finansinių nuostolių draudimas;

17) teisinių išlaidų draudimas;

18) pagalbos draudimas.

Pagrindiniai Lietuvos draudimo rinkos bruožai:

sparčiai vystosi, turi didelį augimo potencialą;

dominuoja ne gyvybės draudimas;

vyrauja transporto ir turto draudimas ne gyvybės draudimo rinkoje bei kaupiamasis draudimas su garantuota palūkanų norma ne gyvybės draudimo rinkoje;

labai koncentruota su pastovia koncentracijos mažėjimo tendencija;

vyrauja užsienio kapitalas;

aukštas vidutinis draudimo įmonių mokumo koeficientas;

didėja draudimo tarpininkų vaidmuo.

Lietuvos draudimo rinkoje, priešingai nei įprasta pasaulyje, dominuoja ne gyvybės draudimo veikla (Pagrindiniai Lietuvos draudimo bruožai).

Lietuvoje bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą yra įsigiję mažiau nei pusė – 44 procentų suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas – tas, kurį įsigyti privaloma – vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės. Ne gyvybės draudimu dažniau draudžiasi vyresni (36-74 metų) didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės, mažiausiai draudimo paslaugas vartoja jauni (iki 35 metų) mažesnių miestų ir kaimų gyventojai (Lietuvoje draudžiasi 44 proc. suaugusiųjų, 2010).

Pagal atliktų apklausų dumenis galima teigti, kad lietuviai draudžiasi tik tiek, kiek yra privaloma. Gyventojų nepakankama finasinė padėtis verčia gyventojus draustis tik nuo būtiniausių draudimo interesų.

3.1. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovės

Lietuvos Respublikoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti tik:

1) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės (Societas Europaea), draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją;

2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės, įgyvendinančios steigimosi teisę ir (ar) teisę teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo tarpininkavimo paslaugas;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai.

Draudimo įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 1 000 000 eurų.

Minimalus garantinis fondas įmonėms, vykdančioms ne gyvybės draudimo veiklą – 2 000 000 eurų (Lietuvos Respublikos Draudimo įstaymas).

Šiuo metu Lietuvoje draudimo veiklą vykdo 15 draudimo bendrovių:

1. UAB „Būsto paskolų draudimas”;

2. UADB „Ergo Lietuva”;

3. UADB „Industrijos garantas”;

4. UAB DK „Lamantinas”;

5. AB „Lietuvos draudimas”;

6. UAB DK „PZU Lietuva”;

7. AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas ;

8. ADB „Baltikums” Lietuvos filialas;

9. Coface Austria Kreditversicherung AG filialas;

10. Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group filialas;

11. If P&C Insurance AS filialas;

12. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas;

13. Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas;

14. Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas;

15. „BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje (Lietuvos bankas).

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių skaičiaus kitimas per paskutinius dešimt metų (žr. 2 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisija.

2 pav. Ne gyvybės draudimo bendrovių skaičiaus dimamika 2002-2011 m.

Kaip matome iš 2 pav. nuo 2002 m. iki 2009 m. ne gyvybės draudimo bendrovių skaičius nuo 22 sumažėjo iki 8. 2010 m. bendrovių skaičius pradėjo didėti ir 2011 m. ne gyvybės draudimo bendrovių buvo jau 15. Ne gyvybės draudimo bendrovių skaičius Lietuvoje nuolat kinta, vienos bendrovės likviduojamos, kuriasi naujos. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja užsienio kapitalo bendrovės. Tai yra naudinga mūsų šalies gyventojams, kadangi užsienio bendrovės kartu su kapitalu diegia ir vakarietišką aptarnavimo kultūrą, bei pasidalina su Lietuvos draudikais ilgamete draudimo rinkos valdymo patirtimi.

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinką pagal sudarytas sutartis 2011 m. sudarė šios ne gyvybės draudimo bendrovės (žr. 3 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Lietuvos bankas.

pav. Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių rinkos struktūra pagal sudarytas sutartis 2011 m.

