ĮVADAS
Žodis „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“, reiškusio stalą, prie kurio viduramžiais sėdėdavo žmonės, versdavosi pinigų mainymu ir panašiomis operacijomis. Senovės Graikijoje nuo šių stalų pavadinimo (graikų kalba – trappeza), prie kurių sėdėdavo pinigų keitėjai, davė ir jiems patiems vardą, kuris amžiams prigijo: tai yra stalininkai, arba mūsų laikais – bankininkai. Bankų steigimo istorija taip pat yra sena.Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų. Lietuvos bankas atstovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybių centriniuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse finansinėse institucijose, taip pat tarptautiniuose valstybiniuose pasitarimuose (tarybose) pinigų, valiutos ir kredito politikos klausimais. Gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininkas, jei tai susiję su nacionalinės valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikos tobulinimu, ir siekiant įgyvendinti Lietuvos banko tikslus.
Darbo tikslas: Atskleisti Lietuvos centrinio banko veiklos principus.Darbo uždaviniai: Pateikti Centrinio banko tikslą funkcijas; Apibūdinti Lietuvos centrinio banko valdymą ir struktūrą;Išanalizuoti Lietuvos centrinio banko atskaitomybę apie savo veiklą visuomenei.
Tyrimo objektas: Lietuvos centrinio banko veikla.Tyrimo metodas: literatūros analizė.
CENTRINIS BANKAS
Centriniai bankai išsirutuliojo dviem būdais. Vienas iš tų būdų – lėtas evoliucijos procesas. Pirmutinis tokio banko pavyzdys būtų Anglijos bankas. Jis pradėjo veiklą kaip komercinis bankas, bet per ilgą laiką labai sustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu tapo centriniu banku. Sunku pasakyti, kada jis šiame evoliucijos procese nustojo buvęs komerciniu ir tapo centriniu banku. Kitaip negu Anglijos bankas, daugelis centrinių bankų ne išsirutuliojo evoliucijos būdų, bet, kaip Federalinė rezervų sistema, gavo centrinio banko funkcijas nuo pat pradžių. Tokie centriniai bankai iš tikrųjų nuo pat pradžių yra valdomi vyriausybės, nors gali, kaip ir Federalinė rezervų sistema, turėti ir privačių akcininkų. Kai bankas veikia kaip centrinis bankas, tai yra savo veiksmus nustato labiau remdamasis visuomenės, o ne akcininkų interesais, jis veikia kaip visuomeninė institucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka visus jo aukštuosius pareigūnus.(T.Mayer Thomas, Duesenberry James, Aliber Robert,1995 p. 173.)
Lietuvos bankas yra juridinis asmuo, kuris, siekdamas nustatytų tikslų ir įgyvendindamas įstatymo numatytas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir yra atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris pagal nuosavybės teisę priklauso Lietuvos valstybei. Jį steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Taip pat Lietuvos bankas turi antspaudą, kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai „Lietuvos bankas“. Lietuvos banko buveinė yra Vilniuje, bet savo funkcijoms atlikti turi teisę kituose miestuose steigti skyrius bei filialus. ( Buckiūnienė Olga,2002, p.54)Lietuvos bankas buvo įsteigtas 1990m. kovo 1 dieną. Jis pratęsė jau tarpukaryje veikusio centrinio šalies banko tradicijas. 1990 – 1992m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992m. buvo įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.Lietuvos bankas atstovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybių centriniuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse finansinėse institucijose, taip pat tarptautiniuose valstybiniuose pasitarimuose (tarybose) pinigų, valiutos ir kredito politikos klausimais. Gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininkas, jei tai susiję su nacionalinės valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikos tobulinimu.(V.Sniečka., J.Čiburienė, 2005.p.249)LIETUVOS CENTRINIO BANKO TIKSLAS IR FUNKCIJOS
Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti pinigų stabilumo, užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimą, palaikant vyriausybės vykdomą politiką.LB, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka šias pagrindines funkcijas:· Vykdo Lietuvos respublikos pinigų emisiją- Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Įgyvendindamas ją, Lietuvos bankas:1) įstatymų nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus;2) nustato Lietuvos Respublikos pinigų nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, išima iš apyvartos banknotus ir monetas, pakeičia juos kitais ir apie tai paskelbia viešai, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką, Lietuvos Respublikos banknotų ir monetų atvaizdų naudojimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka Lietuvos Respublikos pinigų ir Europos Sąjungos bendros valiutos banknotų ir monetų ekspertizę.
