apgyvendinimo paslaugu struktura

32 0

Turinys

Turinys..............................2

Įvadas..............................3 1. Apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai.......................4 2. Apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas............................6

3. Apgyvendinimo įstaigų svečių poreikių ypatumai.......................8

Išvados..............................9 Literatūros sąrašas..............................9

Įvadas

Šiandien mes turizmą priimame kaip didelį XXI a. fenomeną, kaip vieną iš šviesiausių reiškinių mūsų laikmety, kuris įsiskverbia į visas mūsų gyvenimo sferas ir keičia supantį pasaulį ir landšaftą. Turizmas tapo vienu iš svarbiausių ekonomikos faktorių, todėl mes nagrinėjame jį ne paprastai, kaip išvyką arba poilsį. Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančius ir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos ribų, poilsio t

tikslu.

Viena iš turizmo sudėtinių dalių yra apgyvendinimo paslauga. Apgyvendinimo paslauga – tai juridinių ir fizinių asmenų sudarytos būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuria tenkinami turisto nakvynės bei higienos poreikiai, rezultatas.

 Tyrimo tikslas: susipažinti su apgyvendinimo paslaugų rinkos struktūra.

 Tyrimo uždaviniai:

1. Apibūdinti apgyvendinimo sektoriaus struktūrinį modelį.

2. Susipažinti su apgyvendinimo įstaigų klasifikavimu.

3. Susipažinti su apgyvendinimo įstaigų svečių poreikių ypatumais.

 Darbo metodika: literatūros analizė ir internetas.

1. Apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai

Pasaulyje yra daug įvairių apgyvendinimo įstaigų. Skiriasi jų tipai, dydis, organizacinė struktūra, kategorijos ir kt.

Siūlomi įvairūs apgyvendinimo sektoriaus s

struktūriniai modeliai, kurių pagrindu imami skirtingi kriterijai. Aptarnavimo paslaugos gali būti skirstomos į tam tikras grupes pagal įvairius kriterijus, pvz.:

1. pagal aptarnavimo laipsnį- pilno aptarnavimo ar savitarnos;

2. pagal mokėjimą už paslaugas – mokamos ar nemokamos;

3. pagal stacionarumą – pastovios arba mobilios (kruizai, traukiniai);

4. pagal v
vietą – miestuose ar kaimo vietovėse;

5. agl turistų kelionės tikslus – komerciniai viešbučiai, atostogų centrai ar kt.;

6. pagal savarnkiškumo laipsnį – nepriklausomi arba grandinės (priklausantys vietinėms ar tarptautinėms grandinėms, pvz., Holiday Inn).

Tam tikros apgyvendinimo formos pasirinkimas priklauso nuo kelionės pobūdžio, turisto poreikių, esamos pasiūlos, tradicijų, ekonominės padėties bei dauglio kitų faktorių. Nemaža dalis turistų mėgsta apsistoti pas darugus ar gimnes, arba nuosavose apsigyvenimo priemonėse, tokiose kaip palapinės, jachtos ar automobilių priekabose. Tačiau ir šie turistai yra svarbūs bendrai turizmo sistemai. Nors viešbučiai yra dominuojanti apgyvendinimo forma tarptautiniame turizme, kitos taip pat gali būti patrauklios ir svarbios vietinio turizmo plėtrai. Pagrindinės apgyvendinimo formos yra:

1. Viešbučiai – apgyvendinimui pritaikyti statinai, turintys ne mažesnį už nustatytą minimalų skaičių kambarių bei įrangą nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio p
poreikiams tenkinti (pagal Lietuvos turizmo įstatymą – ne mažiau kaip 10).

2. Moteliai- viešbučių tipo apgyvendinimo įstaigos, skirtos autoturistams, teikiančios nakvynės, maitinimo, poilsio bei transporto priemonių priežiūros paslaugas. Moteliai dažnausiai būna prie kelių ar automagistralių.

3. Svečių namuose keliautojams dažniausiai teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bet gali būti – ir maitinimo bei poilsio.

4. Poilsio namai dažniausiai įrengiami patraukliose kurortinėse vietovėse ir yra skirti apsistojantiems poilsio ir rekreacijos ilgesniam laikotarpiui.