2011 m. Lietuvoje didžiausią rinkos dalį turėjo „Lietuvos draudimas”, „BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje ir PZU Lietuva. Nedaug atsiliko Ergo Lietuva ir Gjensidige Baltic draudimo bendrovės.

AB „Lietuvos draudimas” – draudimo rinkos lyderis Lietuvoje ir didžiausia draudimo bendrovė Baltijos šalyse. AB „Lietuvos draudimas” yra šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis, kurį renkasi trečdalis draudimo paslaugomis besinaudojančių klientų. Kasmet bendrovė savo klientams atlygina nuostolių už beveik 200 mln. Lt. Svarbiausi faktai apie AB „Lietuvos draudimas”:

AB „Lietuvos draudimas” pagrindinė akcininkė yra Didžiosios Britanijos bendrovė „Royal & Sun Alliance Insurance plc.”, priklausanti vienai didžiausių pasaulyje draudimo grupių RSA teikiančiai draudimo paslaugas 140 šalių ir aptarnaujančiai apie 17 mln. klientų visame pasaulyje;

AB „Lietuvos draudimas” didžiausia Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė ir valdo daugiau kaip trečdalį šalies ne gyvybės draudimo rinkos;

Per metus aptarnauja apie 0,7 mln. privačių ir verslo klientų;

Klientams siūlo vieną didžiausių draudimo paslaugų tinklų – beveik 90 padalinių visuose šalies miestuose ir miesteliuose;

2011 m. Nacionalinė draudimo brokerių įmonių asociacija bendrovę „Lietuvos draudimas” apdovanojo „Už deramą žalų atlyginimą”.

Bendrovė šiuo metu vykdo ne gyvybės draudimo šakai priskiriamas draudimo grupes: draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; draudimas ligos atvejui; sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas; su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; skraidymo aparatų draudimas; geležinkelio transporto priemonių draudimas; laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas; vežamų krovinių draudimas; turto draudimas nuo gaisro ar gamtos jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų; su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; laidavimo draudimas; finansinių nuostolių draudimas (Lietuvos draudimas).

AB „Lietuvos draudimo” pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų, atlygintų nuostolių ir gyno pelno per paskutinius septynis metus duomenys (žr. 4 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Lietuvos draudimas.

4 pav. AB „Lietuvos draudimas” veiklos dinamika 2005-2011 m., mln. Lt.

Iš 4 pav. duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimo” pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos nuo 2005 m. iki 2008 m. sparčiai augo. Po 2008 -2009 m. ekonominio nuosmūkio draudimo įmokos sumažėjo apie 30 proc. 2010 m. įmokos pradėjo didėti ir 2011 m. padidėjo 4 proc. Draudimo išmokos atitinkamai, kaip ir įmokos iki 2008 m. didėjo, o po 2008 m. iki 2011 m. sumažėjo 28 proc. AB „Lietuvos draudimas” grynasis pelnas kaip ir įmokos didėjo, nuo 2009 m. iki 2011 m. grynasis pelnas sumžėjo apie 80 proc.

„BTA Insurance Company” SE filialas Lietuvoje (toliau BTA draudimas) – antra pagal 2011 m. suteiktų ne gyvybės draudimo paslaugų kiekį draudimo bendrovė.

2002 metais Latvijos kapitalo draudimo bendrovė BTA įsigijo 100% Lietuvos draudimo bendrovės „LTB Draudimas” akcijų ir pradėjo veiklą Lietuvoje, pasivadinusi UAB „BTA DRAUDIMAS”. 2011 metų pradžioje UAB „BTA DRAUDIMAS” nustojo veikti kaip juridinis asmuo, o BTA Lietuvoje tapo akcinės draudimo bendrovės filialu. Lietuvoje BTA yra įsteigę atstovybes visuose apskričių centruose bei daugiau nei 40 miestų ir miestelių.

