1.GAMYBOS F-JA, IZOKVANTA. TRUMPAS IR ILGAS LAIKOTARPIS. Gamybos f-jos lygybė rodo, kad gamybos apimtis priklauso nuo darbo ir kapitalo kiekio. Gamybos f-ja rodo maksimalų produkcijos kiekį, kurį galima pagaminti, naudojant tam tikrą išteklių derinį. Q=F(K,L) Q-gamyb.apimt.; K-kapitalas; L-darbas; F-matemat.f-ja.Izokvanta-tai kreivė, rodanti įvairius išteklių derinius, kuriuos naudojant pagaminamas toks pat produkcijos kiekis. Kuo labiau izokvanta nutolusi nuo koordinačių pradžios susikirtimo taško, tuo didesnę gamybos apimtį ji rodo. Izokvantos yra analogiskos vartotoju abejingumo kreivems. Jei abejingumo kreives rodo pasitenkinimo lygi, tai izokvantos- gamybos apimt, taciau skiriasi tuo,jog kiekviena tam tikra(kiekybiskai apibrezta) gaminamos produkcijos apimti, o abejingumo kreives parodo tik „aukstesni“ arba „zemesni“ vartotojo pasitenkinimo lygi. Izokvantu visuma sudaro izokvantu zemelapi. Izokvantos leidziasi zemyn(pasvirimas yra neigiamas). Tai reiskai, kad sumazinus kapitalo valandu sk.reikia padidinti darbo valandu sk., norint pagaminti ta pati produkcijos kieki.Trumpas laikotarpis- tai laikotarpis, kurio metu negalima pakeisti bent vieno istekliaus. Istekliai, kuriu negalima pakeisti trumpu laikotarpiu vad.pastoviais(kapitalas).Ilgas laikotarpis- tai laikotarpis, reikalingas pakeisti visus gamybos isteklius. Ilgu laikot.visi istekliai yra kintami.(darbas, zmogus). Trumpu laikot.firmos gali pakeisti irengimu naudojimo intensyvuma, o ilgu laikot.- ir gamybinius pajegumus bei technologija. Trumpu laikot.firmos sprendimus lemia ankstesni algalaikiai firmos sprendimai. Ilgu laikot.abu isteklius galima pakeisti.
2.BENDRASIS,VIDUTINIS,RIBINIS PRODUKTAS. MAŽĖJANČIO REZULTATYVUMO DĖSNIS. Bendrasis produktas(BP)- tai produkto kiekis, pagamintas naudojant tam tikrą kintamojo ištekliaus kiekį, kai kt.ištekliai nekinta. Kai darbas lygus nuliui, tai BP taip pat lygus nuliui. Vidutinis produktas(VP) lygus gamybos apimciai, tinkanciai kintamojo istekliaus vienetui. VP=BP/L BP-bendrasis produktas; L- darb oval.sk. VP- parodo darbo nasuma, t.y.produkto kieki, pagaminta per 1darbo val.Ribinis produktas(RP) lygus bendrojo produkto pokyciui,kuri lemia kintamojo istekliaus padidinimas vienu vnt.(kitoms salygoms nekintant)RP=BP/L=BP2-BP1/L2-L1Ribinio ir vidutinio produkto kreives kertasi MAX vidutinio produkto kreives taske.Mazejancio ribinio rezultatyvumo desnis teigia, kad didinant kurio nors vieno istekliaus kieki, kai kt.istekliu apimtis ir gamybos technologija nekinta, kintamojo istekliaus RP galiausiai pradeda mazeti(veikia tik trumpu laikot.).3.RYŠYS TARP BP,VP IR RP KREIVIŲ. Kai RP kreivė yra virš VP kreivės, VP kreivė turi kilti į viršų. Kai RP kreivė yra žemiau VP kreivės, VP kreivė turi leistis žemyn. Dvi kreivės kertasi maksimaliame VP kreivės taške.
4.IŠTEKLIŲ PAKEIČIAMUMAS IR IZOKVANTŲ FORMA. Gamybos teorijoje izokvantų forma teikia informaciją apie išteklių pakeičiamumo galimybes, nekeičiant gamybos apimties. Tačiau yr air ypatingas atvejas, t.y.pastovių proporcijų gamybos f-ja. Pastovios proporcijos reiškia, kad, norint padidinti gamybos apimtį, darbą ir kapitalą reikia padidinti ta pačia proporcija.Kiekvienas izokvantos pasvyrimas parodo, kaip vienas veiksnys pakeičiamas kitu, nekintant gamybos apimčiai.
5.RIBINĖ TECHNINIO PAKEITIMO NORMA. Absoliuti pasvirimo reiksme vad.ribine technine pakitimo norma. Ji lygi naudojamo kapitalo apimties pokycio ir darbo pokycio santykiui. RTPNKL=K/LJudant zemyn izokvanta RTPN mazeja. Mazejimas rodo, kad bet kokio gamybos veiksnio efektyvus panaudojimas yra ribotas.
6.VEIKLOS MASTO KITIMAS. Rezultatyvumas del gamybos maston kartu padidinus wisus isteklius gamybos apimtis galima: a)padideti n kartu; b)padideti daugiau nei n kartu; c)padideti maziau nei n kartu.Jei gamybos apimtis padides n kartu, tai masto pajamos bus pastovios; Imanes dydis neturi itakos gamyboje naudojamu istekliu nasumui.Jei gamybos apimtis padides daugiau nei n kartu, t.y. masto ekonomija. Tuo atveju, ekonomiskiau yra tureti 1stambia imane negu daug mazu.Jei gamybos apimtis padide maziau nei n kartu, tai bus masto antiekonomija.Masto ekonomijos desnis rodo kaip keiciasi gamybos apimtis proporcingai didinant wisus isteklius. T.y.abu isteklius vienodu santykiu.Mazejancio rezultatyvumo desnis rodo, kas atsitinka, kai keiciasi 1isteklius, o kt.istekliai nekinta.
7.ALTERNATYVIEJI KAŠTAI IR PELNAS. Alternatyvieji kastai- t.y.kt.geriausia alternatyva, kurios netenkame arba atsisakome.Ekonominiai kastai- visu istekliu, naudojamu prekiu ir paslaugu gamyboje, pinigine verte.Ekonominiai kastai skirstomi i EKSPLICITINIUS(buhalterinius)ir IMPLICITINIUS(numanomus,spejamus).Buhalteriniai(eksplicitiniai) kastai apima tik aiskius kastus.Ekonominiai kastai=Implicitiniai+EksplicitiniaiImplicitiniai kastai- tai alternatyvieji istekliu, priklausanciu firmos savininkams, naudojimo kastai, matuojami pajamomis, kurias galima butu gauti naudojant isteklius kitu(geriausiu) budu. Ekonominis pelnas lygus bendruju pajamu ir visu kastu(eksplicitiniu,implicitiniai) skirtumui. Jei firmos bendrosios pajamos didesnes uz ekonominius kastus, likutis atitenka verslininkui. Sis likutis vad.ekonominiu arba grynuoju pelnu.
8.IZOKAŠTŲ (VIENODŲ KAŠTŲ) LINIJOS. BK=wL+rK; BK-bendrieji kastai; w- valandinis dabo uzmokestis; L- darbo val.sk.; r- kapitalo kaina; K- masinu darbo valandos. Izokastu linija rodo visus galimus kapitalo derinius, kuriuos naudojant bendrieji kastai yra vienodi.
9.OPTIMALUS IŠTEKLIŲ DERINIO PARINKIMAS. MAŽIAUSIŲ KAŠTŲ PRINCIPAS. Optimalus istekliu derinys bus tada, kai izokvanta liesis su izokastu linija. Tai kitaip tariant, kai dvieju kintamuju istekliu izokvantos pasvirimas bus lygus siu istekliu izokastu linijos pasvirimui. Judant izokastu linija: -K/L=w/r. K/L=K/L=w/r; RPL/RPK=w/r. RPL/w=RPK/r – si lygybe rodo, kad kai kastai minimalus, papildoma gamybos apimtis gauta is paskutinio lito isleista vienam istekliui pirkti turi buti lygi papildomai gamybos apimciai, gautai is paskutinio lito, isleistokitiems istekliams pirkti. RPL=RPK- tai papildoma gamybos apimtis, gauta panaudojus papildoma darbo vnt.minimaliu kastu taske; w- tai papild.darbo valandos kastai litais; r- tai papild.kapitalo vienetu kaina; RPL/w- papild.gamybos apimtis, gauta is paskutinio lito, isleisto darbui pirkti; RPK/r- papild.gamybos apimtis, gauta is paskutinio lito, isleisto kapitalni pirkti.
