Švietimo įstaigų darbo užmokesčio apmokėjimas

1007 0

TURINYS

ĮVADAS..............................3-4

1. DARBO LAIKO APSKAITA..............................5

2. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO NUSTATYMA.6-7

2.1. Pagrindinio darbo užmokesčio nustatymas...................8-12

2.2. Darbo užmokesčio priedai..............................13

3. IŠSKAITYMAI IŠ DARBO UŽMOKESČIO......................14

3.1. Gyventojų pajamų mokestis..........................14-16

3.2. Socialinio draudimo įmokos..........................17-18

3.3. Kiti išskaitymai iš darbo užmokesčio.......................19

4. DARBO UŽMOKESČIO IŠMOKĖJIMO TVARKA...............20-21

5. DARBO UŽMOKESČIO KONTROLĖ......................22-23

IŠVADOS..............................24-25

LITERATŪRA

PRIEDAI

1 priedas. Nutarimas dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos – 2 lapai.

2 priedas. Ištrauka iš įsakymo Nr. 2532 dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų

pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, įstaigos ir pareigybių sąrašas VIII

skyriaus 54 punktas – 1 lapas.

3 priedas. Ištrauka iš įsakymo Nr. 2532 dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įs

staigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, įstaigos ir pareigybių sąrašas IX skyriaus 68,69,70,71, 73, 74 punktuose – 3 lapai.

4 priedas. Nutarimas dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio padidinimo

– 1 lapas.

ĮVADAS

Biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose.

Švietimo finansavimo šaltiniai:

 Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;

 Kitos lėšos.

Finansavimas tai lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių

įstaigų ir kitų subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų iš

šlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš biudžetų (iždo) sąskaitų.

Asignavimai tai biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų biudžetų lėšas

gaunančių subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei strateginėms atsargoms įsigyti skirta lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas tu
uri teisę biudžetiniams metams gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką, Valstybės įždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.

Biudžetinės įstaigos yra grupuojamos pagal valstybės funkcijas:

1. bendras valstybės valdymas;

2. krašto apsauga;

3. viešoji tvarka ir visuomenės apsauga;

4. švietimas;

5. sveikatos priežiūra;

6. socialinė apsauga, globa ir rūpyba;

7. sveikatingumas (sportas) rekreacija, kultūra;

8. žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, veterinarija.

Šiame darbe mes plačiau nagrinėsime švietimo įstaigas, konkrečiau bendrojo lavinimo mokyklas.

Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis – prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė.

Bendrojo lavinimo mokyklos skirstomos į pakopas:

 mokyklos – darželiai;

 pradinės mokyklos;

 pagrindinės mokyklos;

 vidurinės mokyklos;

 gimnazijos;

 konservatorijos;

 jaunimo mokyklos.

Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją.

Ir valstybė imasi visų įmanomų priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio ir vi
idurinio ar specialiojo ugdymo programas.

Mūsų darbo tikslas: išnagrinėti darbuotojų darbo užmokestį bendrojo lavinimo įstaigose.

Apžvelgsime darbo laiko apskaitą. Išanalizuosime iš ko susideda bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojų darbo užmokestis. Taip pat apžvelgsime kokie daromi išskaitymai iš darbo užmokesčio, kokia darbo užmokesčio išmokėjimo tvarka, ir kokia vykdoma kontrolė.

DARBO LAIKO APSKAITA

Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.

Darbo užmokestis susijęs su atliekamo darbo pobūdžiu, einamosiomis pareigomis, todėl reikalingi duomenys apie darbuotojų asmeninę sudėtį, išsilavinimą, darbo st

tažą, suteiktą kategoriją, įgytą kvalifikaciją ir k.t.

Darbo užmokesčio apskaitos pirminiai dokumentai:

 įsakymai dėl priėmimo į darbą;

 įsakymai dėl atleidimo iš darbo;

 įsakymai dėl perkėlimo į kitą darbą;

 atostogų ir darbo grafikai;

 etatų ir tarifikacijos sąrašai;

 darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

Įmonės atsakingas darbuotojas kiekvieną dieną, darbuotojų dirbtas valandas žymi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose pavyzdinės formos darbo laiko žiniaraščiuose. Darbo laiko žiniaraščiuose yra pildoma: visų įmonės darbuotojų vardai ir pavardės, pareigos, nustatytas valandų skaičius per mėnesį, darbo laiko balansas (faktiškai dirbtas laikas, nedirbtas laikas, neatvykimai į darbą) žymima pagal tam tikrą sutartinį žymėjimą. Mėnesio pabaigoje užpildytas žiniaraštis pristatomas į buhalteriją. Ten jis patikrinamas ar viskas užpildyta teisingai, ar netrūksta kokių nors rekvizitų ar duomenų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo (1 priedas). Pagal šį nutarimą bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams yra nustatyta ne ilgesnė kaip 36 val. darbo savaitė.

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO NUSTATYMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993.07.08 nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 nustatė visų švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką pagal atskiras įstaigas:

 visų tipų ikimokyklinės vaikų įstaigas;

 bendrojo lavinimo mokyklas;

 internatinės mo

okyklas;

 papildomo ugdymo;

 neformaliojo švietimo įstaigas;

 aukštesniąsias mokyklas;

 profesines mokyklas;

 kitas švietimo įstaigas.

Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų atlyginimai skaičiuojami remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ĮSAK-2532 „Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas“. Įstatymas įsigaliojo nuo 2008.01.01.

Yra dvi darbo užmokesčio rūšys:

1. pagrindinis darbo užmokestis;

2. papildomas darbo užmokestis.

Pagrindinis darbo užmokestis tai apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką (laikinis, premijos, priemokos ir kitos mokėtinos sumos už darbuotojo išdirbtą laiką)

Papildomas darbo užmokestis mokamas už darbuotojo faktiškai nedirbtą laiką, tačiau įstatymais numatytą apmokėti (tai už kasmetines atostogas, už laiką sugaištą vykdant valstybines ir visuomenines pareigas, už stažuočių laiką ir kt. nedirbtą laiką).

Visi darbuotojai , kurie dirba pagal darbo sutartis, turi teisę į atostogas. Kasmetinių atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos, tačiau yra tam tikros kategorijos darbuotojų kuriems nustatomos ilgesnės (tai yra prailgintos) atostogos jų terminas pratęsiamas iki 35 kalendorinių dienų.

