Turinys
Įvadas 31. Įmonės pelnas 41. Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema 52. Pelno paskirstymas 72. Pelno analizės apžvalga 92.1. Išoriniai veiksniai darantys įtaką pelnui 122.2. Vidaus veiksniai nulementys įmonės pelną 123. Pelningumas 143.1. Pelningumo rodikliai 163.2. Pelningumo rodiklių analizė 194. Prognostinės pelno ataskaitos parengimas 224.1. Pelningumo lūžio taškas 244.1.1. Lūžio tašką veikiantys veiksniai 255. Įmonės pelno mokestis 26IŠVADOS 27Literatūra 28 ĮvadasKiekvienos Lietuvos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis,veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelnosuma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus.Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arbapaskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį. Šiame darbe siekiau paaiškinti, kas tai yra įmonės pelnas, jo rūšis,kaip jis parodomas Lietuvos atskaitomybėje, jo formavimosi ypatumai, kaipLietuvoje skaičiuojamas pelnas, pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą,atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Kokiatvarka yra paskirstomas faktinis ir planinis pelnas. Kokie uždaviniaikeliami analizuojant įmonės pelną ir kokios skiriamos pagrindinės analizėskryptys. Pateikiau grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksnių analizeitaikytiną schemą, išdėsčiau kokie išoriniai ir vidiniai veiksniai nulemiaįmonės pelną. Norėjau aprašyt, kas tai yra pelningumas, kokie dažniausiaiskaičiuojami su pelningumu susiję rodikliai, ir ką jie apibudina, kodėlįmonės finansinėj analizėje taikytini ne mažiau kaip trys pelningumorodikliai. Kokiomis sąlygomis stabilizuojasi pelningumas, kaip analizuotiir prognozuoti pelningumą ir į kokius strateginius pelningumo veiksmusatkreiptinas kiekvienos įmonės dėmesys. Kaip parengti prognostinę pelno ataskaitą, nes pelno prognozė- taigalimos gauti grynosios pajamos, esant tam tikriems ištekliams. Jeiprognozėse numatomas pelnas verslininko netenkina, jis gali numatytipapildomus išteklius. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti,kad ši veikla būtų nenuostolinga. Net tada, kai greta maksimalaus pelnosiekimo įmonė kelia sau kitus tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas, negujoms uždirbti reikia sąnaudų. Šiuo metu Lietuvoje nuolat keliamas įmoniųišgyvenimo klausias. Konkrečiai nustatytina, kiek įmonė turi būtinaiparduoti prekių (paslaugų), kad jos veikla būtų nenuostolinga. Tada padedaapskaičiavimas pelningumo lūžio taško. Taip pat pateiktas įmonių pelno mokestis. Darbe pateiktos 5 lentelės: įmonių pelno rodikliai, ataskaitiniolaikotarpio pelno paskirstymas, pelningumo rodikliai, išlaidųklasifikavimas, įmonės pelningumo lūžio analizė. 1. Įmonės pelnasĮmonės pelnas- tai vienas pagrindinių jos gamybos veiklos rodiklių.Jis rodo įmonės gamybos ekonominį efektyvumą. Pelno didinimas- vienas išpagrindinių įmonių, dirbančių rinkos ekonomikos sąlygomis, uždavinių. Pelnas- tai finansinė nauda, gaunama pajamų ir joms užsidirbtipadarytų sąnaudų skirtumas, pajamų perviršis. Įmonės, kurių pajamos už parduotą produkciją viršija gamybos išlaidas(savikaina), vadinamos pelningomis, arba rentabiliomis. Priešingu atvejuįmonės yra nuostolingos (nerentabilios, nepelningos). Pelnas – vienas išpagrindinių finansinių rodiklių ir pagrindinis įmonės veiklos įvertinimas.Ekonomikos teorijos disciplinose dažniausiai aptariamos dvi pelno rūšys:buhalterinis ir ekonominis. Įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių išlaidųskirtumas vadinamas buhalteriniu (apskaitiniu) pelnu, o bendrųjų įplaukų irekonominių išlaidų skirtumas- ekonominiu pelnu. Buhalterinis išlaidos yrarealiosios verslo įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darboužmokesčiui, medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms. Ekonominės išlaidos skiraisi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad įpirmųjų sudėtį dar yra įtraukiamos ir prarastos alternatyvios pajamos(prarasta nauda, prarastas šansas), kurias verslininkai gautų palūkanomisarba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas jis gautųarba palūkanomis, įdėjęs pinigus į banką, ar paskolinęs kitiems, jeikapitalą būtų panaudojęs ne savo verslui, arba kaip atlyginimą už darbą,pasisamdęs svetimoje įmonėje atlikti tas pačias pareigas. Nagrinėsime buhalterinį pelną. Įmonės balanse paprastai einamojo ir ankstesnio laikotarpionepaskirstytas pelnas. Tačiau finansinių ataskaitų vartotojai nori daugiauinformacijos. Todėl yra sudaromos pelno (nuostolio) ataskaitos. Ataskaitosesmulkiai parodoma, kaip buvo gautas grynasis pelnas. Kadangi pelnas įmoneiyra labai svarbus rodiklis, ypač vertinant galutinius jos veiklosrezultatus, kai įmonės savininkams reikia dalytis naudą, atskira pelnoataskaita yra viena iš pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų. Pelnasrodomas balanse, yra suma, kurią įmonė skolinga savininkams. Pelno optimizavimu yra suinteresuotos visos gamybinės įmonės, kuriosLietuvoje turi bendrą pavadinimą: “pelno siekiančios įmonės”. Tačiau į pelno optimizavimą nereikėtų žiūrėti labai kategoriškai.Būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) maksimalaus pelno siekimas gali nuvesti į nepagrįstai rizikingus valdymo sprendimus; 2) sprendimas tik pagal būsimą finansinę naudą dažnai nesuderinamas su kvalifikuotų darbuotojų praradimu, vienadieniu taupymu ateities sąskaita (pvz., pažangių, bet brangių technologijų taikymo delsimu ir pan.). Pelno rūšys Pagrindinės pelno rūšys: a) Buhalterinis pelnas- įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių išlaidų skirtumas. Buhalterinės išlaidos yra realios verslo įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo užmokesčiui, medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms ir t.t. Tokio tipo išlaidos vadinamos eksplicitinėmis arba aiškiomis. Jos įrašomos į buhalterinę knygą, todėl vadinamos buhalterinėmis išlaidomis. b) Ekonominis (grynasis ) pelnas – bendrųjų pajamų ir ekonominių išlaidų skirtumas, arba pelnas, didesnis už normalųjį pelną. Ekonominės išlaidos skiriasi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad
į pirmųjų sudėti dar yra įtraukiamos ir prarastos alternatyvios pajamos, kurias verslininkas gautų palūkanomis arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas jis gautų arba palūkanomis, įdėjus pinigus į banką, ar paskolinęs kitiems, jei kapitalą būtų panaudojęs ne savo verslui, arba kaip atlyginimą už darbą, pasisamdęs svetimoje įmonėje atlikti tas pačias funkcijas. c) Netikėtas pelnas – pelno padidėjimas dėl netikėto rinkos … sąlygų pasikeitimo. d) Nepaskirstytas (akumuliuotas) pelnas – įmonių pelno dalis, kurios ji nepaskirsto akcininkams, o pasilieka sau (įmonei plėsti arba modernizuotu). e) Normalusis pelnas – teorinio pelno, gaunamo tobulos konkurencijos sąlygomis, apibrėžimas. Jis būtinas, kad kiekvienas papildomas subjektas tęstų gamybą, kiekybiškai apima implicitines išlaidas. f) Nulinis pelnas – ekonominė situacija, kai produkto pardavimo kaina lygi vidutinėms išlaidoms. g) Pelnas produkcijos vienetui – grynojo pelno ir produkcijos kiekio santykis h) Ribinis pelnas – pelno pasikeitimas padidinus gamybos kiekį vienu vienetu.1.1 Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema
