BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR EKONOMINĖ GEROVĖ

394 0

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Ekonomikos, apskaitos ir finansų institutas

BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR EKONOMINĖ GEROVĖ

Makroekonomikos referatas

Akademija, 2016

TURINYS

ĮVADAS 3

1.BENDROJO VIDAUS PRODUKTO IR EKONOMINĖS GEROVĖS TEORINIAI ASPEKTAI 4

1.1.Bendras nacionalinis produktas ir bendras vidaus produktas 4

1.2.BVP skaičiavimo metodai 4

1.3.Kainų lygio poveikis BVP apimčiai 5

1.4.Veiksniai įtakojantys BNP (BVP) apimtį 5

1.5.Grynoji ekonominė gerovė 6

1.6.Pagrindiniai rodikliai įtakojantys šalies ekonominę gerovę 8

2.BENDROJO VIDAUS PRODUKTO IR EKONOMINĖS GEROVĖS ANALIZĖ LIETUVOJE 9

2.1.Ekonominės gerovės pokyčiai, vertinant BVP 9

2.2.Ekonominės gerovės pokyčiai, vertinant infliaciją 10

2.3.Ekonominės gerovės pokyčiai, vertinant nedarbo ir

r užimtumo lygį 11

IŠVADOS 13

LITERATŪRA 14

ĮVADAS

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra gana tikslus ir svarbus šalies ekonomikos funkcionavimo rodiklis, tačiau jis neparodo visuomenės gyvenimo gerovės lygio. BNP tėra tik metinės gamybos apimties, nukreiptos į rinką, rodiklis. Jis turi tam tikrų trūkumų, kurie, viena vertus, sumažina arba, atvirkščiai, padidina realią gamybos apimtį, tačiau, kita vertus, ne visuomet gamybos apimties augimas kelia visuomenės gyvenimo gerovės lygį.

Ekonominės gerovės matavimo rodiklių sistemos dalis susideda iš trijų sudedamųjų dalių: BVP augimas, infliacija, nedarbo lygis.

Tyrimo objektas – bendrasis vidaus pr

roduktas ir ekonominė gerovė.

Tyrimo tikslas – atlikti bendrojo vidaus produkto ir ekonominės gerovės analizę Lietuvoje.

Tyrimo uždaviniai:

Išsiaiškinti BVP ir ekonominės gerovės teorinius aspektus;

Išanalizuoti Statistikos departamento teikiamus duomenis apie BVP, infliaciją, nedarbo lygį 2011-2015 metais susiejant su šalies ekonomine gerove.

Darbo metodai:

Literatūros šaltinių analizė;

Statistinių du

uomenų analizė.

BENDROJO VIDAUS PRODUKTO IR EKONOMINĖS GEROVĖS TEORINIAI ASPEKTAI

Bendras nacionalinis produktas ir bendras vidaus produktas

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – tai visų galutinių prekių ir paslaugų, kurias šalies asmenys pagamina ir pateikia per metus, piniginė verčių sumos išraiška (bendrasis produktas), pridėjus grynąsias pajamas iš užsienio.

BNP sudaro asmeninio vartojimo išlaidos (C), vyriausybiniai prekių ir paslaugų pirkiniai (G), bendrosios individualios (privačios) vidaus investicijos (Ig), grynasis prekių ir paslaugų eksportas (NE). Šalies BNP nustatymas eliminuoja pakartotinį pagamintų materialinių gėrybių vertės išskaičiavimą (Martinkus, Žilinskas, 2008).

Bendrasis vidaus produktas – (BVP) yra visų baigtinių prekių ir paslaugų, sukurtų per tam tikrą laikotarpį šalies viduje, vertė, išreikšta faktinėmis kainomis.

