Makroekonomika – Valstybės skola

294 0

ĮVADAS

Šiuo metu ekonomistai laikosi nuostatos, kad valstybės skolinimasis yra neišvengiamas ir tikrai nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir užsienyje tarp šalių perskirstomi kapitalo ištekliai. Ekonomikos teorijoje teigiama, kad Valstybinio sektoriaus skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau visada yra rizika, kad dėl per didelio naudojimosi kreditais, ypač užsienio, gali atsirasti tokie skolos tvarkymo poreikiai, kurie bus nepakeliami šalies biudžetui ir tai apsunkins ekonomikos plėtrą. Pavyzdžių galima rasti labai arti – 1998 metų finansų krizė Rusijoje dalinai kilo ir dėl to

o, kad valstybės skola buvo blogai valdoma.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija kiekvienais metais išleidžia leidinį apie valstybės skolą. Šiame leidinyje yra apžvelgiami valstybės skolos pokyčiai per praėjusius metus, pateikiami statistiniai ir analitiniai duomenys apie valstybės vidaus ir užsienio skolą.

Šio darbo temos aktualumas yra tame, kad valstybė, skolindamasi rinkoje, atveria kelią į kapitalo rinkas savo šalies ūkio subjektams, be to, ji nustato ir skolinimosi kainą, už kurią įmonės gali tikėtis pasiskolinti lėšų. Jeigu investuotojai nepasitiki šalimi, tai sunku tikėtis, kad jie skolins tos ša

alies įmonėms. Valstybės garantijų teikimas ūkiui svarbiems, bet komerciškai neapsimokantiems investiciniams projektams finansuoti suteikia galimybę juos įgyvendinti. Taigi tikslas – gerai sutvarkytas valstybės skolinimasis turi būti pavyzdys privačiajam sektoriui, bet jokiu būdu neturi konkuruoti su juo arba užgožti privačios iniciatyvos siekiant pr
ritraukti kapitalą į šalį.

Taigi darbo objektas ir yra LR valstybės skola. Pagrindinis uždavinys yra apžvelgti pastarųjų metų valstybės skolos raidą ir nustatyti jos valdymo problemas. Visa tai atliekama analizuojant statistinius ir analitinius duomenis apie valstybės vidaus ir užsienio skolą.

TEORINĖ DALIS

LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA

Valstybės skola – konsoliduota valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.

Bendruoju atveju valstybės skolos valdymo tikslai – išnaudoti ir subalansuoti skolinimosi teikiamus privalumus ir stengtis išvengti skolos tvarkymo ir mokėjimų balanso problemų. Valdant valstybės skolą (kaip ir bet kokią skolą) visada reikia balansuoti tarp rizikos (pvz., palūkanų normos, valiutų kurso kitimo, refinansavimo), kurią norima prisiimti, ir skolinimosi išlaidų. Pereinamosios ekonomikos šalyse, ta

arp jų ir Lietuvoje, skolos valdymo institucijos uždavinius galima suskirstyti į trumpalaikius ir vidutinės trukmės.

Trumpalaikiai tikslai – tai užduotys, kurias būtina atlikti siekiant sukurti valstybės skolinimosi pajėgumą. Čia galima išskirti kelis svarbiausius uždavinius. Pirminis skolos valdymo institucijos uždavinys ir tikslas, dėl kurio ji ir kuriama, tai sutelkti skolintas lėšas valstybės reikmėms, kurių poreikis vykdant reformas negali būti tenkinamas kitokiu būdu. Norint tai pasiekti, būtina sukurti aktyvią vidaus kapitalo rinką, kuri turėtų būti pagrindinis skolintų lėšų šaltinis. Be to, reikia pasirūpinti, kad šaliai bū

ūtų suteiktas tarptautinis kredito reitingas ir kad šalis būtų pripažinta tarptautinėje kapitalo rinkoje kaip patikima skolininkė.