Lietuvoje , kaip daugelyje kitų pasaulio šalių, pelnas yraskaičiuojamas pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą, atskirai parodantkiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Skiriamos dvi veiklossritys: įprastinė ir neįprastinė. Įprastinė veikla apima tą veiklą, kuriapaprastai užsiima įmonė: a) gamyba ,paslaugų suteikimas, pardavimas (perpardavimas). b) kita veikla. Šios veiklos pajamos yra gaunamos kaip nuoma ir kitos pajamos iš ilgalaikio turto, komisiniai, pajamos iš kitų šaltinių. Kitos veiklos sąnaudoms apskaitoje priskiriamos turto perleidimo, taip pat veiklos mokesčiai (Lietuvoje- tai mokesčiai už gamtos išteklius, nekilnojamą turtą, žemės nuoma, muitai), turto draudimas c) finansinė ir investicinė veikla. Šios veiklos pajamos – palūkanos, baudos, delspinigiai iš pirkėjų, diskontai, nuolaidos, kapitalo subsidijos, ir pan. d) Neįprastinės veiklos esmę nusako ir šios veiklos pavadinimas: ši veikla yra neįprasta, retai pasitaiko, o jos rezultatai iš esmės nepriklauso nuo įmonės valdytojų valios. Net ir gautas pelnas arba patirti nuostoliai dėl šios veiklos turi savo pavadinimus: 1) pagautė (Gain); 2) netekimai (Loss ); Pvz:, pagautė- grynosios pajamos anksčiau susigrąžinus skolas,netekimai – nuostoliai dėl nelaimintų atsitikimų, turto nusavinimo ir pan. Pardavimų ir paslaugų bendros apimties ir prekių bei atliktų darbųsavikainos skirtumas parodo bendrąjį pelną. Toks veiklos suskirstymas matomas ir Lietuvoje taikomo pelno(nuostolio ) ataskaitoje. Lietuvos atskaitomybėje atskirai parodomos dvi veiklos sąnaudų grupės: 1) Pardavimų (paslaugų, skelbimų, reklamos ir kitos marketingo sąnaudos); 2) Bendrosios ir administracinės (nuoma, eksploatacija, audito, pašto išlaidos, vadovaujančio personalo išlaikymas, veiklos mokesčiai, turto draudimas ir pan. Sumažinę bendrąjį pelną veiklos sąnaudomis, nustatome veiklos pelną.. Įprastinės veiklos pelną sudaro veiklos pelnas kartu su kitos veiklosir finansinės veiklos pelnu. Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą tai įprastinės veiklospelnas, padidintas pagaute ir sumažintas netekimais. Atskaičiavus pelnomokestį, lieka grynasis pelnas paskirstymui. Lietuvoje yra gana detalios pelno paskirstymo ataskaitos sudarymas. Šiforma labai akivaizdžiai parodo įmonės balanso, kuriame pateikiamasnepaskirstytas pelnas ataskaitinių metų pabaigoje, ir pelno ataskaitos,kurioje parodomas gautas per visus metus pelnas, ryšį. Paskirstytinas pelnas – tai paskirstytino pelno ataskaitiniolaikotarpio pabaigoje, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų išrezervų algebrinė suma. Jei bendra suma neigiama, įmonė neturi kąskirstyti, jei teigiama, pelno paskirstymą nulemia: a) įmonės statutas b) tam tikri įstatymai ir nutarimai, reglamentuojantys šį procesą c) akcininkų susirinkimo sprendimai. Pvz., Įmonės pelno rodikliai (J.Žvinklys, E.Vabalas,2001, p.153) 1 lentelė|Straipsniai … |Suma, Lt ||Įplaukos (pajamos) už parduotas prekes (apyvarta) |200000 ||Parduotų prekių savikaina |110000 ||(atimama) | ||Bendrasis pelnas |90000 ||Veiklos sąnaudos: | ||Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos |20000 ||(atimama) |40000 ||Bendrosios ir administracinės sąnaudos | ||(atimama) | ||Veiklos pelnas |30000 ||Kita veikla: | ||Kitos pajamos |10000 ||Finansinė ir investicinė veikla: | ||Pajamos iš investicijų |5000 ||Palūkanų sąnaudos |6000 ||(atimama) | ||Įprastos veiklos pelnas |39000 ||Pagautė (ypatingasis pelnas) |1000 ||Netekimai (ypatingieji mpraradimai) |500 ||(atimama) | ||Pelnas prieš apmokestinimą |39500 ||Pelno mokestis |11455 ||Grynasis ataskaitinių metų pelnas, numatytas paskirstyti |28045 ||Dividendai |13000 ||(atimama) | ||Nepaskirstytasis metinis pelnas |15045 |
Lentelėje matome, kad įmonės pelnas turi daug rodiklių (pavidalų).Galutinį įmonės veiklos rezultatą rodo grynasis pelnas. Visą grynąjį pelnągali pasiskirstyti savininkai, tačiau nemažai jo dažnai paliekama įmoneiplėsti ir tobulinti.
1.2 Pelno paskirstymas
Panagrinėsime, kaip paskirstomas planinis ir faktinis pelnas.Skirstant tiek planinį, tiek faktinį pelną, pirmiausiai iš balansinio pelnoturi būti atskaitomas įmonės žinioje paliekamas ir pagal tikslinę paskirtįnaudojamas pelnas. Atskaičius iš įmonės balansinio pelno tikslinėspaskirties pelną, padengiami privalomieji mokėjimai. Planinis pelnas skirstomas tokia tvarka. Pirmiausiai sumokamibiudžetui mokesčiai už pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas,fiksuotieji (rentiniai) mokėjimai ir priskaitytosios palūkanos užnaudojimąsi banko kreditu. Po to pelnas skiriamas sudaryti ekonominioskatinimo fondams, iš likusios planinio pelno dalies padengiami kreditai,suteikti centralizuotiems kapitaliniams įdėjimams, taip pat kreditai, duotipadengti išlaidoms vartojamų prekių gamybai padidinti. Dalis pelno skiriamafinansuoti savų apyvartinių lėšų padidėjimui, dalis pelno pervedamaaukštesniajai organizacijai ir nustatyta tvarka naudojama kitiems tikslams.Likęs pelno likutis įnešamas į biudžetą. Viršplaninis pelnas pirmiausiai panaudojamas mokesčiams užpagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas ir fiksuotiems(rentiniams) mokėjimams į biudžetą, taip pat palūkanoms už banko kreditąsumokėti. Viršplaninio pelno lėšomis padengiamas dėl įmonės kaltėssusidaręs savų apyvartinių lėšų trūkumas, taip pat grąžinamos banko
paskolos, gautos laikinam savų apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Dalisviršplaninio pelno skiriama finansinės paramos rezervui sudaryti. Kitokia tvarka skirstomas įmonės faktinis pelnas, kai pelno planasneįvykdomas. Pirmiausiai sumokami biudžetui mokesčiai už gamybinius fondusir apyvartines lėšas, fiksuoti (rentiniai) mokėjimai ir p…alūkanos už bankokreditą. Po to daromi atskaitymai į visus ekonominio skatinimo fondus.Likusi pelno dalis paskirstoma kitoms planinėms įmonės išlaidoms irlaisvajam pelno likučiui, įneštinam į biudžetą tokiomis proporcijomis,kurios nustatytos įmonės finansiniame plane. Teisingas pelno paskirstymas yra aktualus ne tik įmonei, bet irbiudžetui, nes kaip minėjom, ne maža pelno dalis mokesčio už fondus,fiksuotųjų (rentinių) mokėjimų ir pelno laisvojo likučio pavidalu sumokamaį biudžetą. Pelno paskirstymas bus sėkmingas tada, kai lėšų, skirtų materialiniamskatinimui, bus pakankamai ir kai jos skatins įmonės darbuotojus gerintigamybos rezultatus. Pelno paskirstymą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Čialabai dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas dividendams, nors Lietuvojeneturėtų dažnai to būti. Prasiskolinusios arba mažai pelningos įmonėsturėtų atidžiau nagrinėti savo balansą, kuriame akivaizdžiai matomasdetalus turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo komponentų skaitmeninisįvardijimas konkrečiai datai. Palikta