Pagrindines sirdies ir kraujagysliu ligos

1495 0

Vilniaus M. Mažvydo vid. mokykla

1. Įvadas..............................1psl.

2. Lietuvos, Baltijos ir Šiaurės šalys.............................2psl.

3. Rizikos faktoriai.............................3-4psl.

4. Širdies ir kraujagyslių ligos.........................5-8psl.

5. Išvados..............................9psl.

6. Literatūros sąrašas..............................10psl.

Iki XVIIIa. širdies ligų praktiškai nežinota. Medicinoje apie jas ne tik nekalbėta, bet ir neigta jas esant. Senovės egiptiečiams širdis buvo savarankiška būtybė, nepavaldi žmogaus valiai. Jam pačiam širdis parūpindavo viską, ko žmogui reikia, kad jis gyventų.

Vienas “medicinos tėvų” Hipokratas manė, kad kraujas atplūsta ir nuslūgsta panašiai kaip jūros potvyniai ir atoslūgiai. Pasak jo, kairėje širdies ertmėje slypi įdiegtoji ugnis, ji įkvepia gryną orą”. Beje, Aristotelis ši

irdį laikė žmogaus centru, iš kurio išeina viskas. Širdis esanti proto, sielos, jausmų buveinė.

IIa. Po Kr. apie kraujo kelią sužinota šiek tiek daugiau. Galenas teigė, kad kairiajame širdies skilvelyje susimaišius kraujui su oru atsiranda “gyvybės dvasia”, pasklindanti po visą kūną. Žmogus susergąs dėl to, kad netinkamai sąveikauja kraujas, gleivės, tulžis. Ta ligų teorija buvo grindžiamas kiekvienos ligos gydymas iki pat XIXa.

Bet tikruoju kraujotakos atradėju laikomas Viljamas Harvėjus, o 1726m. Stivenui Heilzui pirmajam pavyko tiksliai išmatuoti kraujospūdį. Ir tik apie 1800m. gy
ydytojams paaiškėjo tikrasis ryšys tarp ligos simptomų ir širdies ligų.

Anksčiau dominavusias ligas tokias, kaip maras ir raupai, šių laikų medicina jau pamiršo. Jų vietą užėmė AIDS ir kraujotakos sistemos ligos. Visose šalyse tikra žmonių problema tapo padidėjęs kraujospūdis ir arterijų sk
klerozė. Hipertonijos ir kraujagyslių kalkėjimo padariniai – miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, išemija. Mūsų medicinos statistikoje tai dažniausios ligos. Kas dešimtas suaugęs žmogus dėl ko nors negaluoja, ir tai tiesiogiai susiję su kraujotaka.

Širdies ir kraujagyslių sistemą sudaro širdis ir visos organizmo kraujagyslės. Kraujas perneša maisto medžiagas, hormonus bei kitas medžiagas į organus, audinius ir ląsteles. Visos mūsų gyvybinės funkcijos priklauso nuo to, kaip ši sistema funkcionuoja. Kraujotakos sustojimas tik kelioms minutėms gali padaryti nepataisomos žalos smegenims.

Svarbiausios arterijų ligos yra stenokardija, širdies infarktas, aritmijos, širdies nepakankamumas, aterosklerozė ir kt. Visoms šioms būsenoms yra būdingas blogas santykis tarp deguonės poreikio miokardui (širdies siena sudaryta iš 3 sluoksnių: išorinio – epikardo (prikardo), viduriniojo raumeninio (miokardo) ir vidinio – endokardo. Storiausias sluoksnis yra miokardas, kurį sudaro raumeninis audinys.) ir arterijų ge

ebėjimo tiekti miokardui deguonės prisotintą kraują. Šios širdies ir kraujagyslių ligos gali sukelti staigią mirtį.

Kaip visoje Europoje, taip Baltijos ir Šiaurės šalyse pastebėta, kad dažniausia žmonių mirtingumo, sergamumo priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Tokios ligos kaip išemija, aterosklerozė, miokardo infarktas, hipertenziniai susirgimai mūsų medicinos statistikoje užima pirmąsias vietas. Šios ligos dažniausiai vargina senyvo amžiaus žmones, tačiau neaplenkia ir jaunų.

Pagal turimus duomenis bei statistiką, daugelyje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje) apie 52% visu žmoniu miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Lyginant su
u kaimyninėmis Baltijos šalimis (Latvija, Estija) Lietuvoje mirtingumas šiomis ligomis yra mažiausias, tačiau Šiaurės šalyse (Suomijoje, Švedijoje) rodikliai nepalyginamai mažesni.

Lietuvoje dažniausiai dėl širdies ir kraujagyslių ligų kenčia žmonės, kuriems per 64 metus. Ypatingai nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumo didėjimo tendencija išryškėjo nuo 1986m. iki 1993m. Tai ryšku vyrų populiacijoje amžiaus grupėje nuo 0 – 64. Moterų mirtingumas nuo šių ligų akivaizdžiai mažesnis. Aukščiausia kritinė riba 1993m. vyrų populiacijoje buvo apie 280 mirties atvejų 100 000 gyventojų, tuo tarpu moterų apie 90. Ir šis rodiklis per dešimt metų nedaug tepakito (1988 – 1998).

