Lietuvos mokejimų balansas

1. ĮVADAS

Mokėjimų balansas (MB) – tai išsami statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonominių operacijų, atliktų su kitomis šalimis, vertę.Šis balansas sudaromas dvigubo įrašo principu, kadangi daugelis ekonominių operacijų ne kas kita, kaip ekonominių vertybių mainai. Jeigu ekonominės vertybės perduodamos neatlygintinai, tai tokios operacijos vadinamos neatlygintinais pervedimais (transferais). MB parodo:prekių ir paslaugų eksportą, importą ir darbo bei investicijų pajamas;šalies finansinių reikalavimų ir įsipareigojimų pokyčius, aukso atsargų, specialiųjų skolinimosi teisių pokytį;neatlygintinus pervedimus (transferus). Visų tarptautinių sandėrių įplaukos bei išmokos yra apskaitomos nacionaliniame mokėjimų balanse. Nacionalinį mokėjimų balansą iš esmės sudaro einamoji ir kapitalo bei finansinė sąskaitos. Priklausomai nuo įplaukų bei išmokų sumų nacionalinis mokėjimų balansas gali būti arba deficitinis arba perteklinis. Šis mokėjimų saldo atspindi bendrą šalies gerovę.

2. MOKĖJIMŲ BALANSO SAMPRATA IR STRUKTŪRA

Bet kurios tarptautinės pinigų sistemos svarbiausiais požymiais laikomi šie – valiutos kursas ir mokėjimų balansas. Valiutos kursas – tai kitos šalies pinigų kaina, išreikšta vietiniais pinigais. Valiutų kursas nustatomas valiutų keitimo rinkoje. Kursas kinta dėl to, kad būtų atkurtas ar palaikomas balansas tarp išmokų užsienio šalims ir įplaukų, gaunamų iš tų šalių.

2.1. APIBŪDINIMAS

Visų tarptautinių sandėrių apskaitos apibendrintą rodiklį išreiškia visų šalies įplaukų bei išmokų saldo. Šis rodiklis yra laikomas visos šalies gerovės matu. Šalis gali turėti teigiamą mokėjimų saldą arba neigiamą. Jeigu prekių, paslaugų bei vertybinių popierių importas yra didesnis už prekių, paslaugų bei vertybinių popierių eksportą per tam tikrą laikotarpį, šalis turi mokėjimų balanso deficitą, kurį reikia finansuoti parduodant aktyvus arba skolinantis užsienyje. Jeigu prekių, paslaugų bei vertybinių popierių eksportas yra didesnis už prekių, paslaugų ir vertybinių popierių importą, šalis turi mokėjimų perviršį. Taigi, duomenys apie šalies tarptautinius sandėrius yra pateikiami nacionalinio mokėjimų balanso sąskaitose, t.y. tam tikro laikotarpio (metų, ketvirčio) sandėrių, vykusių tarp nuolatinių šalies gyventojų ir ne jos gyventojų, išmokų ir įplaukų įrašuose, daromuose pagal svarbiausias sandėrių rūšis.

Mokėjimų balanso būklė priskiriama prie fundamentalių veiksnių, lemiančių bendrą palūkanų lygį fiksuoto valiutos kurso sąlygomis, grupės. Šio sąskaitos buvo kuriamos pagal dvigubų įrašų sąskaitybos principus. Visi sandėriai yra pasikeitimas lygiomis vertėmis: kiekvienam prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus importui turi būti atitinkamas prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus eksportas – mokėjimų balanso sąskaitose turi būti pusiausvyra. Tuomet, kai “Mažeikių nafta” importuoja žalią naftą, ji tuo pačiu eksportuoja Rusijos rublius (bent jau turėtų). Ir atvirkščiai, kuomet Rusijos Lukoil koncernas importuoja Lietuvos AE elektros energiją, jis tuo pačiu metu eksportuoja Lietuvos litus (bent jau turėtų). Duomenų apie nacionalinio mokėjimų balanso sąskaitas surinkimas yra pakankamai sudėtinga ir darbui imli procedūra, nes duomenys yra renkami iš įvairių informacijos šaltinių. Duomenys apie prekių importą bei eksportą yra gaunami iš Lietuvos muitinių bei pasienio punktų. Duomenys apie vertybinių popierių eksportą yra gaunami iš įvairių finansinių institucijų (bankų, draudimo bendrovių, finansų maklerių įmonių ir kt.) ataskaitų. Nacionalinio mokėjimų balanso sąskaitų apskaitą vykdo Lietuvos bankas. Dėl nepilno duomenų apskaitymo (kontrabandinės prekės neregistruojamos), dėl to, kad per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį registruojamų įplaukų bei išmokų sumos nesutampa, susidaro statistiniai neatitikimai, kurie Lietuvoje yra ypač žymūs (1995 m. klaidos ir praleidimai buvo lygūs net 1150, 56 mln. LTL.).

