Baltymai ir nukleorūgštys

970 0

Maisto baltymai:

Visaverčiai tie baltymai, kurie turi visas nepakeičiamas, organizme nesintetinamas a.r. (Val, Leu, Ile, Phe, Trp, Met, Tre, Lys). Vaikams taip pat Arg ir His papildomai

Nevisaverčiais laikomi tokie baltymai, kurie neturi bent vienos nepakeičiamos a.r. Pvz. kukurūzų baltymai (neturi Trp). Visaverčiai yra daugiau gyvulinės kilmės baltymai (kiaušinio, pieno baltymai).

Baltymų virškinimas (trumpai aminorūgščių rezorbcija):

 

"http://ligos.lt/file/manual/Valinas2.png

 

Baltymų puvimo produktų nukenksminimas žarnyne:

Puvimo metu a.r. storojoje žarnoje yra dekarbokslinamos ir deamininamos. Taip veikiant mikrofloros dekarboksilazėms iš a.r. susidaro aminai. Kai kurie iš jų yra toksiški. Taip susidaro:

iš histidino – histaminas;

iš tir

rozino – tiraminas;

iš fenilalanino – feniletilaminas;

iš ornitino – putrescinas;

iš lizino – kadaverinas.

 

"Aprašas:

 

Putrescinas ir kadaverinas yra toksiški aminai. Tai vadinamieji ptoaminai – medžiagos, kurios paprastai susidaro pūvant lavonams. Jie vadinami lavonų nuodais. Jeigu jų būtų daug rezorbuojama, jie sukeltų traukulius, aritmijas, mažina kraujospūdį.

Toksiški aminai storajame žarnyne yra nukenksminami oksiduojant juos žarnyno gleivinėje esanšiems fermentams monoaminooksidazėms (MAO) ir diaminoksidazėms (DAO). Jie yra oksiduojami ir deamininami. Iš amino susidaro aldehidas, amoniakas ir vandenilio peroksidas.

 

"Aprašas:

 

Aromatinės a.r. gali būti nukenksminamos ir kitaip. Veikiant mikroorganizmams iš aromatinių a.r. žarnyne atskėlus jų šonines grandines gali susid

daryti ir kitokie nuodingi junginiai:

iš Phe – benzoinė rūgštis;

iš tirozino – krezolis ir fenolis;

iš triptofano – skatolas ir indolas. Dalis susidariusio skatolo ir indolo yra iškiriama su išmatomis ir suteikia joms kvapą.

Kepenyse:

"Aprašas:

 

Aminorūgščių transaminimas:

A.r. transamininimas vyksta transaminazėms (aminotransferazėms) pernešant α-NH2 grupę nuo a.r. ant α-okso r. Transamininimo r-jos

yra grįžtamos. Amino grupės yra pernešamos nuo visų a.r., išskyrus Lys, Arg, ir Tre. Visos kitos a.r. pradinėse skaidymo stadijose yra transamininamos. Amino grupes paima dažniausiai trys α-okso r. – α-okso glutaratas, oksalo acetatas ir piruvatas.

"Aprašas:

Visų transaminazių kofermentas (prostetinė grupė) yra piridoksalio fosfatas (vit. B6 kofermentinė forma), kuris prijungia amino grupę Šifo bazės ryšiu ir perduoda ją α-okso r. Transamininimas vyksta dviem etapais:

piridoksalio fosfatas prisijungia prie a.r. α-NH2 grupės. Susidaro tarpinis junginys (Šifo bazė), kuriam suskilus, atsipalaiduoja piridoksamino fosfatas ir α-oksorūgštis, susidariusi iš a.r.

piridoksamino fosfatas atiduoda NH2 grupę vienai iš trijų minėtų α-oksorūgščių ir susidaro naujos a.r. – Glu, Asp ir Ala.

"Aprašas:

R-jų tikslas – įjungti vienų a.r. azotą į okso r. ir sudaryti kitas a.r.

Transaminazių nustatymo diagnostinė vertė:

ASAT nustatymo diagnostinė svarba

ASAT randama:

daugiausia – širdyje ir kepenyse;

mažiau – skeleto raumenyse, smegenyse, inkstuose, kasoje;

nedaug – plaučiuose bei eritrocituose.

