Turinys
ĮVADAS 3
1. KAIMO TURIZMO SAMPRATA 5
2. KAIMO TURIZMO PLĖTROS PRIELAIDOS IR SU JOMIS SUSIJUSI TEORIJA 8
2.1 LIETUVOS REKREACINIS POTENCIALAS 82.2 PAGRINDINĖS SOCIALINĖS – EKONOMINĖS PLĖTROS PRIELAIDOS 102.3 EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA KAIMO TURIZMUI 12
3. KAIMO TURIZMO RAIDOS TENDENCIJOS LIETUVOJE 14
3.1 KAIMO TURIZMO PLĖTROS ISTORIJA LIETUVOJE IKI 2000 METŲ 173.2 KAIMO TURIZMO PLĖTRA LIETUVAI TAPUS KANDIDATE Į ES 183.3 KAIMO TURIZMO PLĖTRA LIETUVAI TAPUS EUROPOS SĄJUNGOS NARE 193.4 KAIMO TURIZMO SSGG ANALIZĖ 21
4. LIETUVOS KAIMO TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS 26
3.1 KAIMO TURIZMO IR AMATŲ PLĖTROS KAIMO GYVENAMOSE VIETOVĖSE 2007-2013 M. 273.2 EUROPOS SĄJUNGOS PLANAS LIETUVOS KAIMO TURIZMUI IKI 2013 METŲ 29
IŠVADOS 32
LITERATŪROS SĄRAŠAS 34
Įvadas
Problematika:Turizmas yra didžiausia ir sparčiausiai besivystanti industrijos šaka visame pasaulyje. WTTC (Pasaulio turizmo ir kelionių tarnybos konsulas) prognozuoja, jog 2007m. turizmo industrija sukurs 10,4% pasaulio bendrojo vidaus produkto, 8,3% visų darbo vietų. Lietuvoje kaimo turizmas laikomas sparčiausiai augančiu turizmo paslaugų sektoriumi. Mūsų šalyje ši verslo šaka 2006 metais sukūrė 8,1% BVP (bendrojo vidaus produkto) bei įdarbino net 6,5% visų šalies gyventojų.[31] Taigi turizmo verslas yra neabejotinai reikšmingas šalies ekonomikai. Nors kaimo turizmas, kaip sėkminga turizmo atšaka, kai kuriose Europos šalyse vystomas jau daugiau nei keturiasdešimt metų, Lietuvoje šio verslo šaknys dar negilios, kaimo turizmas čia populiarėti pradėjo tik šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Lietuvai iš tiesų dar teks įdėti nemažai pastangų bei lėšų, ne tik į šio verslo populiarinimą, bet ir į teikiamų paslaugų kokybę, kadangi geras kokybės ir kainos santykis yra kaimo turizmo produkto patrauklumo ir konkurencingumo rodiklis. Tačiau nors tai yra viena iš naujausių verslo šakų Lietuvoje, jau matoma didžiulė paklausa kaimo turizmui, bei aiškios šio verslo plėtros galimybės. Pastaruoju metu į ši verslą dėmesį atkreipė ne tik verslininkai, bet ir visuomenė bei valstybinės struktūros. Negana to, Europos Sąjungos paramų fondai remia ir skatina šio verslo kūrimą ir plėtrą. Žemės ūkio veiklai mažiau tinkamose kaimo vietovėse kaimo turizmas plėtojamas sėkmingai ir yra laikomas viena iš pagrindinių alternatyvių žemės ūkiui ekonominių veiklų, kadangi pastaraisiais metais kaimo vietovėse pastebima žemės ūkyje dirbančių gyventojų bendro skaičiaus mažėjimo tendencija. [7, 52p.]Šiame darbe bus bandoma peržvelgti kaimo turizmo raidos galimybes, jo istoriją Lietuvoje ir veiksnius galinčius įtakoti šio verslo plėtrą. Tikslias ateities prognozes sudaryti yra neįmanoma, tačiau numatyti bendras tendencijas ir perspektyvas, remiantis esamos ir buvusios situacijos analize, tikrai galima.Objektas: Kaimo turizmo definicija, jo plėtros prielaidos ir perspektyvos. Tikslas:Išanalizuoti ir apibendrinti kaimo turizmo dabartinę situaciją Lietuvoje, išsiaiškinti, kas lėmė šio verslo dabartinę padėtį, bei kokie veiksniai galėtų įtakoti šio verslo ateitį.
Uždaviniai:• Apibūdinti kaimo turizmą, kaip atskirą turizmo šaką Lietuvoje. • Apžvelgti Lietuvos rekreacinius išteklius, kurie galėtų įtakoti kaimo turizmo plėtrą. • Išanalizuoti kaimo turizmo raidos tendencijas Lietuvoje. • Apžvelgti Europos Sąjungos fondų teikiamą paramą ir jos naudą kaimo turizmui. • Išanalizuoti, kokie ekonominiai–socialiniai veiksniai gali įtakoti kaimo turizmo plėtrą.• Išanalizuoti, kokie ekonominiai–socialiniai veiksniai gali stabdyti kaimo turizmo plėtrą.• Apibendrinti ir numatyti kaimo turizmo perspektyvas Lietuvoje kelių ateinančių metų laikotarpiu. Literatūra:Norint išanalizuoti pasirinktą temą, yra reikalinga literatūra, kuri tiesiogiai paliečia šiame kursiniame darbe analizuojamas problemas. Literatūros šia tema nėra daug, kadangi pats kaimo turizmas yra sąlyginai nauja verslo šaka Lietuvoje, o naudojamuose dokumentuose bei programose dažniausiai kaimo turizmas paliečiamas, tik iš dalies. Pagrindiniai literatūros šaltiniai, kurių teorinė medžiaga bus naudojama šiame darbe yra R. Butavičienės knyga „Kaimo turizmo organizavimas“, „Lietuvos turizmo statistika“ (Valstybinis statistikos departamentas, 2005). Taip pat kursiniame darbe naudojama medžiaga iš mokslinių periodinių leidinių, iš kurių butų galima išskirti „Rinkotyra“ bei „Turizmas“. Svarbu paminėti teisės aktus, bei įvairias internetines svetaines, iš kurių būtų galima išskirti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos internetinę svetainę [24], Lietuvos Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybes internetinę svetainę [28] bei valstybinio turizmo departamento oficialų puslapį. [33] Šiose internetinėse svetainėse galima rasti pakankamai naujos informacijos, kuria galima remtis analizuojant esamą kaimo turizmo situaciją, bei galimas jos plėtros perspektyvas ateityje. Metodai:Šiame darbe pagrindinis yra surinktos literatūros analizės metodas, tokiu būdu galima tinkamai išanalizuoti kaimo turizmo, kaip verslo šakos sampratą, jos raidos istoriją bei dabartinę situaciją Lietuvoje. Darbe naudojami ir kiti analizės metodai, tokie kaip grafinės, bei duomenų statistinės analizės metodai. Remiantis grafikais, statistiniais duomenimis, bei lentelėmis bus bandoma išsiaiškinti kokios prielaidos lemia kaimo turizmo plėtrą, bei kokios yra šios turizmo rūšies tendencijos artimiausius keletą metų. 1. Kaimo turizmo samprata
Skirtingoje literatūroje pateikiamas skirtingas kaimo turizmo, kaip atskiros turizmo šakos apibrėžimas. Kai kurie apibrėžimai kaimo turizmą tapatina su turizmu mažai apgyvendintose teritorijose. Kiti siūlo siauresnę kaimo turizmo savoką, tapatindami jį su kultūriniu, pažintiniu, ekologiniu ar agroturizmu, pabrėždami poilsiaujančių žmonių veiklą kaime. Štai pavyzdinis apibrėžimas, siūlantis būtent tokią kaimo turizmo sampratą: 1986m. Europos komisijos pateiktame apibrėžime kaimo turizmas apibūdinamas kaip “plati koncepcija, apimanti ne tik ūkių turizmą ar agroturizmą, t.y. ūkininkų teikiamas apgyvendinimo sąlygas, bet visą turistų veiklą kaime”. [16] Teisiniai aktai taip pat reglamentuoja kaimo turizmo veiklą. LR įstatyme [2002 metų, 5 skirsnio 14 straipsnio 1 punkte] galime rasti tokį kaimo turizmo apibūdinimą : „kaimo turizmo paslauga – tai kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama turizmo paslauga.“ Pasak šio teisinio akto kaimo turizmo paslaugos teikėjai privalo: 1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20; 2) sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas, kurias nustato LR Turizmo departamentas ir Lietuvos kaimo turizmo asociacija; 3) turėti savivaldybės išduotą verslo pažymėjimą (sertifikatą), patvirtinantį, kad yra įvykdyti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai. Kaimo turizmo paslaugos yra teikiamos taip vadinamose kaimo sodybose.Visgi Europos šalių pavyzdys rodo, kad ne įstatymai turėtų formuoti kaimo turizmo sampratą, kaip yra Lietuvoje, o rinka. Kad ir koks komfortiškas šiuolaikinis viešbutis pasivadintų kaimo turizmo sodyba, į jį nevyks turistai, ieškantys tipiškų kaimo turizmo paslaugų.