BTA draudimas siūlo šias draudimo rūšis: transporto priemonių privalomąjį (TPVCAD); kasko; turto; kelionių; nelaimingų atsitikimų draudimus; sveikatos draudimą įmonių darbuotojams; įmonių turto draudimą; kelionės draudimą; draudimą nuo nelaimingų atsitikimų; bendrosios civilinės atsakomybės draudimą; finansinių, aviacinių, jūrinių rizikų draudimus; krovinių draudimą (Balto link).

BTA draudimo pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų, atlygintų nuostolių ir gyno pelno per paskutinius septynis metus duomenys (žr. 5 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal BTA draudimas.

5 pav. BTA draudimo veiklos dinamika 2006-2011 m., mln. Lt.

Iš 5 paveiklsėlio duomenų matyti, kad BTA draudimo pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos nuo 2006 m. iki 2008 m. augo. Po 2008 m. iki 2010 m. draudimo įmokos sumažėjo apie 20 proc. 2010 m. įmokos pradėjo didėti ir 2011 m. padidėjo 7 proc. Draudimo išmokos nuo 2006 m. iki 2009 m. padidėjo 4 kartus , o nuo 2009 m. iki 2011 m. sumažėjo 1,8 proc. BTA draudimo grynasis pelnas iki 2007 m. didėjo, 2008 m. bendrovė patyrė 2,3 mln. nuostolių, nuo 2009 m. iki 2010 m. grynasis pelnas padidėjo iki 4,1 mln. pelno, 2011 sumžėjo iki 3 mln. dėl padidėjusių draudimo išmokų.

UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – PZU draudimas) trečia pagal 2011 m. suteiktų ne gyvybės draudimo paslaugų kiekį draudimo bendrovė. PZU draudimas priklauso didžiausiai Rytų ir Vidurio Europos draudimo grupei „PZU SA”, kuri buvo įkurta Lenkijoje 1803 m. Lietuvoje „PZU SA” įsigijo įmones UAB DK „Lindra” ir UAB „Lindra-gyvybės draudimas” bei vėliau – „NORD/LB Lietuva” antrines įmones UAB „NORD/LB draudimas” ir UAB „NORD/LB gyvybės draudimas”. 2004 m. sujungusi šias bendroves, PZU grupė Lietuvoje pristatė naują vardą – „PZU Lietuva”, o 2005 m. pradžioje veiklą pradėjo ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas”.

PZU draudimas klientus aptarnauja daugiau nei 60-yje Lietuvos miestų bei siūlo visas ne gyvybės draudimo paslaugas. PZU grupė siekia patenkinti kuo daugiau klientų poreikių, nuolat tobulina paslaugų kokybę.

PZU daug dėmesio skiria personalo kompetencijai ir darbo kultūrai, siekdami, sukurti pavyzdinį atstovybės modelį, kuriam formuoti naudoja PZU grupės sukauptą patirtį ir šiuolaikišką potencialą (PZU draudimas).

PZU draudimo pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų, atlygintų nuostolių ir gyno pelno per paskutinius septynis metus duomenys (žr. 6 pav.).

Šaltinis: sudaryta pabal PZU draudimas.

6 pav. PZU draudimo veiklos dinamika 2006-2011 m., mln. Lt.

Iš 6 paveiklsėlio duomenų matyti, kad PZU draudimo pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos nuo 2006 m. iki 2008 m. išaugo 84 proc. Po 2008 m. iki 2010 m. draudimo įmokos sumažėjo apie 40 proc. 2010 m. įmokos pradėjo didėti ir 2011 m. padidėjo 9 proc. Draudimo išmokos nuo 2006 m. iki 2009 m. padidėjo 87 proc., o nuo 2009 m. iki 2011 m. sumažėjo 30 proc. PZU draudimo nuo 2006 m. 29,2 mln. nuostolio grynasis pelnas iki 2007 m. padidėjo iki 4,4 mln. pelno, 2008 m., 2009 m. bendrovė taip pat turėjo nuostolius. 2010 m. grynasis pelnas buvo 0,6 mln., 2011 sumžėjo bendrovė vėl patyrė nuostolius.

