Fotografijos istorija

994 0

1. Palyginkite dagerotipą ir talbotipą (kalotipą). 

Dagerotipas – unikalus pozityvas; detalus; gyvsidabrio dalelių struktūra; Jodas įjautrina sidabrą – Daguerre’o paslaptis; užfiksuota NaCl – druska; Ilga ekspozicija, nors ir sumažinta nuo valandų iki minučių – tai riboja temas – statiškas pasaulis, Vienintelis atspaudas – neatitiko laikmečio poreikių; Trapumas – lengvai susibraižo.

Dagerotipija – vienas pirmųjų fotografavimo, vaizdo fiksavimo poliruotoje, sidabru padengtoje plokštelėje būdas. 1839 m. išrado dailininkas Lui Dageras(Prancūzija). Jautrų dagerotipo paviršių saugodavo laikydami dagerotipus įstiklintose dėžutėse (futliaruose). Taip pat dagerotipai, įmontuoti įstiklintame futliare, sudarė gilumo ir trimačio vaizdo iliuziją.

Kalotipija yra pirmoji negatyvinė –

pozityvinė fotografija, kuri gyvavo labai trumpą laiką vos 10 metų. Kalotipijos išradėju laikomas anglas Williamas Henry’s Foxas Talbotas (1800-1877) Talbotipas (kalotipija) – Negatyvinis / pozityvinis procesas; daug atspaudų iš vieno negatyvo; nedetalus, minkštas – patinka menininkams.

2. Fotografijos išradimo data ir trys išradėjų pavardės. 

1839 m. sausio 7 / rugpjūčio 19 d. paskelbė išradimą –oficiali fotografijos pradžia. Nicéphore Niépce (1765 – 1833), Louis Daguerre, (1787 -1851), William Fox Talbot (1800 – 1877)

Kaip XIX a. buvo suvokiamas fotografijos menas? 

Fotografijos menas pirma buvo suvokiamas ne kaip menas, o kaip priemonė užfiksuoti, dokumentuoti. Buvo galvojančių, kad kameros atvaizdai neteisingai perteikia žmogišką suvokimą, ne

es protas filtruoja ir akcentuoja, o mašina – ne; Kad fotografija perdaug išlepins žmogaus akis detalėmis ir jos nebegalės suprasti apibendrinto vaizdo.; Kad fotografuojant nelieka vietos vaizduotei. Fotografija lyginama su dirbtine ir netikra masine kultūra.

Menininkai – tapytojai rūpinosi savo ateitimi, nes suprato, ka

ad jų darbą lengviau ir greičiau gali atlikto foto kameros jie bijo, kad taps nereikalingi. Talbot tyrinėja ir mokslinį, ir meninį fotografijos aspektus; Mokslas – pirmoji fotomikrografija, neutralios informacijos fiksavimas, katalogavimas, biologijos pavyzdžiai, net slapto stebėjimo idėja. Fotografija padėjo pažinti kultūras, civilizacijas, pasaulį, jas tirti ir supažindinti žmones su tais dalykais.

Fotografija – tai gamtos pieštukas, ji skirta gamtos grožiui skelisti – gamta sukuria kūrinį, o foto kamera jį tik fiksuoja. Dėmesio sklaidymas, nuolatinis atitraukinėjimas nuo vieno objekto prie kito jau XIX a. fotografijoje buvo naudojamas norint sukurti autentiškumo, tikroviškumo įspūdį. Dažnai fotografuojama remiantis tapybos principais, kaip tapyboje – sustatomas natiurmortas ar suvaidinamas siužetas, vaizdas kuria pasakojimą, dažnai moralizuojantį. Paveikslų mėgdžiojimas.

Portretistas C. Jabez Hughes (1819 – 1884) suskirstė fotografiją į tris kategorijas:

• Mechaninė (daiktas bandomas fotografuoti kuo realistiškiau, dokumentacija “l

literally”)

• Meninė (fotografas komponuoja, kad būtų gražiau)

• Aukštojo meno fotografija (vaizdai tarnauja aukštesniems tikslams, moko, kilnina) • Kadangi fotografija laikoma tiesos įrodymu, tie, kurie norėjo iš jos kurti meną, mėgino priešintis jos tikslumui.

John Ruskin rašė, kad fotografija negali būti menas, nes menas išreiškia asmenybę, sielą, o čia sugebėjimus gali pakeisti aparatas. Kūrybiškumą ir vaizduotę keičia readymade,

Fotoaparatas – mašina, tiekianti vaizdus, kurie neišreiškia sudėtingo žmogiško suvokimo, tuo tarpu menas – sielų kalbėjimasis. MOKSLAS AR MENAS?

