Nelytinis ir lytinis dauginimasis, ląstelių dalijimasis, mejozė

932 0

Nelytinis ir lytinis

dauginimasis

TURINYS

1. Įvadas............................1

2. Augalų dauginimasis.....................1

2.1 Žiedinių augalų dauginimasis................1

2.1.1 Žiedas.......................1

2.1.2 Žiedadulkių patekimas ant purkos............2

2.1.3 Gametų susiliejimas..................2

2.1.4 Sėklų išplitimas...................2

3. Gyvūnų dauginimasis....................3

4. Žmogaus dauginimasis.....................5

4.1Vyro lytiniai organai.....................5

4.2 Moters lytiniai organai..................7

4.3 Žmonių vaisingumas....................8

2. Ląstelių dalijimasis.....................9

2.1 Prokariotų ląstelių dalijimasis...............9

2.2 Eukariotų chromosomos ir ląstelės ciklas............9

2.3 Eukariotų ląstelių dalijimasis...............10

3. Mejozė ir lytinis dauginimasis................12

3.1 Chromosomų skaičiaus dvigubėjimas.............12

3.2 Kaip vykstamejozė...................13

3.2.1 Mejozės fazės....................14

3.2.2 Mejozės svarba..................14

3.3 Biologinis lytinio dauginimosi vaidmuo............15

1. Įvadas

Nelytiniam dauginimuisi reikia tik vieno organizmo. Nelytiniam dauginimuisi nereikia lytinių ląstelių, pvz., spermatozoidų ir kiaušialąsčių – palikuonis turi tuos pačius požymius kaip ir vienintelis tėvas. Taip pasidauginęs organizmas palieka tikslias savo kopijas. Tėvo prisitaikymas išgyventi yra be pakitimų perduodamas palikuoniui ir tai gali bū

ūti pranašumas, jei aplinka nekinta. Nelytiniam dauginimuisi neriekia eikvoti energijos partneriui susirasti. Įmanoma labai greitai palikti daugybę palikuonių. Tai leidžia organizmams veiksmingai išnaudoti palankias aplinkybes.

Tačiau lyčių buvimas svarbus biologine prasme. Beveik visi organizmai gali daugintis lytiškai – netgi tie, kurie dauginasi ir nelytiniu būdu. Lytinis dauginimasis priklauso nuo tam tikrų ląstelių, vadinamų gametomis. Dvi gametos, paprastai po vieną iš tėvų, jungiasi tarpusavyje ir susidaro zigota. Tai naujo individo pirmoji ląstelė.

Kai kurie gyvūnai ir daugelis augalų yra hermafroditai. Tai reiškia, jog ta
ame pačiame individe susidaro ir vyriškų, ir moteriškų gametų. Lytiniam dauginimuisi reikia dviejų tėvų: vieno kiaušialąstė yra apvaisinama kito spermatozoidu. Lytinio dauginimosi privalumas yra tas , kad gimę palikuonys nėra tiksli nė vieno iš jų kopija. Bet lytinis dauginimasis labiau priklauso nu
uo dviejų skirtingų gametų, o ne nuo dviejų skirtingų individų. 1

Lytinis dauginimasis paprastai yra sudėtingesnis už nelytinį. Jam reikia gametų, ir dažniausiai būna mažiau palikuonių. Taigi kai kurie iš šių palikuonių bus geriau prisitaikę prie aplinkos negu kiti palikuoniai ar tėvai. Po daugybės kartų tokie nedideli skirtumai gali susikaupti populiacijoje ir ši jau gerokai skirsis nuo kitų.

Kartais, spaudžiama vienos rūšies individų gausos vienoje vietovėje, dalis populiacijos priverčiama užimti naujas vietoves. Taip padidėja galimybė išsivystyti naujo tipo organizmams, nes populiacija skyla į dvi ar daugiau atskirų grupių.

