Apskaitos teorija
Buhalterinės apskaitos informacijair jos rūšysBuhalterinė apskaita yra viena iš informacijos sistemų skirtų įmonės veiklai valdyti. Apskaita atspindi visas įmonėje vykstančias ūkines – finansines operacijas. Duomenys apskaitoje sisteminami ir apibendrinami. Buhalterinės apskaitos duomenys yra informacijos šaltinis. Apskaita teikia informacija apie įmonės turtą, jo sudėtį, nuosavybės priklausomybę, finansinę būklę, skolas, gautas pajamas, patirtas sąnaudas. Apskaitos teikiama informacija paremta dokumentais ir yra skirta įvairiausiems jos vartotojams.
I Tiesiogiai suinteresuotiems vidiniams įmonės vartotojams 1. įmonės administracija.2. stebėtojų valdybos tarybos nariai.3. įmonės ir jos padalinių vadybininkai.4. įmonės darbuotojai profesinės sąjungos revizoriai.II Tiesiogiai suinteresuoti išorinės informacijos vartotojai1. esantys ir potencialūs įmonės savininkai.2. bankai.3. esantys ir potencialūs tiekėjai.4. esantys ir potencialūs pirkėjai.III Įvairioms informacijos instrukcijoms1. mokesčių administratoriai2. valstybinės statistikos institucijos3. regioninės statistikos institucijos4. ministerijosIV kitiems vartotojams 1. vertybinių popierių komisija ir makleriai2. konkurentai3. auditoriai, finansininkai, ekspertai, patarėjai.4. įvairūs kiti vartotojai.
Įmonių klasifikaciniai požymiai1. Mažos įmonės – didelės įmonės2. Įmonės veiklos pobūdis Paslaugas teikiančios įmonės Prekybinės įmonės Perdirbimo įmonės Mišrios įmonės
3. Biznio organizavimo formos. Individualios įmonės Tikroji ūkinė bendrija Komanditinė bendrija Uždaroji akcinė bendrovė Akcinės bendrovėsApskaitos objektai ir jų klasifikavimasApskaitos objektai klasifikuojami į 2grupes1. Turtą. Turtas skirstomas į (ilgalaikį ir trumpalaikį).2. Nuosavybę. Nuosavybė skirstoma į savininkų (nuosavas kapitalas) ir skolintojų (skolintas kapitalas).Ilgalaikis turtas skirstomas į: Materialų ( žemė, statiniai, mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir veikloje nenaudojamas. Nematerialų (finansinis dalyvavimas kitose įmonėse, įsigytos teisės, prestižas.Trumpalaikis turtas skirstomas į: atsargas (žaliavos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gamyba, pirktos prekės skirtos perparduoti). Ilgalaikis turtas skirtas perparduoti, nebaigtos vykdyti sutarties, prekybos skolos, terminuoti indeliai, piniginės lėšos bankuose, kasoje. Nuosavas kapitalas skirstomas į kapitalą valstybinį, akcinį ir rezervus (sudarytus iš pelno)Skolintas kapitalas skirstomas į ilgalaikes skolas (finansinės, prekybos ir trumpalaikes skolas).
Bendrieji apskaitos principaiI Įmonės principas – kiekviena įmonė kuri sudaro finansinę atskaitomybę, laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.II Veiklos tęstinumo principas – tvarkant apskaitą, daroma prielaida, kad įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir įmonės nenumatoma likviduoti.III Periodiškumo principas – įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus, arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius kuriam pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė.IV Pastovumo principas – įmonės pasirinkta apskaitos metodą turi taikyti kiekvienais finansiniais metais. Apskaitos vedimo ar atskaitomybės sudarymo metodai nepakitę turėtu išlikti 3-5 metus.V Piniginio mato principas – visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais.VI Kaupimo principas – pajamos registruojamos tada kai jos uždirbamos, o sąnaudos jų susidarymo metu neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.VII Palyginimo principas – pajamos uždirbamos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas.VIII Atsargumo principas – įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.IX Neutralumo principas – apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturėtu daryti įtaka apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Ir juo neturėtų būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.X Turinio svarbos principas – ūkinės operacijos į apskaitą įtraukiamos pagal jų turinį ir ekonominę prasmę. O netik pagal jų juridinę formą.
Apskaitos tvarkymo metodaiI Buhalterinės sąskaitos – visų rūšių ūkinėms finansinėms operacijoms atvaizduoti naudojamos sąskaitos kiekviena ūkinė operacija yra faktiškai užfiksuojama ir sukaupiama sąskaitose. Apskaitos mokymui naudojama „T“ tipo sąskaita. „debeto“ terminas vartojamas kairiai sąskaitos pusei apibūdinti, o terminas „kreditas“ dešiniai sąskaitos pusei.D T tipo sąskaita K D Turto sąskaita K D Nuosavybės sąskaita K
Likutis 1000Lt Likutis 5000,000 Objekto padidėjimas Objekto sumažėjimas Objekto sumažėjimas Objekto padidėjimas 1000Lt 500Lt 100,000 100,000 Apyvarta Likutis 1500 Likutis 500,000II Dvejybinis įrašas – kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos kredite tuo pačiu metu ir tapačia suma vadinamas dvejybiniu įrašu. D Pinigai K D Paprastosios akcijos K
200x,01,01 200x,01,0120000 Dvejybinis išrašas 20000
D271 K301 – 20000 Sąskaitų derinys kai viena sąskaita „diabituojama“ o kita „kredituojama“ vadinama sąskaitų korespondencija.III Piniginis įkainojimas – reiškia, kad apskaitos objektai(turtas, nuosavas ir skolintas kapitalas)apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje turi būti atspindėti ir įkainoti pinigais. Įkainojimas tai tam tikra apskaitos objekto vertinis išmatavimas. Piniginio įkainojimo formulėPį=QxKPį – apskaitos objekto piniginis įkainojimasQ – apskaitos kiekisK – apskaitos objekto vieneto kainaIV Pajamų pripažinimas – pajamos laikomos tada kai produkcija yra parduota arba išsiusta pirkėjui, o paslaugos suteiktos nežiūrint to ar pirkėjai sumokėjo už šias prekes ar ne.V Sąnaudų pripažinimas – tai ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo. Pajamos uždirbamos sąnaudomis. Patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas, susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu, uždirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas turtas išleistas ataskaitiniu laikotarpiu neuždirbant pajamų vadinami išlaidomis. Sąnaudos yra apskaitomos 6klasės sąskaitose klasifikuojant jas pagal sąnaudų rūšis:1. pardavimo2. veiklos3. kitos veiklos finansinės4. investicinės veiklos sąnaudos.VI Duomenų kaupimas – jis pasireiškia tiktai pajamų ir sąnaudų apskaitos sąskaitos. Apskaitoje pajamos ir sąnaudos registruojamos sąskaitose. Jas kaupiant per visus metus didėjančia tvarka.VII Ūkinių operacijų dokumentavimas – visos kultūrinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ar jai pasibaigus. Dokumentas yra vienintelis pradinių duomenų šaltinis. Visos įmonėje vykstančios ūkinės operacijos turi būti dokumentuojamos. Dokumentai padeda stebėti ir kontroliuoti kaip naudojamos įmonės turimas turtas nustatyti ar operacijos yra teisėtos.VIII Palyginimo metodas – jis reiškia to laikotarpio kaupimo apskaičiuotų sąnaudų lyginimą su uždirbtomis pajamomis.IX Inventorizavimo metodas – tai būdas faktiškiems turto likučiams nustatyti ir jiems palyginti su apskaitos rodikliais.X Kalkuliavimo metodas (išlaidų skaičiavimas) – tai sudėtingas procesas siejamas su išlaidų priskiriamų kiekvienam produkcijos vienetų nustatymui.
Sąskaitų planasKiekviena įmonė, ne tik užregistruoja visus ūkinius faktus, bet ir turi pateikti juos tam tikru būdu susistemintus. Pavyzdinės buhalterinės apskaitos sąskaitų planas tvirtinamas LR vyriausybės nustatyta tvarka. Įmonės gali sudaryti individualų sąskaitų planą atsižvelgiant į pavyzdinį, kurį tvirtina įmonės vadovas. Jame nurodyta buhalterinių sąskaitų pavadinimai ir skaitmeniniai šriftai. Duomenų grupavimo reikia ir finansinei atskaitomybei užpildyti, nes atskaitomybės formose visa apskaitos informacija turi būti tam tikru būdu sugrupuota pagal valdžios norminiuose aktuose nustatytus požymius. Pavyzdinis sąskaitų planas kiekvienoje įmonėje gali būti išplėstas bei detalizuotas įvedant naujų sąskaitų kiek šito reikia konkrečios įmonės informacijai formuoti.
Sąskaitų plano struktūraKad būtu lengviau orientuotis sąskaitų sąraše, sąskaitų plano struktūra paremta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe.
1klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė 5 klasė 6 klasė 7-8-9 klasės 0 klasėIlgalaikis materialus ir nematerialus turtas
Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas
Trumpalaikis turtas Kapitalas rezervas
Savininkų nuosavybė+ Skolintosios sumos ir įsipareigojimai
Skolintojų nuosavybė+ Pajamos
Pajamos
–
Pelnas – Sąnaudos
Sąnaudos
nuostolis Menedžmento (vidinės apskaitos sąskaitos)
TURTAS NUOSAVYBĖ
Pirmoje ir antroje klasėje parodomas visas įmonės turtas kuriuo disponuoja įmonė. Pirmoje klasėje tai materialus ir nematerialus turtas. Antroje klasėje visas įmones žinioje esanti trumpalaikis turtas. Trečiosios ir ketvirtosios klasių sąskaitose parodoma kam priklauso pirmosios ir antrosios klasių sąskaitose užregistruotas turtas. Jose atspindima savininkų nuosavybė taip pat įmonės skolos ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Trečiojoje klasėje tai įmonės įsipareigojimai savininkams kapitalas, rezervai, ne paskirstitas įmonės pelnas (nuostolis), bei ilgalaikės skolos biudžetui atsiradusios dėl to, kad ilgiau nei vieniems metams atideda mokesčių mokėjimo terminą, o ketvirtoje klasėje įmonės ilgalaikės ir trumpalaikės skolos bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Penktos ir šeštos klasių sąskaitos skirtos pajamoms ir sąnaudoms registruoti. Penktoje klasėje fiksuojamos visos per finansinius metus uždirbtos pajamos, o šeštoje klasėje šias pajamas uždirbant pačios tas sąnaudos. Vidinės (menedžmento) apskaitos vidinio metodika ir tvarka pasirenka pati įmonė šiais reikalais skirtos 7-8-9 klasė kurią valdžia nereglamentavo. Dar yra nulinės klasės sąskaitos
Sintetinė ir analitinė apskaitaBuhalterinės apskaitos sąskaitose, kuriose detalizuojami duomenys, vadinamos analitinėmis sąskaitomis. Sintetinėse apskaitos sąskaitose atvaizduojami apibendrinti duomenys apie ekonominio turto grupes ir ūkines operacijas. Sintetinės ir analitinės sąskaitos yra susijusios viena su kita. Analitinėse sąskaitose parodomos tos pačios ūkinės operacijos, kaip ir sintetinėse sąskaitose tik smulkesnėmis ekonominėmis grupėmis. Analitinių sąskaitų bendrosios sumos turi atitikti sintetinių sąskaitų bendrąsias sumas.
Sintetinė sąskaita:12 ilgalaikis materialus turtasSubsąskaitos :120 žemė ir pastataiAnalitinės sąskaitos:1200 žemė; 1201 pastatai; 12010 administraciniai pastatai; 120108 nusidėvėjimasSąskaitos. Jų korespondencijosVisų rūšių ūkinėms, finansinėms operacijoms atspindėti naudojamos sąskaitos. Viena sąskaitos pusė (kairė) vadinama Diabetu, o kita (dešinė) kreditu. Visos sąskaitos, kuriose apskaitomos įmonės turtas ir jo judėjimas vadinamas aktyvinėmis, sąskaitos, kuriose apskaitoma įmonės įsiskolinimai ir nuosavybė (kapitalas) vadinama pasyvinėmis. Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingą reikšmę:Aktyvinių sąskaitų kredite atvaizduojamos operacijos, nulemiančios įmonės turto sumažėjimą.Pasyvinių sąskaitų debete atvaizduojamos operacijos nulemiančios įsiskolinimo ir savininko nuosavybės sumažėjimą. Pasyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai ir operacijos nulemiančios įsiskolinimo ir savininko nuosavybės padidėjimą. Aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį likutį, o pasyvinės kreditinį. Visų debetinių likučių suma aktyvinėse sąskaitose lygi kreditinių likučių sumai pasyvinėse sąskaitose. Ūkinės operacijos atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitų tarpusavio ryšys. Šis ryšys vadinamas sąskaitų korespondencija, o sąskaitos, tarp kurių toks ryšys susidaro, koresponduojančiomis sąskaitomis.Sąskaitų korespondencija: D271 K272 – 1000,-
Apskaitos lygybėApskaitininkai stebi ne tik kaip keičiasi turtas bet ir kaip kinta priklausomybė. Taip išreiškiama fundamentinė apskaitos lygybė.TURAS = NUOSAVYBĖDėl įmonės veiklos nuolat kinta turto sudėtis keičiasi ir savininkai. Apskaitos lygybė niekada nepažeidžiama, nes kiekvienas turtas visuomet būtinai turi savininką. Fundamentinė apskaitos lygybė aiškiausiai pasireiškia kai savininkai steigdami įmonę įneša pradinius įnašus. Pvz. akcininkai steigdami įmonę įnešė 100000 Lt. išleisdami paprastąsias akcijas. Tuomet apskaitos lygybė įgyja tokią reikšmę.TURAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ(100000) (Paprastosios akcijos 100000)Jeigu įmonė gavo 50000 Lt. Kreditą iš banko šia suma padidėja turtas, kuriuo disponuoja įmonė. Tai ne įmonės savininkų bet skolintojų (banko) nuosavybė.TURAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ (BANKO) NUOSAVYBĖ150000LT 100000LT 50000Lt.Turtas taip pat nebūna vienalytis. Norėdama veikti įmonė už pinigus turi nusipirkti ne tik įvairių atsargų bet ir ilgalaikio turto
PASTATAI + ĮRENGINIAI + ATSARGOS + PINIGAI = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTA NUOSAVYBĖ60000Lt 30000Lt 50000Lt 10000Lt 100000LT 50000LT
150000LT 150000Lt
Įmonė už pradinį turtą (pinigus) nusiperka prekių kurias numato brangiau perparduoti kitiems pirkėjams arba perka žaliavų įmonė nusipirko prekių už 20000 Lt. Išlaidų ir dėlto dalis pinigų virto perparduoti skirtomis prekėmis
PERPARDUOTI SKIRTOS PREKĖS + PINIGAI = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ20000 Lt 80000Lt 100000 LtPo kurio laiko įmonė pardavė šias prekes kitiems pirkėjams ir gavo už jas 30000Lt dėl to pinigų suma padidėjo iki 110000 Lt (80000 + 30000) tačiau perparduoti skirtų prekių sumažėjo 20000 Lt. PINIGAI = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + +PAJAMOS 110000 100000 30000 -SĄNAUDOS 20000Suma kuria uždirbtos pajamos viršija jas uždirbant patirtas sąnaudas vadinama uždirbtu pelnu ir yra sudėtinė savininkų dalis. Kitu atveju sąnaudoms viršijus pajamas įmonė patiria nuostolį, kuris sumažina bendrą turto sumą ir savininkų nuosavybę. Bendroji fundamentinės apskaitos lygybės forma atsižvelgiant į įmonės veiklos rezultatus yra tokiaTURAS = NUOSAVYBĖ + +PAJAMOS -SĄNAUDOSĮmonei anksčiau pirktas prekes perparduoda savo pirkėjamsPINIGAI + PERPARDUOTI SKIRTA = PAPRASTOSIOS AKCIJOS + SKOLA TIEKĖJAMS 100000 PREKIŲ SAVIKAINA 100000 20000 20000
PIRKĖJAI + PIRKĖJŲ SKOLA = PAPRASTOSIOS + SKOLA + +PAJAMOS100000 30000 AKCIJOS TIEKĖJAMS 30000 100000 20000 -SĄNAUDOS 20000
Finansinė apskaitaVisą įmonėje tvarkomą apskaitą galima skirti į dvi apskaitos rūšis: finansinę ir menedžmento (valdymo). Svarbiausias finansinės apskaitos tikslas išoriniams finansinės atskaitomybės vartotojams suteikti žinių apie turtą kuriuo disponuoja įmonė nurodyti kam tas turtas priklauso, informuoti kokį pelną uždirbo ar kokį nuostolį patyrė per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį. Pagrindinė menedžmento apskaitos paskirtis įmonės administracijai ir valdytojams teikti informaciją kuria vadovaudamiesi jie galėtu taip organizuoti gamybą, kad įmonė kuo efektyviau panaudotu turimus išteklius kuo didesniam pelnui uždirbti svarbiausias finansinės apskaitos tikslas parengti metinę finansinę atskaitomybę kuria vadovaudamiesi esantys ir potencialūs akcininkai galėtu apsispręsti dėl turto investavimo į įmonę. Esantys ir potencialūs kreditoriai nuspręstų ar tikslinga įmonei skolinti pinigų, o tiekėjai ir pirkėjai ar jiems nepavojinga savo ūkinę veiklą susieti su šia įmone. Esminis finansinės apskaitos bruožas yra tas, kad valdžia reglamentuoja kaip įmonė turi informuoti apie finansinę būklę ir veiklos sėkmę. Svarbus finansinės apskaitos skiriamasis bruožas yra tas, kad visa informacija. Kurią valdžios reikalavimu įmonė turi pateikti finansinę ataskaitose privalo būti išdėstyta kuo patogiau vartotojui.
Valdymo (menedžmento) apskaitaŠi apskaita dar kartais vadinama vidine arba savikainos apskaičiavimo kalkuliavimo apskaita. Įvairiausi uždaviniai keliami valdymo (menedžmento) apskaitai. Gaminamos produkcijos bei atliekamų paslaugų savikainos apskaičiavimas. Atskirų gaminių ir veiklos centrą įmonės padalinių bei tarnybų efektyvumo (pelningumo) įvertinimo. Visų įmonės veikloje naudojamų išteklių judėjimo ir jų panaudojimo racionalizavimas.
Mažesnėse įmonėse kur nėra specialiai šį darbą dirbančių darbuotojų menedžmento apskaitos darbuotojai atlieka ir artimiausius laikotarpiu įmones veiklos prognozavimą. Valdymo personalas naudoja ne ik vidinius duomenis bet ir duomenis skirtus išoriniams vartotojams finansine ir menedžmento apskaita sudaro vientisą įmonės apskaitos sistemą.Ilgalaikis materialus turtasSkaičiuojamas nuo sekančio mėnesio 1 dienos.Ilgalaikis turtas priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną laikotarpį naudojamas turtas (tai yra vieni metai). Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas jis laikomas trumpalaikiu. Ataskaitinis laikotarpis yra vieni metai. Priskiriant turtą ilgalaikio turto rūšims atsižvelgiama ir į jo kainą. Neviename norminiame akte nėra tiksliai pasakyta nuo kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu. Įmonė pati pasirenka sumą nuo kurios jų įmonėje turtas laikomas ilgalaikiu. Pagrindinis požymis išskiriant ilgalaikį turtą yra jo panaudojimas uždirbant pelną. Materialiai ilgalaikiu turtu įmonė gali garantuoti skolą bankui ar tiekėjams gražinimą. Ilgalaikis turtas skirstomas į pasyvųjį (nekilnojamąjį) ir aktyvųjį (kilnojamą) ilgalaikį turtą. Pasyvuojų turtu laikoma (žemė, gamtos ištekliai, pastatai). Tai turtas tiesiogiai nedalyvaujantis gaminant produkciją ar perparduodant prekes, bet sudarantis sąlygas šiai veiklai. Aktyvuoju turtu laikomos (mašinos, įrenginiai). Materialus ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloje ilgą tačiau ribotą laiko tarpą. Materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindus visada turi būti jo faktinė įsigijimo savikaina. Ši savikaina užfiksuojama apskaitoje vadinama ilgalaikio turto pradine verte.
