Ekonomikos teorija ir tikslai

560 0

Ekonomikos teorija ir tikslai

1.Ekonomika ir ekonomikos teorija

2.Ekonomikos teorijos pagrindinės sąvokos

3.Mikroekonomika ir makroekonomika

4.Ekonomikos realybė ir ekonomikos teorija. Mokslo metodai ir jų ypatybės

5.Pozityvinė ir normatyvinė teorija

6.Ekonomikos politika ir jos tikslai

1. Ekonomika ir ekonomikos teorija

Ekonomika – (gr. “oikos” – būstas, ūkis; “nomos” – valdymo, tvarkymo menas)

Žodis “ekonomika” priklausomai nuo naudojimo turi dvi prasmes:

Mokslo šakos pavadinimas;

Šalies ar tam tikro kito vieneto ūkio pavadinimas.

Ekonomika – tai, visų pirma, materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba (ūkinė veikla). Žmonių ūkinė veikla – visų ekonomikos mokslų tyrimų objektas.

Ekonomikos teorija &#

#8211; mokslas apie tai, kaip objektyviai paskirstyti, naudoti, valdyti ribotus išteklius, siekiant maksimaliai patenkinti materialius žmonių poreikius.

Pasak Polo Samuelsono, ekonomikos teorija – mokslas apie tai, kaip žmonės ar visuomenė pasirenka vieną iš galimų ribotų gamybinių išteklių vartojimo variantų, siekdami gaminti įvairius einamajam ar būsimajam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomenės narių ir jų grupių. Kitaip pasakius, ekonomikos teorija sprendžia, kaip efektyviausiai patenkinti poreikius, mažiausiai sunaudojant išteklių.

Ekonomikos teorija ekonomikoje nagrinėjama kaip sistema, turinti savo elementus ir ryšius tarp jų.

Ekonomikos elementas – tam ti

ikras ekonomikos subjektas, priimantis ekonominius sprendimus ir turtas, kurį jis panaudoja gaminant prekes, teikiant paslaugas.

Ekonomikos subjektai savo veikloje remiasi ekonominiu skaičiavimu ir jo pagrindu sugeba priiminėti racionalius sprendimus.Ekonomikos subjektas – tai santykinai atsiribotas vienetas, nes su turtu, kurį turi ir valdo, ji

is susietas nuosavybe. Nuosavybės teisė į am tikrą objektą reiškia, kad savininkas su tuo objektu gali atlikti tuos veiksmus, kuriuos leidžia visuomenės įstatymai. Kartu apribojamos kitų individų galimybės tuo objektu pasinaudoti.

Ekonomikos teoriją domina žmonių santykiai, kylantys iš gamybos veiksnių nuosavybės, nes nuosavybė – tai visada ekonominė nauda ir atsakomybė, nuo jos priklauso žmogaus padėtis visuomenėje, jo suinteresuotumas dalyvauti gamyboje ar kitoje veikloje, gaunamos naudos apimtis ir kt.

Visi ekonomikos elementai – ūkiniai vienetai, susieti įvairiais ekonominiais ryšiais ir santykiais, kurie savo ruožtu susiję su ekonomikos objekto turto judėjimu.

2. Ekonomikos teorijos pagrindinės sąvokos

Ekonominė gėrybė. Skiriamos gėrybės ir ekonominės gėrybės.

Ekonominė gėrybė – realiosios tikrovės objektas, tenkinantis žmonių poreikius (žaliavos, vanduo, prekės.). Gėrybės gali būti laisvosios, bet jų yra labai mažai (saulės šviesa, vėjas, lietus). Jos tiesiogiai negali būti ne

ei ekonominės veiklos rezultatu, nei objektu. Ekonominės gėrybės ir domina ekonomikos mokslą Ekonominėms gėrybėms būdingi specifiniai bruožai:

Ribotumas: jų turimas kiekis negali patenkinti visų poreikių. Jeigu būtų jų perteklius, lyginant su poreikiais, tai jos nebūtų nei vertingos, nei naudingos.