verslui plėsti pelno suma vadinama nepaskirstytuoju pelnu.Nepaskirstytasis vienais metais pelnas (ar nuostolis) gali būt paskirstytaskitais. Sudarydami Pelno (nuostolio) ataskaitą jį ir parodome. Prieš taipateiktoje lentelėje buvo daroma prielaida, kad nepaskirstyto rezultato-pelno (nuostolio) ataskaitinio laikotarpio pradžioje visai nebuvo. Be to,parodyti įvairius pelno rodiklius, lentelėje sujungtos dvi ataskaitos:1)Pelno (nuostolio) ataskaitą; 2) Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą;Pelno (nuostolio) ataskaita paprastai baigiasi įmonės grynojo (pelno ikipaskirstymo) apskaičiavimu (2 lentelė J. Žvinklys, E. Vabalas, 2001 m. p.154)2 lentelė Ataskaitinio laikotarpio pelno paskirstymas| |Ataskaitiniai metai |Ankstesni metai ||Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |20000 |16000 ||(nuostolis) | | ||Ataskaitinio laikotarpio pradžioje | | ||Ataskaitinių metų pelnas |28045 |14000 ||Paskirstytinas pelnas |48045 |30000 ||Dividendai (atimama) |13000 |10000 ||Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |35045 |20000 ||(nuostolis) | | ||Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje | | |
Taigi matome, kad pelno paskirstymas yra susijęs su atitinkamopraėjusio laikotarpio nepaskirstyto rezultato- pelno žinojimu. Greta dividendų, iš paskirstytino pelno rodiklio sumos gali būtiatimamos ir kitiems tikslams skirtos sumos: išmokos vadovams, kurios, kaipir dividendai reiškia pinigų išėmimą iš verslo, pervedimai į rezervus, jeipastarųjų nepakanka (įstatymuose numatyto dydžio). 2 lentelėje aptarti pelno rodikliai (bendrasis, veiklos,apmokestinamasis, grynasis, nepaskirstytasis) turi skirtingą ekonominęprasmę ir yra vartojami skirtingiems vertinimams. Sprendžiant apie įmonėskapitalo pelningumą, reikia remtis apmokestinamuoju ir grynuoju pelnais.Veiklos pelno nesutapimas su apmokestinamuoju rodo, kad įmonė gauna pelnąne tik iš pagrindinės (tipinės) veiklos, kuri gali būt produkcijos gamyba,pardavimas ar paslaugų teikimas, bet ir iš kitos (netipiškos jai) veiklosbei iš finansinės ar investicinės veiklos…. 2.Pelno analizės apžvalgaAnalizuojant pelną keliami šie uždaviniai: – nustatyti pelno užduočių (jei jos yra) pagrįstumą ir jų ryšį su kitų užduočių rodikliais; – įvertinti pelno užduočių įvykdymą, pelno dinamiką ir sudėtį; – įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius; – numatyti neigiamų veiksnių pašalinimo galimybes bei būdus. Pelno analizė turėtų būti atliekama ne tik visos įmonės mastu, bet jospadalinių lygyje, turi būt tvarkoma padalinių pajamų ir išlaidų apskaita,kad galėtumėm gauti informaciją apie jų pelną. Pelnas, kaip ir kitifinansiniai rodikliai, analizuotinas taikant jo ataskaitose pateikiamusdydžius. Skiriamos šios pagrindinės pelno analizės kryptys; 1. Pelno analizės vertikalioji ir horizontalioji analizės Horizontali pelno analizė- tai jo ataskaitose parodomų tų pačiųrodiklių apimties pasikeitimas, įvertintas kaip absoliutus nukrypimas arbaprocentinis dydis (lyginant su prognozėmis, planais, ankstesnių metųduomenimis ir pan.). Tačiau nukrypimai patys savaime neatskleidžiapasikeitimų priežasčių, todėl naudotini ir kiti analizės metodai. Tendencijoms nustatyti taikytina horizontalios analizės atmaina-trendo analizė. Trendo analizė padeda įvertinti ilgalaikę pelno dinamikąlyginant ją su giminingos įmonės, šakos analogiška dinamika arba su kitaisrodikliais, pvz., pardavimų ar sąnaudų kaita. Atliekant vertikalią analizę, kiekvienas ataskaitos rodiklislygintinas su kitu pasirinktuoju baziniu, pvz., pardavimų apimtimi,nepaskirstytu pelnu ir pan. 2. Bendro pelno veiksnių analizė. 3. Pelno segmentinė analizė: a) pagal teritorinius padalinius; b) pagal gamybos padalinius; c) pagal gaminius; d) pagal ūkinės veiklos sritis. 1. Prognozuojamo pelno analizė. 2. Pridėtosios vertės analizė. Prieš pradedant nagrinėti pelno veiksnius, tiriama pelno sudėtis.Nustatomas pelnas, gautas iš įprastinės veiklos. Gamybinio pobūdžio įmonėsdidžiausią įprastinės veiklos pelną gauna iš produkcijos realizavimo, ofinansinės organizacijos, investicinės bendrovės- iš finansinės irinvesticinės veiklos. Kitą pelno dalį sudaro pelnas arba nuostolis iš ypatingos veiklos,t.y. iš ūkinių operacijų, kurios aiškiai skiriasi nuo įmonės įprastinėsveiklos. Be to svarbu išsiaiškinti įmonės pelno šaltinius ir įvertinti veiklossritis, kurios mažiausiai pelningos ar net nuostolingos. Reikia detalizuoti analizę pagal įmonės grynąjį pelną formuojančiusveiksnius. Verslininkas turėtų žinoti ne tik lengvai pasiekiamus pelnogavimo būdus, bet ir paanalizuoti savo grynoji pelno formavimą bei jodidinimo veiksnius. Grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksnių analizei taikytinaschema, pateikta 1 paveiksle.
1 paveikslas
Grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksniai
Ši schema yra supaprastinta. Įvairių verslo vienetų atskiri pelno
didinimo veiksniai gali labai skirtis. Tačiau, jei tokie veiksniai, kaippasenusių technologijų keitimas pažangesnėmis, akivaizdūs dar neatlikusvisapusiškos analizės, tai to negalima pasakyti apie veiklos sąnaudas,teisėtą pelno mokesčių bazės sumažinimą. Kadangi svarbiausią įprastinės veiklos pelno dalį sudaro bendrasispelnas (pardavimų pajamos minus savikaina), todėl jo veiksnių analizeiskiriama daugiausia dėmesio. Veiklos pelnas apskaičiuojamas kaip bendrojopelno ir veiklos sąnaudų skirtumas, todėl jis labiau priklauso nuopridėtinių išlaidų, kurios analizuojamos nagrinėjant visos įmonės išlaidas.2.1 Išoriniai veiksniai, darantys įtaką pelnui
Pelnui įtaką daro vidaus ir išorės veiksniai. Vidaus veiksniai susijęsu įmonės vidaus veikla, jos turimais ištekliais bei jų panaudojimu. Išorėsveiksniai yra labiau makroekonominio pobūdžio, susiję su politiniais,teisiniais, kultūriniais, demografiniais, techniniais, ekonominia…isprocesais. Įmonės pelną veikia ūkinė politika, vietinės veiklos sąlygos. Rinkos ekonominėmis sąlygomis didelę įtaką pelnui daro pasiūlos irpaklausos veiksniai. Todėl analizuojant įmonės pelną pirmiausiai reikiatirti produkcijos paklausą: – analizuoti produkcijos pardavimo lygį nagrinėjamu laikotarpiu; – nustatyti pardavimo dinamiką esamu ir praėjusiu laikotarpiu, taip pat prognozuoti jos apimtį ateičiai; – apibūdinti paklausą veikiančius veiksnius bei numatyti jų įtaką ateityje; – ištirti tų veiksnių įtaką produkcijos paklausos struktūrai, dinamikai, dydžiui. Tokis analizė atliekama norint nustatyti paklausos poveikį produkcijoskainoms tai gi ir pelnui. Prekių pasiūlos analizė apima: – savo šalyje pagamintos atitinkamos produkcijos pasiūlos šaltinių ir jos struktūros tyrimą; – eksporto bei importo apimties ir asortimento tyrimą; – savo produkcijos kokybės palyginimą su savo šalies ir importo atitinkamomis prekėmis; – produkcijos atnaujinimo šalyje ir užsienyje analizę; – naujų gaminių galimybes patekti į rinką. Pasiūlos analizės tikslas- nustatyti jos poveikį įmonės gamybiniampajėgumui, taip pat numatyti jos pokyčius rinkoje, kurie turės įtakosgaliausiai ir įmonės pelnui.