Ilgalaikio turto netekimo apskaitaKai įmonės veikloje naudojamas materialiai ilgalaikis turtas jau nebereikalingas jį gali tą turtą perleisti kitiems (parduoti). Kai turtas yra visiškai nudėvėtas tai yra jo įsigijimo išlaidos perkeltos į sąnaudas turtas gali būti likviduotas ( nurašytas). Dažniausiai ilgalaikis turtas nurašomas tada kai turto nusidėvėjimo suma lygi įsigijimo savikainai.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitaĮmonės veikloje naudojamas turtas nusidėvi todėl finansinėje apskaitoje jį atspindėti pradinę vertę būtų neteisinga ilgalaikio turto nudėvėta suma kaupiama nusidėvėjimo sąskaitoje. Joje nudėvėtina suma kaupiama visą turto naudojimo laiką.
D 1210 K D 1217 K
Lik 70000 lik 10000
70000-10000=60000
Nusidėvėjimo skaičiavimo metodai1. metodas Tiesiog proporcingas (tiesinis) nusidėvėjimo metodas. Šiuo metodu skaičiuojant daroma prielaida, kad materialusis ilgalaikis turtas nudėvimas vienoda suma kiekvienais metais. Tarkime įmonė įsigijo 2001m už 50000 įrengimą kurį numato naudoti 5 metus taikant šį metodą nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal šią formulę N – metinė nusidėvėjimo suma V1 – ilgalaikio turto įsigijimo vertė N = V1 – V2 T V2 – ilgalaikio turto likvidacinė vertė T – naudojimo laikas metai Likutinė vertė būna 1 Litas50000-1 =9999,80 59999,80/12=833,32 Per mėnesį
2001m 50000 – 9999,80 = 40000,202002m 40000,20 – 9999,80 = 30000,402003m 30000,40 – 9999,80 = 20000,602004m 20000,60 – 9999,80 = 10000,802005m 10000,80 – 9999,80 = 1
2 metodas. Produkcijos metodas
N= V1 – V2 x P Pmax
N – nusidėvėjimo suma tenkanti pagamintai produkcijaiV1 – ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertėV2 – ilgalaikio materialaus turto likvidacinė vertėP – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos kiekisPmax – maksimalus ilgalaikio turto objektų pagamintos produkcijos kiekis
50000-1 =0,05Lt1000000
Metai Pagamintos produkcijos vnt Nusidėvėjimas vienam produkcijos vnt Nusidėvėjimo sąnaudos Nudėvėtina suma Likutinė vertė2001 142857 X 0,05 7142,85 7142,85 42857,452002 150000 X 0,05 7500 14642,85 35357,152003 200000 X 0,05 10000 24642,85 25357,152004 358400 X 0,05 17920 42562,85 7437,152005 148743 X 0,05 7436,15 49999 1 49999 49999 1
3 metodas. Pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai. Mažėjančios vertės. Taikant dvigubą mažėjančios vertės metodą nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objektų likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą.N = L x n =100%/T X 2 N – metinė nusidėvėjimo suma procentais L – ilgalaikio turto likutinė vertė100/5=20% x 2 = 40% n – nusidėvėjimo procentas T – naudojimo laikas metaisMetai Likutinė vertė metų pradžiai Nusidėvėjimo % Nusidėvėjimo sąnaudos Nudėvėtina turto suma Likutinė vertė metų pabaigoje2001 50000 40% 20000 20000 300002002 30000 40% 12000 32000 180002003 18000 40% 7200 39200 108002004 10800 40% 4320 43520 64802005 6480 – 6479 49999 1 49999 49999 1
4 metodas. Metų skaičiaus metodas. Šiuo metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo vertės. Tačiau pirmiausiai panaudojimo metais į produkcijos darbą (paslaugą) savikaina įskaitoma didžiausią nusidėvėjimo suma 2 – mažesnė negu pirmaisiais, o trečiaisiais ir dar vėlesniais metais tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo suma priklausomai nuo pasirinkto turto naudojimo laiko5+4+3+2+1=15
Metai Likę naudojimo metai Nusidėvėjimo skaičiavimas Nusidėvėjimo sąnaudos Nusidėvėjimo suma Likutinė vertė metų pabaigoje2001 5 49999×5/15 16666,33 16666,33 33333,672002 4 49999×4/15 13333,07 29999,40 20000,602003 3 49999×3/15 9999,80 39999,20 10000,802004 2 49999×2/15 6666,53 46665,73 3334,272005 1 49999×1/15 3333,27 49999 1 49999 49999 1Ilgalaikis nematerialus turtas Nematerialus turtas pripažįstamas jei jis nematerialiojo turto apibrėžimą ir šiuos pripažinimo kriterijus:1. įmonė tikisi ateityje iš turto gauti ekonominės naudos.2. turto įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės.3. įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti, apriboti teisę juo naudotis kitiems.Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, nematerialiojo turto naudingo ………………….laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas. Nematerialusis turtas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą teisinę amortizacijos skaičiavimo metodą.Nematerialiojo turto formulėN=(V1-V)/TN – metinė amortizacijos sumaV1 – nematerialiojo turto įsigijimo vertėV3 – nematerialiojo turto likvidacinė vertėT – naudingo tarnavimo laikas metaisNematerialiojo turto likvidacinė vertė yra 020000/3metų = 6666,67
2002m 20000-6666,67 = 13333,332003m 13333,33-6666,67 = 6666,662004m 6666,66-6666,66 = 0Prestižas apskaitoje fiksuojamas tik įmonės pardavimo – pirkimo momentu.
Ilgalaikio finansinio turto apskaitaTai turtas atspindintis tam tikras įmonės teises, bei privilegijas, kurios atsiranda jei dalyvaujant kitų įmonių veikloje šis turtas kaip ir kitas ilgalaikis turtas turi teikti įmonei ekonominės naudos arba suteikti atitinkamą teisių bei privilegijų ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Finansinis turtas atsiranda kai įsigyjame kitų įmonių vertybiniai popieriai
Finansinis turtas
Investicijos Paskolos
Įmonės anksčiausiaiAkcijos Obligacijos piniginės, mat. ilg turto, išleistos ir supirktos, Mat trumpalaikio turto, nuosavos akcijos Nemat turtoPaprastosiosPrivilegijuotos
Finansinis ilgalaikis turtas skirtingai negu materialus ilgalaikis ir nematerialus turtas per jo naudojimo laikotarpį nėra nudėvimas ar amortizuojamas. Išskirtinis ilgalaikio finansinio turto bruožas yra tas, kad šioje straipsnio grupėje atsispindi tik tas turtas kurį įmonė vienu ar kitu būdu įgyja iš dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių. Tai reiškia, kad viena įmone turi įsigijusių kitos įmonės nuosavybių, kitaip sakant tai įmonės bendrasavininkės.
Trumpalaikių skolų įmonės apskaitaTrumpalaikės skolos įmonei atvaizduojamos balanse turto dalies. Trumpalaikio turto skyriaus „Per vienerius metus gautiną sumą grupėje“. Ši grupė apima tokius straipsnius: pirkėjų įsiskolinimas, kitos gautos sumos. Pirkėjų skolas sudaro didžiausią per vienerius metus gautiną sumų dalį. Jos atsiranda tada kai įmonė prekes savo pirkėjams parduoda skolon. Kitos gautinos sumos – šį pogrupį sudaro 2 straipsniai: pareikalautas bet neįmokėtas kapitalas ir kitos skolos.
Pinigų apskaitaSąskaitų plane piniginiam turtui apskaityti skirtos sąskaitos Nr 271 sąskaitos bankuose 272 kasoje banke ir kasoje įmonė pinigus gali laikyti ne tik litais bet ir kuria nors kita valiuta, todėl šios sąskaitos turi tiek subsąskaitų. Kiek valiutų turi įmonė buhalterinė apskaita Lietuvoje vedama viena nacionaline valiuta, litais. Valiutų kursas lito atžvilgiu nuolat keičiasi, todėl būtina kiekvieną valiutą apskaityti atskiroje sąskaitoje. Kiekvienai įmonei svarbu žinoti kiek ji turi konkrečių valiutos kuria gali atsiskaityti su konkurentais. Šios sąskaitos yra turtinės todėl apskaitos objektų padidėjimas registruojamas debete, o sumažėjimas kredite. Bankas parengia specialų dokumentų išrašą iš įmonės sąskaitos banke kuriuo informuoja įmonė kiek pinigų įplaukia kiek išleista ir nurodo pinigų likutį sąskaitoje
Prekybinės ir kitos veiklos pajamų PripažinimasPajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarką reglamentuoja Lietuvos respublikos vyriausybės 1993m spalio 27 d. nutarimas Nr 804 dėl įmonių turinčių juridinio asmens teises, metines, finansines atskaitomybes. Pajamos uždirbtos pardavus materialias prekes (produkciją). Pripažįstamos prekių pardavimo dieną, nesvarbu kada už jas bus apmokėta. Pajamos uždirbtos suteikus paslaugas pripažįstamos iškart, kai tik paslaugos atliktos ir patvirtintos atitinkamais dokumentais, neatsižvelgiant į apmokėjimo už šias paslaugas momentą. Be prekybinės veiklos įmonės gali verstis ir su įmonės tipine veikla nesusijusia kita veikla, iš kurios taip pat uždirbamos pajamos. Finansinės veiklos pajamos priskiriamos palūkanoms už finansinėse institucijose laikomą turtą gautos baudos ir delspinigiai. Prie investicinės veiklos pajamų priskiriamos visos pajamos gaunamos iš įmonių investicijos kitose įmonėse. Pvz. dividendai už kitų įmonių akcijas. visos su įmonės tipine veikla nesusijusios pajamos gautos iš trečiųjų asmenų (kitų įmonių) priskiriamos prie kitos veiklos pajamų.