Darbuotojui išėjus atostogų yra garantuojamas vidutinis darbo užmokestis. Už kasmetines atostogas darbo užmokestis turi būti mokamas ne vėliau kaip trys dienos iki atostogų pradžios.

Kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, skaičiuojamas atlyginimas. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, įskaičiuojama: pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, priedai ir priemokos, premijos ir padidintas apmokėjimas jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir fa

aktinio darbo užmokesčio skirtumas.

Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas nustato biudžetinių švietimo įstaigų pedagoginių ir kitų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientus ir darbo apmokėjimo sąlygas.

Šiame kursiniame darbe pagrindinės vartojamos sąvokos:

Kontaktinės valandos – laikas, per kurį mokytojas tiesiogiai dirba su mokiniais (pamokos, papildomojo ugdymo pamokoms, pamokos neformaliojo švietimo įstaigoje).

Papildomos valandos – laikas, per kurį netiesioginiam darbui su mokiniais (pasirengimas pamokoms, sąsiuvinių (kontrolinių darbų) taisymas, vadovavimas klasei ir kt.).

Tarifikacijos sąrašas – tai pedagogų sąrašas, kuriame surašomi duomenys iš darbuotojų asmeninių bylų apie išsilavinimą, pedagoginį darbo stažą, kvalifikaciją, dėstomo dalyko pavadinimas, savaitinis dirbamų valandų skaičius, nustatytas koeficientas, atlyginimas už nustatytą valandų skaičių, valandų skaičius už papildomus darbus, darbo užmokestis už papildomus darbus bendras valandų skaičius, bendras darbo užmokestis.

Pagrindinio darbo užmokesčio nustatymas

Pagal anksčiau minėtą įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1d. taikant šiuos galiojančius koeficientus apskaičiuojamas tarnybinis atlyginimas. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas: tarnybinio atlyginimo koeficientas dauginamas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės algos nuo 2008 m. sausio 1 d. 128 Lt. (4 priedas).

Švietimo įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių (sekretorių) vedėjų, tarnybiniai koeficientai nustatomi atsižvelgiama į vadybines kvalifikacines kategorijas, mokinių skaičių (rugsėjo 1 d.), bei pedagoginį darbo stažą (kuo daugiau pedagoginio darbo stažo metų, tuo didesnis koeficientas).

Šiems aukščiau nurodytiems darbuotojams tarnybinių atlyginimų koeficientai nustatomi, jei jiems numatytos 5 kontaktinės valandos per savaitę. Jeigu šiems darbuotojams numatyta mažiau kontaktinių valandų, tada tarnybinių atlyginimų koeficientai mažinami:

0,5, jei jiems numatytos 4 kontaktinės valandos per savaitę;

0,95, jei jiems numatytos 3 kontaktinės valandos per savaitę;

1,45, jei jiems numatytos 2 kontaktinės valandos per savaitę;

1,95, jei jiems numatytos 1 kontaktinės valandos per savaitę;

2,45, jei jiems numatyta kontaktinių valandų.

Visiems šiems darbuotojams į tarnybinių atlyginimų koeficientus įskaičiuotas ir darbo užmokestis už pasiruošimą pamokoms ir sąsiuvinių tikrinimą.

Dabar apžvelgsime mokytojų tarnybinį atlyginimą.

1 schema

Mokytojų tarnybinio atlyginimo sudėtis

Tarnybiniai koeficientai mokytojams nustatomi už vieną pedagoginę normą. Mokytojams nustatyta pedagoginė norma yra 18 valandų per savaitę. O jeigu mokytojas dirba daugiau arba mažiau valandų negu pedagoginė norma (18 valandų per savaitę) tai tada atlyginimas perskaičiuojamas. Pedagogų savaitinis pamokų skaičius nustatomas tarifikacijos sąraše.

Tarifikacijos sąrašas sudaromas kiekvienų metų rugsėjo 1 dienai. Šiame sąraše rašoma:

 mokytojo atlyginimas;

 tarnybinis koeficientas;

 bazinė mėnesinė alga;

 faktiškai nustatytas valandų skaičius;

 pedagoginė norma.

Mokytojai taip pat gali gauti atlygį už papildomai tarifikuojamas valandas.

2 schema

Mokytojų papildomai tarifikuojamos valandos

1 lentelė

Papildomai tarifikuojamos valandos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams

Pareigybė Darbai už kuriuos tarifikuojamos papildomos valandos 1-4

klasės 5-9 klasės 10-12

klasės Pastabos

Papildomos val./sav. Jei mokinių skaičius klasėje

Iki

12 12 ir daugiau Iki 12 12 ir daugiau Iki

12 12 ir dau

giau

Mokytojai: Darbų tikrinimas Už 18 kontakt. val./sav.

Gimtosios kalbos 1,5 2,5 2 3

Užsienio kalbos 0,5 1 1 2

Matematikos 1 2 1,5 2,5

Pradinių kl. mokinių darbai 0,5 1

Mokytojams Pasiruošimas pamokoms 3,5 Už 18 kontakt. val./sav.

Klasės (grupės) auklėtoja Vadovavimas klasei (grupei) 1,5-2 2-3 1,5-2 2-3 1,5-2 2-3 Nepriklausomai nuo kontaktinių valandų

Visiems mokytojams Už vieną iš darbų: planavimą, renginių organizavimą, ruošimąsi renginiams, metodinę veiklą, projektų rengimą ir dalyvavimą juos vykdant, už vidaus auditą, brandos egzaminų ir mokyklinių pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimą ir administravimą, informacinių komunikacijų technologijų diegimo koordinavimą. 2 Už 18 kontakt. val./sav. konkretų darbą nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokytojų taryba ir darbuotojų atstovais. Nustatoma 09.01 metams, gali būti tikslinama 01.01

Jeigu mokytojas dirba daugiau ar mažiau valandų nei numatyta (18 kontaktinių valandų per savaitę) tai papildomai tarifikuojamos valandos perskaičiuojamos taip:

Švietimo įstaigose dirbantiems specialiesiems pedagogams, auklėtojams taip pat tarnybiniai koeficientai nustatomi atsižvelgiama į suteiktas kvalifikacines kategorijas, bei pedagoginį darbo stažą.