10.BK,PK,KK,VK IR RK. Bendrieji prekės gamybos kaštai lygūs visų išteklių, naudojamų produkto gamyboje, kaštų sumai. Trumpu laikotarpiu BK skirstomi į kintamuosius ir pastoviuosius kaštus. PK nepriklauso nuo gamybos apimties kitimo. Tai išteklių, kurių negalima keisti trumpu laikotarpiu, kaštai. PK priklauso renta už nuomojamus pastatus ir mašinas, draudimo, įrengimų nusidėvėjimo išlaidos ir t.t. jei K pažymėsime kapitale kiekį, o r kapitale vieneto nuomos kainą, tai PK=r*K. Kintamieji kaštai (KK)- tai kintamojo gamybos veiksnio BK, esant kiekvienai gamybos apimčiai. Skaičiuodami bet kurios gamybos apimties kintamuosius darbo kaštus, darbo, reikalingo to produkto gamybai, kiekį padauginame iš valandinio darbo užmokesčio. Jei L yra reikalaujamo darbo kieski, forint pagaminti Q1 produkcijos kiekį, o w- valandinisdarbo užmokestis, tai KK(Q1)=w*L.Vidutiniai pastovieji kaštai (VPK) nygus pastoviųjų kaštų ir gamybos apimties santykiui. Q1 produkcijos kiekio gamybos VPK nygus VPK(Q1)=PK/Q1=r*K/Q1.Vidutiniai kintamieji kaštai (VKK) priklauso nuo gaminamos produkcijos kiekio.VKK yra lygūs KK ir gaminamos produkcijos apimties santykiui. Q1 produkcijos kiekio gamybos VKK=KK/Q1=w*L/Q1.Vidutiniai bendrieji kaštai (VBK) lygūs BKir gaminamos produkcijos apimties santykiui. Kadangi BK=PK+KK, tai VBK=VPK+KK., t.y. VBK=(r*K+w*L)/Q1.Ribiniai kaštai (RK) yra lygūs BK pokyčiui, kurį lemia gamybos apimties padidinimas vienu vienetu. Jei ΔQ pažymėsime gamybos apimties pokytį, o ΔBK(Q1)- atitinkamą bendrųjų kaštų pokytį, tai RK, desant Q1 gamybos apimčiai, lygūs RK=ΔBK(Q1)/ΔQ. Katangi kintant gamybos apimčiai PK nekinta, tai ΔBK, gaminant papildomą produkcijos kiekį ΔQ, yra lygus ΔKK. Taigi ekvivalentiška RK išraiška yra RK=ΔKK(Q1)/ΔQ, kur ΔKK(Q1)- kintamųjų kaštų pokytis, gaminant papildomą ΔQ produkcijos kiekį.
11.BK,PK,KK,VK IR RK KREIVĖS. KK kreivės formą lemia trumpo laikotarpio gamybos f-jos forma. Gamybos f-ja rodo, kiek reikia darbo valandu, norint pagaminti tam tikrą produkcijos kiekį, kai kapitale kieski, išreikštas laiku, nekinta. Šį darbo laiką padauginę iš valandinio darbo užmokesčio, gausime KK.Katangi PK kintant gamybos apimčiai nekinta, jų kreivė yra paprasčiausia horizontali linija. BK desant nulinei gamybos apimčiai yra lygūs PK.Kadangi kintant gamybos apimčiai PK nekinta, tai, didėjant gamybos apimčiai, VPK mažėja.VPK, desant bet kuriai gamybos apimčiai Q1 gali būti geometriškai išreikšti spindulio, einančių iš koordinačių pradžios susikirtimo taško į PK kreivės tašką, desant Q1 gamybos apimčiai, pasvirimu. Bet kurio spindulio, einančio į PK kreivę, pasvirimas mažėja didėjant gamybos apimčiai.Bet kokio ištekliaus VK yra lygūs spindulio, nubrėžto į BK kreivę, pasvirimui.Ryšys tarp RKir VKK kreivių kiekybiškai yra labai panašus į ryšį tarp RK VBK kreivių. Bendras brudas yra tas, kad RK kreivė kerta kiekvieną kreivę (VKK, VBK) jų minimum taškuose. Abiem kaštų kreivėms būdinga tai, jog, kai RK yra mažesniuž vidutinius (VBK ar VKK), VK kreivė didėjant gamybos apimčiai leidžiasi žemyn. Kai RK yra didesni už VK didėjant gamybos apimčiai VK turi didėti. Abi šios priklausomybės yra labai panašios į priklausomybę tarp ribinio ir vidutinio produkto kreivių.
12.RYŠYS TARP RP,VP,RK IR VKK. trumpo laikotarpio kaštų kitimą lemia mažėjančio rezultatyvumo dėsnis. Kol firma gali samdyti jai reikalingus išteklius pastovia Kaina, trumpo laikotarpio kaštų kitimą lemia šio kintamojo ištekliaus vidutinio ir ribinio produkto pokyčiai.Jei darbas yra vienintelis kintamas išteklius, vidutinius kaštus galime surasti iš vidutinio darbo produkto. Vidutinis darbo produktas lygus gamybos apimties ir dirbtų darbo valandų santykiui VPL=Q/L arba gamybos apimčiai, tenkančiai vienam darbo išteklių vienetui. Vidutiniai kintamieji kaštai yra lygūs kintamojo ištekliaus, tenkančio vienam gaminamos produkcijos vienetui, kaštams. VKK=(w*L)/Q=w(L/Q). kadangi L/Q=1/VPL , tai VKK=w(1/VPL).Vidutiniai kintamieji kaštai yra atvirkščiai proporcingi vidutiniam darbo produktui, padaugintam iš darbo kainos, kai darbas yra vienintelis kintamas išteklius.Nesunku parodyti ribinių kaštų ryšį su kintamo ištekliaus ribiniu produktu. Tarkime, kad darbas yra vienintelis kintamas išteklius. Jo ribinis produktas lygu gamybos apimties pokyčiui, kurįlemia darbo išteklių padidinimas viena valanda. RDP=ΔQ/ΔL. Ribiniai gamybos kastai yra lygus darbo kastu pokycio ir gamybos apimties pokycio santykiui RK=(w*ΔL)/ΔQ=(ΔL/ΔQ)*w. Kadangi ΔL/ΔQ=1/RDPL, tai RK=w*(1/RDPL). ribiniu kastu kitima, esant atitinkamai kintamo darbo ištekliaus kainai, lemia darbo ribinio produkto kitimas.
13.GAMYBOS LANKSTUMAS ILGU LAIKOTARPIU. Ilgu laikotarpiu valdytojai gali plesti arba siaurinti veikla. Ilgo laikotarpio kastu kreives rodo tam tikros gamybos apimties minimalius kastus, kai visi ištekliai yra kintami. Ilgu laikotarpiu nera pastoviuju kastu, visi kastai yra kintamieji. Pagrindinis ilgo ir trumpo laikotarpio skirtumas yra lankstumas, t.y. galimybe pakeisti išteklius ir imones dydi. Ilgu laikotarpiu valdytojai gali kontroliuoti gamybos apimti ir kastus ne tik keisdami tam tikros imones veiklos intensyvuma, bet ir keisdami amoniu dydi ir skaiciu. Sis lankstumas lemia tai, jog ilgu laikotarpiu produkta galime pagaminti mazesniais vidutiniais kastais negu trumpu laikotarpiu.
14.REZULTATYVUMO KITIMAS DEL GAMYBOS MASTU IR ILGO LAIKOTARPIO KASTU KREIVES. Esant pastoviam rezultatyvumui del gamybos mastu ilgo laikotarpio RK kreive kinta tiesiog proporcingai gamybos apimties kitimui. Ilgo laikotarpio RK nekinta ir yra nygus VK. Kai rezultatyvumas del gamybos mastu mazeja, tai proporcingas gamybos apimties padidinimas reikalauja didesnio nei proporcingo visu istekliu padidinimo. Ilgo laikotarpio BK didejant gamybos apimciai labai greitai dideja, o RK ir VK kreives kyla aukstyn. Kai rezultatyvumas del gamybos mastu dideja, gamybos apimtis padideja didesne proporcja, palyginus su istekliu kiekio kilimu. Del sios priezasties BK dideja letesniu tempu. VK ir RK kreives leidziasi zemyn.(±).
15.RYSYS TARP ILGO IR TRUMPO LAIKOTARPIO KASTU KREIVIU. Ilgo laikotarpio ribiniu kastu kreive lygi ilgo laikotarpio BK pokycio ir Q pokycio santykiui. Ilgo laikotarpio RK kreive nera trumpo laikotarpio RK kreiviu gaubiančioji. Ilgo laikotarpio RK rodo kastu padidejima, gamybos apimti padidinus vienu vienetu, kad gamintojas gali laisvai keisti visus išteklius. Kai ilgo laikotarpio RK yra didesni uz ilgo laikotarpio VK, pastarieji turi dideti. Kai ilgo laikotarpio VK yra minimalus arba pastovus, ilgo laikotarpio RK turi sutapti su ilgo laikotarpio VK.
16.KETURIOS TOBULOSIOS KONKURENCIJOS SĄLYGOS(BRUOŽAI). 1)Joks rinkos dalyvis nesugeba kontroliuoti kainios. Tobulas konkurentas priklauso nuo beasmenes rinkos malones. Rinkoje yra didelis pirkėju ir pardaveju skaicius ir kiekvienas dalyvis yra per daug menkas, kad galetu daryti itaka rinkos kainai; 2)Produktu homogeniškumas. Jei produktai yra identiški, nera priezasciu teigti pirmenybe vienai firmai pries kita, nes vienos firmos parduodamas produktas yra tobulas kitos firmos parduodamo produkto pakaitalas; 3)Nera jokiu iejimo i rinka ar siejimo is jos kliuciu; 4)Firmos ir pirkėjai turi išsamia informacija apie esamus produktus, kainas, technologija, pelno galimybes, gali greitai reaguoti i besikeiciancias rinkos salygas perskirstydami ištekliu naudojima.
