Javų ligos bei kova su jomis

56 0

Javų ligos bei kova su jomis

Kietosios kūlės (Tilletia spp.) Yra viena pavojingiausių kviečių ligų. Užkrėstus kviečius galima pastebėti grūdų pieninėje brandoje. Augalai žemesni, varpos pasišiaušusios, tamsesnės, stovi stačios. Varpose vietoje grūdų yra tamsūs kūlgrūdžiai, pilni grybo sporų. Kuliant kviečius sporos išdulka ir patenka ant sveikų grūdų. Augalai kietosiomis kūlėmis apsikrečia dygimo metu. Ši liga pas mus pasireiškia kiekvienais metais ir labiau išplinta, kai blogai paruošiama sėkla, kai vėlinama sėja arba kviečiai dėl blogos priežiūros skursta. Dulkančiųjų kūlių pažeistų kviečių i

išplaukėja tik varpų stagarėliai, kurie būna gausiai aplipę tamsia, lengvai dulkančia sporų mase. Nudulkėjusios sporos patenka ant žydinčių augalų. Čia jos sudygsta ir skverbiasi į besiformuojančio grūdo gemalą. Tokiam grūdui dygstant, grybas įauga į daigą, iš kurio išauga kūlėti varpų stagarėliai. Ligos sukėlėjas žiemoja kviečių želmenyse ir grūduose. Ligos sukėlėjo grybiena žiemoja žieminiu javu daiguose, o kuliaspores – ant grūdų – saugyklose. Čia jos gali išlikti gyvybingos daugeli metu. Daigai gali apsikrėsti ir per dirv¹. Derliaus nuostoliai siekia nuo 10 i
iki 40% ir yra tiesiogiai proporcingi sergančiu augalu kiekiui.

Dulkančios kūlės (Ustilago spp.) Ligos sukėlėjo grybiena žiemoja grūduose, gemale ir juose gali išlikti gyvybinga 1-5 metus. Derliaus nuostoliai siekia nuo 10 iki 40% ir yra tiesiog proporcingi sergančiu augalu kiekiui.

Miežių dulkančios k

kūlės pažeidžia varpas, sunaikindamos grūdus. Sergantys augalai būna gerai matomi miežiams išplaukėjus – grūdų vietoje būna juodų kūliasporių masė, kuri netrukus nudulka ir iš varpos lieka juodas stagarėlis. Sporos užkrečia besiformuojančius grūdus, kurie pažiūrėjus atrodo sveiki, tik užauga smulkesni. Derliaus nuostoliai priklauso nuo ligos išplitimo ir gali siekti iki 10% ar daugiau. Dulkančiomis kūlėmis didesnė tikimybė užsikrėsti, kai plaukėjimo – žydėjimo metu vyrauja lietingi orai ir šis tarpsnis užsitęsia. Svarbiausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo šios ligos, – miežių grūdų beicavimas sisteminiai beicais. Labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad miežiai sudygtų anksti ir greitai. Tyrimais nustatyta, kad jei miežių dygimo metu vyrauja sausi orai ir dygimas užsitęsia, sisteminių beicų aktyvumas sumažėja. Gerokai sumažinti dulkančiųjų kūlių plitimą galima sėklai atrenkant stabiausius grūdus, p
pasirenkant atsparesnes šiai ligai veisles.

Stiebinės kūlės (Urocystis spp.) Kūliasporės patenka ant grudu ir užteršia dirvą. Dygstant užterštiems grūdams, kartu dygsta ir kūliasporės. Derliaus nuostoliai siekia nuo 5 iki 20% ir daugiau.