Kokius žinote XIX a. portreto meistrus? Apibūdinkite vieno jų kūrybos bruožus. 

Alberto Sands So

outhworth, Josiah Johnson Hawes, Mathew Brady, David Octavius Hill ir Robert Adamson, Andre Adolphe Eugene Disderi, Nadar, Julia Margaret Cameron, Lewis Carrol.

Julia Margaret Cameron – Fotografuodavo dažniausiai studijose, užtrukdvao ilgai, dėl to jai pozuoti nelabai kas mėgdavo, bet ji priversdavo. Fotografijas sieja bendras bruožas: jos nuotraukose nė vienas žmogus nesišypso, visi atrodo nelaimingi ar bent melancholiški. Nors tos fotografijos – labai įvairios: psichologiniai portretai, alegorijos, poezijos iliustracijos, tiesiog gražios moterys ir mergaitės Ji, nenorėjusi „įkalinti“ realybės ir rodyti tik daiktų paviršių, visaip ieškojo jų dvasios: kūrė rembrantišką šviesotamsą, bandė tapybinius efektus, mistifikavo tikrovę, teatralizavo ją. Kai kurie jos darbai dvelkia kiču, tarkim, Tennysono „Karaliaus idilių“ iliustracijos. Jos ir anuomet kėlė daug juoko, nes fotosesijai buvo specialiai siuvami kostiumai, statomos dekoracijos, terorizuojama šeima ir tarnai, o pozuoti tekdavo ilgiau, nei įprastai, nes Julios vyras niekaip nesugebėdavo nutaisyti rimto veido – jam situacija atrodė idiotiška. Jos portretuose žmonės atrodo natūraliai, nes ji to išreikalaudavo iš savo pozuotojų. Ji stengėsi atskleisti en tik jų išorinį grožį, natūralumą, bet ir vidų, charakterį, bet nebūtinai tikrą – ji įamžindavo ir suvaidintus portretus, nuotaikas.

Vienas garsiausių jos portretų yra sero John Herschel portretas, kuriame puikiai atskleidžiama jo asmenybė, kuriamas inteligentiško, individualaus ir genialaus vyro portretas. Apskritai vyrų portretuose ji pabrėžia jėgą, ga

alią, vaizduotę, kūrybinę galią ir veiklumą. (spell of personality). Tačiau moterų portretuose pabrėžiami kiti dalykai – kuriamas labiau apibendrintas moters portretas, labiau net akcentuojamas moters dvasiškumas nei kūniškumas, nors yra užuominų į seksualinius skirtumus ir socialinę moters padėtį.

Kokius žinote XIX a. peizažo fotografus? Apie vieną jų papasakokite plačiau. 

Roger Fenton, Timothy O’Sullivan, Carleton Watkins, William Henry Jackson, Henry David Thoreau ir Ralph Waldo Emersonas, Chrles Marville (Paris prieš ir po rekonstrukcijos), Abdon Korzon (LT – Vilniaus panorama nuo Šnipiškių, Josef Czechowicz

Timothy O’Sullivan: Ekspedicija į Uolinius kalnus. Fiksavo žmogaus nepakeistus peizažus, kyla didingumas iš tuštumos, laukinės gamtos. Visokios nelaimės, žudomi indėnai, vietinių žmonių įtarumas – to nėra fotografijose, Žmogaus nepaliesti peizažai, abstraktumas, baltas dangus. Fotografavo Nevadoje, Kolorade, Naujojoje Meksikoje. Atsispindi tyrimo, ekspedicijų procesas, tų vietų apgyvendinimas, prie gamtos prisiliečia žmogus, socialinės ir politinė gamtos kontrolė nuotraukose – parodoma, kas norima parodyti. Dykuma tarsi tuščias puslapis, ant kurio žmogus užsirašinėja nuorodas ir pastabas apie gamtą, kartais peizažai tampa labiau gamtos

objektų fotografija. Gamtos ramybė sumaišoma su žmogaus nuostaba ją pamačius.

Kaip XIX a. fotografija buvo naudojama moksle? 