Nedaug nuo pirmų trijų bendrovių atsiliko UADB „Ergo Lietuva” ir AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas.

Didžiosios draudimo bendrovės yra išplėtę savo paslaugų asortimentą, įgiję didelę kompetenciją ir kvalifikaciją. Jos sugeba valdyti dideles ir sudėtingas rizikas. Mažesniems ir naujiems draudimo rinkos dalyviams tokia patirtis ir paslaugų apimtis neprieinama. Tačiau mažesnės draudimo bendrovės efektyviai skatina konkurenciją ir palaiko „sveiką” draudimo rinką.

Draudimo bendrovių veiklą iki 2011 m. gruodžio 31 d. prižiūrėjo Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. Nuo 2012 m. sausio 1 d. likviduojamos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos funkcijas perėmė Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas stebi draudimo įmonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, finansinę būklę, kontroliuoja, kaip vykdomi techninių atidėjinių pakankamumo, jų padengimo turtu, mokumo atsargos, garantinio fondo, persidraudimo reikalavimai, vertina jų vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų veiksmingumą bei draudimo įmonių elgseną rinkoje vartotojų atžvilgiu.

Kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvoje, finansinę priežiūrą vykdo atitinkamų valstybių narių, kuriose registruotos įmonės (filialų steigėjos), priežiūros institucijos. Lietuvos bankas, siekdamas disponuoti pakankama informacija apie šių įmonių finansinę būklę, bendradarbiauja su jas prižiūrinčiomis institucijomis, taip pat nagrinėja vartotojų ginčus su filialais ir skundus dėl jų veiklos bei vykdo elgsenos rinkoje vartotojų atžvilgiu priežiūrą (Lietuvos bankas).

3.2. Ne gyvybės draudimo rinkos analizė

Gan ilgą laiką Lietuvos draudimo rinka nebuvo stebima. Prieš keliolika metų draudimas pradėjęs žengti pirmus žingsnius, šiandien sparčiai vystosi ir jau atitinka tarptautinius standartus. Gyventojai vis daugiau pasitiki draudikais. Tai patvirtina draudimo rinkos plėtra ir didesnės gyventojų išlaidos draudimo paslaugoms. Lietuvos draudimo rinka pasižymi tuo, kad didžiąją draudimo rinkos dalį sudaro ne gyvybės draudimas. Draudimo rinkos pasiskirstymas pagal draudimo šakas (žr. 7 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisiją.

7 pav. Lietuvos draudimo rinkos struktūra 2002-2011 m, proc.

7 paveiksle paeiktos draudimo rinkos struktūros proporcijos rodo, kad pastaruosius dešimt metų Lietuvos draudimo rinkoje dominuoja ne gyvybės draudimas.

Sudarytų draudimo sutarčių skaičius leidžia nustatyti draudimo rinkos dydį ir plėrtos tempus (žr. 8 pav.)

Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisiją.

8 pav. Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje sudarytų sutarčių skaičiaus dinamika, mln. vnt.

Kapi matome iš 8 pav. nuo 2002 m. iki 2007 m. sudarytų draudimo sutarčių skaičius augo (išskyrus 2005 m.). Po nuosmūkio 2008 m. ne gyvybės draudimo sutarčių skaičius vis didėja. 2011 m. lyginant su 2010 m. sutarčių skaičius išaugo 3,5 proc., o su 2009 m. apie 12 proc.

Daugiausia įtakos ne gyvybės draudimo apimčių augimui turėjo su transportu susijusios draudimo rūšys. Šalyje daugėjant automobilių, draudikai pasirašė beveik 8 % (28,4 mln. Lt) daugiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokų. Bendra jų suma artėjo prie 400 mln. Lt, o sutarčių skaičius per metus išaugo 140,6 tūkst., arba 6 %, – iki 2,47 mln. Po 2010 m. nuosmukio 2011 m. beveik 15 % (33,0 mln. Lt) – iki 256,3 mln. Lt – šoktelėjo ir pasirašytų KASKO draudimo įmokų suma.