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) yra nevyriausybinė organizacija, kuri vienija daugelį kaimo turizmu užsiimančių sodybų šeimininkų Lietuvoje. Aso¬cia¬ci¬ja tu¬ri sa¬vo pa¬ten¬tuo¬tą žen¬klą. Tai ža¬lia¬me fo¬ne sto¬vin¬tis bal¬tas gan¬dras – . Šiuo ženklu žymimos kaimo turizmo sodybos, kurios priklauso LKTA. Visos sodybos priklausančios asociacijai skirstomos į 4 kategorijas, įvertinus jų įrengimo ir paslaugų teikimo lygį. Tai yra kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės kategorijos. Geriausias įvertinimas yra keturi gandrų ženklai, žemesnis trys, du ir vienas gandras [23;24].1 Pav. „Kaimo turizmo sodybų pasiskirstymas pagal paslaugų kokybės lygį“ „Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra“, 2005 m. Gandrai suteikiami tik sodyboms priklausančioms LKTA, priklausomai nuo jose suteikiamų paslaugų bei siūlomo komforto. „Vieno gandro“ ženklas reiškia nakvynę kukliai įrengtoje sodyboje ar netgi ant šieno. Teikiama minimaliai paslaugų. „Dviejų gandrų“ ženklas leidžia tikėtis šiek tiek daugiau komforto, nakvynės sodyboje ar vasarnamyje. Tačiau sanitariniai mazgai bei dušo kabinos bus bendros visiems svečiams. Tai dažniausiai sutinkamas kaimo sodybų įvertinimas Lietuvoje. „Trijų gandrų“ ženklu pažymėtoje sodyboje galima tikėtis gyvenimo atskirai nuo šeimininkų dviviečiuose ar triviečiuose kambariuose. Poilsiautojams turėtų būti skirta atskira virtuvė su indais, bei pirtis. „Keturių gandrų“ ženklu pažymėtų sodybų Lietuvoje yra nedaug. Jos pasižymi išskirtinai gražia ir sutvarkyta aplinka. Svečiai apgyvendinami vienviečiuose ir dviviečiuose kambariuose su visais patogumais. Šios sodybos dažnai siūlo susipažinti su kulinarinio paveldo tradicijomis, užsiima švenčių, seminarų bei konferencijų organizavimu. [7, 53p.]Be šios kvalifikacinės kategorijos sodybos skirstomos ir į keletą kitu skyrių, pagal tam tikras savybes. Sodybos lokacijos vieta ir kaiminystė, tai gali būti sodyba kaime/gyvenvietėje arba sodyba vienkiemyje. Sodybos veikimo laikas ir sezoniškumas. Kai kurios sodybos poilsiautojus priima tik šiltuoju metų laiku, o kitos (šiuo metu daugiau nei 30 proc.) turi galimybę svečius priimti ištisus metus. Sodybos skiriasi jose esančiais patogumais, bei teikiamomis paslaugomis ir aišku pramogomis, kurias gali pasiūlyti sodybos šeimininkai. Sodybos skirstomos ir pagal poilsio rūšį, nuo poilsio žirgų mėgėjams, aktyvaus poilsio, poilsio prie vandens iki sodybų verslo renginiams ar net sodybų žiemos atostogoms. Skirtingos sodybos turi skirtingą inventorių bei padėti , pagal kurią ir yra priskiriamos prie vieno ar kito poilsio tipo.Nuo šių įvertinimų priklauso ir sodybos kaina, kuri paprastai svyruoja nuo 10 iki 200 lt.[11,8p.] Kaimo verslų klasifikatoriuje kaimo turizmo verslai skirstomi taip: Turistų apgyvendinimas sodybose; Turistinių maršrutų aptarnavimas; Ekskursijos; Stovyklų organizavimas; Muziejininkystė; Valčių, dviračių ir turistinio inventoriaus nuoma; [7, 52 p]Apibendrinant galima teigti, kad turizmą galima vadinti kaimišku, jei jis tenkina šias sąlygas : Atostogos mažai gyvenamoje kaimo vietovėje (iki 3000 gyventojų) Naudojami tik vietiniai ištekliai :a) ekonominiai b) socialiniai c) kultūriniai d) gamtiniaiTaigi kaimo turizmas neapsiriboja laikinu apsistojimu kaimo vietovėje, bet apima ir įvairią rekreacinę veiklą joje.
2. Kaimo turizmo plėtros prielaidos
Pastaraisiais metais sėkmingai plėtojamas kaimo turizmas kuria ekonominę ir socialinę naudą kaimo vietovėse, kadangi kaimo turizmo veikla yra ne tik darbo vietų ir pajamų šaltinis kaimo gyventojams, bet ir patraukli veikla jaunimui, be to augantys poilsiautojų srautai kaimo vietovėse palaiko šio verslo gyvybingumą. Sėkminga kaimo turizmo veikla regione, pritraukia investicijas. Šio verslo plėtrą įtakoja įvairūs veiksniai, tačiau svarbiausi jų yra rekreacinis šalies potencialas, įvairūs socialiniai ir ekonominiai rodikliai, bei jų pokyčiai. 2.1 Lietuvos rekreacinis potencialas
Lietuvos turizmo sektorius turi dideles galimybes augti, nes Lietuvos rekreacinį potencialą sudaro : savitas ir turtingas kultūros paveldas, tame tarpe ir UNESCO paveldo objektai; tradiciniai amatai; pajūrio gamtinis kompleksas; vidaus vandens telkiniai (Lietuvoje yra 2850 ežerų, 760 upių); nacionaliniai ir regioniniai parkai; 32 proc. šalies teritorijos užimantys miškai. Patraukli gamta ir kraštovaizdis, tebėra vienas esminių Lietuvos išteklių. Savita gamta bei kraštovaizdis formuoja prioritetinius teritorinius kaimo turizmo plėtojimo regionus. Rytų Aukštaitijos ežerų – miškų, Dzūkijos miškų, upių ir ežerų, Žemaitijos aukštumų bei Pamario regionus. Svarbu tai, jog dauguma rekreaciniais ištekliais pasižyminčių vietovių turi žemo našumo žemės ir nėra tinkamos žemės ūkiui, todėl tai ypač patrauklu alternatyvių žemės ūkio veiklų plėtrai. Be visa ko kaimo turizmas yra ir veiksminga gamtos bei kultūros paveldo vertybių, kultūros ir tradicijų išsaugojimo priemonė. Juk būtent turizmas ir suteikia prasmę senųjų dvarų, rūmų atstatymui, vandens ir vėjo malūnų panaudojimui, unikalių kraštovaizdžių apsaugai, bei didina bendruomenės narių domėjimąsi savo tradicijomis bei papročiais. Lietuvos kultūros paveldas bei jo išsaugojimas ateities kartoms yra ne tik tautos savasties išlikimo garantas bei kraštovaizdžio sudėtinė dalis, bet ir puiki Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonė. Be to naudojantis kultūros paveldu galima kurti traukos centrus, apie kuriuos plėtojasi privataus verslo teikiamos paslaugos, kuriamos darbo vietos ir tokiu būdu skatinama ekonominė bei socialinė plėtra. Lietuvoje yra apie 25000 kultūros paveldo objektų, esančių kultūros paveldo registre, virš 73000 saugomų kultūros paveldo objektų. Iki šių dienų išliko per 800 archeologinių objektų, 70 istorinių miestų ir miestelių, apie 700 dvarų sodybų, identifikuota apie 200 parkų, išlikę 48 etnografiniai kaimai. Medinis dvarų ir etnografinių kaimų paveldas – tai savitas ir ypatingas reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūrinėje erdvėje. Tik nedaugelyje Europos šalių vis dar galime rasti šių unikalių etninės kultūros paveldo objektų. Pritaikyti turizmui unikalūs paveldo objektai pritrauktų ne vieną atvykstantį ir vietos turistą ir skatintų regionų plėtrą. Panaši situacija ir su medinėmis dvarų sodybomis, kurias sutvarkius būtų sudarytos sąlygos jas panaudoti turizmo reikmėms. [20, 2p]Tai nėra vienintelės kliūtys turizmo plėtrai, kadangi didelė dalis kultūros paveldo bei gamtinių teritorijų, įskaitant ir saugomas teritorijas, yra nepritaikytos lankymui. Dauguma paveldo objektų yra blogoje ar net avarinėje būklėje, nepritaikyti turizmui. Iš daugiau nei 7000 saugomų kultūros paveldo objektų, turizmui pritaikyta tik apie 3 proc. [32] Nemaža kliūtis tolimesnei turizmo plėtrai yra sezoniškumas, kurį sąlygoja Lietuvos geografinė padėtis bei ženklūs temperatūros svyravimai. Šis veiksnys verčia skirti daugiau pastangų, siekiant intensyviau išnaudoti esamus gamtinius ir kultūrinius išteklius, paslaugų potencialą, žmogiškuosius išteklius. Kultūros paveldo objektų restauravimas ir pritaikymas turizmui padidintų objektų lankomumą ir leistų prailginti turizmo sezoną, tuo sumažindamas sezoniškumo įtaka. Kultūros paveldo objektai , pritaikyti turizmui, sukuria turistinės traukos centrus, sudaro sąlygas laisvalaikio praleidimui, bei didina regionų ir visos Lietuvos turistinį patrauklumą.
