vanduo – pasaulio veidrodis

892 0

Turinys :

1. Įvadas

2. Vandens teršimas

3. Vandens valymas

4. Lietuvos vandenų būklė

5. Užteršto vandens poveikis žmogaus sveikatai

6. Vandens yra visur

7. Naudota literatūra

VANDUO – PASAULIO VEIDRODIS

,,Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo, nei spalvos, tavęs neįmanoma aprašyti, tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks. Negalima teigti, kad tu būtinas gyvenimui: tu –pats gyvenimas. Tu pripildai mus džiaugsmu, kurio negalima paaiškinti mūsų jausmais. Su tavimi mes atgauname jėgas, kurias buvome praradę. Tavo dėka mumyse vėl atgyja mūsų širdies šaltiniai. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje.“-tai žinomo prancuzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi žodžiai. Re

etas iš mūsų susimąsto, kas telpa termine “vanduo“. Vanduo yra visų pradų pradas,-sakė senovės graikų filosofas Falesas Miletietis. Šiandien mokslininkai neabejoja mūsų planetos lopšiu buvus pasaulinį vandenyną. Daugelyje pasaulio tautų apie nuostabias ir paslaptingas vandens savybes sukurta pasakų ir legendų.

Nė viena kita mūsų planetos medžiaga nėra taip paplitusi tarp kitų ir nedaro tokio paveikio kitoms, kaip vanduo. Visų gyvų organizmų didelę sudedamąją dalį (50-90 procentų masės) sudaro vanduo. Ne išimtis ir žmogus.

Žmogus gali gyventi be daug ko, apie du mėnesius gali iš
šbūti nevalgęs, o be vandens išgyventi-vos keletą parų. Jis gali prarasti keliolika procentų baltymų ir būti išgelbėtas. Taip atsitikdavo įvairiose nelaimėse apdegus ar amputavus galūnes, bet jei žmogus praras 12 procentų organizmo vandens-jo laukia neišvengiama mirtis. Beveik 70 procentų žmogaus kūno masės su
udaro vanduo, širdyje ir smegenyse jo yra apie 80 procentų. Kelių dienų naujagimio organizme vandens yra daugiau kaip 90 procentų. Senstant, sergant vandens organizme mažėja. Senėjimas, medikų nuomone,-skysčių srautų judėjimo sutrikimas žmogaus organizme. Žmogus per 70 gyvenimo metų perpumpuoja per organizmą apie 70 tonų vandens. Karštuose kraštuose žmogus per dieną suvartoja 6-6,5 litrų vandens, mūsų klimato sąlygomis 2,5-4 litrus.

Vanduo Žemėje nuolat juda-teka, cirkuliuoja. Žinomi trys vandens cirkuliacijos būdai: bendroji cirkuliacija atmosferoje, jūrų srovės ir upių nuotėkis. Mokyklos suole sužinome apie du vaqndens apytakos ratus. Dinaminės vandens apytakos koncepcija susiformavo Kinijoje maždaug prieš 3000 metų. Vanduo atmosferoje atsinaujina maždaug per 9 paras, upių vagose-per 12 parų, dirvoje-maždaug per metus. Globaliniu mastu požeminiai vandenys atsinaujina per 5000, o vandenynų-per 3000 metų.

Vanduo žmogui-energijos šaltinis, transporto magistralė, žaliava pramonei, vaistas nuo daugelio ligų. Daug malonumų žm
mogui teikia poilsis prie vandens arba ant vandens. Kiek daug teigiamų emocijų sukaupiame būdami prie ežero ar upės, jūros ar vandenyno.

Daugeliui organizmų vanduo yra vystymosi ir gyvenamoji aplinka. Žemės paviršiuje derlingas sluoksnis yra iki metro, o vandenyne visas šelfas-100-200 metrų. Jūrose gyvena 150000 rušių gyvūnų ir 15000 rušių dumblių. Mokslininkų teigimu, švarus pasaulio vandenynas gali išmaitinti 30-50 milijardų žmonių. Jūros augalai yra ypač maistingi. Jie sukaupia baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus, mikroelementus ir makroelementus, ir tuo smarkiai pralenkia „žemiškajį“ maistą.

Vanduo yra puikus tirpiklis. Jame ti
irpsta įvairios druskos, mineralai. Pasaulio vandenyno vandens kubiniame metre yra 0,008 miligramo aukso. Kai kurių jūros gyvūnų organizmuose įvairių elementų susikaupia tūkstančius ir milijonus kartų daugiau, nei jų yra aplinkiniame vandenyje.

Vandens savybės unikalios. Jis turi didžiausią iš visų skysčių paviršiaus įtampą. Prieš užšaldamas vanduo plečiasi, jo tūris padidėja apie 10 procentų, o tankis mažėja. Dėl to upės ir ežerai neįšąla iki dugno, ir ten gyvenatys gyvūnai išlieka gyvi. Ledas lengvesnis už vandenį ir dėl to laikosi jo paviršiuje. Reikia ne tik stebėtis, bet ir panaudoti vandens unikalias savybes. Mokslininkai pastebėjo, kad užvirintas ir staigiai atvėsintas vanduo praranda dalį dujų ir maždaug 10 procentų tampa aktyvesnis. Juo laistomi augalai būna derlingesni. Su tokiu vandeniu pagamintas betonas yra 8-10 procentų stipresnis. Toks vanduo pavadintas aktyviuoju vandeniu.

