Maisto sauga ES

210 0

Turinys

Įvadas 3

1. Įvairovė Europos Sąjungos maisto produktų rinkoje 3

2.1 Maisto ir pašarų teisės bendrieji tikslai: 4

2.3 Atsargumo principas 6

3. Išankstinio perspėjimo sistema 6

4. Atsekamumas ir rizikos valdymas 7

5. Teisės aktų įgyvendinimas ir kontrolė 7

6. Veiksmai atliekami Europos maisto saugos politikos srityje 7

6.1 Atsargumas ir mokslinės rekomendacijos 8

6.2 Kontrolė 8

6.3 Maisto priedai ir kvapiosios medžiagos 8

6.4 Su maistu besiliečiančių medžiagų saugos reikalavimai 9

6.5 Pašarų priedų, augalų apsaugos produktų ir veterinarinių vaistų liekanų ribojimas 9

6.6 Maisto higienos gerinimas 9

6.7 Maisto taršos mažinimas 10

6.8 Skatinimas geriau maitintis 10

6.9 Mitybos naujovių rėmimas 11

6.10 Aiškus ženklinimas 11

6.11 Tam tikroms vartotojų grupėms skirti maisto pr

roduktai 11

6.12 Aukštos kokybės ir tradicinių maisto produktų propagavimas 12

6.13 Gyvūnų gerovės užtikrinimas 12

6.14 Griežta leidimo auginti ir pardavinėti genetiškai modifikuotus organizmus sistema 13

6.15 Reguliarus tikrinimas, ar laikomasi standartų 14

6.16 Oficiali kontrolė prie ES sienų 14

Informacijos šaltiniai 15

Įvadas

ES maisto saugos politika – tai maisto produktams įvairiais etapais (nuo lauko iki stalo) taikoma politika. Ja siekiama užtikrinti:

Kad maistas ir pašarai būtų saugūs ir maistingi;

Kad gyvūnų sveikatos, gerovės ir augalų apsaugos standartai būtų aukšti;

Kad būtų teikiama aiški informacija apie maisto produktų kilmę, sudėtį, ženklinimą ir vartojimą.

ES maisto politika –

tai:

Visa apimantys maisto, pašarų saugos ir maisto higienos teisės aktai,

Patikimos mokslinės rekomendacijos, kuriomis galima grįsti sprendimus,

Vykdymo užtikrinimas ir patikros.

Tose srityse, kuriose reikalinga ypatinga vartotojų apsauga, gali būti taikomos specialiosios taisyklės dėl:

Pesticidų, maisto papildų, dažiklių, antibiotikų arba hormonų naudojimo,

Maisto priedų, pavyzdžiui, konservantų ir kv

vapiųjų medžiagų,

Medžiagų, su kuriomis gali liestis maisto produktai, pavyzdžiui, pakuočių plastiko,

Alergiją galinčių sukelti sudedamųjų dalių ženklinimo,

Sveikumo teiginių, tokių kaip „mažai riebalų“ arba „daug skaidulų“.

Šiame darbe bus aptarta Euroos Sąjungos maisto sauga, veiksmai atliekami Europos maisto saugos politikos srityje, išnagrinėti moksliniai šaltiniai šia tema.

Darbo tikslas – aptarti maisto saugą Europos sąjungoje.

1. Įvairovė Europos Sąjungos maisto produktų rinkoje

ES labai stengiasi užtikrinti, kad dėl reikalavimų maistui iš rinkos nebūtų išstumti tradiciniai maisto produktai , kad nebūtų stabdomos naujovės ir nenukentėtų kokybė.

Į ES įstojusioms ir prie bendrosios rinkos prisijungusioms naujoms valstybėms narėms gali būti reikalingos pereinamojo laikotarpio priemonės , kad jos galėtų pasirengti vykdyti griežtus ES maisto saugos reikalavimus. Per tą laiką jos negali eksportuoti tų reikalavimų neatitinkančių maisto produktų.

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), klonavimo ir maisto produktų, kurių gamyboje naudojamos nanotechnologijos, (naujoviškų maisto pr

roduktų) srityje Komisija skatina inovacijas diegti atsakingai. Taip užtikrinama sauga ir skatinamas ekonomikos augimas.

