Pociūnėlių pagrindinės mokyklos referatas:
Darba atliko: Vesta Budavičiūtė
Pesticidai
Visiškai suprantamos buvo žmogaus pastangos cheminėmis medžiagomis naikinti piktžoles, kenkėjus, ligas sukeliančius grybelius, bet ši lazda turi du galus. Pernelyg susižavėję šiomis priemonėmis, žmonės pakenkė ir sau, užteršė aplinką, maistą. Prisiminkime DDT naudojimą. Jis išgelbėjo vos ne trečdalį žmonijos nuo maliarijos ir šimtams milijonų žmonių davė duonos. Kol neišryškėjo liūdnos pasekmės.
Pesticidai (lot. pestis – užkrata, cide – žudyti) – tai grupė cheminių medžiagų, kuriomis naikinami žemės ūkio ir miško kenkėjai, ligos.
Pesticidų grupių pavadinimai ir paskirtis: akaracidai erkėms aboricidai medžiams, krūmams baktericidai ligų sukeliančioms bakterijoms defoliantai augalų lapams fungicidai ligas sukeliantiems grybams herbicidai piktžolėms insekticidai vabzdžiams nematocidai nematodoms (sliekams) zoocidai stuburiniams
Daugelis pesticidų yra greitai yrantys, bet jų suskilusios medžiagos bei priemaišos nuodingos. Veikdamos naikinimo objektą, tos medžiagos būna pakankamai kenksmingos ir aplinkai, ir žmogui. Lietuvoje herbicidai pradėti naudoti 1957 metais kaip pagalbinė priemonė. Pamažu ji virto pagrindine, ištaisanti visas žemės dirbimo klaidas. Purškimas herbicidais ėmė keisti ražienų skutimą, akėjimą, tarpueilių purenimą. Sunaikinus herbicidais piktžoles, grūdinių kultūrų derlius padidėja vos 2-3 centneriais iš hektaro, o nuo pesticidų žūva 20-70 procentų naudingų vabzdžių, nes kenkėjai yra atsparesni cheminėms medžiagoms. Medikai nuolat primena, jog net trąšos redukuojasi ir sudaro vėžį sukeliančius junginius. Pavyzdžiui, nuo 200-300 miligramų nitritų dozės galima sunkiai apsinuodyti, o 300-2500 miligramų dozė gali būti mirtina žmogui. Dėl didelio nitratų kiekio organizme sutrinka endokrininių ir kraujodaros organų, galvos smegenų veikla.
Švedijos muziejuose yra XIX a. iškastus nepaprastai gražius žalvarinius kalavijus. Tačiau šiais laikais švedų archeologai tokių radinių neaptinka. Jų nebėra. Randamos tik aptrupėjusių, rūdžių išėstų kalavijų ir kitų geležies dirbinių liekanos. Ir tenai dirbinius suardo pesticidai, herbicidai ir kitos cheminės medžiagos
1. Herbicidai Simtriazininių herbicidų likučiai 1994 m. tirtuose ūkiuose buvo nustatyti 353 pavyzdžiuose. Viršijantys sanitarinę-higieninę DLK (0,2 mg/kg) simazino likučiai buvo aptikti 2,1 % visų analizuotų pavyzdžių, o viršijantys fitotoksinę DLK (0,01 mg/kg) – 7,8 % visų analizuotų pavyzdžių. Pavasarį maksimali simazino koncentracija viršijo viename iš pavyzdžių fitotoksinę DLK 127 kartus, o rudenį – 80 kartų. Didžiausios simazino likučių koncentracijos 1994 m., kaip ir 1991-1993 m., buvo rastos ten, kur tik simazinas buvo sistemingai naudotas dideliais kiekiais, t.y. soduose. Prometrino likučiai dirvoje aptikti tik 4 atvejais ir neviršijo 0,06-0,14 DLK. Ekstremalus atvejis nustatytas Jurbarko raj. Viešvilėje, kur prometrino likučiai dirvoje sudarė 35,4 DLK. Atrazino ir propazino likučiai aptikti tik ekstremaliais atvejais tirtuose pavyzdžiuose. Maksimali propazino koncentracija aptikta Jurbarko raj. Viešvilėje, sudarė 108,5 mg/kg (DLK – 0,05 mg/kg). Nežymūs treflano likučiai rasti 3 atvejais, bet maksimalus kiekis neviršijo 0,12 DLK. Ekstremaliais atvejais dideli treflano likučiai aptikti Jurbarko raj. Viešvilės ūkyje – 545,58 DLK. Nežymūs dalapono likučiai (0,15 DLK) buvo aptikti tik viename pavyzdyje (tirta 60 pavyzdžių). 2,4 D-amino druskos likučiai, viršijantys DLK, pavasarį buvo nustatyti 23 % visų analizuotų pavyzdžių. Tai galima paaiškinti tuo, kad dirvos pavyzdžiai rinkti, matyt, tuoj po pesticidų panaudojimo. Rudenį 2,4D-amino druskos likučiai, 1,3 karto viršijantys DLK nustatyti tik 1 pavyzdyje.