· Formuoja ir vykdo pinigų politiką· Nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą· Valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja· Atlieka valstybės iždo agento funkcijas· Išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką· Kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams· Renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą· Nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką· Skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimąCentriniai bankai veikia ir kaip vyriausybių patarėjai, ypač tarptautinių finansų klausimais. Kad tą sugebėtų atlikti, centriniai bankai turi daug darbuotojų, dirbančių tiriamąjį darbą.Pinigų pasiūlos kontrolė. Kiekvienas komercinis bankas, įsigijęs rezervų, didina indėlius ir, jeigu nebūtų tam tikro kontrolės mechanizmo, rezervų apimtis, indėliai ir pagaliau pinigų kiekis galėtų didėti be galo. Vienas iš indėlių didėjimo kontrolės būdų yra reikalavimas, kad bankai būtų pajėgūs padengti priimtus indėlius kokiomis nors vertybėmis, pavyzdžiui, auksu. Antras būdas yra įkurti centrinį banką, kuris būtų atsakingas už rezervų laikymą indėlių bei pinigų pasiūlos priimtiną augimą. Tai nereiškia, kad centriniai bankai visada sėkmingai nustato teisingą pinigų kiekio didėjimo normą. Bankų bankrotų kontrolė. Vienas pinigų pasiūlos kontrolės tikslų yra apsisaugoti nuo bankų bankrotų, ypač jei yra palyginti daug mažų bankų. Tai nereiškia, kad centriniai bankai yra užkirtę kelią daugybei buvusių bankų bankrotų. Bet centrinis bankas privalo veikti kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju (paskutinis kreditorius), tai yra kaip institucija, galinti ir norinti teikti bankams paskolas krizės metu, kai kiti bankai negali arba nenori to daryti. Centrinis bankas sugeba teikti paskolas tokiu metu, nes jis turi galimybę sukaupti rezervus. Veikti kaip paskutiniam skolintojui kritiniu atveju yra labai svarbi centrinio banko funkcija. Ta labai lengva pamiršti, nes potenciali finansinė panika kyla labai retai. Taigi kai kas nors stebi kasdieninę centrinio banko veiklą, jo, kaip paskutinio skolintojo kritiniu atveju, funkcija atrodo nelabai svarbi. Įprastinės funkcijos. Viena iš įprastinių centrinio banko funkcijų yra teikti komerciniams bankams paslaugas. Taigi jis, laikydamas didžiąją komercinių bankų rezervų dalį, veikia kaip bankininkų bankas. Tie rezervai fiziškai neegzistuoja; tai yra tik įrašai centrinio banko balanso pasyvų pusėje. Kadangi centrinis bankas laiko komercinių bankų rezervus, jis dažnai atlieka bankų čekių kliringą.Be paslaugų komerciniams bankams, centrinis bankas teikia daug paslaugų vyriausybei. Taigi jis veikia kaip vyriausybės bankas. Vyriausybė turi sąskaitą centriniame banke, išrašinėja tai sąskaitai čekius, o kai kuriose šalyse per centrinį banką pardavinėja ir savo vertybinius popierius. (T.Mayer Thomas, Duesenberry James, Aliber Robert,1995 p. 174.)VALDYMAS IR STRUKTŪRALietuvos bankui vadovauja Banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų ir šeši savarankiški skyriai:Departamentai:Ekonomikos – analizuoja ekonomikos, ypač kainų ir finansų rinkų, raidą ir jų tendencijas.Statistikos – renka, apdoroja ir teikia pinigų ir bankų, mokėjimų balanso bei kitą statistinę informaciją.Rinkos operacijų – valdo šalies oficialiąsias tarptautines atsargas.Kredito įstaigų priežiūros – prižiūri, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus bei tarptautinius rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.Tarptautinių ryšių – užtikrina Lietuvos banko dalyvavimą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungos procesuose, Lietuvos banko atstovavimą tarptautinėse institucijose.Mokėjimo sistemų – užtikrina tarpbankinės lėšų pervedimo bei atsiskaitymų sistemos funkcionavimą, nuolatinį jos tobulinimą.Kasos – užtikrina kokybiškų ir saugių grynųjų pinigų išleidimą ir susidėvėjusių išėmimą iš apyvartos, komercinių bankų kasinio aptarnavimo vykdymą.Apskaitos – tvarko apskaitą, rengia finansinę atskaitomybę.Informacinių technologijų – rengia ir įgyvendina banko informacinių technologijų strategiją, administruoja banko informacines sistemas.