5. Apartamentai – butų tipo apgyvendinimo įstaigos, viena iš populiariausių savitrnos apgyvendinimo formų daugelyje Viduržemio jūros kurortų.

6. Kaimo turizmo paslaugas teikia į
įvairios apgyvendinimo įstaigos, esančios kaimo vietovėje.

7. Kempingai – nameliuose, palapinėse ar nemeliuose ant ratų teikiamos apgyvendinimo paslaugos tam skirtose vietovėse.

8. Atostogų centrai, kaimeliai ar parkai anksčiau buvo sezoninio tipo stovyklavietės, kuriose gyvenama palapinėse ar mediniuose nameliuose. Vienas iš sėkmingai veikiančių tokių centrų pavyzdžių – Center Parcs, turintys jau 14 atostogų centrų Europoje. Įvairių tipų nameliai, maiinimosi galimybės, platus poilsio ir pramogų pasirinkimas, galimybės ilsėtis visus metus pritraukia vis daugiau vietinių ir užsienio turistų.

9. Laiko pskirstymo formos taikomos dažniausiai visus metus populiariuose kurortuose. Jos parduodamos keliems savininkams, kurių kiekvienasprka teisę naudotis ja tam tikrą laikotrapį, kuris paprastai būna nuo vienos iki kelių savaičių. Kainos paprastai priklauso ne tik nuo trukmės, bet ir nuo metų laiko.

10. Jaunimo nakvynės namai teikia pigias bendrabučio tipo paslaugas jaunimui. Dažniausiai tai nepelno siekiančios organizacijos.

11. Studentų bendrabučiai tam tikrais periodais gali būt naudojami apgyvendinti turistus. Juose dažnai apsistoja konferencijų, susitikimų dalyviai, taip pat laisvalaikio turistai, ypač jei bendrabučiai yra populiariose, turistų lankomose vietovėse. Kai kurie studentų bendrabučiai turi įrengtas nuolatines viešbučio tipo patalpas.

12. Atskirą grupę sudaro apgyvendinimo paslaugos, teikiamos transporto priemonėse: kruiziniuose laivuose, keltuose, traukiniuose, nuomojamuose laivuose.

2. Apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas

Kaip ir kitų turizmo sektorių veiklą, apgyvendinimo paslaugas kiekvienoje vietovėje įtakoja ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, politiniai, technologiniai faktoriai. Todėl apgyvendinimo įstaigos įvairiose vietovėse gali būti s

specifinės, turėti tam tikrų išskirtinių požymių. Lyginant skirtingas apgyvendinimo formas, neužtenka įvertinti kambarių skaičių, vietų skaičių, teikiamų paslaugų kompleksą. Labai svarbu įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Ypač tai aktualu viešbučio tipo apgyvendinimo įstaigoms.

Kokybė apibūdinama suteikiant viešbučiams tam tikrą kategoriją pagal įvairias klasifikavimo sistemas. Gana plačiai palitusios žvaigždučių, klasių, deimantų, karūnų, raktų bei kitos sitemos. Tokia klasifikavimo sistemų įvairovė sukelia nemažai problemų pasirenkant viešbučius tiek patiems vartotojams, tiek kelionių tarpininkams.

Pasaulinė turizmo organizacija (WTO) yra pasiūliusi sitemą, pagal kurią viešbučiai skirstomi į penkias klases:

1. liukso klasė,

2. pirma klasė,

3. antra klasė,

4. trečia klasė,

5. ketvirta klasė.

Pasaulinė kelionių agentų asociacija (WATA) siūlė taikyti keturių klasių sistemą:

1. liukso klasė,

2. pirma klasė,

3. turistinė, arba standartinė, klasė,

4. biudžetinė, arba ekonominė, klasė.

Tačiau nei viena tarptautinė sistema negali objektyviai vertinti apgyvendinimo paslaugų visose šalyse. Kiekviena šalis ar regionas gali turėti savitą klasifikavimo sistemą. Sistemos gali būti taikomos ir sukuriamos tiek valstybinių institucijų, tiek privačių organizacijų.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų kokybę vertina ir įvairios nepriklausomos organizacijos, skelbiančios vertinimo rezultatus masinės informacijos priemonėse bei populiariuose kelionių giduose, pvz.: Michelin Guide, Egon Ronay‘s ir kituose.