2 Pav. „Poilsiautojų pasiskirstymas kaimo sodybose 2006 m. sausio–gruodžio mėn.“ Statistikos departamentas prie LRV [28, b]Sezoniškumo įtaka aiškiai matoma 2 paveiksle. Birželio, liepos ir rugpjūčio lankomumas sudaro 53 % visų metų lankomumo. Taigi vidutinis lankomumas vasaros mėnesį yra 17.6 proc., kai tuo tarpu kitų 9 mėnesių vidutinis lankomumas yra 5.2 %, kas yra beveik 3.5 karto mažiau nei vasaros mėnesiais . Aplinkos kokybė Lietuvoje nėra bloga, tačiau daugeliu atveju ją būtina gerinti. Lietuvoje net apie 70 proc. paviršinių vandens telkinių yra paveikti antropogeninės veiklos, tik apie 60 proc. gyventoju yra aprūpinami centralizuotai teikiamu vandeniu. Tai yra rimtos kliūtys plėtojant kaimo turizmą. Kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti Lietuvoje sukurta saugomų teritorijų sistema, apimanti ir Europos ekologinį tinklą Natura 2000, kuri užima apie 15 proc. šalies ploto. Pastaraisiais metais jaučiamas augantis vietos gyventojų ir užsieniečių susidomėjimas saugomomis vertybėmis,tačiau daugumoje Lietuvos saugomų teritorijų silpnai išplėtota pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo infrastruktūra ir tai riboja saugomų vertybių prieinamumą visuomenei. [26, 12-13 p]Deja, nors turime daug tiek gamtinių tiek kultūrinių objektų, kurie galetų būti sėkmingai panaudojami turizmui, jie naudojami ekstensyviai. Daugiau išleidžiantys turistai dažniau rinktųsi Lietuvą, jei jiems būtų pasiūlyta jų poreikius atitinkančių paslaugų, visų pirma tam pritaikant kultūros paveldo objektus ir kitą turizmo infrastruktūrą. Lietuvos kultūros paveldas – santykinai gausus ir tolygiai išsidėstęs visuose šalies regionuose. Pagrindinė valstybės misija – išsaugoti jį ir sudaryti sąlygas visuomenei pažinti kultūros paveldą ir juo naudotis formuojant traukos centrus, apie kuriuos plėtojasi privataus verslo teikiamos paslaugos, kuriamos darbo vietos, tokiu būdu skatinant vietos ekonominę ir socialinę plėtrą.2.2 Pagrindinės socialinės – ekonominės plėtros prielaidos
Tam, kad turizmo infrastruktūra gerai funkcionuotų ir kurtų naudingus vartotojui produktus, nepakanka vien įsisavinti turizmo išteklius, sukurti įvairius turizmo produktus, tam reikalingas ir žmogiškasis potencialas, bei stipri, stabiliai auganti ekonomika.Stabiliai auganti bei stiprėjanti ekonomika, bei socialinės sąlygos lemia Lietuvos kaip turistinės valstybės įvaizdžio gerėjimą, bei populiarėjimą. Kaimo turizmą labiausiai įtakoja augančios verslo bei gyventojų pajamos. Pagrindinės socialinės – ekonominės kaimo turizmo plėtros Lietuvoje prielaidos:• Stabili makroekonominė situacija bei ekonominis augimas. Didėja bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) augimo tempai, mažėja infliacijos lygis;• Užsienio investicijų apimčių augimas. Ypač svarbus ES struktūrinių fondų įsisavinimo efektyvumas;• Pragyvenimo lygio augimas Lietuvoje bei perkamosios galios padidėjimas. Ši tendencija turi didelę įtaką vietinio turizmo vystymuisi;• Augančios Lietuvos užsienio prekybos apimtys. Plečiasi Lietuvos firmų ryšiai su užsienio kompanijomis, o tai sąlygoja verslo apimčių augimą; • Patogi geografinė padėtis. Lietuvos teritorija yra Europos žemyno viduryje ir tai patogi geografinė padėtis turizmo vystymui. Ypatingai svarbus yra šalies pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis;• Turizmo išteklių gausa. Kurortai bei gamtiniai kompleksai, pajūrio zona, kultūros paveldo objektų bei kitų kultūrinio turizmo objektų (muziejų, teatrų, renginių) gausa sudaro prielaidas įvairių turizmo rūšių vystymui;• Etninių grupių susidomėjimas Lietuva. Nemaža dalis lietuvių gyvena įvairiose pasaulio šalyse, taip pat egzistuoja ir kitų šalių piliečių istorinis susidomėjimas Lietuva;• Gerėjantis Lietuvos šalies bei Lietuvos turizmo tarptautinis įvaizdis. Daugelį metų Lietuva buvo uždara šalis, todėl dabar ji tampa savotišku “atradimu” turistams, kuriuos traukia šalies gamta, kultūra ir net “socializmo palikimas”, ypač Rytų ir Pietryčių Azijos regionų gyventojams. (14)Būtina apibrėžti pagrindines sąvokas, kurios bus naudojamos šiame darbe: Alternatyvi žemės ūkiui veikla – bet kuri kaimo vietovėje vykdoma veikla, įskaitantpaslaugas žemės ūkiui, nepriskirtina žemės ir miškų ūkio veiklai.Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje. (3, 611p.) Ekonominis augimas – tai pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų apimties padidėjimas per tam tikrą laikotarpį; ilgalaikis valstybės gamybinio potencialo plėtojimas, kurį apibūdina realiojo BVP augimas. (3, 614p.) Ekonominė prielaida – tai susijusi su ekonomika arba politine ekonomija prileidžiama, galima, bet neįrodyta mintis.(Lietuvių kalbos žodynas, www.lkz.lt ) [20] Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš paukščių ir jų buveinių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus, gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje. Perkamoji galia – skirtingų laikotarpių piniginių sumų, reikalingų vienodam prekių kiekiui įsigyti, santykis. (3, 625p.)Prognozavimas – būsimųjų bendrų ekonomikos ir rinkos sąlygų numatymo sistema, kuria, priimdama sprendimus, remiasi vyriausybė ir verslininkai. (3, 627p.)Pelnas – tai įvairių tipų firmų (konkrečiu atveju kaimo turizmo sodybų) grynosios pajamos, liekančios, padengus gamybos kaštus. (3, 625p.)Infliacija – prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio didėjimas, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimu. (3, 618p.)Defliacija – prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio mažėjimas, kai piniginio vieneto perkamoji galia kyla. (3, 613p.)Investicijos – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrenginiams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirkti kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti. (3, 619p.) Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Ver¬slu¬mas – tai ver¬sli¬nin¬ko su¬ge¬bė¬ji¬mas ak¬ty¬viai ir ver¬žliai dirb¬tiŽvelgiant toliau, visų pirma reikia pristatyti iš ko susideda BVP. Skaičiuojant išlaidų metodu BVP yra grynojo eksporto (NX), privačių vidaus investicijų (I), namų ūkių vartojimo (C) ir vyriausybės išlaidų (G) suma. (3, 85p.)2.3 Ekonominių veiksnių įtaka kaimo turizmui
Turizmas yra paslaugų ir prekių rinkos dalis, todėl galima analizuoti jo paklausą ir pasiūlą. Paklausa apima vidaus ir tarptautinę turizmo rinką. Turizmo paklausa gali būti apibūdinta kaip perkamąja galia paremtas poreikis turizmo produktui, kuris yra matuojamas ir vertinamas regione, šalyje arba pasauliniu mastu. Ji tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pajamų dydžio. Paklausa – tai tiek realių, tiek potencialių gyventojų poreikių išraiška turizmo produkte kiekybiškai ir kokybiškai. Turizmo paklausa išsiskiria itin dideliu elastingumu, taip pat didele jo priklausomybe. Turizmo paklausa pasižymi didžiuliu teritoriniu neatitikimu tarp paslaugų teikimo teritorijos ir vartotojo gyvenamosios vietos. (2, 178-183p.)
Detalesnė ekonominių veiksnių įtakos kaimo turizmui analizė, leis suprasti, kokie veiksniai įtakoja kaimo turizmo augimą, ar jo sąstingį. Svarbiausias ekonominis veiksnys įtakojantis kaimo turizmą yra BVP. Augantis BVP yra ne tik gerėjančios šalies ekonominės padėties, bet ir gyventojų gyvenimo kokybės rodiklis. BVP augimas netiesiogiai skatina turizmo augimą. Gerėjančios gyvenimo sąlygos sąlygoja augantį laisvalaikio poreikį, tuo didindamas kaimo turizmo paklausą ir skatindamas turizmo plėtrą. Didesnę tiesiogine įtaką darantis veiksnys yra darbo užmokesčio kilimas. Didėjantis darbo užmokestis leidžia didesnę dalį savo uždirbtų lėšų skirti poilsiui ir rekreacinei veiklai, todėl šis veiksnys yra vienas iš smarkiausiai įtakojančių kaimo turizmo augimą. Tačiau darbo užmokesčio kilimas nebūtinai rodo realiai padidėjusias gyventojų pajamas, kadangi didėjanti infliacija, gali mažinti realias gyventojų pajamas. Taigi tokiu atveju didėjantis darbo užmokestis gali ir nepaveikti kaimo turizmo paklausos bei pasiūlos. Infliacija taip pat didina bendras verslininkų išlaidas, kadangi ji skatina kainų augimą. Augančios kainos arba iššaukia pelno mažėjimą, arba paslaugų kainų didėjimą. Didėjančios paslaugų kainos, gali įtakoti paklausos mažėjimą. Nedarbo lygio mažėjimas yra vienas iš veiksnių, galinčių padidinti kaimo turizmo paklausą, kadangi didėjant dirbančių žmonių skaičiui, didėja ir potencialių kaimo turizmo klientų ratas. Kaimo turizmo, kaip verslo kūrimą gali įtakoti tokie veiksniai, kaip palūkanų normos kitimas, valstybes išlaidų augimas bei užsienio investicijų augimas. Mažėjanti palūkanų norma skatina verslininkus imti kreditus verslui ir tokiu būdu įtakoja kaimo turizmo pasiūlos didėjimą. Atvirkščiai veikia palūkanų normos didėjimas. Valstybes išlaidų nukreipimas į kaimo infrastruktūros gerinimą, kaimo turizmo populiarinimą bei tiesioginė parama kaimo turizmo plėtrai, taip pat padidina kaimo turizmo sodybų skaičių, bei lengvina kaimo turizmo verslo sąlygas. Užsienio investicijos taip pat gali turėti tiesioginės įtakos kaimo turizmo verslui. Geriausias pavyzdys yra Europos Sąjungos parama Lietuvos kaimo turizmui, kuri labai palengvina kaimo turizmo verslo kūrimą.Apžvelgus šiuos veiksnius, aiškiai matome, jog šalies ekonominė situacija daro labai didelę įtaką kaimo turizmo verslo plėtrai, bei jo paklausai.3. Kaimo turizmo raidos tendencijos Lietuvoje
Tačiau ne tik ekonominė situacija veikia sąlygas turizmui šalyje, bet ir turizmas turi svarbią įtaką Lietuvos ekonomikai. Turizmo reikšmė Lietuvos ekonomikai palaipsniui didėja. Jau keleri metai iš eilės Lietuvos išvykstamojo turizmo išlaidos yra mažesnės nei Lietuvos pajamos iš atvykstamojo turizmo. Šie skaičiai rodo, jog Lietuva tampa vis patrauklesnė vietiniams ir atvykstantiems iš užsienio turistams. Tai atsispindi keleto pastarųjų metų turizmo dinamikoje ir leidžia tikėtis dar didesnio užsienio turistų srauto ateityje. 2003 2004 2005 2006Metinis atvykstamojo turizmo pajamų augimas (proc.) 30 33 12.7 121 Lentelė „Metinio atvykstamojo turizmo pajamų augimo procentinis pokytis 2003-2006m. [18]
Lietuvos banko duomenimis, per 2006 m. Lietuvos atvykstamojo turizmo pajamos (kreditas) buvo 2,87 mlrd. litų, t.y. atvykstamojo turizmo pajamos išaugo 12% lyginant su 2005 m.. Mokėjimų balansas už 2006 m. yra 0,37 mlrd. litų .
