Įmonės pelnas ir jo formavimosi ypatumai Lietuvoje

26 0

Turinys

Įvadas 3

1. Įmonės pelnas 4

1. Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema 5

2. Pelno paskirstymas 7

2. Pelno analizės apžvalga 9

2.1. Išoriniai veiksniai darantys įtaką pelnui 12

2.2. Vidaus veiksniai nulementys įmonės pelną 12

3. Pelningumas 14

3.1. Pelningumo rodikliai 16

3.2. Pelningumo rodiklių analizė 19

4. Prognostinės pelno ataskaitos parengimas 22

4.1. Pelningumo lūžio taškas 24

4.1.1. Lūžio tašką veikiantys veiksniai 25

5. Įmonės pelno mokestis 26

IŠVADOS 27

Literatūra 28 Įvadas

Kiekvienos Lietuvos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis,

veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno

suma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus t

tikslus.

Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba

paskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį.

Šiame darbe siekiau paaiškinti, kas tai yra įmonės pelnas, jo rūšis,

kaip jis parodomas Lietuvos atskaitomybėje, jo formavimosi ypatumai, kaip

Lietuvoje skaičiuojamas pelnas, pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą,

atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Kokia

tvarka yra paskirstomas faktinis ir planinis pelnas. Kokie uždaviniai

keliami analizuojant įmonės pelną ir kokios skiriamos pagrindinės analizės

kryptys. Pateikiau grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksnių analizei

taikytiną schemą, išdėsčiau kokie išoriniai ir vidiniai veiksniai n
nulemia

įmonės pelną.

Norėjau aprašyt, kas tai yra pelningumas, kokie dažniausiai

skaičiuojami su pelningumu susiję rodikliai, ir ką jie apibudina, kodėl

įmonės finansinėj analizėje taikytini ne mažiau kaip trys pelningumo

rodikliai. Kokiomis sąlygomis stabilizuojasi pelningumas, kaip analizuoti

ir prognozuoti pelningumą ir į kokius strateginius pelningumo v
veiksmus

atkreiptinas kiekvienos įmonės dėmesys.

Kaip parengti prognostinę pelno ataskaitą, nes pelno prognozė- tai

galimos gauti grynosios pajamos, esant tam tikriems ištekliams. Jei

prognozėse numatomas pelnas verslininko netenkina, jis gali numatyti

papildomus išteklius. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti,

kad ši veikla būtų nenuostolinga. Net tada, kai greta maksimalaus pelno

siekimo įmonė kelia sau kitus tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas, negu

joms uždirbti reikia sąnaudų. Šiuo metu Lietuvoje nuolat keliamas įmonių

išgyvenimo klausias. Konkrečiai nustatytina, kiek įmonė turi būtinai

parduoti prekių (paslaugų), kad jos veikla būtų nenuostolinga. Tada padeda

apskaičiavimas pelningumo lūžio taško.

Taip pat pateiktas įmonių pelno mokestis.

Darbe pateiktos 5 lentelės: įmonių pelno rodikliai, ataskaitinio

laikotarpio pelno paskirstymas, pelningumo rodikliai, išlaidų

klasifikavimas, įmonės pelningumo lūžio analizė. 1. Įmonės pelnas

Įmonės pelnas- tai vienas pagrindinių jos gamybos veiklos rodiklių.

Jis rodo įmonės g
gamybos ekonominį efektyvumą. Pelno didinimas- vienas iš

pagrindinių įmonių, dirbančių rinkos ekonomikos sąlygomis, uždavinių.

Pelnas- tai finansinė nauda, gaunama pajamų ir joms užsidirbti

padarytų sąnaudų skirtumas, pajamų perviršis.

Įmonės, kurių pajamos už parduotą produkciją viršija gamybos išlaidas

(savikaina), vadinamos pelningomis, arba rentabiliomis. Priešingu atveju

įmonės yra nuostolingos (nerentabilios, nepelningos). Pelnas – vienas iš

pagrindinių finansinių rodiklių ir pagrindinis įmonės veiklos įvertinimas.

Ekonomikos teorijos disciplinose dažniausiai aptariamos dvi pelno rūšys:

buhalterinis ir ekonominis. Įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių išlaidų

skirtumas vadinamas buhalteriniu (apskaitiniu) pelnu, o bendrųjų įplaukų ir

ekonominių išlaidų s
skirtumas- ekonominiu pelnu. Buhalterinis išlaidos yra

realiosios verslo įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo

užmokesčiui, medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms.

Ekonominės išlaidos skiraisi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad į

pirmųjų sudėtį dar yra įtraukiamos ir prarastos alternatyvios pajamos

(prarasta nauda, prarastas šansas), kurias verslininkai gautų palūkanomis

arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas jis gautų

arba palūkanomis, įdėjęs pinigus į banką, ar paskolinęs kitiems, jei

kapitalą būtų panaudojęs ne savo verslui, arba kaip atlyginimą už darbą,

pasisamdęs svetimoje įmonėje atlikti tas pačias pareigas.

Nagrinėsime buhalterinį pelną.

Įmonės balanse paprastai einamojo ir ankstesnio laikotarpio

nepaskirstytas pelnas. Tačiau finansinių ataskaitų vartotojai nori daugiau

informacijos. Todėl yra sudaromos pelno (nuostolio) ataskaitos. Ataskaitose

smulkiai parodoma, kaip buvo gautas grynasis pelnas. Kadangi pelnas įmonei

yra labai svarbus rodiklis, ypač vertinant galutinius jos veiklos

rezultatus, kai įmonės savininkams reikia dalytis naudą, atskira pelno

ataskaita yra viena iš pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų. Pelnas

rodomas balanse, yra suma, kurią įmonė skolinga savininkams.

