Belgijos mokesčių sistema

495 0

EUROPOS SĄJUNGOS NARĖS BELGIJOS MOKESČIŲ SISTEMA

RAŠTO DARBAS

Klaipėda, 2016

TURINYS

ĮVADAS 3

BELGIJOS BENDRA INFORMACIJA 4

Gyventojai 4

BELGIJOS MOKESČIŲ SISTEMA 4

PVM Belgijoje 5

Korporacinis mokestis 6

Akcinio kapitalo mokestis 7

Personalinis pajamų mokestis 7

Turto mokestis 7

Vartojimo mokesčiai 7

Kiti mokesčiai 7

Belgijos valstybės skola 10

BELGIJOS PAGRINDINĖS FINANSŲ STRUKTŪROS PROBLEMOS IR JŲ VERTINIMAS 11

LITERATŪRA 13

ĮVADAS

Tyrimo problemos aktualumas. Nuo mokesčių nepabėgsi, kiekvienas turi atlikti šią pareigą ir juos mokėti. Kiekvienas dirbantis asmuo pats turi susimokėti mokesčius, juos deklaruoti kiekvienais metais, žinoma valstybinė mokesčių inspekcija stebi visus. Nemokant mokesčių ar vengiant juos mokėti as

smuo gali būti patrauktas į baudžiamąją atsakomybę, kuri gali baiktis net tik pinigine bauda ar turto konfiskavimu bet ir laisvės atėmimu. Yra trys mokesčių rūšys, imant nuo seniausio tai būtų regresiniai mokesčiai, kurie veikė feodaliniais- laikais, progresyvinė mokesčių sistema- kuo daugiau asmuo gauna pajamų tuo daugiau turi ir atiduoti, atrodo , kad šia sistema asmuo gaunantis didesnes pajamas užsikrauna ir didesne naštą mokant mokesčius ir proporciniai mokesčiai imami proporcingai ir atskaitomi SODROS nepriklausomai nuo jų vertės.

Tyrimo objektas – Belgijos mokesčių sistema.

Darbo tikslas – įvertinti Be

elgijos mokesčių sistemą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apibūdinti mokesčių sistemą teoriniu aspektu.

2. Vertinti Belgijos mokesčių sistemą.

Tyrimo tipas – teorinis, empirinis.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė.

Darbo struktūra. Darbą sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje teikiama mokesčių ir mokesčių sistemos teorinė samprata, antrojoje dalyje Belgijos apibūdinimas ir Belgijos mokesčių sistemos ve

ertinimas.

BELGIJOS BENDRA INFORMACIJA

Belgija yra federacinė valstybė, sudaryta iš trijų regionų: olandiškai kalbančios Flandrijos šiaurėje, prancūzakalbės Valonijos pietuose ir dvikalbio sostinės Briuselio regiono, kuriame abi kalbos – prancūzų ir olandų – turi oficialiųjų kalbų statusą. Rytinėje šalies dalyje yra nedidelė vokiškai kalbančių gyventojų bendruomenė. Belgijos kraštovaizdis įvairus –  palei 67 km Šiaurės jūros pajūrį plyti pakrantės lygumos, pereinančios į kiek aukštesnį reljefą šalies viduryje, o pietuose driekiasi miškingas ir kalvotas Ardėnų regionas.

Svarbiausi Belgijos ekonomikos sektoriai 2014 m. buvo viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (22,7 %), didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (19,8 %), pramonė (16,8 %).

Pagrindinės Belgijos eksporto partnerės yra Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, pagrindinės importo partnerės – Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija.

Gyventojai

Belgijoje įsikūrusios trys bendruomenės. Šalies šiaurėje gyvena flamandai, kalbantys olandiškai. Tai yra gausiausia bendruomenė. Pietuose gyvena pr

rancūziškai kalbantys valonai. Briuselis yra dvikalbis regionas. Briuselyje dauguma gyventojų kalba prancūziškai. Rytinėje šalies dalyje gyvena nedidelė vokiškai kalbanti bendruomenė. Beveik 92% šalies gyventojų yra Belgijos piliečiai ir maždaug 6% kitų Europos sąjungos valstybių. Labiausiai paplitusios tautinės mažumos yra italai, prancūzai, olandai, marokiečiai, ispanai, turkai ir vokiečiai. Net 97% belgų gyvena miestuose. Gyventojų tankumas Belgijoje yra 342 žm./km² – vienas didžiausių Europoje. Palyginimui, bendras pasaulio gyventojų tankumas yra 42 žm./km². Nors ir egzistuoja gyvenimo sąlygų skirtumai skirtinguose regionuose, pagal pragyvenimo lygį Belgija pasaulyje yra tarp pirmaujančių ša
alių.