Susirgus mioka

ardo infarktu ASAT iš širdies į kraują patenka po 4-6 val, didžiausią aktyvumą pasiekia po 24-36 val, po to pradeda mažėti ir 3-7 parą normalizuojasi. Stenokardijos (krūtinės anginos) priepuolių metu ASAT aktyvumas nepakinta. Todėl ASAT aktyvumo nustatymas kraujo serume svarbus ir šių ligų diferencinei diagnostikai.

Be to, žinomi du ASAT izofermentai: vienas izofermentas randamas kepenų ir širdies ląstelių mitochondrijose, kitas – citoplazmoje. Sveiko žmogaus kraujyje yra nedaug citoplazmos izofermento, o gilaus ląstelių pažeidimo atvejais jame randami dideli kiekiai abiejų izofermentų. Todėl sunkiais hepatitų atvejais ASAT aktyvumas gali būti didesnis už ALAT.

ALAT nustatymo diagnost

tinė svarba

ALAT randama:

daugiausia – kepenyse;

mažiau – skeleto ir širdies raumenyse, inkstuose;

visai nedaug – kasoje, blužnyje, eritrocituose.

Susirgus kepenų ligomis, ALAT aktyvumas kraujo serume padidėja anksčiau ir daugiau už ASAT – apie 20 kartų sergant ūminiu virusiniu ir toksiniu hepatitais bei paūmėjus chroniniam hepatitui ir tik 3-4 kartus, sergant hemolizine, mechanine geltomis ir kepenų ciroze.

Ligų diferencinei diagnostikai svarbus fermentų ASAT ir ALAT santykis, vadinamas De Ritis‘o koeficientu. Normoje jis lygus 1,33±0,42. Sergant širdies ligomis koeficientas didėja, o kepenų ligomis – mažėja.

Amoniako šaltiniai:

deamininant a.r.;

deamininant biogeninius aminus tiesioginiu oksidaciniu būdu (tuo pačiu jie ir nukenksminami), veikiant MAO ir DAO);

nukleotidų skilimo metu iš visų amino grupes turinčių bazių ir nukleozidų, pirimidininių nukleotidų;

iš heksozaminų ir kitų azotą turinčių junginių, kurių nėra daug;

fermentas ureazė skaido šlapalą į amoniaką ir CO2. Labai dažnai tokia r-ja vyksta organizme, šlapimtakiuose, užkrėstuose ureazę gaminančių bakterijų. Susidaręs amoniakas tada šarmina šlapimą, sukelia nesotaus magnio amonio fosfatas nusėdimą, dėl to gali susidaryti gana dideli inkstų akmenys. Vienas iš požymių, kad yra tokia bakterinė ureazė šlapimtakiuose – aštrus, nemalonus išvietės kvapas.

Aminorūgščių deamininimas:

A.r. deamininimas yra amino grupės pašalinimo būdas. Deamininimo metu nuo a.r. atskyla amino grupė ir a.r. netenka savo specifiškumo. Yra skiriami tiesioginio ir netiesioginio deamininimo būdai (dar skirstoma į oksidacinį ir neoksidacinį).

Labiausiai paplitęs ir svarbiausias – netiesioginis deamininimas, kartais dar vadinamas transdeamininimu.

Netiesioginis (oksidacinis) deamininimas vyksta dviem stadijom:

a.r. transamininimas su α-okso glutaratu. Visada susidaro okso r. ir Glu;

;

"Aprašas:

 

Glu oksidacinis deamininimas. Katalizuojant L-glutamatDG, kurios kofermentas NAD+, susidaro tarpinis rūgštis imino r. Ji vandens pagalba suskaidoma į amonio joną ir α-oksoglutaratą.

"Aprašas:

 

Tiesioginis deamininimas:

oksidacinis deamininimas

Kai yra pakankamai Glu iš karto vyksta Glu oksidacinio deamininimo reakcija, katalizuojant glutamatDG – jau ne kaip antra deamininimo stadija, o iš karto veikiant

"Aprašas:

Oksiduojant L-a.r.-oksidazei ir D-a.r.-oksidazei, per tarpinį metabolitą susidaro okso r., NH3 ir H2O2. Reakcija vyksta 2 stadijom, tiesiogiai dalyvauja deguonis. A.r. oksidazių (L ir D) randama žinduolių kepenų ir inkstų peroksisomose bei žarnyne, jų aktyvumas nėra didelis, kiek aktyvesnės yra D-a.r.-oksidazės. Prielaida, kad žarnyne mikrofloros pagalba dalis L-a.r. izomerizuojama i D-a.r. Tada jas gali veikti D-a.r.-oksidazė. Šie fermentai veikia paprastai kartu su katalaze, nes susidaro H2O2.