Dauginimosi dėka didėja:

• skaičius;

• išplitimas (susijęs su apsigyvenimu naujose vietose);

• įvairovė (tik lytinio dauginimosi atveju).2

2.Augalų dauginimasis

1.1 Žiedinių augalų dauginimasis

Žiediniai augalai yra labiausiai klestinti augalų grupė. Tai tie augalai, kurie turi tikrus žiedus ir subrandina sėklas su tvirta apsaugine danga. Ši

ios prisitaikymo priemonės leidžia žiediniams augalams lytiškai daugintis nesant aplinkoje vandens. Lytiškai besidauginantys žiediniai augalai:

• subrandina vyriškas ir moteriškas gametas;

• pasikeičia gametomis tarp žiedų;

• sulieja gametas, kad susidarytų zigota;

• duoda sėklų, kurios apsaugo gemalą nuo išdžiūvimo ir aprūpina naują augalą maisto medžiagomis;

• išplatina sėklas naujuose plotuose. 3

1Gareth Price / jane Taylor. Biologija. V., 1999, p.144.

2,3Gareth Price / jane Taylor. Biologija. V., 1999, p.146.

2.1.1 Žiedas

Visų žiedų sandara iš esmės panaši. Žiede ant trumpo žiedkočio viena virš kitos prisitvirtinusios struktūros yra išsidėsčiusios spirale arba atskirais apskritimais. Žiedo vyriškoji dalis

yra kuokeliai. Jų gali bū

ūti nuo keleto iki šimto. Kiekvieną kuokelį sudaro dvi dalys – dulkinė ir kotelis.

Žiedinių augalų žiedadulkėse yra dvi vyriškosios gametos. Žiedadulkės vystosi dulkinių dulkializdžiuose. Dulkializdžių vidinio sluoksnio ląstelės dalijasi mejozės būdu ir iš kiekvienos susidaro po keturias ląsteles. Kiekviena ši ląstelė virsta žiedadulke. Žiedadulkei bręstant, susidaro storas išorinis apvalkalėlis, viduje saugantis vyriškas gametas. Kai visos žiedadulkės subręsta, dulkinė praplyšta ir jos išbyra.

Piestelė yra moteriškoji žiedo dalis, kurioje susidaro moteriškosios gametos. Piestelė sudaryta iš mezginės, liemenėlio ir purkos. Purka yra ta piestelės dalis, kuri surenka žiedadulkes.

Mezginė primena tuščiavidurį maišelį, saugantį moteriškąsias gametas nuo išdžiūvimo. Mezginėje yra vienas ar daugiau sėklapradžių, o kiekviename sėklapradyje mejozės būdu susidaro po vieną gametą. Gemaliniame maišelyje yra branduolys, kuriam susiliejus su žiedadulkės spermio branduoliu, susidaro zigota – pirmoji būsimo organizmo ląstelė.

2.1.2 Žiedadulkių patekimas ant purkos

Skirtingi augalai pagal pateiktą pagrindinį modelį išaugina labai įvairios išvaizdos žiedus. Jie turi prisitaikymo savybių, kurios susijusios u apdulkinimo būdu. Apdulkinimas – tai Žiedadulkių pernešimas nuo vieno augalo kuokelio ant kito augalo purkos. Daugelis augalų yra apdulkinami vabzdžių arba vėjo.

Kryžminio apdulkinimo atveju vieno augalo žiedadulkės pernešamos ant kito augalo purkos. Tačiau augalai gali formuoti tiek vyriškas, tiek moteriškas gametas ir to paties augalo žiedadulkės gali apdulkinti savo purką. Tai vadinama savidulka. Daugelis Žiedinių augalų visaip bando iš

švengti savidulkos.

2.1.3 Gametų susiliejimas

Apdulkinimo metu žiedadulkės pernešamos nuo dulkinės ant purkos. Kai spermis susilieja su kiaušialąste, esančia gemaliniame maišelyje, įvyksta apvaisinimas. Kad žiedadulkė nuo purkos viršūnėlės galėtų patekti į gemalinį maišelį, ji sudygsta išleisdama ploną vamzdelį, vadinamą dulkiadaigiu.