17.KONKURENCINES FIRMOS PAKLAUSA, VIDUTINES, BENDROSIOS IR RIBINES PAJAMOS. Konkurencines firmos negali daryti itakos rinkos kainai, ja turi priimti kaip duota. Ind.firmos, veikiančios tobulosios konkurencijos rinkoje, poziuriu paklausos kreive yra horizontali linija, absoliuciai elastinga. Tai reiskia, kad atskira firma gali parduoti norima produkcijos kieki nedarydama poveikio rinkos kainai. Ji turi priimti rinkos nustatyta kaina. Ne vienas pirkėjas nelinkes moketi kainos, didesnes uz rinkos, pirkdamas homogeniškus produktus. Jei pardavejas nustato kaina, aukstesne uz rinkos, paklausos kiekis sumazeja iki nulio. Žinoma firma nenori parduoti produkto ir kaina, žemesne uz rinkos.Rinkos paklausos kreive rodo, kokius produkto kiekius perka visi vartotojai esant kiekvienai galimai produkto kainai. Visos produkta gaminančios firmos lemia rinkos pasiula. Kaina lemia visu produkto vartotoju ir gamintoju tarpusavio rysiai rinkoje, o ne kokios nors firmos gamybos apimties sprendimai. Kitaip tariant, kaina lemia rinkos pasiula ir paklausa. Jei atskiras gamintojas padidina ra sumazina gamybos apimti, o kitu konkuruojančiu firmu gamybos apimtis nekinta, itaka rinkos pasiulai, taigi ir rinkos kainai, yra nezymi. Kadangi konkurencines firmos poziuriu paklausos kreive yra horizontali linija, tai ir ribiniu pajamu (RP) kreive yra horizontali linija, sutampanti su paklausos kreive. Jei kaina priklauso nuo pardavimo apimties, tai kiekvienas papildomai parduotas prekes vienetas teikia pajamas (RP), lygias rinkos kainai. Vidutines pajamos (VP) taip pat sutampa su rinkos kaina. Bendrosios firmos pajamos (BP) esant bet kuriai gamybos apimciai lygios kainos ir produkcijos kiekio, kuri parduoda firma, sandaugai.Bendruju pajamu kreive yra tiesi linija, kylanti aukštyn i desine. Jos pasvirimas yra pastovus, nes RP yra pastovios.
18.GAMYBOS APIMTIES PARINKIMAS TRUMPU LAIKOTARPIU TOBULOS KONKURENCIJOS RINKOJE. Trumpu laikotarpiu firma negali keisti bent vieno ištekliaus kiekio ir turi parinkti toki kintamuju ištekliu kieki, kuris maksimizuotu pelna. Pelna maksimizuojančia gamybos apimti firma gali surasti dviem budais. Pirmasis apima BP ir BK palyginima, o antrasis- RP ir RKsulyginima. Abu budai taikomi ne tik tobulosios konkurencijos firmoms, bet ir kitiems rinkos strukturu tipams. Norint surasti optimalia gamybos apimti, reikia issiaiskinti konkurencines firmos ribines, vidutines ir bendrasias pajamas.
19.PELNAS IR NUOSTOLIAI TOBULOSIOS KONKURENCIJOS RINKOJE. Pelna maksimizuojančios optimalios gamybos apimties parinkimas nera tas pats, kaip pelno gavimas. Pelno maksimizavimas gali reiksti nuostoliu minimizavima. Tik sulygine RP su RK negalime pasakyti ar firma faktiškai gauna pelna. Norint sužinoti, ar firma gauna pelna, reikia kaina palyginti su VK taske, kuriame gamybos apimtis yra optimali.Ekonominio pelno atvejjis. Jei esant optimaliai gamybos apimciai prekes kaina yra didesne uz VK, konkurencine firma gauna ekonomini (perteklini) pelna. BP=(P-VK)*Q. firma siekia maksimizuoti bendraji, o ne vienetini pelna. vienetinis pelnas butu didžiausias gaminant q1 produkcijos kieki, t.y. žemiausiame bendruju vidutiniu kastu kreives taske. Valdytojas, palygindamas vidutinius, o ne ribinius kastus su RP (kaina), neparinktu pelna maksimizuojančios gamybos apimties. Taigi, kai kaina didesne uz vidutinius gamybos kastus esant pelna maksimizuojančiai gamybos apimciai, firma gauna ekonomini pelna.Nulinio ekonominio pelno atvejis (normalusis pelnas). Nulinis ekonominis pelnas rodo, kad firma gali padengti visas islaidas ir savininkams atlyginti alternatyviuosius kastus. Si pelna, sudaranti ekonominiu kastu dali, ekonomistai vadina normaliuoju. Normalusis pelnas yra minimalus pelnas, butinas norint paskatinti firmos savininkus pasilikti versle. Esant ne q*, o kitai gamybos apimciai, kai kaina nelygi RK, firma patirtu nuostolius. Maksimalus pelnas, kuri gali gauti firma, kinta keiciantis produkto rinkos kainai. Taciau atskira firma negali daryti itakos rinkos kainai, kuria lemia rinkos paklausos ir pasiulos kitimas konkurencinėje rinkoje, taigi ir neturi galimybių gauti ekonomini pelna.
Nuostoliu minimizavimas, kai kaina žemesne uz minimalius VK. Kai kaina mazesne uz minimalius VK, firma, pardavusi produkta, negauna pakankamai pajamu, galinciu padengti ekonominius kastus. Taciau, gaminant produkcijos kieki, kuriam esant kaina lygi ribiniams kastams, firmos valdytojai gali minimizuoti nuostolius. Nuostolius patirianti firma trumpu laikotarpiu turi dvi pasirinkimo galimybes: ji gali testi gamyba ar nutraukti. Nutraukus gamyba KK tampa lygu nuliui, taciau trumpu laikotarpiu firma patiria nuostolius, lygius PK. VPK lygus vidutiniu bendruju ir vidutiniu kintamuju kastu skirtumui. Firma tesia veikla trumpu laikotarpiu, jei BP virsija bendruosius kintamuosius kastus. Kitaip tariant, kol kaina yra didesne uz minimalius vidutinius kintamuosius kastus, nuostoliai tesiant gamyba yra mazesni uz pastoviuosius kastus, kurie trumpu laikotarpiu susidarytu firmai nutraukus gamyba. Sprendimas nutraukti gamyba trumpu laikotarpiu. Kai kaina, esant optimaliai gamybos apimciai, lygi VKK, vieneto nuostoliai yra lygus VPK.Jei esant optimaliai gamybos apimciai kaina yra mazesne uz minimalius VKK, tai nuostoliai yra didesni uz PK. Todel firma is karto nutraukia veikla.20.PASIULA TRUMPU LAIKOTARPIU TOBULOS KONKURENCIJOS RINKOJE. Trumpo laikotarpio pasiulos kreive kyla i virsu, nes, didinant gamybos apimti, didėja firmos ribiniai kastai. RK, esant tam tikroms ištekliu kainoms ir technologijai, trumpu laikotarpiu didėja, ned, didinant kintamuju ištekliu kieki, kai kai pastoviuoju ištekliu kiekis nekinta, RP mazeja. Mazejantys kintamuju ištekliu ribiniai produktai lemia didejancius RK. Rinkos pasiulos kreive rodo visu firmu, siulanciu rinkai standartizuota produkta, pasiulos kiekiu sumas, esant kiekvienai galimai kainai. Trumpo laikotarpio rinkos pasiulos kreive kyla i virsu, nes visu firmu, gaminančiu standartizuotus produktus, RK kreives kyla i virsu. Atskiros firmos mazejancios RP lemia tiek firmos pasiulos kreives kilima i virsu, tiek ir trumpo laikotarpio rinkos pasiulos kreives kilima i virsu. Rinkos pasiula lemia tokie veiksniai:1)Firmu skaicius sakoje. Kuo ju daugiau, tuo didesne rinkos pasiula. 2)Vidutinis firmu dydis sakoje, matuojamas pagrindinio kapitalo apimtimi ar gamybiniu pajėgumu. Didesnes firmos minimalius vidutinius kintamuosius kastus pasiekia esant didesnei gamybos apimciai. Dazniausiai didesniu firmu ribiniu kastu kreives yra labiau nutolusios nuo koordinaciu pradžios susikirtimo tasko. Didesne firma siulo didesni produkto kieki esant bet kuriai galimai kainai. Taigi, kai vidutinis firmu, siulanciu rinkai homogeniškus produktus, dydis didesnis, tai didesne ir rinkos pasiula. 3)Kintamuju ištekliu, kuriuos naudoja i saka ieinancios firmos, kaina. Padidėjus kintamuju ištekliu kainai firmu RK kreives persikelia i virsu ir i kaire, taigi sumazeja atskiru firmu ir rinkos pasiula. 4)Sakoje naudojama technologija. Sakos firmoms panaudojus nauja technologija, mazinancia gamybos RK, kiekvienos firmos RK kreive persikelia zemyn, taigi padidėja atskiros firmos ir rinkos pasiula. 5)Lukesciai, isreiksti gamintojo suvokimu apie busimus kastus, kainas, pardavimo apimti, pelna.
