galvos smegenys

1045 0

Masė

Žmogaus galvos smegenys sveria 1020-1970 g. Vidutiniškai vyrų galvos smegenys sveria – 1438 g, moterų – 1263 g. Tačiau iš smegenų svorio negalima spręsti apie asmens intelektualines savybes. Gamtoje yra daug gyvūnų, kurių galvos smegenų svoris didesnis nei žmogaus. Dramblio smegenys sveria 4917 g, banginio – 6800 g. Lyginant galvos smegenų svorio santykį su kūno svoriu, žmogus yra tobulesnis nei kiti gyvūnai.

Veikla

Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jo veiklai reikia didelio deguonies ir energijos kiekio. Apie 20 % kraujo širdis perduoda smegenims; todėl jau trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas sąlygoja smegenų veiklos su

utrikimus, ir po keletos minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis. Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu. Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito pusrutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.

Per visą savo gyvenimą žmogus išnaudoja vos kelis procentus visų neuronų. Nustatyta, kad netgi intensyviai treniruojant protinius sugebėjimus, negali būti išnaudojama daugiau kaip 20 % visų esamų galimybių. sistemoje sudaro laidus, o periferinėje nervų sistemoje -nervus.

Galvos smegenys (lot. encephalon) – centrinės nervų sistemos dalis. Jos skirstomos į šias dalis:

• pailgosios smegenys (myelencephalon)

• užpakalinės smegenys (metencephalon)

• vidurinės smegenys (mesencephalon)

br />
• tarpinės smegenys (diencephalon)

• galinės smegenys, arba didieji pusrutuliai (telencephalon).

Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro rombines smegenis (rhombencephalon). Užpakalinės smegenys – tai tiltas (pons) ir smegenėlės (cerebellum). Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios.

Smegenis sudaro apie 10
00 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje sinapsėmis (apie 100 biliardų). Kiekvienas neuronas gali būti pasiekiamas daugiausia per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško. Kasmet apie 0,5-1% nervinių ląstelių žūsta.

Didžioji smegenų jungtis (lot. corpus callosum) – galvos smegenų dalis sujungianti abu pusrutulius. Ji yra išilginio smegenų plyšio dugne, kuris atskiria pusrutulius. Didžioji smegenų jungtis susidaro iš skaidulų, kurios sujungia abu pusrutulius.

Galvos smegenų žievė (lot. cortex cerebri) – tai nervinių ląstelių sluoksnis smegenų apsiausto paviršiuje. Galvos smegenų žievė – tai 2- 5 mm pilkosios medžiagos (nervinių ląstelių) sluoksnis smegenų apsiausto paviršiuje. Ji itin „raukšlėta“ – susiklosčiusi įvairaus gylio vagomis ir vingiais : palyginti su kitų žinduolių ji yra tobuliausios sandaros, didžiausio ploto, tačiau telpa santykinai mažoje kaukolės ertmėje (ištiesinta ji užimtų 30 kartų didesnį plotą).

Pirminės, giliausios vagos dalija pusrutulius į kaktinę, momeninę, sm

milkinę ir pakaušinę skiltis. Antrinės vagos ne tokios gilios, tačiau yra daugmaž pastovios; jos skiria pagrindines skiltis į tam tikrus vingius. Nuo pastarųjų atsišakoja dar seklesnės trečiosios vagos, kurios yra nepastovios, jų skaičius šiek tiek svyruoja. Beje, nuo galvos smegenų masės žmogaus protiniai sugebėjimai nepriklauso.

Žievėje jungiasi ne tik gretimi neuronai. Tarpusavyje yra sujungti ir skirtingi to paties vingio laukeliai, ir artimi bei tolimesni, net priešingų pusrutulių vingiai. Žievės funkcija įvairiose vietose skirtinga: čia galima išskirti daugmaž pastovias sritis (zonas), kur baigiasi ta
am tikri kylantys laidai ir konkrečių periferijoje esančių receptorių. Šios sritys vadinamos projekcinėmis zonomis, arba žieviniais analizatorių centrais. Motorinė projekcinė zona yra priekiniame centriniame vingyje (gyrus precentralis). Iš čia eina laidai, sujungiantys žievę su viso kūno skersaruožiais raumenimis ir valdantys valingus judesius. Bendrojo jutimo zona yra užcentriniame vingyje (gyrus postcenralis). Į šią sritį ateina impulsai iš odos ir gleivinių (suvokiamas skausmas, šaltis, šiluma, lietimai, kūno padėtis). Beje, motorinėje bei jutiminėje srityje žmogaus įvairios kūno dalys turi savo plotelius: aukščiausiai vingiuose išsidėsto kojos, po to – liemens, dar žemiau – kaklo ir galvos motorinės ir jutiminės sritys. Didžiausius plotelius užima galva (ypač lupos, liežuvis), plaštaka (ypač pirštai) ir pėda. Šios sritys ir yra jautriausios arba dažniausiai judinamos. Žievinė kairioji motorinė ir sensorinė zonos susijusios su dešiniąją kūno puse, o dešinioji – su kairiąją.

Regos žievinė zona yra pakaušinėje srityje pentininės vagos pakraščiuose, klausos – viršutiniame smilkinio vingyje, uoslės ir skonio – apatiniame kaktiniame ir juostiniame vingyje, Amonio rage ir kablyje. Motorinė kalbos zona yra apačioje, priešais motorinę zoną, kalbos suvokimo – šoninės vagos pabaigoje.