Ypač sveika vartoti sniego tirpsmo vandenį. Manoma jį turint kiek kitokią struktūrą. Medikų teigimu, tirpsmo vandens trūkumas organizme yra viena iš aterosklerozės priežasčių.

Amerikiečių biofizikas A. Sent Dierdji ledo tirpsmo vandenį laiko „gyvenimo matrica“. Vartojant paprastą vandenį, organizmas, norėdamas didinti jo veiksmingumą, turi lyg ir pakeisti jo strukturą. Tam reikia papildomos organizmo energijos, laiko, tam tikrų medžiagų, o „ledinį“ vandenį organizmas įsisavina tiesiogiai. Tokia palankaus biologinio veikimo paslaptis. Kaip tai padaryti su paprastu vandeniu?

Geriamą vandenį reikia atšaldyti šaldytuve, o susidarius pirmiesiems ledo kr
ristalėliams, gerti. Labai sveika gerti bet kokį gėrimą su ledo kristalėliais.

Šiandien trečdaliui planetos gyventojų, 60 procentų sausumos teritorijos trūksta vandens. Ypač stygių jaučia išsivysčiusios šalys: Aglija, VFR, Italija. Dėl netolygaus pasiskirstymo vandens išteklių trūksta, Kaukazo ir Vidurinės Azijos respublikoms. Buvęs SNO Generalinis Sektorius Kurtas Valdheimas visų SNO šalių vadovams pasiųstame laiške tvirtino, jog po 30 metų pasaulį valdys tas, kuris turės vandens. Ne pinigų, ne ginklų, ne pramonės potencialą, o vandens. Švaraus, geros kokybės, tinkamo žmonėms, pramonei, ūkiui. Dideliai daliai pramonės gaminių pagaminti žmogus ima nemažai vandens ir jį teršia, pavyzdžiui:

1 tonai naftos rafinuoti – apie 10-18 tonų vandens,

1 tonai plieno – apie 10 tonų,

1 tonai medvilnės audinio – apie 260-1000 tonų,

1 tonai celiuliozės – apie 600-800 tonų,

1 tonai dirbtinio šilko – apie 1500-2000 tonų,

1 tonai gumos – apie 3500 tonų,

1 tonai nikelio – apie 4000 tonų,

1 tonai kaproninio audinio – apie 5600 tonų.

Žemės ūkyje hektaro lietinimui per metus sunaudojama 8000-12000 tonų vandens. 1 tonai kviečių užauginti reikia apie 1500 tonų vandens; 1 tonai ryžių, apie 4000 tonų.

Kiek vandens netenkama dėl nesandarių čiaupų namuose, sugedusių sklendžių gamyklose.

VANDENS TERŠIMAS

Užmiršome, kad vanduo yra labai svarbus gamtos turtas. Neliko šiandien buvusio dvasingo požiūrio į vandenį. Paskendome gyvenimo verpetuose ir pačių sukurtų problemų labirintuose. Nesivargindami ir nesusimąstydami gamybos atliekas verčiame aplink save. Didelė dalis tų teršalų patenka ir į vandenį. Grioviais, upeliais ir upėmis suteka jie į ežerus ir jūras, srovių išnešiojami po pasaulio vandenyną. Vandenį t eršia pr

ramonė, autotransportas, žemės ūkis, miestų buitiniai vandenys. Šiandien negalime likti abejingi vandens teršimui.

Daugiausia teršalų išneša upės. Štai Reine dar prieš 50 metų gyveno lašišos, kurios pripažino tik švarų vandenį. O per pastaruosius metus vien Reinas išnešė į jūrą apie 8 tonas gyvsidabrio. Kokia gyvybė gali būti tokiuose vandenyse?

Nafta. Kasmet į pasaulio vandenyną patenka apie 15 milijonų tonų naftos produktų. Iš to skaičiaus apie 5 milijonus tonų naftos išsilieja ją transportuojant. Didelį pavojų, kad nafta gali išsilieti į vandenį, kelia naftos gręžinių gręžimas nuo platformų atviroje jūroje. Žinomos pražūtingos avarijos Persų įlankos, Norvegų jūros verslovėse. Štai Kalifornijoje, prie Santa Barbaros auksinio smėlio papludimių, lūžus gręžinio vamzdžiui, dvi savaites nepavyko sutramdyti į vandenyną srūvančios 100000 litrų per parą naftos srovės. Naftos produktai labai plona, mikrometrais matuojama plėvelė pasklinda vandens paviršiuje. Tikriausiai ne kartą teko matyti visomis vaivorykštės spalvomis raibuliuojantį vandens paviršių.

Taip atsitinka lietui suplovus į balutes naftos produktų ar atnešus jų į upelį, ežerą. Naftos plėvelė sulaiko anglies dioksido ir deguonies skverbimąsi, atspindi Saulės spindulius. Mokslininkai apskaičiavo, kad litras naftos užteršia milijoną litrų švaraus vandens. Taigi nafta teršia vandenį santykiu 1:1000000.

1988 metų rudenį Šiaurės Atlante prie Niūfaudlendo su Liberijos vėliava plaukęs tanklaivis neatlaikė audros sukeltų bangų, perlūžo ir nuskendo. Kanados gelbėjimo tarnybos lėktuvas, ieškojęs laivo įgulos narių, užfiksavo 30 km. ilgio ir 20km. pločio n

. . .

NAUDOTA LITERATŪRA

1. V. Januškis, „Gamta ir mes“ 1990m.

2. V. Stravinskienė, „Ekologijos įvadas“ 2001m.

3. „Mažoji mokslo enciklopedija“, 2004m.

Komentuokite!