2.2. STRUKTŪRA

Nacionaliniame mokėjimų balanse yra sumuojami įvairių tarptautinių sandėrių pagrindu atsirandančios įplaukos bei išmokos. Šie sandėriai registruojami pagal Tarptautinio valiutos fondo nustatytą metodiką, pagal kurią nacionalinį mokėjimų balansą sudaro šios pagrindinės sąskaitos: einamoji, kapitalo bei finansinė. Einamosios sąskaitos balanse registruojamos sandėrių išmokos bei įplaukos pagal šias kategorijas: · prekės, · paslaugos, · pajamos, bei · pervedimai.

Prekių kategorijoje registruojamas prekybos balansas – skirtumas tarp prekių importo bei eksporto. Lietuvos Respublikos nacionaliniame balanse importo bei eksporto apimtys registruojamos f.o.b. kainomis. Prekių eksportas bei importas registruojami atskirai sumuojant žemės ūkio ir maisto produktus, energetikos produktus bei kitas prekes.

Prekių eksporto augimas mažina einamosios sąskaitos deficitą, o prekių importo augimas – atvirkščiai, – didina. Taigi šalis turi būti suinteresuota šalyje pagamintų prekių eksporto skatinimu bei rėmimu. Paslaugų balanse atspindimos išmokos bei įplaukos iš tokių paslaugų kaip transportas, turizmas, statyba, ryšiai ir kitos paslaugos. Analogiškai, paslaugų eksporto augimas mažina einamosios sąskaitos deficitą, o paslaugų importo augimas – didina.Pajamų balanse registruojamos darbo bei investicijų pajamos. Investicijų pajamas sudaro: a) tiesioginių užsienio investicijų pajamos, b) investicijų portfelio pajamos, ir c) kitų investicijų pajamos. Einamosios sąskaitos balanse taip pat registruojami einamieji vyriausybės bei kitų sektorių pervedimai. Antrąją nacionalinio mokėjimų balanso dalį sudaro kapitalo bei finansinė sąskaitos. Kapitalo sąskaitoje registruojami neatlygintini kapitalo pervedimai, o finansinėje sąskaitoje – a) Lietuvos investicijos užsienyje, b) užsienio investicijos Lietuvoje, bei c) oficialios tarptautinės atsargos. Lietuvos investicijos užsienyje bei užsienio investicijos Lietuvoje skirstomos į a) tiesiogines investicijas, b) portfelines investicijas bei c) kitas investicijas. Oficialiąsias tarptautines atsargas sudaro: a) auksas, b) specialiosios skolinimosi teisės, c) rezervinė pozicija Tarptautiniame valiutos fonde bei c) užsienio valiuta ir vertybiniai popieriai.Ji registruoja tarptautinius sanderius finansiniais aktyvais:a) jei Lietuvoje užsieniečiai investuos į įmones ir akcijas daugiau, nei Lietuvos piliečiai investuos į kapitalą užsienyje, šis skirtumas bus įrašytas į mokėjimų balanso kapitalo sąskaita su pliuso ženklu;b) jei už išvežtą iš Lietuvos prekę pinigai per transportavimo laikotarpį iš karto neišreikalaujami iš pirkėjo, atitinkama suma su minuso ženklu bus irašyta kapitalo sąskaitoje. Ji reikš , kad pirkėjui suteiktas kreditas.c) Kitas operacijos finansiniais aktyvais – užsienio valiutą, įplaukiančią į Lietuvos bankų sąskaitas litais, ar valiutą už kurią perkamos Lietuvos vyriausybės obligacijos.Susumavus a,b ir c eilutes, gausime skaičių, rodantį skirtumą tarp lėšų importo ir eksporto. Jei lėšų skaičius yra teigiamas, kapitalas įteka į Lietuvą, jei neigiamas kapitalo išvežama daugiau , nei įvežama ir yra kapitalo sąskaitos debitas.