Beje, abiejų pusrutulių žievės funkcijos šiek tiek skiriasi: kairysis pusrutulis yra daugiau susijęs su žodiniais, lingvistiniais, matematiniais, analiziniais sugebėjimais, o kairysis – su meniniais, muzikiniais gabumais, erdvės suvokimu. Žmogaus sugebėjimai priklauso nuo to, kuris pusrutulis vyrauja, tačiau ki
iekvienas žmogus visada turi savybių, būdingų ir vienam, ir kitam pusrutuliui. Manoma, kad dėl to negalima bausti kairiarankių vaikų, jeigu jie ką nors veikia, daro kairiąja ranka (valgo, rašo), nes tuomet slopinamos jų įgimtos savybės, polinkiai.

Galvos smegenų kamienas pagal buvimo vietą:

 viršutinę kamieno dalį, kurią sudaro keturkalnė, dangtis, smegenėlių burės, kai kurios perskiria smegenėlės;

 vidurinę kamieno dalį sudaro ketvirtasis smegenų skilvelis, branduolių grupės, priklausančios ekstra piramidinei sistemos tinkliniam dariniui, visi kylantys galvos pusrutulio laidai ir kai kurie nusileidžiantieji laidai (dalinai laidinė, dalinai branduolinė);

 apatinė kamieno dalis. Dalis tilto, pailgosios smegenys ir nusileidžiantieji laidai, kurie jungia galvos ir nugaros smegeni, ir skersinio tilto – smegenėlių laidas, kuris jungia tiltą su smegenėlėm.

Smeganų kamieno funkcijos:

 prasideda didžioji dalis galvinių nervų;

 neuronų sankaupos – centrai, kontroliuojantys širdies ir kraujagyslių funkcijas, kvėpavimą, daugelį virškinimo funkcijų;

 dalyvauja formuojantis skausmo suvokimą;

 reguliuoja raumenų refleksus, susijusius su poza ir pusiausvyra;

 išsidėstęs tinklinis darinys;

 išsidėstę miego ir budrumo reguliavimo centrai.

Galvos smegenys:1. Galinės smegenys, arba didieji pusrutuliai 2. Tarpinės smegenys 3.Vidurinės smegenys 4. Užpakalinės smegenys 5. Smegenėlės 6. Pailgosios smegenys

PAILGOSIOS SMEGENYS

Pailgosios smegenys (lot. myelencephalon) – centrinės nervų sistemos dalis, kuri apatinėje dalyje jungiasi su nugaros smegenimis, o viršutinėje – su tiltu (pons). Iš abiejų pusių nuo pailgųjų smegenų yra smegenėlių pusrutuliai. Išsivysto iš rombinės pūslelės apatinės dalies.

Pailgosios smegenys yra nukirsto kūgio formos, apie 21,5 cm ilgio. Skiriamas ap

patinis, arba ventralinis ir viršutinis, arba dorsalinis, bei du šoniniai paviršiai. . Čia randamos tokios pačios vagos kaip ir nugaros smegenų. Abiejose pusėse priekinės vagos matoma iškilimai, tai yra piramidės, kurias sudaro pagrindinis žievinis, nugarinis laidas (Tr. Corticospinalis).

Pailgųjų smegenų išilginėje priekinėje vagoje, piramidėje eina pynimas, yra piramidinė kryžmė, kuri skiria nugaros smegenis nuo pailgųjų smegenų. Tarp priekinės ir užpakalinės vagų yra sustorėjęs darinys – alyvos. Čia randami nerviniai branduoliai. Tarp užpakalinės ir šoninės vagų randamas grakštusis ir pleištinis pluošteliai. Grakštusis pluoštelis viršuje sustorėja ir baigiasi grakščiuoju pumpurėliu, kurio viduje randamas grakštusis branduolys (Nc. Funiculi gracilis). Pleištinis pluoštelis baigiasi sustorėjimu, kurio viduje yra pleištinis branduolys (Nc. Funiculi cumati). Grakščiojo ir pleištinio branduolių gumburėlius sudaro neuronai, ant kurių pasibaigia nugaros smegenų užpakaliniuose pluoštuose einantys bendravardžiai pluošteliai. Į išorę nuo pleištinio gumburėlio matomas dar vienas sustorėjimas, vadinamas pilkuoju gumburėliu ir jame randamas pilkasis branduolys. Iš šių trijų pluoštų prasideda į smegenėles einančios apatinės smegenėlių kojytės. Iš pailgųjų smegenų priekinės vagos išeina 12 – tasis paliežuvinis nervas. Iš užpakalinės vagos išeina 9 – tasis, 10- tasis ir 11 – tasis galviniai nervai. 12 – tasis, 9 – tasis, 10 – tasis nervai susiję su virškinimo, tiksliau rijimo, funkcija, dalyvauja kalbėjimo funkcijoje, klajoklis (10 – tasis nervas) ir priedinis (11 – tasis nervas) dalyvauja įnervuojant vidaus organus. Pagrindinės pailgųjų smegenų funkcijos:

• Laidinė funkcija pasireiškia tuo, kad p

. . .

Komentuokite!