3 Pav. „Atvykstamojo turizmo pajamos, mlrd. LT 2000-2007m.“ Šaltinis – Lietuvos bankas. Prognozė – Valstybinis turizmo departamentas. [ 33]
Lietuvoje toliau didėja turistų skaičius ir atvykstamojo turizmo pajamos. Iš 1 lentelės ir 3 paveikslo matome, jog vien tik 2004-2006 m. laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo turizmo padidėjo beveik 25 proc. ir 2006 m. sudarė 2.71 mlrd. Lt.Kadangi kaimo turizmas šiuo metu yra viena iš perspektyviausių turizmo šakų Lietuvoje, galime tikėtis, jog toks kasmetinis pajamų augimas turės įtakos ir šiai turizmo rūšiai. Kaimo turizmo augimas pastaruosius keletą metų yra pastoviai didėjantis. Tuo galima įsitikinti peržvelgus keletą statistinių lentelių.
2003 2004 2005 2006 2007Skaičius 284 376 438 538 670Pokytis (proc.) 32,4 16,5 22,8 24,52 Lentelė „Sodybų skaičiaus augimas nacionalinės turizmo informacijos duomenimis“ pagal LKTA duomenis [33]
Nors sodybų skaičius sparčiai auga, pasak LKTA asociacijos prezidentės Reginos Sirusienės, kol kas kaimo turizme tarpusavio konkurencija nesijaučia ir sodybų skaičius galėtų augti iki 5 tūkstančių. Kaimo turizmo paslaugų dėka jau sukurta apie 10 tūkstančių naujų darbo vietų. Savaime aišku, kaimo turizmo pasiūla nedidėtų, jei nebūtų atitinkamos paklausos: 2002 2003 2004 2005 2006Skaičius bendras (tūkst.) 63,7 76.9 102.7 155,0 246,5Metinis padidėjimas (proc.) 22 33.5 50.9 59,0 3 Lentelė „Kaimo turizmo sodybose apsilankiusių turistų skaičius“ [28,a ; 33]
tūkst. proc.
4 Pav. „Poilsiautojų skaičius kaimo turizmo sodybose 2003-2006m.“ Statistikos departamentas prie LRV [28, b]
Išanalizavus 3 lentelę ir 4 paveikslą galime daryti išvadas, jog kaimo turizmas įgauna vis didesnį pagreitį. Kaimo turizmo sodybose 2006 metais polsiavo 2,8 karto daugiau turistų, nei per 2002 metus. Kadangi poilsiautojų skaičius nuo 2002 metų iki dabar sparčiai didėja, galime daryti prielaidą, kad kaimo turizmo paslaugos greitu metu turės dar didesnę paklausą. Auganti poilsio kaimo sodybose paklausa, didėjantis poilsio paslaugas teikiančių sodybų skaičius skatina paslaugų kokybės augimą bei konkurenciją.Tačiau nereikėtų apsiriboti tik Lietuvos rinka, kadangi įstojus i Europos Sąjungą atsivėrė didžiulės turizmo plėtros galimybes, be to rinkų globalizacija šalia dabartinių atveria tokias naujas turizmo rinkas, kaip Rusija, Kinija ir kitos Azijos šalys, ir Lietuva turi siekti jomis pasinaudoti. Problema ta, kad Lietuva vis dar tebėra šalis, neturinti aiškaus turizmo įvaizdžio. Pastaruoju metu pastebimos aktyvesnės pastangos reklamuoti Lietuvos turizmo galimybes, bei augantis turizmo informacijos pateikimas žiniasklaidos priemonėmis per pastaruosius ketverius metus leido padidinti turistų skaičių iš Europos šalių net 68 %. Vis daugiau atvykstančių turistų kreipiasi i Lietuvos turizmo informacijos centrus domėdamiesi laisvalaikio praleidimo galimybėmis Lietuvoje. Pvz. 2006 metais užsieniečių skaičius šiuose centruose išaugo 30 proc., lyginant su 2005 metų duomenimis.
5 Pav. „Lankytojų skaičius Lietuvos turizmo informacijos centruose, tūkst.“ [33]
2004 2005 2006Skaičius 10,74 17,9 25,8Pokytis (proc.) 66 444 Lentelė „Užsienio turistų apsilankiusių Lietuvos kaimo turizmo sodybose skaičius 2004-2006 m.“ [26;31]Iš 4 lentelės matome, jog 2006 metais 25800 užsienio turistai lankėsi kaimo turizmo sodybose, palyginimui galime paimti 2002 metų statistikos duomenis, kurie rodo, jog tais metais kaimo turizmo sodybose lankėsi vos 3600 užsienio turistai. Turistų skaičius nuo 2002 iki 2006 metų išaugo daugiau nei 7 kartus, kas aiškiai rodo didėjantį susidomėjimą Lietuvos kaimo turizmu ir leidžia tikėtis panašaus augimo ateityje.
6 Pav. „Turistų pasiskirstymas pagal šalis, 2006m.“ [28]
Kaip matome iš 6 paveikslo, 2006 m. daugiausia užsienio turistų atvyko iš Vokietijos, taip pat daug svečių sulaukėme iš kaimyninių šalių Latvijos bei Lenkijos.
3.1 Kaimo turizmo plėtros istorija Lietuvoje iki 2000 metų1. Nors pastaruoju metu ypač sparčiai plėtojamas kaimo turizmas, kaip verslas jis yra pakankamai naujas, jo užuomazgas galima įžvelgti jau tarpukario Lietuvoje 1918-1941 metais. Tuomet kaimo turizmo sąvokos dar nebuvo, tačiau egzistavo panaši poilsio forma. Šį poilsiavimą galima išskirti į dvi dalis: Turtingieji ir inteligentija keliaudavo ilsėtis į savo arba savo draugų/giminių užmiesčio poilsio vilas. Keliaujantis jaunimas apsistodavo pas ūkininkus, dažniausiai pernakvoti ant šieno svirne. Vasarą ūkininkai savo sodybose leisdavo turistams pasistatyti palapines, o žiemą už nedidelį mokestį priimdavo nakvoti į savo sodybą. 2. Antrasis pasaulinis karas nutraukė tokią veiklą, tačiau nuo 1945 metų, ši veiklos rūšis vėl tam tikra forma atsinaujino. Šiam etapui būdingos dvi poilsio formos kaime: atostogos pas gimines kaime poilsis valstybinėse turistinėse bazėse, esančiose populiariose gamtinėse vietovėse.3. Nuo 7-tojo dešimtmečio kaimo turizmo veikla vėl atsinaujino, ūkininkai vėl pradėjo priiminėti turistus savo sodybose, pradėti kurti įvairūs poilsio kompleksai (pvz., Palūšėje, Plateliuose ir kt.) 4. Nuo 1991 metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo apleista daugybė poilsio kompleksų, atkurta žemės nuosavybė ūkininkams, o pereinant nuo planinės prie rinkos ekonomikos, kilo stipri ekonominė krizė, kuri ypač paveikė žemės ūkį. Šios priežastys paskatino kaimo žmones ieškoti kitų papildomų pajamų šaltinių, imta domėtis kaimo turizmu. 5. Nuo 1994 m. įvairių užsienio ekspertų skatinami Lietuvos kaimo žmonės ypač susidomėjo kaimo turizmo verslu. 1996 m. turizmo agentūros paslaugų kataloge atsirado pirmoji keturių kaimo turizmo sodybų reklama. 1997 m. buvo išleistas pirmasis sodybų katalogas. Tais pačiais metais įsikūrė ir nevyriausybinė organizacija, viena iš Žemės ūkio rūmų narių, „Lietuvos kaimo turizmo asociacija“. 3.2 Kaimo turizmo plėtra Lietuvai tapus kandidate į ES Dauguma Lietuvos kaimų gyventojų dar pamena reklamą televizijos ekranuose, kuri žadėjo artėjančią gerovę šalies gyventojams, kai Lietuva taps Europos Sąjungos (ES) nare. Tokiais siužetais, žadančiais pinigų lietų, buvo tikinama, kad ES finansinė parama pasieks kiekvieną šalies pilietį.Dar prieš įstojant į ES, Lietuvos kaimo gyventojai gavo galimybę pajusti ES paramą. Pirmoji ES programa, pradėjusi veikti Lietuvoje, buvo PHARE — parama Vidurio ir Rytų Europos valstybėms rengiantis narystei ES. PHARE programa labiau skirta smulkioms investicijoms, ja daugiau naudojosi Aukštaitija, Utenos apskritis.Nuo 2000 metų (kuomet buvo pradėtos oficialios derybos su Europos Sąjunga dėl Lietuvos narystės joje) šalyje pradėta įgyvendinti ES Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros SAPARD (Special accession programme for agriculture and rural development) programa. Ši programa buvo skirta būtent kaimui, žemės ūkiui ir tuo pačių kaimo turizmui. Pagal šią programą Lietuvai kasmet buvo numatyta skirti po 28,829 mln. Eurų (apie 120 mln. Lt). Pagrindinė SAPARD programos paramos skyrimo sąlyga buvo, jog ir pačios valstybės-kandidatės turi prisidėti prie programos finansavimo.Bendra projekto vertė – 100%Privačios lėšos Valstybės parama 50%50% SAPARD 75% Nacionalinis biudžetas 25%5 Lentelė „SAPARD programos finansavimo tvarka“ „Turizmas“, „SAPARD programa – naujos galimybės kaimui“, 2000, Nr. 1 [ 9] Su kaimo turizmu ir jo plėtra susiję SAPARD fondo tikslai : Mažinti Lietuvos kaimo vietovių gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio ir didinti jų pajamas; Išlaikyti esamas darbo vietas, kurti naujas ir alternatyvias veiklos formas Lietuvos kaime; Skatinti žemės ūkio produktų perdirbimo, realizavimo, paslaugų teikimo bei kitų veikos sričių kooperacijos ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą; Didinti kaimo turizmo paslaugų potencialą; Plėsti paslaugų kaimo gyventojams apimtis ir gerinti jų teikimo sąlygas. Šios programos dėka šalies kaimo gyventojai iki 2004 metu įsisavino apie 617 mln. Lt ES paramos. Tuomet daug lešų buvo skiriama investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą, bet taip pat buvo investuojama į ekonominės veiklos įvairinimą ir alternatyvių pajamų skatinimą. Šiomis lėšomis buvo pastatytos ir rekonstruotos kaimo turizmo sodybos, poilsio vietos. Taip pat buvo tobulinama kaimo infrastruktūra, ir negana to net 21 tūkst. Lietuvos kaimo gyventojų pasisėmė profesinių žinių. [6, 3p; 7, 56p]Taigi kaimo turizmas per šį laikotarpį gavo tikrai milžinišką paramą, kuri davė pagrindą sparčiam šio verslo vystymuisi. 3.3 Kaimo turizmo plėtra Lietuvai tapus Europos sąjungos nare
2004 – 2006 metais pradėta teikti ES struktūrinių fondų parama pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (toliau – BPD). Bendra ES parama turizmo plėtrai siekia beveik 520 mln. litų, kai ES struktūrinių fondų parama sudaro 88 proc. šios sumos, PHARE – 6 proc., INTERREG – 5 proc., SAPARD – tik 1 proc.„Dabar, priėmus sprendimą dėl biudžeto lėšų, nekantriai laukiu valstybių narių kaimo plėtros programų. Kaimo plėtros fondai yra labai svarbūs remiant aplinkos projektus kaimuose. Šios lėšos taip pat gali būti panaudotos netradicinio ūkininkavimo sektoriuje, kad kaimo vietovėse būtų sukurta naujų darbo vietų ir įkurta naujų įmonių. Tai yra konkretus pavyzdys, kad ES lėšomis prisidedama prie šio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo.“ – kalbėjo už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Mariann Fischer Boel. [32, 1 p.] Kuomet 2004 gegužės 1 d. Lietuva įstojo į ES, gyventojai galėjo įsitikinti, kad ES pažaduose buvo tiesos. Kaimo gyventojams atsivėrė naujos galimybės naudotis ES struktūrinių fondų lėšomis. Parama kaimo plėtrai pradėta finansuoti iš dviejų šaltinių: ES struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto.