Prekybinės ir kitos veiklos sąnaudų PripažinimasSunaudotas turtas atsiradęs įsipareigojimai laikomi ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis tik tuomet jei jie buvo skirti to paties laikotarpio pajamoms uždirbti. Parduotų prekių savikaina tiesiogiai siejama su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu – jei priskiriamos visos išlaidos susijusios su parduotų per ataskaitinį laikotarpį prekių pirkimais. Į parduotų prekių savikainą įskaičiuojama jų pirkimo kaina, atsivežimo, draudimo išlaidos. Veiklos sąnaudomis priskiriamos visos įmonės veiklos išlaidos kurių neįmanoma aiškiai susieti su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu. Veiklos sąnaudos skirstomos į bendrąsias ir administracines, bei pardavimų sąnaudas. Bendrosios ir administracinės sąnaudos tai įmonių administracijos darbuotojų atlyginimai socialinio draudimo mokesčiai, pastato nuomos, remonto ar nusidėvėjimo sąnaudos „Pardavimo sąnaudoms priskiriamos įmonės patiriamos prekių reklamos su pardavimu susijusių papildomų pasaugų ( prekių įpakavimo, ar jų nugabenimo pirkėjui), prekybinių patalpų eksploatavimo ir nusidėvėjimo, bei kitos panašios sąnaudos. Finansinės veiklos sąnaudos priskiriamos kredito institucijoms mokamos palūkanos, delspinigiai, už atsiskaitimus ne laiku įmonės vertybinių popierių (akcijų, vekselių) išleidimo ir kitos panašios sąnaudos. Pelno mokesčio sąnaudoms priskiriamos mokėtinos arba jau sumokėtos pelno mokesčio suma kitos veiklos sąnaudoms laikomą visos su įmonės tipine veikla nesusijusios sąnaudos.
Atsargų apskaita (trumpalaikis turtas)Atsargos gali būti apskaitomos dvejopai:1. periodiškai apskaitomų atsargų būdas2. nuolat apskaitomų atsargų būdasI prekių likutis laikotarpio pradžioj 100Nupirkta prekių per laikotarpį 1000 II prekių likutis laikotarpio pradžioj 100Nupirkta prekių per laikotarpį 1000Prekių, kurių galima buvo parduoti per laikotarpį kiekis 1100Prekių likutis laikotarpio pabaigoje 120 Prekių, kurias galima buvo parduoti dėl laikotarpį kiekis 1100Per laikotarpį parduota prekių kiekis 980Per laikotarpio parduotų prekių kiekis 980 Prekių likutis laikotarpio pabaigoje 120
Atsargų kaupimo metodai1.Konkrečių kainų metodas – šis metodas taikomas apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius. Jis taikomas tada, kai konkrečios produkcijos vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmanoma nustatyti ir priskirti tų vienetų pirkimo ar pasigaminimo savikainą.2.Atsargų įvertinimo metodas – pagal paskesnių pirkimų kainas FIFO. Šis metodas taikomas tada kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad ankščiausiai pirktų prekių kainos priskiriamos pirmiausiai parduotų prekių savikainaiatsargų likutis IX 01 30vntx0,80=24Lt pirkta IX 03 120vntx0,90=108Lt pirkta IX18 150vntx1,10=165Lt
parduoti skirtos prekės 300vnt = 297Lt parduota prekių 30 vntx0,80 =24Lt 100vnt x0,90=90Lt
130vnt =114Lt liko prekių 20vnt x0,90=18Lt 150vntx1,10 =165Lt 170vnt 183Lt 297-183=144Lt savikaina3. Atsargų įvertinimo metodas – pagal pirmąją pirkimo kainą (LIFO) parduotų prekių savikainos priskiriamos vėliausia pirktų prekių kainos tai yra daroma prielaida, kad vėliausiai pirktos prekės parduodamos pirmiausiai, o anksčiausiai pirktų prekių kaina priskiriama atsargų likučio savikainai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
atsargų liko IX 03 30vnt x0,80Lt =24Ltpirkta IX 03 120vntx0,90Lt=108Ltpirkta IX 18 150vntx1,10Lt=165Lt 300vnt 297Lt
parduota prekių 130×1,10Lt=143Ltlik IX 30d 30vnt x0,80Lt=24Lt297-154=143Lt savikaina 120vntx0,90Lt=108Lt 20vntx1,10Lt=22Lt 170vnt 154Lt4.Vidinės kainos (svertinio vidurkio) metodas. taikant šį metodą mėnesio pabaigos likutis įvertinamas vidutine to laikotarpio atsargų kaina, kuri nustatoma visų mėnesio pirkimų ir pradinio likučio kainų sumą padalinus iš pirktų ir buvusių laikotarpio pradžioje atsargų vienetų skaičiaus, vidutinė prekių atsargų vieneto kaina lygi 297Lt/300=0,99Ltprekių likučio vertė mėnesio pabaigoje 170vntx0,99=168,30Ltparduota 130vntx0,99=128,70Ltvidutinės kainos metodas geras tuo, kad šiuo būdu lengva vesti apskaitą, nereikia stebėti kokiu nuoseklumą pirktos atsargos. tačiau vidutinės kainos metodas yra ir netiksliausias, nes išvedant rezultatus neįmanoma įvertinti pardavimo rezultatyvumo.
Pirkimų ir pardavimų apskaitaFinansinėje apskaitoje prekėmis laikoma visatai ką pardavusi įmonė uždirba pajamų (tai yra ne tik iš kitų įmonių nupirktos perparduoti skirtos prekės bet taip pat klijantams suteiktos paslaugos įmonėje pagaminta produkcija)Prekės: parduoti skirta produkcija; paslaugos, perparduoti skirtos prekėsPirkimai: bendraisiais pirkimais vadinama suma kurią pirkėjas turėtų sumokėti pardavėjui tuo atveju kai pirkėjas pasinaudoja pardavėjo jam nukainuoja ar gražina prekes pardavėjui pirkimų apimtis sumažėja, o pati pirkimų suma vadinama grynaisiais pirkimais.Bendrieji pirkimai-Pirkimo diskontai-Prekių gražinimas -Prekių nukainojimas=Grynieji pirkimai
Visos prekės pirktos per ataskaitinį laikotarpį vadinamas perparduoti skirtomis prekėmis. perparduoti skirtos prekės visada išreiškiamos tokia lygybe
Perparduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pradžioj + Grynieji pirkimai per ataskaitinį laikotarpį =Perparduoti skirtos prekės
Pardavus prekes arba suteikus paslaugas gaunami pinigai. jeigu pirkėjui nesuteikiamas diskontas arba jis juo nepasinaudoja, taip pat jeigu prekės nenukainuojamos ir negražinamos, pirkėjo sumokėta suma yra laikoma bendrųjų pardavimų pajamomis arba bendraisiais pardavimais. Grynieji pardavimai apskaičiuojami kaip ir pirkimai ir bendrųjų pardavimų, atėmus pardavimo diskontus, prekių nukainojimus ir gražinimus.Bendrieji pardavimai-Pardavimo diskantai -Prekių gražinimas-Prekių nukainojimas = Grynieji pardavimai
Palyginus per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas grynasis pardavimo pajamas su parduotų prekių savikaina, apskaičiuojamas bendras pelno rodiklis
Grynieji pardavimai -Parduotų prekių savikaina = Bendras pelnasParduotų prekių savikaina sudaro didžiąją sąnaudų dalį. tačiau įmonės turi ir kitų išlaidų (prekybinių patalpų nusidėvėjimas, nuomos sąnaudos ir t.t.) Šios išlaidos vadinamos įmonės veiklos sąnaudomis. Iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas apskaičiuojamas grynojo pelno rodiklis
Bendras pelnas -Veiklos ir pelno mokesčio sąnaudos = Grynasis pelnas
Kad prekes geriau pirktų pardavėjas gali tiekti jas pirkėjams, nereikalaudamas sumokėti tuoj pat arba suteikti pirkėjams įvairių lengvatų. Dažnai pasitaikantys pardavimo būdai: konsignacija, parciliavimas išsimokėtinai, pardavimui taikant prekybines nuolaidas, natūriniais mainais Konsignacija – tai prekių pardavimo būdas kai pardavėjas konsignantas perduoda tarpininkui ar savo agentui prekes kad šis jas parduotu tretiesiems asmenims.Pardavimo pajamos pripažįstamos – tiktos prekių dalies kuria konsignatorius perdavė tretiesiems asmenims, o šie jam sumokėjo už prekes.
Pardavimas išsimokėtinai reiškia – kad pirkėjas gavęs prekes turi sumokėti už jas pardavėjui, nevisą sumą iš karto, bet dalimis, per tam tikrą laikotarpį pardavimo išsimokėtinai sutartyse nurodomas išsimokėjimo terminas, eilinių įmokų sumos, jų sumokėjimo tvarka, ir įrašomos palūkanų procentu. prekių pardavimo išsimokėtinais atvejais pajamos pripažįstamos išsiuntus prekes. Mainų arba Bartiniu atveju pardavėjas ir pirkėjas pasikeičia natūriniais daiktais. pardavimo vertė mainų atveju nustatoma šalių susitarimu ir užfiksuojama pirkimo, pardavimo sutartyse, o mainų, prekių skirtumas kompensuojamas pinigais.Parduotų prekių savikainos rodiklio apskaičiavimasParduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pradžiai + Grynieji pirkimai = Parduoti skirtos prekės -Parduoti skirtų prekių likutis laikotarpio pabaigoje = Parduotų prekių savikaina
Parduotų prekių savikaina tiesiogiai siejama su ataskaitinio laikotarpio pagrindinės veiklos pajamų uždirbimu, jei priskiriamos visos išlaidos susijusios su perduotų per ataskaitinį laikotarpį prekių pirkimais. į parduotų prekių savikainą įskaičiuojamų pirkimų kaina atsivežimo, draudimo išlaidos
Darbo apmokėjimo sistemos1. Vienetinė – nustatoma pagal pagaminamos produkcijos kiekį2. Laikinė – nustatoma pagal atidirbtą laiką.