21.ILGO LAIKOTARPIO KONKURENCINE PUSIAUSVYRA. Ilgu laikotarpiu firmos, esančios sakoje, gali keisti visus išteklius išteklius, tarp ju ir pagrindini kapitala. Be to, naujoms firmoms iejus i saka ar egzistuojančioms firmoms siejus is sakos, gali kisti firmu skaicius sakoje. Sakoje vyrauja pusiausvyra, kai firmos neturi paskatu palikti saka ar i ja ieiti, plesti ar siaurinti veiklos masta. Jei i saka ieinancios firmos gauna ekonomini pelna, tai sis pelnas vilioja kitas firmas. Kitoms firmoms iejus i saka, rinkos pasiulos kreive persikelia i desine, pasiula padidėja, o rinkos kaina sumazeja. Firmos ieina i saka tol, kol ekonominis pelnas tampa lygus nuliui, kol kaina sumazeja iki ilgo laikotarpio vidutiniu kastu minimumo. Jei firmos, ieinancios i saka, gauna pelna, mazesni uz normaluji, jos palieka saka, ne kt.geriausioje sakoje jos gali gauti daugiau. Firmoms palikus saka homogenišku produktu rinkos pasiula sumazeja, taigi, paklausai nekintant, produkto kaina padidėja. Didėjant kainai nuostoliai mazeja. Nuostoliai išnyksta ir firmos gauna normaluji pelna, nebepalieka sakos, kai kaina padidėja iki ilgo laikotarpio VK minimumo. Kai sakoje negaunamas ekonominis pelnas, firmos neturi paskatu ieiti i saka ar iseitiis jos. Firmu skaicius sakoje stabilus. Kai rinkos kaina lygi ilgo laikotarpio minimaliems kastams, egzistuojančios firmos nepalieka sakos, o naujos firmos neieina i ja.Firmos gali keisti visus išteklius, tarp ju ir naudojamo kapitalo dydi. Firma didina pagrindini kapitala, jei taip elgdamasi ji gali padidinti gaunama pelna. Ekonominis pelnas vilioja kt.firmas ieiti i saka. Naujoms firmoms iejus i saka ir egzistuojančioms firmoms padidinus gaminamos produkcijos kieki iki q2, padidėja rinkos pasiula, taigi pusiausvyros rinkos kaina krinta.Visu sakoje konkuruojančiu firmu gaunamas ekonominis pelnas lygus nuliui. Kai ekonominis pelnas lygus nuliui, firmos neturi paskatu ieiti i saka ar ja palikti, nes gauna pajamas, identiškas toms, kurias gautu investave lesas i kita, geriausia veiklos sfera. Ilgo laikotarpio sakos konkurencinėje pusiausvyroje kaina lygi ne tik ilgo laikotarpio RK, bet turi būti lygi ir ilgo laikotarpio VK. Kadangi kiekvienos konkurencines firmos produkto paklausa yra horizontali linija, kaina lygi ilgo laikotarpio VK pastaruoju kreives minimumo taske. Taigi tobulosios konkurencijos saka yra pusiausvyroje, kai gaminamo produkto kaina krinta iki žemiausios, imanomos esant tam tikroms ištekliu kainoms ir technologijai. Kaina lygi minimaliems ilgo laikotarpio VK. Kiekviena firma turi pagrindini kapitala, igalinanti gaminti maziausiais imanomais ilgo laikotarpio VK.
22.KINTAMUJU IR PASTOVIUOJU IŠTEKLIU KAINOS KITIMO ITAKA OPTIMALIAI GAMYBOS APIMCIAI. Ištekliu kainu pokytis sąlygoja gamybos kastus, kurie savo ruoztu lemia tiek konkurencines firmos pasiula, tiek ir rinkos pasiula. Sumazejus bet kokio gamintoju naudojamo kintamojo ištekliaus kainai, sumazeja KK, kitiems kastams nekintant. Sumazejus kintamojo ištekliaus kainai RK ir VK kreives persikelia zemyn. Jei rinkos kaina nesikeistu, visos firmos padidintu gamybos apimti. Sumazejus RK visos firmos padidina gamybos apimti, rinkos pasiula padidėja. Jei kintamuju ištekliu kainu pokytis paliestu tik viena konkurencine firma, tai pasikeistu jos gaunamas ekonominis pelnas, o rinkos kaina nekistu.
Pastoviuoju ištekliu kainos pokytis lemia PK ir VK kitima, taciau neturi itakso kintamiesiems, taigi ir RK. Pakitus pastoviuju ištekliu kainai atskiros firmos RK nekinta, tai ir rinkos pasiulos kreive trumpu laikotarpiu nepersikelia, kaina nekinta. Kiekviena firma gamina ta pati q* produkcijos kieki. Kinta tik firmos gaunamas pelnas. Jei iki PK padidėjimo firma buvo pusiausvyroje ir gavo normaluji pelna, tai jiems padidėjus, patiria nuostolius.23.DIDEJANCIU KASTU SAKOS ILGO LAIKOTARPIO PASIULOS KREIVE. Didejanciu kastu saka yra ta, kurioje bent kai kuriu arvisu sakoje naudojamu ištekliu kaina didėja plečiantis sakai ir didėjant naudojamu ištekliu paklausai. Ilgu laikotarpiu naujoms firmoms iejus i saka rinkos pasiulos kreive persikelia i desine (paiula padidėja). Aukstesne rinkos kaina butina norint kompensuoti kastu padidejima ir garantuoti firmoms nulini ekonomini pelna esant ilgalaikei pusiausvyrai. Plečiantis sakai firmos gali isigyti išteklius didesne kaina, padidėja ju VBK, taciau jos kaip ir anksciau gauna nulini ekonomini pelna.
24.MAZEJANCIU KASTU SAKOS ILGO LAIKOTARPIO PASIULOS KREIVE. Mazejanciu kastu sakayra ta, kuriai plečiantis visu ar kai kuriu joje naudojamu ištekliu kainos mazeja. Tokios sakos ilgalaike pasiulos kreive leidžiasi zemyn. Padidėjus sakoje naudojamu ištekliu paklausai kai kuriu ištekliu kaina krinta. Sakai plečiantis, ilgalaike VK kastu kreive persikelia zemyn. Naujos firmos ieitu i saka tol, kol kaina nukristu iki ilgalaikiu VK minimumo.
25.GAMINTOJO PERTEKLIUS. Ilgu laikot.visos firmos gauna 0 pelna. Pusiausvyra ilgu laikotarpiu pasiekiama, kai: 1)visos firmos ieinancios i saka gauna normaluji pelna; 2)ne viena firma neturi jokiu paskatu ieiti arba paliki rinka; 3)produkto kaina lygi ilgo laikot.minimaliems vidutiniams kastams. Ilgo laikot.sakos pasiulos kreives negalima surasti tokiu pat budu kai trumpo laikot.pasiulos kreives, nes keiciantis kainoms vienos firmos palieka saka, o kt.i ja ateina.Ilgo laikot.rinkos pasiulos kreives forma priklauso nuo to kaip kintant sakos gamybos apimciai keiciasi naudojamu istekliu kainos ir skiriami 3saku tipai: 1)pastoviu kastu; 2)didejanciu kastu; 3)mazejanciu kastu. Nekintanciu kastu saka yra ta, kurioje naudojamu istekliu kainos nepriklauso nuo gaminamos produkcijos apimties ar firmos skaiciaus sakoje. Nekintanciu kastu sakos ilgalaike pasiulos kreive yra horizontali linija. Tokioje sakoje ilgalaikiai vidutiniai kastai nepriklauso nuo sakos dydzio. Mazejanciu kastu saka yra ta, kuriai pleciantis visu ar kaikuriu joje naudojamu istekliu kainos mazeja. Tokios sakos ilgalaike pasiulos kreive leidziasi zemyn. Didejanciu kastu saka yra ta, kurioje kaikuriu ar visu sakoje naudojamu istekliu kaina dideja, pleciantis sakai ir didejant naudojamu istekliu paklausai. Ilgo laikot.didejanciu kastu pasiulos kreive kyla i virsu. Pleciantis sakai firmos gali isigyt isteklius didesne kaina, delto padideja VBK, taciau jos vis tiek vid.pelna. P=RP=VP=paklausai. Tobulos konkurencijos rinkoje firmos RP yra lygios kainai. Firma maksimizuoja pelna jeigu pasirenka tokia gamybos apimti, kuriai esant RK=RP. Tobulos konkurencijos firmos trumpu laikot.pasiulos kreive atitinka ta RP kreives dali, kuri yra virs VKK kreives. Ukio sakos ilgalaike pasiula yra labiau elastinga negu trumpalaike pasiula. Viena is priezasciu yra ta, kad ankstesne kaina vilioja kitu rinku dalyvius ir per ilga laikot.isisteigia kt. firmos, model isauga ukio sakos gamybos apimtis. Jeigu naujos firmos gali patekti i ukio saka nepakeliant istekliu kainas, tai ilgalaike pasiula yra absoliuciai elastinga. Taciau jei istekliu kainom pakyla, isisteigus sakowe naujoms firmom ilgalaike pasiula yra santykinai elastinga. Ilgalaikis pasiulos kreive kyla aukstyn ir i desine puse. RK=RP=P
26.TECHNOLOGIJOS POKYCIAI TOBULOS KONKURENCIJOS RINKOJE. Firmose pastoviai idiegiama nauja technologia, leodzianti gaminti produkcja zemesniais VK. Taciau technologijos idiegimas reikalauja tam tikru investiciju. Todel nauja technologia skirtingose firmowe idiegiama ne vienu metu. Nauja technologia igalina gaminti produkcja zemesniais VK negu sena technologija. Kai i saka teina daug firmu, turinciu nauja technologia, padideja pasiula, rinkos Kaina sumazeja, sakos gamybos apimtis padideja. Sena technologia turincios firmos sumazina gamybos nuostolius. Sena technologia turincios firmos palieka saka raba idiegia nauja technologija, nes naudodamos sena techn.patiria nuostolius. Ekonominis pelnas, kuri gauna nauja techn..turincios firmos, vilioja kitas firma ieiti i saka. Idiegus nauja techn.., padideja gamybos apimtis ie sumazeja kaina. Firmos, anksti idiegusios nauja techn.., gauna ekonomini pelna, o firmos, kurios per ilgai neidiegia naujos technologijos, patiria nuostolius.
