BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS ĮMONĖJE „X“

368 0

BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS

ĮMONĖJE „X“

Kursinis darbas

Kaunas, 2015

SANTRAUKA

Darbo aktualumas. Išvystytos rinkos sąlygomis kekvienas verslas patiria didesnę ar mažesnę riziką. Nė viena įmonė nėra garantuota, kad jos veikla visą laiką bus tęstina, kad jos paslaugos nuolat turės paklausą , kad dėl paklausos svyravimų reikės keisti veiklos apimtį, atleisti darbuotojus daryti papildomas išlaidas ir pan. Įmonės vadovai, siekdami didesnio pelno, imasi rizikingos veiklos, o nenorintys rizikuoti dažniausi merdi arba, neišlaikę konkurencijos bankrutuoja.Taigi siekiant išvengti įmonės bankroto ir jo sukeliamų pasekmių, svarbu turėti veiklos stabilumo ir tęstinumo ve

ertinimo modelį, kuris padėtų nustatyti iškilusias finansines problemas gerokai anksčiau, nei paaiškėja, kad įmonė yra nemoki ir jai gresia bankrotas.

Darbo problema- įmonės mažai dėmesio skiria bankroto tikimybės įvertinimui.

Darbo tikslas- išnagrinėti bankroto teorinius pagrindus bei pritaikant santikinius rodiklius ir bankroto prognozavimo modelius įvertinti „X“ įmonės bankroto tikimybę.

Darbo metodai:

literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė

santikiniai rodikliai ir bankroto prognozavimo modeliai

grafinė analizė

Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami bankroto teoriniai aspektai. Nagrinėjama bankroto samprata, požimiai, priežastys ir priemonės bankrotui išvenkti. Taipogi nagrinėjami E. Altman, G. Springate, R. Li

iss, R. Taffler ir H. Tisshaw bankroto prognozavimo modeliai. Antroje darbo dalyje pateikiama trumpa UAB „X“ charakteristika. Pritaikomi santikiniai rodikliai ir pirmoje dalyje pateikti bankroto prognozavimo modeliai įmonei „X“ jie apibendrinami ir pateikiamos išvados. Skaičiavimams naudojami UAB „X“ 2014-2010 metų balanso ir
r pelno (nuostolių) ataskaitos.

Darbą sudaro 23 puslapiai, 4 lentelės, 5 paveikslai, 1 literatūros ir informacijos šaltiniai, 2 priedai.

TURINYS

SANTRAUKA 2

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 4

LENTELĖ 4

ĮVADAS 5

1.Bankroto tikimybės prognozavimas teoriniu aspektu 6

1.1.Įmonės bankroto samprata 6

1.2.Požymiai, rodantys bankroto tikimybę 8

1.3.Bankroto priežastys ir priemonės jam išvenkti 9

1.4.Bankroto prognozavimo modeliai 11

2. UAB „X“ BANKROTO TIKIMYBĖS ĮVERTINIMAS 15

2.1. UAB „X“ įmonės charakteristika 15

2.2. Bankroto tikimybės prognozavimas 15

IŠVADOS 21

LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI 22

PRIEDAI 23

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

LENTELĖ

1 lentelė. Bankroto atsiradimą lemenčios priežastys 9

2 lentelė. Operatyvinės ir perspektyvinės priemonės išvenkti bankroto 10

3 lentelė. Bankroto prognozavimo modeliai 11

4 lentelė. Santikinių rodiklių dinamika 15

PAVEIKSLAS

 

1 paveiklsas. Bankroto prognozavimo modelių klasifikacija.....................11

2 paveikslas. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius E.Altman bankroto pronozavimo modelį..............................16

3 paveikslas. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius G. Springate bankroto pronozavimo modelį 17

4 paveikslas. UAB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius R.Liss bankroto pronozavimo modelį 18

5 paveikslas. UA

AB „X“ Z koeficiento reikšmės pritaikius R. Taffler ir H.Tishaw bankroto pronozavimo modelį.............................. 18

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Išvystytos rinkos sąlygomis kekvienas verslas patiria didesnę ar mažesnę riziką. Nė viena įmonė nėra garantuota, kad jos veikla visą laiką bus tęstina, kad jos paslaugos nuolat turės paklausą , kad dėl paklausos svyravimų reikės keisti veiklos apimtį, atleisti darbuotojus daryti papildomas išlaidas ir pan. Įmonės vadovai, siekdami didesnio pelno, imasi rizikingos veiklos, o nenorintys rizikuoti dažniausi merdi arba, neišlaikę konkurencijos bankrutuoja.Taigi siekiant išvengti įmonės bankroto ir jo su

ukeliamų pasekmių, svarbu turėti veiklos stabilumo ir tęstinumo vertinimo modelį, kuris padėtų nustatyti iškilusias finansines problemas gerokai anksčiau, nei paaiškėja, kad įmonė yra nemoki ir jai gresia bankrotas.

