Monopolija

139 0

TURINYS

Įvadas..............................3

  1. Monopolijos rinkos apibūdinimas ...........................4

1.1. Monopolinės rinkos esmė ir pagrindiniai bruožai.....................4

1.2. Monopolijų rūšys ir formos..............................6

1.3. Įėjimo į monopoliją kliūtys ..............................7

  1. Monopolinės kainos ir pelnas. Ekonominiai ir socialiniai monopolijos padariniai..............................9
  2. Antimonopolines valstybės politika.......................10

Išvados..............................13

Literatūros sąrašas..............................14

Įvadas

Monopolija yra tokia rinkos struktūra, kai kurioje nors pramonės arba paslaugų šakoje yra vienintelis prekių ar paslaugų pardavėjas.

Monopolija – tai rinka, kai yra tik vienas produkto ar paslaugos tiekėjas. Šis terminas yra priešingas monopsonijai, nes ten yra tik vienas pirkėjas. Monopolinei rinka būdinga konkurencijos stoka, parduodamų prekių ir paslaugų pakaitalų trūkumas ir taip pat gana dideli kl

liūtys galimiems konkurentams patekti į rinką.

Šio referato tikslas- apibrėžti monopoliją, monopolines rinkos esmę ir pagrindinius bruožus, monopolijų rūšys ir formos, bus apžiūrimi įėjimo į monopoliją kliūtys, bus išdėstomos monopolinės kainos ir pelnas, bei ekonominiai ir socialiniai monopolijos padariniai. Pabaigoje bus apžiūrėta antimonopolines valstybės politika.

Referato uždavinys- ištirti monopolinę rinką, apžvelgti antimonopolinę politiką.

Monopolinės rinkos apibūdinimas.

Vienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybė tobulai konkurencijai – monopolija.

Monopolija (iš graikų kalbos: monos – vienintelis + poleo – parduoti) – tokia rinkos struktūra, kai yra tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pa

ardavėjas, kurioje nors pramonės arba paslaugų šakoje.

Monopolijos gali būti ne būtent dideles įmones, pavyzdžiui kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ar „Teo“, bet ir visai mažos firmos, pavyzdžiui, vienintelė maža parduotuvė, vienintelė firma mažame miestelyje, teikianti kažkokia paslauga ir t.t. Galima daryti išvadas, ka

ad ne retai susiduriame su vieninteliu paslaugu, bei prekių tekėjų, kuris turi rinkos galią, kuri leidžia kontroliuoti pasiūlos apimtį, kaina.

Svarbiausia monopolijos ypatybė ta, kad monopolijos gali siekti maksimalaus pelno be jokių kliūčių nes kitos firmos negali įeiti į šią šaką, todėl neatsiras naujų pardavėjų (konkurentu).Esant vienam pardavėjui, pirkėjai priversti mokėti didesnes kainas, palyginti su tuo atveju, kai rinkoje yra keli ar daug tarpusavyje konkuruojančių pardavėjų. Firmos, kurios kontroliuoja įėjimą į rinką, jos gali kontroliuoti prekių kainas ir pasiūlos apimtį, neleisdamos prekių kainoms sumažėti iki vidutinių bendrųjų kaštu žemiausio lygio ilguoju laikotarpiu, kaip kad yra tobulos konkurencijos rinkoje. Dėl tos priežasties monopolija gauna ekonominį pelną, kuris skatina firmas išlaikyti monopolinę padėtį rinkoje.

Monopolijos skirstomos pagal geografiją: nacionalines ir vietines. Daugiau galime stebėti vietinių monopolijų, ne

ei nacionalinių monopolijų. Vietinės monopolijos- vietinėse rinkose yra vieninteliai paslaugu, prekių pardavėjai. Pavyzdžiui, vienintelė taksi firma teikia paslaugas, kurios neturi artimų pakaitalų. Todėl ji, kaip ir kitos panašios firmos, yra vietiniai monopolistai. Dažniausiai šios firmos yra reguliuojamos vietinės valdžios, o nacionalinės monopolijos – centrinės valdžios. Be to, vietinės monopolijos žymiai labiau veikia šalies ekonomiką, nei nacionalinės monopolijos.