Antras iš didžiausių teigiamų pokyčių įvyko gyventojų turto draudimo rinkoje. Vis dažniau pasitaikančios nepalankios gamtos sąlygos skatina gyventojus drausti turtą. Pastebėta, kad po stipresnės audros, atnešusios didesnių nuostolių, sudaromų turto draudimo sutarčių skaičius padidėja. Vis daugiau gyventojų suvokia, kad geriau sumokėti draudimo įmoką ir vėliau gauti nuostolių atlyginimą atsitikus nelaimei nei tikėtis, kad nelaimė aplenks. Gyventojų turto draudimo sutarčių skaičius per paskutinius metus padidėjo 34,3 tūkst., t. y. 3,9 proc (Draudimo priežiūros komisija).

Ne gyvybės draudimo sutarčių pasiskirstymas pagal sudarytas sutartis 2007 -2011 m. (žr. 9 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisiją.

9 pav. Ne gyvybės draudimo sutarčių portfelis, proc.

Iš 9 pav. matome, kad nuo 2007 m. ne gyvybės draudimo rinkoje pagal sudarytas sutartis dominuoja privalomasis draudimas: privaloma drausti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Dėl to šių sutarčių sudaroma daugiausiai. Antroje vietoje turto draudimas, trečioje papildomas savanoriškas sveikatos draudimas. Taip pat pažymėtina, kad turto draudimo sutarčių kiekis kiekvienais metais auga, o sveikatos draudimo – mažėja.

2011 m. ne gyvybės draudimo rinkoje buvo pasirašyta 1,1 mlrd. draudimo įmokų. Tai 12,5 proc. daugiau nei 2010 m. Ne gyvybės draudimo rinkos plėtra glaudžiai susijusi su šalies ekonomikos vystymosi tendencijomis, pokyčiais kitose ūkio šakose: pramonės produkcijos didėjimu, mažmeninės prekybos apyvarta, eksportu, statybos darbų apimtimi, naujų automobilių pardavimu, mažėjančiu nedarbo lygiu. 2011 m. taip pat gerėjo vartotojų pasitikėjimo rodikliai vertinant tiek šalies ekonominės padėties pokyčius, tiek namų ūkių finansinę padėtį. Ne gyvybės draudimo rinka linkusi sekti paskui ekonomikos ciklą. Po didžiausio nuosmukio 2009 m. ir 2010 m. ūkis pradėjo augti. Ne gyvybės draudimo sektoriaus rezultatai vis dar atsiliko – rinka sumažėjo 4,3 proc., o 2011 m. jau augo dviženkliu tempu, jai nedarė įtakos nuogąstavimai dėl vėl pradėjusios prastėti ekonominės situacijos (Lietuvos bankas).

Pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų rinkos rodikliai per 2002-2011 m. (žr. 10 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisiją.

10 pav. Pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų dinamika, mln. Lt.

Iš 10 pav. matome, kad ne gyvybės draudimo pasirašytų draudimo įmokų, kaip ir pasirašytų draudimo sutarčių 2002 – 2008 m. kiekis augo, 2009 – 2010 m. įvyko nuosmūkis, 2011 m. pasirašytų draudimo įmokų sumos pradėjo vėl didėti.

Ne gyvybės draudimo rinkos augimą 2011 m. lėmė padidėjusios turto draudimo įmokos, o pastarųjų teigiamą pokytį lėmė šešis kartus didesnės nei 2010 m. pasėlių draudimo įmokos. 2011 m. sudaryta du kartus daugiau pasėlių draudimo sutarčių, apdraustų pasėlių plotas padidėjo daugiau nei tris kartus – beveik keturis kartus išaugo bendra draudimo suma. Kartu su pasėlių draudimo įmokomis komercinio turto draudimo rinka padidėjo 21,9 proc. nekomercinio turto draudimo įmokų suma padidėjo 12,0 proc.