Vienetinio darbo užmokesčio sistemos rūšys:1. Tiesioginis darbo užmokestis – darbuotojo darbo užmokestis yra tiesiogiai proporcingas jo išdirbiui tai yra pagamintai produkcijai arba atliktoms paslaugoms. norint apskaičiuoti visą darbo užmokestį vieneto įkainį reikia padauginti iš atliktų vienetų skaičiaus.2. Netiesioginis darbo užmokestis – taikomas pagalbiniams(aptarnaujantiems) darbuotojams tokia vienetinio darbo užmokesčio sistema rekomenduojama mokėti derintojų, remontininkų ir kitų šios kategorijos darbininkų vienetininkų darbą.3. Progresinis darbo užmokestis – darbininkui apmokamą už įvykdytas nustatytas normas mokama pagal įprastus vienetinius įkainius o viršijus normas pagal padidintus įkainius.4. Regresinis darbo užmokestis – kuo labiau viršijus darbo normas tuo lėčiau kyla darbo užmokestis. Jis dar vadinamas “papildomų pajamų“ pasidalijimo sistema, tai yra darbuotojas dalijasi su darbdavio pajamas gautas padidėjus darbo našumui. Ne dėl darbuotojo nuopelnų, o todėl, kad darbdavys sudarė sąlygas darbuotojui našiai dirbti.5. Akordinis darbo užmokestis – taikant šią sistemą būtina tiksliai apskaičiuoti vienetinį įkainį ne už kiekvieną gamybinę operaciją atskirai, o už visų darbų kompleksą, tai yra akordinę užduotį. ši sistema taikoma darbams kurių ilgas gamybos ciklas (statybos, įvairių įrenginių, remonto ir derinimo darbams).
Laikinė darbo užmokesčio sistema – taikant šią sistemą darbuotojams mokama uždirbtą laiką: Darbuotojams pagal tarifinius atlygius; specialistams ir darbuotojams pagal nustatytas algas. Taikant šią sistemą atlyginimas nesiejamas su pagamintos produkcijos kiekiu. Bet apskaičiuojamas valandinį tarifą atlygį dauginame iš dirbtų valandų skaičiaus.
Laikinė darbo užmokesčio rūšys:1. Paprastasis laikinis – darbuotojams mokama už dirbtą laiką pagal tarifinius atlygius.2. Kai yra privaloma normuotas uždarbis – darbuotojui sumokama už nustatytą dirbtą laiką, tačiau jis privalo įvykdyti nustatytą formuotą užduotį. jei užduotis neįvykdoma ją leidžiama baigti po darbo valandą ar per pietų pertrauką.3. Asmeninis priedų valandinis tarifinis atlygis susideda iš dviejų dalių. Viena pagrindinė kita papildoma kuri priklauso nuo darbuotojo asmeninių savybių, darbo užduočių vykdimo sąlygų, adaptacijos kolektyve ir prie esamų darbo sąlygų.4. Kelių atlygiu – jų taikant nustatomi keli atlyginimų dydžiai. jie darbininkams taikomi atsižvelgiant į tai ar jie įvykdo normuotas užduotis. Pvz. darbininkams kurie viršija darbo normas, nustatomas 20% didesnis atlyginimas, o tiems kurie darbo normų neįvykdo nustatomi 15 – 20% mažesni valandiniai tarifiniai atlygiai.
Apmokėjimas už atostogasIšleisdamas darbuotoją kasmetinių atostogų darbdavys privalo apmokėti už atostogų laiką. arba užmokestis už kasmetines atostogas mokamas nevėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms. Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir atkurti darbingumą, todėl ir svarbu darbuotojui išmokėti vidutinį darbo užmokestį dar neprasidėjus atostogoms. atostogos suteikiamos kiekvienais darbo metais nustatytu laiku į atostogų laiką neįskaičiuojama ir atostogos pratesiamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas. Darbuotojas kasmetinių atostogų metu įgyją teisę į tikslines atostogas. darbuotojas dalyvauja likviduojant stikinių nelaimių ar avarijų pasekmės. Įstatymai numato teisę šalių susitarimu kasmetines atostogas skaityti dalimis. viena iš kurių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
Vidutinis darbo užmokestisĮ vidutinį darbo užmokestį įskaitomos visos darbo apmokėjimo rūšys. nuo kurių, pagal galiojančią tvarką priskaitomi valstybinio socialinio draudimo įnašai. Vidutinis darbo užmokestis taikomas skaičiuojant išeitines pašalpas, atostoginius, atostogų kompensacijas.
Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: Užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką apskaičiuotas pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas. Padidintas apmokėjimas už darbą labai kenksmingomis bei pavojingomis sąlygomis, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandžius, darbą nakties metu, taip pat priedai ir priemokos.
Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma:1. Apmokėjimas už laiką kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas). 2. Išeitinė pašalpa bei kompensacija atleidžiant iš darbo.3. Atlyginimas už žalą padarytą darbuotojams dėl jų suluošinimo ar kitokie sveikatos sužalojimu susijusiu su jų darbu.4. Kompensacija susijusi su persikėlimu, turto pervežimu, patalpų nuomojimu, darbuotojo perkėlimu dirbti kitoje vietoje.5. Dienpinigiai ir kitos išmokos susijusios su komandiruotės išlaidomisapskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo grafiką šis mėnuo įskaičiuojamas į įskaičiuotiną laikotarpį.
Apmokėjimas už viršvalandžius ir naktinį darbą:Už viršvalandinį darbą mokama nemažiau kaip 1,5 darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio( mėnesinės algos). Už darbą švenčių dieną apmokamas nemažiau kai dvigubai valandinių ar dieninių atlygiu.
Finansinė atskaitomybėFinansinės atskaitomybės tikslas patenkinti informacijos vartotojų poreikius, gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, bei pinigų srautus, finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:1. Turtas 2. Nuosavas kapitalas3. Įsipareigojimai4. Pajamos ir sąnaudos5. Pinigų srautai.
Finansinės atskaitomybės sudėtis: Pilna ir trumpa. Pilną atskaitomybę sudaro1. Balansas2. Pelno (nuostolių) ataskaita3. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita4. Pinigų srautų ataskaita5. Aiškinamasis raštasTrumpą atskaitomybę sudaro1. Balansas2. Pelno (nuostolių) ataskaita3. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita4. Aiškinamasis raštasTrumpas ataskaitas gali sudaryti įmonės kurių nemažiau kaip du rodikliai. Finansinės atskaitomybės sudarymo dieną dvejus metus iš eilės, neviršijus šių dydžių:1. Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus 7milijonus litų.2. Balanse nurodyto turto vertė 5 milijonai litų.3. Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus 10 žmonių.
Pagrindinės finansinės atskaitomybės reikalavimai1. Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija turi būti tarpusavyje susieta2. Finansinė atskaitomybė turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, bei pinigų srautus.3. Duomenys metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtu priimti tinkamus sprendimus.4. Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. draudžiami turto prašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iš kraipymai.
BalansasTai finansinė ataskaita kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (gruodžio31). Balansuose turtas ir įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikis turtas skirstomas į nematerialųjį materialųjį ir finansinį turtą Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus, prekybos partneriais, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:A. Ilgalaikis turtasI. Nematerialusis turtasII. Materialus turtasIII. Finansines turtasB. Trumpalaikis turtasI. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys.II. Per vienerius metus gautinos sumosIII. Kitas trumpalaikis turtasIV. Pinigai ir pinigų ekrivaliutaiC. Nuosavas kapitalasI. KapitalasII. Perkainojimo rezervasIII. RezervaiIV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)D. Dotacijos, subsidijosE. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimaiI. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
Pelno nuostolių ataskaitosPelno nuostolio ataskaitoje informacija pateikiama apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:I. Pardavimo pajamosII. Pardavimo savikainaIII. Bendrasis pelnas (nuostoliai)IV. Veiklos sąnaudosV. Finansinės veiklos pelnas (nuostoliai)VI. Kita veiklaVII. Finansinė ir investicinė veiklaVIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai)IX. Pagautė (gautas pelnas)X. NetekimaiXI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimąXII. Pelno mokestisXIII. Grynasis pelnas( nuostoliai)
Pinigų srautų ataskaitaAtaskaitinio laikotarpio pinigų srautai ataskaitoje turi būti grupuojami pagal pagrindinę investicinę ir finansinę veiklą
Pagrindinės veiklos pinigų įplaukų Pvz.1. Pinigų įplaukos pardavus prekes ir suteiktas paslaugas2. Įplaukos gautos pirkėjams iš anksto sumokėjus už prekes3. Pinigų įplaukos gautos susigražinus prekybines skolas4. Pardavus perparduoti skirtą ilgalaikį turtą5. Gauti iš kitų įmonių dividendaiPagrindinės veiklos pinigų išmokų Pvz.1. Pinigų išmokos žaliavų prekių ir paslaugų tiekėjams2. Pinigų išmokos įmonės darbuotojams3. Sumokėti mokesčiai4. Sumokėtos palūkanos5. Sumokėti dividendai
Investicinės veiklos pinigų įplaukų Pvz.1. Pinigų įplaukos perleidžiant ilgalaikį turtą2. Pinigų įplaukos susigražinant paskolas iš trečiųjų asmenų3. Gautos palūkanos už suteiktas paskolas4. Gautos palūkanos už finansinėse įstaigose laikomus pinigus
Investicinės veiklos pinigų išmokų Pvz.1. Pinigų išmokos įsigyjant ilgalaikį turtą2. Pinigų išmokos skolinant pinigus tretiesiems asmenims3. Pinigų išmokos įsigyjant vertybinius popierius
Finansinės veiklos pinigų įplaukų Pvz.1. Pinigų įplaukos išleidžiant visų rūšių akcijas2. Pinigų įplaukos išleidžiant vekselius, obligacijas ir kitus vertybinius popierius
Finansinės veiklos pinigų išmokų Pvz.1. Sumokėti dividendai2. Paskolų gražinimas3. Sumokėtos palūkanos už paskolą
Aiškinamasis raštas – yra privaloma sudedamoji finansinės atskaitomybės dalis. Aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija apie finansinę atskaitomybę. aiškinamajame rašte turi būti pateikti bendrieji duomenys apie įmonę.1. Įmonės įregistravimo data2. Įmonės filialų ir atstovybės skaičius, pavadinimai ir buveinės3. Trumpas įmonės veiklos apibūdinimas4. Įstatinio kapitalo pakitimai5. Vidutinis įmonės sąraše esančių darbuotojų skaičiai per ataskaitinius ir praėjusius finansinius metus.
