VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMAS

58 0

TURINYS

ĮVADAS 6

VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMO METODOLOGINIAI PAGRINDAI 8

I. Reglamentavimas 8

II. Pagrindinės sąvokos 9

III.Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams 10

IV.Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams 12

V. Valiutinių sąskaitų likučių perkainojimai 15

VI. Sandorių užsienio valiuta pirminis pripažinimas 16

VII. Valiutos kursų skirtumas 16

VIII. Užsienio valiutų ir lito santykiai 17

VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMO FINANSINĖ APSKAITA 18

I. UAB „Muzika“ finansinės veiklos registravimas 18

II. UAB „Erdvė“ finansinės veiklos registravimas 19

III. UAB „Popierius“ finansinės veiklos registravimas 20

IV. AB „ Spinduliai“ finansinė apskaita registravimas 22

IŠVADA 24

LITERATŪRA 26ĮVADAS

TEMA: valiutų kursų pasikeitimas.

TIKSLAI: išanalizuoti valiutų kurso pasikeitimą.

UŽDAVINIAI: ♦ išnagrinėti valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams;

♦ išnagrinėti valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams;

♦ i

išnagrinėti valiutinių sąskaitų likučių perkainojimus;

♦ išnagrinėti sandorių užsienio valiuta pirminį pripažinimą;

♦ išnagrinėti valiutos kursų skirtumą;

♦ išnagrinėti UAB „Muzika“ finansinės veiklos registravimą;

♦ išnagrinėti UAB „Erdvė“ finansinės veiklos registravimą;

♦ išnagrinėti UAB „Popierius“ finansinės veiklos registravimą;

♦ išnagrinėti AB „ Spinduliai“ finansinė apskaita registravimą.

Sakoma, pinigai nekvepia. Tai viena priežasčių, dėl ko juos reikia saugoti ypač akylai, jie visiems reikalingi vienodai, be to, skrtingai nuo kokių nors pramonės įrengimų ar specifinių atsargų, visuomet „ parengti vartoti“. Universaliausias i

ir likvidžiausias – piniginis – turtas ypač reikšmingas kiekvienai įmonei, nors jo lyginamoji dalis paprastai nelabai didelė: norint racionaliai ūkininkaui, pinigai nuolat turi būti apyvartoje, t.y. nuolat „daryti kitus pinigus“.

Lietuvoje daugelis įmonių disponuoja ne tik vietine valiuta – litais, bet i
ir vienokia ar kitokia užsienio valiuta.

Įmonėms, susijusioms komerciniais ryšiais su užsienio partneriais, dažnai tenka pirkti užsienio valiuta, kuriomis pagal sutartis su šiais partneriais jos turi atsiskaityti. Vliutų konversija, kaip ir prekių pirkimų bei pardavimų už valiutą atvejis, perskaičiuojama iš užsienio valiutų į litus vadovaujantis Lietuvos banko skelbiamais oficialiais valiutų kursais.

Valiutinėms operacijoms priskiriami sandoriai, kai įmonė:

♦ perka arba parduoda prekes, paslaugas ir kitą turtą, už kurį sumoka arba įsipareigoja sumokėti užsienio valiuta;

♦ ima arba suteikia paskolas, kurios turės būti gautos arba grąžintos užsienio valiuta;

♦ kitu būdu įsigyja arba perleidžia turtą, prisiima finansinius įsipareigojimus arba vykdo šiuos įsipareigojimus užsienio valiuta.

Visos valiutinės operacijos apskaitoje turi būti registruojamos nacionaline valiuta, litais, pagal operacijos atlikimo dieną buvusį oficialų Lietuvos banko (LB) skelbiamą lito i
ir užsienio valiutos santykį, išskyrus:

♦ komandiruotės išlaidas, kurios registruojamos avanso išdavimo dienos kursu arba išvykimo į komandiruotę dienos kursu, jeigu avansas neišduodamas;

♦ kaupiamąsias pajamas ir sąnaudas, kurios registruojamos paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos kursu.VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMO METODOLOGINIAI PAGRINDAI

I. Reglamentavimas

Pagal LR Finansų ministerijos 1996m.gegužės 6d. Nr.11N „Dėl valiutinių operacijų apskaitos“ raštu reglamentuojamas įmonių, įstaigų ir organizacijų valiutinių operacijų registravimas finansinėje apskaitoje.

