viskas apie bites

535 0

Turinys

I. Bitininkystės istorija 3

II. Bičių šeimos nariai 4

III. Bičių rasės 5

IV. Bičių produktai: 7

a. Medus – maistas ar vaistas 7

b. Medaus vartojimas: 8

c. Medaus rūšys: 9

d. Bičių pikis – natūralus antibiotikas 10

e. Žiedadulkės ir bičių duona 10

f. Bičių pienelis 11

g. Vaškas 12

V. Statistika bei idomybės 13

VI. Išvados 15

VII. Naudota literatūra 16I. Bitininkystės istorija

Medunešės bitės išsivystė maždaug prieš 15 mln metų. Į Pabaltijį naminės bitės atskrido iš Ispanijos, pasirraukus paskutiniajam ledynui, maždaug priš 5,5-6 tūkst. Metų, kai išplito šilumamėgiai augalai: liepos, tuopos, ir kiti, suteikę bitėms buveinę (dreves) ir maistą.

Kaip seniai žmogus pradėjo bičių medumi naudotis, sunku pasakyti. Netoli Ispanijos miestelio Bikorpo, greta Valensijos, kalnuose urve ant sienos rastas piešinys, vaizduojantis, kaip žmogus su in

ndu rankoje lipa prie bičių. Bitės aplink jį skraido, o žmogus dūmais rūkina. Mokslininkai spėja, kad prieš 15 tūkst. Metų tame urve žmogus gyveno. Vadinasi, jau prieš 15 tūkst. Metų žmogus naudojosi bičių medumi ir vartojo dūmus apsigynimui nuo bičių. Žiūrint į kopiančio žmogaus išvaizdą, galima spėti, kad tai moteris. Taigi, žiloje senovėje bites kopinėjo ir moterys.

Kai lietuviai atėjo į mūsų dabar gyvenamas vietas, jie jau rado čia bites. Be abejo, čia atėję lietuviai jau buvo pažinę bites ir jų naudingumą.

Seniausios rašytinės žinios apie dr
revininkus, bites, medų ir vašką mūsų krašte siekia XIII a. Bet X-XI a. stambiausias Europos ir Azijos prekybos centras buvo Gotlando sala Baltijos jūroje, į ją iš Rusijos buvo vežami kailiai, medus ir vaškas, todėl lietuviai, gyvenę prie tokio svarbaus kelio, tu
urėjo prekiauti jau tuo metu. Enciklopediniais duomenimis prūsai, lietuviai, kuršiai ir gudai jau mokėjo bažnytines duokles medumi bei vašku. 1253 m. magistras, dalindamas kuršių ir Livonijos žemes bažnyčioms bei vienuolynams, kartu padalijo ir drevininkus, o 1308 m. į Rygą buvo vežamas parduoti vaškas.1387 m. Lenkijos karaliaus Jogailos sutartyje su savo broliu Skirgaila minima medaus duoklė. XIV – XVI a. įvairiose privilegijose dažnai kalbama apie bitynus ir medaus bei vaško duoklę, daug bitininkystės produktų eksportuojama. Vien per Lucko muitinę 1500 m. buvo išvežta 1000 pūdų vaško, o tokių muitinių buvo 6. Per Klaipėdą 1605 – 1611 m. išvežta 14 190 l medaus ir 6610 kg vaško.

Bitininkystės istorijoje išskiriami 4 laikotarpiai:

1. Medžioklinė bitininkystė

2. Drevinė arba bortinė bitininkystė

3. Pasodybinė bitininkystė

4. Rėminė bitininkystėII. Bičių šeimos nariai

Bičių šeimą sudaro motina, bitės darbininkės ir tranai . Vasarą šeimoje būna įvairių vystymosi stadijų perų

Motina (2) – stambiausia iš vi

isų šeimos narių. Jos kūno ilgis – 20-25 mm. Itin didelis pilvelis: jo neuždengia sparneliai, kaip bitės darbininkės. Motina išgyvena iki 5 metų. Daugiausia kiaušinėlių sudeda antraisiais gyvenimo metais. Kai motina deda kiauginėlius,

bitės darbininkės ją nuolat prižiūri, maitina labai baltymingu

1 pav. Bičių šeimos nariai

maistu – bičių pieneliu, kurį pačios gamina. Geros motinos palankią vasarą per parą gali sudėti 1500 kiaušinėlių, o geriausios – iki 2000 ir daugiau. Per metus motina sudeda 150-200 tūkst. kiaušinėlių, per parą atstato savo svorį.

Motina – vienintelė šeimoje visiškai išsivysčiusi patelė, galinti dėti apvaisintus ir
r neapvaisintus kiaušinėlius, priklausomai nuo korio akelių rūšies.

Tranas (1) – trumpesnis, bet storesnis už motiną. Jo kūno ilgis – 15-17 mm. Tranai išsirita pavasarį ir vasarą. Išsiritę lytiškai subresta per dvi savaites.

Šiltomis saulėtomis dienomis skraidydami ore jie ieško jaunų motinėlių ir, susitikę su jomis, poruojasi.

Tranai – patinai. Normaliose šeimose vasaros pabaigoje, pasibaigus medunešiui (ir vasarą), bitės išveja tranus. Jie paliekami tik šeimose, kuriose nėra vaisingos motinos: Čia jie gali išgyventi ir iki pavasario. Tranų buvimas rudenį bičių šeimoje paprastai reiškia, kad šeimą ištiko nesėkmė – joje arba visai nėra motinos, arba ji nevaisinga.