2.2 Vidaus veiksniai, nulementys įmonės pelną
Įprastinės veiklos pelną apskaičiuojame iš bendrojo pelno atėmusveiklos sąnaudas, pridėję kitos veiklos pelną bei finansinės irinvesticinės veiklos pelną. Svarbiausią įprastinės veiklos pelno dalįsudaro bendrasis pelnas. Jis apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmusparduotų prekių ir atliktų darbų savikainą. Todėl bendrojo pelno dydžiuituri įtakos: – pardavimo apimtis natūrine išraiška; – pardavimų kainos; – parduotų prekių savikaina; – produkcijos struktūra bei asortimentas. 1. Tarp bendrojo pelno ir natūrinės pardavimų apimties yra tiesioginisryšys: didėjant parduotos produkcijos apimčiai (jeigu ji pelninga) irnesikeičiant kitiems veiksniams, pelnas didės, ir atvirkščiai: jeigu mažėsparduotų prekių kiekis, tai mažės ir pelnas. Skaičiuojamas: [pic] kur: K- pardavimo pajamų padidėjimo koeficientas; [pic]-faktiškai parduotas i- tojo produkto kiekis ataskaitiniulaikotarpiu, vnt; [pic]-numatytas parduoti i-tojo produkto kiekis baziniu laikotarpiu,vnt; [pic]- i-tojo produkto bazinė kaina, Lt/vnt.
2. Parduotos produkcijos kainos taip pat veikia pelno dydį. Jeiguprekės parduodamos didesnėmis kainomis nei planuota ar palyginti supraėjusiu laikotarpiu, tai pelnas didės ir atvirkščiai. Parduotų prekių kainų pasikeitimo įtaka įmonės pelnui: [pic] kur: [pic]- pelno pasikeitimas dėl parduotų prekių ataskaitiniulaikotarpiu; [pic]- įmonės pajamos iš pardavimų atskaitiniu laikotarpiu; [pic]- bazinės pajamos iš pardavimų, perskaičiuotos pagal faktiškąrealizaciją (bazinėmis kainomis)
3. Tarp parduotų prekių savikainos ir pelno yra atvirkštinėpriklausomybė. Didėjant produkcijos savikainai, pelnas sumažėja, osavikainai mažėjant, pelnas didėja. Parduotų prekių savikainos pasikeitimo įtaka įmonės pelnui: [pic] kur: [pic]- pelno pasikeitimas, pasikeitus parduotų prekių savikainai; [pic]- i-tojo parduoto produkto faktiška savikaina; [pic]- i-tojo produkto bazinė savikaina.
4. Produkcijos struktūros ir asortimento veiksnio tiesiogiai iš pelnoskaičiavimų nematyti. Jeigu gaminama ir parduodama produkcija yra nevienodopelningumo, tai, padidėjus pelningesnės produkcijos lyginamajam svoriui,pelnas padidės. Ir atvirkščiai: padidėjus mažiau pelningos arbanuostolingos produkcijos lyginamajam svoriui, pelnas sumažės. Produkcijos struktūros ir asortimento pasikeitimo įtaka pelnui: [pic][pic] … kur: [pic]-įmonės pelnas pasikeitus produkcijos struktūrai ir asortimentui; [pic]- i-tojo produkto bazinė savikaina. Toliau skaičiuojamas įmonės pelno pokytis, pasikeitus parduotų prekiųstruktūrai ir asortimentui: [pic] kur: [pic] – įmonės pelno pokytis, pasikeitus parduotų prekių struktūrai ir asortimentui; [pic]- įmonės pelno absoliutus dydis, pasikeitus parduotų prekių struktūrai ir asortimentui; [pic]- [pic]įmonės pelnas, pasikeitus parduotų prekių kiekiui, t.y. pirmam jo veiksniui. Pelnas yra svarbus įmonės veiklos rodiklis. Akcininkai investuojalėšas į verslą, nes tikisi, kad jis bus pelningas. Pelno reikia ir įmonei(ne tik akcininkams), jos veiklos plėtojimui ir tobulinimui. Tačiauabsoliutus pelno rodiklis nepakankami atspindi įmonės veiklos efektyvumą.Paprastas pavyzdys: dvi įmonės gaudamos vienodą pelną, gali dirbtinevienodai efektyviai. Todėl, norint nustatyti įmonės veiklos efektyvumą,reikia apskaičiuoti pelningumo rodiklius. 3.PelningumasPelningumo sąvoka suprantama kaip pelno marža, pardavimų pelningumas,tai grynojo pelno ir pardavimo vertės santykis. Jis nustato, kiek pelnogaunama kiekvienam piniginiam pardavimo vienetui, parodo, ar pelningaparduoti prekes. Pelningumas – įmonės turto, kapitalo, aktyvo, finansavimo šaltiniopanaudojimo efektyvumo rodiklis. Dažniausiai skaičiuojami šie su pelningumususiję rodikliai: 1) Įmonės pardavimų pelningumas- pelno ir pardavimų kiekio
santykis, apibūdinantis veiklos rentabilumą. 2) Vidinė pelningumo norma – pelno, gauto ataskaitiniais metais, ir balansinės turto vertės, gautos atskaičiavus nusidėvėjimą (amortizaciją), santykis. 3) Pelno ir nuosavo kapitalo santykis – rodiklis, apibūdinantis nuosavų finansavimo šaltinių naudojimo efektyvumą. 4) Pardavimų kiekio ir apyvartinių lėšų santykis – rodiklis, apibūdinantis apyvartinių lėšų cirkuliacijos efektyvumą. 5) Pardavimų kiekio ir ilgalaikio turto vertės, gautos atskaičiavus nusidėvėjimą (amortizaciją), santykis – rodiklis, apibūdinantis ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą. 6) Ilgalaikio turto pelningumas – pelno ir ilgalaikio turto vertės, gautos atskaičiavus nusidėvėjimą (amortizaciją), santykis, apibūdinantis ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą. 7) Parduotos produkcijos savikainos ir pardavimo kiekio santykis – rodiklis, apibūdinantis produkcijos gamybos savikainą (jo didėjimas rodo pelningumo mažėjimą). Pelningumo analizės atraminis taškas yra grynasis pelnas. Tenka,pripažinti, kad Lietuvoje dėl dar nepakankamai sustyguoto rinkosreguliavimo, ekonomikos nestabilumo ir kitų veiksnių, labai dažnaisupaprastintai žiūrima į pelno didinimo šaltinius. Nori daug pelno, sugebėkmonopolizuoti rinką ir priversti vartotoją permokėti. Tačiau negalimapamiršt, kad rinkos reguliavimo svertai tobulinami, vartotojų išrankumasdidėja (patiklumas mažėja), o tai mažina lengvai užsidirbamo pelnogalimybes. Todėl verslininkas turėtų žinoti ne tik lengvai pasiekiamuspelno gavimo būdus, bet ir paanalizuoti savo grynojo pelno fornavimą ir jodidinimo veiksnius. Bendrasis pelningumas stabilizuojasi esant tokioms sąlygoms: 1. silpna konkurencija, neverčianti mažinti kainų; 2. tokia kainų politika, kuri siekia išlaikyti bendrąjį pelną taikant prekybines nuolaidas, leidžiant turėti nuostolių, derantis dėl kainų ir apskritai darant sprendimus, kurie tiesiogiai veikia kainas; 3. esant įvairiam gaminių asortimentui, skirtingų prekių pardavimų individualus pelningumas užtikrina planuotą įmonės bendrąjį pelningumą; 4. individualus gaminių pelningumas, atsižvelgiant į skirtingus pirkėjų sluoksnius, pasiekia planuotą vidutinį įmonės bendrąjį pelningumą; 5. sąnaudos gamybai, įskaitant medžiagas, tiesiogines darbo sąnaudas, kitas gamybos pridėtines išlaidas, atitinka planuotą santykį su gaminių kiekiu; 6. sunaudotų medžiagų savikaina ir atsargos atitinka sąmatą.1. Pelningumo rodikliai
Įmonės pelno ataskaitoje pateikti pelno rodikliai dar nerodo, kokiakaina šios grynosios pajamos gautos, t.y. kiek reikia parduoti gaminiųir/arba atlikt paslaugų ir kiek įdėti lėšų, kad būtų galima užsidirbtipelną. Todėl plačiai taikomi santykiniai pelningumo rodikliai. Svarbiausi yra trys pelningumo rodikliai (arba trys rodikliųvariacijos, jei skaitiklyje imami skirtingi pelno rodikliai: bendraspelnas, veiklos pelnas, pelnas iki apmokestinimo, grynasis pelnas, ir pan.,o vardiklis atitinkamai keičiamas arba paliekamas tas pats). Šie rodikliaiyra tokie: 1. Pardavimų pelningumo rodiklis, arba marža.(Profit Margin- PM ); 2. Turto pelningumo, arba grąžos, rodiklis (Return on Assets- ROA); 3. Akcinio kapitalo (nuosavybės), arba grąžos, rodiklis (Retu…rn on Equity- ROE). Verslininkui įkūrusiam įmonę kartu su užsienio kapitalu, pirmiausiavertėtų įsidėmėt angliškus rodiklių santrupas- PR, ROA ir ROE, nes jos yralabai plačiai taikomos verslo informacijoje. Pelno marža dažnai yra nustatoma bendrojo pelno pagrindu. Dabartinėsapskaitos Lietuvoje sąlygomis ji yra skaičiuojama taip:
P- pelno ataskaita Romėniškas skaičius- ataskaitos straipsnio eilutės nr., kaip parodytaLietuvos finansinės atskaitomybės formose. Šis rodiklis parodo, ar yra pakankamas skirtumas tarp pardavimųbendros apimties, t.y. jų kiekio, kainų ir savikainos, ir ar ne perbrangiai kainuoja produkcijos gamyba ir paslaugos. Bruto pelno maržosdidėjimas rodo teisingą kainų ir konkurencijos politiką, veiksmingąmarketingą, produkcijos gamybos ir pardavimų rezultatyvumo augimą..