3. 2002 METŲ LIETUVOS MOKĖJIMŲ BALANSO ANALIZĖ

Einamoji sąskaita. Išankstiniais duomenimis, 2002 m. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) siekė 2,4 mlrd. litų. 2002 m. ESD, palyginti su 2001 m., padidėjo 118,4 mln. litų. Kaip ir 2001 m., ESD sudarė 4,8 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

1 lentelėESD bei ESD ir BVP santykis, proc. ESD mln. Lt ESD ir BVP santykis, proc.2001 m.I ketv. -546,29 -5,2II ketv. -485,66 -4,1III ketv. -7,27 -0,06IV ketv. -1255,74 -10,02002 m.I ketv. -461,56 -4,1II ketv. -738,75 -5,8III ketv. -132,46 -1,0IV ketv. -1080,57 -8,1

2002 m. ESD padidėjimui didžiausią įtaką turėjo sumažėjęs teigiamas einamųjų pervedimų balansas ir padidėjęs neigiamas užsienio prekybos balansas. Padidėjęs teigiamas paslaugų balansas ir sumažėjęs neigiamas pajamų balansas mažino ESD.

2 lentelė

Pokytis Veiksnių įtakaESD 5,2 5,2Prekybos balansas 2,9 5,7Paslaugų balansas 8,9 -7,1Pajamų balansas -8,7 -2,7Einamųjų pervedimų balansas -21,0 9,4

Einamosios sąskaitos priimtinumas. 2002 m. ES ir kaimyninių šalių ūkio raida, palyginti su Lietuvos ūkio raida, buvo lėtesnė. Todėl daugiau kaip 10 procentų padidėjęs Lietuvos prekių eksportas vertintinas ypač palankiai. Tai rodo, kad Lietuvos prekės yra konkurencingos, o šalies prekių eksportas pakankamai diversifikuotas. Prekių importo padidėjimas (nepaisant atpigusio JAV dolerio) tik 0,4 procentinio punkto viršijo prekių eksporto prieaugį. Didelę reikšmę 2002 m. prekių importo, o kartu ir ESD dinamikai turėjo šalies iždo deficito sumažėjimas. Mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas tiesiogiai priklauso nuo santaupų ir investicijų pokyčių šalies ūkyje. Iždo deficito sumažėjimas mažino Vyriausybės vartojimą, tačiau labiau negu santaupos padidėjusios investicijos lėmė ESD padidėjimą 2002 m. Pagrindinis požymis, apibūdinantis ESD priimtinumą, yra galimybė finansuoti šį deficitą pritraukiant užsienio kapitalo įplaukas. Sėkmingai (su mažesnėmis nei ankstesniais metais palūkanomis) 2002 m. išplatinti Vyriausybės išleisti ilgalaikės trukmės vertybiniai skolos popieriai, beveik pusantro karto padidėjęs tiesioginių užsienio investicijų srautas bei pagerėję šalies tarptautiniai kredito reitingai tai patvirtina. Svarbią reikšmę turi ir užsienio kapitalo įplaukų struktūra, nes tai susiję su sukauptos skolos užsieniui dinamika, jos aptarnavimu ir ESD dydžiu ateityje. 2002 m. Lietuvos ESD finansavimas ne skolą didinančiomis užsienio kapitalo investicijomis (kurių daugiausia sudarė tiesioginės užsienio investicijos į akcinį kapitalą ir reinvesticijos) sudarė 84,7 procento. Bendroji šalies skola užsieniui per ataskaitinius metus sumažėjo nuo 41,5 proc. iki 40,5 proc. BVP. Pagerėjo ir kiti ESD priimtinumą apibūdinantys rodikliai. Oficialiosios tarptautinės atsargos (be aukso vertės), skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2002 m. pabaigoje siekė 3,1 mėn. (metų pradžioje buvo 2,9 mėn.). BVP pokytis gerokai viršijo ESD ir BVP santykį, o tai rodo, kad BVP didėjo sparčiau negu šalies tarptautiniai įsipareigojimai.