BELGIJOS MOKESČIŲ SISTEMA

Belgijos mokesčių sistema apima visus gyvenančius ir dirbančius šioje valstybėje. Kiekvienais metais visi gyventojai privalo pateikti mokesčių deklaracijas. Belgijoje mokesčiai yra vieni didžiausių Europoje ir dirbančiųjų mokesčių marža valstybei siekia maždaug 50 proc.

Pelno mokestis ir įmonių pelno mokesčiai yra renkami valstybiniu lygiu, o savivaldybės renka turto ir kitus mokesčius. Belgijoje mokestiniai metai prasideda sausio pirmą dieną ir tęsiasi iki gruodžio 31 dienos.

Pelno mokestis Belgijoje priklauso nuo uždirbamų pajamų per metus:

Uždirbantys iki 8710 eurų: moka – 25 proc.

Uždirbantys nuo 8710 eurų iki 12400 eurų moka – 30 proc.

Nuo 12400 EUR – iki 20660 moka – 40 proc.

Nuo 20660 EUR iki 37870 EUR – 45 proc.

Nuo 37870 EUR ir daugiau – 50 procentų.

Socialinio draudimo įmokas Belgijoje mok darbdavys ir dirbantysis maždaug 35 ir 13,07 proc. atitinkamai.

PVM Belgijoje

Pridėtinės vertės mokestis Belgijoje sudaro 21 proc. daugeliui prekių ir paslaugų, 12 procentų maistui restoranuose ir socialiniui būstui. 6 procentai taikomi knygoms, maistui ir vandens tiekimui, o perdirbamiems gaminiams taikomas 0 proc. PVM.

Nekilnojamojo turto mokestis – tai metinis mokestis nuosavybės (ne nuomininkams). Flandrijoje tai yra maždaug 2,5 proc., o Valonijos ir Briuselio apylinkėje 1,25 proc.

Savivaldybių mokesčiai už televiziją, šiukšlių rinkimą, vandens valymą ir t.t imami regionų, provincijų ir savivaldybių institucijų ir sudaro maždaug 9 proc. apskaičiuojama remiantis pelno mokesčio suma, kurią moka gyventojas.

pav. 1 Belgijos PVM

Aukščiau pateiktame paveiksle matoma, kaip keitėsi standartinis PVM tarifas ES valstybėse nuo 2000 metų. PVM tarifas Lietuvoje keitėsi du kartus. Iš pradžių jis

s buvo 18 proc., po to pakeistas į 19 proc., o 2009 m. rugsėjo 1 d. standartinis PVM tarifas padidėjo nuo 19 proc. iki 21 proc. Belgija, kurioje esantį PVM mokestį lyginsime su Lietuvoje galiojančiu PVM, nuo 2000 metų nekeitė standartinio tarifo – 21 proc.

Korporacinis mokestis

Jei kompanija ar asociacija yra juridinis asmuo ir yra registruota Belgijoje arba užsienyje, jos pagrindinė įstaiga yra Belgijoje ir vykdo pelningą veiklą, ji yra apmokestinama. Mokesčiai mokami iš juridinio asmens grynųjų paskirstytų ar nepaskirstytų pajamų. Apmokestinamoji bazė (pajamos) padidinama papildoma pajamų suma, gauta įmonei veikiant užsienio šalyse, kuriose mokesčiai mažesni nei Belgijoje. Belgijos korporacijos, gavusios pajamų iš įmonių likvidavimo, apmokestinimui skiria 5 proc.

Korporacinio mokesčio tarifas progresinis; taikomi 30, 38, 43, 45 proc. tarifai. Iki 25 tūkst. eurų pelnas apmokestinamas 30 proc. tarifu, o daugiau kaip 90 tūkst. eurų. – jau 45 proc. tarifu.