Pelningumo rodikliai
|Rodikliai |Formulė |Turinys |Ką rodiklis || | | |apibūdina ||Pelno marža,arba | |Nustato, kiek |Parodo, kiek ||pardavimų |Pelnas |pelno gaunama |pelninga parduoti||pelningumas |Pardavimai |kiekvienam |prekes(paslaugas)|| | |pardavimų | || | |piniginiam | || | |vienetui | ||Turto | |Nustato, kiek |Parodo, kokia ||pelningumas, arba| |pelno gaunama |viso turto dalis ||grąža |Pelnas |kiekvienam viso |susigrąžinama || |Visas turtas |turto piniginiam |pelno pavidalu, || | |vienetui |t.y. apibūdina || | | |įmonės sugebėjimą|| | | |pelningai naudoti|| | | |turtą ||Akcinio kapitalo | |Nustato, kiek |Parodo, kokia ||(nuosavybės | |pelno gaunama |akcinio kapitalo ||pelningumas arba | |kiekvienam |dalis ||grąža) |Pelnas |akcinio kapitalo |susigrąžinama || |Akcinis kapitalas|piniginiam |pelno || |(nuosavybė) |vienetui |pavidalu,t.y. || | | |apibūdina įmonės || | | |sugebėjimą || | | |pelningai naudoti|| | | |akcininkų || | | |nuosavybę. |
Grynasis pelningumas, arba neto pelno marža nustatomas panašiai kaipbendrasis. Tačiau ekonominėje literatūroje yra sutinkami du šio rodiklioskaitiklio variantai, kurie dabartinės Lietuvos sąlygomis išreikštini taip:|1.|Ataskaitinių metų pelnas prieš || |apmokestinimą (P-XI) || |Pardavimai ir paslaugos (P-I) |
|2.|Grynasis ataskaitinių metų pelnas || |paskirstymui (P-XIII) || |Pardavimai ir paslaugos (P-I ) |
Abu šie rodikliai, lyginant juos su bruto pelno marža, yravisapusiški, t.y. parodo įmonės visos veiklos: gamybinės, komercinės,finansinės, kitos įprastinės veiklos, taip pat neįprastinės veiklosrezultatyvumą. Tačiau, jei pirmasis apibūdina veiklos rezultatyvumą nikimokesčių atskaitymo, tai antrasis rodo galutinį visos gamybos, pardavimų irkitos veiklos rezultatyvumą. Todėl, jei širmieji įvardyti pardavimųpelningumo rodikliai yra vadintini tarpiniais , tai paskutinysis-galutiniu. Tarpiniai rodikliai padeda verslininkui kontroliuoti tarpinesišlaidas ir sąnaudas… pagal jų susidarymo etapus, o pardavimų grynojopelningumo rodiklis (Lietuvoje nustatytinas grynojo ataskaitinio metų pelnopaskirstymo pagrindu) padeda apibendrintai vertinti visos įmonės veiklosgalutinį rezultatyvumą, lyginti jį su giminingų įmonių pardavimųrezultatyvumu, pateikti jį, kaip vieną iš svarbiausių finansinių rodikliųilgalaikėms paskoloms gauti ir atsargoms nusipirkti kreditan. Turto pelningumas, paprastai skaičiuojamas kaip grynojo pelno ir turto
santykis. Šis rodiklis geriausiai atspindi visų įmonėje naudojamų ištekliųefektyvumą. Tačiau jam apskaičiuoti gali būti panaudotas ir pelnas ikipalūkanų bei mokesčių sumokėjimo (o ne vien grynasis pelnas, t.y. pelnas,sumokėjus mokesčius į valstybės biudžetą). Turto pelningumo rodiklis pradėtas taikyti vertinant naujų statybųtikslingumą. Vadovaujantis šiuo rodikliu, kapitalas buvo skiriamas gamintitoms prekėms ir plėsti toms įmonėms, kurių didesnis turto pelningumas.Pelningumo rodiklyje imama likutinė turto vertė, t.y. atsižvelgiama į turtonusidėvėjimą, vėliau turto pelningumo formulė buvo suskaidyta į dvi dalis:pardavimų pelningumą ir prekių atsargų apyvartumą: TP = [pic] Kur: TP- turto pelningumas; PA-pardavimų apimtis; A- prekių atsargos; P- pelnas. Tačiau pelningumo rodikliai turi ir trūkumų. Pagrindinis trūkumas tas,kad jiems apskaičiuoti naudojamas (skaitiklyje) pelnas. Galima situacija,kai įmonė gauna pelno, bet negali gauti pakankamai įplaukų už parduotąprodukciją. Ir dėl tos priežasties gali sutrikti finansiniai atsiskaitymaisu ūkiniais partneriais ir pablogėti jos finansinė būklė. Šį rodiklį priimtina lyginti su palūkanų normomis, ir jei turtopelningumas mažesnis už palūkanas, susirūpinti rezultatyvesniu turtovaldymu, išsiaiškinti, kokie veiksniai lėmė nepatenkinamą turto pelningumolygį. Analizuojamą pelningumą reikia išskaidyti į atskirus veiksnius,darančius įtaką jo pasikeitimui. Kodėl? Nes dažnai iš bendro pelningumolygio arba stabilios būklės galima susidaryti klaidingą įspūdį apie įmonėsturto pelningumą. Tačiau, išskaidžius turto pelningumo lygį į atskirusveiksnius, išryškėja įmonės pastangos išlaikyti norimą turto pelningumolygį arba atskleisti neigiamus turto pelningumo veiksnius. Akcinio kapitalo (nuosavybės) grąža rodo, ar yra pakankamas akcininkųnuosavybės uždirbtas pelnas, ar nevertėjo geriau parinkti kitos investavimosrities, kuri duotų palyginti daugiau grynųjų pajamų. Lietuvos apskaitossąlygomis nuosavybės grąžos rodiklis yra nustatomas taip:|Grynasis ataskaitinių metų pelnas ||paskirstymui (P-XIII) ||Kapitalas ir rezervai (B-A), t.y. savininkų ||nuosavybė |Kapitalas- tai įmonės įstatuose nurodytas ir savininkų įdėtas arbaįdėtinas jau pareikalautas įnešti turtas, reikalingas įmonei funkcionuoti. Rezervai- tai visi įstatyme numatyti, taip pat pačios įmonės savininkųnuožiūra suformuoti rezervai iš pelno.