Antra pagal įtaką ne gyvybės draudimo rinkos augimui 2011 m. buvo kasko draudimo grupė. Kasko draudimo apimtis padidėjo tiek gyventojų (10,0 %), tiek verslo (18,4 %) draudimo sektoriuose. Atsigaunanti ekonomika, ypač besiplečianti transporto paslaugų rinka, didėjantis automobilių parkas, intensyvėjanti prekyba naujais automobiliais lėmė išaugusią kasko draudimo paklausą. Panašūs veiksniai lemia ir TPVCA draudimo rinkos plėtrą.

Draudimo įmokų suma didėjo ir kituose komercinio draudimo sektoriuose: bendrosios civilinės atsakomybės (11,8 %), papildomo savanoriškojo sveikatos (42,6 %), finansinių nuostolių (21,7 %), prekinio kredito (137,4 %) ir vežamų krovinių (20,6 %). Atsigaunant šalies ūkiui, komercinio draudimo paklausa didėjo daugiau nei namų ūkių, kuriems daugiau naudotis draudimo paslaugomis kol kas neleidžia nedidėjančios pajamos (Lietuvos bankas).

Ne gyvybės draudimo rinkos pasiskirstymas pagal sudarytas draudimo įmokas 2006 – 2011 m. (žr. 11 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisiją.

11 pav. Ne gyvybės draudimo portfelis pagal pasirašytas įmokas, proc.

Iš 11 pav. matome šešių paskutinių metų ne gyvybės draudimo rinkoje pasirašytų įmokų pagal draudimo rūšis pasikeitimus. Visus metus draudimo lyderiu išlieka tarp ne gyvybės draudimo rūšių TPVCA draudimas, antroje vietoje Kasko draudimas, trečioje – turto draudimas.

Ne gyvybės draudimo rinkoje draudimo bendrovių pasiskirstymas pagal sudarytas draudimo įmokas 2006 – 2011 m. (žr. 12 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisiją.

12 pav. Koncentracija ne gyvybės draudimo rinkoje pagal pasirašytas įmokas, proc.

Iš 12 pav. matome šešių paskutinių metų ne gyvybės draudimo rinkoje pasirašytų įmokų pagal draudimo bendroves pasiskirstymą. Per visus 6 metus draudimo lyderiu išlieka AB „Lietuvos draudimas“, antroje vietoje Ergo Lietuva, nedideliu skirtumu atsilieka PZU draudimas ir BTA draudimas ,

Bendrą ne gyvybės draudimo išmokų sumą 2011 m. pradžioje, palyginti su sunkmečiu, svariai mažino smukusi kredito draudimo išmokų apimtis, tačiau metų viduryje išmokėtos rekordinės pasėlių draudimo išmokos nulėmė didesnę draudimo išmokų apimtį ne gyvybės draudimo rinkoje. Augant naujų draudimo sutarčių skaičiui, per metus padidėjo ir TPVCA draudimo išmokų lygis. Tam turėjo įtakos ir praėjusių metų žiemą prastesnės kelių sąlygos, taip pat ir ankstesniais metais sumažėjusi išmokų apimtis dėl ūkio sunkmečiu reikšmingai susitraukusios draudimo rinkos, prisiimtos mažesnės rizikos, sumažėjusių transporto priemonių remonto įkainių.

Sveikatos draudimo išmokų suma 2011 m. taip pat didėjo dėl besiplečiančios papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo rinkos (Lietuvos bankas).

Išmokėtos draudimo išmokos per 2002-2011 m. (žr. 13 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisiją.

13 pav. Ne gyvybės draudimo išmokų dinamika 2002-2011 m., mln. Lt.