Bendrojo lavinimo mokyklų auklėtojams tarnybiniai atlyginimai nustatomi už 30 valandų per savaitę. O Specialiesiems pedagogams su mokyklinio amžiaus vaikais už 23 valandas per savaitę, iš jų 18 valandų per savaitę skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais (mokinių specialiųjų ugdimosi poreikių tyrimui ir įvertinimui, specialiųjų pratybų vedimui) ir 5 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (darbų planavimui, pasirengimui pratyboms). Konkrečius darbus, atliekamus netiesioginio darbo su mokiniais laiku, suderinęs su įstaigos atitinkama savivaldos institucija ir su specialiuoju pedagogu, įsakymu nustato bendrojo lavinimo mokyklos vadovas.

Pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių psichologų, socialinių pedagogų, tarnybiniai koeficientai nustatomi atsižvelgiant į suteiktas kvalifikacines kategorijas ir pedagoginį darbo stažą. Socialiniams pedagogams tarnybiniai atlyginimai nustatomi už 36 valandas per savaitę.

Įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, skyrių (sektorių) vedėjų, ir kitų darbuotojų kurie nebuvo aukščiau paminėti darbo apmokėjimo tarnybinis atlyginimų koeficientas nustatomas atsižvelgiant į užimamas pareigas (pareigybių sąrašas ir tarnybinių atlyginimų koeficientai pateikiami 2 priede ištraukoje iš įsakymo Nr. ISAK – 2532, VIII skyriaus 54 punkte).

Vyresniųjų buhalterių, atliekančių vyriausiojo buhalterio funkcijas (kai yra tik vienas apskaitos darbuotojas), taip pat esant vienam vidaus audito specialistui, tarnybiniai atlyginimai nustatomi kaip ir vyriausiųjų buhalterių arba kaip vidaus audito tarnybos vadovo.

Skyrių, kitų padalinių vadovų pavaduotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi 10 – 15 procentų mažesni negu skyrių, kitų padalinių vadovų.

Specialistams pedagogams, neįgijusiems aukštesniojo išsilavinimo, tarnybinio atlyginimo koeficientas nustatomas 6,35 bazinės mėnesinės algos dydžio.

Specialistams ir kitiems darbuotojams neįgijusiems aukštesniojo išsilavinimo, tarnybinio atlyginimo koeficientas nustatomas 6,25 – 8,4 bazinės mėnesinės algos dydžio.

Pasitelktiems ekspertams mokama pagal susitarimą, bet ne daugiau kaip 50 bazinių valandinių atlygių už valandą. Pasitelktiems ekspertams iš mokslo ir studijų institucijų darbo apmokėjimo įkainiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Menų gimnazijų ir menų mokyklų pozuotojams yra nustatyti tam tikri valandiniai atlygiai:

Už aktą – 8,5 bazinio valandinio atlygio;

Už portretą – 7,4 bazinio valandinio atlygio;

Už aprengtą figūrą – 6,4 bazinio valandinio atlygio.

Aukštos kvalifikacijos darbininkams, dirbantiems atsakingus darbus, tarnybinio atlyginimo koeficientą leidžiama nustatyti iki 8,8 bazinės mėnesinės algos dydžio.

Mokytojų padėjėjams tarnybinio atlyginimo koeficientas nustatomas 6,25 bazinės mėnesinės algos dydžio.

Darbo užmokesčio priedai

3 schema

Švietimo darbuotojų dirbančių bendrojo lavinimo mokyklose atlyginimo priedų sudėtis

Švietimo įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių (sekretorių) vedėjų, mokytojams, specialiesiems pedagogams, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių psichologų, socialinių pedagogų darbuotojams, įgijusiems magistro laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą, įstaigos vadovas gali nustatyti 1 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą.

Taip pat visiems šiems darbuotojams įgijusiems magistro laipsnį, įstaigos vadovas gali nustatyti 0,5 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo priedą.

Nevisiems švietimo įstaigų darbuotojams mokami tokie patys priedai.

Švietimo įstaigų, gimnazijų I-IV klasių (9-12) ir kitų vidurinės mokyklos tipui priskiriamų mokyklų (11-12 klasių) mokytojams, jaunimo mokyklų mokytojams mokami 5 – 20 procentų tarifinių atlygių priedai. Priedai mokami už kontaktines valandas.

Jaunimo mokyklų socialiniams pedagogams ir psichologams mokami 5 – 20 procentų tarnybinių atlyginimų priedai.

Taip pat skiriami priedai bendrojo lavinimo mokyklų dirbantiems judesio ir padėties sutrikimų specialiosiose lavinimo klasėse, bei bendrojo lavinimo mokyklų turinčių bendrabučius ir vykdančios globą (rūpybą) darbuotojams (įstaigos ir pareigybių sąrašas pateikiamas 3 priede ištraukoje iš įsakymo Nr. ISAK – 2532, IX skyriaus 68, 69, 70, 71, 73, 74 punktuose) jiems nustatomi skirtingi priedai nuo 5 iki 20 procentų tarnybinių atlyginimų ir tarifinių atlygių priedai. IX skyriuje nurodytiems mokytojams priedai mokami tik už kontaktines valandas.

Darbuotojams priedų dydį nustato įstaigos steigėjas arba jo įgaliotas asmuo. Priedus skiria įsakymu darbdavys.

IŠSKAITYMAI IŠ DARBO UŽMOKESČIO

Iš darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo užmokesčio išskaitoma:

 gyventojų pajamų mokestis

 socialinio draudimo įmokos

 išskaitymai pagal vykdomuosius raštus

 savanoriški išskaitymai.

Gyventojų pajamų mokestis

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas priimtas 2002 m. liepos 2 d. Pagal įstatymo 6 straipsnį nuo 2008 m. sausio 1 d. visos gyventojų pajamos susijusios su darbo santykiais apmokestinamos 24 ir 15 procentų tarifais.