Moksle fotografija naudojama kaip dokumentavimo priemonė. Ekspedicijų metu atrasti daiktai, vietos, gamtos stebuklai fotografuojami ir archyvuojami. Išradimas – mokslinių eksperimentų keliu atrastas procesas. Idėja – gamta kuria vaizdus be subjekto įsikišimo, taigi jie yra tiesa. Fotografija ir

r mokslas apie regėjimą ir regėjimus. Fotografija kaip tyrinėjimo instrumentas: gamtos, Visatos, žmogaus (antropologija), Mikroskopiiniai dagerotipai,

fotografuojamos saulės dėmės, saulės užtemimo fazės, Veneros judėjimas aplink saulę. Daugybė mėgėjų mokslininkų renka ir klasifikuoja biologijos pavyzdžius

Fotografija ir judesys: netobulumo nauda ir įrankis tirti tikrovę – nustatyta, kaip bėga arklys, kaip juda paukščio sparnai skrendant.

Darwino tyrinėjimai sukėlė diskusijas. Vienų manymu, tai įrodė, kad žmonės išsivystė iš skirtingų rūšių, kiti – kad egzistuoja natūrali išsivystymo lygio hierarchija, žemesnės ir aukštesnės rasės.Kolonizacija – kataloguojami, aprašomi, lyginami ir klasifikuojami rasiniai tipai – apibūdinamos tautinės savybės; Kuriamos neutralaus, objektyvaus portretavimo konvencijos – varijuojama. Nusikaltėlių fotografijos, aprašomas metodas, kaip teisingai dokumentuoti juos. Žurnalistika. Ligoninės fotografuojami simptomai ligų, žmonaus kūno pasikeitimai veikiant elektros srove ir pan, lyties reprezentacija. Atsiranda rentgeno fotografija.

Kokie XIX a. karai buvo užfiksuoti fotografijose, kaip jie pristatyti visuomenei? 

Meksikos – Amerikos karas 1846 – 48
Karas skatina ieškoti būdų, kaip vaizdus ir tekstus greičiau perduoti į spaudą

Krymo karas 1853-56 Interesų konfliktas: Rusija prieš Britaniją, Prancūziją, Turkiją ir Sardiniją

•Vadybos ir organizavimo problemos sukėlė sunkumus – trūko maisto, vienybės,

medicininės pagalbos

•Britanijos Karo departamentas užsakė Rogeriui Fentonui fotografuoti karo veiksmus ir taip atsverti laikraščių skleidžiamą informaciją: “no dead bodies”

•Roger Fenton (1813 – 1869)Vėliau fotografijos publikuotos ir pardavinėtos, bet pelno nebuvo. Laiškuose rašo apie karo siaubą ir cholerą. Fotografijos ramios, be negandų ženklų: j. . .

Kaip fotografiją paveikė postmodernizmas? Kokius žinote autorius? 

Cindy Sherman, Eileen Cowin, Laurie Simmons, Richard Prince, Louise, Lawler, Aigust Sander, Paulina Pukye, Andres Serrano, Stasys Eidrigevičius, Adrian Piper, Barbara Kruger, Robert Mapplethorpe. 

Kas yra neutralus matymas (deadpan photography), kas jam būdinga ir kokius žinote autorius? 

Jean Marc – Bustamante, Lewis Baltz, Bernd ir Hila Becker ( vandens bokštai – neutralus matymas, naujas objektyvumas), Andreas Gursky, Thomas Struth, Ed Burtynsky, Remigijus Treigys, Algimantas Kunčius.

(deadpan) estetikai atstovaujantys fotografai – Andreas Gursky, Jeffas Wallas, Thomas Struthas ir kiti – taip gerai išnaudojo fotografijos technines galimybes išryškindami visas smulkmenas, kad jų medžioklės teikiamas malonumas ėmė pateisinti prasmės trūkumą ir jų sekėjų vaizdai tapo vienodi.

•deadpan photograph is devoid of emotion. It simply exists as a subject and photograph, yet it seems to be empty. There is no joy or sorrow, although some can argue that the deadpan itself is a mood of its own.

•’indifference’ seems to describe the photograph perfectly

•the subject is in the center of the image, and the photographer is looking at the subject

straight-on. There is no fancy camerawork involved here. The photographer is not laying on the ground, or standing on a ladder to distort the subject any which way, it is simply pictured exactly as you’d see it if you walked right up to it in real life.

•The deadpan photograph simply says “this is how things are”.

•Deadpan portraits show people in their natural state, typically not showing any sort of

emotion. These subjects are not posed, are not dressed up for the occasion, and seem

completely honest.

•The color of deadpan photographs is commonly de-saturated. While not completely devoid

of color, the colors tend to be muted.

Join the Conversation