3kl.namu darbai

kaipšuo jaučia ir supranta žmogaus nuotaikas ir jausmus

Pagal“Men’s Health” žurnalą 71% amerikiečiųtiki, kad jų šunys supranta juos telepatiniame lygmenyje.“The Tonight Show’s” šeimininkas Jay Lenomano, kad taip yra dėl to, kad žmogus ir šuodalinasi tais pačiais pagrindiniais interesais – valgymas,miegojimas, žaidimas su kamuoliu, susierzinimas. Pastarųjųmetų tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad yra irpsichologiniai panašumai tarp žmogaus ir šuns,kurie gali priversti nustebti net ir juokdarį.

Daugmetų mokslininkai stebi šimpanzes, kad pastebėtinors trumpus žmogaus intelekto pasireiškimo panašumus.Pagrindinis argumentas šiems stebėjimams yra tai, kadgenetinis panašumas gali sąlygoti ir psichologinįpanašumą.

Žmogausgeriausi draugai pastarojo užduotis ir užuominas atlieka irsupranta žymiai geriau, negu žmogaus artimi giminaičiaišimpanzės. Žmogaus žodžių ir veiksmųsupratimas ir yra tos elgesio savybės, kurios parodo, kad šunysyra protingi. Bet taip yra todėl, kad šunys buvo atrinktipirmiausiai natūraliai, paskui ir dirbtinai, kad adaptuotisprisitaikyti šuns užimamai nišai žmoniųvisuomenėje. Pastarųjų metų tyrimai praskleidžiašviesą, kaip šunys klastoja žmogaus protiniussugebėjimus.

Šunysatlieka kai kuriuos testus, kurie reikalauja kitokio požiūrioar supratimo, žymiai geriau negu šimpanzės –psichologai tokius testus vadina proto teorijos sugebėjimais.Yra labai paprastas ir labai įdomus prikaustantis dėmesįtestas, kurį, bet kuris šuns šeimininkas galilabai lengvai atlikti. Reikia paslėpti maisto gabalėlįviename iš dviejų nepermatomų konteinerių.Šuniui yra neleidžiama stebėti, kur maistas yrapaslėptas, tačiau šuo turi surasti maistąsekdamas eksperimentatoriaus bendravimo gestus – pavyzdžiuitokius kaip parodymas. Buvo surasti šunys ir net šuniukai,kurie gyveno būdoje turėdami minimalų kontaktą sužmogumi, ir šie gyvūnai buvo pilnai pajėgūsatlikti šį eksperimentą. Iš kitos pusės,

atlikus šį eksperimentą su 9 šimpanzėmistik dvi sugebėjo sėkmingai atlikti šią užduotį.Vilkai atliko užduotį geriau, tačiau ne taip geraikaip šunys.

Budapeštomokslų akademijos mokslininkai nustatė, kad šunysseka žmogaus gestus ir tada kai tai prieštarauja jųjutimui. Nors tyrinėtojai naudojo ir labai stiprų kvapąturinčią dešrą, tačiau, jeigu eksperimentoatlikėjas gestu rodė į tuščiąkonteinerį, šuo ir ėjo link tuščiojokonteinerio.

Buvopastebėta, kad šunys supranta ką žmogus galvojadaug geriau negu šimpanzės. Tyrinėtojai išNew Iberia tyrimų centro Luizianoje šimpanzėms leidopasirinkti pas ką prašyti maisto: ar pas tą žmogų,kuris jas mato, ar pas tą kuris į jų nemato. Šimpanzėsnedarė skirtumo pas ką kaulyti kąsnelio: ar pas žmogųsu kibiru ant galvos, ar pas matantį šimpanzes žmogų.Šis paprastas testas buvo atliktas su Budapeštošunimis. Šunys stovėjo priešais dvinepažįstamas moteris, kurios turėjo sumuštinįsu kepenimis. Viena moteris žiūrėjo į šunį,kita galvą buvo nusukusi į šoną. Šunys,priešingai negu Luizianoje šimpanzės, spontaniškaikaulijo sumuštinį iš asmens, kuris žiūrėjoį šunį.

Šunysgali naudoti savo žvilgsnį, kad atkreipti asmens dėmesį.Budapešte tyrėjai paslėpė šuns mėgstamąžaislą, ar maisto gabalėlį vienoje ištrijų vietų. Tuo metu šuns šeimininko nebuvo.Sugrįžus šuns šeimininkui, atskirtas šuotiesiogine prasme rodė savo šeimininkui kur paslėptasobjektas randasi. Tai šunys darė pirmiausiai lodami irtaip atkreipdami šeimininko dėmesį, o paskuižiūrėdami pirmyn ir atgal, tai yra, į paslėptodaikto vietą ir į šeimininką. Kiekvienu atvejušeimininkas galėjo pasakyti kur yra daiktas remdamasisišimtinai tik šuns bendravimo žvilgsniais.