15 proc. tarifas taikomas šioms pajamoms:

1) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms;

2) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui veikiančiam sportininko vardu;

3) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui veikiančiam atlikėjo vardu;

4) honorarui;

5) gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos;

6) pajamoms gautoms už turto nuomą;

7) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;

8) išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo nuostatas;

9) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jei įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo nuostatas

Kitoms pajamoms nuo 2008 m. sausio 1 d. taikomas 24 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Jeigu darbuotojas dirba ne vienoje, o keliose darbovietėse, jis pasirenka vieną, kurioje bus taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, o visose kitose darbovietėse gautos pajamos bus apmokestinamos 24 proc. netaikant NPD.

Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis nuo 2007 m. sausio 1 d. – 320 Lt. Taip pat kai kuriems mokesčių mokėtojams bus taikomas ir individualus neapmokestinamasis dydis.

1. Jeigu gyventojas atitinka ne vien1 iš 1 – 5 punktuose nustatytų kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD.

1) asmenims, kuriems nustatytas 0 – 25 proc. darbingumo lygis, pensijinis

amžiaus asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, I grupės invalidams (iki 2007 m. birželio 30 d.), asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis– 475 litai per mėnesį;

2) asmenims, kuriems nustatytas 30 – 40 proc. darbingumo lygis, pensijinio amžiaus asmenims, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, II grupės invalidams (iki 2007 m. birželio 30 d.), asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo laipsnis– 420 litai per mėnesį;

3) asmenims, auginantiems kartu tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, tai

pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 475 litai per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 50 litų;

4) asmenims, vieniems auginantiems (motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui)),vaikus

(įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose – 370 litų per mėnesį, be to, už auginamą antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 60 litų;

5) žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš

realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams – 365 litai per mėnesį.

2. NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis, gautoms iš šaltinio, kuris yra Lietuvoje.

3. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą

vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.

4. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du

vaikus (įvaikius) iki 18 metų, , taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.

5. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalinant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę.

6. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.

7. Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.

Švietimo įstaigų darbuotojų pajamos apmokestinamos 24 procentais.

Gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas taip: iš pagrindinės darbo užmokesčio atimame NPD (priklausantį tam darbuotojui) ir dauginame iš 24%.

Socialinio draudimo įmokos

Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių

sistema, teikianti apdraustiesiems Lietuvos Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo

numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų,

jei negali dėl įstatymo numatytų priežasčių aprūpinti iš darbo ir kitokių pajamų ir dėl įstatymo

numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Taip pat iš socialinio draudimo lėšų

mokamos pensijos ir pašalpos numatytais įstatymų atvejais. Šioms išmokoms išmokėti reikia

piniginių lėšų, šios lėšos ir kaupiamos iš socialinio draudimo įmokų.

Asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį ir gaunančius atlyginimą už darbą valstybiniu socialiniu draudimu draudžia jų darbdavys ir ir privalo mokėti už dirbančiuosius įmokas nuo priskaičiuoto atlyginimo, taip pat 3 procentus išskaičiuoti iš paties dirbančiojo atlyginimo ir bendrą įmokų sumą pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Švietimo įstaigų darbuotojai apdrausti pagal bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 procentų dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims:

a) pensijų socialiniam draudimui – 2,5 procento;

b) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0,5 procento.

Atsiskaitymai su socialinio draudimo įstaiga apskaitomi sąskaitoje 171 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas.

Priskaičiavus iš darbdavio lėšų socialinio draudimo įmokas, rašomas toks buhalterinis įrašas:

D 200 „Išlaidos iš biudžeto“

K 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“.

Priskaičiavus iš darbuotojų priskaičiuoto darbo užmokesčio socialiniodraudimo įmokas, rašomas toks buhalterinis įrašas:

D 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“

K 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“.

Pervedus priskaitytas sumas valstybiniam socialiniam draudimo fondo biudžetui, įstaiga rašo tokį buhalterinį įrašą:

D 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“

K 100 „Įstaigos lėšos“

Jeigu iš socialinio draudimo lėšų pašalpas apskaičiuoja įstaiga, tada priskaitytai suma rašomas toks įrašas:

D 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“

K 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“.

Gavus lėšų pašalpų mokėjimui iš socialinio draudimo fondo rašomas toks įrašas:

D 100 „Įstaigos lėšos“

K 171 „Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas“.

Išmokėjus pašalpas, rašomas toks įrašas:

D 180 „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį“

K 120 „Biudžetinės lėšos kasoje“.

Kiti išskaitymai iš darbo užmokesčio

Taip pat gali būti ir kiti išskaitymai iš darbo užmokesčio:

 Išskaitymai iš darbo užmokesčio pagal vykdomuosius raštus, vykdomi gavus iš

teismo vykdytojų raštą, kuris patvirtina darbuotojo pareigą mokėti alimentus, žalos atlyginimą ar kitokius įsiskolinimus. Gavus tokį teismo raštą, suma, kuri išskaitoma iš darbo užmokesčio (pvz. alimentai) gali būti išreikšta procentais ir skaičiuojama nuo darbo užmokesčio arba nurodoma absoliuti suma.

 Savanoriški išskaitymai – tai darbuotojo prašymu arba pagal sutartis gali būti

išskaitoma savanoriško draudimo įmokos, bankų paskolos, mokamos palūkanos, visas arba dalis atlyginimo pervedama į darbuotojų indėlių sąskaitas bankuose arba banko mokėjimo korteles ir kiti.

Išskaitymams iš darbo užmokesčio pagal vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus apskaitoje dalyvauja 183 sąskaita „Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus.

O savanoriškų išskaitymų iš darbo užmokesčio apskaitai naudojama 182 sąskaita „Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus

DARBO UŽMOKESČIO IŠMOKĖJIMO TVARKA

Darbuotojams darbo užmokestis mokamas darbo metu ne rečiau kaip du kartus per

mėnesį, o esant raštiškam darbuotojo prašymui – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Konkretūs terminai, vieta ir tvarka nustatomi darbo sutartyse. Darbo užmokesčio žiniaraštyje surašomos per mėnesį darbuotojams priskaičiuotos bei išskaičiuotos sumos.

Darbo užmokesčio žiniaraštyje yra žymos (darbuotojų parašai), liudijančios apie atlyginimo išmokėjimą. Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus pasirašo juos sudarę ir patikrinę darbuotojai. Leidimą išmokėti darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas pasirašo biudžetinės įstaigos vadovas ir vyriausias buhalteris. Gavęs atlyginimą darbuotojas pasirašo darbo užmokesčio žiniaraštyje.