"Aprašas:

neoksidacinis deamininimas

Jis nėra toks svarbus, nes tokiu būdu deamininimas tik pavienės a.r.

Tokiu būdu deamininami Ser ir Tre, veikiant dehidratazėms. Iš Ser susidaro piruvatas, iš Treα-okso sviesto r.

"Aprašas:

 

Gali būti vidumolekulinis deamininimas – tokiu būdu deamininmas histidinas, veikiant histidazei ir susidarant nesočiai RR urokanatui. Histidazė yra randama tik odoje ir kepenyse. Urokanatas yra normali prakaito sudedamoji dalis.

"Aprašas:

 

Dar vienas būdas yra hidrolizinis deamininimas. Tokiu būdu ląstelėje gali būti deamininimas aromatinės a.r. ir susidaro hidroksi r.

Redukcinis deamininimas yra būdingas anaerobiniams mikroorganizmams (žmogui nebūdingas).

Visais šiais atvejais išsiskiria amoniakas.

GDG:

Tai fermentas, randamas audinių ląstelių mitochondrijose, ypač daug kepenų, inkstų mitochondrijose. Šį fermentą alosteriškai aktyvina ADP ir GDP, o slopina ATP ir GTP. Tai vienintelė gyvūnų organizme aktyvi L-eilės a.r. DG ir jos subs

stratas yra tiktai L-Glu. Per šį netiesioginį deamininimą amino grupės, surinktos iš įvairių a.r. išsisikiria amoniako pavidalu. Tai labiausiai paplitęs deamininimo būdas audiniuose.

Amoniako panaudojimas ir nukenksminimas:

Panaudojimas:

Redukcinio amidinimo r-joje amoniakas panaduojamas Glu sintezei. GlutamatDG katalizuoja priešingą r-ją oksidaciniam deaminiminimui, tik ji naudoja ne NADH, o NADPH. Susidaro Glu ir išsiskiria vanduo (iš kitos pusės jeigu amoniako konc. yra labai didelė, jis išeikvoja labai daug α-okso glutarato ir per šią r-ją stabdomas Krebso ciklas).

"Aprašas:

 

Amoniako nukenksminimas smegenyse:

Smegenų ląstelėse amoniakas redukcinio amidinimo būdu jungiasi su α-okso glutaratu ir susidaro Glu. Kitas būdas Glu susidaryti smegenyse – transaminininat šakotų grandinių a.r. (pvz., Val su α-okso glutaratu), nes jų smegenyse yra daug. Tokiu būdu smegenyse susidaro Glu, kurioje yra sujungta viena amoniako molekulė. Glu negali išeiti iš smegenų ląstelių, nes turi neigiamą krūvį. Tada smegenų fermentas glutaminsintetazė prijungia prie Glu antrą amoniako molekulę ir susidaro Gln, kuris jau neturi krūvio ir lengvai išeina iš smegenų ląstelių, patenka į kraują ir su juo gali būti nešamas į kepenis arba į inkstus. Jis taip pat gali patekti į neuronus, kur veikiant neuronų glutaminazei vėl yra atskeliamas amoniakas. Iš Gln vėl susidaro Glu, kuri toliau gali būti dekarboksilinima ir verčiama γ-amino sviesto rūgšimi ir dalyvauti Krebso cikle. Tai kartu yra ir apeinamasis. . .

. Apie antruosius gyvenimo metus sutrinka berniukų koordinacija, vystosi protinis atsilikimas, vaikai tampa agresyvūs, gali net kandžiotis, gali save lengvai sužaloti, nes procesai smegenyse priklauso būtent nuo šito kelio.

Jeigo šitas fermentas yra, bet jo yra mažai, arba jis nepakankamai aktyvus, tai yra ir podagros priežastis, nes nesunaudojamas PRPP, jis padidina purinų sintezę de novo keliu maždaug 200 kartų. Padidėja purino nukleotidų sintezė – suintensyvėja ir skilimas, skyla iki šlapimo r. – vystosi hiperurikemija, kuri veda į podagrą. Prie to prisideda ir laisvos bazės, kurios skaidomos iki šlapimo r., kurios daug būna kraujyje.

Join the Conversation