Darbo problema- įmonės mažai dėmesio skiria bankroto tikimybės įvertinimui.

Darbo tikslas- išnagrinėti bankroto teorinius pagrindus bei pritaikant santikinius rodiklius ir bankroto prognozavimo modelius įvertinti „X“ įmonės bankroto tikimybę.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti bankrota ir jo prognozavimo modelius teoriniu aspektu.

Pateikti trumpą „X“ įmonės charakteristiką.

Atlikti UAB ,,Xs“ bankroto tikimybės prognozavimą.

Suformuoti išvadas.

Darbo objektas- santikinių rodiklių ir bankroto prognozavimo modelių pritaikymas.

Darbo metodai:

literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė

santikiniai rodikliai ir bankroto prognozavimo modeliai

grafinė analizė

Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami bankroto teoriniai aspektai. Nagrinėjama bankroto samprata, požimiai, priežastys ir priemonės bankrotui išvenkti. Taipogi nagrinėjami E. Altman, G. Springate, R. Liss, R. Taffler ir H. Tisshaw bankroto prognozavimo modeliai. Antroje darbo dalyje pateikiama trumpa UAB „X“ charakteristika. Pritaikomi santikiniai rodikliai ir pirmoje dalyje pateikti bankroto prognozavimo modeliai įmonei „X“ jie apibendrinami ir pateikiamos išvados. Skaičiavimams naudojami UAB „X“ 2014-2010 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos.

Bankroto tikimybės prognozavimas teoriniu aspektu

Pirmiausia apžvelgta bankroto ėsmė ir bankroto pasekmes įmonių ir šalies ekonomikai. Išanalizuoti bankroto požymiai, priežastys ir priemonės bankrotui išvenkti. Vėliau išanalizuoti bankroto prognozavimo modeliai.

Įmonės bankroto samprata

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas 2 straipsnio 1 ir 8 dalyje (2001, Nr. IX-216) įtvirtina dvi savarankiškas sąvokas: bankrotą ir

r nemokumą. Bankroto ir nemokumo sąvokos yra glaudžiai susijusios. Tačiau nėra tapačios, nes tai nėra analogiški reiškiniai, skirtingos jų sukeliamos teisinės pasekmės.

Lietuvos Respublikos bankroto įstatyme pateikiamas toks bankroto apibūdinimas: bankrotas- nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vygdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Pagal S. Grigaravičiu (2003) bankrotas- įstatimiškai reglamentuojamas procesas, kuriuo sustabdomas nemokių įmonių skolų didėjimas. J. Mackevičius (2005) bankroto sąvoką apibrėžia kaip veiksmus, atliekamus kaltininko ekonominės veiklos krizės metu, arba kaip veiksmus, sudarančius sąlygas krizei atsirasti. Kiti šaltiniai teigia, kad bankrotas – įmonės, banko arba asmens finansinė padėtis, kuriai esant jie nepajėgia apmokėti skolų ir vykdyti kitų turtinių įsipareigojimų. O įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevydgo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai irk kt.) viršyja pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Mackevičius J.,Giriūnas L.,Valkauskas R.,2014, 373 p). Apibendrinant galima teigti, kad įmonės bankrotas – tai situacija, kai įmonė negali padengti savo skolų. Jei įmonė tampa nemoki, jai gresia bankrotas. Taigi Įmonės bankrotas yra griežčiausia priemonė, taikoma tada, kai įmonės galimybės atkurti savo mokumą yra išsemtos ir ją gelbėti nėra prasmės.

Pažimėtina, kad įmonių bankrotas– vienas iš labiausiai paplitusių rinkos ekonomikos reiškinių. Jis sukelia daug ne

eigiamų padarinių ne tik pačiai įmonei ir jos darbuotojams, bet ir kitoms įmonėms bei institucijoms, valstybei ir visuomenei. Įrodyta, kad įmonės bankrotas yra pavojingas šalies ekonomikai, nes:

bankrutuoja seniai susikūrusios, turinčios senas tradicijas, palyginti didelės įmonės, kuriose dirba daug žmonių;

kuriasi naujos mažos įmonės su nedaug darbuotojų;

įmonių bankrotas sukelia daug ekonominių ir socialinių problemų valstybės naudai

įmonių, tarp jų ir privačių, bankroto sukeltas problemas neretai tenka spręsti valstybei. (Mackevičius J., 2005, 421-422 p.)

Tačiau blogiausia yra tai, kad dėl įmonių bankrotų nukenčia paprasti gyventojai: praranda darbą, santaupas, patiria psichologines traumas ir kt.