Valiutinėms operacijoms priskiriami tokie sandoriai, kai įmonė, įstaiga arba organizacija:

a) perka arba parduoda prekes, paslaugas ir kitą turtą, už kurį sumoka a
arba įsipareigoja sumokėti užsienio valiuta;

b) ima arba suteikia paskolas, kurios turės būti grąžintos arba gautos užsienio valiuta;

c) kitu būdu įsigyja arba perleidžia turtą, prisiima finansiniusįsipareigojimus arba vykdo šiuos prisiimtus įsipareigojimus užsienio valiuta.

Valiutinė operacija registruojama apskaitoje nacionaline valiuta, litais, pagal operacijos atlikiom dieną buvusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį, išskyrus kaupiamąsias pajamas ir sąnaudas, kurios registruojamos pagal paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną buvusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį.

Sudarydamos finansinę atskaitomybę, įmonės, įstaigos ir organizacijos valiutinius straipsnius balanse turi įvertinti pagal atskaitomybės sudarymo dieną buvusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Valiutiniais straipsniais laikoma įmonės turima valiuta, taip pat visos valiuta gautinos bei valiuta mokėtinos sumos.

Pasikeitimai valiutiniuose straipsniuose, susidarę dėl Lietvos banko skelbiamo lito ir užsienio valiutos santykio pasikeitimo ir atliekant valiutines operacijas arba perkainojant anksčiau įregistruotus valiutinius straipsnius, pripažįsatmi to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu jie atsirado, finansinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis.

Pagrindiniai finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų susidarymo, kai pasikeičia Lietuvos banko skelbiamas lito ir užsienio valiutos santykis, atvejai:

1. atsiskaitomybės sudarymo dieną įvertinant valiutinius straipsnius pagal tą dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį;

2. skolon perkant ar parduodant trumpalaikį ir ilgalaikį turtą už valiutą, kai per atsiskaitymo l
laikotarpį pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis;

3. už valiutą pekamą ar parduodamą trumpalaikį ir ilgalaikį turtą mokant avansu arba suformuojant akredityvą, kai per laikotarpį nuo pinigų sumokėjimo iki pirkimo ar pardavimo dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis;

4. grąžinant nepanaudotą akredityvo sumą į valiutinę, sąskaitą, kai per laikotarpį nuo akredityvo susiformavimo iki jo susigrąžinimo dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis;

5. perkant ar parduodant užsienio valiutą, kai per laikotarpį nuo paskutinio valiutos perkainojimo iki pirkimo ar pardavimo dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis‘

6. grąžinanat arba susigražinant valiutinę paskolą, kai per laikotarpį nuo paskolos gavimo (išdavimo) arba paskutinio perkainojimo iki jos grąžinimo (susigrąžinimo) dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis;

7. užsienio kilmės kapitalo investicijoms formuojant (didinant) įmonės įstatinį kapitalą, kai per laikotarpį nuo steigimo dokumentų pasirašymo iki įnašo gavimo dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis.II. Pagrindinės sąvokos

Finansinės atskaitomybės valiuta – valiuta, naudojama sudarant įmonės finansinę atskaitomybę.

Grynosios investicijos į veiklą užsienyje – užsienio įmonės nuosavo kapitalo dalis, tenkanti finansinę atskaitomybę teikiančiai įmonei.

Konversija – pakitimas.

Neigiam valiutų kurso apsikeitimo įtaka – tai finansinės veiklos sąnaudos (Nr. 636 Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka).

Sandoris užsienio valiuta – sandoris, kurį sudarant mokėtinos ar gautinos sumos išreiškiamos ne finansinės atkaitomybės valiuta.

Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka – tai finansinės veiklos pajamos (Nr. 5
536 teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka).