Kasos darbo organizavimas. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės reglamentuoja visų individualių įmonių, ūkinių bendrijų, akcijų, žemės ūkio, valstybinės ir savivaldybių įmonių viešūjų įstaigų, visuomeninių organizacijų. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo bei įforminimo tvarka.
Pinigų turėjimas ir išmokėjimas kasos dokumentų įforminimas. Pinigai į kasą priimami pagal KPO ( kasos pajamų orderį), kurį pasirašo finansininkas, priėmus pinigus ir kasininkas. Pinigai iš kasos išmokami, pagal KIO (kasos išlaidų orderį). Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitą ir kitus dokumentus). Išrašęs KIO kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas. Jeigu pinigai išmokami pagal KIO asmuo kuris nėra tos įmonės darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas priimdamas pinigus pasirašo KIO. Kuriame įrašoma gautoji suma: Litai – žodžiais o sentai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį – suma žodžiais nenurodoma. Išmokėti pinigus iš kasos asmenims, kurie nėra įmonės darbuotojai leidžiama tik pagal kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus KIO. Kasininkas išmoka pinigus tik KIO nenurodytam asmeniui. Jeigu pinigai išmokami pagal įgaliojimą orderio tekste nenurodoma (po faktūra pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotojo asmens vardo, pavardės, asmens kodo, paso numerio, gyvenamosios vietos. Mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas (neilgiau kaip 5darbo dienos) tvirtinami įmonės vadovo ir finansininko parašais. Kasininkas neišmokėjo pinigų per mokėjimo žiniaraštyje įmonės vadovo ir finansininko nurodyto laikotarpio privalo prie negavusių pinigų asmenų parašų įrašyti žodį deponuota. Sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį. KPO bei KIO ir pinigų priėmimų kvitai pildomi tiksliai ir aiškiai. Juose negali būti jokių trynimų, braukimų, taisymų, net ir patvirtintų. KPO ir KIO nurodomi dokumentai kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Draudžiama duoti KPO ir KIO blankus mokantiems arba pasiimantiems pinigus asmenims taip pat kitiems asmenims. Pinigai priimami arba išmokami tik KPO arba KIO išrašymo dieną
Kasos knyga ir pinigų laikymas Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu turi būti išsaugoti visi butinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis, KPO ir KIO numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma, pagal kiekvieną orderį bendrai gautų ir bendrai išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje, darbo dienos pabaigoje kasininko ir finansininko parašai. įmonė pildo kasos knygą (knygas) kurių lapai turi būti sunumeruoti perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas nurodantis kasos knygos lapų skaičius tvirtinamas įmonės vadovo ir finansininko parašais. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais. antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir finansininko parašais. Operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose Įmonės finansininkas privalo kontroliuoti kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi. Jeigu KIO arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti. Pinigai neįforminti kasos pajamų orderiams laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kitose įmonėse įskaitomi į jų pajamas. Draudžiama laikyti kasoje kai įmonėje nepriklausančius pinigus. Kasininkas pastebėjas jog kasa apiplėšta, privalo tuoj pat informuoti įmonės vadovą. Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius kurios įmonės gali patirti tiek dėl sąmojingų jo veiksnių, tiek dėl netinkamų arba nesąžiningų pareigų vykdymo. Įmonės vadovas priimdamas kasininką į darbą privalo pasirašytinai supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškas materialinės atsakomybės sutartį. kasininkas negali patikėti jam parengto darbo kitam asmeniui nors jie būtų tos pačios įmonės darbuotojas. Jeigu įmonėje nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedamos kitiems įmonės darbuotojams. Įmonėse kuriose neprivaloma buhalterinės apskaitos tarnyba ir nėra kasininko pareigybės. Kiekvieną KPO ir KIO kiekvienoje vietoje pasirašo šių įmonių vadovai
Gamybos išlaidų skirstymas Gamybos išlaidos skirstomos į pagrindines išlaidas ir pridėtines išlaidas. Pagrindinės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su produkcijos gamybos technologija ( žaliavų ir medžiagų verte, darbo užmokestis, apskaičiuotas gamybos darbingumas. Nuo darbo užmokesčio sumos priskaičiuotas socialinio draudimo įmokos, gamybos įrenginių nusidėvėjimas, elektros energija, kuras, remonto išlaidos ir panašai). Pridėtinės išlaidos susijusios su gamybos valdymu ir aptarnavimu įmonėje. chehuose ir tarnybose tai įrenginių eksploatavimo ir priežiūros išlaidos, įrenginių ir pastatų nusidėvėjimo administracijos valdimo išlaidos ir kita. Atsižvelgiant į daromą įtaką produkcijos savikaina išlaidos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines. Tiesioginės gamybos išlaidos – medžiagos, žaliavos, komplektavimo gaminiai, tiesioginio darbo užmokesčio socialinio draudimo išlaidos ir kt.Netiesioginės gamybos skirstomosios išlaidos – yra tos, kurių neįmanoma tiesiogiai priskirti konkrečiai produkcijai. Tokioms išlaidoms priklauso pagalbinių medžiagų sunaudojimas, darbuotojų tiesiogiai nedalyvaujančių gaminant produkciją darbo užmokestis, socialinis draudimas, elektros energija remonto išlaidos ir kt.Pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarkoje nurodyta kad pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikaina sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos kurios sąnaudomis pripažįstamos tik padarius produkciją.Gamybos išlaidos apskaičiuojamos:Sunaudotų žaliavų vertė+ Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos+ Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos= Gamybos išlaidos
Sąnaudomis laikoma tik ta išlaidų dalis kuri būna sunaudota įmonės per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti, pajamoms uždirbti Jei produkcija jau pagaminta, bet dar neparduota gamybos išlaidos patirtos gaminant produkciją laikomos turtu, uždirbsiančias pajamas ateityje ir apskaitomos pagamintos produkcijos sąskaitoje. jei produkcija nėra galutinai pagaminta, šios produkcijos išlaidos laikomos turtu ir apskaitomos nebaigtos gamybos sąskaitoje. Visos padarytos per ataskaitinį laikotarpį gamybos išlaidos sudaro pagamintos produkcijos savikainąNebaigtos gamybos likutis laikotarpio pradžioje+ Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos+ Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos= Pagamintos per laikotarpį produkcijos savikaina
Parduotos produkcijos savikaina skaičiuojama taip:Gatavos produkcijos likutis laikotarpio pradžioj+ Pagamintos produkcijos savikaina– Gatavos produkcijos savikaina= Parduotos produkcijos savikaina
Parduodant gaminius savikaina rašoma:D 6000 K2013Grynas pelnas (nuostolis) skaičiuojamas taip:Pardavimo pajamos– Pardavimo savikaina= Bendrasis pelnas (nuostolis)– Veiklos sąnaudos= Grynasis pelnas (nuostolis)
Produktų savikainos kalkuliavimo esmėProduktų savikainos apskaičiavimas vadinamas produktų savikainos kalkuliavimas (išlaidų skaičiavimas) Yra du savikainos kalkuliavimo metodai. Užsakiminis ir procesinis. įmonėse kur gaminama pagal vienetinius užsakymus arba nedidelėmis serijomis taikomas užsakiminis produkcijos kalkuliavimo metodas. Tose įmonėse kurios dirba konvejerio arba nepertraukiamos gamybos būna taikomas procesinis savikainos kalkuliavimo metodas. Gaminių savikaina kalkuliuojant užsakiminius metodus visos išlaidos priskiriamos konkrečių užsakymų savikainai (jos kaupiamos kiekvienais užsakymais atskirai) Neatsižvelgiant į tai kurį ataskaitinį laikotarpį išlaidos padarytos. Taikant procesinį savikainos kalkuliavimo metodą visos įmonės padarytos gamybinės išlaidos priskiriamos visiems per ataskaitinį laikotarpį konkrečiame gamybos procese pagamintiems savikainoms o produkcijos vieneto savikaina bendra tokių išlaidų suma dalyvaujant iš pagamintos per tą laikotarpį produkcijos kiekio. Skaičiuojant savikainą už sakininės savikainos kalkuliavimo metodu Visos išlaidos (žaliavos, darbo užmokestis, pardavimo išlaidos) priskiriamos ir kaupiamosios atskirai kiekvienam užsakymui.
Gaminio vidutinė Bendra užsakimo savikaina LT savikaina Užsakymą sudarančių gaminių kiekis Vnt.
skaičiuojant savikainą, procesinis savikainos kalkuliavimo metodu visos išlaidos priskiriamos produkcijai pagamintai pertam tikrą laikotarpį (Pvz. per mėnesį)
Produkto vieneto Ataskaitinio laikotarpio išlaidos LtVidutinė kaina Per ataskaitinį laikotarpį pagamintų produktų kiekis Vnt.