Vertingumas;

Naudingumas;

Jos būtinai turi būti nuosavybės objektas;

Jos visada yra sąmoningos veiklos rezultatas, jų gamyba reikalauja kaštų (išlaidų);

Ekonominės gėrybės rinkoje turi tam tikrą kainą, nes turi paklausą.

Ištekliai – visa tai, kas naudojama prekių ir paslaugų gamyboje (darbas, žemė, įrengimai ir kt.). Ekonominiai ištekliai – riboti ištekliai. Beveik vi

isi ištekliai yra riboti. Jie dar vadinami gamybos veiksniais.

Skiriamos keturios gamybos veiksnių grupės:

Darbas;

Žemė;

Kapitalas;

Verslumas.

Darbas – bet kokia fizinė ar protinė(profesinė ?) žmonių veikla, sukurianti visuomenei naudingą gėrybę. Tai ribotas išteklius, nes ribotas darbingo amžiaus gyventojų skaičius, kiekvienas žmogus gali dirbti tik tam tikrą valandų skaičių per parą. Ribotumą sąlygoja ir tokie veiksniai, kaip žmonių kvalifikacija, profesionalumas, išsilavinimas ir kt.

Žemė – natūralus gamybos veiksnys, kuris yra gamtos duotas ir pats savaime nėra žmonių veiklos rezultatas. Tačiau naudojant žemę gamybos procese, žmogus suteikia jai papildomas savybes.

Ekonomistai supranta žemę ne kaip sklypą ar dirvožemį, bet plačiau: žemė kaip gamybos veiksnys – visi gamtos teikiami ištekliai. Tai ribotas gamybos veiksnys.

Kapitalas:

Realus kapitalas;

Finansinis kapitalas.

Kapitalas kaip gamybos veiksnys yra realusis kapitalas – tai įrengimai, pastatai, gamyklos ir kitos anksčiau pagamintos prekės, naudojamos kitų prekių gamyboje. Tuo kapitalas (dar vadinamas investicinėmis prekėmis) skiriasi nuo vartojimo prekių, kurios tiesioginiai tenkina vartotojų poreikius (pvz., batai).

Finansinis kapitalas – tai fondai realiojo kapitalo įsigijimui, pvz.: finansinei apyvartai (akcijos, obligacijos).

Realiojo kapitalo gamybos ir kaupimo procesas vadinamas investicijomis.

Žmogiškasis kapitalas – mokymusi, darbu ir praktiniu patyrimu sukauptos žinios bei meistriškumas, kurie didina žmonių veiklinį produktyvumą.

Verslumas – specifinis ekonominių subjektų funkcionavimas, kurio tikslas – gauti kuo didesnius veiklos rezultatus gamybos veiksnių savininkui ir kuris būtinai grindžiamas ekonominiu skaičiavimu.

Verslininko funkcijos:

Jis organizuoja gamybą, sujungia gamybos veiksnius tam, kad pa

agamintų ir sukurtų tam tikras prekes ir paslaugas;

Priiminėja pagrindinius sprendimus, kurie nulemia įmonės veiklos kryptis (kokias prekes ir kaip gaminti);

Stengiasi sukurti ir išleisti į rinka naujus produktus, technologijas ar net biznio organizavimo formas;

Tai rizikuojantis žmogus, nes rinka ir konkurencija negarantuoja jam pelno. Jis gali prarasti ne tik savo, savo kompanionų ar akcininkų lėšas, bet ir laiką, reputaciją ir t.t.

Verslumas – naujų verslo galimybių paieškos procesas, naujų technologijų bei naujų kapitalo įdėjimo sferų naudojimas, sferų stereotipų ir ribų įveikimas.

Firma – būdingas šiuolaikinės ekonomikos elementas. Tai verslo organizacija, gaminanti prekes, suteikianti paslaugas. Jai gali priklausyti viena ar daugiau įmonių.

