apgyvendinimo paslaugu struktura

2274 0

Turinys

Turinys..............................2

Įvadas..............................3 1. Apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai.......................4 2. Apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas............................6

3. Apgyvendinimo įstaigų svečių poreikių ypatumai.......................8

Išvados..............................9 Literatūros sąrašas..............................9

Įvadas

Šiandien mes turizmą priimame kaip didelį XXI a. fenomeną, kaip vieną iš šviesiausių reiškinių mūsų laikmety, kuris įsiskverbia į visas mūsų gyvenimo sferas ir keičia supantį pasaulį ir landšaftą. Turizmas tapo vienu iš svarbiausių ekonomikos faktorių, todėl mes nagrinėjame jį ne paprastai, kaip išvyką arba poilsį. Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančius ir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos ribų, poilsio tikslu.

Viena iš turizmo sudėtinių da

alių yra apgyvendinimo paslauga. Apgyvendinimo paslauga – tai juridinių ir fizinių asmenų sudarytos būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuria tenkinami turisto nakvynės bei higienos poreikiai, rezultatas.

 Tyrimo tikslas: susipažinti su apgyvendinimo paslaugų rinkos struktūra.

 Tyrimo uždaviniai:

1. Apibūdinti apgyvendinimo sektoriaus struktūrinį modelį.

2. Susipažinti su apgyvendinimo įstaigų klasifikavimu.

3. Susipažinti su apgyvendinimo įstaigų svečių poreikių ypatumais.

 Darbo metodika: literatūros analizė ir internetas.

1. Apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai

Pasaulyje yra daug įvairių apgyvendinimo įstaigų. Skiriasi jų tipai, dydis, organizacinė struktūra, kategorijos ir kt.

Siūlomi įvairūs apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai, kurių pagrindu imami skirtingi kriterijai. Ap

ptarnavimo paslaugos gali būti skirstomos į tam tikras grupes pagal įvairius kriterijus, pvz.:

1. pagal aptarnavimo laipsnį- pilno aptarnavimo ar savitarnos;

2. pagal mokėjimą už paslaugas – mokamos ar nemokamos;

3. pagal stacionarumą – pastovios arba mobilios (kruizai, traukiniai);

4. pagal vietą – miestuose ar kaimo vietovėse;

5. agl turistų kelionės tikslus – komerciniai viešbučiai, at
tostogų centrai ar kt.;

6. pagal savarnkiškumo laipsnį – nepriklausomi arba grandinės (priklausantys vietinėms ar tarptautinėms grandinėms, pvz., Holiday Inn).

Tam tikros apgyvendinimo formos pasirinkimas priklauso nuo kelionės pobūdžio, turisto poreikių, esamos pasiūlos, tradicijų, ekonominės padėties bei dauglio kitų faktorių. Nemaža dalis turistų mėgsta apsistoti pas darugus ar gimnes, arba nuosavose apsigyvenimo priemonėse, tokiose kaip palapinės, jachtos ar automobilių priekabose. Tačiau ir šie turistai yra svarbūs bendrai turizmo sistemai. Nors viešbučiai yra dominuojanti apgyvendinimo forma tarptautiniame turizme, kitos taip pat gali būti patrauklios ir svarbios vietinio turizmo plėtrai. Pagrindinės apgyvendinimo formos yra:

1. Viešbučiai – apgyvendinimui pritaikyti statinai, turintys ne mažesnį už nustatytą minimalų skaičių kambarių bei įrangą nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiams tenkinti (pagal Lietuvos turizmo įstatymą – ne mažiau kaip 10).

2. Moteliai- viešbučių tipo apgyvendinimo įstaigos, sk
kirtos autoturistams, teikiančios nakvynės, maitinimo, poilsio bei transporto priemonių priežiūros paslaugas. Moteliai dažnausiai būna prie kelių ar automagistralių.

3. Svečių namuose keliautojams dažniausiai teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bet gali būti – ir maitinimo bei poilsio.

4. Poilsio namai dažniausiai įrengiami patraukliose kurortinėse vietovėse ir yra skirti apsistojantiems poilsio ir rekreacijos ilgesniam laikotarpiui.

5. Apartamentai – butų tipo apgyvendinimo įstaigos, viena iš populiariausių savitrnos apgyvendinimo formų daugelyje Viduržemio jūros kurortų.

6. Kaimo turizmo paslaugas teikia įvairios apgyvendinimo įstaigos, esančios kaimo vietovėje.

7. Kempingai – nameliuose, palapinėse ar nemeliuose ant ratų teikiamos apgyvendinimo paslaugos tam skirtose vi
ietovėse.

8. Atostogų centrai, kaimeliai ar parkai anksčiau buvo sezoninio tipo stovyklavietės, kuriose gyvenama palapinėse ar mediniuose nameliuose. Vienas iš sėkmingai veikiančių tokių centrų pavyzdžių – Center Parcs, turintys jau 14 atostogų centrų Europoje. Įvairių tipų nameliai, maiinimosi galimybės, platus poilsio ir pramogų pasirinkimas, galimybės ilsėtis visus metus pritraukia vis daugiau vietinių ir užsienio turistų.

9. Laiko pskirstymo formos taikomos dažniausiai visus metus populiariuose kurortuose. Jos parduodamos keliems savininkams, kurių kiekvienasprka teisę naudotis ja tam tikrą laikotrapį, kuris paprastai būna nuo vienos iki kelių savaičių. Kainos paprastai priklauso ne tik nuo trukmės, bet ir nuo metų laiko.

10. Jaunimo nakvynės namai teikia pigias bendrabučio tipo paslaugas jaunimui. Dažniausiai tai nepelno siekiančios organizacijos.

11. Studentų bendrabučiai tam tikrais periodais gali būt naudojami apgyvendinti turistus. J

. . .

Išvados

Apgyvendinimo paslaugų kokybė, jų skaičius ir pasirinkimo galimybė atsispindi bei įtakoja lankytojų skaičių vietovėje. Todėl kiekvienos vietovės turizmo strateginio vystymo kryptyse turi būti numatomos ir tai vietovei svarbios bei patrauklios apgyvendinimo formos, todėl taip pat manau, jog pries keliaujant būtina gerai apsvarstyti, kokią tiksliai apgyvendinimo formą ir panasiai pasirinkti.

Literatūros sąrašas

Irma Minskienė „Turizmas“

www.tourism.lt

Turizmo įstatymas

Komentuokite!