Bitės darbininkės (3) – patelės, turinčios neišsivysčiusius lyties organus: jos smulkesnės už motiną ir tranus. Jų gyvenimo trukmė prikiauso nuo sąlygų, kuriomis gyvena ir dirba: pavasarį stipriose, sveikose šeimose bitės vidutiniškai gyvena 28-32 dienas, o silpnose, kuriose bičių mažai ir gyvenimo sqlygos ne tokios palankios – trumpiau. Vasarą stipriose šeimose bitės išgyvena apie 35 dienas, o žiemojimo laikotarpiu per žiemą. Kinta ir bičių darbininkių kiekis šeimoje: pavasario sulaukia iki 15-20 trūkst.; vasarą – 40-60 tūkst., rudeniop vėl sumažėja iki 20-25 tūkst.

Visus darbus, kad bičių šeima galėtų gyventi ir daugintis, atlieka bitės darbininkės. Darbo pasidalijimas prikiauso nuo bičių amžiaus. Jaunos dirba avilio viduje ir vadinamos avilio bitėmis. Dvi savaites po išsiritimo bitės pradeda skraidyti: pradžioje orientuotis, vėIiau žiedadulkių ir nektaro rinkti. Tokios tampa rinkėjomis, ar
rba lauko bitėmis.

Pirmąsias tris dienas išsiritusios iš narvelių bitės valo korių narvelius.

Jų organizmas dirbant tvirtiėja, ir jos pradeda dirbti sudėtingesnius darbus: 4 dienų amžiaus bitės maitina lervutes, pradžioje vyresnes – medaus ir žiedadulkių mišiniu, o nuo septintos dienos jaunas maitina pieneliu, gaminamu žandų bei ryklės liaukų.

6-14 dienų amžiaus bitės šiltomis saulėtomis dienomis išlekia apsiskraidyti. lšeina ant prielakio, pasikelia ir, atsigręžusios galvomis į avilį, lekioja priešais jį, įsidėmėamos lakos vietą, avilio spalvą ir formą, jo padėtį,kitų avilių ar daiktų atžviIgiu. Truputį palaksčiusios ir išsivaliusios grižta į avilį. Vėliau bitės palaipsniui laksto vis ilgiau ir toliau. Avilyie pasimaitinusios ir pailsėjusios jos toliau augina perus.

Nuo 8 iki 18 dienų, kai geras medunešis, bitė priiminėja iš skraidančių bičių nektarą ir perdirba jį į medų. 12-18 dienų amžiaus medunešio metu gamina daug vaško ir siuva korius. Be šių darbų, kai kurios bitės ir toliau valo korio narvelius, taiso juos, kad motina galėtų dėti kiaušinėlius.

Maždaug nuo 14-tos dienos bitės pradeda rinkti nektarą, žiedadulkes ir vandenį. Jos saugo avilio laką, neįsileidžia į jį pašalinių gyventojų, palaiko avilyje švarą ir prireikus jį vėdina. Normalioje šeimoje bitėmis rinklėjomis tampa trijų savaičių bitės. Supaprastintai bičiqų darbai atrodytų taip: tris savaites vystosi; tris – avilio bitės ir likusias tris – lauko bitės rinkėjos.

Bičių darbai renkant maistą priklauso nuo šeimos būklės ir medunešio pobūdžio:
juo daugiau šeimoje perų, tuo daugiau bitės neša žiedadulkių, juo ge.resnis medunešis gamtoje, tuo labiau bitės renka žiedų ar lipčinį nektarą. Optimaliausia, kai šeimoje 2/3 avilio bičių.

Aprašyta darbų tvarka keičasi ir dėl daugelio kitų priežasčių: jeigu, pavyzdžiui, šeimoje žūsta daug lauko bičių, tai jaunosios pradeda intensyviau skraidyti maisto nesulaukusios 14 dienų amžiaus.III. Bičių rasės

BEGELUONINĖS BITĖS (Melipona ir Trigona) – dažniau pasitaiko Pietų Amerikoje.Yra įvairių rūšių, kurios skiriasi dydžiais: nuo 2 iki 20 mm ilgio. Lizdo centre korius siuva vertikaliai perams auginti, pakraščiuose (krūvelėmis) – korius narveliais įviršų medui pilti. Į pero korio narvelį prideda maisto, po to kiaušinėlį ir narvelį uždengia. Lervutė išsivysto iš maisto atsargų. Jeigu maisto žymiai daugiau, išsivysto motinėlė, kuri smulkesnė uždarbininkes ir tik pradėjusi dėti kiaušinėlius sustorėja, ištįsta jos pilvelis. Motinėlės kiaušidėse yra po 4-8 spiralinius kiaušintakius. Darbininkės už namines bites gyvena trigubai ilgiau. Darbininkės deda stambius kiaušinėlius, kuriuos suvalgo motinėlės, o jeigu išlieka, iš jų išsirita tranai. Lizdus ruošia medžių drevėse, uolienų plyšiuose, tuščiuose termitynuose ar net tiesiog žemėje. Medus rūgštokas ir skystas, turi mažiau cukraus už naminių bičių medų. Išimtas laikomas buteliuose. Iš vienos šeimos gaunama tik keli litrai medaus.Tačiau jis labai brangus, 1990 m. kainavo 20 dolerių už litrą. Meliponos ir Trigonos sparčiai nyksta. 1956 m. įvežus iš Afrikos geluonines (scutellata) bites, sutriko begeluonių bičių e

. . .

Komentuokite!