Austrijos biudžetas

574 0

"http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/6c/Vgtu-logo.png

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

Socialinės ekonomikos ir vadybos katedra

Referatas

Austrijos valstybės biudžetas, jo formavimas ir 2009-2015 metų dinamikos analizė

Darbą atliko: ECINvf-13 Gintarė Janavičiūtė

Darbą vertino: lekt. Aušra Katinienė

Vilnius 2016

Turinys

Įvadas 3

Apie Austriją 4

BVP 5

BVP vienam gyventojui 6

Nedarbas 7

Vidutiniai atlyginimas 8

Pajamos ir išlaidos 8

Valstybės skola 10

Išvados 11

Literatūros sąrašas 12

Įvadas

Valstybės biudžetas – planas, pagal kurį bus skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir kitų viešojo administravimo subjektų išlaidoms. Valstybės biudžetas, kartu su savivaldybių biudžetais sudaro nacionalinį biudžetą. Darbe nagrinėjamas Austrijos biudžetas 2009-2015m., taip pat pateikiamos prognozės ateinantiems met

tams, remiantis pateikta statistika Europos statistikos departamente. Ši tema aktuali, kadangi išnagrinėjus šalies biudžetą galima matyti kaip šalis geba tvarkyti savo ekonomiką, matome ar šalis gali būti priskirta prie pasaulio galingiausių valstybių, galime pamatyti kiek šalis yra stipri ir nepriklausoma, o galbūt turi labai didelę valstybės skolą ir yra įsipareigojusi kitoms šalims. Taip pat matome kaip gerai šalyje gali gyventi jos piliečiai, kokias algas gauti ir būti socialiai saugiems.

Tikslas – supažindinti su Austrijos šalimi, jos ekonomika ir šalies biudžetu, išnagrinėti pagrindinius rod

diklius, kurie suformuoja šalies biudžetą, aptarti biudžeto kitimą.

Sąvokos:

Biudžeto periodas – biudžetiniai metai kartu su baigiamųjų apyvartų laiku. Tai dažniausiai 13 – 17 mėnesių.

Biudžeto pajamos – tai valstybės pajamų dalis, kuri tenka valstybės biudžetui.

Biudžeto išlaidos – tai valstybės išlaidų dalis, kuri padengiama iš valstybės biudžeto. Tai, kas yra

a biudžeto pajamos gali būti ir valstybės pajamomis ir atvirkščiai.

Subalansuotas biudžetas – tai biudžetas, kurio pajamos ir išlaidos tarpusavyje lygios.

Deficitinis biudžetas – biudžetas, kurio išlaidos didesnės už pajamas. Biudžeto deficitas finansuojamas valstybės kredito ir pinigų emisijos būdais, dar gali būti specialiųjų fondų perteklinėmis pajamomis.

Perteklinis biudžetas – tai biudžetas, kurio pajamos viršija išlaidas. Toks perteklius gali būti panaudojamas ankstesnių paskolų grąžinimui, specialiesiems fondams, gali būti išvežamas iš šalies.

Valstybės skola – dar žinoma kaip ‘viešoji skola’ ar ‘vyriausybės skola’, yra pinigų suma, kurią valstybė yra skolinga savo kreditoriams, iš kurių vienokiu ar kitokiu būdu skolinosi pinigus.

Apie Austriją

Austrija, oficialiai – Austrijos Respublika – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų – žemių. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su

Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės. "http://iti.vgtu.lt/imitacijosmain/Fileimages/superadmin/NT%20krizes%20valdymas/250px-Flag_of_Austria.svg.png

Sostinė: Viena

Gyventojų skaičius: 8,4 mln.

Pinigai: Austrijos piniginis vienetas – Euras, įvestas nuo 2002 metų.