Ilgesniu laikotarpiu skolos valdymo institucija, įgyvendinusi pirminius uždavinius, turi skirti dėmesio skolos valdymui tobulinti. Kai šalis jau žinoma kapitalo rinkose, jai atsiveria galimybė pagerinti valstybės skolinimosi sąlygas, kuriomis šaliai teikiami kreditai, pvz., susijusias su paskolų trukme, papildomais mokesčiais ir taip sumažinant skolinimosi kainą. Šaliai, turinčiai didelį valstybės biudžeto deficitą, būtina užsitikrinti patikimą jo finansavimo šaltinį. Valdant valstybės įsipareigojimus būtina įvertinti įvairias rizikas, kurioms reiškiantis gali kilti finansinių sunkumų. Šalis turi imtis priemonių toms rizikoms sumažinti. Tarp tokių rizikų galima paminėti valiutos kurso kitimo riziką, palūkanų normos kitimo riziką, refinansavimo riziką, kredito riziką išduodant valstybės garantijas. Kad netektų susidurti su skolos refinansavimo problemomis dėl pablogėjusios padėties rinkoje, būtina diversifikuoti skolintų lėšų šaltinius. Šalis neturi būti prisirišusi prie vieno ar kito kreditoriaus arba rinkos; toks prisirišimas taip pat didintų riziką, kad ji negalės pasiskolinti reikalingos pinigų sumos. Valstybės skolos valdymo institucija turi būti gana lanksti, galinti operatyviai prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir sugebanti pasinaudoti atsiradusiomis palankiomis galimybėmis.

Lietuvos valstybės skola 2004 metais. Statistiniai duomenys ir analizė

Per 2004 metus valstybės skola padidėjo 116,4 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 12,2 mlrd. litų. Tai sudarė 19,7 proc. BVP, 1,7 proc. punkto mažiau negu 2003 metais. Lietuvos valstybės sk

kolos santykis su BVP yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, kurios šalių narių skolos santykio su BVP vidurkis 2003 m. buvo 63,3 proc.

Valstybės skola (tūkst. litų)

2003-12-31 2004-03-31 2004-06-30 2004-09-30 2004-12-31

12 045 663 13 089 357 12 606 940 12 515 376 12 162 076

Valstybės skolos rodikliai 1999-2004 m. (proc.)

Rodikliai 1999 12 2000 12 2001 12 2002 12 2003 12 2004 12

Valstybės skolos dalis BVP 27,84 27,97 26,94 25,49 20,25 18,73

Valstybės užsienio skolos dalis BVP 22,41 21,76 20,58 17,77 12,95 12,09

Valstybės vidaus skolos dalis BVP 5,42 6,21 6,35 7,72 7,30 6,64

Valstybės užsienio skolos dalis visoje skoloje 80,49 77,79 76,39 69,73 63,95 64,55

Valstybės vidaus skolos dalis visoje skoloje 19,51 22,21 23,61 30,27 36,05 34,45

Trumpalaikės skolos dalis visoje skoloje 13,32 9,04 6,23 5,41 6,83 5,60

Valstybės skolą 2004 metų pabaigoje sudarė konsoliduota centrinės valdžios (11.583 mln. litų arba 95,2 proc. valstybės skolos), vietos valdžios (448 mln. litų arba 3,7 proc.) ir socialinės apsaugos fondų (131,1 mln. litų arba 1,1 proc.) skola.

Centrinės valdžios skola pagal priemones ir pradinę trukmę (tūkst. Lt, laikotarpio pabaigai):

2004 06 30 2004 07 31 2004 08 31 2004 09 30 2004 10 31 2004 11 30 2004 12 31

I Centrinės valdžios skola (1+2) 11.997.076 11.970.488 12.009.121 11.877.834 11.500.653 11.494.080 11.583.008

1 Vidaus skola 3.907.039 3.873.204 3.915.140 4.065.529 3.834.167 3.984.654 4.104.381

1.1 Ilgalaikiai įsipareigojimai 3.581.477 3.577.919 3.555.565 3.533.874 3.534.617 3.603.823 3.613.562

1.1.1 indėliai 416.543 412.541 377.217 374.096 332.006 330.364 327.638

1.1.2 vertybiniai popieriai 3.149.438 3.154.248 3.167.759 3.148.002 3.191.012 3.260.652 3.272.959