2. Maisto teisės bendrieji principai
Bendrosios maisto ir pašarų principų teisės yra išdėstytos bendrajame maisto reglamente (straipsniai nuo 5 iki 10). Jie sudaro horizontalią sistemą, kuria grindžiama visų Sąjungos ir nacionalinių priemonių, susijusių su maistu ir pašarais. Jie apima visus maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapus taip pat pašarų, pagamintų maistiniams gyvūnams.

2.1 Maisto ir pašarų teisės bendrieji tikslai:

Užtikrinti aukštą apsaugos lygį žmonių gyvybei ir sveikatai bei vartotojų interesų apsaugą. Taip pat garantuoti sąžiningą pr

rekybą maisto produktais, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatą ir gerovę, augalų sveikatą ir aplinką;

Užtikrinti laisvą maisto ir pašarų, pagamintų ir prekiaujamų Sąjungoje, laikantis bendrųjų maisto teisės aktų reglamento;

Palengvinti pasaulinę prekybą saugaiu pašaru ir saugiu, sveiku maistu, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir susitarimus rengiant Europos Sąjungos teisės aktus, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti aukštam vartotojų apsaugos lygiui, kurio yra siekiama Sąjungoje.

2.2 Rizikos analizės principas
Generaliniu maisto teisės reglamentu nustatomas rizikos analizės principas, atsižvelgiant į maistą ir pašarus ir nustato struktūras ir mechanizmus, skirtus mokslo ir technikos vertinimams, kurio imasi Europos maisto saugos tarnybos (EMST).

Priklausomai nuo teisės akto pobūdžio turi būti naudojami, maistą reglamentuojantys teisės aktai, ypač priemonių, susijusių su maisto sauga, turi būti paremtas stipriu mokslu. Sąjunga buvo ties rizikos analizės principų ir jų vėlesnio tarptautinio pripažinimo plėtros priešakyje. Maisto teisė grindžiama trimis rizikos analizės tarpusavyje susijusių komponentų:

Rizikos vertinimas;

Rizikos valdymas;

Rizikos komunikacija.

Rizikos vertinimas turi būti atliktas nepriklausomai, objektyviai ir skaidriai remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

Rizikos valdymas yra įvertinamos elgsenos alternatyvos rezultatas, rizikos vertinimą ir, jei reikia, pasirinkdami atitinkamus veiksmus būtina užkirsti kelią, sumažinti ar pašalinti pavojų procesą. Rizikos valdymo etape, sprendimų priėmėjams reikia apsvarstyti kitos informacijos spektrą be moksliniu rizikos vertinimu. Pavyzdžiui, tai apima:

Veiksmingiausi rizikos mažinimo veiksmai, priklausomai nuo maisto produktų tiekimo grandinės dalies, kur problema atsiranda;

Galimybių kontroliuoti riziką so

ocialiniai ir ekonominiai padariniai;

Poveikis aplinkai;

Platus kitų veiksnių teisėtų su svarstomu klausimu.

Rizikos komunikacija yra interaktyvus keitimasis informacija ir nuomonė visame rizikos analizės procese tarp rizikos vertintojų, rizikos valdytojų, vartotojų, pašarų ir maisto verslo įmonių, mokslininkų, kitų suinteresuotų šalių.

2.3 Atsargumo principas

Atsargumo principas (Bendrojo maisto įstatymo 7 straipsnis) nurodo konkrečias situacijas, kai:

Yra pagrįstų priežasčių nerimauti, kad nepriimtino lygio rizika sveikatai egzistuoja;

Turima patvirtinanti informacija ir duomenys, nėra pakankamai išsamus, kad būtų galima įgalinti išsamų rizikos vertinimą, kuris bus pagamintas.

Susidūrę su šiomis konkrečiomis aplinkybėmis, sprendimus priimantys asmenys arba rizikos valdytojai gali imtis priemonių ar kitų veiksmų, remiantis atsargumo principu, kol ieško išsamesnės mokslinių ir kitų duomenš. Tokios priemonės turi atitikti nediskriminavimo ir proporcingumo principus ir turėtų būti laikinos, kol tuo metu, kai išsamesnė informacija apie riziką, gali būti renkami ir analizuojama.