Ūkio – sudaro optimalias darbo sąlygas darbuotojams, užtikrina ilgalaikio materialaus turto reikiamą techninę būklę ir eksploatavimą.Vindikacijos – užtikrina kompleksinę Lietuvos banko turto, saugomų vertybių, darbuotojų ir informacijos apsaugą;Savarankiški skyriai:Vidaus audito – audituoja visą banko veiklą, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo bei vidaus kontrolės sistemos efektyvumo.Juridinis – teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir realizuoti Lietuvos banko funkcijas ir teises.Organizacijos ir personalo – įgyvendina Lietuvos banko personalo ir organizacijos valdymo politiką, koordinuoja strateginį veiklos planavimą banke.Bendrasis skyrius – organizuoja visus su raštvedyba susijusius reikalus bei bendrųjų reikalų tvarkymą.Ryšių su visuomene – teikia informaciją visuomenei bei žiniasklaidai apie Lietuvos banko veiklą.Rizikos valdymo – koordinuoja rizikos valdymo procesą Lietuvos banke.Lietuvos banko valdyba.· Nustato Lietuvos banko pinigų politikos programą.· Nustato rediskonto, paskolų, indėlių, atviros rinkos operacijų Lietuvos banke ir kredito įstaigų privalomųjų atsargų sudarymo bei laikymo tvarką.· Nustato Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką.· Priima nutarimus ir sprendžia kitus klausimus. (O.Buckiūnienė, V.Meidūnas, P.Puzinauskas, 2003.)ATSKAITOMYBĖ IR INFORMAVIMAS APIE VEIKLĄ
Anot Z.Lydekos.K.Levišauskaitės (2005) teigimu:Centrinio banko veiklos skaidrumui keliami keturi esminiai reikalavimai:1. Turi būti aiškiai įvardyti jo tikslai bei veiklos strategija.2. Pinigų politikos sprendimų priėmimo procesas turi būti atviras.3. Visuomenei, kuri apima atskirus individus, privačias kompanijas, t.y, visus, suinteresuotus ir besidominčius Centrinio banko veikla, turi būti prieinama periodiškai ir laiku pateikiama informacija apie pinigų politiką.
4. Turi būti įstatymu įtvirtinta veiklos atskaitomybė įgaliotai valstybės valdžios institucijai ir vieša veiklos finansinė atskaitomybė.Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie savo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą.Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.Lietuvos bankas leidžia mėnesinius biuletenius, kuriuose pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus spektras finansinės bei makroekonominės informacijos. Taip pat informacija skelbiama Lietuvos banko interneto tinklapyje.Laikydamasis principo, kad tokia informacija turi būti skelbiama periodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prie tarptautinių Duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jų taikymą Lietuvoje.Taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus informuoja Lietuvos Respublikos Seimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.( http://www.lb.lt/lt/apie/index.html#valdymas)Lietuvos banko finansaiLietuvos banko kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas. Įstatinis kapitalas – 200 mln. litų. Jis sudaromas iš Lietuvos valstybės lėšų ir (ar) Lietuvos banko pelno. Atsargos kapitalas sudaromas iš Lietuvos banko pelno. LB pajamas sudaro: · palūkanos gautos už užsienio valiutos atsargas, laikomas užsienyje;