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Užsienio įmonė – užsienyje esanti dukterinė, asocijuota ar bendra įmonė ar kitas padalinys, susijęs su atskaitomybę teikiančia įmonę.

Užsienio valiuta – kita nei įmonės finansinės atsakitomybės valiuta.

Valiutinės operacijos – tai ūkinės operacijos, kurių įvykimas ar įvykdymas susijęs su užsienio valiuta.

Valiutiniai straipsniai – pinigai bei kitas finansinis turtas užsienio valiuta ir finansiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos bus gauta ar sumokėta fiksuota arba aiškiai nustatoma užsienio valiutos suma.

Valiutos kursas – oficialus lito kursas bei Lietuvos banko skelbiamas lito ir užsienio valiutos santykis.III.Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams

Valiutų kursų pasiekeitimo įtaka pardavimams ir jų apskaitos ypatumai aktualūs toms įmonėms, kurios prekiauja su kitų šalių įmonėmis, atsiskeitančiomis ne litais. Visiškai tvirtos valiutos nėra ir negali būti, visų valiutų kursai gali svyruoti.

Trys galimi valiutų kusro pasikeitimo atvėjai, kaip tai atpindima buhalterinės apskaitos sąskaitos:

I atvejis. Valiutų kursas nekinta. Šis atvėjas tikėtinas tada, kai pirkėjas atsiskaito su pardavėju per palyginti trumpą laikotarpį arba kai atsiskaitoma valiuta, kurios kursas lito atžvilgiu apskritai nekinta.

Kai per atsiskaitymo laikotarpį valiutos kursas atsiskaitomosios valiutos (lito) atžvilgiu nepakinta, atliekami įprastiniai . . .

1) 3600 1) 3600 2) 3600

2) 3750

536 Teigiama valiutos

kursų pasikeitimo

D įtaka K

2.) 150

10 priedas

AB „Spinduliai“

Bendrasis žurnalas

2004 m. liepos mėn.

DATA Turinys Sąsk.

Nr. DEBETAS KREDITAS

Liepa

1 d. Prekės skirtos perparduoti 2014 13900

Gautinas PVM 2431 2502

Skolos tiekėjams 443 16402

9 d. Pirkėjai 2411 4720

Parduotų prekių savikaina 600 3200

Pirktos prekės skirtos perparduoti 2014 3200

Mokėtinas PVM 4484 720

Pardavimo pajamos 500 4000

15 d. Sąskaitos bankuose 271 4720

Pirkėjai 2411 4720

16 d. Skolos tiekėjams 443 14 000

Sąskaitos bankuose 271 14 000

18 d. Sąskaitos bankuose 271 6702,40

Gauti išankstiniai apmokėjimai 444 6702,40

21 d. Gauti išankstiniai apmokėjimai 444 6702,40

Parduotų prekių savikaina 600 4800

Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 636 377,60

Pirktos prekės skirtos perparduoti 2014 4800

Mokėtinas PVM 4484 1080

Pardavimo pajamos 500 6000

23 d. Skolos tiekėjams 443 16402

Sąskaitos bankuose 271 15871

Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 536 531

25 d. Būsimų laikotarpių sąnaudos 2024 8000

Kasa 272 8000

28 d. Įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 6115 300

Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 1237 300

28 d. Pastatų nusidėvėjimo sąnaudos 6115 450

Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 1217 450

Iš viso: 86776,40 86776,40

11 priedas

AB „Spinduliai“

( įmonės pavadinimas)

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

2004m.liepos 31d. litai

( nurodyti – litais ar tūkstančiais litų

Eil.Nr. Straipsniai Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

I. PARDAVIMO PAJAMOS 10 000

II. PARDAVIMO SAVIKAINA 8000

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 2000

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 750

IV.1. Pardavimo 300

IV.2. Bendrosios ir administracinės 450

V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 1250

VI. KITA VEIKLA −

VI.1. Pajamos −

VI.2. Sąnaudos −

VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA 153

VII.1. Pajamos 531

VII.2. Sąnaudos 378

VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 1403

IX. PAGAUTĖ –

X. NETEKIMAI –

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 1403

XII. PELNO MOKESTIS 407

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 996

Komentuokite!