2. InsekticidaiChlororganinių insekticidų likučiai buvo tiriami daugiamečių tyrimų vietose, nacionaliniuose parkuose bei draustiniuose ir ekstremalių įvykių vietose. Buvo ištirti 142 dirvos pavyzdžiai. Foniniai likučiai rasti tik daugiamečių tyrimų vietose Kėdainių raj. Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje. Chlororganinių pesticidų likučiai yra ženklūs ekstremalių įvykių vietose. Jurbarko raj. Viešvilėje viename pavyzdyje rasta 92,089 mg/kg lindano bei 1,117 mg/kg DDE likučių.
Vandens teršimas
Pasaulinis vandenynas – tai milžiniškos vandens erdvės. Jau vien ramusis vandenynas yra didesnis už visus žemynus kartu. Savaime suprantama, kad žmogus jūrą labai gerbė. Ir vis dėlto ėmė versti į ją visa, kas įmanoma: kietas, skystas ir dujines atliekas. Viso pasaulio upės į jūras plukdo nuotekas su skendinčiomis kietomis atliekomis ir ištirpusiomis organinėmis medžiagomis. Pesticidai, švino junginiai ir daugybė kitų teršalų į jūrą nusėda iš atmosferos arba išlyja su lietumi ir teršia ir taip nebe labai švarų vandenyną.
Maisto gamybos didinimas
Žemės ūkio kenkėju vadinamas bet koks organizmas, kuris pažeidžia arba sunaikina žmogui naudingus augalus – vabzdžiai, žinduoliai ir paukščiai. Žemės ūkio augalai taip pat kenčia nuo mikroorganizmų, sukeliančių ligas, ir nuo konkuruojančių laukinių augalų arba piktžolių.Ploto vienetui reikia mažai pesticidų. Jie purškiami arba dulkinami atskiesti. Pesticidai ir herbicidai, be to, trąšos, tobulesnė žemės ūkio technika, naujos augalų veislės padėjo gauti daugiau maisto produktų, juos geriau laikyti, plėtoti miškininkystę, sodininkystę.Nors cheminiai insekticidai buvo vartojami ir anksčiau, tačiau tik 1939 metais, atradus DDT insekticidines savybes, plačiai paplito sintetiniai organiniai pesticidai.
Žalingi šalutiniai poveikiai
Cheminiai pesticidai, nors ir vertingi, turi ir neigiamų savybių. Kai kada insekticidai silpniau veikia todėl, kad vabzdžiai tampa atsparūs jų poveikiui. Kitais atvejais jie pažeidžia žalingų vabzdžių naturalius priešus, ir tada kenkėjų labai padaudėja. Negana to, gali būti žalingų padarinių, kai patvarių pesticidų savo organizme turinčią auką suėda plėšrūnas, o toliau, savo ruožtu, tuo plėšrūnu mintantis gyvūnas. Taip pesticidai pereina visą mitybos grandinę ir gali pavojingai kauptis aukštesniųjų gyvūnų, taip pat ir žmogaus organizme. Todėl dabar ne tiek kuriami efektivesni cheminės kontrolės būdai, kiek kompleksiškai siekiama derinti, kad ir gamyba būtų pelninga ir aplinka kuo mažiau pažeidžiama.
Literatūra:Populiarioji enciklopedija “Pažinimo džiaugsmas” Mokslo ir enciklopedijų leidykla Vilnius 1994A. Januškis “Gamta ir mes” 1990Straipsniai iš žiniasklaidosGlobalinis INTERNET kompiuterinis tinklas