Monopolinės rinkos esmė ir pagrindiniai bruožai.

Vykstant konkurencijai, prekių gamintojai diferencijuosi: vieni iš jų nusigyvena, o kiti priešingai turtėja. Šakoje lieka mažai firmų, kurios žino viena ki

itos finansines ir gamybines galimybes. Konkurencija tuoj pat pasidaro nenaudinga. Geriau, tarpusavyje susitarti ir veikti išvien ( kartu), siekiant gauti kuo didesnio pelno. Taip susiformuoja monopolistinė rinkos struktūra. Yra ir kitų keletą priežasčių jos susidarymo:

1.Monopolija atsiranda kontroliuojant tam tikrus, dažniausiai retus, išteklius. Pavyzdžiui, viena firma gali būti svarbiausio gamybinio ištekliaus savininku (tarkim- boksitų) ir kontroliuoti aliuminio gamybą bei jo pardavimą rinkoje. Kaip kitą pavyzdį galime paimti- patento turėjimą. patentas garantuoja savininkui išskirtinę teisę. Jis gali ilgus metus kontroliuoti naujų produktų gamybą arba naujų technologijų naudojimą. Kai veikianti firma turi reikšmingą patentą ar išskirtinę ištekliaus kontrolę, tai naujos firmos ir norėdamos patekti į veiklos sferą neįstengtų to padaryti. Dėl to pastaroji veiklos sritis ar pramonės šaką lieka monopolizuota.

  1. Įteisinta (legalizuota) monopolija. Kartais yra draudžiama daugiau negu vienai firmai pardavinėti tam tikrą produktą. Pavyzdžiui, kartais vienai privačiai autobusų kompanijai suteikiama išskirtinė teisė aptarnauti keleivius, važinėjančius tam tikru maršrutu.
  2. Monopolija atsiranda susijungiant keliems gamintojams. Jei įstatymai nedraudžia, tai keli gamintojai (pardavėjai) gali susijungti į vieną firmą ir šitaip sustiprinti rinkos galią, pakelti prekių kainą bei padidinti gaunamą pelną. Taip sukurtai monopolijai nėra lengva išsilaikyti rinkoje. Aukštos kainos gali privilioti į rinką naujas firmas, t. y. potencialius konkurentus.
  3. Natūrali monopolija. Tokia monopolija atsiranda tuomet, kai masto ekonomija yra itin svarbus veiksnys, leidžiantis vi
    isą tam tikros ūkio šakos produkcijos apimtį gaminti mažiausiomis vidutinėmis išlaidomis vienoje firmoje, o ne dviejose ir daugiau. Pavyzdys gali būti vietinė telefonų tarnyba. Akivaizdu, kad daug pigiau nutiesti gatve vieną telefonų liniją, o ne dvi (jei būtų dvi telefonų tarnybos). (P.Wonnacott, R.Wonnacott. Mikroekonomika. – K., 1993, p. 214-215).

Monopolinėje rinkoje viešpatauja tik vienas gamintojas- pardavėjas. Dėl tos priežasties, gaminamos produkcijos paklausos kreivė (PM) sutampa su rinkos paklausos kreive (Dš):

 

         P4

Dm =Dš

 

P3

 

P2

 

P1

                                  

                                                                            Q

 

Šaltinis: V. Lukoševičius „Teorine Ekonomika“, Vilnius. p.94

Brėžinyje tiksliai matosi, kad kreivė yra krintanti žemyn, tai mums rodo, kad kaina priklauso nuo teikiamu paslaugų kiekio, bei nuo parduodamų prekių. Pavyzdi kaina kinta nuo P1 iki P4, o gamybos apimtis nuo Q1 iki Q4. Kadangi net ir monopolinėje rinkoje galioja paklausos dėsnis, akivaizdu, kad monopolininkas neturi teisės tam tikra kaina parduoti bet kokį produkcijos kiekį. Monopolininkas pasirenka optimalų kainos ir gamybos apimties variantą, kuris įgalina gauti didžiausią pelną.