Užsienio prekyba. Išankstiniais statistikos departamento duomenimis, 2002 m., palyginti su 2001 m., Lietuvos prekių eksportas padidėjo 10,6 procento (ketvirtąjį ketvirtį ? 16 proc.), o prekių importas 11 procentų (ketvirtąjį ketvirtį ? 7,9 proc.). Šiuos pokyčius daugiausia lėmė padidėjęs investicinių prekių ir lengvųjų automobilių eksportas bei investicinių ir tarpinio vartojimo prekių importas. Skaičiuojant be mineralinių produktų (kurių eksportas ir importas 2002 m. sumažėjo), prekių eksportas padidėjo 16,9 procento, o importas – 15,9 procento.

3 lentelėPagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai2002 m., palyginti su 2001 m., proc. Pokytis Veiksnių įtaka Pokytis Veiksnių įtaka Eksportas ImportasIš viso 10,6 10,6 11,0 11,05Investicinės prekės 116,8 6,39 45,9 6,49Tarpinio vartojimo prekės 3,4 1,78 5,7 3,34Vartojimo prekės 8,0 2,24 1,5 0,30Benzinas -19,6 -1,63 -90,0 -0,08Lengvieji automobiliai 31,8 1,69 30,8 1,88Kitos prekės 55,8 0,16 -48,6 -0,88

Paslaugos. 2002 m., palyginti su 2001 m., paslaugų eksportas padidėjo 16,5 procento (ketvirtąjį ketvirtį – 12,6 proc.). 2002 m. sparčiausiai didėjo statybos paslaugų eksportas (42,6 proc.). Tačiau kelionių ir transporto paslaugų eksporto padidėjimas sudarė daugiau kaip tris ketvirtadalius viso paslaugų eksporto prieaugio. Palyginti su visu paslaugų eksportu, transporto ir kelionių paslaugų eksportas sudarė atitinkamai 44,4 ir 34,5 procento.Per 2002 m., palyginti su 2001 m., transporto paslaugų eksportas padidėjo 12,6 procento, o pajamų, gautų už tranzitinių krovinių gabenimą, padaugėjo 18,3 procento ir, palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, sudarė 42,6 procentų (2001 m. buvo 40,6 proc.).Palyginti su 2001 m., 2002 m. laikinai atvykusių į Lietuvą užsieniečių skaičius sumažėjo 4,6 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo 5,7 procento. Per ataskaitinį laikotarpį kelionių paslaugų eksportas padidėjo 21,4 procento, o importas (Lietuvos gyventojų kelionių išlaidos užsienyje) – 42,5 procento. Teigiamas kelionių balansas sudarė 614,8 mln. litų (didžiausias teigiamas kelionių balansas buvo trečiąjį ketvirtį – 247,4 mln. Lt, mažiausias pirmąjį ketvirtį – 110 mln. Lt)2002 m., palyginti su 2001 m., visas paslaugų importas padidėjo 21,3 procento. 2002 m. bendras teigiamas paslaugų balansas siekė 1,99 mlrd. litų (2001 m. buvo 1,83 mlrd. Lt).

Pajamos. 2002 m. neigiamas pajamų balansas siekė 657,1 mln. litų, arba 61,7 mln. litų buvo mažesnis negu 2001 m. Palyginti su 2001 m., praėjusiais metais 74,9 mln. litų sumažėjo nerezidentams išmokėti dividendai už tiesiogines užsienio investicijas ir 86,8 mln. litų sumažėjo reinvesticijos (į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų). Sumažėjo ir valstybės skolos užsieniui aptarnavimo išlaidos. Palūkanos, išmokėtos už užsienio paskolas, gautas valstybės vardu, ir paskolas su valstybės garantija, sumažėjo 104,5 mln. litų. Kita vertus, sumažėjo investicijų pajamos ir teigiamas darbo pajamų balansas.