27.TOBULOJI KONKURENCJA IR EFEKTYVUMAS. Konkurencie rinka gali atstatyti efektyvuma paskirstant isteklius, kuris gali buti sudarytasdel dinaminiu pokyciu ekonomikoje. Konkurencineje ekonomikoje pakitus vartotoju skoniui, tecnologijai, istekliu pasiulai, automatiskai persiskirsti istekliai. Padidejus x produkto paklausai, padideja ir jo Kaina. Nebera pusiausvyros, nes desant dabartinei gamybos apimciai x produkto Kaina virsija RK. Tai salygoja ekonominio pelno gavima x sakowe ir Skawina jos pletimasi, t.y.kol paskutinio pagaminto vieneto naudingumas vel sutaps su alternatyviu prekiu, kuriu visuomene netenka gamindama paskutini x produkto vieneta, naudingumu. Taigi konkurencie kainu sistema istaiso bet koki istekliu paskirstymo neefektyvuma, kuris gali laikinai susidaryti pakitus vartotoju skoniui, technologijai ir t.t.Taciau yra ir kliuciu, trukdanciu efektyviai paskirstyti isteklius: 1)nera salygu, kurio garantuotu optimalu pajacu paskirstyma. Neoptimalus pajacu paskirstymas savo rusztu gali lemti niekniekiu gamyba turtingiesiems ir ignoruoti pagrindinius neturtinguju poreikius. 2)Paskirstant isteklius konkurenciniame modeluje neatsizvelgta i pasalinio efekto kaktus ir nauda bei visuomeniniu gerybiu gamyba. 3)Tobulosios konkurencijos rinka gali skatinti leta technologie pazanga. 4)Konkurencineje sistemoje nera platfus produktu pasirinkimo, aplinka nera laidi nauju produktu kurimui.
28.MONOPOLINE GALIA IR IEJIMO I RINKA KLIUTYS. Monopolija yra vienintele firma, gaminanti pakaitalu neturincia produkcija. Monopolija su savo gaminiais atstovauja gamybos sakai, ji neturi konkurentu. Ji turi didziule itaka nustatant produktu gamybos kieki bei ju kaina.Yra skiriamos: grynoji monopolija ir naturali monopolija.Grynoji monopolija gali egzistuoti tik tada, kai vieninteliam prekes gamintojui nera artimu prekes pakaitalu. Gryn.monop.gaminama produkcija turi labai aiskiai ir gerokai skirtis nuo kt.firmu gaminamu prekiu. Jei gryn.monop.atsiradimas susijes su nauju technol.ir produktu sukurimu,tai naturalia monopolijas lemia masto ekonomija, leidzianti didesni produkcijos kieki gaminti mazesniais kastais.Monopolijos atsiradima lemiantys veiksniai: 1)kai im.gauna isskirtine teise(licenzija)uzsiimineti tam tikra veikla tam tikroj teritorijoj; 2)isimtiniai atvejai kai firma valdo ar kontroliuoja tam tikru zaliavu tiekima; 3)kai firma parduoda produkcija, kuriai pirkejai teikia isimtine pirmenybe ir daugeliui kt.firmu tenka pasitraukti is rinkos del paklausos stygiaus; 4)masto ekonomija.Pagrindine iejimo i rinka kliutys: 1.vyriausybes licencijos ir privilegijos; 2.patentaiir autorines teises; 3.isimtine svarbiu istekliu kontrole; 4.masto ekonomija: kastai.
29.MONOPOLISTO PRODUKTO PAKLAUSA, BENDROSIOS IR RIBINES PAJAMOS, PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINAI. Monopolisto gaminamo produkto paklausa yra ir rinkos paklausa. Jo gaminamo produkto paklausos kreive leidziasi zemyn. Monopolista gali nustatyti norima Kaina, taciau firmos valdytojai zino, kad desant zemesnei kainai galima parduoti didesni produkcijos kieki. Jei monopolista pasirenka gaminamos produkcijos kieki, tai kaina lemia paklausos kreives aukstis desant tam kiekiei. Kadangi monopolisto paklausoskreive leidziasi zemyn, tai noredamas padidinti apimti, jis turi mazinti kaina. Monopolisto BP yra lygio kiekio ir kaino s sandaugai. Monopolista noredamas parduoti didesni peruki kieki, turi mazinti tiek paskutinio parduodamo vieneto kaina, tiek ir visu parduodamu vnt kaina. BP nera proporcingos gamybos apimties kitimui. Monopolisto BP kreive eina per koordinaciu pradzios susikirtimo taska. Taciau, didejant gamybos apimciai (mazejant kainai), monopolisto BP pradzieje dideja, pasiekia maksimum, kai gamybos apimtis atitinka paklausos kreives vidurio taska, o po to Mazepa.Monopolines firmos RP visada yra mazesnes uz prekes kaina (isskyrus diskriminaciaj kainomis). Monopolisto paklausos kreives pasvirimas yra neigiamas skaicius, RP turi buti mazesnes uz Kaina. Rysi tarp RP ir paklausos kreives pasvirimo lengvai galima pakeisti rysiu tarp RP ir paklausos elastingumo kainai. Paklausos elastingumas kainai bet kuriami paklausos kreives taska nygus: ηD=(P/Q)*(ΔQ/ΔP). RP=P*(1+1/ηD). kai produkto paklausos elastingumas kainai nygus -1, RP=0, kainos sumazinimas neturi itakos bendrosioms pajamoms.
30.MONOPOLINES FIRMOS PUSIAUSVYRA. Monopoline firma, noredama maksimizuoti pelna, turi sulyginti RK su RP. Didejant gamybos apimciai Q dideja ir pelnas, kol pasiekia maksimuma, po to mazeja. Pelnas yra maksimalus, kai jo padiddejimas, padidinus gamybos apimti, yra lygus nuliui,t.y. kai ΔΠ/ΔQ=0. tada ΔΠ/ΔQ=(ΔBP/ΔQ)-(ΔBK/ΔQ)=0. Zinome, kad ΔBP/ΔQ- tai ribines pajamos; ΔBK/ΔQ- tai ribiniai kastai. Taigi pelnas maksimalus, kai RP-RK=0, arba RP=RK.Tobulosios konkurencijos salygomis kaina sutampa su RK. Monopolistas nustato kaina, virsijancia ribinius kastus. Kai paklausa labai elastinga, pasvirimas ηD yra didelis neigiamas skaicius, kaina bus artima RK, pelna maksimizuojantis priedas bus nedidelis. Monopoline rinka bus artima tobulosios konkurencijos rinkai.
31.MONOPOLISTO NUOSTOLIU MINIMIZAVIMAS, FIRMOS UZDARYMAS TRUMPU LAIKOTARPIU. Kai rinkos salygos nepalankios, monopoline firma trumpu laikotarpiu gali negauti normaliojo pelno. Siuo atveju monopolisto tikslas yra nuostoliu minimizavimas. Pelno gavimas priklauso nuo paklausos kreives, lyginant ja su VK kreive, padeties. Ekonominio nuosmukio metu firmos monopolistes paklausos kreive gali buti zemiau VK kreives. Jei kaina, atitinkanti gamybos apimti, kuriai esant RP=RK, yra mazesne uz vidutinius kastus, monopolistas patiria nuostolius. Kai monopolisto VP yra mazesnes uz VKK, esant bet kuriai gamybos apimciai, geriausia, ka gali padaryti monopolistas trumpu laikotarpiu,- nutraukti gamyba. Tada jis patiria nuostolius trumpu laikotarpiu, lygius PK. Jei trumpu laikotarpiu monopolistas gamintu produktus, tai patirtu dar didesnius nuostolius.
32.MONOPOLISTAS NETURI PASIULOS KREIVES. Monopolistas neturi pasiulos kreives. Jis nusprendzia, kiek produkcijos gaminti, remdamasis informacija apie produkto pakalausa, gamina produktus tol, kol RP susilygina su RK. Nors monopolines firmos RK kreive kyla aukstyn, taciau, padidejus produkto pakalusai, firma nebutinai didina pasiulos kieki. Monopolisto pasiulos kiekio pokytis priklauso nuo RP kreives perkelimo, salygoto paklausos pokycio. Monopolistas neturi pasiulos kreives, nes, esant tam paciam pasiulos kiekiui, jis gali nustatyti kelias skirtingas kainas. Tai lemia paklausa ir jos elastingumas kainai. Kadangi monopolistas yra kainos nustatinetojas, o ne kainos gavejas, tai, noredami paaiskinti monopolisto siulomu prekiu kieki, negalime naudotis pasiulos kreive.
33.DISKRIMINACIJA KAINOMIS. Diskriminacija kainomis- identisku prekiu ar paslaugu, kuriu gamybos kastai yra vienodi, pardavimas skirtingomis kainomis skirtingiems pirkejams. Diskriminacija kainomis negalima produktams, kuriuos galima perparduoti. Ja gali uzsiimti tik firmos, turincios monop.galia. Diskriminacija kainomis yra: 1)1-mo laipsnio(tobula) (krastutine diskrim.kainomis forma, kai monopolistas skirting pirkejams nustato maksimalias kainas, kurias jie yra pasirenge moketi uz kiekviena vnt); 2)2-o laipsnio(ji budinga telefoniniams pokalbiams); 3)3-io laipsnio(pardavejai daznai gali isskirti stambias pirkeju grupes ir kiekv.grupei nustatyti skirtinga kaina. Ji budinga kelionems lektuvu.).
34.EKONOMINES MONOPOLIJOS PASEKMES. Sunku palyginti monopolisto ir tobulo konkurento kastus. Jie gali skirtis. Vidutiniai monopolisto kastai gali buti didesni arba mazesni uz tabulo konkurento kastus del: 1)masto ekonomijos; 2)x-neefektyvumo; 3)vyriausybes garantuojamu monopoliniu privilegiju islaikymo; 4)labai tolimos perspektyvos, igalinancios technologine pazanga.Statineje ekonomikoje, kurioje masto ekonomija yra vienoda prieinama(pasiekiama) tobulosios konkurencijos ir monopol firmoms, tobul.konkurencija yra pranasesne uz monopolija, nes tob.konkurencija vercia naudoti geriausia esama technologija ir paskirsto isteklius pagal visuomenes norus. Taciau, kai masto ekonomija yra prieinama monopolistams, bet ne tobuliems konkurentams, dinamikoje, kai reikia panaudoti nauja technologija, grynosios monopolijos neefektyvumas yra ne toks ryskus.