ES struktūriniai fondai, kurių lėšos tapo prieinamos kaimo gyventojams yra trys : Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽUOGF) Europos socialinis fondas (ESF) Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)Tačiau svarbu ne tiek finansavimo šaltiniai, kiek šiu šaltinių paramos kryptys, kadangi kiekvienas šių fondų turi savitas finansavimo kryptis. Šios kryptys paaiškėjo pradėjus įgyvendinti ES Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽUP). [32] Lietuvai tapus ES nare, kaimo plėtros politiką galima apibrežti trimis pagrindinėmis nuostatomis: 1. Parama ir dėmesys žemės ir miško ūkio, bei žuvininkystės konkurencingumo didinimui (Kadangi nagrinėjama tik alternatyvi žemės ūkiui veikla – kaimo turizmas, pirmoji kryptis plačiau neapžvelgiama). 2. Aplinkos apsaugai (Ši kaimo plėtros politikos kryptis yra aplinkos apsauga bei kraštovaizdžio gerinimas). Pasaulio susirūpinimas gamtos apsauga ir aplinkos užterštumu pasiekė ir mūsų kraštą, todėl nuo 2004 metų šalyje ypatingai pagausėjo priemonių, skirtų aplinkos apsaugai.
3. Gyvenimo kokybės gerinimui kaime (kaime žmogus negyvens, jei jis neturės darbo, negalės patenkinti būtiniausių poreikių. Kita vertus, jei nebus kaime dirbančio žmogaus, ten nebebus ir ekonominės veiklos. Aktyviai ekonominei veiklai reikia kvalifikuotų, iniciatyvių, patenkintų gyvenimo kokybe kaime žmonių ir, žinoma, tinkamos verslui plėtoti infrastruktūros.) Kaimas Lietuvoje yra laisva erdvė smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurį pajėgūs kurti vietos gyventojai. Aktyvūs kaimo gyventojai visada laukiami kaimo turizmo ir amatų versle. Galimybės pradėti tokio pobūdžio verslą didžiąja dalimi priklauso nuo pačių kaimo gyventojų iniciatyvos ir noro savimi pasirūpinti. Kaimo gyventojų iniciatyvos yra remiamos ir jau buvo paremta ne vienos kaimo turizmo sodybos rekonstrukcija ir statyba, amatų ir veiklų, alternatyvių tradiciniam žemės ūkiui, plėtra. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo pagrindinius tikslus galima būtų apibrėžti taip:1. Didinti kaimo gyventojų užimtumą ir pajamas, skatinant turizmo, tradicinių ir netradicinių amatų plėtrą kaimo vietovėse. 2. Skatinti turizmą, tradicinius ir netradicinius amatus, kurie paslaugų plėtrai ir kaimo paveldo atkūrimui pasitelkia vietos išteklius.3. Didinti kaimo gyventojų užimtumo ir pajamų lygį, skatinant žemės ūkio ir jam artimos veiklos įvairinimą kaimo vietovėse. Remti ir skatinti alternatyvią veiklą, sukuriančią ir išsaugančią darbo vietas kaimo vietovėse; [27]Reikėtų nepamiršti, jog turizmą remia ir Lietuvos Vyriausybė bei savivaldybės. 7 Paveiksle galime matyti 2003-2006 metu savivaldybių skirtas turizmui lėšas. Sąlyginai teikiama parama nėra daug, žinant, kokiai daugybei sričių reikia finansinės paramos (tai galima pamatyti pagal SSGG analizę), tačiau pastebimas savivaldybės skiriamų lėšų augimas, todėl galima tikėtis, jog parama didės ir ateityje.7 Pav. „ Savivaldybių skirtos lėšos turizmui 2003 – 2006 metais iš viso, tūkst. Lt“ [31]2003 metais savivaldybių turizmui skirtos lėšos siekė beveik 16 mln. Lt, 2004 metais išaugo 25 proc., 2005 metais jos sumažėjo daugiau kaip 3 proc. (lyginant su prieš tai buvusiu periodu), 2006 metais išaugo beveik 30 proc. Valstybė padeda kaimo turizmo verslo plėtrai ne tik skirdama finansinę paramą, bet ir kitais, netiesioginiais metodais. Pavyzdžiui Lietuvos seimas 2004 metais priėmė potvarkį, pagal kurį Lietuvos kaimo turizmo verslu užsiimantiems, pridėtinės vertės mokestis sumažintas nuo 18 iki 5 proc. Kaimo turizmo sodybos nuo to laiko laikomos specialias apgyvendinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, todėl joms suteikta ši lengvata. [11, 8p] Galimybių, kuriomis gali pasinaudoti šalies kaimo gyventojai, kaip kaimo plėtros politikos naudos gavejai, yra daugybė. Manau, kad teisinga būtų teigti, jog tik nuo pačių kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių bei vietos ir nacionalinės valdžios aktyvumo priklausys, kiek ir kaip šiomis, jau atsivėrusiomis ir atsiversiančiomis, galimybėmis bus pasinaudota. 3.4 Kaimo turizmo SSGG analizė Toliau pateiktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės lentelėjeapibendrinama esamos būklės ir ateities tendencijų analizė, kur:1) stiprybės suvokiamos kaip vidaus (statiniai) veiksniai, darantys teigiamą įtaką;2) silpnybės – vidaus (statiniai) veiksniai, darantys neigiamą įtaką;3) galimybės – išorės tendencijos, galinčios daryti teigiamą įtaką;4) grėsmės – išorės tendencijos, galinčios daryti neigiamą įtaką.
STIPRYBĖS:1. Artimoji (vidinė) aplinka Gausus gamtos išteklių potencialas (ežerai, upės, miškai, pajūris, unikalūs, mažai urbanizuoti kraštovaizdžiai, turistiniai objektai įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros sąrašą, išvystyta valstybinių parkų sistema). Didelis gamtinių gydomųjų išteklių potencialas. Mažai urbanizuoti kaimai. Unikali etnokultūra, kaimo gyventojai išlaikę senas tradicijas bei papročius, senųjų amatų technologijų išsaugojimas. Istorinio paveldo objektų gausa (architektūra, muziejai, senamiesčiai). Kaimo gyventojų svetingumas. Naujas, daugeliui dar nežinomas ir nematytas turistinis regionas. Santykinai žemesnės kai kurių turizmo paslaugų kainos lyginant su kitomis ES šalimis Pakankamai tankus transporto ir ryšių infrastruktūros tinklas Suformuota šalies turizmo teisinė bazė. Sparti kaimo turizmo plėtra Didelė sodybų, siūlomų paslaugų, ekskursijų įvairovė.2. Tolimoji ( išorinė) aplinka Išlaikyti stiprūs istoriniai – kultūriniai bei etniniai ryšiai tarp Lietuvos ir kitų šalių (Lenkija, Latvija, Rusija, Vokietija, Izraelis, JAV) Patogi geografinė padėtis didelių turizmo rinkų atžvilgiu (Vokietija, Skandinavijos šalys, Suomija, Lenkija, Rusija) Istoriškai susiklostę ryšiai, palankūs Lietuvos buvimui tiltu tarp Rytų ir Vakarų tranzito.SILPNYBĖS1. Artimoji ( vidinė ) aplinka Turizmo teisinė aplinka yra nepalanki ir neskatina kaimo turizmo plėtros, neparengtas kurortų ir rekreacijos įstatymas. Netobula kaimo turizmo sodybų sertifikavimo sistema. Įvažiavimo sunkumai dėl vizų Rytų rinkos turistams. Žemos kokybės keleivinio geležinkelių transporto paslaugos. Didelė priklausomybė nuo žemės ūkio ekonominės veiklos kaime. neišvystyta dviračių ir auto turizmo trasų infrastruktūra, vidaus vandenų transporto bei mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūra Nepakankamai išnaudojami ir nepritaikyti turizmo poreikiams kultūros paveldo objektai, gamtiniai, kultūriniai, istoriniai ištekliai, paveldo objektai. Nepakanka turizmo informacijos. Valstybės institucijos nepakankamai skiria dėmesio kaimo turizmo plėtrai. Nepakankami kaimo turizmo sektoriaus administravimo pajėgumai savivaldybėse. Nepakankama laisvalaikio ir pramogų praleidimo įvairovė kaimo vietovėse. Silpni kaimo turizmo paslaugų teikėjų ir amatininkų vadybiniai įgūdžiai ir jų tarpusavio bendradarbiavimo ryšiai .Žemas verslumo lygis. Nepakankamai diferencijuotas kaimo turizmo produkto pateikimas, atsižvelgiant į regionų specifiką. Nepakankamas dėmesys kaimo turizmo planavimui ir rinkodarai vietiniame lygmenyje. Kaimo turizmo paslaugų sezoniškumas . Neplėtojami neturistinio sezono produktai. Kaimo turizmo paslaugų teikėjų dėmesio stoka paslaugų kokybei. Blogėjanti demografinė situacija: nevaldoma kriminogeninė padėtis, trumpa vidutinė gyvenimo trukmė, mažas gimstamumas.2. Tolimoji ( išorinė ) aplinka Europinių vėžių geležinkelio Via Baltika kryptimi problema. Aiškaus Lietuvos, kaip turizmo valstybės įvaizdžio nebuvimas. Užsienio rinkose nepakanka informacijos apie Lietuvos kaimo turizmą. Blogas Lietuvos pasiekiamumas Vakarų šalių turistams jūros ir sausumos keliais (ypač nepatenkinama Lenkijos kelių būklė ir saugumas keliaujant jais). Blogas susisiekimas automobilių keliais ir geležinkeliais per Lenkiją su kitomis ES šalimis.GALIMYBĖS1. Artimoji (vidinė) aplinka Lietuvos narystė Europos pinigų sąjungoje, įsijungimas į Šengeno erdvę Efektyvesnis šalies rekreacinio ir etnokultūrinio potencialo panaudojimas. Auganti šalies ekonomika ir didėjančios vietinių gyventojų pajamos skatina vietinių ir užsienio turistų srautų augimą. Mažėjanti priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, atpalaiduoja darbo ir materialinius išteklius, kurie gali būti panaudojami kaimo turizmo sektoriuje.