Šiame apibrėžime svarbus vaidmuo tenka sąvokai baigtinės prekės ir paslaugos. Baigtinės prekės ir paslaugos yra prekės, įsigyjamos vartoti namų ūkyje, investuojamos firmų be

ei nuperkamos vyriausybės, tai produktai, skirti galutiniam vartojimui. Baigtinės prekės atspindi visų krašto ūkyje pagamintų prekių ir paslaugų vertę atėmus iš jos tarpinio produkto vertę. Tarpiniai produktai yra naudojami gaminant prekes ar teikiant paslaugas. Pavyzdžiui, stalas yra baigtinis produktas, jis įeina į BVP, tačiau nereikia įskaičiuoti medienos, iš kurios stalas pagamintas. Tarpinis produktas (mediena) turi būti iš BVP eliminuotas (Paliulytė, 2005).

Nors BNP ir yra itin svarbus rodiklis, nusakantis šalies visuomenės gerovę, tačiau pastarajame dešimtmetyje daugelis pasaulio šalių gaminamų prekių ir teikiamų pa

aslaugų kiekiui įvertinti naudoja bendrąjį vidaus produktą (BVP). Naudojant šį rodiklį gaunami tikslesni realūs šalies metinės gamybos rezultatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad BNP ir BVP labai panašūs. Kitaip tariant, BVP – taip BNP, išskaičiavus iš jo grynosios veiksnių pajamas (GVP), t.y. pajamos gautos iš šalies gamybos veiksnių užsieniui teikiamas paslaugas, ir užsienio gamybos veiksnių, teikiamų paslaugų šalies ekonomikai, pajamų skirtumas (Martinkus, Žilinskas, 2008).

BVP skaičiavimo metodai

BVP skaičiavimas – sudėtinga procedūra. Skaičiavimo rezultatai labai priklauso nuo to, kokia metodika yra naudojama.

BVP apskaitai naudojami šie 3 būdai:

BVP skaičiavimas pagal pridėtinės vertės dydį (kitaip: pagal produkciją/išeigą) – tai BVP skaičiavimas gamybos metodu. Tokiu būdu BVP skaičiuojamas pagal produkciją sudedant visų firmų metinę produkciją ir iš gautos sumos atimant tarpinį produktą, t.y. BVP lygus vertei, kurią kiekviena įmonė/organizacija pridėjo prie įsigytų žaliavų vertės.

BVP skaičiavimas išlaidomis. Šiuo atveju BVP apskaičiuojamas sudedant visas išlaidas, skirtas baigtinėms prekėms ir įsigyti. Baigtinės produkcijos visumines išlaidas sudaro keturios išlaidų grupės: 1) privataus vartojimo išlaidos (C); 2) investicijos (I); 3) vyriausybės išlaidos (G); 4) grynasis eksportas (E-I).

BVP skaičiavimas pagal pajamas. Šiuo metodu BVP apskaičiuojamas sudedant visas pajamas, kurias gauna visų gamybos veiksnių savininkai už kuriamas ekonomines gėrybes bei pridedant amortizacinius atskaitymus (amortizacija – pagrindinio kapitalo, kuris buvo panaudotas produktui gaminti, nusidėvėjimas) ir netiesioginius verslo mokesčius. Netiesioginiai verslo mokesčiai apima: 1) pardavimų/apyvartos mo

okestis akcizai (nustatomi kuro, naftos ir kt. produktams); 3) muitai. Šie mokesčiai nustatomi ne pačiai įmonei ar organizacijai, bet jos gaminamai produkcijai (Snieška, Čiburienė, 2005).

Kainų lygio poveikis BVP apimčiai

Bazinis kainų lygis – pasirinktų kurių nors metų prekių kainų lygis.

Visų kitų analizuojamų metų BVP (BNP), matuodami bazinių metų kainomis, gauname tikslius duomenis apie realųjį BVP (BNP) dydį. Bazinių metų kainos, naudojamos kitų metų BVP nustatyti, vadinamus sugretinamosiomis kanomis.

Realusis BVP visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus), suma, apskaičiuota bazinių metų (sugretinamosiomis) kainomis.

Esamųjų (einamųjų) metų kainos vadinamos faktiškomis kainomis. BVP apimtį matuojant faktiškomis kainomis gaunamas nominalusis BVP.

Nominalusis BVP – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) suma, apskaičiuota faktiškomis kainomis.