1.1.3 paskolos 15.496 11.130 10.589 11.776 11.599 12.807 12.965

1.2 Trumpalaikiai įsipareigojimai 325.562 295.285 359.575 531.655 299.550 380.831 490.819

1.2.1 indėliai

1.2.2 vertybiniai popieriai 325.282 294.795 359.305 306.845 247.460 225.311 144.719

1.2.3 paskolos 280 490 270 224.810 52.090 155.520 346.100

2 Užsienio skola 8.090.037 8.097.284 8.093.981 7.812.305 7.666.486 7.509.426 7.478.627

2.1 Ilgalaikiai įsipareigojimai 8.001.214 8.008.777 8.000.524 7.716.388 7.574.721 7.432.860 7.321.469

2.1.1 indėliai

2.1.2 vertybiniai popieriai 6.149.890 6.180.080 6.191.370 6.186.880 6.158.870 6.119.230 6.070.570

2.1.3 paskolos 1.851.324 1.828.697 1.809.154 1.529.508 1.415.851 1.313.630 1.250.899

2.2 Trumpalaikiai įsipareigojimai 88.823 88.507 93.457 95.917 91.765 76.566 157.158

2.2.1 indėliai

2.2.2 vertybiniai popieriai 88.823 88.507 93.457 95.917 91.765 76.566 157.158

2004 m. gruodžio 31 d. 38,3 proc. visos valstybės skolos sudarė vidaus skola – ji siekė 4654,3 mln. litų. Per 2004 metus vidaus skola padidėjo 3,3 mln. litų. Ilgalaikiai įsipareigojimai vidaus kreditoriams buvo 4122,9 mln. litų, trumpalaikiai įsipareigojimai – 531,4 mln. litų. Valdžios sektorius buvo skolingas vidaus kreditoriams: finansiniam sektoriui – 3.835,4 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 412,9 mln. litų, kitiems kreditoriams – 406 mln. litų.

Užsienio skola padidėjo 113,1 mln. litų ir 2004 metų gruodžio 31 dieną sudarė 7507,8 mln. litų (61,7 proc. visos valstybės skolos). Ilgalaikiai įsipareigojimai užsienio kreditoriams buvo 7350,6 mln. litų, trumpalaikiai įsipareigojimai – 157,2 mln. li

itų. Valstybė buvo skolinga užsienio kreditoriams: tarptautinėms organizacijoms – 1040,8 mln. litų, užsienio šalių valdymo institucijoms – 194,3 mln. litų, kitiems kreditoriams (komerciniams bankams ir finansų institucijoms) – 6272,7 mln. litų.

Valstybės (valdžios sektoriaus) skola pagal priemones ir pradinę trukmę (tūkst. Lt, laikotarpio pabaigai) :

2003 12 31 2004 03 31 2004 06 30 2004 09 30 2004 12 31

I Valdžios sektoriaus skola (1+2) 12.045.663 13.089.357 12.606.940 12.515.376 12.162.076