Daugumašeimininkų pastebi, kad šuo supranta keletąžodžių. Leipcige buvo rastas Border kolis Rico, kuris

žinojo 200 objektų pavadinimus. Rico būdavo liepiamaeiti į kambarį ir išrinkti palieptądaiktą iš kitų devynių daiktų, kuriųpavadinimus šuo taip pat žinojo. Rico atsakas turėjobūti grindžiamas tik daikto pavadinimu, kadangi šunsšeimininkas ir eksperimento atlikėjas likdavo kitamekambaryje, o šuo turėdavo atrinkti paliepto pavadinimodaiktą kitame kambaryje. Dar nuostabesnė buvo Rico savybėišmokti naujus žodžius naudojant procesąvadinamą greitas kartografavimas. Eksperimento atlikėjainaudojo daikto pavadinimą, kurio anksčiau šuonežinojo ir siųsdavo šunį į kitąkambarį atnešti tą daiktą. Kambaryje buvoseptyni daiktai, kurių pavadinimus šuo žinojo išanksčiau ir daiktas, kurio pavadinimą šuo išgirdonaujai. Septynis kartus iš dešimties šuoatnešdavo daiktą, kurio pavadinimą jis išgirdopirmą kartą. Mokslininkai nusprendė, kad šuosugebėjo rasti ryšį tarp naujo daikto pavadinimo irpačio daikto, remdamasis išskyrimo metodu.

Vienasaustralų filosofas yra pastebėjęs, kad ir kaipišraiškingai šuo loja jis negali jums pasakyti,kad jo tėvai buvo garbingi, nors neturtingi. Rico pamiršdavopusę naujai išmoktų žodžių perketurias savaites. Mes turime būti labai apdairūs sakydami,kad šunys gali reaguoti į žodžius kaip komandasatnešti tam tikrus daiktus, tačiau jie neturi jokiosupratimo apie gramatiką ir sintaksę. Dar nei vienasnepastebėjo, kad šuo gali suprasti skirtumą tarp“žmogus kanda šunį” ir “šuokanda žmogų”.

Pastangossurasti protingumo panašumus tarp žmonių iršimpanzių buvo grindžiamos pažinimu, kad žmogusir šimpanzė yra giminingi. Penki milijonai metųevoliucijos atskyrė žmogų ir šimpanzes.Nežiūrint genetinio panašumo šimpanzėsevoliucijos eigoje praleido labai mažai laiko šaliažmogaus. Šunys yra mums negiminingi, tačiau jau10000 metų jie randasi šalia žmogaus. Izraelyjerasta 12 000 metų senumo kapavietė, kurioje buvo rastisenos moters ir šalia jos šuns kūnai. DNR tyrimai

leidžia daryti išvadą kad yra ryšys tarpžmogaus ir šuns daugiau kaip 100 000 metų.

Yraaišku, kad šunys ir žmonės artimai bendraujajau labai seniai. Pradžioje šunys kaulydavo ir vogdavoaplink žmonių stovyklas ir tokie šunys turėdavodaugiau palikuonių negu tie kurie maitindavosi patys. Vykonatūrali atranka. Vėliau jau buvo vykdoma ir dirbtinėatranka – žmonės dirbtinai kryžmino veislesnorėdami gauti turinčių tam tikrų savybiųšunų.

Švedijojemokslininkai ištyrė daugiau kaip 15 000 šunųskirtingų 164 veislių, norėdami surasti rūšiesfundamentalių asmenybės savybių. Buvo nustatyti penkipagrindiniai šuns charakterio bruožai: keturi iššių bruožų yra panašūs įžmogaus asmenybės bruožus: žaismingumas,smalsumas, draugiškumas – socialumas, ir agresyvumas. Tikpalinkimas persekioti, atrodo, yra nebūdingas žmogui. Ištikrųjų šunys turi tiek daug bendro su mumis.

Mūsųaugintiniai – talentingi psichologai. Jie greit orientuojasisituacijoje, puikiai jaučia žmonių nuotaikas irsupranta ketinimus. Gudriai manipuliuodamas šuo ima diktuotisavo taisykles. Pavyzdžiui, “sumąsto”, kąveiks pasivaikščiojimo metu. Šuo bosas,“vedžiojantis” lauke čiuplutę savošeimininkę, nuspręs prigulti pievelėje, irjokios pastangos, įkalbinėjimai nepadės – jis žino,koks kieno svoris ir kas čia “tars paskutinį žodį”.Arba bokseriukas, vieną sykį nusprendęs neprileistisvečių prie vaišių stalo ir dėl tošokoladuku išviliotas į garažą, kitąkartpaaukos tą šokoladą ir mirtinai įsitvirtins posvetainės stalu. Nusileisti, paklusti reikštųnulipti hierarchijos laipteliu žemyn, o tai neįmanoma, kaiesi bosas ir numylėtinis!

Pagalžurnalą “The Scientist”

ParuošėGytis Raudonis

3