,,Gandrai Alantos apylinkėse’’ Projektinis darbas
Turinys
1. Įvadas 2 2. Gandrai 3 3. Gandralizdžiai 4 4. Darbo tikslas 4 5. Darbo analizė 5 6. Gandrų kalendorius 5 7. Išvados 5 8. Naudota literatūra 5 9. Priedai 6
Įvadas
Alantos seniūnijoje gali išvysti begales gražių kraštovaizdžių irnuostabią gamtą. Gamtoje galima pamatyti puikiai žinomus paukščius beiretesnius šių kraštu sparnuočius.Retas kuris paukštis mūsų krašte yra taip gerai žinomas, kaip baltasisgandras. Jį yra matę ir pažįsta visi. Pas mus gandrai yra globojami. Į medžius arba ant stogų įkeliamassenos akėčios arba vežimo ratai. Gandrai ant jų ima sukti lizdus ir ramiaižiūri į netoliese dirbančius žmones, o pievose kartais stypčioja visainetoli jų. Gyvendamas netoli žmonių, gandras jaučiasi saugiau. Juk vanago arkito didelio plėšraus paukščio lizdo rezginyje apsigyvenę smulkūs paukščiaitaip pat jaučiasi gerai apsaugoti nuo įvairių priešų. Net ir paties gandrolizde neretai peri žvirbliai, kielės ir kiti paukščiai.
[pic]
2
Gandrai
Baltasis gandras: Užaugusio gandro ūgis- apie 1050mm. Sveria 3-4kg. Pūkuotųjauniklių snapas juosvos spalvos su gelsvu galu, kojos balzganos, o visaskūnas apaugęs tankiais pūkais, išpradžių melsvai baltos arba pilkai balsvosspalvos, vėliau grynai baltos. Žmonės juos gerbia todėl, kad jie lesa kenksmingus žmoguivabzdžius. Lietuvių tauta apie gandrą yra sukūrusi daugybę prietarų,patarlių, dainų ir pasakų, kuriose šis paukštis neretai laikomas nepaprastabūtybe, apdovanota antgamtine išmintimi. Pavyzdžiui, jeigu gandras išmetavieną gandriuką iš lizdo, – bus sausa vasara, badas, jeigu prieš perkūnijąsuskrenda nuo stogo, – perkūnas trenksiąs į namus; gandras keršijantis savoskriaudėjui, atnešdamas snape žarijų ir padegdamas stogą. Gandras beveik neturi balso. Tik jauni, dar pūkuoti gandriukaituri nežymų, panašų į kačiukų kniaukimą balsą, kuris vėliau išnyksta.
Iš stuburinių gyvūnų gandrai lesa ir žuvis, bet šis maistas yradaugiau atsitiktinis, nes ne visur jų gali lengvai pagauti. Gandras taippat suryja daug varlių, bet ne visas jų rūšis mėgsta: mielai lesa abiejųrūšių rusvąsias varles, mažiau – žaliąsias. Gandro patelė paprastai padeda 4-5 visiškai baltus, beveikneblizgančius vidutinio dydžio kiaušinius. Vienas kiaušinis sveria 120gramų. Peri abu gandrai pakaitomis.Juodasis gandras Juodasis gandras yra vienas rečiausių mūsų kraštų paukščių.Kartais ir pas mus apsilanko šis nepaprastas paukštis. Jo ilgis 96cm.Svoris 3kg. Krūtinė, pilvas ir pauodegys balti, likusioji kūno dalis juoda.Šis paukštis minta vandens gyviais.
3
Gandralizdžiai
Mūsų krašto gandrai peri beveik tik žmogaus įrengtose lizdavietėse– sename į medį įkeltame ar ant stogo uždėtame rate ar akėčiose. Betanksčiau matyt gandrai kraudavo lizdus medžiuose. Tokių lizdų dabar retaipasitaiko. Gandras savo lizdą papildo nauja medžiaga. Tai jis daro ne tikpavasarį, prieš dėdamas kiaušinius, bet ir vėliau, net tuomet, kai jau estipaaugusių vaikų. Nuolat papildomi seni gandrų lizdai virsta didžiuliais,griozdiškais, kasmet aukštesniais statiniais. Jie ilgainiui pakrypsta antšono ir griūva. Iš nugriuvusio didelio gandro lizdo galima prikrauti gerąvežimą. Medžiagą lizdui paeiliui neša patinas ir patelė. Kai vienas jąrenka, kitas sergi lizdą. Lizdas retai būna tuščias. Vienam paukščiuigrįžus į lizdą ir abiem pakalenus snapais, tuoj kitas išskrenda medžiagosrinkti. O ta medžiaga – sausos šakos, nendrės ir meldai, karnos, samanos,šienas, sudžiūvęs karvių ir arklių mėšlas, žemės grumstai ir kt. Vidurįlizdo padaroma nedidelė duobutė, kad joje galima būtų padėti kiaušinius irpačiam atsipūsti. Bet vėliau, kai paauga jaunikliai, ir lizde daug
vaikščiojama ir šiukšlinama, jis virsta visiškai plokščia, suplaktaaikštele.Darbo tikslas
Mūsų projektinio darbo tikslas buvo suskaičiuoti ir aprašytigandralizdžius bei gandrus esančius Alantos apylinkėse.