Dryžligė (Helmintosporium spp.). Ypač pavojinga kviečių dryžligė, kurios latentinis periodas labai trumpas – tik 3-7 dienos (septoriozės latentinis periodas trunka iki kelių savaičių). Apsaugai nuo dryžligės (DTR) svarbu labai tiksliai parinkti purškimo fungicidais laiką. Žemdirbiai turėtų būti ypač atidūs, jei kviečius sėja į neartą ražieną, atsėliuoja, pasirenka neatsparią dryžligei veislę. ž

žiemoja grybo konidijos grūdų paviršiuje ir dirvoje. Dirvoje gali išlikti gyvybingos iki 3 metu. Derliaus nuostoliai siekia nuo 10, 15 ir 20%.

Tinkliškoji dryžligė. Miežiams susirgus tinkliškaja dryžlige ant lapų atsiranda pailgai elipsiškos dėmės, išmargintos tamsiai rudu raizginiu. Laikraštis apie dėmę arba ir dėmėje pagelsta. Neryškios gelsvos dėmelės gali susiformuoti ant varpažvynių ir grūdų. Drėgnu metu dėmės apsitraukia tamsiai rudomis apnašomis. Sergantys lapai anksti nudžiūsta. Dėl šios ligos derliaus nuostoliai gali siekti iki 16%. Ligos plitimą skatina vėsūs ir drėgni orai.

Juostuotoji dryžligė. Miežiams susirgus juostuotąja dryžlige ant lapų atsiranda pailgų gelsvų dėmių, kurios vėliau pasidaro šviesiai rusvos, apjuostos siauru purpuriniu apvadu. Lapai dėmių vietose išilgai suplyšta ir džiūsta. Ant dėmių paviršiaus matomas apnašas. Šiai ligai neatspariuose miežiuose ligos sukėlėjo grybiena plinta difuziškai, patenka į grūdus ir juos apkrečia. Tokia grūdai ištisai ar tik prie gemalo būna parudavę. Iš apsikrėtusių grūdų išaugę daigai dažniausiai žūva. Dryžligių plitimą padeda sumažinti joms atsparių veislių auginimas, agrotechnikos laikymasis, sėklos beicavimas. Pasėlyje pastebėjus ligos požymių, miežiai purškiami fungicidu.

Rudadėmė dryžligė. Miežiams susirgus rudadėme dryžlige jau ant pirmųjų augalo lapų atsiranda tamsiai rudų dėmelių ir dryželių. Sergantys daigai deformuojasi ir žūva. Ant senesnių lapų susidaro tamsiai rudos, vis šviesėjančios dėmės, apjuostos tamsiai rudu apvalkalu. Gali pūti apatinė stiebo d

dalis bei šaknys. Ligos apimta lapų bei stiebo dalis apsitraukia tamsiai pilkomis apnašomis. Sergančiose varpose užauga mažo daigumo grūdai su pajuodavusiu arba parudavusiu gemalo pagrindu. Dėl šios ligos derliaus nuostoliai gali siekti 10 – 30%. Liga labiau išplinta drėgnu oru.

Richosporiozė. Tuo pačiu metu kaip ir dryžligės miežių pasėliuose plinta ir richosporiozė. Miežiams susirgus šia liga ant lapo atsiranda ovalių arba netaisyklingos formos pilkšvai žalsvų pavandenijusių dėmių, apjuostų tamsiai rudu apvadu. Dėmės matosi iš abiejų lapų pusių. Panašiai dėmėti būna ir lapalakščiai. Liga pradeda plisti nuo lapo viršūnės. Pažeidžia visus miežių lapus ir pieninės brandos varpas, nors dėmių ant varpų nesimato. Labai pažeisti miežių lapai nudžiūsta. Dėl šios ligos derliaus nuostoliai gali siekti iki 19%. Palankiausios sąlygos šiai ligai plisti – vėsūs drėgni orai miežių bambėjimo tarpsniu. Liga anksčiausiai ir labiausiai išplinta atsmėliuotų miežių pasėliuose. Šios ligos plitimą galima sumažinti nevėlinant miežių sėjos, palankių sąlygų sėklų dygimui ir sparčiam augalų vystimuisi sudarymas, sėklos beicavimas, o pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams – purškimas fungicidu.