Dažniausios širdies ir kraujagyslių ligos yra:

arterinė hipertenzija,

aterosklerozė,

krūtinės angina (miokardo infarktas),

širdies ritmo sutrikimai,

širdies nepakankamumas.

įtakojantys kraujotakos sistemos ligų atsiradimą:

1. Rūkymas:

Tai žalingas įprotis, labiausiai paplitusi pasaulyje narkomanijos rūšis. Tabako dūmuose esantis narkotinių savybių turintis nikotinas neigiamai veikia žmogaus organizmą. 25% širdies ir kraujagyslių ligų atvejų susiję su rūkymu. Susergama išemine širdies liga, kraujagyslių užkimšimu, krūtines angina. Dėl to rūkančiųjų mirtingumas 80% didesnis negu nerūkančiųjų..

Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta daugiau kaip 7000 gyventojų, tai sudaro apie 20% bendrojo mirtingumo. Nors kaimyninėse šalyse rūkymo rodikliai nuo 1991m. iki 1994m. stipriai išaugo, Lietuvoje situacija išliko stabili. Lyginant rodiklius nuo 1994m. iki 2000m.- per šešerius metus rūkymo paplitimas smarkiai sumažėjo. Švedijoje ir Suomijoje rūkymo rodikliai metai iš metų mažėja. Latvijoje rūkymo paplitimas yra gana di

idelis, ypatingai vyrų populiacijoje. Baltijos šalių sveikatos tyrimuose 32% vyrų ir 79% moterų pasisakė prieš rūkymą, tuo tarpu, vyrų populiacijoje kasdien rūkančių buvo 56%, o moterų 11%.

.

2. Nutukimas:

Žmogų, sveriantį 10-15% daugiau to svorio, kuris laikomas normaliu atsižvelgiant į ūgį ir lytį, paprastai laikoma turinčiu viršsvori. Viršsvoris atsiranda, kai energijos gavimas yra didesnis nei sunaudojimas (teigiama pusiausvyra). Perteklius virsta riebalais. Valgyti daugiau nei reikia organizmui, gali tapti įpročiu. Iš įpročio valgomas netinkamos sudėties maistas, nuolat užkandžiaujant. Viršsvorio turintis žmogus paprastai dėl savo svorio yra mažai fiziškai aktyvus. Organizmui suteikiamas didelis krūvis. Didina širdies bei kraujagyslių ligų grėsmę: išsiplečia kojų venos, apsunkinamas širdies krūvis. Širdies krūvis pasireiškia ir aukštu kraujospūdžiu – tai viena nepakankamumo vystymąsi. Kai kūno masė yra padidėjusi 20%, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 18-20%.

3. Cholesterolis:

Cholesterolis yra žmogaus organizmo sudedamoji dalis. Jį sintetina kepenų, žarnyno epitelio ir odos ląstelės, o kita dalis gaunama su maistu. Nors cholesterolis yra nepakeičiamas visų ląstelių membranų komponentas, bet jo perteklius yra pavojingas. Sutrikus cholesterolio išsiskyrimui ir jam kaupiantis, slopinami ląstelės fiziologiniai procesai, ląstelė sensta ir gali suirti. Jei cholesterolio organizme yra per daug, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir siaurina jų spindį, tai gi sutrikdo kraujo apykaitą. O padidėjęs cholesterolio kiekis kraujo plazmoje yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos faktorių.

Lietuvoje 32% vyrų ir 35% moterų tu

uri aukštą cholesterolio kiekį. Estijoje 30% vyrų, moterų – 31%, o Suomijoje 24% vyrų ir 19% moterų.

4. Stresas:

Tai tokia žmogaus būsena, kai išorinės arba vidinės aplinkybės slegia. Apimtas begalinio nusivylimo ir užgultas sunkumų, neretai dažnas griebiasi cigarečių, alkoholio. Dėl to į kraują išsiskiria daug adrenalino, padidėja kraujospūdis. Kiek procentų stresas įtakoja širdies ir kraujagyslių ligoms – tiksliai nežinoma, bet vyrai, kuriuos kamuoja sunkus dvasinis ir socialinis stresas, 5,6 karto dažniau miršta nuo ūminio širdies smūgio, nei tie, kurie nesusiduria su ypatingais sunkumais ir išgyvenimais. Esant stresui, išsiskiria adrenalinas, kurio perteklius alina širdį.

5. Fizinis aktyvumas:

Mažas fizinis aktyvumas yra viena priežasčių, dėl didelio antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, aterosklerozės plitimo priežasčių. Fizinis aktyvumas turi didelį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Daugelis medikų patvirtina, kad nuolat laisvalaikiu sportuojančių žmonių mirtingumas nuo išeminės širdies ligos yra mažesnis negu fiziškai neaktyvių.