35.REGULIUOJAMOJI MONOPOLIJA. Reguliavimo tikslas yra pasieki paskirstomaji efektyvuma, nustatyti maksimalia kaina monopolisto gaminamam produktui, lygia ribiniams kastams. Monopolistas maksimizuoja pelna arba minimizuoja nuostolius gamindamas Qr produkcijos kieki. Esant Pr kainai bus pasiektas istekliu paskirstymo efektyvumas. Visuomenes ribine nauda(paklausa) susilygins su visuomenes ribiniais kastais. Visuomeniskai optimami kaina, kuri lygi RK, gali buti tokia maza, jog gali nepadengti VBK. Neisvengiamas rezultatas yra nuostoliai. Galima visuomenine subsidija, padengianti nuostolius, susidarancius desant RK kainodarai, kai kaina lemia R Kir paklausos kreiviu susikirtimas. Kita galimybe yra diskriminacija kainomis tikintis, kad papildomai gautos pajamos leis firmai padengti kastus. Praktikoje reguliavimo komisijos naudojasi trecia galimybe. Jos nustato „teisingo atlyginimo” kaina. „Teisingo atlyginimo” kaina padidina gamybos apimti, taciau neuztikrina visuomeniskai optimalios gamybos apimties.
36.OLIGOPOLIJOS BRUOZAI IR SUSIDARYMO PRIEZASTYS. Oligopoline rinka reiskia, kad joje veikia keletas stambiu firmu, kurios parduoda identiskus produktu arba labai ratimus pakaitalus. Ir tokiu budu uzpildo didziaja dali rinkos. Visos oligopolines firmos Kainom ir gamybos apimciu kitimai veikia kt oligopoliniu firmu veikla. Be dominuojanciu dideliu firmu, rinkoje gali buti ir smulkiu firmeliu, kurios dirba kartu su Sambiom firmom ir uzpildo rinka. Firmu tarpusavio rysy ir priklausomybe yra svarbiausios oligopolijos rinkos bruozas. Jeigu firma gamina standartizuota produkcja, tai tokia firma vadinama gryna oligopolija. Jei gaminama diferencijuota produkcja, Tokio firmos vadinamos diferencijuotomis ologopolijomis. Oligopoliju susidarymo priezastys yra analogiskos monopoliju susidarymo priezastims: efektyvumas, dirbtines iejimo kliutys ir vyriausybes sankcijos. Kai yra esmine masto ekonomija, efektyvi gamyba yra galima tik desant nedideliam gamintoju skaiciui. Efektyvumas reikalauja, kad kiekvienos firmos gamybiniai pajegumai butu dideli, lyginant su bendra rinka. Dirbtines iejimo kliutys: 1.garsus vardai (reiskia kokybe, pagrysta reputacja); 2.informacija (informacijos pranasumai. Egzistuojanti firma turi tam tikra kontaktu winkla ir sukaupta informacja.); 3.butinas pagrindinis pradinis kapitalas (forint ieiti i oligopoline rinka daznai butinas didelis pradinis kapitalas, kurio daznai truksta firmoms, norincioms patekti i rinka, o bankai nelabai nori finansuoti rizikingus projektus); 4.strateginiai sumetimai(motyvai) (strategine, iejima atbaidanti politika yra nukreipta pies konkurentu isiskverbima i saka. Noredami sulaikyti kt firmu patekima firmuj saka oligopolistai samoningai gali nustatyti zemesne kaina, sudaryti ilgalaikius kontaktus su pagrindiniu istekliu tiekejais, kontroliuojanciais ju prieinamuma ir vercianciais potencialius konkurentus ieskoti alternatyviu ir brangesniu istekliu saltiniu.) Kartais del politiniu ar ekonominiu priezasciu vyriausybe sankcionuoja ir netgi Skawina oligopoline praktyka. Tarifai ir kvotos apsaugo vietinius gamintojus nuo uzsienio gamintoju konkurencijos. Vyriausybes sankcijoms priklauso ir patentai bei autorine teises.
37.RINKOS GALIOS RODIKLIAI. Populiariausias oligopolines strukturos matavimo metoda yra keturiu arba astuoniu firmu koncentracijos koeficientas. Kiti du sakos galios rodikliai, vartojami ekonomistu, yra Lerner indeksas (L) ir Herfindahl-Hirschman indeksas. Keturiu firmu koncentracijos koeficientas. Sio rodiklio paprastumas lemia jo populiaruma. Jis surandamas sudedant 4 didziausiu sakos firmu procentines gamybos apimties dalis. Lerner indeksas. Tobulosios konkurencijos sakoje kaina lygi RK, taigi ir L=0. taciau kai firmos gali daryti itaka kainoms, susidaro skirtumas tarp kainos ir RK. Kuo didesnis sis skirtumas, tuo didesnis netobulos konkurencijos laipsnis. Lerner indeksas lygus kainos ir RK skirtumui, padalytamis kainos: L=(P-RK)/P. Herfindahl-Hirschman indeksas (HHI) igalina stebetoja skirti labia koncentruotas sakas nuo tu, kuriose rinka yra paskirstyta tolygiau. Ji skaiciuojant atsizvelgiama tiek I firmu skaiciu sakoje, tiek ir i kiekvienos firmos dydi. HHI= Σni=1D2i= (pirmos firmos dalis)2+ (antros..)2+…+(n-tos dalis)2. Monopolijoje HHI=10000; Tobuloje konkurencijoje HHI=100. Nera hieno oligopolijos modelio. Bet kurioje sakoje vienas modelis gali buti naudingas vienu laiku, o kitas-kitu momentu. Taigi modeliki laikomi papildanciais vienas kita, o ne konkuruojanciais.
38.LOSIMU TEORIJA NUSTATANT OLIGOPOLINES KAINAS. Losimu teoria analizuoja zmoniu ar organizaciju, kuriu interesami yra priesingi, elgsena. Losimu teoria buvo sugalvota John von Neumann 1928 m. ir toliau ispletota von Neumann ir Oskar Morgenstern 1944 m. knygoje „Losimu teorija ir ekonomine elgsena“. Visi losimai turi 3 bendrus dalykus (aplinkybes): 1.taisykles (Oligopolijos losimo taisykles lemia ekonomine, socialine ir politine aplinka, kurioje veikia oligopolistai hiena oligopolinio losimo taisykle yra losuje skaicius- firmu skaicius rinkoje. Kita taisykle yra rezultatu skaiciavimo metodas. Kiekvieno zaidejo rezultatas yra ekonominis pelnas ar nuostoliai. Kiekvieno zaidejo tikslas yra didziausias imanomas pelnas. Kitas oligopolinio zaidimo taisykles lemia istatymu sistema.); 2.strategija (Strategia losimu teorijoje yra visi galimi kiekvieno losejo veiksmai. Issamus oligopolinio losimo strategiju sarasas yra be galo ilgas, taciau apima tokius kiekvieno losejo veiksmus: 1)padidinti kaina, sumazinti kaina, nekeisti kainos; 2)padidinti gamybos apimti, sumazinti gamybos apimti, nekeisti gamybos apimties; 3)patobulinti produkta, supaprastinti produkta, nekeisti produkto; 4)padidinti reklama, sumazinti reklama, nekeisti reklamos apimties.); 3.pasekmes (Losimo pasekmes lemia oligopolisto strategia ir apribojimai, su kuriais jis susiduria. Apribojimus lemia vartotojai, salygojantys oligopolines sakos paklausos kreive; technologija; istekliu, kuriuos naudoja oligopolistai, kainos.) Klasikinis losimu teorijos pvz- kalinio dilema. Ji iliustruoja problema, su kuria susiduria oligopolines firmos.Kalinio dilema. Kalinio dilema yra losimas, turintis tam tikra Neso pusiausvyros skiriamaja ypatybe. Kalinio dilemos pusiausvyra vadinama dominuojancios strategijos pusiausvyra. Vyraujancios strategijos pusiausvyra susidaro, kai kiekvienas zaidejas turi vyraujancia strategia, strategia.y. kai hieno losejo geriausia strategia nepriklauso nuo kito losejo pasirinktos strategijos.Duopolijos losimas. Duopolija- tai rinkos struktura, kurioje yra du tarpusavyje konkuruojantys prekes gamintojai. Duopolines firmos gali pasirinkti tokias strategijas: laikytis taisykliu (susitarti)- reaguojantis modelis; sukciauti- nereaguojantis modelis. Siekdami maksimizuoti sakos pelna duopolistai susitaria apriboti gamybos apimti iki tasko, kuriami sakos RK susilygina su RP.