Įmonės kapitalo sudėtisNuosavas kapitalas:1. Įstatinis kapitalas2. Akcijų priedai (nominaliosios vertės pervežimas)3. Rezervai3.1. Perkainojimo rezervai3.2. Privalomasis rezervas3.3. Kiti rezervai4. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)5. Dotacijos ir subsidijos6. AtidėjimaiSkolintas kapitalas:1. Paimti kreditai2. Kitaip paskirstytas kapitalasĮstatyminis kapitalas pirmiausia formuojamas įmonės veiklos pradžioje jį steigiant, kai įnešamas turtas reikalingas įmonei veikliai pradėti o turtas į nešėjas tampa turo savininku arba bendrasavininku. akcinių bendrovių savininkų (akcininkų) nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio priklausomybė akcininkams patvirtina specialius nuosavybės vertybiniai popieriai akcijos. Tuo pažymima kad akcijos turėtojai suteikiamos tam tikros turtinės ir neturinės teisės įmonėje. kurios bendrasavininkės ir yra kiekvienas akcininkas. Įstatyminis kapitalas reiškia, kad toks kapitalo dydis (pasirašyti akciją, nominalių verčių suma užfiksuota bendrovės įstatuose, kurie turi būti registruojami atitinkamuose valdžios institucijos. Akcijos parduodamos ar perleidžiamos ne už nominaliąją vertę, bet už įsivyravusią kainą. šiuos vertybinės nuosavybės popierius, perleidžia iš vieno savininko kitam, atsiranda akcijų priedai –akcijų nominaliosios vertės perviršijimas Rezervus sudaro ir tvirtina įmonių savininkai konkretiems tikslamsAkcijų rūšys1. Pagal formą (materialiosios, nematerialiosios)2. Pagal disponavimo būdą (vardinės, pareikštinės)3. Pagal suteikiamas teisesa) Paprastosiosb) Priveligijuotosiosc) Specialiosiosd) Įvairių klasiųe) Įmonės darbuotojų4. Pagal statusąa) Neišleistosb) Išleistosc) Supirktosd) Savo įmonės akcijose) Pagal apmokėjimą (apmokėtos, neapmokėtos)
Materialiųjų akcijų išraiška yra specialūs šių vertybinių nuosavybės popierių lakštai. Nematerialiosios akcijos registruojamos įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Uždarujų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios ir nematerialios, o atvirtųjų akcijų bendrovė tik nematerialiosios. Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos: į vardines ir pareikštines. UAB akcijos būna tik vardinės. Vardinės akcijos rasti nurodoma kokios UAB išleista akcija, taip pat jos rūšys, nominali vertė ir asmens kuriam priklauso ši akcija, vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas. Jeigu akcijos savininkas yra juridinis asmuo (įmonė) nurodomi juridinio asmens pavadinimas, kodas, adresas, pareikštinių akcijų savininkai šiuose vertybinių nuosavybės popierių lakštuose neidentifikuojami. Paprastosios akcijos suteikia jų savininkui balso teisę įmonėje: kiekviena akcija po vieną balsą. Priveligijuotosios akcijos jų savininkui nesuteikią balso teisės, visuotiniame akcininkų susitikime. Specialiosios akcijos priklauso valstybinei arba savivaldybinėms, kaip tik dėl to bendrovės kartais išleidžia skirtingų klasių akcijų, kurių savininkams gali būti suteikta įvairių teisių bei privilegijų. Kartais norėdamos labiau suinteresuoti įmonės darbuotojus bendrais verslo tikslais akcinės bendrovės išleidžia darbuotojų akcijų, kurių iki sutarto laiko negalima perleisti ne įmonės darbuotojams. Pagal akcijų apmokėjimą visos akcijos už kurias, akcijų pasirašymo sutartyje įsipareigojimą sumokėti(todėl šios akcijos dar vadinamos pasirašytinomis). Skirstomos į apmokėtas ir neapmokėtas akcijas. pastarosios dar skirstomos į pareikalautos ir nepareikalautos apmokėti. Naujų akcijų išleidimas didinant akcijų kapitalą vadinamas akcijų emisija, o akcijas išleidžia į įmonę emitentų sąskaitų plane išskirtos dvi subsąskaitos. 3010 – paprastosios akcijos; 3011 – priveligijuotosios akcijos. Pvz. Asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už 8500Lt (akcijų kaina lygi jų nominaliajai vertei po 100Lt už akciją). D 3010 K D 271 K Lik 500000 10000
8500 8500
Lik 508500 Lik 18500
Pvz. Gali būti sutarta, kad pasirašant akcijas reikia įnešti 30% arba 70% visos pasirašytos sumos, o likusią dalį leidžiamą įmokėti vėliau, tarkime akcininkai įsipareigojo pirkti 160 paprastųjų akcijų po 100Lt už kiekvieną, iš viso 16000Lt tą pačią dieną įnešė į įmonės kasa 12200Lt dar 3800Lt akcininkai įsipareigojo sumokėti per 10dienų
D 3010 K D 272 KLik 508500 Lik 5000 16000 12200D 302 K Nepareikalautas įmokėti kapitalas
3800
Lik 3800
Rezervų apskaitaRezervai tai sudedamoji savininkų nuosavybės dalis apribojanti tam tikrą pelno dalį kuri neišsidalijama iš nepaliekama naudoti įmonės administracijos nuožiūra, bet kurį tam tikrą rezervą suformavę savininkai nurodo panaudoti pagal to rezervo paskirtį. visi rezervai grupuojami į nepaskirstytuosius ir paskirstytuosius. Nepaskirstyti rezervai sudaromi įstatymų ir bendrovių įstatų nustatyta tvarka, visuotiniu akcininkų susirinkimų nutarimu nemažiau kaip dviem trečdaliais balsų. paskirstytinai rezervai sudaromi naudojant bendrovės įstatuose nustatyta tvarka visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu kuris priimamas balsų dauguma. apskaitoje rezervai skirstomi į dvi sąskaitas Nr331 nepaskirstytasis rezervas ir Nr332 – paskirstytasis rezervas. Nepaskirstytuose rezervuose Pvz. gali būti pastatų statybos rezervas. Paskirstytasis rezervas reiškia, kad jį panaudojus sumažėja ir įmonėje esantis turtas. Kadangi jis išimamas ir sunaudojamas rezerve nustatytiems tikslams. Pvz. gali būti, pajamos ar kitokių dovanojimų rezervas
Įmonės skolų ir įsipareigojimų apskaitaKiekvienai įmonei svarbu laiku atsiskaityti su kreditoriais, įvykdyti kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, su kuriais įmonę sieja įsipareigojimai sumokėti šiems asmenims tam tikrą pinigų sumą arba atlikti tam tikrus darbus ar patiekti prekes. Susidarius ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms, kredituojamos atitinkamos s-tų plano grupių Nr. 40,41 9ilgalaikės finansinės skolos, ilgalaikės prekybos skolos) ir debetuojamos atitinkamos turto sąskaitos.
PaskolosĮmonėms bankai trumpalaikes (iki metų) ir ilgalaikes (iki3metų) paskolas. Įmonės dažniausiai susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi, todėl bankai joms siūlo palankesnes kreditavimo formas, viena iš kurių – kreditinė linija.Kreditinė linija (kredito limitas) suteikiama įmonėms apyvartiniam kapitalui finansuoti. Kreditinė linija suteikiama įmonėms iki 1metų nors vėliau gali būti pratęsta. Kreditinė linija, kaip ir paskola, yra įforminama sutartimi, pagal kurią bankas įsipareigoja kredito gavėjui teikti kreditus iki tam tikros sumos. Kredito limitas yra suteikiamas, įvertinus kliento finansinę būklę ir įkeitus bankui turtą. Tokiu būdu klientas gali naudotis tik ta pinigų suma, kuri jam reikalinga tuo momentu. jei su klientu atsiskaito debitoriais, o prekes ar medžiagas jis pirks tik po kelių savaičių, tuomet šiuo metu laisvas lėšas klientas gali gražinti į banką ir jam nereikės už jas mokėti palūkanų. Klientas palūkanas bankui moka tik už faktiškai panaudotas lėšas ir už faktišką naudojimosi jomis laikotarpį. Overdraftas – tai pinigų suma, viršijanti atsiskaitomosios sąskaitos likutį. Overdrafto atveju pavedimus apmoka bankas iš kliento atsiskaitomosios sąskaitos, net jeigu joje trūkstą lėšų.
Investicijos esmė ir reglamentavimo rūšysInventorizacija – tai būdas faktiniais turto likučiais, natūra nustatyti ir palyginti. šie apskaitos rodikliai lyginant duomenis, siekiama atskleisti turto trūkumą arba perteklių.Inventorizacija privaloma šiais atvejais:1. Prieš metinei atskaitomybės sudarymui2. Keičiantis materialiai atsakingam asmeniui3. Po vagysčių, apiplėšimų, piktybinių kenkimų.4. Perkainuojant kai kurias materialiųjų vertybių grupes5. Po stichinės nelaimės, gaistro, audros6. Bankrutuojant įmonei7. Darant auditą, teismo tardimo institucijų reikalavimo.]8. Keičiantis nuosavybės formai
Pagrindinis norminis dokumentas reglamentuojantis inventorizacijos atlikimo tvarką yra Lietuvos vyriausybės 1999 Beiželio3dienos nutarimu 719Investicijos tvarka privaloma šioms įmonėms1. Akcinėms bendrovėms2. Uždarosioms akcinėms bendrovėms3. Kooperatinėms bendrovėms4. Žemės ūkio bendrovėms5. Investicinėms bendrovėms6. Valstybės įmonėms7. Savivaldybių įmonėms8. Viešosioms įstaigoms9. visuomeninėms organizacijoms10. Biudžetinėms įstaigoms
Tvarkos reikalavimai rekomenduojami:1. Individualiosioms personalinėms įstaigoms2. Tikrosioms ūkinėms bendrijoms3. Komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms4. Biudžetų(kontoroms).