Ekonomika: Austrijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, turinti panašią struktūrą kaip ir Vokietijos ekonomika. Šalyje yra labai aukštas gyvenimo lygis, kurio pasiekimui didelę įtaką nuo pat 1945 m. turėjo vyriausybė, iki šiol vaidinanti didelį vaidmenį savo piliečių gyvenime. Šalis yra viena iš 12 turtingiausių šalių pasaulyje (išreiškus BVP vienam gyventojui). Austrija buvo ketvirta pagal turt

tingumą Europos Sąjungos šalis, jos BNP vienam gyventojui sudarė apie 27 666 eurus, sąraše ją aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Nyderlandai. Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje dalyje yra miškų, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių – kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Svarbų vaidmenį turi vynuogynai, taip pat sėjama grikių, linų, žirnių ir kitų kultūrų. Išplėtota sodininkystė (ypač Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje) – auginami obuoliai, kriaušės, slyvos. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieno ir mėsos gyvulininkystė. Pagrindinės pramonės šakos: transporto ir žemės ūkio mašinų gamyba, kalnakasybos, metalurgijos, tekstilės, medžio apdirbimo, maisto pramonės įrengimų gamyba. Pagrindiniai centrai: Viena, Gracas, Lincas, Šteiras.

Pagrindinės pramonės šakos: transporto ir žemės ūkio mašinų gamyba, kalnakasybos, metalurgijos, tekstilės, medžio apdirbimo, maisto pramonės įrengimų gamyba.

BVP

Austrija – viena stipriausių Europos šalių pagal BVP (BVP – yra vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Bendrasis vidaus produktas yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą.)

Pav. BVP

Iš pateikto Austrijos BVP grafiko matyti kiekvienų metų kitimas nuo 2009m. Taip pat pateikiamos 2016-2020m. prognozės. 2009m. BVP siekė 348 mlrd.eur. , o 2010m. 342mlrd.eur ir tais pačiais 2010m. BVP buvo mažiausias iš visų nagrinėjamų metų. Kritimas nuo 2009m

m. matomas dėl užsitęsiančios pasaulinės ekonominės krizės įvykusios 2008m. Vėliau matomas BVP kilimas, kritimas, o nuo 2012m. pastebimas žymūs šuolis šalies ekonomikoje, BVP kilimas stipriai padidėjo ir 2015m. jis siekė netgi 393 mlrd.eur. Nuo 2016m. pateikiamos prognozės, kurios rodo BVP nežymų sumažėjimą, tačiau šalis iki 2020m. prognozuoja pasiekti tokį BVP lygį, koks jis buvo praėjusiais 2015m.

Pav. BVP pasiskirstymas pagal sektorius

BVP vienam gyventojui

BVP vienam gyventojui – ekonominis rodiklis, parodantis šalies ekonominį išsivystymo lygį. Kuo bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui mažesnis – tuo ekonomiškai skurdesnė šalies ekonomika bei šalyje gyvenantys žmonės.

 

Pav. BVP vienam gyventojui

Pagal pateiktą grafiką BVP vienam gyventojui taip pat galime pastebėti tokią pat tendenciją kaip ir prieš tai nagrinėtame BVP grafike. 2010m. fiksuojamas mažiausias BVP vienam gyventojui, tuo metu žmonių pragyvenimo lygis buvo žemiausias, 2011m. pastebimas staigus kilimas, 2012m. kritimas ir likusiais metais pastovus BVP vienam gyventojui didėjimas. Kadangi šis rodiklis parodo šalies išsivystymo lygį galima teigti, kad Austrijos šalies ekonominis išsivystymo lygis yra auštas, lyginant su Lietuva, 2014m. Lietuvos BVP vienam gyventojui siekė 14 tūkst.eur, o Austrijos BVP 44 tūkst.eur. Austrija yra viena iš pirmaujančių šalių pagal BVP.

Nedarbas

Tai rinkos ekonomikos šalims būdingas socialinis reiškinys, kurio esmė ta, kad dalis šalies gyventojų, galinčių ir norinčių dirbti samdomąjį darbą, neturi darbo. Pagal tarptautinius standartus statistinis nedarbo apibrė

ėžimas vartojamas kalbant apie asmenis, kurie: a) neturėjo darbo, b) norėjo dirbti, c) ieškojo darbo. Nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus procentinis santykis su ekonomiškai aktyvių gyventojų arba darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi. Pagal tarptautinius standartus nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus procentinis santykis su ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiumi. Nedarbo mastas – šalies, regiono darbingo amžiaus gyven. . .