Rodikliai, padedantys apskaičiuoti padėtį rinkoje:

bendras nacionalinis produktas (BNP) – tai visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) kainų suma.

Baigtinė prekė ar paslauga yra skirta galutiniam vartojimui, t.y. nenaudojama kaip sąnaudos kitoms prekėms bei paslaugoms gaminti. Norint palyginti BNP dinamiką per tam tikrą laikotarpį, naudojama realaus BNP sąvoka.

Realus BNP – tai BNP apskaičiuotas bazinių metų kainomis (įvertintas stabiliomis kainomis). BNP apskaičiuotas einamųjų metų kainomis – nominalus BNP.

BNP palyginimas:

  1990 m. 1996 m.
Kiekis 100 50
Kaina 10 100
BNP (nominalus) 1000 5000
BNP (realus) 1000 500

Tam, kad įvertinti infliacijos įtaką BNP augimui, vartojamas BNP defliatorius:

BNP(def)  BNP (nat.)/ BNP (real.) * 100 

Padėtis, kai BNP mažėja, vadinama recesija. Jei BNP mažėja ilgą laiką, tai ekonomikos padėtis yra vadinama depresija. Realaus BNP padidėjimas per tam ti

ikrą laiką yra vadinamas ekonominiu augimu.

Infliacija ir nedarbas.

Infliacija – tai vidutinio arba bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio sumažėja piniginio vieneto perkamoji galia. Infliacija paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso padidėjimu per metus.

Nedarbas – tai situacija, kai darbingi žmonės nori dirbti, tačiau negauna darbo. Bedarbiai – žmonės, neturintys darbo, bet aktyviai jo ieškantys, besiregistruojantys įdarbinimo įstaigose kaip galintys ir norintys dirbti.

Nedarbo lygis – tai nedirbančių darbingų žmonių santykio su visais darbingais gyventojais procentinė išraiška.

3. Mikroekonomika ir makroekonomika.

Ekonomikos teorija dalinama į dvi dalis – mikro ir makro. Mikroekonomika nagrinėja namų ūkio, firmų, vyriausybės įstaigų, ūkio šakų bei kitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkio subjektų veiklą ir elgseną rinkoje, atskirų rinkų funkcionavimą, išteklių ir pajamų paskirstymo problemas. Pagrindinis mikroekonomikos tikslas – pasinaudojant individualiu ekonominio subjekto elgsenos teorija, nustatyti, kokios bus šios elgsenos pasekmės bei rezultatai įvairiose rinkose. Mikroekonomikos teorijos objektai:

Namų ūkis – tai žmonių, kurie bendrai naudoja turimas pajamas, turi bendrą nuosavybę ir kartu priiminėja ekonominius sprendimus grupė; namų ūkiai teikia gamybos veiksnius verslo organizacijoms, gauna pajamas, kurias išleidžia prekėms ir paslaugoms pirkti.

Firmos perka gamybos veiksnius ir panaudoja juos prekių ir paslaugų gamyboje;

Nagrinėja vyriausybės objektų veiklą: Seimas ir kt., kas reglamentuoja ekonominę veiklą, teismai.

Rinkos mechanizmas – ūkio subjekto veiklos koordinatorius.

Rinka – ekonominė sistema, užtikrinanti prekių bei paslaugų pirkimą bei p. . .

Grynoji konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Grynoji monopolija
Firmų skaičius labai daug mažų daug keletas stambių firmų viena
Produkto tipas homogeniškas diferencijuotas homogeniškas / diferencijuotas unikalus
Kainų kontrolės galimybės nėra labai maža didelė labai didelė
Įėjimas į rinką laisvas laisvas sudėtingas nėra
Nekaininė konkurencija nėra yra yra labai plati nėra
Pavyzdžiai valiutų rinka, vertybinių popierių birža paslaugų rinka, mažmeninė prekyba automobiliai, metalai deimantų korporacija “Debirs”

 

Efektyvios rinkos funkcionavimas be konkurencijos praktiškai yra neįmanomas. Konkurencija (lot. concurrerre)- bėgti drauge.