Štai Suomijoje sportas tapo gyventojų gyvenimo stiliumi. Pagal tyrimų rezultatus, amžiaus grupėje 15-64 metų, beveik 60% moterų ir vyrų sportuoja mažiausiai du kartus per savaitę. Per paskutinius tris dešimtmečius sportuojančių skaičius išaugo 50%. Estijoje apie 34% vyrų ir 21% moterų visiškai nesportuoja ir tik 5% vyrų bei 2% moterų užsiima rimtu sportu. Neaktyviu sportu, kaip ėjimas, važinėjimas dviračiu sudaro 33% vyrų ir 44% moterų. Fizinis aktyvumas su amžiumi mažėja. Dėl judėjimo stokos kalkėja koronarinės arterijos, sumažėja organizmo pasisavinimas deguonies, sutrinka širdies veikla. Kasdien gerai pasportavus, p

. . .

9. Lėtinė leukemija:

Lėtinė leukemija – tai kraujo sistemos navikinė liga, kurios metu kaulų čiulpuose išveša pakitusios kamieninės ląstelės, gaminamos navikinės ląstelės, o kraujyje atsiranda įvairaus brendimo laipsnio baltųjų kraujo kūnelių. Priežastys nėra visiškai aiškios: galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, cheminių medžiagų (pvz., benzolo) įtaka, paveldimi chromosomų pokyčiai (pvz., Dauno sindromą turintys asmenys turi gerokai didesnę tikimybę susirgti leukemija). Su amžiumi tikimybė susirgti lėtine leukemija didėja: 50-ais gyvenimo metais suserga 5 žmonės iš 100000 gyventojų, o 80-ais gyvenimo metais – 30 žmonių iš 100000 gyventojų. Pradinės ligos stadijos dažnai diagnozuojamos atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą dėl kokių nors kitų priežasčių.

Simptomai: bėrimas, blužnies padidėjimas, karščiavimas, kūno masės mažėjimas, limfmazgių padidėjimas, niežulys, kepenų padidėjimas, naktinis prakaitavimas.

10. Megaloblastinė anemija:

Megaloblastinė anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl sutrikusios hemoglobino ir eritrocitų gamybos, vitamino B12 ir/ar folinės rūgšties stokos, yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Dažniau serga senyvi(vyresni kaip 60-70 metų žmonės).

Ligoniai, sergantys megaloblastine anemija, skundžiasi bendru silpnumu, oro trūkumu nedidelio fizinio krūvio metu. Dėl to sumažėja darbingumas, jie greit pavargsta. Dėl nepakankamo deguonies kiekio smegenų ląstelėse gali būti galvos skausmai, svaigimas. Esant sunkaus laipsnio anemijai, gali pagelsti ligonio akių obuoliai (gaminami pakitę eritrocitai greit suardomi, organizme padidėja pigmentinių medžiagų (bilirubino) koncentracija). Iš pradžių simptomai būna neryškūs. Negydant ligos, gali mažėti kraujospūdis, temti sąmonė, gali būti pažeistos ir nugaros smegenų nervinės skaidulos, tada ligonio kojos pasidaro „sunkios“, „nepaklusnios“, einant „kliūva“, eisena darosi nekoordinuota.

Darni širdies ir kraujagyslių sistema palaiko žmogaus gyvybines funkcijas. Besivystantis verslams, pramonei, plečiantis industrijai, žmonės vis daugiau patiria streso, fizinių traumų.

Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, tai dar tik besivystančios šalys. Politiniai perversmai ir nestabili ekonominė situacija stipriai paveikė Baltijos šalių žmonių sveikatą. Būtent tų permainingų metų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pasiekė kulminaciją, kur tuo metu stabiliose šalyse, kaip Suomija ir Švedija, mirtingumo kreivė leidosi žemyn. Taip buvo todėl, kad Šiaurės šalių ekonominis išsivystymas ir dėmesys sveikatos apsaugai buvo ir yra aukštas. Palyginus šių šalių išlaidas sveikatos priežiūrai Švedija ir Suomija yra pirmose vietose. Šios valstybės sveikatos apsaugai skiria 8,6% ir 7,4% nuo bendro vidaus produkto, kur tuo metu Latvija tik 3,9%, o Lietuva 4,4%.

Tačiau ne tik ekonominė situacija įtakoja žmonių sveikatą. Įsitikinome, kad ir gyvenimo kokybė turi didelės reikšmės (rūkymas, fizinis aktyvumas, mityba). JAV ir daugelyje Europos šalių mirtingumą pavyko sumažinti daugiau nei per pusę, kai buvo pradėta efektyviai gydyti padidėjusį kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje bei sumažinus rūkančiųjų skaičių

Reikia prisiminti, kad tiktai tiek dvasiškai, tiek fiziškai sveikai gyvendami galime užkirsti kelius šioms ligoms progresuoti. O suvienijus visas pastangas, galima išsaugoti sveiką tautą.

Literatūros sąrašas:

Karl F. Maier “ Širdies ir kraujagyslių ligos” , Vilnius, 1999m.

Hallbjorg Almas “Klinikinė slauga” I dalis, Vilnius, 1999m.

Lietuvos širdies asociacija “Kaip išvengti aterosklerozės sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų” Medicinos enciklopedija, Vilnius, 1991m.

www.who.dk

www.lsic.lt

www.medline.com

Komentuokite!