Šį rodiklį plačiai taiko akcininkai (savininkai), lygindami gaunamąpelną su grąža, gautina iš kitų potencialių lėšų investavimo formų. Tokslyginimas padeda išsiaiškinti, ar buvo verta investuoti, ar įdėtos lėšosatsipirks greitai, normaliai ar nepateisinamai ne greitai. Pateikti pelningumo rodikliai yra plačiausiai taikomi. Tačiau, kaipjau buvo minėta, galimos įvairios šių rodiklių variacijos. Jos dažnai duodapalyginti siauresnį, bet kryptingesnį galutinių finansinių rodikliųįvertinimą. Daug specialistų tvirtina, kad turto ir nuosavybės pelningumorodikliuose turtas ir nuosavybė imtini ne tam tikrai datai, bet kaip šiųrodiklių metinis vidurkis. Šis tvirtinimas yra teisingas ta prasme, kadįmonė gali visai nebeužsidirbti pelno iš metų pabaigoje įsigyto turto, norsšis turtas jau patenka į apskaitomąjį pelno rodiklyje. Tačiau turtovidurkio nustatymas reikalauja papildomų skaičiavimų (geriausia iškiekvieną ketvirt…į fiksuojamų dydžių), o finansinė analizė atliktinapasitelkus metinius atskaitinius finansinius rodiklius. Kitaip tariant,praktiškiau ir lengviau naudotis balanse pateikiamais turto ir nuosavybėsdydžiais tam tikrai datai. Pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai yra universalūs.Papildydami vienas kitą, jie padeda verslininkui: 1. atlikti finansinę analizę; 2. pagrįsti verslo strategiją; 3. parengti verslo prognozes ir planus. Tačiau, nepaisant tradicinių, Lietuvoje, verslo praktikoje vis dažniaunaudojami ir kiti galutinius finansinius rezultatus neapibendrinantysrodikliai, pvz., grynieji pinigų srautai jau plačiai taikomi finansamsvaldyti.
3.2 Pelningumo rodiklių analizė
Pelningumo rodikliai drauge su kitais įmonės finansiniais rodikliaisrodo įmonės finansinį pajėgumą. Tačiau įmonės finansiniai rodikliai patyssavaime dar nieko nepaaiškina ir neįrodo- rodikliai įgauna ekonominę prasmętik lyginant juos su analogiškais praėjusių metų rodikliais, šakos(ekonominės veiklos srities) vidurkiais, kitų įmonių rodikliais. Šiuotikslu atlikta vadinamoji santykių analizė yra tradicinis ne tik įmonėsfinansinės analizės, bet ir viso finansų valdymo mechanizmo įvertinimopagrindas. Pats paprasčiausias santykių analizės pavyzdys, nagrinėjantpelningumą, gali būt 3 lentelė (V.Kvederaitė, 1996 m., p.20). 3 lentelė Pelningumo rodikliai|Rodiklio |Rodiklio apskaičiavimas |N įmonė |Ekonomin||pavadinimas |(remiantis Lietuvos | |ės || |finansine atskaitomybe) | |veiklos || | | |vidurkis||1. Pardavimų | | | ||pelningumas | | | ||(pelno marža)| | | ||a. Bruto |Bendrasis pelnas |[pic] |20% || | | | || |Pardavimai ir paslaugos | | || | | | ||b. Neto |Ataskaitinių metų pelnas |[pic] |8% || |prieš apmokestinimą | | || | | | || |Pardavimai ir paslaugos | | || | | | || |Grynasis ataskaitinių metų |[pic] |6,7% || |pelnas paskirstymui | | || | | | || |Pardavimai ir paslaugos | | || | | | ||2. Turto |Grynasis ataskaitinių metų |[pic] |10% ||pelningumas |pelnas paskirstymui | | || | | | || |Turtas | | || | | | ||3. Akcinio |Grynasis ataskaitinių metų |[pic] |15% ||kapitalo |pelnas paskirstymui | | ||(nuosavybės | | | ||pelningumas) |Kapitalas ir rezervai | | || | | | |
Joje pateikti įmonės N ir ekonominės veiklos srities, kuriai priskirtaši įmonė, svarbiausieji lygintini pelningumo rodikliai. Analogiškai galėtųbūti lyginami N į…monės ataskaitinių metų rodikliai su ankstesnių metųrodikliais arba prognozuojami rodikliai su jų reikšme baziniais metais,tačiau šiais atvejais atsižvelgtina į infliacijos įtaką, kuri turėtų būtipateikiama įmonės metinės finansinės atskaitomybės paaiškinamajame raštearba nustatoma pagal skelbiamą faktinę arba prognozuojamą infliaciją. Iš 3 lentelės duomenų matyti, kad N įmonė sugeba parduoti savoprodukciją pelningiau negu kitos tos pačios ekonominės veiklos įmonės(imant vidutiniškai), t.y. ji įgyvendina arba naudingesnę kainodaros
politiką arba išlaidų produkcijai pagaminti taupymo politiką arba, ir tai,ir tai paėmus kartu. Tačiau pelno marža, arba grynasis pelningumas, N įmonėje yra mažesnis.Vadinasi, veiklos sąnaudos N įmonėje yra palyginti didesnės ir šiojesrityje stiprintina kontrolė ir ieškotinos papildomos galimybės sąnaudomsmažinti. Neto pelno marža, kuri apskaičiuota remiantis pelnu priešapmokestinimą, įmonėje 2% (8%-6%) mažesnė negu ekonominės veiklos srityje,o kai ši marža apskaičiuota remiantis pelnu po apmokestinimo- 1,7% (6,7%-5%). Tai rodo, kad N Įmonė kiekvienam pardavimų piniginiam vienetui gaunasantykinai mažiau grynojo pelno, t.y. pelno paskelbtiems dividendamsišmokėti, rezervams suformuoti ir kitiems poreikiams. Mažesnis atsilikimasnuo ekonominės veiklos vidurkio skaičiuojant grynąjį pardavimų pelningumąjau apmokestinto grynojo pelno pagrindu rodo, kad N įmonė sugeba nors irnežymiai, bet nors iš dalies kompensuoti savo atsilikimą nuo ekonominėsveiklos vidurkio išleisdama santykinai mažiau pelno jo mokesčiui. Tai galibūti palyginti mažesnės apmokestinamo pelno dalies, didesnės reinvestuojamopelno dalies ar pan. Rezultatas, o gal ir „sugebėjimo“ dirbtinai sumažintiapmokestinamą pelną rezultatas. Palyginę N įmonės turto pelningumą su vidutinės ekonominės veiklospelningumu, matoma, kad N įmonė sugeba gauti daugiau pelno iš kiekvienoviso turto lito. Tačiau N įmonės grynasis pardavimų pelningumas, kaip jaubuvo minėta, yra mažesnis negu vidutiniškai tos pačios ekonominės veiklosįmonėse. N įmonės turto pelningumas buvo 2,5% didesnis už analogišką vidutinįrodiklį tos pačios ekonominės veiklos įmonėse, todėl nagrinėjama įmonėsugebėjo tokiu laipsniu viršyti ekonominės veiklos vidutinį apyvartumą, kadšis viršijimas padėjo ne tik kompensuoti 1,7% mažesnę pelno maržą, bet darir leido pralenkti vidutinį turto pelningumą ta pačia ekonomine veiklaužsiimančiuose įmonėse. Akcininkai ir investuotojai yra daugiausia suinteresuoti akciniokapitalo (nuosavybės) pelningumu. Iš lentelės duomenų matyti, kad akciniokapitalo (nuosavybės) pelningumas N įmonėje sudarė 5% daugiau (20-15) neguvidutiniškai, t.y. įmonės akcininkai pelningiau investavo savo kapitaląnegu šakos akcininkai. N įmonės akcininkai gavo daugiau pelno iš kiekvienonuosavo (akcinio) kapitalo lito dėl dviejų veiksnių: 1. didesnės pardavimų sumos kiekvienam turto litui; 2. mažesnės nuosavo kapitalo dalies turte, t.y. santykinai didesnio kreditinio finansavimo. Tačiau, nors santykinai didesnis kreditinis finansavimas ir buvo Nįmonės akcinio kapitalo pelningumo veiksnys, tačiau įmonė gali apeliuoti įjį labai atsargiai, atsižvelgdama į visus pliusus ir visus minusus.Skolinto kapitalo didinimas gali būti tiesiogiai susijęs įmonės mokumas irnet egzistavimas. Galima teigiamai įvertinti tai, kad N įmonėje aukštesnėturto grąža ir santykinai didesnis jo finansavimas iš skolintų lėšų padėjopasiekti aukštesnį nuosavo kapitalo pelningumą negu ta pačia veiklaužsiimančiose įmonėse ir davė persvarą minėtam mažesniam negu šakoje pelnomaržos lygiui. Pravartu žinoti, į kokius pardavimų, turto, nuosavo kapitalopelningumo veiksnius šiandien daugiausiai orientuojamasi. Pelno marža lyginama su šakos vidurkiu orientaciniais tikslais, t.y.norint išsiaiškinti, ar firma vykdo sėkmingą marketingo veiklą, ar ji geraikontroliuoja gamybos ir pardavimų kainas, ar nėra priartėjusi prie… toješakoje pavojingos pelningumo ribos (t.y. ar nepritrūks pelno būtiniemsmokėjimams ir normaliai konkurencinei veiklai). Firma taip pat nuolatrūpinasi pakankamu pardavimo mastu, kad netektų parduoti su nuostoliais. Turto pelningumas priklauso nuo pelno maržos ir pardavimų apyvartumo.