Septoriozė. Septorioze kviečiai ir kiti varpiniai javai serga per visą vegetacijos periodą. Ant apatinių lapų pasirodo smulkios vis didėjančios šviesiai rudos dėmelės, vėliau lapai nudžiūsta. Liga gali pažeisti ir varpas. Pagrindinis septoriozės užkrato šaltinis – augalų liekanos. Maksimalus fungicidų efektas b

būna tuomet, kai purškiama 2 dienos iki infekcijos pradžios ir 5 dienos po užsikrėtimo. BASF su partneriais sukūrė ir šiuo metu tobulina specialų testą septoriozės infekcijai nustatyti. Pats testas ir jo veikimo principas labai panašus į nėštumo nustatymo testą. Testui atlikti pakanka kelių lašų lapų ekstrakto. Testas atliekamas su šviežiausiais lapais. Stebėti javus reikia nuo gegužės mėnesio, kai jau būna pasirodęs antrasis bamblys, iki birželio vidurio. Šiemet septoriozės testą bus pasiūlyta išbandyti geriausiems BASF klientams.

Miltligė (Erysiphe graminis DC. f. hordei Marchal). Miltligės žieminius javus labiausiai pažeidžia bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniuose. Ant lapų ir stiebų atsiranda baltas, vėliau tamsėjantis apnašas. Ligoti augalai silpniau krūmijasi, užauga menkesni, su smulkiomis varpomis. Ligos sukėlėjas žiemoja želmenyse ir augalinėse liekanose. Ekologiškai auginamuose kviečiuose labiau plinta ten, kur pasėliai rudenį buvo gausiau tręšti nepakankamai perpuvusiu mėšlu. Azoto perteklius skatina šių ligų plitimą.

Miltligės miežius pažeidžia krūmijimosi – bambėjimo tarpsnyje. Ligos apimtos augalo dalys apsitraukia baltomis, tankiai susipynusiomis grybienos salelėmis. Jos gali susilieti tarpusavyje ir apimti gana didelę augalo dalį. Pažeisti augalai užaugina smulkius, prastos kokybės grūdus. Ligai išplitus grūdų derlius gali sumažėti iki 25%. Liga labiau išplinta vyraujant šiltiems ir drėgniems orams, tankiuose bei labiau azoto trąšomis įtręštuose pasėliuose. Sumažinti šios ligos išplitimo ruduką padeda tinkamas . . .

Fungicidai. Veikliosios medžiagos Kemikar® T pasižymi dviguba apsauga, nes susideda iš dviejų veikliųjų medžiagų:

• karboksino 200 g/l,

• tiramo 200 g/l.

Karboksinas – sisteminis fungicidas, naikinantis ligų sukėlėjus sėklos gemale ir sėklos paviršiuje. Karboksinas yra efektyviausias fungicidas, apsaugantis javus nuo kietųjų, dulkančiu ir stiebiniu kuliu, skalsiu. Tiramas – kontaktinis fungicidas, efektyviai naikinantis ligų pradus sėklos paviršiuje ir apsaugantis nuo ligų, plintančiu per dirv¹ ar augalines liekanas.

Naudota literatūra:

Internetiniai adresai:

1. http://www.manoukis.lt

2. http://www.organic.lt

3.http://www.kemira-growhow.com/NR/rdonlyres/9AB0CB99-2A86-430D-B754-A95F1CC1F621/2999/Salyklini%C3%85%C2%B3mie%C3%85%C2%BEi%C3%85%C2%B3auginimas.pdf

4.http://www.kemira-growhow.com/NR/rdonlyres/9AB0CB99-2A86-430D-B754-A95F1CC1F621/2798/KemikarT2.pdf

5. http://www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action=view&id=183&return_action=top_articles

6. http://www.nso.lt/lucid/ergot.htm

7. http://www.vaat.lt/index.php?1472559956

Komentuokite!