4 Darbo analizė
Apvažiavome Alantos apylinkes ir apytiksliai suskaičiavome apie13 gandralizdžių, bet iš jų nevisi apgyvendinti. Vos keletas gandralizdžiųtebuvo įrengti medžiuose. Dauguma gandralizdžių yra įrengti ant elektrosstulpų. Mūsų duomenimis apskaičiuota: 7% sudaro gandralizdžiai esantys ant pastatų 23% sudaro gandralizdžiai esantys medžiuose 69% sudaro gandralizdžiai esantys ant stulpų
Gandrų kalendorius
Gandrai į mūsų kraštą atskrenda balandžio mėnesio pradžioje, kartaisanksčiau, o kartais vėliau. Anksčiausiai gandrai mūsų kraštuose buvopastebėti jau kovo mėnesio 24 dieną. Jaunikliai išsirita iš kiaušinių po 30 dienų nuo padėjimo. Po 15dienų paukščiukas pirmą kartą labai trumpam pajėgia atsistoti, o šiaip jisguli ar stovi, remdamasis visu pastaibiu. Po 25 dienų jauni gandrai beveikvisą laiką stovi. Po 36 dienų jau bando stovėti viena koja, o maždaug po 70dienų palieka lizdą. Gandrai mūsų kraštą palieka rugpjūčio pabaigoje.
Išvados
Gandrai yra nuostabūs paukščiai, kuriuos reikia saugoti ir suteikti kuogeresnes sąlygas jiems gyventi ir daugintis mūsų krašte.
Naudota literatūra
“Zoologijos skaitiniai” S. MolisEnciklopedija 5
Priedai
Seniau Aukštaitijos kaimuose vykdavo gandralizdžių kėlimo šventės.Susirinkdavo į jas kaimynai: artojai, žvejai, kalviai, dailidės, bičiuoliai-bitininkai. Žmonės darbštūs, sąžiningi, be juodo krislo širdyse.Gandralizdžio kėlimą lydėdavo linksmybės ir senoviniai papročiai. Andaigandralizdį keldavo į taurų ir šventą medį – ąžuolą, uosį, klevą, vinkšną.Rečiau – į liepą, eglę. Keliant medin senas akėčias, vežimo ratą ar tamreikalui sukaltą rėmą, virvę prie jo pririšti turėdavo tik motinos,
jaunamartės, senolės. Buvo tikima, kad tik gandras kaimui atneša kūdikėliusšilko vystykluose. Jei lizdą gandrui kels tik vieni vyrai, nieko geronesitikėk!Lietuviai nuo seno gandrą laiko artimiausiu kaimynu, dažnai su juo ir patyssave lygina. Jei žmogus aukštin nuaugęs, stebisi juo ir sako: “Kojų ilgybė– kaip gandro!” Jei tokį žmogų pamato einantį, pažįsta iš tolo: “Stipinėja,geglinėja kaip gandras!” Tvarkingą, švarą mėgstantį gaspadorių, taip patlygina su paukščiu: “Baltas kaip gandras!” Gandrus Lietuvos kaime gynėniekieno nerašyta paprotinė teisė. Sakydavo, kad gandrą nudobęs, sužeidęsžmogus, niekados nebus laimingas. Žmona tokį pames, arkliai iš vežimoištrenks, jautis subadys. Toks niekadėjas baisiausių ligų neišvengs, gumbasjį susuks, žadą praras.Gandro atskridimo kaimas nekantriai laukdavo, spėdavo orus:* Jei gandras gervę aplenkė (greičiau už ją gimtuos kraštuos sugrįžo), taireikia pasvarstyt kitaip: “Gandras – lizdan, lydeka – nerštan. ( PerJuozapines (03 19) sakydavo: “gervė raistan, lydeka nerštan.)* Gandras gandralizdį samanom, šiaudais kamšo – lauk vėjuoto balandžio.* Gandrai arimuosna, lauk šilto lietaus. (Prieš lietų iš dirvos išlendasliekai.) 6* Gandrai po balas braidžioja, purienos žydi, varlės kurkia – šiltopavasario ženklas.* Prieš audrą gandrai nepalieka gandralizdžio.* Gandrai valkose (klanuose) žuvų ieško – potvynio vandenys vėl ežeransugrįš.Gandro šventė
Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Gandras tarsi išvaikopaskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras galidaug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį –viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį –viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantisgandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis – kad dar tebetupės savotėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris“ į
kitą klasę. Stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dienąmeškos ritasi iš guolio. Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomosprosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimaiir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.Dar vienas su švente susijęs keistas paprotys – tikėjimas, kad šią dienągyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. Ojei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi,kur turtai paslėpti.Šeimininkės Gandrinių dieną atsikeldavo labai anksti (kad visus metus būtųsveikos ir stiprios) ir ruošdavo ypatingus pavakarius artojams, kepdavoįvairių grūdų bandeles. Bandeles dovanodavo ir kaimynams. Tikėta, kadtuomet javai gerai dygs. Ūkininkai šią dieną apžiūri javų sėklas, pažarstorankomis, tarsi žadindami apsnūdusią per žiemą grūdo gyvybę.Šią dieną buvo draudžiama taisyti tvoras, kalti bet kokius kuolus, vežtimalkas ar pagalius iš miško (kad kartu neprisivežtų gyvačių). Nepatartinako nors skolinti, nes gyvuliai susirgs. Iš miško neveždavo žabų, kad vasarągyvačių į kiemą neprišliaužtų. 7