Zigota sparčiai vystosi, kol susidaro gemalas, kuris turi būti apsaugotas nuo išdžiūvimo. Augalo gemalas turi audinių, iš kurių susiformuos šaknys, stiebas ir lapeliai, kai tik sėkla ims dygti. Dygimo procesas paprastai nevyksta, kol ji dar būna prisitvirtinusi motininiame augale. Sakoma, jog gemalas yra ramybės būsenos. Žiediniai augalai išaugina sėklas, kurios apsaugo gemalus. Sėklos dažnai turi maisto medžiagų atsargų, kurios kaupiamos audinyje, vadinamame endospermu. Sėklos išsivysto iš sėklapradžių. Mezginės sienelė taip pat vystosi ir formuoja vaisių.4

2.1.5 Sėklų išplitimas

Nuo augalo ant žemės paviršiaus nukritusios sėklos galėtų sudygti. Iš jų išaugti nauji augalai, kurie konkuruotų su motininiu augalu, ir tai galbūt jiems neišeitų į gera. Dėl šios priežasties

4Gareth Price / jane Taylor. Biologija. V., 1999, p.147 – 149.

2

augalai linkę platinti savo sėklas naujuose plotuose. Augalų sėklas platina vėjas, paukščiai, gyvūnai ir žmonės.5

2. Gyvūnų dauginimasis

Visi organizmai palieka palikuonių, kurie galų gale konkuruos su savo tėvais dėl maisto, vandens ir gyvybinės erdvės. Gyvūnui netgi vienam jaunikliui išauginti reikia išeikvoti daugybę energijos. Gyvūnas turi pasiruošti daugintis, susirasti partnerį, rūpintis gimusiu jaunikliu, kol pastarasis tampa nepriklausomas. Augdamas or

rganizmas sensta. Jo ląstelių pažeidimai po kiekvieno pasidalijimo vis kaupiasi, taigi, kuo organizmai senesni, tuo prasčiau juose atliekamos įvairios funkcijos, palyginti su jaunais. Siekdamas perduoti savo genetinius požymius jaunesniems, veiksmingiems kitos kartos individams, suaugęs organizmas prieš mirdamas turi pasidauginti.

Daugybė skirtingų būdų, kuriais gyvūnai dauginasi, gali būti suskirstyti į lytinį ir nelytinį dauginimąsi. Dauginantis nelytiškai, yra tik vienas tėvas, o dauginantis lytiškai – du tėvai. Ilgai buvo tikima, kad tarp žinduolių nelytinis dauginimasis yra neįmanomas, tačiau tai netiesa, laboratorijoje buvo klonuotas žinduolis. Klonavimas atliekamas laboratorijoje ir įprastomis sąlygomis tai nevyksta.6

Nelytinis ir lytinis dauginimasis. Gyvūnai dauginasi įvairiai ir kai kurie jų derina nelytinį ir lytinį dauginimąsi. Duobagyviai, pvz., hidros, dauginasi pumpuruodami. Pumpuruojant naujas individas atsiranda kaip tėvinio organizmo išauga (pumpuras) . Kiti duobagyviai turi dvi diploidines kartas. Obelia – tai į hidrą panašių polipų kolonija. Polipo stadijos duobagyviai yra sėslūs ir pumpuravimo būdu gamina diploidinius medūzoidus. Medūzoido stadijos duobagyviai primena tikrąją medūzą, yra judrūs, gamina haploidines kiaušialąstes ir spermatozoidus. Rūšį išplatina judrūs medūzoidai. Daug plokščiųjų kirmėlių gali dalytis pusiau ir iš kiekvienos pusės regeneruoja vienas individas. Regeneracijos lydimą fragmentaciją taip pat matome pinčių ir dygiaodžių tarpe. Jūrų žvaigždė supjaustyta į gabalus nežūva – iš kiekvieno gabalo išauga naujas gyvūnas.

Keletas plokščiųjų kirmėlių, apvaliųjų kirmėlių, vėžiagyvių, žieduotojų kimėlių, vabzdžių žuvų i

. . .

Komentuokite!