Dėl visų minėtų, bei kitų priežasčių kai kuriose ūkio šakose susiformuoja monopolinės rinkos struktūra, jai būdinga:

  1. Ribotas gamintojų , pardavėjų (kitaip sakant dalyvių) skaičius.
  2. Kainą nustato firmos monopolistės, arba jų susivienijimas.
  3. Išleidžiama produkcija neturi panašių pakaitalų. Monopolinės firmos gaminami, bei parduodami produktai skiriasi nuo kitų firmų prekių. Dėl šios priežasties, pirkėjai moka nustatyta kainą arba jiems teks atsisakyti tų produktų arba paslaugų.
  4. Konkuruojančios fi
    irmos negali patekti į rinką, kurioje vyrauja monopolininkas.
  5. Informacija visiškai slapta.

Monopolinėje rinkoje vyrauja tik viena didelė firma, kainos yra visiškai kontroliuojamos, nėra produktų diferenciacijos. Be to, patekti į monopolinę rinką yra labai sunku.

Monopolijos rūšys ir formos.

Išskiriamos keletą monopolinių rūšių:

1) natūrali monopolija,

2) teisinė monopolija,

3) socialinė monopolija,

4) neteisėta monopolija.

Šios rūšys daugiausia priklauso nuo ankščiau išvardytų monopolinės susidarymo priežasčių.

  1. Natūrali monopolija. Natūrali monopolija atsiranda dėl ribotos žaliavų pateikimo rinkai galimybės. Pavyzdys yra nikelio gavyba Kanadoje. Ribota pasiūla šiuo atveju sukūrė monopoliją, nors ir yra metalų, kurie jį gali pakeisti (A. Jakutis, V. Petraškevičius, A. Steponovas, L. Šečkutė, S. Zaicev. Ekonomikos pagrindai. – K., 2000, p.87). Dar vieną kaip pavyzdi galima paimti telefonų linijų tiesinimas- pigiau gatve nutiesti vieną telefonų liniją, o ne dvi.

Natūralias monopolijas vyriausybės dažniausiai arba reguliuoja, arba valdo. Vienose šalyse tam tikras paslaugas (tokias kaip telekomunikacija, šildymas ir t.t) teikia vyriausybė, kituose- jas reguliuojančios firmos.

  1. Teisinė monopolija. Naujiems konkurentams, ketinantiems įeiti į šaką, gali atsirasti kliūtis: įstatymai. Siekiant išvengti nesąžiningos veiklos.

Yra keletas teisinės monopolijos palaikymo ir apsaugos būdų:

  1. Firma gali gauti vyriausybės (savivaldos) institucijų privilegiją veikti tam tikroje šakoje ar veiklos srityje, neįleidžiant į ją konkurentu. Kaip pavyzdi galima pateikti: pašto tarnybą, kabelinę televiziją.
  2. Daugelyje šalių kai kuriu šakų specialistams (farmacininkams, teisininkams ir pan.) išduodamos centrinės ar vietinės valdžios licencijos. N

. . .