2.4 Skaidrumas
Maisto sauga ir vartotojų interesų apsauga yra didelis susirūpinimas didžiajai visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms asociacijoms, tarptautiniams prekybos partneriams ir prekybos organizacijoms. Todėl skaidrumas priimant sprendimus yra pirmaeilės svarbos. Generalinis Maisto įstatymo reglamentas numato mechanizmus, kurie būtini siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą maisto įstatymu:

Efektyvios viešos konsultacijos rengiant, vertinant ir peržiūrint maisto ir pašarų teisės;

Pareiga valstybės institucijoms informuoti didžiąją visuomenę, kur yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad maistas arba pašarai gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai.

3. Išankstinio perspėjimo sistema

ES veikia Skubių pranešimų ap

pie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), skirta apsaugoti žmones nuo maisto, kuris neatitinka Europos maisto saugos taisyklių. Naudojantis šia sistema taip pat aptinkamos maisto produktų sudėtyje esančios draudžiamos medžiagos arba pernelyg dideli labai pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, veterinarinių vaistų likučių mėsoje arba kancerogeninių dažiklių maiste, kiekiai.

Nustačius grėsmę, apie ją įspėjama visoje ES. Gali pakakti sustabdyti vieną produktų partiją, bet prireikus bus sustabdytos visos tam tikro produkto siuntos iš ūkio, gamyklos ar įvežimo uosto. Sandėliuose ir parduotuvėse jau esantys produktai gali būti išimti iš prekybos.

4. Atsekamumas ir rizikos valdymas

Įvykus dideliam gyvūnų ligos arba Europos vartotojų apsinuodijimo maistu protrūkiui, ES valdžios institucijos gali atsekti visą maisto produktų gamybos grandinę iki pat jos pradžios: gyvų gyvūnų, gyvūninių produktų arba augalų.

Šią atsekamumo ir rizikos valdymo galimybę suteikia sistema TRACES (angl. „Trade Control and Expert System“) . Tai elektroninė sienų kontrolės ir parduodamų prekių sertifikavimo sistema.

5. Teisės aktų įgyvendinimas ir kontrolė

Komisija užtikrina ES maisto srities teisės aktų vykdymą šiais būdais:

Tikrina, ar visos ES šalys perkelia ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendina,

Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnyba (FVO) atlieka patikras vietoje tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų.

Maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina atskiras maisto gamyklas, tačiau jos pagrindinė užduotis yra tikrinti, ar ES ir k. . .

riežta leidimo auginti ir pardavinėti genetiškai modifikuotus organizmus sistema

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra organizmai, kurių genetinės ypatybės dirbtiniu būdu modifikuotos siekiant suteikti jiems naujų savybių. Taip, pavyzdžiui, pasiekiama, kad augalai būtų atsparūs sausroms, herbicidams arba kai kuriems vabzdžiams arba įgytų didesnę maistinę vertę.

Genetiškai modifikuotų organizmų teikimas rinkai ES griežtai kontroliuojamas. Genetiškai modifikuoti organizmai ES gali būti naudojami tik tuomet, jei iš anksto išduodamas leidimas tai daryti, o leidimas išduodamas tik tuomet, jei manoma, kad jie yra saugūs žmonėms, gyvūnams ir aplinkai. Išdavus leidimą turi būti tinkamai stebima, ar nėra kokių nors nenumatytų padarinių.

Gali būti leidžiama GMO naudoti maistui, pašarams ir (arba) auginti. Paraiškos tvarkomos ES lygmeniu laikantis atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytos tvarkos. Paraiškas turi įvertinti Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir ES valstybių narių nacionalinės institucijos. Komisija gali pasiūlyti išduoti GMO naudojimo leidimą tik tuomet, jei EFSA rizikos vertinimo rezultatai yra palankūs. Valstybių narių atstovai reguliavimo komitete balsuoja dėl Komisijos pasiūlyto sprendimo išduoti leidimą. Išdavus ES lygmens leidimą naudoti GMO, valstybės narės vis dėlto gali nacionaliniu lygmeniu priimti apsaugos sąlygas, jei nustatoma didelė grėsmė sveikatai arba aplinkai.