Kainų lygio kitimui apskaičiuoti dažniausiai naudojami šie indeksai: 1) BVP defliatorius; 2) vartojimo prekių (vartotojų) kainų indeksas; 3) pramonės produkcijos gamintojų pardavimo kainų indeksas; 4) statybos kainų indeksas; 5) žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas; 6) eksportuojamos bei importuojamos produkcijos kainų indeksas. (Snieška ir kt., 2008).

Veiksniai įtakojantys BNP (BVP) apimtį

BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus šalies ekonomikos funkcionavimo rodiklis, tačiau jis neparodo visuomenės gyvenimo gerovės lygio. BNP tėra tik metinės gamybos apimties, nukreiptos į rinką, rodiklis. Jis turi tam tikrų trūkumų, kurie, viena vertus, sumažina arba, atvirkščiai, padidina realią ga

amybos apimtį, tačiau, kita vertus, ne visuomet gamybos apimties augimas kelia visuomenės gyvenimo gerovės lygį. Apskaičiuojant BNP (BVP) apimtį, neįtraukiami:

Prekės ir paslaugos, sukuriamos ne rinkos ūkyje (namų šeimininkės darbas namuose; mūrininko, statančio namą, batsiuvio, siuvančio batus, veikla ir t.t.);

Legalios, teisėtos šešėlinės ekonomikos veiklos rezultatai, kurie mokesčių nemokėjimo sumetimais neregistruojami (pavyzdžiui, verslininkas nuslėpė dalį pelno, gauto realizavus produkciją; bedarbis, norėdamas gauti bedarbio pašalpą, parsisamdė dirbti neapsiforminęs dokumentų arba už grynus pinigus, ir t.t.);

Didėjančio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomenės narių gerovei (pavyzdžiui, darbo savaitės trukmės sumažėjimas nuo 53 valandų šio šimtmečio pradžioje iki 40 valandų Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ar 35 valandų šiuo metu kai kuriose išsivysčiusiose valstybėse; šventinių dienų skaičiaus pasikeitimai; darbas pagal slenkantį grafiką ir t.t. rodo didėjantį gyventojų laisvalaikį, o kartu ir jų gerovės kilimą);

Kokybiniai prekių ir paslaugų vartojimo pokyčiai (BNP yra kiekybinis, o ne kokybinis rodiklis, todėl jis neatspindi kokybinių pokyčių vystantis ekonomikai, taigi kartu ir materialinės gerovės kilimo).

Visa tai mažina BNP apimtį.

Kita veiksnių grupė didina sukurto produkto apimtį, bet dėl to visuomenės gerovės lygis nekyla. Apskaičiuojant BNP apimtį, įskaičiuojamos:

Prekės ir paslaugos, kurias gaminant teršiama aplinka (oras, vanduo, dirvožemis), didėja triukšmas bei sergamumas gyvenamuosiuose rajonuose ar atsiranda kitų blogybių (kitais žodžiais tai vadinama civilizacijos ligomis);

Prekė ir paslaugos, kurių vartojimas tiesiogiai žalingas žmogui (. . .

Išanalizavus trečią paveikslą, matyti, kad nedarbo lygio mažėjimą įtakojo didesnis užimtumas Lietuvoje. Užimtumas – tai realiojo darbo užmokesčio ir žmonių, sugebančių susirasti darbą, sąryšis. Lyginant praeitų metų užimtumą su 2014 m., užimtumas išaugo 1,3 proc., tačiau didžiausias pokytis buvo 2012-2013 metais – 1,7 proc. 2015 metais ketvirtą ketvirtį užimtumas siekė 54,2 proc. lyginant su 2011 metais – 5,2 proc. mažesnis.

Išanalizavus nedarbo lygį ir užimtumą Lietuvoje, galima teigti, kad didėjant darbo išteklių efektyvumui ir užimtumo lygiui Lietuvoje – ekonominė gerovė nuosekliai gerėja.