Einamieji pervedimai. 2002 m. einamųjų pervedimų balansas buvo teigiamas ir sudarė 813,9 mln. litų (2001 m. – 1,03 mlrd. Lt). Teigiamų einamųjų pervedimų sumažėjimas susijęs su visų gaunamų neatlygintinų pervedimų struktūros pokyčiais. 2002 m. gerokai daugiau neatlygintinų pervedimų buvo skirta įvairiems investiciniams projektams Lietuvoje įgyvendinti (pvz. gautos išmokos iš ES paramos fondų (SAPARD ir ISPA), todėl padidėjo neatlygintinų kapitalo pervedimų srautas ir sumažėjo einamųjų pervedimų srautas.

Kapitalo ir finansinė sąskaita. 2002 m. kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas sudarė 2,11 mlrd. litų, iš to skaičiaus kapitalo sąskaitos balansas sudarė 203,8 mln. litų, o finansinės sąskaitos balansas – 1,9 mlrd. litų. Palyginti 2001 m., kapitalo ir finansinės sąskaitos balansas padidėjo 427,8 mln. litų. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėję tiesioginių užsienio investicijų ir kitų investicijų Lietuvoje srautai.

4 lentelėKapitalo ir finansinės sąskaitos balanso ir ją sudarančių balansų pokyčiai bei šios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai2002 m., palyginti su 2001 m., proc. Pokytis Veiksnių įtakaKapitalo ir finansinė sąskaita (su klaidomis ir praleidimais) 5,2 5,2Kapitalo sąskaitos balansas 3585,2 8,6Grynosios tiesioginės užsienio investicijos 48,4 37,0Grynasis investicijų portfelis -96,2 -44,3

Grynosios finansinės išvestinės priemonės 88,72 -0,2Kitos grynosios investicijos 424,6 31,0Oficialiosios tarptautinės atsargos 23,9 -13,5Klaidos ir praleidimai -50,3 -13,5

Investicijos užsienyje. Per 2002 m. Lietuvos ūkio subjektų investicijos užsienyje sumažėjo 155,8 mln. litų (ketvirtąjį ketvirtį – 296,6 mln. Lt). Šalies komerciniai bankai 372,6 mln. litų padidino savo investicijas į nerezidentų skolos vertybinius popierius, jų indėliai ir korespondentinių sąskaitų likučiai užsienio bankuose padidėjo 29 mln. Litų, tačiau bankų paskolos nerezidentams sumažėjo 862,9 mln. litų. Šalies ūkio subjektų tiesioginės investicijos užsienyje padidėjo 61,2 mln. litų, kitų sektorių indėliai užsienio bankuose – 22,4 mln. litų, o įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas – 131 mln. litų.

Užsienio investicijos Lietuvoje. 2002 m. bendrų užsienio investicijų Lietuvoje srautas siekė 3,36 mlrd. litų (ketvirtąjį ketvirtį – 1,45 mlrd. Lt). Palyginti su 2001 m., užsienio investicijų srautas sumažėjo 366,1 mln. litų. Bendrą užsienio investicijų srauto sumažėjimą lėmė sumažėjęs investicijų portfelio srautas ir padidėjęs neigiamas užsienio paskolų srautas.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje per 2002 m. sudarė 2,67 mlrd. litų (iš to skaičiaus ketvirtąjį ketvirtį – 648 mln. Lt). Palyginti su 2001 m., šių investicijų srautas padidėjo 882,4 mln. litų, arba beveik 50 procentų. 2002 m. įplaukų, klasifikuojamų kaip tiesioginės užsienio investicijos už privatizuotus objektus, buvo 188,3 mln. litų, reinvesticijų – 256,1 mln. litų.2002 m. gruodžio 31 d. sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 13,2 mlrd. litų (3,82 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 3 807 litų (1 103 eurai) tiesioginių užsienio investicijų.2002 m. daugiausia tiesioginių investicijų buvo į naftos produktų gamybą (742,2 mln. litų), finansinio tarpininkavimo veiklą (600,6 mln. litų), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą (341,9 mln. litų), elektros, dujų ir vandens tiekimą (226,5 mln. litų).2002 m. gruodžio 31 d. apdirbamajai pramonei teko 29,3 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, finansinio tarpininkavimo veiklai ? 20,1 procento, didmeninei ir mažmeninei prekybai – 17,3 procento, transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veikloms – 17,1 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Danijos investuotojai – 17,2 procento visų investicijų, Švedijos – 15,3 procento Estijos – 11,7 procento, Vokietijos – 9,6, JAV – 8,7 procento. ES šalių investuotojams teko 59,5 procento visų investicijų, šalių kandidačių į ES – 16,8 procento.