Visi produktai, kurie yra leidžiami GMO, kurių sudėtyje yra arba kurie yra pagaminti iš tokių GMO, turi būti paženklinti, išskyrus produktus, kuriuose yra mažiau kaip 0,9 proc. GMO, kurie pateko į juos netyčia ir to nebuvo galima išvengti. Ženklinimo taisyklė netaikoma iš genetiškai modifikuotais organizmais šertų gyvūnų pagamintiems produktams. Komisija atlieka ženklinimo ženklais „Be GMO“ sistemų tyrimą, kad nustatytų, ar šioje srityje reikia imtis derinimo.

6.15 Reguliarus tikrinimas, ar laikomasi standartų

Už maisto saugą visų pirma atsakingi jį rinkai teikiantys ūkio subjektai. ES valstybių narių institucijų reguliariai atliekama griežta oficialia kontrole užtikrinama, kad ES būtų pasiekti ir išlaikyti aukšti maisto ir pašarų standartai. Atliekant oficialią kontrolę tikrinama, kaip laikomasi taisyklių. Visų žemės ūkio maisto produktų grandinės dalyvių kontrolę reguliariai atlieka nepriklausomos, nešališkos ir gerai tam parengtų darbuotojų turinčios institucijos. Jos turi tai daryti pažangiais metodais ir naudotis plačiu oficialių laboratorijų tinklu, kad galėtų atlikti visus taisyklių atitikties patikrai reikalingus tyrimus.

Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos (FVO) inspektoriai lankosi nacionalinėse institucijose ir tikrina, ar ES taisyklių laikomasi visoje ES. Jie taip pat dirba į ES besirengiančiose stoti šalyse ir gyvūnus, augalus, maistą ir pašarus į ES eksportuojančiose šalyse.

6.16 Oficiali kontrolė prie ES sienų

ES pasienyje patikrinti importuojamus augalus, gyvūnus, maistą ir pašarus yra būtina norint apsaugoti gyvūnų, augalų ir visuomenės sveikatą ir užtikrinti, kad visi importuojami produktai atitiktų ES standartus ir būtų saugu juos teikti ES rinkai. Įvairūs produktai ir prekės pasienyje tikrinami skirtingai, atsižvelgiant į pavojus, kurių jie gali kelti sveikatai.

Pavyzdžiui, gyvų gyvūnų ir augalų siuntos į ES gali būti įvežamos tik nustatytose įvežimo vietose ir tik atlikus specialias patikras. Griežtos nukreipimo ir kontrolės priemonės taikomos ir kai kuriems maisto produktams, pašarams bei gyvūniniams produktams (pavyzdžiui, vilnai, odoms, embrionams, šalutiniams gyvūniniams produktams). Prie daugumos šių prekių turi būti pridėti specialūs dokumentai, kuriais patvirtinamas jų sveikumas (pavyzdžiui, veterinarinis arba fitosanitarinis sertifikatas).

Informacijos šaltiniai

Juozas Radžiukynas, Vladas Rimkus, Stanislava Sarapinienė, Rima Žitkienė, Danguolė povilauskienė „Europos Sąjungos bendroji prekybos politika“ (2011 m. )

European Commission „Food Law General Principles“ (https://ec.europa.eu/food/safety/general_food_law/principles_en)

Europos Sąjunga „Maisto sauga ES“ (https://europa.eu/european-union/topics/food-safety_lt)

Maisto sauga „Nuo lauko iki stalo saugus ir sveikas maistas visiems“ (file:///C:/Users/Andrius/Downloads/food_lt.pdf)

Europos parlamentas „Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės“ (http://www.europarl.europa.eu/atyourservice/lt/displayFtu.html?ftuId=FTU_5.5.5.html)

15 min. „Europos Sąjungoje griežčiausi kokybės standartai“ (http://www.15min.lt/maistas/naujiena/virtuve/europos-sajungoje-griezciausi-kokybes-standartai-1044-701535)

 

Join the Conversation