Šakose, gaminančiose investicines prekes ,kur dėl ilgos technologiniųprocesų trukmės turtas apsiverčia lėtai, daugiausia dėmesio skiriama pelnomaržos didinimo veiksnių paieškai. Gaminant vartojimo prekes ,pvz., maistopramonėje,- priešingai: dėmesys daugiausiai koncentruojamas į apyvartumą. 4.Prognostinės pelno ataskaitos parengimasŠi ataskaita yra rengtina tokiais etapais: 1. pardavimų prognozės sudarymas; 2. gamybos (paslaugų) plano parengimas; 3. pelno prognostinės ataskaitos sudarymas Įmonės marketingo specialistai, išnagrinėję prekių pardavimo kaitostendencijas per paskutinius 3-5 metus, taip pat naujų prekių pardavimomastų galimybes, [parengia prekių pardavimų natūriniais vienetaisprognozes. Tada, pasitelkę orientacines būsimo laikotarpio kainas, jieapskaičiuoja pardavimų apimtį pinigine išraiška. Daugumoje įmonių tokiosprognozės yra rengiamos ne tik atsižvelgiant į konkrečius gaminius, bet irį vartotojus. Ekspertai atlieka apskaičiavimus, kurie sudaro šaliesekonomikos, ūkio sektorių ir ekonomikos veiklų plėtros prognozes. Marketingo specialistai, išnagrinėję šias prognozes, gali tiksliaunumatyti būsimą įmonės produktų rinką, patikslinti savo vidines pardavimųprognozes. Jas parengus, sudarytinas produkcijos gamybos planas, kuriamenumatoma, kiek reikės pagaminti gaminių, atsižvelgiant į: a) pardavimų prognozes; b) esančias atsargas ir pageidautiną jų kiekį prognozuojamo laikotarpio pabaigoje. Imkime paprastą pavyzdį: Mažoji įmonė specializuojasi naminėsavalynės gamyboje. Prognozuojama, kad per ateinančius metus ji galėsparduoti 1000 porų avalynės. Laikotarpio pradžioje sandėlyje buvo 100 porųavalynės, bet specialistų apskaičiavimais atsargos mažintinos iki 50 porų.Šiuo atveju gamybos prognostinė apimtis nustatytina taip:| |Vnt. ||Pardavimų prognozė |-1000 ||Pageidautinos atsargos laikotarpio |-50 ||pabaigoje | ||Atsargos laikotarpio pradžioje |-100 ||(tikimasi) | ||Pagamintos produkcijos kiekis |-950. |Kitas prognozavimo etapas- prognostinės pelno ataskaitos sudarymas. Išpradžių apskaičiuotinos tiesioginės išlaidos, tokios išlaidos, kuriųapimtis tiesiogiai priklauso nuo prekių kiekio, normų, normatyvų, kainų,
taip pat praėjusio laikotarpio rezultatų. Netiesioginėms išlaidomspaprastai skaičiuojama nuoma, remontas, komandiruočių, reklamos, ryšių,transporto išlaidos, veiklos mokesčiai taip pat palūkanos. Tada apskaičiuojamas apmokestinamas pelnas, t.y. bendrojo veiklospelno ir netiesioginių išlaidų skirtumas Grynasis pelnas nustatomas apskaičiavus pelno mokestį ir atėmus jį išapmokestinamojo pelno. Prognostinė pelno ataskaita rengiama ir įvardytų pardavimų pelningumorodiklių analizės pagrindu. Šie pelno rodikliai apskaičiuotini 3-5praėjusių metų ir išsiaiškintinos jų kaitos tendencijos, lyginant jas suekonominės veiklos, kuriai priskiriama įmonė, vidutiniais dydžiais. Jeiįmonės grynojo pelno marža mažesnė už ekonominės veiklos maržos vidurkį,grynojo pardavimo pelningumo orientyru galėtų būti jau pasiektas ekonominėsveiklos vidurkis. Paėmus šį vidurkį, kaip siektiną prognostinę neto pelnomaržą ir turint įmonės pelno bruto ir neto maržos kaitos tendencijas,tiksliau jų skirtumą, galima apytikriai numatyti ir bruto pelno maržą. Beabejo, atsižvelgtina į marketingo strategiją, leidžiančią prognozuoti tamtikrą maržų skirtumo korekciją. Šis pelningumo prognozavimo būdasplačiausiai naudojamas, sudarant bendras finansų prognozes ir strateginiusplanus. Todėl jis taikytinas kaip verslo plano „pradžių pradžia“ arbatiesiog kaip kitas pelno prognostinės ataskaitos parengimo variantas,lygintinas su ta pačia ataskaita, parengta detaliai apskaičiavus pajamas irišlaidas. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti, kad ši veikla būtųnenuostolinga. Nenuostolingumas (pelningumas) – tai pelno slenkstis, t.y.toks pardavimų mastas, kai pardavimų suma tikslai prilygsta visų parduotųprekių savikainai.1. Pelningu…mo lūžio taškas
Pajamų ir sąnaudų toms pajamoms uždirbti lygybės principas apibūdinapelningumo lūžio tašką. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti,kad ši veikla būtų nenuostolinga. Net tada, kai greta maksimalaus pelnosiekimo įmonė kelia sau tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas, negu jomsuždirbti reikia sąnaudų. Šiuo metu Lietuvoje nuolat keliamas įmoniųišgyvenimo klausimas. Analogiškas uždavinys iškyla ir tada, kai įmonė dar tik pradeda savoveiklą, įsisavina naujas veiklos sritis arba produkciją (paslaugas). Šiuosuždavinius padeda išspręst prognozavimas pagal pelningumo lūžio tašką. Pelningumo lūžis yra toks parduotinų gaminių (paslaugų) skaičiusvienetais arba pinigine išraiška, kuris garantuoja pardavimus, darnegaunant pelno, bet jau negaunant ir nuostolių. Pardavimų apimtissusilygina su sąnaudomis ir iš to gaunamas pelnas yra nulinis. Pelningumolūžis būna tasda, kai pasiekiama lygybė: Bendroji pardavimų apimtis vertine išraiška = Visos išlaidos Pasiekus šį tašką ir pradėjus parduoti daugiau gaminių, bus gaunamaspelnas, mažiau- nuostolis. Taip yra todėl ,kad vienos išlaidos, sąlyginai vadinamoskintamosiomis, tiesiogiai priklauso nuo pagamintų gaminių (paslaugų)skaičiaus, o, kitos, vadinamos sąlyginai pastoviosiomis, nuo skaičiausnepriklauso. Todėl, kuo daugiau bus parduota produkcijos, tuo bus mažesnėpastoviųjų išlaidų dalis, tenkanti kiekvienai prekei ir atvirkščiai. Tarp specialistų dažnai kyla diskusijos dėl išlaidų skirstymo įpastoviąsias ir kintamąsias. Pagal užsienio šalių finansininkų skirstymądar ir į pusiau (iš dalies) kintamąsias konkrečiai parodo 4 lentelėsduomenys (V. Kvederaitė, 1996,p.34,) 4 lentelė Išlaidų klasifikavimas|Pastoviosios |Kintamosios |Pusiau (iš dalies) || | |kintamosios ||Nusidėvėjimas |Žaliavos |Komunalinės paslaugos ||Renta |Gamybinių darbuotojų |Remontas, || |darbo užmokestis |eksploatavimas ir || | |priežiūra ||Valdančiojo personalo |Komisiniai už pardavimą|Elektros energija ||atlyginimai | | |
Toks išlaidų klasifikavimas padeda įmonėms savo nuožiūra,atsižvelgiant į konkrečias išlaidų grupei. Pavyzdžiui, vienų įrengimųpriežiūros išlaidos priklauso nuo jų apkrovimo, o tai leidžia priskirtitokias išlaidas kintamosioms, tuo tarpu kitų- nuo apkrovimo nepriklauso, otai rodo, kad išlaidos priskirtos pastoviųjų išlaidų grupei, elektrosenergijos, skirtos apšvietimui, išlaidos priskirtinos pastoviosioms,gamybos procesams- kintamosioms ir pan. Pelno apimties priklausomybė nuo parduodamų gaminių apimties ir jaitenkančių pastovių ir kintamųjų išlaidų parodyta 5 lentelėje konkrečiupavyzdžiu:
5 lentelė N įmonės pelningumo lūžio analizė1|Pardavimų |Visos |Pastoviosio|Visos |Bendra |Veiklos ||apimtis, |kintamosios|s išlaidos,|išlaidos, |pardavimų |pelnas, ||vnt. |išlaidos, |Lt |Lt |apimtis, Lt|(nuostoliai|| |Lt | | | |) Lt ||0 |0 |60 |60 |0 |-60 ||20 |16 |60 |76 |40 |-36 ||40 |32 |60 |92 |80 |-12 ||50 |40 |60 |100 |100 |0 ||60 |48 |60 |108 |120 |+12 ||80 |64 |60 |124 |160 |+36 ||100 |80 |60 |140 |200 |+60 |
1Ki…ntamosios išlaidos, tenkančios 1 gaminiui (paslaugai), sudaro 0,8 Lt.