Iš 13 pav. matome, kad ne gyvybės draudimo išmokos nuo 2002 m. iki 2009 m. augo. 2010 -2011 m. ne gyvybės draudimo išmokos sumažėjo. Manoma, kad tai atsitimko dėl svyravimų komercinio turto draudimo rinkoje.

Ne gyvybės draudimo rinkos pasiskirstymas pagal išmokėtas išmokas 2006 – 2011 m. (žr. 14 pav.).

Šaltinis: sudaryta pagal Draudimo priežiūros komisiją.

14 pav. Ne gyvybės draudimo išmokų portfelis, proc.

Iš 14 pav. matome, kaip ne gyvybės draudimo rinkoje pasiskirstę išmokėtos išmokos pagal draudimo rūšis. Per šešis metus, kaip ir pagal draudimo įmokas lyderiauja TPVCA draudimas, antroje vietoje Kasko draudimas, trečioje – turto draudimas.

Nepaisant draudimo rinkos mažėjimo ir neigiamų pokyčių ekonomikoje, Lietuvoje dirbančių draudikų finansinė padėtis išliko stabili. Lietuvos draudimo rinkos struktūroje ne gyvybės draudimas išlieka didžiąja jos dalimi. Iki 2008 m. Lietuvos draudimo rinka sparčiai vystėsi, turėjo didelį augimo potencialą. Tačiau draudimo rinkos plėtojimosi tempus paveikė Lietuvos ekonomika, globalizacija, narystė Europos Sąjungoje, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įvedimas. 2008 m. Lietuvos draudimo rinka paveikta ekonominio nuosmūkio pakeitė kryptį, sumažėjo. Iki šiol Lietuvos draudimo rinka tebėra pereinamąjame laikotarpyje ir turi nemažą augimo potencialą. Lietuvos ne gyvybės draudimo rinką galima laikyti vidutiniškai koncentruota, rinkoje vyrauja užsienio kapitalas.

3.2. Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos plėtros galimybės

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka yra labai dinamiška ir prognozuoti jos tolesnę veiklą sudėtinga.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2012 m. draudimo rinka vidutiniškai augs 5 proc. Draudimo rinkos prognozės pagrįstos tendencijomis ekonomikoje. Prognozuojama, kad netolimoje perspektyvoje Lietuvos bendrojo vidaus produkto plėtra sulėtės, tačiau ekonomika augs, o tai didins draudimo paklausą tiek iš verslo sektoriaus, tiek iš namų ūkių pusės. Poreikį draustis didina ir vis ekstremalesnės klimato sąlygos. Pernai atsigavusi ne gyvybės draudimo rinka 2012 m. turėtų augti 4–5 proc.

Tačiau nepaisant optimistinių prognozių šiuo metu labai sunku prognozuoti Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos tolesnę raidą. Ne gyvybės draudimo rinkos tolesnė raida priklausys visų pirma nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto, gyventojų pajamų, verslo subjektų finansinio stabilumo. Tačiau norisi tikėti, kad poreikis draustis išliks kaip viena iš priemonių apsisaugoti nuo finansinio nestabilumo. Jei pagerės situacija finansų rinkose, draudimo rinka taip pat šoktels į priekį.

Vienas iš draudimo rinkos sprendimo būdų būtų draudimo produktų variantai, kai rizika apdaudžiama pasiūlant mažesnes draudimo įmokas. Taip pat draudimo bendrovės turėtų daugiau informuoti klientus apie draudimo paslaugų praktiškumą ir naudą, kurią tie produktai atneš sprendžiant kasdienes problemas. Reiktų klientams suteikti daugiau informacijos apie draudimo produktus ne tik sudarant sutartį, bet ir sutarties galiojimo metu.

Reiktų taip pat keisti draudimo bendrovių požiūrį į klientą. Vienas iš tokių požiūrių, tai, kad draudikai turėtų tapti lankstesni, leistų draudėjams iš karto nemokėti įmokų nenutraukiant sutarties ir panašiai. Taip pat draudikai turėtų plėsti draudimo paslaugų kanalus: paslaugas pardavinėti per brokerius, platesnį draudimo paslaugų paketą pardavinėti internetu.