· palūkanos gautos už kituose bankuose laikomus indėlius ir bankams išduotas paskolas; · pajamos gautos už pinigų leidimą;· pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiais metalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų nustatyta tvarka išduotas garantijas; · pajamos, gautos už kitas operacijas, kurios neprieštarauja įstatymams.LB išlaidas sudaro: · palūkanos, mokamos už kredito įstaigų depozitus ir Lietuvos banko darbuotojų indėlius, laikomus LB;· išlaidos užsienio operacijoms vykdyti;· palūkanos išmokėtos už užsienio paskolas; išlaidos, susijusios su operacijomis užsienio valiuta, tauriaisiais metalais bei vertybiniais popieriais ir su garantijų išdavimu;· išlaidos, susijusios su banknotų gamyba bei išleidimu ir monetų įsigijimu; · materialinių vertybių amortizacijos išlaidos;· bendros eksploatacijos išlaidos; · išlaidos personalui; kitos specifinės išlaidos, kurios yra būtinos Lietuvos banko funkcijoms atlikti ir neprieštarauja įstatymams.Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje
Europos centrinių bankų sistemą sudaro Europos centrinis bankas, kurio būstinė yra Frankfurte prie Maino (Vokietija), ir visų valstybių – Europos Sąjungos narių – nacionaliniai centriniai bankai.Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų valstybių ES narių centriniai bankai, nariu ir dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe ir ECBS komitetuose rengiant bei priimant ECBS sprendimus.Lietuvos bankas dalyvauja Lietuvos integracijos į ES procesuose, vykdo darbus, susijusius su ES teisės, ECB reikalavimų, normų ir praktikos konkrečiose centrinio banko veiklos srityse perėmimu ir institucinių gebėjimų stiprinimu, pagal kompetenciją įgyvendina ES teisės skyrių „Ekonominė ir pinigų sąjunga“, „Laisvas kapitalo judėjimas“ ir „Laisvė teikti paslaugas“ derybų pozicijose prisiimtus Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. Lietuvos bankui taip pat svarbūs ES institucijose priimami sprendimai, susiję su ES vykdoma ekonomine politika. Jis dalyvauja rengiant Lietuvos konvergencijos programą, Nacionalinę struktūrinių reformų ataskaitą ir atnaujinamas ES bendrąsias ekonominės politikos gaires, apimančias makroekonominės politikos prioritetus.( http://www.lb.lt/lt/integracija/index.htm)
IŠVADOS
1. Lietuvos centrinio banko funkcijos: vykdo pinigų emisiją, formuoja ir vykdo pinigų politiką, nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą, valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja, atlieka valstybės iždo agento funkcijas, išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos(toliau LR) kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką, kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams, renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro LR mokėjimų balansą, nustato LR kredito įstaigų skyrių, veikiančių LR, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką,skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą2. Lietuvos bankui vadovauja Banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų ir šeši savarankiški skyriai.3. Centrinis bankas viešai ir aiškiai apibrėždamas atitinkamuose įstatymuose bei teisės aktuose pinigų politikos tikslus, institucinę struktūrą, paaiškindamas pasirinktas pinigų politikos priemones tikslams įgyvendinti, leidžia visuomenei geriau suprasti banko siekius, geriausiai atitinkančius jos interesus. Centrinis bankas, nuolat pateikdamas informaciją apie savo veiklą, priimamus sprendimus, sukuria savo, kaip institucijos, patikimumo mechanizmą
LITERATŪRA:
1. Olga Buckiūnienė , Finansai. Vilnius: Ciklonas.2002;2. Olga Buckiūnienė, Vitoldas Meidūnas, Pranas Puzinauskas. Lietuvos finansų sistema : mokomoji knyga. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2003;3. Thomas Mayer, Duesenberry James, Aliber Robert, Pinigai, bankai ir ekonomika.Vilnius : Alma littera, 1995
4. Zigmas Lydeka. Kristina, Levišauskaitė.Ekonomika.Vilnius: VDU,2005;5. Vytautas Sniečka., Jadvyga Čiburienė, Makroekonomika.Kaunas: KTU,2005;6. http://www.lb.lt/lt/apie/index.html#funkcijos(2007.09.27)7. http://www.lb.lt/lt/integracija/index.htm(2007.09.25)8. http://www.lb.lt/lt/apie/index.html#valdymas(2007.09.27)