Darbuotojams, pageidaujantiems, kad darbo užmokestis būtų pervedamas į banko sąskaitą (kortelę), jis išmokamas gavus darbuotojo raštišką prašymą. Asmenims, pageidaujantiems gauti darbo užmokestį banke, reikia žinoti, kad bankas už sąskaitos aptarnavimą, grynųjų pinigų išėmimą bei kitas atliekamas operacijas gali imti banko nustatytą mokestį. Jeigu darbuotojo atlyginimas pervedamas į jų asmeninę sąskaitą banke, greta darbuotojo įrašomas mokėjimo dokumento numeris ir data.

Pasibaigus mokėjimo terminui, išmokėjimo dokumente prie neatsiėmusių darbo užmokesčio darbuotojų pavardžių kasininkas privalo uždėti spaudą arba užrašyti ranka „Deponuota“ ir sudaryti deponuotų sumų rejestrą. Dokumento apačioje kasininkas turi užrašyti faktiškai išmokėtą sumą ir neišmokėtą, sutikrinti šias sumas su bendra mokėtina suma ir visa tai jeigu atitiko patvirtinti savo parašu. Jeigu pinigus išmokėjo ne kasininkas, o kitas asmuo tai dokumento apačioje parašoma „pinigus pagal šį dokumentą išmokėjo“ , išmokėjusiojo pareigos , vardas, pavardė ir parašas.

Deponuota darbo užmokesčio suma kitą darbo dieną išmokėjimo terminui pasibaigus pagal kitą kasos išlaidų orderį įnešama į depozitinę sąskaitą banke. O išmokėtos darbo užmokesčio sumos įtraukiamos į atsiskaitymų su darbuotojais apskaitą pagal kasos išlaidų orderius, jeigu pinigai išmokami iš kasos, arba pagal banko išrašus, kurių datos ir numeriai įrašomi į išmokėjimo dokumentus, jeigu darbo užmokestis pervedamas į darbuotojų nurodytas sąskaitas

Mokant darbuotojams atlyginimą, gali būti taikoma avansinė ir neavansinė tvarka.

Kai darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį pagal avansinę tvarką, išmokamo avanso dydis negali būti didesnis negu pusė darbuotojo mėnesio algos arba nustatyto tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką. Konkretus avanso dydis šiuo atveju nustatomas darbo sutartyje arba darbdavio įsakymu.

Taikant neavansinę darbo užmokesčio tvarką, darbuotojams apskaičiuojamas darbo užmokestis už pirmąją mėnesio pusę priklauso nuo per šį laikotarpį atlikto darbo ar faktiškai dirbto laiko.

Išmokėtą avanso sumą buhalterija išskaičiuoja iš darbuotojo darbo užmokesčio, mokėdama atlyginimą mėnesio pabaigoje.

Darbuotojams permokėtą darbo užmokestį dėl skaičiavimo klaidos, ši suma darbdavio (vadovo) patvarkymu išieškoma ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo padaryta klaida. Praleidus šį terminą, permoka išieškoma teismine tvarka. Bet kokiu atveju (išskyrus skaičiavimo klaidų atvejus) darbo užmokesčio, permokėto darbuotojui neteisingai pritaikius įstatymą, negalima išskaičiuoti.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, visas jam priklausantis darbo užmokestis išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną.

Darbo užmokesčio fondui kontroliuoti naudojamos šios sąskaitos: 20 „Išlaidos įstaigai išlaikyti“, 21 „Kitos išlaidos“ ir 18 „atsiskaitymai su darbuotojais.

DARBO UŽMOKESČIO KONTROLĖ

Norint užtikrinti finansų valdymą ir apskaitą bei tinkamą finansinės atskaitomybės sudarymą, visi departamento skyriai privalo laikytis savivaldybės administracijos bendrųjų finansų kontrolės taisyklių bei patvirtintų departamento finansų kontrolės taisyklių.

Atliekant kontrolę vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, nutarimais ir potvarkiais, ministro įsakymais, nuostatais, norminiais aktais, potvarkiais bei kitais teisės aktais reglamentuojančiais buhalterinė apskaitą ir atskaitomybę bei su jais susijusius finansavimo, atsiskaitymų ir kitus klausimus.

Planavimo, apskaitos ir sutarčių skyriaus vedėjas- vyriausiasis buhalteris finansų kontrolės srityje atsako už:

 tinkamą apskaitos kontrolę;

 atsiskaitymų kontrolę;

 išankstinę finansų kontrolę, kurios metu nustatoma: ar ūkinės operacijos bus

atliekamos neviršijant patvirtintų sąmatų, ar atitinka patvirtintus asignavimus, ar tinkamai parengti dokumentai ir ar ūkinė operacija yra teisėta.

Kontrolė – kompleksinis procesas, kurį įgyvendina institucijos vadovybė bei darbuotojai, skirtas nustatyti rizikos veiksnius ir vadovaujantis institucijos misija bus įgyvendinti šie bendrieji tikslai:

 tvarkingai, etiškai, taupiai, rezultatyviai ir efektyviai;

 vykdyti atsiskaitymo įsipareigojimus;

 laikytis galiojančių įstatymų ir galiojančių norminių aktų;

 saugoti išteklius nuo praradimo, naudojimo ne pagal paskirtį ir sugadinimo.

Kontrolė atlieka organizacijos darbuotojai – savo veiksmais ir žodžiais. Vadinasi, vidaus kontrolę įgyvendina žmonės. Jie turi žinoti savo vaidmenis ir pareigas bei įgaliojimų ribas.

Darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka: darbo atlyginimas skaičiuojamas du kartus per mėnesį, t.y. kiekvieno mėnesio 15 d. ir 30 d.; planavimo ir apskaitos vyriausiasis specialistas skaičiuoja darbo užmokestį; darbo užmokesčio žiniaraštį pasirašo planavimo, apskaitos ir sutarčių skyriaus vedėjas-vyriausiasis buhalteris ir departamento direktorius; vadovaudamasis pasirašytu darbo užmokesčio žiniaraščiu, planavimo, apskaitos ir sutarčių skyriaus vyriausiasis specialistas, parengia gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų bei kitus mokėjimo pavedimus ir juos atlieka. Atliktas ūkines operacijas perkelia į apskaitos registrus. Taip pat turi būti kontroliuojama ir tikrinama ar įstaiga laikosi galiojančių įstatymų ir norminių aktų. Visi šie kontroliavimai ir tikrinimai atliekami tam, kad būtų išvengta, klaidų, sukčiavimu, apgaulių ir turto iššvaistymo.