Investicijų portfelis. Per 2002 m. investicijų portfelio grynosios įplaukos sudarė 517 mln. litų (2001 m. – 952,1 mln. Lt). Šių investicijų srautą lėmė nerezidentams išplatinta Vyriausybės euroobligacijų emisija, už kurią buvo gauta 1,25 mlrd. litų. Trečiąjį šių metų ketvirtį, Vyriausybei išpirkus ankstesniais metais išplatintą euroobligacijų emisiją, investicijų portfelio srautas buvo neigiamas (681,8 mln. Lt).

Kitos užsienio investicijos. Įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas 2002 m. padidėjo 495,7 mln. litų. Ketvirtąjį ketvirtį (padidėjus prekių importui) šis įsiskolinimas padidėjo 611,6 mln. litų. Nerezidentų indėlių srautas šalies komerciniuose bankuose per metus sudarė 36,2 mln. litų. Kaip ir praėjusiais metais, bendras užsienio paskolų srautas Lietuvoje buvo neigiamas (daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta negu gauta) ir sudarė 288,8 mln. litų.

Oficialiosios tarptautinės atsargos. 2002 m. oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo teigiamas (1,61 mlrd. Lt). Per praėjusius metus Lietuvos bankas iš šalies komercinių bankų nupirko 1,36 mlrd. litų bazinės valiutos daugiau negu jos pardavė, o operacijos su centrinės valdžios institucijomis padidino oficialiąsias tarptautines atsargas 534,3 mln. litų.2002 m. šalies mokėjimų balanse klaidos ir praleidimai sudarė 305,8 mln. litų (2001 m. buvo 615,2 mln. Lt).

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas. 2002 m. gruodžio 31 d. visas šalies finansinis užsienio turtas siekė 14 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 31 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 17 mlrd. litų. 2002 m. visas užsienio turtas padidėjo 1,5 mlrd. litų, tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 1,7 mlrd. litų, todėl neigiamas tarptautinių investicijų balansas padidėjo 225,3 mln. litų. 2002 m. gruodžio mėn. pabaigoje daugiausia šalies tarptautinių įsipareigojimų sudarė tiesioginės užsienio investicijos (42,5 proc.), gautos užsienio paskolos (24,3 proc.), investicijų portfelis (16,1 proc.) ir kitos investicijos (17,1 proc.).Pagal TVF metodiką prekių, paslaugų pajamų ir einamųjų pervedimų operacijos rodomos einamojoje sąskaitoje, o kapitalo ir finansinių reikalavimų operacijos – kapitalo ir finansinėje sąskaitose .

4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Galima padaryti tokias išvadas bei teikti tokius pasiūlymus:Ø Mokėjimų balanse registruojamos visų tarptautinių sandėrių įplaukos bei išmokos. Mokėjimų saldo atspindi bendrą šalies gerovę.Ø Macionalinį mokėjimų balansą sudaro einamoji, kapitalo bei finansinė sąskaitos.Ø Atlikus Lietuvos nacionalinio mokėjimų balanso analizę, matyti, jog nuolat didėja einamosios sąskaitos deficitas bei finansinės sąskaitos perviršis.Ø Siekiant sumažinti einamosios sąskaitos deficitą, būtina taikyti eksporto skatinimo priemones.

5. LITERATŪRA

1. KTU „Makroekonomika“ Ekonomikos teorijos kursas. 2dalis., 1992m -272 psl.2. Navickas V. Lietuvos ekonomika: dabartis ir perspektyvos. V., 1999m. – 72 psl.3. Wonnacott P.,Wonnacott R. „Makroekonomika“ 1994m., – 418psl. 4. Lietuvos bankas. www.lb.lt 5. Lietuvos statistikos departamentas.www.std.lt

6. TURINYS

1. Įvadas 1 psl.2. Mokėjimo balanso samprata ir struktūra: 2.1. Apibūdinimas 2 psl. 2.2. Struktūra 3 psl.3. 2002 metų Lietuvos mokėjimų balanso analizė 5 psl.4. Išvados ir pasiūlymai 12 psl.5. Literatūra 13 psl.6. Turinys 14 psl.