1 Vidaus skola 4.650.954 4.445.648 4.437.435 4.664.660 4.654.299

1.1 Ilgalaikiai įsipareigojimai 4.174.816 3.989.177 4.068.597 4.098.663 4.122.850

1.1.1 indėliai 617.433 506.074 416.543 374.096 327.638

1.1.2 vertybiniai popieriai 3.038.821 2.981.905 3.149.438 3.148.002 3.272.959

1.1.3 paskolos 518.562 501.198 502.616 576.565 522.253

1.2 Trumpalaikiai įsipareigojimai 476.138 456.471 368.838 565.997 531.449

1.2.1 indėliai

1.2.2 vertybiniai popieriai 424.264 413.022 325.282 306.845 144.719

1.2.3 paskolos 51.874 43.449 43.556 259.152 386.730

2 Užsienio skola

7.394.709 8.643.709 8.169.505 7.850.716 7.507.777

2.1 Ilgalaikiai įsipareigojimai 7.042.691 8.369.504 8.080.682 7.754.799 7.350.619

2.1.1 indėliai

2.1.2 vertybiniai popieriai 4.952.370 6.288.220 6.149.890 6.186.880 6.070.570

2.1.3 paskolos 2.090.321 2.081.284 1.930.792 1.567.919 1.280.049

2.2 Trumpalaikiai įsipareigojimai 352.018 274.205 88.823 95.917 157.158

2.2.1 indėliai

2.2.2 vertybiniai popieriai 110.322 101.565 88.823 95.917 157.158

2.2.3 paskolos 241.696 172.640

Didžiąją valstybės skolos dalį, 82 proc., sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 9973,1 mln. litų (su taupymo lakštais, bet neįskaitant emisijos, skirtos atsiskaityti su LAIB kreditoriais – fiziniais asmenimis). Negrąžintos paskolos sudarė 2189 mln. litų (18 proc. valstybės skolos).

Visa valstybės ilgalaikė skola 2004 metais padidėjo 255,9 mln. litų ir metų pabaigoje buvo 11473,5 mln. litų (94,3 proc. visos skolos); trumpalaikė skola sumažėjo 139,5 mln. litų ir buvo 688,6 mln. litų (5,7 proc.).

LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLINIMASIS

Vyriausybės skolinimosi poreikis – tai per biudžetinius metus susidariusi vyriausybės išlaidų suma, kurią numatoma finansuoti skolintomis lėšomis.

Vyriausybės skolinimosi poreikio dydį lemia trys veiksniai:

• biudžeto deficitas arba perteklius;

• vyriausybės skolintų lėšų perskolinimas valstybės valdymo institucijoms ir valstybės valdomoms įmonėms;

• refinansuojamos skolos.

Skolinimosi poreikis buvo kur kas mažesnis, nei planuota metų pradžioje. Tai lėmė geresnis biudžeto pajamų surinkimas, be to, dalis su naryste Europos Sąjungoje susijusių išlaidų yra perkeliamos į kitus metus

Buvo s. . .

iudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose nustatyti valstybės skolos limitai niekada nebuvo viršyti. Griežta fiskalinė politika ir nedidėjanti valstybės skola paskatino tarptautines reitingų agentūras 2004 metais suteikti Lietuvai aukštesnius skolinimosi reitingus, o tai suteikė galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybei skolintis už mažesnes palūkanas.

Skola augo kur kas lėčiau nei Finansų ministerija prognozavo metų pradžioje. Ekonomikai sparčiai kylant, biudžeto valdymo įtampa slūgsta, o pajamų planas ne tik įvykdomas, bet ir viršijamas. Tai padeda išvengti ir valstybės skolos valdymo problemų, kurias švelnino ir patrauklios vidaus bei tarptautinėje rinkoje sąlygos.

Norint sumažinti skolos naštą ateityje valstybė turėtų nustatyti svarbiausias valstybės investicijų kryptis: investicijos į “žmogiškąjį kapitalą” (gyventojų išsilavinimą, kultūrą, sveikatą) ir investicijos infrastruktūros plėtotei (valstybės valdymo ir muitinių darbo kompiuterizavimui, viešojo transporto sistemos tobulinimui ir kt.). Leisti Vyriausybei skolintis tik esant aiškiems tikslams ir ekonomiškai pagrįstoms programoms, pirmenybę teikti svarbiausioms investicijų kryptims. Bendra valstybės skola neturi viršyti 30 procentų BVP. Griežtai reglamentuoti ir kontroliuoti valstybės garantuotų ir kitų užsienio kreditų apimtis, paskirstymo ir panaudojimo kryptis bei efektyvumą. Iš anksto planuoti ir numatyti institucijų atsakomybę už kredito grąžinimą laiku, vadovautis profesinės kompetencijos ir tiesioginės materialinės atsakomybės už valstybei padarytą žalą principais. Kas pusmetį tikrinti, kaip panaudojami užsienio kreditai.

 

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. M. Balčiūnas “Valstybės skola: teoriniai pagrindai ir skolinimosi rizika” Vilnius 2002

2. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas

3. www.finmin.lt

4. www.std.lt

5. www.urm.lt

6. www.lietuva.lt

7. www.lrv.lt

8. www.euroverslas.lt

9. www.news.lt

10. www.ministraspirmininkas.lt

11. www.elta.lt

 

Join the Conversation