IŠVADOS

Ekonominės gerovės matavimo rodiklių sistemos dalis susideda iš trijų sudedamųjų dalių: BVP augimas, infliacija, nedarbo lygis.

2015 m. Lietuvos ekonomika paaugo 2 proc. – mažiausiai lyginant su 2011 m. BVP nuolat didėjo ir 2015 m. siekė 37 189 mln. eurų. BVP tenkančio vienam gyventojui – ekonominiai tempai sulėtėję ir ekonominė gerovė 3 procentais mažesnė lyginant su praėjusiais metais. 2015 m. BVP vienam gyventojui siekė 12 802 eurus.

Lietuvoje 2012-2013 metų gruodžio mėnesį, infliacija sumažėjo 2,4 procentiniais punktais. 2014 m. buvo pirmieji neigiamos vidutinės metinės infliacijos metai po daugiau nei dešimtmečio pertraukos. 2015 m. gruodžio mėn. defliacija sumažėjo iki -0,1 proc..

Lietuvoje 2011-2015 m. sumažėjo nedarbo lygis ir ilgalaikio nedarbo lygis. 2015 m. nedarbo lygis siekė 8,8 proc. ir buvo 1,3 procento mažesnis nei 2014 m. Ilgalaikio nedarbo lygis pernai sudarė 3,5 proc. Užimtumas analizuojamu laikotarpiu taip pat augo, 2015 metais ketvirtą ketvirtį siekė 54,2 proc.

Apibendrinant visus tris pagrindinius ekonominės gerovės rodiklius, galima daryti išvadą, kad visi trys rodikliai įtakoja vienas kitą. Sumažėjus ekonomikos augimo tempams – sumažėja investicijos. Toks investicijų sumažėjimas sumažina bendrąją paklausą, dėl ko BVP dar labiau sumažėja. Nedarbas įtakoja BVP pagal tam tikrą priklausomybę, tai visi nedarbo lygio pokyčiai irgi įtakoja BVP pokyčius. Infliacijos lygis tiesiogiai veikia gerovę, nes mažina realias pajamas.

LITERATŪRA

BABACHINAITĖ G. ir kt., 2008, Nusikalstamumas Lietuvoje ir jo prognozė iki 2015 m.: monografija, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto elektroninių knygų portalas http:/ebooks.mruni.eu [žiūrėta 2016 m. balandžio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://ebooks.mruni.eu/pdfreader/nusikalstamumas-lietuvoje-ir-jo-prognoz-iki-2015-met/118/ekonomin%C4%97+gerov%C4%97

DAVULIS G., 2009 Ekonomikos teorija, vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams [interaktyvus]. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto elektroninių knygų portalas http://ebooks.mruni.eu [žiūrėta 2016 m. balandžio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://ebooks.mruni.eu/pdfreader/ekonomikos-teorija25174/3/ekonomikos+teorija

MARTINKUS B., ŽILINSKAS V.J., 2008, Ekonomikos pagrindai, Kaunas: Technologija.

LIETUVOS BANKAS. Straipsnis: „Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos“. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/makroekonomines_prognozes [žiūrėta 2016 m. balandžio 24-25 d.].

LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTAS. Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/mano-lenteles [žiūrėta 2016 m. balandžio 20-25 d.].

PALIULYTĖ R, 2005 Makroekonomika, Vilnius: VVAM.

RAKAUSKIENĖ O. G., SERVETKIENĖ V., 2011 Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė: dvidešimt metų rinkos ekonomikoje: monografija [interaktyvus]. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto elektroninių knygų portalas http://ebooks.mruni.eu [žiūrėta 2016 m. balandžio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://ebooks.mruni.eu/pdfreader/lietuvos-gyventoj-kokyb-dvideimt-met-rinkos-ekonomikoje25188/289/BVP+ekonomin%C4%97+gerov%C4%97

SNIEŠKA V., ČIBURIENĖ L., 2005 Makroekonomika: vadovėlis ekonominių specialybių studentams. Kaunas: Technologija

SNIEŠKA V. ir kt., 2008, Makroekonomika. Kaunas: Technologija.

Komentuokite!