3. Rinkos mechanizmo ribotumai ir problemos

Dauguma ekonomistų kritikuoja rinką. Argumentas: konkurencija, kaip pagrindinis kontroliuojantis ir reguliuojantis mechanizmas, silpnėja. Šis procesas turi du šaltinius:

Firmos siekia gauti maksimalų pelną – stengiasi išvengti konkurencijos. Slapti susitarimai, firmų susiliejimai mažina konkurencijos jėgą ir vaidmenį;

Konkurencija silpnėja dėl techninės pažangos visuomenėje. Jų nuomone, naujausios technologijos reikalauja labai didelio realiojo kapitalo kiekio, stambių rinkų ir realių bei patikimų išteklių šaltinių. Tai reiškia, kad gamyba turi būti labai stambių firmų rankose.

Rinkos mechanizmas turi savo pliusus ir minusus. Svarbiausia funkcija – užtikrinti racionalų išteklių paskirstymą ekonomikoje.

Paklausa ir pasiūla

Paklausa ir paklausos kreivė

Pasiūla ir pasiūlos kreivė

Paklausos ir pasiūlos sąveika: rinkos pusiausvyra

Paklausos kitimo veiksniai

Pasiūlos kitimo veiksniai

Paklausos ir pasiūlos kitimas: pusiausvyros kainos ir pusiausvyros apimties kitimo efektai

Svarbiausi rinkos elementai – paklausa, pasiūla ir kaina.

1. Paklausa ir paklausos kreivė

Paklausos apimtis. Tam tikros prekės paklausos apimtis – tai prekės kiekis, kurį pirkėjas nori ir gali įsigyti per tam tikrą laikotarpį. Paklausa priklauso nuo prekės kainos bei kitų veiksnių:

Q(D)  f ( P, I, P(s), P(c), N, CT.), kur

Q(D) prekės paklausos apimtis
P prekės kaina
I vartotojo pajamos
P(s) prekių substitutų kaina
P(c) komplementarių prekių kaina
N vartotojų skaičius
CT vartotojų skonis
. kiti, nepaminėti, veiksniai

Kaina – pagrindinis veiksnys paklausos – pasiūlos modelyje, esant sąlygai ceteris paribus. Ryšys tarp kainos ir kiekio yra pakankamai pastovus, ir todėl vadinamas paklausos dėsniu: paklausos apimtis paprastai kinta priešinga kainos kitimui linkme.

Paklausos dėsnį galima paaiškinti:

pagal mažėjančio ribinio naudingumo dėsnį;

remiantis pajamų ir substitucijos efektais.

Pajamų efektas rodo, kad žmogus gali sau leisti nusipirkti daugiau tam tikros prekės vienetų žemesne kaina, neatsisakydamas kitų alternatyvių prekių. Taip yra todėl, kad prekės kainos sumažėjimas reiškia, kad padidėjo vartotojo realiosios pajamos, t.y. už tam tikrą pinigų kiekį jis gali įsigyti daugiau prekės vienetų.

Substitucijos efektas reiškia, kad kainai mažėjant žmogui atsiranda paskata įsigyti pigesnę prekę vietoj analogiškų prekių, kurios yra dabar santykinai brangesnės.

Pajamų ir substitucijos efektas visada veikia kartu

Pvz.: jautienos paklausa tam tikrame Lietuvos rajone:

Kaina (Lt/kg) Paklausos apimtis (tūkst. kg)
4 80
8 55
12 35
16 20
20 10

8
0 – tai paklausos apimtis. Paklausa – tai visa kreivė – tai daugybė kiekvienos nustatytos kainos ir paklausos apimties kombinacijų.

Individuali ir rinkos paklausa:

Join the Conversation