Rengiamos ekonominės verslo šakų strategijos suteiks platesnes galimybes kaimo turizmo plėtrai šalyje ir atskiruose turistiniuose regionuose. Tarpregioninės svarbos turistinių kelių plėtra. Parengta nacionalinė turizmo informacijos sistema ir ruošiamas jos įdiegimo planas. Kaimo turizmo ir amatų rinkodaros bei mokymų projektų rėmimas valstybės ir savivaldybių lygmenyse; Valstybės biudžeto dalies padidinimas regionų turizmo strategijų parengimui, teritorijų tvarkymui, marketingo ir monitoringo darbams, infrastruktūros plėtotei. Specialiųjų turizmo produktų poreikis, išplėčiantis veiklos sritis (konferencijų, kruizinis, kaimo turizmas, ekoturizmas, aktyvusis poilsis, kultūrinis-pažintinis turizmas). Investicinės aplinkos gerinimas (patrauklumas). Kaimo turizmo paslaugų plėtra šalia nacionalinių vandens, dviračių turizmo ir autoturizmo trasų Kaimo turizmo verslu užsiimančių verslininkų teikiamų paslaugų kokybės tobulinimas.2. Tolimoji (išorinė) aplinka Stiprėjanti rinkos ekonomika atveria galimybes kaimo turizmo plėtrai Baltijos valstybių kaip vieningo turizmo regiono galimybių išnaudojimas ir bendradarbiavimas kaimo turizmo srityje. Bendrų tarptautinių maršrutų vystymas su kaimyninėmis šalimis. Sumažėjęs atskirų Europos ir Azijos turistinių regionų patrauklumas, padidins paklausą kitiems regionams. Išnaudojimas plačių Rytų ir Šiaurės Rytų rinkų galimybių. GRĖSMĖS1. Artima (vidinė) aplinka Galima numatytų valstybės ūkio plėtros prioritetų kaita. Nepakankamas finansavimas kaimo turizmo plėtrai skatinti. Nesugebėjimas sukurti Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio. Ženklus gyventojų sumažėjimas kaimo vietovėse dėl emigracijos. Neracionalus investicijų į kaimo turizmo sektorių panaudojimas. Kaimo tradicijų išnykimas ir kaimo turizmo sodybų suvienodėjimas. Kultūrinio-istorinio ir gamtinio paveldo objektų patrauklumo praradimas. Baltijos jūros kranto ruožo apsauginės kopos sunykimas. Nepakankamos investicijos rekreacinių išteklių kokybei išlaikyti bei atstatyti. 2.Tolimoji (išorinė) aplinka Artimų turizmo rinkų konkurencija Lietuvos kaimo turizmo produktui. Nesugebėjimas įsisavinti ES struktūrinių fondų ir kitų paramos lėšų. Didėjanti jaunimo emigracija į užsienį dėl nedarbo, šalies ekonominio nuosmukio. [7, 51p; 17; 19]Remiantis SSGG analize, galima įžvelgti esminius Lietuvos kaimo turizmo pranašumus bei trūkumus, tačiau jie tik konstatuoja faktus, ir nesiūlo būdų, kaip būtų galima situaciją pagerinti. Todėl sekančioje darbo dalyje bus analizuojami dokumentai, kuriuose numatyti konkretūs veiksmai, siekiant pagerinti Lietuvos kaimo turizmo padėtį.
4. Lietuvos kaimo turizmo plėtros perspektyvos
Šioje darbo dalyje bus apžvelgiami svarbiausi dokumentai bei programos, kuriose kalbama apie kaimo turizmo plėtros perspektyvas. Svarbiausias dokumentas yra programa „Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamose vietovėse 2007-2013 m.“ Ji parengta 2006 metų trečią ketvirtį, todėl pakankamai gerai atspindi tikslus, kurie nustatyti remiantis dabartine situacija Lietuvos kaimo turizmo rinkoje bei atsižvelgiant į atskirų regionų poreikius.8 Paveiksle matome 2003 ir 2006 m vykdytų apklausų rezultatus. Apklausos dalyviai buvo paprašyti išreikšti savo nuomonę apie Lietuvos turizmo plėtros prielaidas. Jiems buvo pateikta keliolika aspektų, turinčių įtakos Lietuvos turizmo plėtrai, ir paprašyta 5 balų skalėje apibūdinti kiekvieno jų būklę. Respondentai ir 2003 ir 2006 metais šias prielaidas vertino panašiai, tačiau beveik visi 2006 m. vertinimai buvo arba tokie patys arba palankesni. Prasčiau nei 2003 metais buvo įvertinta tik turizmo mokesčių politika bei turizmo sektoriaus darbuotojų kvalifikacija.
8 Pav. „ Turizmo plėtros prielaidų vertinimas“ Šaltinis: 2003 ir 2006 m. turizmo produktų ir rinkų tyrimo atskaitos [31]3.1 Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamose vietovėse 2007-2013 m. programa
Kadangi atsirado poreikis mažinti kaime gyvenančių žmonių priklausomybę nuo žemės ūkio, šioje programoje atsižvelgta į alternatyvių žemės ūkiui veiklų poreikį, bei tokių užsiėmimų skatinimą kaimo vietovėse. Kaimo plėtrai finansinė parama bus skiriama atsižvelgiant į regionų specifiką. Pavyzdžiui turizmo plėtra ir kitų alternatyvių veiklų rėmimas bus prioritetas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Šios programos išteklių paskirstymą galime matyti 6 lentelėje : Matome, jog ES parama visoms kryptims apie 3 kartus viršija Lietuvos finansavimą. Tai leidžia įžvelgti ES fondų svarbą Lietuvos kaimui ir turizmo plėtrai jame. Nors didelė paramos dalis skiriama žemės ir miškų sektoriaus konkurencingumo didinimui, matome, jog aplinkos bei gyvenimo kokybei taip pat skiriamos nemažos lėšos (bendrai 53 proc.).
6 Lentelė „Finansinių išteklių paskirstymas tarp trijų pagrindinių krypčių“ [32, 7p]
Programa skirstoma į tris kryptis:I : Žemės, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumo didinimasII : Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą. Tikslas: „Gerinti aplinką, kraštovaizdį, racionaliai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ir miškų ūki sektoriaus plėtrą“. Juo siekiama išspręsti problemas, susijusias su rizika, gręsiančia aplinkai dėl intensyvios žemės ūkio veiklos, ekologiška produkcija, apleistų plotų įsisavinimu, dirvožemio, vandens ir klimato apsauga.III : Gyvenimo kokybės gerinimas ir ekonominės veiklos įvairinimas kaime. Tikslas – gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. Juo siekiama išspręsti problemas, susijusias su per didele priklausomybė nuo žemės ūkio ir mažomis pajamomis, taip pat nepakankamai išvystyta infrastruktūra ir kultūros paveldo išsaugojimu. Pagrindinės numatytos priemonės :1. Alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų kaime kūrimas. Priemonės:a) Amatų plėtra.b) Parama kaimo turizmo paslaugų plėtrai.c) Parama įmonių įkūrimui ir plėtrai bei ne žemės ūkio veiklos įvairinimui.2. Fizinės ir socialinės kaimo infrastruktūros gerinimas.Priemonės:a) Kaimų atnaujinimas.b) Stiprinti žmogiškąjį kapitalą kaimo vietovėse organizuojant mokymus, švietimą ir panaudojant informacijos skleidimo galimybes. Daug dėmesio bus skiriama turizmo informacijos sklaidos plėtrai, turizmo skatinimo ir rinkodaros paslaugoms, siekiant gerinti Lietuvos, kaip turizmo šalies, įvaizdį. Iki šiol, 2003-2007 m. (grafikas nr. 9) buvo pastebimas spartus Valstybes turizmo departamento rinkodarai skirtų lėšų augimas. Tai rodo, jog yra atkreipiamas vis didesnis dėmesys į tai, jog turizmo paslaugos turi būti reklamuojamos ir informacija apie jas turi būti paskleidžiama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, norint pritraukti ir sudominti mūsų šalies turizmo siūlomomis paslaugomis kuo daugiau turistų .