Pagrindiniai apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo tikslai (pagal Ch. Cooper) yra šie:

1. Standartizacija – įdiegti bendrą paslaugų kokybės vertinimo sistemą, leidžiančią sukuryi organizuotą turizmo rinkos paskirstymą pirkejams.

2. Marketingas – informuoti vartotojus apie apgyvendinimo įstaigų konkrečioje vietovėje tipą ir kokybę, skatinant atvykti į šią vietovę.

3. Vartotojų a
apsauga – garantuoti vartotojams, kad jie ras paslaugas, atitinkančias nurodytą lygį.

4. Kontrolė – kontroliuoti ir įvertinti bendrą apgyvendinimo paslaugų kokybę.

5. Investicijų skatinimas – skatinti atnaujinti arba plėsti įrangą bei paslaugas, norint pasiekti tam tikrą lygį.

Klasifikuojant viešbučius ir motelius vertinami statiniai (jų suplanavimas, architektūrinis projektas), kambarių (numerių) ir bendro naudojimo patalpų įrengimas, svečių priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasiūla ir kokybė, darbuotojų kvalifikacija ir jų skaičius (santykis su apgyvendinimo vietų skaičiumi) bei kiti kriterijai, pagal kuriuos galima įvertinti bendrą apgyvendinimo paslaugos kokybę.

Kempingas suteikiamos nuo 1 iki 4 žvaigždučių. Klasifikuojant juos vertinamas teritorijos suplanavimas, apgyvendinimo sąlygos, įranga, priėmimo sąlygos, teikiamų paslaugų pasiūla ir kokybė.

Viešbučius, motelius ir kempingus klasifikuoja Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisija, susidedanti iš turizmo verslo asociacijų, turizmo mokymo ir valdymo institucijų bei valstybinių paslaugų priežiūros kontrolės (inspekcijų) atstovų. Klasifikavimo reikalavimus tvirtina Valstybinis turizmo departamentas.

3. Apgyvendinimo įstaigų svečių poreikių ypatumai

Tiriant svečių apgyvendinimo rinką, svarbią vietą turi keliaujančių žmonių tikslai. Kiekvienas keliautojas renkasi tokį apgyvendinimo būdą, kuris labiausiai atitinka jo kelionės poreikius. Taigi apgyvendinimo verslo rinka gali būti segmentuojama pagal apsistojančių viešbučiuose svečių tikslus:

Verslo kelionės, komandiruotės;

Kelionės savo malonumui;

Kelionės, atvykstant dalyvauti įvairiuose renginiuose (konferencijose, suvažiavimuose, susitikimuose).

Nagrinėjant 2005 metų turizmo ir apgyvendinimo industrijos statistinę informaciją, galima pastebėti, kad Lietuvoje turistai keliavo:

1. 8,21% verslo ir profesiniais tikslais;

2. 27 % laisvalaikio, pramogų, sveikatingumo ir apsipirkimo tikslais;

3. 59,82% draugų ir giminių, bei savo sodo ar sodybos lankymo tikslais;

4. 4,8% kitais tikslais.

Turizmo ir apgyvendinimo statistika labai svarbi apgyvendinimo versle. Apgyvendinimo įmonėms tiesiog gyvybiškai būtina disponuoti informacija apie savo klientų kelionės tikslus. Kuo daugiau informacijos turi viešbutis, tuo tiksliau ir profesionaliau jis gali aptarnauti savo svečius ir pateikti jiems būtent tokio lygio paslaugas, kokių jie tikisi.

Išvados

Apgyvendinimo paslaugų kokybė, jų skaičius ir pasirinkimo galimybė atsispindi bei įtakoja lankytojų skaičių vietovėje. Todėl kiekvienos vietovės turizmo strateginio vystymo kryptyse turi būti numatomos ir tai vietovei svarbios bei patrauklios apgyvendinimo formos, todėl taip pat manau, jog pries keliaujant būtina gerai apsvarstyti, kokią tiksliai apgyvendinimo formą ir panasiai pasirinkti.

Literatūros sąrašas

Irma Minskienė „Turizmas“

www.tourism.lt

Turizmo įstatymas

Komentuokite!