imoniu rusys lietuvoje

1005 0

ĮVADAS

ĮMONĖS SAMPRATA

Visas šalies verslas pagrįstas įmonių veikla. Nuo jų veiklos rezultatų priklauso šalies ekonomikos potencialo augimas. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos respublikos įmonių įstatymas. Jis ir nusako įmonės sampratą: “Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų numatyta tvarka, tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiagų, daiktinių, finansinių ir materialinių aktyvų jos teisių ir pareigų kompleksas.“ Remiantis šiuo įstatymu, įmonės sąvoka neapima pelno nesiekiančių įmonių1. Kiekviena įmonė vienija tam tikrą darbuotojų kolektyvą, turi savo žinioje gamybos priemones, medžiagas, ža

aliavas, vykdo gamybos ar paslaugų procesus. Įmonė, kaip teisinis subjektas, gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo. Įmonės pagal veiklos apimtis gali būti didelės, vidutinės arba mažos (smulkios), nuo ko priklauso ir jų valdymo ypatumai.

Mūsų šalyje iš mažųjų ir vidutinių įmonių grupės išskiriamos labai smulkios, individualiosios (personalinės) įmonės, kuriose dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai). Tai daugiausia amatų ir paslaugų įmonės. Smulkiosios įmonės – kurių vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius ne didesnis ka
aip 9. Vidutinės įmonės – kurių vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 49. Tačiau šių įmonių klasifikavimas pagal darbuotojų skaičių ne visiškai priimtinas visose ūkio šakose, turint galvoje gamybos pobūdį, mechanizavimo lygį, įmonės buvimo vietą ir kt.

Mažosios ir vidutinės įmonės at
tsiranda įvairiais būdais: reorganizavus buvusias valstybės įmones, privačias įmones, išskaidžius buvusią kooperatinę nuosavybę, įkuriant individualias įmones ir pan.

Absoliuti dauguma įmonių įsikuria naujai, panaudojus nuosavas ir skolintas lėšas.

1 Pelno nesiekiančios įmonės atsiranda asmenims susivienijus į atitinkamas organizacijas politinei, švietimo, kultūros, labdaros, mokslo, sveikatos apsaugos, sporto, socialinės rūpybos ir kitokiai visuomeninei naudingai veikla

ĮMONIŲ RŪŠYS LIETUVOJE

Veikiantieji Lietuvoje įstatymai numato tokias įmonių rūšis: individualiosios (personalinės), akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, kredito unijos. Visos įmonės skirstomos į dvi grupes: turinčios juridinio asmens teises (juridiniai asmenys) ir neturinčios juridinio asmens teisių (fiziniai asmenys).

Įmonių rūšys ir jų klasifikavimas pagal juridinį statusą parodytas 1. pav.

Teisėje įmonės savininkas ar valdytojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo. Pagal tai sprendžiama apie jo statusą.

Fizinis asmuo – yra teisės są

ąvoka, apibrėžianti žmogaus galimybę turėti turtą, užsiimti ūkine, komercine veikla, kurti įmones, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą bei kitokias turtines ir neturtines teises. Lietuvoje visas teises ir pareigas asmuo įgauna sulaukęs pilnametystės, t.y. aštuoniolikos metų.

Fizinių asmenų statusą turi: individualiosios (personalinės), tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) bendrijos.

INDIVIDUALIOSIOS (PERSONALINĖS) ĮMONĖS

Individualioji (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims (pavyzdžiui, šeimos nariams) bendrosios privatinės nuosavybės teise. Šios įmonės neturi juridinio asmens teisių, jų

ų turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Individualiosios įmonės pavadinime būtina įvardyti jos savininką. Šio tipo įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veiklą. Individualiosios įmonės priklauso daugiausia vienam asmeniui ar keletui žmonių. Įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai (pvz., eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.). Sandėrius jie sudaro savo vardu. Įmonės dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Pagamintą produkciją jos realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais. Įmonė gali būti likviduojama paties savininko arba teismo sprendimu, jeigu nevykdo savo prievolių.

Individualiosios įmonės gali būti dviejų tipų: 1) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir jos šeimos narių darbu; 2) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu.

Šios įmonės turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Teigiama yra tai, kad individualioji įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai. Privati nuosavybė – svarbus akstinas plėsti ir piginti gamybą, diegti mokslo ir technikos naujoves. Be to, individualią įmonę paprasčiau įregistruoti, neprivalomi specialūs valdymo organai, galima paprastesnė apskaita, mažesni pajamų mokesčiai, tarifai.

Neigiama tai, kad jos neturi galimybių samdyti labai kvalifikuotų specialistų, be to, sunku arba visiškai neįmanoma sukurti įmonių, kurioms reikalingas la
abai stambus pagrindinis kapitalas (pvz., automobilių gamyklų ir pan.). Įmonės savininkas rizikuoja ne tik verslu, bet ir savo asmeniniu turtu. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu turtu.

TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar fizinių – juridinių asmenų turtą į bendrą dalinę nuosavybę komercinei ūkinei veiklai ir turinti bendrą firmos vardą. Tikroji ūkinė bendrija neprivalo skelbti savo ūkinės ir finansinės veiklos rezultatų. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip 20 narių. Jos nariais negali būti valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės. Bendrija nėra juridinis asmuo. Jos nariai solidariai atsako visu savo turtu. Tikroji ūkinė bendrija neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrąja veikla. Šios bendrijos turi firmos pavadinimą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkas.

Bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja šalies civilinis kodeksas, ūkinių bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Sudarytąją sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys, po to ji patvirtinama notariškai ir įteikiama kiekvienam nariui.

Sutartyje turi būti numatyta:

• bendrijos pavadinimas; TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas narys;

• veiklos pobūdis;

• fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai, pavardės, vardai ir adresai;

• tikrųjų narių teisės ir pareigos;

• pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tv
varka;

• bendros nuosavybės dalių dydis, nepiniginiai įnašai;

• pajamų ir nuostolių paskirstymo tvarka.

Ši forma patogi tada, kai bendrijos narių skaičius nesikeičia. Tačiau jei bent vienas narys išstoja ar reikia priimti naują narį, sutartį tenka įforminti iš naujo pas notarą, ir vėl reikės mokėti registravimo mokesčius.

KOMANDITINĖS (PASITIKĖJIMO) ŪKINĖS BENDRIJOS

Komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir komanditoriai. Ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, tačiau neatskirtas nuo tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą. Bendrijos teisės ir pareigos nusakytos “Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų” įstatyme.

Bendrija turi savo kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Įnašai įmokami pinigais arba materialinėmis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendru visų narių susitarimu.

Pasibaigus ūkiniams metams, sudaromas buhalterinis balansas. Bendrijos veiklą, be jos pačios narių, gali tikrinti finansų, teismo ir tardymo įstaigos.

Bendrijos likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei bendrijos jungtinės veiklos sutartis. Bendrijos neturi teisės išleisti vertybinių popierių; tai jas s

. . .

Komentuokite!