9 Pav. „Valstybinio turizmo departamento lėšos skirtos rinkodarai, 2003-2007 m. (* prognozė)“ [33]Esant poreikiui sumažinti didelę priklausomybę nuo žemės ūkio ir žuvininkystės ekonominės veiklos ir mažinti gyvenimo kokybės skirtumus tarp miesto ir kaimo, bus siekiama sudaryti sąlygas žemės ūkyje ir žuvininkystėje dirbančių asmenų aktyvesniam perėjimui prie ne žemės ūkio ar žuvininkystės ekonominės veiklos, padidinti bendrą kaimo gyventojų verslumą.
Pagrindinis kaimo diversifikacijos tikslas – sudaryti sąlygas naujų darbo vietų kūrimui ne žemės ūkio veiklose kaimo vietovėse, kartu gerinant kaimo viešąją infrastruktūrą, skirtą gyventojų verslumui skatinti ir užimtumui didinti. Kaip ir miesteliuose, numatomos investicijos į gyvenimo kokybės gerinimą, plėtojant viešąją infrastruktūrą, naudojamą teikiant būtinas paslaugas ūkiui ir gyventojams kaimo vietovėse, taip pat į kitas priemones, padedančias mažinti kaimo vietovių atskirtį bei sustiprinti ryšius tarp jų ir miestų.Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatytą saugomų teritorijų plotą – 17 proc.šalies teritorijos būtina ir toliau plėtoti bei steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas.Siekiama sumažinti vieną iš opiausių oro taršos problemų Lietuvoje. Sustabdžius Ignalinos AE 2009 m. pagrindinis elektros energijos gamybos krūvis teks šiluminėms elektrinėms, naudojančioms naftos produktus ir gamtines dujas, dėl to neišvengiamai didės ir šiltnamio dujų bei teršalų emisija. [ 20]3.2 Europos sąjungos planas Lietuvos kaimo turizmui iki 2013 metųLietuvai ES struktūrinės paramos 2007-2013 m. galutinis paskirstymas sudaro 23 milijardus litų, o visa Lietuvai skirta parama – apie 36 milijardai litų. Strategijoje nustatytas pagrindinis tikslas – sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti remiasi ir nuosekliai pratęsia dar Lietuvos 2004–2006 m. Bendrajame programavimo dokumente jau suformuluotą strateginę viziją, jog 2015 m. Lietuva pasieks kai kurių senųjų ES šalių narių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį.Programoje numatyti trys svarbiausi tikslai 1. Spartinti ūkio augimą ilguoju laikotarpiu (16 proc. struktūrinės paramos lėšų): Nenutrūkstamas spartus šalies ūkio augimas yra viena esminių gyvenimo sąlygų Lietuvoje gerėjimo prielaidų. Pažymėtinas ilgalaikio spartaus ūkio augimo poreikis siekiant sumažinti išsivystymo netolygumus tarp Lietuvos ir ES vidurkio (nes dabar Lietuvos BVP vienam gyventojui dar nesiekia 50 proc. ES vidurkio). Pagal jau padarytas išvadas skyriuje nr. 2.3 galime teigti, jog BVP didėjimas didina turizmo paklausą. 2. Kurti daugiau geresnių darbo vietų (45,32 proc. struktūrinės paramos lėšų): Kadangi darbo jėgos paklausa jau aiškiai viršija pasiūlą, svarbus yra ne kiekybinis, o kokybinis darbo vietos aspektas. Šiuo požiūriu svarbu Lietuvos ūkyje sukurti kuo daugiau naujų geresnių darbo vietų. Šiuo atveju geresnė darbo vieta suvokiama kaip aukštesnės kvalifikacijos reikalaujanti, didesnę pridėtinę vertę kurianti ir didesnę tikimybę išlikti ilgesniuoju laikotarpiu turinti darbo vieta. Aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos paprastai yra geriau apmokamos, todėl tokiu vietų daugėjimas didintų vidutinį darbo užmokesti, o darbo užmokesčio didėjimas taip pat skatina turizmo plėtrą. (skyrius 2.3 )3. Plėtoti socialinę sanglaudą (38,68 proc. struktūrinės paramos lėšų): Tačiau šios strategijos vizijoje kartu pripažįstami ir Lietuvos, kaip pastaruosius 15 metų didelę politinę, ekonominę ir socialinę transformaciją pergyvenusios valstybės, visuomenės ypatumai ir jų sąlygojamas poreikis užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą. Sanglauda reiškia poreikį užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai jaustųsi vienos bendruomenės dalimi ir atskiros socialinės grupės dalintųsi ekonominės plėtros nauda.Formuluojant investavimo kryptis kartu nustatoma ir kiekybinė siektinų tikslų išraiška, nurodant, kokių tikslų bus siekiama Lietuvai padėti iki 2013 m. investuojant lėšas pagal šią Strategiją. Šios strategijos plėtros tikslų bus siekiama investuojant į tris esmines šios strategijos įgyvendinimo prioritetines kryptis:1. Geriau panaudoti vietos potencialą;Lietuvoje svarbi sritis, sudaranti vietos plėtros potencialą, yra paveldas ir gamtos ištekliai. Lietuva turi turtingą kultūros paveldą, savitas etnokultūrines tradicijas, istorinius ir etninius ryšius su kitomis šalimis, profesionalų meną. Tačiau paveldo objektai dažnai yra prastos būklės ir nepritaikyti turizmui ir viešiesiems poreikiams.2. Teikti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas; Siekiant skatinti turizmo paslaugų teikėjų verslumą, stiprinti jų konkurencingumą ir sudaryti prielaidas pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės turizmo produktų ir paslaugų, parama numatoma turizmo paslaugų pasiūlai gerinti suformuotose nacionalinėse turizmo trasose (maršrutuose): konferencijų ir pramogų objektams (įskaitant nacionalinės reikšmės sporto objektus) kurti ir plėtoti, turistinės klasės apgyvendinimo paslaugoms, įvairioms laisvalaikio paslaugoms. Siekiama padidinti turizmo produktų įvairovę, plėtoti esamus ir kurti naujus turizmo traukos centrus, kuo daugiau panaudojant turimą infrastruktūrą bei papildant ją naujomis paslaugomis. Pasiekti ir palaikyti 50 proc. metinį atvykstamojo turizmo pajamų augimą (2 562 mln. Lt. 2005 m.)3. Siekti geresnės aplinkos kokybės.Esant poreikiui sumažinti didelę priklausomybę nuo žemės ūkio ir žuvininkystės ekonominės veiklos ir mažinti gyvenimo kokybės skirtumus tarp miesto ir kaimo, bus siekiama sudaryti sąlygas žemės ūkyje ir žuvininkystėje dirbančių asmenų aktyvesniam perėjimui prie ne žemės ūkio ar žuvininkystės ekonominės veiklos, padidinti bendrą kaimo gyventojų verslumą. Sumažinti dirbančių žemės ir miškų ūkyje kaimo gyventojų dalį iki 10 proc.(13,9 proc. 2005m.)Taip pat yra informacijos, kad kaimo plėtros planui per septynerius metus iš ES biudžeto bus skirta 5 366mln. Lt., 270mln. Lt iš ES struktūrinių fondų; šie pinigai bus tarsi injekcija kaimo problemoms spręsti (pavyzdžiui, naujoms darbo vietoms kurti), jo gerovei skatinti. Parama bus teikiama pagal keturias pagrindines kryptis. Žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumui didinti bus skirta ne mažiau kaip 10 proc. Daugiausia lėšų numatyta aplinkai ir kraštovaizdžiui gerinti, gyvenimo kokybei kaime ir kaimo ekonomikai įvairinti. 2,5 proc. bus skiriama LEADER programai. Per 2007 – 2013 m. laikotarpį bus siekiama perkvalifikuoti maždaug 20 tūkst. kaimo gyventojų. Tik taip kaime, kuriame dabar „užimta“ maždaug 16 proc. valstybės piliečių, galima pagerinti gyvenimo kokybę, plėsti jame paslaugas ir amatus. 2005 m. liepos 8 d. Europos Komisija, prieš tris dienas priėmusi „Sanglaudos strategines gaires“, patvirtino „Kaimo plėtros strategines gaires“. Naująsias kaimo plėtros strategijos programas sudaro trys pagrindiniai elementai: • žemės ūkio, žemės ūkio maisto produktų ir miško pramonės konkurencingumas. Šiai sričiai Lietuva yra numačiusi skirti mažiausiai 10% visos paramos; • aplinkos apsauga ir žemės valdymas. Šioje srityje numatytos gamtinių išteklių apsaugos ir gerinimo priemonės, išsaugant kuo natūralesnes miškų ir žemės ūkio sistemas, taip pat ir Europos kaimo vietovių kultūrinius kraštovaizdžius. Šiai sričiai bus skirta mažiausiai 25% visos kaimo plėtros paramos;
• gyvenimo kokybė ir kaimo vietovių įvairinimas. Šioje srityje siekiama sustiprinti socialinius ir ekonominius ryšius tarp žemės ūkio, miškų ūkio ir kaimo vietovių. Šiai sričiai bus skirta ne mažiau kaip 10% visos paramos.Trečiasis elementas yra tiesiogiai susijęs su kaimo turizmo plėtra. Pagrindinis šios krypties tikslas – gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo gyvenamosiose vietovėse. Šio tikslo bus bandoma pasiekti įgyvendinant tokius uždavinius: stiprinti žmogiškąjį potencialą, didinti užimtumo gebėjimus; remti alternatyvią ekonominę veiklą kaime; remti amatus ir kaimo turizmą bei kaimo paveldą. Ir atitinkamai kiekvienam uždaviniui yra numatytos priemonės: investicijos paslaugoms žemės ūkiui bei amatų plėtrai; parama įmonių kūrimui ir plėtrai; kaimo turizmo plėtojimas. Kol kas dar nėra numatyta kiek kuriam uždaviniui bus skiriama lėšų. [16]IŠVADOS