Įvykusių ūkinių operacijų teisėtumą, tikslingumą ir teisingumą. Tolimesnę finansų kontrolę atlieka departamento direktoriaus įsakymu paskirti pavaduotojai pagal kuruojamus departamento skyrius bei Planavimo, apskaitos ir sutarčių skyriaus vyriausieji specialistai

IŠVADOS

Šiame darbe apžvelgėme bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojų darbo užmokestį.

Švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis yra apskaičiuojamas pagal turimą pareigybę remiantis atestacijos metu suteikta kvalifikacine kategorija, išsilavinimu, pedagoginiu darbo stažu, nustatyta pedagoginių darbo valandų norma per savaitę, tarnybinio atlyginimo koeficientu ir bazine mėnesine alga.

Pastarosiomis dienomis daugelyje visuomenės informavimo priemonių daug diskutuojama apie situaciją švietimo sistemoje, mokytojų atlyginimus, kitomis aktualiomis švietimo temomis.

Lietuvoje švietimas yra prioritetinė sritis ir per paskutinius metus buvo daug kas padaryta, siekiant pagerinti švietimo būklę. Vis dar kyla problemų dėl nepakankamo švietimo finansavimo, tačiau mano nuomone, tai tik laiko klausimas. 2007 m. procentas, skiriamas švietimo finansavimui nuo BVP yra truputi didesnis nei vidutiniškai Europoje, tačiau lėšų vis tiek trūksta, nes BVP yra mažas. Tačiau ateityje, augant BVP pakils ir švietimas. Jau dabar, įvedus moksleivio krepšelio metodiką, žymiai pagerėjo mokymo įstaigų finansavimas, išaugo konkurencingumas, mokyklos pradėjo efektyviau tvarkyti joms skiriamas lėšas.

Vis didesnė pinigų suma kiekvienais metais yra skiriama jaunojo žmogaus ugdymui.

Kiekvienais metais yra taip pat keliami mokytojų atlyginimai. 2006 metais mokytojų atlyginimai kelti ne vieną kartą ir iš viso padidinti 20 procentų. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. įvesta 1 nekontaktinė valanda ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojams, o nuo 2007 sausio 1 d. dar 2 papildomos valandos. Taigi iš viso 3 nekontaktinės valandos. Taip pat 2006 m buvo didinami valandiniai įkainiai. Gerinamos mokytojų darbo sąlygos mažinant mokinių skaičių mokyklose ir mokinių skaičių klasėse.

Taip pat turi būti didinamas darbo užmokesčio koeficientas pedagogams, kurie turi 25 metus pedagoginio darbo stažą, taip pat mokama už kiekvieną papildomą darbą, iš jų ir už profsąjunginius darbus, turi būti aprūpinami darbuotojai būtinomis darbo priemonėmis – vadovėliais, metodine medžiaga, darbo įrankiais, medžiagomis, ir kitomis priemonėmis, būtinomis ugdomajam procesui. Taip pat būtina įvesti kažkokį papildomą atlygį pradedantiesiems pedagogams, nes vis mažiau atsiranda norinčių pardėti dirbti pedagoginį darbą.

Todėl valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ar specialiojo ugdymo programas. Ir sudaryti tose įstaigose dirbantiems darbuotojams geras darbo sąlygas ir gerą darbo užmokestį, už tokį atsakingą ir reikalingą darbą visuomenei. Nes nuo išsilavinimo priklauso mūsų ateitis.

Didinant Švietimo įstaigų finansavimą, atsirastų galimybių gerinti švietimo kokybę, bei būtų galima gerinti darbuotojų darbo sąlygas, bei darbuotojų darbo atlyginimus.

LITERATŪRA

1. PETRAUSKIENĖ, Kazimiera; Apskaita biudžetinėse įstaigose. Mokomoji knyga – Vilnius: VILNIAUS KOLEGIJA, 2007- 214 p. ISBN 978-9955-519-73-7 .

2. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas. 2007-06-26, Nr. I-1113.

3. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Valst. Žinios, 2002 Nr.73-3085.

4. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas 2005 m. gruodžio 8 d. Nr.X-435.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-27 nutarimas Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos“.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pakeitimo.

7. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas. Valst. Žinios, 2002. Nr. 123-5540.

8. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas // Žin., 2002, Nr. 64-2569.

9. Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2007 gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK – 2532 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas.

PRIEDAI

1 priedas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195

DARBUOTOJŲ, KURIŲ DARBO POBŪDIS YRA SUSIJĘS SU DIDESNE PROTINE, EMOCINE ĮTAMPA, DARBO LAIKO SUTRUMPINIMO TVARKA

1. Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) nustato darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, kategorijas ir jų sutrumpinto darbo laiko trukmę.

2. Sutrumpinta darbo laiko savaitė nustatoma šiems pedagoginiams darbuotojams:

2.1. mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose, – ne daugiau kaip 36 valandos;

2.2. auklėtojams, dirbantiems:

2.2.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, – 36 valandos;

2.2.2. bendrojo lavinimo mokyklose (išskyrus specialiąsias ir sanatorines mokyklas), vaikų globos namuose, – 30 valandų;

2.2.3. specialiosiose ir sanatorinėse mokyklose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose, kūdikių namuose, – 24 valandos;

2.3. mokyklų priešmokyklinio ugdymo pedagogams – 36 valandos;

2.4. specialiesiems pedagogams, dirbantiems:

2.4.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, – 24 valandos;

2.4.2. bendrojo lavinimo mokyklose, – 20 valandų;

2.5. dėstytojams, dirbantiems aukštosiose, aukštesniosiose mokyklose, – ne daugiau kaip 36 valandos;

2.6. koncertmeisteriams, akompaniatoriams, dirbantiems mokyklose, meninio ugdymo specialistams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vaikų globos namuose, – 24 valandos;

2.7. mokyklų socialiniams pedagogams – 36 valandos.