39.LAUZTOS PAKLAUSOS KREIVES MODELIS. Kai yra lauztos paklausos kreive, tai: 1)Oligopolines firmos nekels savo prezes kainos, nes jos gali prarasti pardavimu kieki, pelna ir rinkos dali.; 2)Konkuruojantys oligopolistai nelinks mazinti prekes kaina, nes tuo pasektu ir kt firmos. Jos visos padidintu pardavima, bet mazesne kaina. Jeigu paklausos E kainai yra < 1, tai firma prarastu dali pajamu.; 3)Katangi pirkejai laisvai renkasi prekiu pardavejus, tai jos priverstos pardavineti mazdaug vienoda kaina.(±)
40.KAINU LYDERIO (VADOVAVIMO NUSTATANT KAINAS) MODELIS. Daroma prielaida, kad sakoje dominuojanti imane nustato prekes kaina ir leidzia nedidelems firmom parduoti uz ta kaina prekiu, kiek jos nori. Taciau jos del nedidelio pajegumo negali pagaminti produkcijos tiek, kiek stambi firma. Be to, nustatyta lyderio kaina neleidzia pagaminti tiek prekiu, kad galetu patenkinti visa rinkos paklausa. Mazos firmos turi pardavineti prekes uz ta kaina, kuria nustato stambi firma, kitu atveju jos rizikuoja prarasti dali pirkeju. Jos negali mazinti kainos, o perzengusios tam tikras kainos mazinimo ribas, rizikuoja sulaukti atsakomuju veiksmu is dominuojancios firmos. Vyraujanti firma, noredama islaikyti savo padeti rinkoje, turi: 1)Islaikyti sakos kaina, palyginti zemo lygio, siekdama apsisaugoti nuo nauju firmu pasirodymo prekiu rinkoje; 2) Vykdyti inovacijas, ne kainu didinimo saskaita; 3)Imtis aktyviu priemoniu pies savo konkurentus.(±)
41.PRAKTINIS OLIGOPOLINIU KAINU NUSTATYMAS: NUO TEORIJOS PRIE REALYBES. Oligopolistas, vykdantis VK plius pelnas kainos nustatymo strategija, pirmiausia apskaiciuoja vidutine gamybos apimti bei vidutinius bendruosius gamybos kastus esant siai gamybos apimciai. Sis kainos nustatymo metodas yra populiarus, ne valdytojai gali apskaiciuoti VK. Be to, nustatyta kaina visada didesne uz VK. Kainos nustatymas pagal VK yra paradoksalus. Kai pardavimo apimtis mazeja, kaina dideja, o kai pardavimo apimtis dideja, kaina mazeja. Sis nenormalumas susidaro del to, jog i BK ijungiami ir PK. Pardavimo apimciai mazejant, BPK turi būti paskirstyti mazesniam prekiu kiekiui, todel VBK dideja. Jei kaina yra keliais procentais didesne uz VKK, paklausos sumazejimas vercia kainu nustatytoja didinti kaina, o ne mazinti ja kompensuojant pardavimo apimties sumazejima. Gamintojai zino, kad ju produkto paklausa svyruoja skirtingais metu laikotarpiais, kinta ivairiu laiku. Jie apskaiciuoja VBK, kai gamybos apimtis normali (planine), ir prie ju prideda planini pelna, dazniausiai norima investiciju norma. Firmos normali gamybos apimtis- tai numatoma vidutine gamybos apimtis per tam tikra laikotarpi. Kainos, uztikrinancios „tiksline“ pelno norma, nustatymas yra kitos oligopolistu nustatomu kainu pastovumo paaiskinimas.
42.OLIGOPOLIJA IR EKONOMIKOS EFEKTYVUMAS. Egzistuoja 2 skirtingi poziuriai i ekonomines oligopolijos pasekmes. Tradicinis poziuris teigia, kad oligopolija yra artima monopolinei strukturai, todel galima tiketis, kad ji veikia panasiu budu. Oligopolistas gali apriboti gamybos apimti, gaminti ne maziausiais VK ir gauti ekonomini pelna. Sumpeterio-Galbraito poziuriu dideles oligopolines firmos, turincios rinkos galia, yra butinos greitai technologinei pazangai. Pirma, teigiama, kad nauju produktu ir gamybos technologiju kurimas yra labai brangus. Todel tik dideles oligopolines firmos gali finansuoti ekstensyvius tyrinejimus ir vystyma, uzsiimti rizikinga veikla. Antra, iejimo i oligopoline rinka kliutys uztikrina, kad pasisekus tyrinejimams oligopolines firmos gaus ekonomini pelna. Smulkios konkuruojancio firmos neturi nei lesu, nei paskatu technologinei pazangai.
43.MONOPOLINES KONKURENCIJOS SALYGOS. Rinka yra monopolines konkurencijos, kai ji tenkina tris salygas. Pirma, gana didelis pardaveju sk rinkoje, kuriu kiekvienas tenkina nedidele, bet ne mikroskopine tam tikro produkto rinkos paklausos dali. Antra, produktu diferenciacija, t.y. gaminami produktai siek tiek besiskiriantys nuo konkuruojanciu firmu produktu. Produktai gali skirtis: 1)Kokybe ar materialia forma; 2)Papildomai siulomomis paslaugomis, pardavimo salygomis; 3)Pardavimo vieta ir prieinamumu; 4)Isivaizduojamais skirtumais, sukurtais reklamos, ipakavimo; pasinaudojus firmos zenklu, garsiu vardu, padedanciu itikinti vartotojus, kad firmos produktas yra geresnis uz konkurentu produkta. Trecia, iejimo i rinka ir isejimo is jos laisve. Pelningos salygos monopolines konkurencijos rinkoje pritraukianaujus pardavejus. Taciau iejimas i monopolines konkurencijos rinka nera toks lengvas kaip i tobulosios konkurencijos rinka, nes naujiems pardavejams, turintiems naujus zenklus ar naujas paskaugas, daznai sunku igyti gera varda.
44.MONOPOLINES KONKURENCIJOS FIRMOS PUSIAUSVYRA TRUMPU IR ILGU LAIKOTARPIU. Monopolines konkurencines firmos poziuriu gaminamo produkto paklausos kreive leidziasi zemyn, taigi ji gali padidinti produkto kaina nesumazindama pardavimo apimties iki nulio, nes yra pakankamai vartotoju, pasirengusiu moketi aukstesne kaina. Padidinus kaina pardavimo apimtis mazeja. Sis sumazejimas priklauso nuo parduodamo prdukto paklausos elastingumo kainai. Monopolines konkurencijos firmos paklausos kreives elastingumas priklauso nuo konkurentu skaiciaus ir ir produktu diferenciacijos laipsnio. Kuo didesnis konkurentu sk ir didesne produktu diferenciacija, tuo elastingesne bus kiekvieno pardavejo paklausos kreive. Priesingai, sumazinusi produkto kaina monopolines konkurencijos firma gali tiketis pardavimo apimties padidejimo. Naujoms firmoms iejus i saka, jos pasiulos kreive persikelia i desine, sumazindama trumpo laikotarpio pusiausvyros kaina. Naujoms firmoms iejus i tob.konkur. rinka kiekvienos firmos poziuriu paklausos kreive persikelia zemyn. Analogiskai ir monop.konkur. rinkoje kiekv.firmos paklausos kreive persikelia zemyn (i kaire). Tai reiskia, kad ilgu laikotarpiu padidejus produkto pasiulai sumazeja kaina ir RP, kuriu gali tiketis firma. Tiketina, kad bet kurios firmos produkto paklausa, esant bet kuriai kainai taps elastingesne. Taip yra todel, kad padidejus konkuruojanciu firmu, parduodanciu tam tikra produkta skaiciui, padideja prieinamu pakaitalu skaicius. Firmos ieis i rinka tol, kol bus nebeimanoma gauti ekonominio pelno. Produkto, parduodamo monopolines konkurencijos firmoje, kaina turi kristi tiek, kad ne vienas pardavejas rinkoje negautu ekonomonio pelno. Taigi monop.konk. pusiausvyra ilgu laikotarpiu yra panasi i tob.konk. pusiausvyra tuo, jog ne viena firma negauna pelno didesnio uz normaluji. Jei produkto gaminamo monop.konk. rinkoje, paklausa ir pasiekus pusiausvyra toliau mazetu, firmos paliktu rinka, nes sumazejus paklausai, negaletu padengti ekonominiu kastu. Kai kurioms firmoms palikus rinka likusiu pardaveju paklausos kreive ir RP kreive persikeltu i virsu. Firmu iejimas testusi tol, kol butu pasiekta nauja pusiausvyra, kuriai esant paklausos kreive butu ilgo laikotarpio VK kreives liestine ir firmos gautu nulini ekonomini pelna.
45.ISTEKLIU PASKIRSTYMAS IR PERTEKLINIAI GAMYBINIAI PAJEGUMAI. Monopolistiniai monop.konk. elementai salygoja tai, kad per mazai istekliu skiriama prekems gaminti sioje rinkos strukturoje. Tai reiskai, kad visuomeneje yra zmoniu, papildomus produkcijos vnt vertinanciu labiau, negu isteklius, reikalingus siems produktams gaminti. Jei monopoliniai konkurentai tokiems pirkejams galetu sumazinti kaina, sumazindami anksciau parduodamu prekiu kainos, jie tai padarytu ir visiems butu geriau. Monopolistas esant tam tikroms salygoms gali vykdyti diskriminacija kainomis, taciau monopolinis konkurentas to negali daryti. Kai firmu gaminami produktai yra diferencijuoti, tai, esant pusiausvyrai ilgu laikotarpiu, VK nera minimalus. Ekonominio pelno eliminavimas reikalauja, kad paklausos kreive butu VK kreives liestine. Minimalius VK galima pasiekti tik tada, kai paklausos kreive yra absoliuciai elastinga. Monop.konk. firmos negali gaminti minimaliais VK, nes paklausos kreive leidziasi zemyn. Taigi nulinio ekonominio pelni taskas yra i kaire nuo ilgo laikotarpio minimaliu VK.