Pajamos ir išlaidos

Abstrakčiai kalbant galima teigti, kad valstybė – tai institucija, teikianti specifines paslaugas (tokias kaip krašto apsauga, švietimas, sveikatos apsauga visuomeninis saugumas ir t.t.) ir mainais už jas įvairių mokesčių pavidalu gaunanti pajamas į biudžetą. Norėdama atlikti daugybę funkcijų, valstybė turi disponuoti lėšomis, pakankamomis išlaidoms finansuoti. LR biudžetinės sandaros įstatymo 13 str. rašoma, kad valstybės biudžeto pajamas sudaro:

1) pajamos iš mokesčių;

2) pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);

3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, asignavimų valdytojų administruojamos pajamos;

4) pajamos už valstybės lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

5) pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus ;

6) gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);

7) kitos pajamos.

Išlaidos – pagal ekonominę klasifikaciją pagrindinės valstybės išlaidų kategorijos yra išlaidos darbo užmokesčiui, prekėms ir paslaugoms, subsidijoms, kitiems transferams, palūkanų mokėjimams ir investicijoms (kapitalinės išlaidos).

Pav. Pajamos ir išlaidos

Iš pateikto grafiko matoma, kad Austrijos pajamos ir išlaidos visais metais proporcingai augo. Grafike pateikiamos prognozės iki 2020m. ir galima pastebėti, kad kiekvienais metais planuojamas vis mažesnis skirtumas tarp pajamų ir išlaidų. Didžiausias skirtumas matomas 2009m. kai šalies pajamos siekė 14000 mlrd.eur, o išlaidos 15400 mlrd.eur ir tuo metu buvo didžiausias biudžeto deficitas. Biudžetas visais metais yra deficitinis, kadangi visais metais išlaidos viršijo pajamas, tačiau tas skirtumas nėra labai didelis, o iki 2020m. planuojama jį dar labiau sumažinti.

Valstybės skola

Valstybės skola, dar žinoma kaip viešoji skola ar vyriausybės skola, yra pinigų suma, kurią valstybė yra skolinga savo kreditoriams, iš kurių vienokiu ar kitokiu būdu skolinosi pinigus.

Kas patenka į valstybės skolos sąvoką, gali būti traktuojama skirtingai:

dažniausiai ji apima visų valstybinių institucijų skolas, įskaitant vyriausybę, savivaldybes ir kitus vietinius valdžios vienetus;

skola apima tik vyriausybės (centrinės valdžios) skolą;

skola apima visas valstybės subjektų skolas, įskaitant tiek vyriausybę bei kitas valdžios institucijas, tiek ir privačius juridinius bei fizinius asmenis.

Pav. Valstybės skola (% nuo BVP)

Iš grafiko matyti, kad valstybės skola visais metais buvo kintanti, nuo 2010m. iki 2013m. ji mažėjo, nuo 2013 m. stipriai padidėjo ir 2015m. buvo didžiausia, ir sudarė 290 mlrd. eurų.

Išvados

Ši šalis viena iš turtingiausių Europos sąjungai priklausančių valstybių pagal BVP ir aukštus gyvenimo standartus. Šalyje vyrauja mažas nedarbas, pagal gaunamą darbo užmokestį šalis vis dar priskiriama vienai geriausių. 2015m. Austrija galėjo džiaugtis didžiausiu BVP per pastaruosius penkerius metus, nors prognozės rodo BVP kritimą, tačiau iki 2020m. šalis planuoja pasiekti dabar esamą situaciją.

Literatūros sąrašas

http://ec.europa.eu/budget/figures/2007-2013/index_en.cfm

http://www.tradingeconomics.com/austria/wages

http://data.worldbank.org/indicator/SL.UEM.TOTL.ZS/countries/AT?display=graph

https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/au.html

https://www.quandl.com/data/ODA/AUT_GGR-Austria-General-Government-Revenue-USD-Billions

http://iti.vgtu.lt/imitacijosmain/Showobjektas.aspx?objid=2391

http://ekonomika.tv3.lt/ekonomikos-terminu-zodynas

Komentuokite!