Pagal J.Mackevičiaus, L.Giriūno, R. Valkausko (2014) nuomone bankroto nereiktų vertinti tik kaip neigiamo reiškinio. Nes, tai normalus konkurencingos rinkos ekonomikos reiškinys, kai vienos neišsilaiko konkurencinėje kovoje ir užleidžia vietą stiprėsnėms įmonėms. Konkurencija pašalina nesėkmingai dirbančius verslininkus, vengenčius ir negalinčius atsiskaityti su kreditoriais, ir vietoje jų įkuriamos naujos įmonės, galinčios efektyviai plėtoti visuomenei naudingą veiklą ir vygdyti įsipareigojimus. Tačiau įmonių bankroto teigiamos pasekmės, negali atverti bankroto neigiamų pasekmių, kurie pavojingi šalies ekonomikai ir žmonių gerovei. Todėl įmonės vadovai turi skirti daug dėmesio ir pastangų išvenkti bankroto, lauku nustatyti įmonės finansinės būklės blogėjimo priežastis. Labai svarbu kuo ankščiau nustatyti požymius, rodančius įmonės bankroto tikimybę. Įmonės bankroto byla gali būti iškelta, jei yra vienas iš šių p. . .

etais 0,65. Tokiems rezultatams įtakos turėjo padidėjęs pelno prieš apmokestinimą ir trumpalaikio turto santykio rodikliai. Ir dėl to, kad įmonė 2013 metais tumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykio neigiamą reikšmę sumažino iki -0,005, o 2014 metais padidino iki 0,114. O tai labai svarbu kadangi konkurencingos rinkos sąlygomis apyvartinio kapitalo dydis visada turi būti teigiamas ir turėti augimo tendenciją.

Apibendrinant UAB „X“ bankroto tikimybė apskaičiuota taikant keturias metodikas: E. Altman keturių koeficientų modelį skirtą paslaugų įmonėms, G. Springate, R. Liss bei R. Taffler ir H. Tisshaw modelius. Pritaikius visus modelius matyti, kad įmonė yra pakankamai finansiškai stipri. Taipogi pažimėtina, kad visų minėtų bankroto prognozavimo modelių pagrindinis trūkumas yra tas, kad, vertinant įmonių bankroto pasireiškimo tikimybę, įmonės santykiniai rodikliai analizuojami neįvertinant makroekonominės aplinkos ir įmonės valdymo aspektų.

IŠVADOS

Įmonės bankrotą galima apibūdinti kaip situaciją, kai įmonė negali padengti savo skolų, o jei įmonė tampa nemoki, jai gresia bankrotas. Tačiau bankrotas, tai neišvengiamas rinkos ekonomikos reiškinys, kuris sukelia tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Bankrotas kaip teigiamas reiškinys skatina technologijos pažangą, atsikrato neefektyvių įmonių. Bet įmonių bankroto teigiamos pasekmės, negali atverti bankroto neigiamų padarinių, kurie pavojingi ne tik pačiai įmonei bet ir valstybei bei žmonių gerovei.

Galima teikti, kad visi analizuojami santikiniai rodikliai yra tinkami vertinti bankrotą. Tačiau skaičiuojnt juos pavieniai yra netikslinga. Kadangi jie neatspindi realios įmonės situacijos, nes vieni apskaičiuoti rodikliai buvo blogi, o kiti visiškai geri. Pagal įmonės tikslus vartojant santikinius rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kriptimi.

Galima daryti išvadą, kad nagrinėtų autorių (E. Altman ,G. Springate, R. Liss, R. Taffler ir H. Tisshaw) įmonių bankrotui prognozuoti parinko bei taikė panašias metodikas, kai kuriais atvėjais netgi analogiškus finansinius koeficientus, tačiau konkretiems finansiniamas rodikliams priskyrė skirtingą reikšmingumą vertinant įmonės bankroto tikimybę.

Pagal išanalizuotus santikinius rodiklius bei pritaikytus bankroto prognozavimo modelius įmonei „X“ nereikia įtarti bankroto tikimybės. Didžiausia bankroto tikimybė nustatyta 2012 metais remiantis Altman ir Taffler ir H. Tisshaw modelio koeficiento duomenimis. Tačiau veiklos tęstinumo problemų nėra, nes visais kitais metais duomenys nerodė bankroto grėsmės. Naudojant Springate bei R.Lis modelius nei vienais metais duomenys įmonei nerodė bankroto tikimybės.

LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, 2001 m. Kovo 20 d.,Nr. IX-216 (Žin., 2001, Nr. 31-1010)

Grigaravičius S. Įmonių nemokumo diagnostika ir jų pervarkymo sprendimai. Kaunas, 2003

Mackevičius J. Įmonių veiklos anlizė. Vilnius, 2005

Mackevičius J., Giriūnas L., Valkauskas R. Finansinė analizė. Vilnius. 2014.

Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. Vilnius, 1998

Nedzveckas J., Bagdzevičienė R., Dapkus R. Organizacijos finansinių išteklių valdymas. Finansų pagrindai. Kaunas, 2003

Valackienė A. Krizių valdymas ir sprendimų priėmimas. Kaunas, 2010

PRIEDAI

 

Join the Conversation