Dar vienas pasiūlymas, plėsti draudimo paslaugų asortimentą, didinti klientų saugumą, siūlyti naujus draudimo produktus su draudėjams palankesnėmis sąlygomis ir draudikams mažesnėmis rizikomis.

IŠVADOS

Draudimo rinka yra finansų rinkoje veikiantis mainų mechanizmas tarp paslaugų pardavėjo ir pirkėjo. Draudimas atsirado Kinijoje apie 4500 m. prieš Kristų. Draudimas Lietuvos teritorijoje atsirado XIX amžiuje, o pardėtas kontroliuoti 1919 m.

Didžiąją draudimo rinkos dalį sudaro ne gyvybės draudimo rinka. Ne gyvybės draudimo rinka rinka skirstoma į aštuoniolika draudimo grupių.

Lietuvos ne gyvybės draudimo lyderiu jau daugelį metų išlieka draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“.

Dauguma Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių priklauso didžiosioms Europos draudimo grupėms, dėl to jų mokumas nekelia jokių abejonių.

Tarp ne gyvybės draudimo rūšių populiariausias išlieka transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas.

Nepaisant draudimo rinkos sumažėjimo 2009 m. ir neigiamu pokyčių ekonomikoje, draudikų padėtis išliko stabili ir toliau gerėja.

Ne gyvybės draudimo rinkos plėtrai įtaką daro išoriniai aplinkos veiksniai, kurių draudikai negali kontroliuoti, tai šalies ekonominė padėtis, socialinė aplinka. Tačiau tam tikrą draudimo rinkos plėtros dalį draudikai gali kontroliuoti – tai draudėjai, konkurentai.

Tolesnis Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos vystymąsis priklausys nuo Lietuvos ekonominės padėties, šalies politikos, teisinės aplinkos, nedarbo lygio, gyventojų perkamosios galios, pažiūrų ir pačių draudikų noro toliau sėkmingai plėtoti draudimo veiklą.

LITERATŪRA

1. Balto link. https://www.draudimas.lt/pages/draudimo-bendroves/bta [žiūrėta 2012-06-10].

2. BTA draudimas. http://www.bta.lt/ltu/company/about-us/activities [žiūrėta 2012-06-10].

3. Čeplinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A. Draudimas. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1999. – ISBN 9986-418-12-7.

4. Čibinskienė A., Činauskaitė J., Navickas V. Draudimo paslaugų industrija: formavimasis bei plėtra//Organizacijų vadyba:sisteminiai tyrimai, 2005 Nr. 34.

5. Draudimo priežiūros komisija.http://www.dpk.lt/rezultatai.apzvalga.php [žiūrėta 2012-06-10].

6. Lezgovko A. Draudimo ekonomikos pagrindai. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. -ISBN 978-9955-18-468-3.

7. Lietuvos bankas. http://www.lb.lt/draudimo_rinka [žiūrėta 2012-06-08].

8. Lietuvos draudimas. http://www.ld.lt/index.php/apie_kompanija/finansiniai_rezultatai/12 [žiūrėta 2012-06-08].

9. Lietuvoje draudžiasi 44 proc. suaugusiųjų. http://www.ekonomika.lt/naujiena/lietuvoje-draudziasi-44-proc-suaugusiuju-1584.html [žiūrėta 2012-06-04].

10. Lietuvos Respublikos Draudimo įstaymas//Valsybės žinios.2003.Nr.94-4246.

11. Pagrindiniai Lietuvos draudimo bruožai. http://www.vdpt.lt/draudimo-rinka-lietuvoje, [žiūrėta 2012-06-04].

12. PZU draudimashttp://www.pzu.lt/apie-pzu/finansiniai-rezultatai/uab-dk-pzu-lietuva-finansiniai-rezultatai [žiūrėta 2012-06-10].