3. Konkrečią darbo laiko savaitės sandarą (pamokos, vadovavimas klasei, pasirengimas pamokoms, darbų tikrinimas ir panašiai) ir jos trukmę mokytojams, nurodytiems šios Tvarkos 2.1 punkte, ir aukštesniųjų mokyklų dėstytojams, nurodytiems šios Tvarkos 2.5 punkte, nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojų konkreti darbo laiko savaitės trukmė reglamentuojama universitetų senatų arba kolegijų akademinių tarybų nustatyta tvarka, o nevalstybinių aukštųjų mokyklų – statutuose nustatyta tvarka.

4. Kūdikių namų slaugytojams (vyriausiajam slaugos administratoriui, bendrosios praktikos, bendruomenės, vaikų ar psichikos sveikatos slaugytojui) nustatoma 24 valandų darbo savaitė, auklėms, dirbančioms grupėje, – 30 valandų darbo savaitė.

5. Nustatoma 36 valandų darbo savaitė farmacijos specialistams, kai jų pareigybių aprašyme nurodyta viena ar kelios iš šių veiklos rūšių: kontroliuoti (tirti) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gaminti vaistus ir vaistines medžiagas; pakuoti vaistus ir vaistines medžiagas; priimti ir (ar) komplektuoti vaistus pagal užsakymus; išduoti (parduoti) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse.

6. Sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis (toliau vadinama – sveikatos priežiūros darbuotojai), nenurodytiems šios Tvarkos 7–9 punktuose, nustatoma 39 valandų darbo savaitė.

7. Nustatoma 36 valandų darbo savaitė sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie:

7.1. teikia sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems psichikos ligomis, esantiems sutrikusio vystymosi, po sunkių galvos ir (ar) nugaros smegenų pakenkimų (traumų, insultų, navikų, vaikų cerebrinių paralyžių ir kt.), sveikatos priežiūros, stacionariose socialinės globos ar ugdymo įstaigose;

7.2. teikia sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems tuberkulioze, lytiškai plintančiomis ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos priežiūros, stacionariose socialinės globos ar ugdymo įstaigose;

7.3. teikia anesteziologijos-reanimatologijos, intensyviosios terapijos ar skubios medicinos pagalbos paslaugas;

7.4. dirba darbą, susijusį su krauju ar jo preparatais, organais ar jų išskyromis, bakteriniais, virusiniais preparatais, kitomis kenksmingomis medžiagomis bei jų gamyba, tyrimu, fasavimu, naudojimu ar nukenksminimu;

7.5. dirba su nuodingosiomis cheminėmis medžiagomis, užkrečiamųjų ligų ar cheminio užkrato židiniuose, atlieka profilaktinę dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją;

7.6. dirba purvo, sieros ar sieros vandenilio vonių patalpose.

8. Nustatoma 33 valandų darbo savaitė sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie:

8.1. teikia sveikatos priežiūros paslaugas Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laikomiems asmenims, kai šiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nuteistiesiems, atliekantiems arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes;

8.2. dirba darbą, susijusį su elektromagnetinių bangų šaltiniais, monitorinėmis sistemomis ar ultragarsinės diagnostikos aparatais.

9. Nustatoma 30 valandų darbo savaitė sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie dirba darbą, susijusį su:

9.1. radioaktyviosiomis medžiagomis ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir antros spinduliavimo galingumo klasės lazeriniais aparatais;

9.2. lavonų skrodimu ir iš lavonų paimtų mėginių tyrimu ar pacientų kūno audinių tyrimu.

10. Ši Tvarka taikoma visų rūšių ir ekonominės veiklos sričių, taip pat nuosavybės formų įmonėse, įstaigose bei organizacijose.

2 priedas

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ IR KITŲ ĮSTAIGŲ PEDAGOGINIŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO

ištrauka iš įsakymo Nr. ISAK-2532 VIII straipsnio, 54 punktas

VIII. ĮSTAIGŲ VADOVŲ, VADOVŲ PAVADUOTOJŲ, SKYRIŲ

(SEKTORIŲ) VEDĖJŲ, KITŲ DARBUOTOJŲ, NENURODYTŲ APRAŠO II–

VII SKYRIUOSE, DARBO APMOKĖJIMAS

54. Įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, skyrių (sektorių) vedėjų, kitų darbuotojų, nenurodytų aprašo II–VII skyriuose, tarnybinių atlyginimų koeficientai:

Pareigybės pavadinimas

Tarnybinių atlyginimų koeficientai

pedagogų kitų darbuotojų

1 2 3

1 2 3

Vadovai 6,25-16

Vadovų pavaduotojai 6,25-14,3

iš jų ūkio ir bendriesiems klausimams 6,25-16

Vyriausiųjų buhalterių ir vidaus audito tarnybų vadovų 6,25-18

Skyrių, kitų padalinių vadovai 7,55-23,95 6,25-13

Specialistai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą 6,95-20,1

6,25-11,4

Specialistai, įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (baigę kolegijas) 6,85-19,2 6,25-10,5

Specialistai, įgiję aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų 6,65-15,65 6,25-9,6

Tarnautojai, išskyrus vadovus ir specialistus 6,25-9

Darbininkai 6,25-6,6

3 priedas

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ IR KITŲ ĮSTAIGŲ PEDAGOGINIŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO

ištrauka iš įsakymo Nr. ISAK-2532 IX straipsnio, 68, 69, 70, 71, 73, 74 punktai

IX. NENURODYTŲ APRAŠO I–VIII SKYRIUOSE ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ, KURIEMS NUSTATOMI TARIFINIŲ ATLYGIŲ IR TARNYBINIŲ ATLYGINIMŲ PRIEDAI, PAREIGŲ SĄRAŠAS

68. Darbuotojų, kuriems nustatomi 15–20 procentų tarnybinių atlyginimų ir tarifinių atlygių priedai, pareigų sąrašas:

Įstaigos

Pareigos

1 2

Specialiosios mokyklos, profesinės mokyklos (klasės, grupės) kurtiesiems,

neprigirdintiesiems, akliesiems, silpnaregiams, sutrikusio intelekto, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos

sutrikimų, judesio ir padėties sutrikimų Bendrojo lavinimo mokyklų specialiosios, lavinamosios klasės