Pertekliniai gamybiniai pajegumai monop.konk. sakose reiskia, kad ta pati produkcijos kieki butu galima pagaminti mazesniais VK, jei sakoje butu mazesnis firmu sk ir kiekviena firma gamintu produkcija minimaliais VK. Gamybinio efektyvumo nuostolius monop.konk. atsveria nauda, kuria lemia didesne produktu ivairove tam tikru laiko momentu, produktu tobulinimas begant laikui.46.REKLAMA MONOPOLINES KONKURENCIJOS RINKOJE. Monop.konk. firma reklamuoja produkta tikedamasi padidinti savo rinkos dali ir padidinti vartotoju lojaluma jos gaminamam produktui. Ji tikisi, kad reklama perkels firmos paklausos kreive i desine ir kartu sumazins paklausos elastinguma. Reklama taip pat gali padidinti tam tikru produktuų rinkos paklausa. Firmos reklamuoja produktus, kai gali nurodyti unikalias savo produktu savybes arba kai informacija pirkejams nera laisvai pasiekiama. Sekminga reklama padidina produkto paklausa. Monop.konk. firma, pradejusi reklamuoti produkta, gali gauti perteklini pelna. Reklama reikalauja dideliu PK, kurie padidina VK.
47.DARBO PAKLAUSOS KREIVE IR JOS PERKELIMA LEMIANTYS VEIKSNIAI. Darbo paklausos pokyciai susije su jos elastingumu toje pacioje kreiveje, skiriasi nuo darbo paklausos- padidejimoar sumazejimo. Tai reiskia darbo paklausos kreives poslinkius desinen arba kairen. Siuos poslinkius sukelia tokie veiksniai: 1)Produkto paklausa. Produkto, kuri gamina imone, paklausos pasikeitimas perkelia darbo paklausos kreive ta pacia kryptimi. Produkto paklausos didejimas sukelia jo kainos didejima. Del to paklausos kreive pasislenka desinen. Produkto paklausos sumazejimas, perkels darbo paklausos kreive kairen.; 2)Darbo nasumas (produktyvumas). Veikiant ivairiems veiksniams, bendras kiekvieno darbininko pagamintas produktas, kombinuojant su kapitalu, dideja. Todel RPr ir RPP isauga. Darbo produkto pokytis perkels darbo paklausos kreive ta pacia kryptimi. Darbo produktyvumo padidejimas darbo paklausos kreive perkels desinen, ir atvirksciai, sumazejimas- kairen.Samdytoju skaicius. Rinkos darbo paklausa randama sumuojant individualiu samdytoju darbo paklausos kreives, ivertinancias kainu pasikeitima. Firmos, samdant tam tikra darbo jegos tipa, skaiciaus pasikeitimas keis darbo paklausa ta pacia kryptimi.Kt. istekliu kainos. Sakykimr, kad kapitalo kaina krenta, o darbo ir kt. istekliu kaina lieka pastovi. Darant prielaida, kad kapitalas ir darbas vienas kita pakeicia, kapitalo kainos sumazejimas sukels priesingus efektus: pakeitimo ir apimties efektai. 1.Pakeitimo efektas isreiks keitima i darba arba mazesnes kaino kapitala. Sis pakeitimo efektas sukels darbo paklausos sumazejima, taciau sumazejus kapitalo kainai, sumazes gamybos sanaudos. Del mazesniu gamybos sanaudu firmoms naudinga daugiau gaminti ir parduoti. Sis apimties efektas sukels darbo paklausos kitima, nes firmoms reikes samdyti daugiau darbininku, norint gaminti daugiau produkcijos, todel tiesiogine itaka darbo paklausai priklausys nuo dvieėju priesingu efekto dydziu. Jei pakeitimo efektas didesnis uz apimties efekta, tai pakeiciancio istekliaus kainos kitimas sukels darbo paklausos pasikeitima ta pacia kryptimi.; 2.Apimties efektui dominuojant pakeiciancio isteklio kainos pasikeitimas sukels darbo paklausos kitima priesinga kryptimi. Sis desningumas netaikytinas, kai darbas ir kapitalas yra papildomi istekliai. Kadangi kapitalo kainos mazejimas didina darbo paklausa, pakeitimo efektas nepasireiks. Taciau darbo islaidos firmom bus mazesnes, didindama savo gamybos apimti, firma kartu didins ir darbo paklausa, todel papildomo istekliaus kainos pasikeitimas sukels darbo paklausos pokyti priesinga kryptimi. Jei darbo paklausos kreive persikelia i desine, tai: 1)dideja produkto, kuri kuria darbas, paklausa ar kaina; 2)dideja darbo nasumas; 3)mazeja istekliaus pakaitalo kaina, gamybos apimties efektas persveria pakitimo efekta; 4)padideja istekliaus pakaitalo kaina ir pakitimo efektas persveria gamybos apimties efekta; 5)mazeja komplektiniu istekliu kaina.
48.DARBO PAKLAUSOS ELASTINGUMAS. Darbo paklausos kiekio jautrumas uzdarbio normos pokyciams matuojamas matuojamas elastingumo koeficientas: E=ΔQ%/ΔP%=ΔL%/Δw%; ΔL-proncentinis darbo paklausos pokytis; Δw-procentinis darbo uzmokescio pokytis. Darbo paklausa yra elastinga, kai samdytojai yra jautrus uzdarbio normu pokyciams bei reiskia, kad uzdarbio normos procentinis pokytis sukelia didesni procentini darbuotoju sk pokyti. Siuo atveju absoliuti elastingumo koeficiento reiksme bus didesne uz 1. Rinkos darbo paklausos elastingumo veiksniai: 1)Produkto paklausos elastingumas. Kuo didesnis produkto paklausos elastingumas, tuo didesnis istekliaus paklausos elastingumas.; 2)Darbo islaidu ir bendru gaminio sanaudu santykis. Kuo didesne bendru gaminio sanaudu lyginamaja dali sudaro darbo islaidos, tuo didesnis bus darbo paklausos elastingumas.; 3)Kitu istekliu pakeiciamumas. Kuo didesne galimybe keisti darba i kt isteklius esant lygioms salygoms, tuo didesnis darbo paklausos elastingumas.; 4)Kitu istekliu pasiulos elastingumas. Kuo didesnis kt istekliu pasiulos elastingumas, tuo didesnis ir darbo paklausos elastingumas. Tarkime, kad algu didejimas skatina firma keisti darba i kapitala. Sis kapitalo paklausos padidejimas paliks kapitalo kaina nepakeista tik isskirtiniu atveju, kai kapitalo pasiula yra tobulai elastinga. Kuo maziau elastinga kapitalo pasiula, tuo didesnis bus kapitalo kainos padidejimas.jei kapitalo pasiula neelastinga, tai kapitalo paklausos padidejimas sukels zymu kapitalo kainos padidejima, tokiu atveju darbo paklausa bus neelastinga ir jei kapitalo pasiula labai labai elastinga, jos padidejimas sukels tik maza kapitalo kainos augima, o tai tures nedideli poveiki darbo ir kapitalo pasikeitimui, todel siuo atveju darbo paklausa bus elastinga.
49.DARBO PASIULOS KREIVE. INDIVIDUALI DARBO PASLAUGU PASIULA. Individuali darbo pasiulos kreive pradzioje kyla i virsu, bet didejant DU, linksta atgal, t.y. didesnis atlyginimas gali lemti mazesni darbo jegos kieki. Pakeitimo efektas yra kai didesnis darbo uzmokestis didina realias darbuotojo pajamas, kurios teikia vartotojui didesni naudinguma uz laisvalaiki. Pajamu efektas- kai dideja DU, darbuotojas dirba maziau. Tam tikro darbo tipo darbo paslaugu rinkos pasiula, esant tam tikram darbo uzmokesciui, yra visu darbuotoju pasiulos kiekiu horizontali suma(±).
50.MONOPSONIJOS MODELIS. Jei rinkoje yra vienintelis darbo pirkejas, t.y. darbdavys, jis turi monopsonine samdymo galia. Monopsonijai budinga: 1)Tam tikra firma samdo didele tam tikro darbo tipo dali.; 2)Sis darbo tipas geografiniu ir profesiniu poziuriu yra santykinai nemobilus, nes noredami isidarbinti kitur, darbuotojai turi persikelti i kt gyvenamaja vieta ar igyti kt profesinius sugebejimus.; 3)Firma yra algu nustatinetoja, darbo uzmokestis, kuri ji moka, priklauso nuo samdomu darbuotoju skaiciaus.
Darbo pasiulos kreive rodo, kiek darbuotoju siulo savo darba esant skirtingam darbo uzmokesciui. Pasiulos kreive yra ir vidutiniu darbo kastu kreive, nes rodo vidutini atlyginima, kuri turi moketi firma, samdydama tam tikra darbuotoju skaiciu. Jei firma samdo didesni darbuotoju sk, ji turi moketi didesni atlyginima.51.MONOPSONINE GALIA DARBO RINKOJE. DVISALE MONOPOLIJA. Daugelyje darbo rinku darbuotojai buriasi i profsajungas, kad kolektyviai parduotu savo darbo paslaugas. Darbo pardavejai gali tureti monopoline galia. Labiausiai paplites monopolines galios pvz yra profsajungos. Profsajungos siekia daugelio tikslu, pagrindinis is ju- padidinti darbo uzmokesti. Darbo monopolija, t.y. profsajunga, galima analizuoti kaip karteli. Profsajungos vaidmuo didinant efektyvuma: 1)Profsajungos gali padeti salinti darbuotojams iskylancius sunkumus, formuoti palanku moralini klimata, gerinti darbuotoju ir firmos vadovybes bendradarbiavima; 2)Profsajungos suformuoja kolektyvini dirbanciuju balsa, o tai savo ruoztu padeda gerinti darbo salygas. Be to profsajungos sumazina darbuotoju kaita, del to darbe mazeja sutrikimu; 3)Jei darbdaviai igyja rinkos galia, tai profsajungos sukurimas gali būti tam atsvara, didinant efektyvuma. Rinkoje, kurioje monopolistas derasi su monopsonistu- vad. dvisale monopolija. Dvisale monopolija darbo rinkoje gali susidaryti, kai profsajungos ir firmos, samdancios tam tikra darbo jegos kieki, sutinka deretis del atlyginimu.