Pelno optimizavimu yra suinteresuotos visos gamybinės įmonės, kurios

Lietuvoje turi bendrą pavadinimą: “pelno siekiančios įmonės”.

Tačiau į pelno optimizavimą nereikėtų žiūrėti labai kategoriškai.

Būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:

1) maksimalaus pelno siekimas gali nuvesti į nepagrįstai rizikingus

valdymo sprendimus;

2) sprendimas tik pagal būsimą finansinę naudą dažnai nesuderinamas su

kvalifikuotų darbuotojų praradimu, vienadieniu taupymu ateities

sąskaita (pvz., pažangių, bet brangių technologijų t
taikymo delsimu

ir pan.).

Pelno rūšys

Pagrindinės pelno rūšys:

a) Buhalterinis pelnas- įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių

išlaidų skirtumas. Buhalterinės išlaidos yra realios verslo

įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo užmokesčiui,

medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms ir t.t. Tokio tipo

išlaidos vadinamos eksplicitinėmis arba aiškiomis. Jos

įrašomos į buhalterinę knygą, todėl vadinamos buhalterinėmis

išlaidomis.

b) Ekonominis (grynasis ) pelnas – bendrųjų pajamų ir ekonominių

išlaidų skirtumas, arba pelnas, didesnis už normalųjį pelną.

Ekonominės išlaidos skiriasi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad

į pirmųjų sudėti dar yra įtraukiamos ir prarastos

alternatyvios pajamos, kurias verslininkas gautų palūkanomis

arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas

jis gautų arba palūkanomis, įdėjus pinigus į banką, ar

paskolinęs kitiems, jei kapitalą būtų panaudojęs ne savo

verslui, arba kaip atlyginimą už darbą, pasisamdęs svetimoje

įmonėje atlikti tas pačias funkcijas.

c) Netikėtas pelnas – pelno padidėjimas dėl netikėto rinkos

. sąlygų pasikeitimo.

d) Nepaskirstytas (akumuliuotas) pelnas – įmonių pelno dalis,

kurios ji nepaskirsto akcininkams, o pasilieka sau (įmonei

plėsti arba modernizuotu).

e) Normalusis pelnas – teorinio pelno, gaunamo tobulos

konkurencijos sąlygomis, apibrėžimas. Jis būtinas, kad

kiekvienas papildomas subjektas tęstų gamybą, kiekybiškai

apima implicitines išlaidas.

f) Nulinis pelnas – ekonominė situacija, kai produkto pardavimo

kaina lygi vidutinėms išlaidoms.

g) Pelnas produkcijos vienetui – grynojo pelno ir produkcijos

kiekio santykis

h) Ribinis pelnas – pelno pasikeitimas padidinus gamybos kiekį

vienu vienetu.

1.1 Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema

Lietuvoje , kaip daugelyje kitų pasaulio šalių, pelnas yra

skaičiuojamas pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą, atskirai parodant

kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Skiriamos dvi veiklos

sritys: įprastinė ir neįprastinė. Įprastinė veikla apima tą veiklą, kuria

paprastai užsiima įmonė:

a) gamyba ,paslaugų suteikimas, pardavimas (perpardavimas).

b) kita veikla. Šios veiklos pajamos yra gaunamos kaip nuoma ir kitos

pajamos iš ilgalaikio turto, komisiniai, pajamos iš kitų šaltinių.

Kitos veiklos sąnaudoms apskaitoje priskiriamos turto perleidimo,

taip pat veiklos mokesčiai (Lietuvoje- tai mokesčiai už gamtos

išteklius, nekilnojamą turtą, žemės nuoma, muitai), turto draudimas

c) finansinė ir investicinė veikla. Šios veiklos pajamos – palūkanos,

baudos, delspinigiai iš pirkėjų, diskontai, nuolaidos, kapitalo

subsidijos, ir pan.

d) Neįprastinės veiklos esmę nusako ir šios veiklos pavadinimas: ši

veikla yra neįprasta, retai pasitaiko, o jos rezultatai iš esmės

nepriklauso nuo įmonės valdytojų valios. Net ir gautas pelnas arba

patirti nuostoliai dėl šios veiklos turi savo pavadinimus:

1) pagautė (Gain);

2) netekimai (Loss );

Pvz:, pagautė- grynosios pajamos anksčiau susigrąžinus skolas,

netekimai – nuostoliai dėl nelaimintų atsitikimų, turto nusavinimo ir pan.

Pardavimų ir paslaugų bendros apimties ir prekių . . .

Bendrasis pelnas (P-III)

Pardavimai ir paslaugos (P-I)

Grynasis

pelnas

Pajamos

Sąnaudos

Mokesčiai

Pardavimų ir paslaugų apimties didinimas

Prekių skaičius

Prekių kainų

Konkurencijos didinimas

Kainų mažinimas

Nesikeičiantis skaičius

Didesnis skaičius

Išlaidų ir sąnaudų mažinimas

Medžiagų imlumo

Darbo imlumo

Energijos imlumo

Pardavimų sąnaudos

Bendrųjų ir administracinių sąnaudos

Prekių skaičiaus didinimas

Taupymas

Progresyvių normatyvų taikymas

Pažangių technologijų įdiegimas

Prevencinės kokybės politikos taikymas

Pelno mokesčio mažinimas

Veiklos sričių, kur taikomos lengvatos, išplėtimas

Apmokestinimo bazės siaurinimas

Pelno dalies, nukreipiamoms investicijoms, didinimas

Komentuokite!