  • Ūkio subjektų klaidinimą, pateikiant jiems neteisingą arba nepagrįstą informaciją, apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudėtines dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu.
  • Reklamos, kurie pagal LR įstatymus laikoma klaidinančia naudojimą. Taip pat nurodoma, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jei koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją metais yra didesnės negu 30milijonų eurų ir jei kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės nei 5 milijonai eurų.
  • LR konkurencijos įstatymo 18 straipsnis skelbia, kad konkurenciją ribojančių veiksmų kontrolės institucija yra Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Ji skiria atsakomybę už konkurencijos įstatymo pažeidimus. Ši taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus turi teisę:

    1. Įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą;
    2. Įpareigoti ūkio subjektus, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar dėl to itin sumažinta konkurencija atitinkamoje rinkoje, parduoti įmonę ar jos dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įsipareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas.
    3. Skirti ūkio subjektams įstatyme nustatytas pinigines baudas.

    Įstatyme nustatyti ir kiti apribojimai bei išimtys, skatinančios laisvą konkurencija. Svarbu, kad šių įstatymų būtų laikomasi ir būtų užtikrinta laisvos plėtra Lietuvoje.

    Išvados

    1. Vienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybė tobulai konkurencijai yra monopolija. Pagrindinis monopolizuotos rinkos bruožas yra vienos įmonės viešpatavimas joje.
    2. Skiriamos keturios monopolijos atsiradimo priežastys:

      • dėl išteklių kontrolės;

      • vyriausybės įteisintos monopolijos;

      • dėl masto ekonomijos ir mažų gamybos kaštų;

      • dėl kuriamų sąjungų tarp firmų (jei to nedraudžia įstatymai).

      3. Yra išskiriamos tokios monopolijų rūšys: natūralios, teisinės ir socialinės monopolijos.
    3. Monopolinė padėtis ir monopolinės pajamos gali būti pasiekiamos ir individualioms įmonėms sudarant susitarimus
    4. Firmų susijungimai gali būti vertikalūs ir horizontalūs. Horizontalus susijungimas apima įmones, kurios gamina panašias prekes. Vertikalus susijungimas vyksta tarp įmonių, kurios perka viena iš kitos resursus arba parduoda viena kitai produktus.
    5. Monopolija nors ir turi galimybes diktuoti kainas, tačiau ribotas.
    6. Ne visuomet monopolinė įmonė siekia didžiausio pelno. Ji gali siekti sumažinti konkurencijos galimybę.
    7. Monopolinė firma gamina mažiau nei yra efektyvi gamybos apimtis.
    8. Ekonomistai nagrinėja trijų rūšių kainų diskriminaciją:

      • pirmojo laipsnio diskriminaciją kainoms (ji įdomi nagrinėjimui teoriškai, bet praktikoje sunkiai pritaikoma);

      • antrojo laipsnio diskriminacija kainoms (nuolaidos už didesnį prekės kiekį);

      • trečiojo laipsnio diskriminacija kainoms (tai praktikoje labiausiai paplitusi diskriminacijos kainoms forma).
    9. Antimonopolinė (antitrestinė) politika – valstybinės programos, skirtos monopolijos plėtimuisi kontroliuoti ir visuomenei nepageidaujamoms monopolijos apraiškoms išvengti.

    Literatūros sąrašas

    1. Jakutis A. „Ekonomikos teorijos pagrindai“. K.:Smaltija, 1999.
    2. Ramanauskienė Jolita et al.“ Mikroekonominės aplinkos tyrimas restruktūrizuojant regiono ekonomiką. Mikroekonomika“. Kaunas, 2003.
    3. Zaicevas Stepas “Monopolinė rinka“. Vilnius, 1992.
    4. Wonnacott Paul, Robert Wonnacott „Mikroekonomika“. Kaunas, 1998.
    5. Gediminas Davulis „Ekonomikos teorija“. Vilnius,2009.
    6. Hal. R. Varian „Šiuolaikinis požiūris Mikroekonomika“. Vilnius, 2011.
    7. Kauno Technologijos Universitetas „Mikroekonomika“. Kaunas, 2006.
    8. LR konkurencijos įstatymas.
    9. https://lt.wikipedia.org/wiki/Monopolija
    10. https://lt.wikipedia.org/wiki/Rinka

    Join the Conversation