Kaip matome, N įmonė, kad dirbtų nenuostolingai, turi parduoti 50gaminių. Ar pakaks įmonei parduoti, pvz., 80 gaminių, priklausys nuo to, argautų 36 Lt. Pelno pakaks mokesčiams ir kitiems fiksuotiems mokėjimamssumokėti ir po to dar liks lėšų gamybos konkurencingumui ir (jei rinka yra)plėtrai palaikyti. Be abejo mažiau rizikinga parduoti daugiau negu 60gaminių ir daugiau gauti pelno. Neverta pradėti naujos gamybos arba teikti paslaugų, be tokiųapskaičiavimų. Pasitaiko atvejų ,kai dėl būsimos rinkos, nepelningų gaminiųnuostolius galima kompensuoti kitų gaminių pelno sąskaita, tačiau reikiaartėti prie pelningumo lūžio ir jį peržengti. Nereikėtų apsiriboti tik pelningumo lūžio prognoze, o reikėtųpapildyti šią prognozę konkrečiais apskaičiavimais, įvertinančiais galimuspajėgumus, kokybės valdymo, sutarčių nuostatų pokyčius ir pan. Ir jųpagrindu numatyti prognostines išlaidas.
4.1.1 Pelningumo lūžio tašką veikiantys veiksniai
Pelningumo lūžio taškui turi įtakos šie pagrindiniai veiksniai: 1. Produkcijos kaina 2. Kintamos išlaidos
3. Pastoviųjų išlaidų pasikeitimas Todėl prognozuojamas pelningumo lūžio taškas apskaičiuojamas taikantįvairius veiksnių kitimo variantus, pvz.: a) Padidinama visų minėtų trijų veiksnių apimtis vienodu santykiniu dydžiu b) Sumažinama visų trijų veiksnių apimtis vienodu santykiniu dydžiu c) Padidinama gaminio kaina, kitus veiksnius paliekant pastovius; d) Sumažinama gaminio kaina, kitus veiksnius paliekant pastovius; e) Padidinamos vieno gaminio kintamosios išlaidos, kitus veiksnius paliekant pastovius; Tokia grandinių keitimų analizė įgalina nustatyti, kuris veiksnys turididžiausią įtaką nulinio pelningumo taškui, t.y. kaip jautriai nuliniopelningumo taškas reaguoja į vieno ar kito veiksnio pasikeitimą., taip patpadeda nustatyti galimybes gauti norimą pelną ir numatyti, ar pakaks įmoneiturimų gamybinių pajėgumų tokiam produkcijos kiekiui pagaminti.5.Įmonių pelno mokestis
Įmonių pelno apmokestinimą reglamentuoja 2001 m. gruodžio 20 d. seimopriimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675.Įsigaliojęs įstatymas įgyvendina kompleksą priemonių, kurios turėtųteigiamai veikti šalies ūkio konkurencingumą, paskatinti užsienioinvestuotojų atėjimą, naujų informacinių technologijų diegimą. Pelno mokesčio įstatymas atspindi Europos valstybių tendenciją mažintiįmonių pelnui taikomus tarifus, nes vietoj galiojusio 24 proc. Pelnomokesčio tarifo nuo 2002 metų pelnas Lietuvoje apmokestinamas mažesniu – 15proc. tarifu. Bet to smulkiesiems mokėtojams, kurių pajamos neviršija 500tūkst.litų, taikomas dar mažesnis – 13 proc. –mokesčio tarifas, išskyrusapribojimus, susijusius su vieneto dalyvių dalyvavimu, kituose vienetuose,nurodytuose Pelno mokesčio įstatyme. Ryškiausias veiksnys koreguojantis (mažinantis) pelną priešapmokestinimą, yra investicijų skatinimas: pelnas panaudotas investicijoms,Lietuvoje kol kas neapmokestinamas. Todėl sumažėja apmokestinamas pelnas,nuo kurio sumos skaičiuojamas pelno mokestis. Naujasis Pelno mokesčio įstatymas pasižymi teigiama įtaka šalies ūkioplėtrai, mažina mokesčių politikos “intervenciją” priimant verslo (gamybosir komercijos) sprendimus. Šis įstatymas įteisina Vakarų valstybėse įprastąapmokestinimo modelį, skatins ir užsienio investicijų atėjimą į Lietuvosįmones. Išvados
Įmonės pelnas yra svarbus jos veiklos rodiklis. Pelno reikia ir įmonei( ne tik akcininkams) , jos veiklos plėtojimui ir tobulinimui. Tačiauabsoliutus pelno rodiklis nepakankamai atspindi įmonės veiklos efektyvumą.Todėl, norint nustatyti įmonės veiklos efektyvumą, reikia apskaičiuotipelningumo rodiklius. Pelningumas nustato, kiek pelno gaunama kiekvienam piniginiamvienetui, parodo, ar pelninga parduoti preke…s. Įsitvirtinant rinkos ekonomikai, vis sudėtingiau užsidirbti pelną vienintuityviai, greitai pajutus konjunktūros svyravimus, pasinaudojusvartotojų nepatyrimu, infliacija, monopoline padėtimi ir pan. Lietuvai vislabiau tinka garsaus XX amžiaus ekonomisto Liudviko fon Miso taikluspastebėjimas, kad rinkos procesas neišvengiamai šalina iš jį gaunančiųjųpelną sąrašo tuos, kurie nenaudoja savo nuosavybės pagal visuomenėskeliamus reikalavimus. Kiekviena įmonė , net ir klestinti, turėtų skirti reikiamą dėmesį netik įsitvirtinimui rinkoje, šiandien gaunamoms didelėms pelno sumoms, betir jo analizei bei prognozėms. Literatūra1. Žvinklys J. Įmonės ekonomika/ J. Žvinys, E. Vabalas. Vilnius, 2001. 2. Gronskas V. Ekonominė analizė. Technologija, Kaunas, 2005. 3. Kvederaitė V. Pelningumo analizė ir prognozavimas, Lietuvos informacijos institutas, Vilnius, 1996. 4. Martinkus B. Įmonės ekonomika/ B. Martinkus, S. Žičienė, V. Žilinskas. Šiaulių universiteto leidykla, 2002. 5. Aleknevičienė V. Finansai ir kreditas 6. Gaidienė Z. Akcijos, verslas, pelnas/ Z. Gaidienė, D. Abazorius. Vilnius, 1992. 7. Wilson P. Mažos įmonės finansinis valdymas. Vilnius,1997. 8. Mackevičius J. Pelno ir rentabilumo vaidmuo įmonėje. Vilnius, 1970.———————–
Bendrasis pelnas (P-III)
Pardavimai ir paslaugos (P-I)
Grynasispelnas
Pajamos
Sąnaudos
Mokesčiai
Pardavimų ir paslaugų apimties didinimas
Prekių skaičius
Prekių kainų
Konkurencijos didinimas
Kainų mažinimas
Nesikeičiantis skaičius
Didesnis skaičius
Išlaidų ir sąnaudų mažinimas
Medžiagų imlumo
Darbo imlumo
Energijos imlumo
Pardavimų sąnaudos
Bendrųjų ir administracinių sąnaudos
Prekių skaičiaus didinimas
Taupymas
Progresyvių normatyvų taikymas
Pažangių technologijų įdiegimas
Prevencinės kokybės politikos taikymas
Pelno mokesčio mažinimas
Veiklos sričių, kur taikomos lengvatos, išplėtimas
Apmokestinimo bazės siaurinimas
Pelno dalies, nukreipiamoms investicijoms, didinimas