Įmonių, turinčių fizinio asmens teises, pajamų mokesčio bazė yra grynosios pajamos. Pajamos iš kapitalo prieaugio neįtraukiamos. Mokesčio tarifas progresinis, maksimalus jo dydis – 45 proc.

Akcinio kapitalo mokestis

Įsigydama ir didindama akcinį kapitalą, kompanija moka 0,5 proc. įsigytų akcijų vertės mokestį. Jei kompanija superka savo akcijas ir jei šių akcijų pirkimo suma viršija atitinkamą kompanijos kapitalo dydį, ji apmokestinama 43 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Personalinis pajamų mokestis

Mokestis privalomas, jis mokamas iš visų gyventojo gautų pajamų šaltinių. Mokesčio tarifas progresinis, svyruoja nuo 25 iki 55 proc. Fiziniai asmenys dar moka municipalinį mokestį (6-10 proc. nuo

o bazinio tarifo) ir papildomus 3 proc. krizinius įnašus. Personalinis mokestis žymiai mažesnis, jei šeima turi tris išlaikytinius.

Turto mokestis

Tai vietinis mokestis. Minimalus turto mokesčio tarifas – 0,5 proc. objekto vertės. Pajamos, gautos iš nekilnojamo turto realizavimo (pardavimo, keitimo), apmokestinamos 21,5 proc. tarifu. Apmokestinamos turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas. Perkant nekilnojamą turtą, mokesčio tarifas – 12,5 proc. įsigyto turto vertės. Įstatinio kapitalo registravimas apmokestinamas 1 proc. ddydžio mokesčiu. Paveldint ar dovanojant turtą, tiesioginiai įpėdiniai moka nuo 3 iki 30 proc. mokestį, o kitos asmenų grupės – nuo 20 iki 80 proc. turto vertės.

Vartojimo mokesčiai

Standartinis PVM mokestis – 21 proc. gyvenamųjų namų statybai taikomas 12 proc. o pirmojo būtinumo prekėms – 6 proc. tarifas. 25 proc. tarifu apmokestinami brangakmeniai, vaizdo aparatūra, televizoriai, automobiliai ir kitos prabangos prekės. PVM neapmokestinama bankinės, draudimo ir kitos finansinės paslaugos, švietimo bei valstybinės mokestinės paslaugos.

Belgijoje akcizo mokestis taikomas cukrui, vynui, stipriems alkoholiniams gėrimams, aliejui, kavai, tabako gaminiams ir kt.

Kiti mokesčiai

Tai socialinio draudimo, žyminis ir kiti mokesčiai. Belgijos vyriausybė skatina užsienio investuotojų veiklos plėtojimą savo šalyje. Jiems netaikomi finansiniai bei valiutiniai apribojimai, kapitalas ir pelnas gali būti lengvai repatrijuotas. Sudaromos lengvatinės sąlygos investuotojams, vykdantiems investicinę veiklą vadinamosiose „vystymo zonose“, kur didelis nedarbas. Jie gali būti atleidžiami dešimčiai metų nuo kai kurių mokesčių. Lengvatos numatytos vadinamiesiems koordinacijos centrams – mažoms ir vidutinėms šalies bei užsienio įm. . .

Belgijoje surenkami mokesčiai 2010-2015 metais, proc. BVP

Belgijoje vyrauja dviejų tipų mokesčiai – tai tiesioginiai ir netiesioginiai. Žemiau esančiame paveikslėlyje pateikta surenkamų mokesčių dinamika išskiriant jų rūšį, tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip matome visu nagrinėjamu laikotarpiu tiesioginių mokesčių buvo surenkama daugiau nei netiesioginių mokesčių. Visu nagrinėjamu laikotarpiu atsispindi tiesioginių mokesčių augimas, o netiesioginiai mokesčiai išlieka maždaug vienodo dydžio 13 proc. lyginant su BVP. Tuo tarpu netiesioginiai mokesčiai sudaro maždaug 17 procentų 2015 metais nuo BVP.

pav. 3 Tiesioginių ir netiesioginių mokesčių surinkimas Belgijoje 2010-2015 metais, proc. BVP

Atlikta mokesčių surinkimo pagal rūšį analizė – duomenys pateikiami 4 paveiksle. Kaip matome, didžiausią surenkamų mokesčių dalį sudaro socialinės įmokos. 2010 metais socialinių įmokų surinkta maždaug 60 000 mln. Eurų, o 2014 metais šis skaičius išaugo iki 65 000 mln. Eurų. Taip pat panašus kiekis visu nagrinėjamu laikotarpiu yra surenkamas ir pelno mokesčio. Kiek mažiau – maždaug 50 000 mln. Eurų kasmet surenkama prekių ir paslaugų mokesčių.