Surinktos medžiagos analizė leido gana tiksliai apibūdinti kaimo turizmą, kaip atskirą turizmo verslo šaką, bei pamėginti išnagrinėti, kokios šio verslo plėtros galimybės Lietuvoje. Kaimo turizmo raidos, bei dabartinės situacijos analizė leido įsigilinti į kaimo turizmo verslą bei jo svarbą Lietuvoje ir pereiti prie šio verslo perspektyvų analizės. Perspektyvas buvo bandoma suformuluoti pagal svarbiausius kaimo plėtros dokumentus tai yra Europos sąjungos planas Lietuvos kaimo turizmui iki 2013 metu ir „Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamose vietovėse 2007-2013 m.“ programa. Apibendrinant visą darbą, galima daryti tokias išvadas :• Kaimo turizmas, kaip sąvoka įvairiuose literatūros šaltiniuose skiriasi, tačiau galima teigti, jog ši turizmo rūšis apima gyvenimą bei rekreacinę veiklą kaime, naudojantis tik vietiniais ištekliais.• Lietuva turi didžiulį gamtinį bei kultūrinį potencialą, kurį galėtų panaudoti kaimo turizmo populiarinimui, bei šios turizmo šakos sezoniškumui mažinti. Tačiau dauguma kultūrinių išteklių yra labai prastos būklės ir nėra pritaikyti turizmui, taip mes prarandame ne tik galimą turizmo rinkos dalį, bet pamažu nyksta ir paveldas, kuris turetų būti tautos pasididžiavimu. Kaimo turizmas išsiskiria būtent savo glaudžiu ryšiu su gamta bei etnokultūra, tokiose sodybose nevengiama atkartoti to regiono architektūrinių motyvų bei palepinti poilsiautojų to krašto kulinariniu paveldu.• Pagrindinis ekonominis veiksnys įtakojantis turizmo paklausos didėjimą yra darbo užmokesčio kilimas. Tokia išvada prieita, nes dėl darbo užmokesčio kilimo auga ir disponuojamų lešų kiekis ir didėja finansinės galimybės. Didėjant finansinėms galimybėms didėja vartojimas, žmonės nori praleisti laisvalaikį gamtoje, toliau nuo miesto ir taip didėja kaimo turizmo paklausa. Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys įtakojantis kaimo turizmo verslą. Kiti nurodyti kaimo turizmą skatinantys veiksniai yra BVP augimas, stabili arba mažėjanti infliacija, palūkanų normos mažėjimas, ES bei Lietuvos valstybės paramos kaimo turizmo verslui augimas. • Turizmo reikšmė Lietuvos ekonomikai kasmet auga. Atvykstamojo turizmo pajamos nuo 2002 iki 2006 metų išaugo 45 proc., kas rodo augantį užsienio turistų susidomėjimą Lietuva, kaip turistine valstybe. Bendras kaimo turizmo sodybose apsilankiusių turistų skaičius tuo pačiu laikotarpiu išaugo 2,8 karto. Tuo tarpu užsienio turistų skaičius per pastaruosius porą metų išaugo daugiau nei du su puse karto. Tai rodo, jog kaimo turizmas kaip turizmo šaka yra labai sėkmingas ir sparčiai populiarėjantis, tiek tarp vietinių poilsiautojų, tiek ir tarp užsienio turistų.• Kaimo turizmo raida suskirstyta į tris etapus, pirmasis laikotarpis truko iki 1991 metų, išanalizuotos kaimo turizmo verslo užuomazgos šiuo laikotarpiu. Antrasis etapas prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tuo metu buvo apleista daugybė poilsio kompleksų, kilo ekonominė krizė ir stipriai nukentėjo žemės ūkis. Tai paskatino kaimo žmones ieškoti alternatyvios žemės ūkiui veiklos. Būtent šis laikotarpis buvo svarbiausias tokio kaimo turizmo, koks jis yra dabar susiformavimui. Tuo metu išleisti pirmieji turistiniai katalogai, įsteigta LKTA, gautos pirmosios ES fondų paramos Lietuvos, kaip kandidatės tapti ES nare, kaimo turizmui, bei jo plėtrai. Trečiasis etapas kaimo turizmo plėtroje prasidėjo Lietuvai įstojus į ES. Tuomet kaimo gyventojams atsivėrė naujos galimybės naudotis ES fondų lėšomis.• Kaimo turizmo SSGG analizėje nurodomos pagrindinės Lietuvos, kaip turizmo valstybės stiprybės-silpnybės, bei galimybės-gresmės. Remiantis šia analize galima nustatyti, ko trūksta Lietuvos turizmo rinkai ir kokios yra jos galimybės. Šia analize remiantis, buvo išanalizuotas svarbus Lietuvos kaimo plėtrai dokumentas. Tai turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamose vietovėse 2007-2013 m programa. Jos tikslai lyginami su SSGG analize ir aiškiai matoma, kokius neigiamus veiksnius stengiamasi panaikinti šios programos pagalba. Ir nors šioje programoje didelis dėmesys skiriamas žemės ir miškų ūkio konkurencingumo didinimui, didelė dalis paramos skiriama aplinkos gerinimui bei alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų kaime kūrimui. • Galiausiai buvo išanalizuota ES parama Lietuvos kaimo turizmui, bei jo plėtrai. Prieš Lietuvai tampant Europos sąjungos nare, ji jau gavo paramą iš SAPARD programos, kuri skatina kaimo plėtrą. Įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė plačios galimybės, kurios stipriai įtakojo kaimo turizmo plėtrą. ES struktūrinės paramos 2007-2013 m. galutinis paskirstymas sudaro 23 mlrd litų, o visa Lietuvai skirta parama apie 36 mlrd. litų. Kaimo turizmui šioje paramoje numatyta net 270 mln litų. Tikėtina, jog tai suteiks dar daugiau galimybių kaimo turizmu užsiimantiems, ar dar tik ketinantiems užsiimti verslininkams. O kaimo turizmo sodybose poilsiauti mėgstantys turės dar geresnes sąlygas ne tik poilsiui, bet ir įvairiai veiklai kaime.
Literatūros sąrašas
a) Knygos:1. Butavičienė R. „Kaimo turizmo organizavimas“, Vilnius 20012. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos taryba, „Poilsis Lietuvos kaime“, Vilnius 2004;3. Snieška V., „Makroekonomika“, Kaunas, 2005, 340p.;4. Turizmas Lietuvoje 2005 m., Statistikos biuletenis, Statistikos departamentas, V., 2006.5. Vaidelys A., „Turizmas“, Kauno kolegijos leidybos centras, 2002, 320p.b) Straipsniai:6. Aleksandravicius A. „Kaimo turizmas – geriausias Lietuvos įvaizdis“, Ūkininko patarejas 2006 m. geguzes 18 d. Psl 1,3 7. Maskoliunaite D. „Kaimo turizmas Lietuvoje“, RINKOTYRA , 2004 Nr 3. Psl 51-578. Serafinienė Z. „Kaimo turizmas“, Mokslas ir gyvenimas, 2005 Nr. 4 psl. 38-39;9. „Turizmas“, Pašiškevičiūtė G., „SAPARD programa – naujos galimybės kaimui“, 2000, Nr. 1, 9-12p „Kaimo turizmo plėtojimo programa“, 2000, Nr. 3, 11-16p.10. Valančiauskaitė V., Končiūtė V., „Kaimo turizmo rinkodaros aspektai“, Tiltai, 2002 Nr. 3, psl. 75-81;
11. Žulys B. „Kaimo turizmas vasarą ir žiemą“, XXI amžius 2004m sausio 9, Psl. 812. Žurnalas „Verslo žinios“, „Europos pinigų viskam nepakaks, teks derėtis“ 2006 04 03;c) Įstatymai:13. „LR turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas“, 2002 12 03, Nr. IX-1211;d) Strateginiai dokumentai ir programos:14. 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa . Vilnius, 2006 m. gruodžio 6 d15. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, „Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra“, 2005m., Vilnius; 16. „Lietuvos 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija“, 2006 m. Vilnius, 30p.17. Lietuvos mokslas, „Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija“, 2002 m. ;18. Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2006 metų apžvalga. Vilnius, 2007 m. kovas;19. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, „Kaimo plėtros perspektyvos 2007-2013 metais“; 2005 m.20. Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamose vietovėse 2007-2013 metų programa, 2006 m. e) Internetiniai puslapiai:21. Europos Sąjungos internetinė svetainė http://europa.eu “Komisija priima sprendimą dėl metinio lėšų paskirstymo valstybėms narėms 2007-2013 metams” [Žiūrėta: 2007-04-12]22. Euroverslo naujienos, „Sparčiai besiplėtojantis kaimo turizmas – rimtas konkurentas viešbučiams ir kurortams“ Nr. 24, 2003m. (http://verslas.banga.lt) [Žiūrėta: 2007-03-25]23. Informacinis biuletenis Nr. 137 http://europa.eu.int/comm/regional_policy/newsroom/newslet 137/137_05_lt.pdf) [Žiūrėta: 2007-05-14]24. Lietuvos Kaimo Turizmo Asociacijos internetinė svetainė www.countryside.lt [Žiūrėta: 2007-03-25]25. Lietuvos Kaimo Turizmo Asociacijos internetinė svetainė http://www.atostogoskaime.lt [Žiūrėta: 2007-04-10]26. LR Vyriausybės oficiali internetinė svetainė http://www.lrv.lt/main.php?cat=306&d=3006 [Žiūrėta: 2007-05-14]27. LR Žemės ūkio ministerija www.zum.lt [Žiūrėta: 2007-05-10]28. Lietuvos Statistikos Departamento svetainė: a) http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1881 (Turizmo statistika, 2007) [Žiūrėta: 2007-04-11]b) http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1863 (Apgyvendinimo įmonių statistika,2007) [Žiūrėta: 2007-04-11]29. Nacionalinė regionų plėtros agentūra www.nrda.lt [Žiūrėta: 2007-05-12]30. Naujienų tinklalapis www.vtv.lt [Žiūrėta: 2007-04-10]31. Pasaulinės Kelionių ir Turizmo Tarybos oficialus internetinis puslapis http://www.wttc.org [Žiūrėta: 2007-05-10]32. SEB Vilniaus bankas, „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“, Nr. 8-22, www.vb.lt; [Žiūrėta: 2007-02-25]33. Valstybinis turizmo departamentas www.tourism.lt [Žiūrėta: 2007-05-12]