Sanatorinės mokyklos

Vilniaus vidurinė internatinė mokykla „Lietuvių namai“

Lietuvos sutrikusios klausos ikimokyklinio ugdymo centras

Vaikų socializacijos centrai

Vaikų globos namai, grupės, vaikų socialinės globos įstaigos, kai darbuotojai dirba su specialiųjų poreikių vaikais, sutrikusio vystymosi kūdikių namai

Bendrojo lavinimo mokyklos, turinčios Vadovas, vadovo pavaduotojas ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus (sektoriaus) vedėjas, mokytojas, auklėtojas, vyriausiasis auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, specialusis pedagogas (logopedas, tiflopedagogas, surdopedagogas, specialusis pedagogas), psichologas, gestų kalbos vertėjas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, gydytojas, psichologas, metodininkas, profesijos mokytojas, neformaliojo švietimo mokytojas (pedagogas), papildomojo ugdymo mokytojas (pedagogas), meninio ugdymo mokytojas, socialinis pedagogas

bendrabučius ir vykdančios globą (rūpybą)

2. Ligoninių mokyklos Vadovas, vadovo pavaduotojas ugdymui, mokytojas, specialusis pedagogas, auklėtojas

1 2

3. Mokinių mokymas namuose esant atitinkamai gydytojų konsultavimo komisijos išvadai

Individualus specialiųjų poreikių ikimokyklinio ir priešmokykinio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų mokymas namuose

Individualus ir grupinis mokymas vaikų, gydomų sveikatos priežiūros įstaigose Mokytojas, specialusis pedagogas, auklėtojas

4. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, grupės kurtiesiems, neprigirdintiesiems, akliesiems, silpnaregiams, sutrikusio intelekto, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų,

judesio ir padėties sutrikimų, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis, diabetu, alergija Vadovas, vadovo pavaduotojas ugdymui, auklėtojas, priešmokyklinio ugdymo pedagogas, specialusis pedagogas, meninio ugdymo mokytojas,

plaukimo instruktorius, judesio korekcijos mokytojas

5. Pedagoginės psichologinės tarnybos Vadovas, vadovo pavaduotojas, išskyrus pavaduotoją administracijai ir ūkiui, ūkio reikalams, specialistas, dirbantis su vaikais

6. Vidurinės ir profesinės mokyklos teistiems vaikams ir suaugusiesiems, kurie atlieka arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, taip pat suimtiesiems Vadovas, vadovo pavaduotojas ugdymui, skyriaus, organizuojančio ugdymą, vedėjas, mokytojas, profesijos mokytojas

69. Darbuotojų, kuriems nustatomi 5–15 procentų tarnybinių atlyginimų priedai, pareigų sąrašas:

Įstaigos

Pareigos

Aprašo 68 punkto lentelės 1 ir 4 punktuose išvardytos įstaigos Direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkiui, ūkiui, skyriaus vedėjas, išskyrus ugdymą organizuojančio skyriaus vedėją, vyresnysis slaugytojas, slaugytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas, projektų vadovas, auklė, mokytojo padėjėjas, budėtojas, vyriausiasis buhalteris

70. Darbuotojų, kuriems nustatomi iki 10 procentų tarnybinių atlyginimų priedai, pareigų sąrašas:

Įstaigos

Pareigos

Aprašo 68 punkto lentelės 1 ir 4 punktuose išvardytos įstaigos Bibliotekos vedėjas, bibliotekininkas, naktinė auklė, slaugytojo padėjėjas, auklėtojo padėjėjas

71. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, auklėtojams, mokytojų padėjėjams, kurių klasėje (grupėje) yra integruoti (ugdomi visiškos integracijos forma) 1–4 sutrikusio ar riboto intelekto vaikai, aklieji, kurtieji, silpnaregiai (regėjimo aštrumas su korekcija iki 30 procentų), neprigirdintieji, turintys fizinę ar judėjimo negalią (jei nustatytas invalidumas), kompleksinių sutrikimų, kompleksines mokymosi negalias turintys vaikai, šiuos emocijų ir elgesio sutrikimus – vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą, psichozinius ir kitus vaikystės

dezintegracinius sutrikimus, nustatomas 5–10 procentų tarifinio atlygio priedas, o jeigu yra 5 ir daugiau tokių vaikų –15–20 procentų, o mokytojų padėjėjams – 5–15 procentų

72. Profesinių mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktoriams iki 10 procentų tarnybinio atlyginimo priedas nustatomas tik tuo atveju, jei šiose įstaigose yra ne mažiau kaip trys specialiojo ugdymo grupės, o bendrojo lavinimo mokyklų direktoriams – jei yra ne mažiau kaip trys klasės.

73. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokosi 10 ir daugiau integruotų (ugdomi visiškos integracijos forma) sutrikusio ar riboto intelekto vaikų, aklieji, kurtieji, silpnaregiai (regėjimo aštrumas su korekcija iki 30 procentų), neprigirdintieji, turintys fizinę ar judėjimo negalią (kai nustatytas invalidumas), kompleksinių sutrikimų, kompleksines mokymosi negalias turintys vaikai, šiuos emocijų ir elgesio sutrikimus: vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą, psichozinius ir kitus vaikystės dezintegracinius sutrikimus, direktoriams, direktorių pavaduotojams ugdymui nustatomas iki 10 procentų tarnybinio atlyginimo priedas.

74. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų specialiesiems pedagogams nustatomas iki 15 procentų tarnybinio atlyginimo priedas.

75. Mokytojams, nurodytiems aprašo IX skyriuje, priedai mokami tik už kontaktines valandas.

76. Aprašo IX skyriuje nurodytų priedų dydį nustato įstaigos steigėjas arba jo įgaliotas asmuo. Priedus įsakymu skiria darbdavys.

4 priedas

NUTARIMAS

DĖL BAZINĖS MĖNESINĖS ALGOS IR BAZINIO VALANDINIO ATLYGIO PADIDINIMO

2007 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1023

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ,,Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655; 2006, Nr. 73-2787) 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti nuo 2008 m. sausio 1 d. bazinę mėnesinę algą – 128 litus ir bazinį valandinį atlygį – 0,76 lito.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė

Komentuokite!