Augant ekonomikos lygiui augantis surenkamų mokesčių skaičius rodo, kad finansų sistema veikai efektyviai, gyventojai moka mokesčius, jų neslepia ir nėra juodosios ekonomikos.

pav. 4 Mokesčių surinkimas Belgijoje 2010-2014 metų laikotarpiu mln. EUR

Belgijos valstybės skola

Belgijos valstybės skola yra viena didžiausių Europos Sąjungos šalių ir kasmet auga. Žemiau pateiktame grafike galime matyti, kad 2011 metais viešojo sektoriaus skola sudarė 387 697,8 mln. Eur. ir auga kasmet maždaug 10 000 mln. eur. 2015 metais jau siekia 450 000 mln eur. Šiai dienai žmogui tenkanti skolos dalis sudaro 34,977 eurus. Kas sekunde yra priskaičiuojama 373 eurų palūkanų.

pav. 5 Belgijos valstybės skola 2011-2015 metais, mln. EUR

Vertinant valstybės skolą per laikotarpį 2011-2015 metais, skola palyginta su bendruoju vidaus produktu. Kaip matome 5 paveiksle 2011 metais valstybės skola sudarė 102,2 proc. bendrojo vidaus produkto, ir kasmet augo maždaug dvejais procentiniais punktais ir 2015 metais siekia 106 procentus bendrojo vidaus produkto. Tai yra labai šalies finansų sistemai nepalankus rodiklis ir sprendimo reikalaujanti problema.

pav. 6 Belgijos valstybės skola 2011-2015 metais, proc. BVP

BELGIJOS PAGRINDINĖS FINANSŲ STRUKTŪROS PROBLEMOS IR JŲ VERTINIMAS

Belgija – nors ir viena labiausiai išsivysčiusių šalių Europoje, tačiau tai viena ir didžiausių finansinių problemų turinti šalis. Šalies fiskalinės problemos yra įsisenėjusios, o problemų priežasčių galima ieškoti daug kur. Vienas socialinis tyrimas yra nustatęs, kad Belgijoje yra nemažai šeimų kurių nariai nedirba daugiau nei kelis metus iš eilės.

Belgijos finansų sistemos glaudžiai susijusios su labai lėtu bendrojo vidaus produkto augimu, matoma žemiau pateiktame paveiksle.

pav. 7 Belgijos vidaus produktas

Belgijos vidaus produktas 2012 metais sudarė 497,82 mlrd. JAV dolerių, o 2015 metais sumažėjo iki 454,04 mlrd. JAV dolerių. Toks lėtas bendrojo vidaus produkto augimas negali užtikrinti skolos grąžinimo ir valstybės biudžeto deficito mažinimo.

LITERATŪRA

European Comission. Prieiga internetu: http://ec.europa.eu/; [žiūrėta 2016-10-05]

Europos Sąjungos statistikos agentūrą „Eurostat“. Prieiga internetu: http://ec.europa.eu/eurostat/data/database; [žiūrėta 2016-10-05]

Jim Brunsden. Belgium security agency faced cut, says ex-intelligence chief. Prieiga internetu: http://www.ft.com/cms/s/0/83d749dc-9200-11e5-94e6-c5413829caa5.html#axzz3wVncgIEF [žiūrėta 2016-10-07]

Prieiga internetu: https://www.ldb.lt/eures/salygos/GyvenimoDarboSalygos/UserDispForm.aspx?ID=13 [žiūrėta 2016-10-10]

Prieiga internetu: http://www.tradingeconomics.com/belgium/government-debt-to-gdp [žiūrėta 2016-10-12]

Prieiga internetu: http://www.tradingeconomics.com/belgium/gdp [žiūrėta 2016-10-14]

Join the Conversation