Investicijos tvarkos nuostatose yra toks apibrėžimas: Investicija – tai įmonės ilgalaikio turto žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, bei kitų atsargų, skolų ir jų vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas. Bei faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis. Yra išskiriamos keturios inventorizacijos grupės:1. Pagal priežastį2. Pagal apimtį3. Pagal pobūdį4. Pagal inventorizuojamus objektus.Pagal priežastį – inventorizacija gali būti planinė, priežastinė ir netikėta neplaninė Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto sudarytą planą prieš parengiant metinę finansinę atskaitomybę. Ji gali būti metinė ir periodinė. Metinės inventorizacijos metu patikrinamas visas įmonės turtas ir nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Periodinės inventorizacijos metu atliekama brangaus turto buitinės paskirties prekių ir kitų patikrinimas.Priežastinė inventorizacija atliekama tokiais atvejais:1. Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims.2. Likviduojant arba reorganizuojant įmonę3. Po įsilaužimų, stichinių nelaimių4. Perduodant turtą nuomininkui5. Nusprendus turtą perkainuotiNetikėtos inventorizacijos atliekamos kontrolės tikslais gavus signalus apie turto grobstymą, norint įsitikinti ar materialiai atsakingi asmenys sąžiningi. Netikėtai gali būti inventorizuojama pinigai kasoje.Pagal apimtį – inventorizacija gali būti ištisinė, atrankinė ir dalinė. Per ištisinę inventorizaciją tikrinamas visas įmonės turtas, esantis įmonėje, ir pas tračiuosius asmenis. turtas priimtas saugoti, perdirbti, bei mokėtinos skolos. Inventorizuojami šie objektai: Nematerialusis turtas, materialusis turtas, finansinis turtas, atsargos, pinigai, trumpalaikiai ir ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai. Taip pat turi būti inventorizuojami dokumentų blankai. inventorizuojant suskaičiuojama, kiek šių dokumentų yra įmonės buhalterijoje, kaip jie saugomi. Atrankinė inventorizacija daroma kai norima patikrinti pinigus atskiras prekes, atskaitingus asmenis per didelę inventorizaciją tikrinama kurio nors turto dalis. Tai susiję su tam tikrom priežastim Pvz. vagystė, ar įsilaužimai į įmonės patalpas.Pagal pobūdį- inventorizacija skirstoma į faktinę ir dokumentinę. Faktinės inventorizacijos metu turtas yra sveriamas, matuojamas, skaičiuojamas. Kito turto įmonės įsipareigojimu, kurių negalima perverti ar suskaičiuoti. Pvz. įmonės skolos, skolos įmonei, atliekamos dokumentinės inventorizacijos jų metu siunčiama skolų, suderinimo aktas, bei egzemplioriai. įmonės skolininkams, debitoriams prašoma patvirtinti įmonės apskaitoje užregistruotas sumas. dokumentinės inventorizacijos atliekama tikrinant įmonės kredito įsiskolinimą ir kitus įsipareigojimus.Pagal inventorizuojamus objektus – inventorizacija gali būti ilgalaikio turto, atsargų, finansinio turto, mokėtinų skolų ir kitų objektų.
Inventorizacijos organizavimasInventorizacijos procesą galima suskaityti į tokius pagrindinius etapus:1. Parengiamieji darbai2. Turto tikrinimas natūra ir jo įrašymas į inventorizavimo aprašus3. Inventorizavimo rezultatą skaičiavimas ir rekomendacijos vadovui pateikimasParengiamieji darbai pradedami vadovo arba savininko įsakymą. Įsakyme nurodoma inventorizacijos komisijos sudėtis. Jei įmonėje sudaromos kelios kelios inventorizacijos komisijos. tai komisijų darbui kontroliuoti yra skiriama vyriausioji inventorizacijos komisija. Įmonės vyriausiasis buhalteris turi konsultuoti komisijos narius, kaip atlikti inventorizaciją ir įforminti jos rezultatus. inventorizacijos komisija patikrina sutartis su materialiai atsakingais asmenims gauna kreditorinių ir debitorinių skolų sąrašą ir kitas reikalingus dokumentus. į komisiją negalima įtraukti materialiai atsakingų asmenų, su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi susipažinti visi į ją įtraukti darbuotojai ir materialiai atsakingi asmenys ir pasirašyti įmonės vadovai arba savininkai. Turi garantuoti kad inventorizacijos komisija būtų aprūpinta visomis tą darbą atlikti būtinomis priemonėmis: atitinkamais blankais, patalpų plombavimo, skaičiavimo priemonėmis, svėrimo matavimo priemonėmis prieš pradėdama inventorizaciją komisija pareikalauja materialiai atsakingų asmenų pateikti visus jų turimus juridinius dokumentus. Antrasis inventorizacijos etapas yra natūrinis turto tikrinimas. Svarbiausia reikalavimas yra patikrinti kiekvieną turto objektų režimai.
Inventorizuojant rasti vertybių likučiai įrašomi į inventorizavimo aprašus, pagal vertybių laikymo vietą, atsakingus už šias vertybes asmenis ir buhalterines sąskaitas atsakomi vertybėms naudojami šie inventorizavimo aprašai:1. Ilgalaikio nematerialiojo turto inventorizavimas2. Ilgalaikio materialiojo turto inventorizavimas3. Vertybinių popierių inventorizavimas4. Atsargų inventorizavimas5. Skolų įmonei (debitorių) inventorizavimas6. įmonės skolų (kreditorių) inventorizavimasPagal kiekvieno turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai. Negalima į vieną aprašą rašyti kelių asmenų atsakomybei priklausančių turto objektų. inventorizavimo aprašai sudaromi dviem egzemplioriais vienas pateikiamas buhalterijai kitas lieka materialiai atsakingo asmens žinioje. inventorizavimo metu sudaryti aprašai yra perduodami į buhalteriją, rezultatams apskaičiuoti. Inventorizacijos aprašai turi būti pildomi aiškiai, įskaitomai, negalima trinti, braukyti. Klaidas aprašuose galima taisyti tik inventorizacijos metu ir tie taisymai visuose aprašo egzemplioriuose turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti visų komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų. po to inventorizavimo aprašą duomenys lyginami su buhalterinės apskaitos duomenimis. jeigu nustatoma neatitikimo sudaromas su tikrinimo žiniaraštis į kurį įrašomi tik tie turto objektai kurių kiekis patikrinimo metu skiriasi nuo įregistruotų apskaitoje. jei nustatoma kad faktiniai likučiai mažesni už apskaitinius tai laikoma trūkumu. trūkumų priežastys gali būti tokios:1. Natūralios netekties nuostoliai2. Grobstymas3. Klaidos apskaitoje4. PerrūšiavimasJei nustatoma kad faktiniai likučiai yra didesni už buhalterinius tai laikoma pertekliu. Perteklių priežastys gali būti:1. Neįregistruotų vertybių aptikimas2. Prirašymas3. Peržiūrėjimas4. Apskaitos klaidosDėl nustatytų neatitikimų materialiai atsakingi asmenys turi rašyti pasiaiškinimus, kurie pridedami, prie inventorizavimo aprašų ir sutikrinimo žiniaraščių. Jeigu yra turto perteklius jį siūloma užpajamuoti, o turto trūkumą nurašyti į sąnaudas arba išieškoti iš materialiai atsakingų asmenų.Ūkinių operacijų įrašymas į dokumentusKiekviena ūkinė operacija turi būti įforminta dokumentu. Apskaitos dokumentai, tai informacijos šaltinis, apie įmonės valdomą turtą, kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. dokumentai padeda kasdien stebėti ir kontroliuoti kaip juda materialios vertybės ir pinigai, nustatyti ar operacijos yra teisėtos bei naudingos įmonei. dokumentai reikalingi darant įrašus, į apskaitos registrus. Ūkinių operacijų įforminimas dokumentais vadinamas dokumentavimu. Kad dokumentas turėtu juridinę galią visiškai atitikti savo paskirtį ir teikti žinias apibūdinančias atliekamą operaciją. jis turi turėti nustatytus būtinus rekvizitus Dokumente esantys rodikliai vadinami jo rekvizitais Rekvizitų sąrašas:1. Ūkinio subjekto surašiusios apskaitos dokumentų pavadinimų kodas2. Apskaitos dokumento pavadinimas3. Apskaitos dokumento surašymo data4. Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys5. Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatai piniginė arba kiekybinė išraiška6. Asmens kuris turi teisę surašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentų vardus, pavardes, parašus ir pareigasPagal įmonės pavadinimą dokumente kontroliuojančios įstaigos gali atlikti priešpriešinius patikrinimus ir įsitikinti ar teisingai užregistruotos ūkinės operacijos. Apskaitos dokumento pavadinimas, svarbus tuo, kad greitai ir tiksliai galima nustatyti apie kokią operaciją kalbama, dokumento surašymo datą reikalinga tam kad būtų galima orientuotis kada dokumentas buvo išrašytas dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus buhalterinės apskaitos įstatyme nurodoma kad dokumento surašymo data visuose apskaitos dokumentuose taisyti draudžiama, ūkinės operacijos metai skirti tam kad abi šalys vienodai suvoktu dokumentų užregistruotą veiksmą įmonėse turi būti sudaromas sąrašas darbuotojų kurie turi teisę pasirašyti konkretų dokumentą jei dokumentas neturi kokių nors privalomų rekvizitų jis praranda įrodomąją juridinę galią ir negali būti naudojamas kaip pagrindas įrašomas apskaitos registruose.
Buhalterinės apskaitos dokumentų skirstymasDokumentai grupuojami pagal tam tikrus požymius: paskirtį; turinio apimtį; sudarymo būdą; sudarymo vietą; apskaitos pozityvų skaičių, pildymo būdą, pagal reglamentavimo lygį.Pagal paskirtį dokumentai skirstomi į tvarkomuosius, vykdomuosius, buhalterinio įforminimo, kombinuotuosius mokesčius apskaičiuoti. Tvarkomaisiais dokumentais – vadinama toki kuriais nurodoma įsakoma atlikti tam tikrą ūkinę operaciją šiuos dokumentus turi pasirašyti du asmenys: įmonės vadovas ir vyriausiasis buhalteris šiuose dokumentuose nefiksuojamas, operacijos įvykdymo faktas, tik nurodoma, kurie asmenys ir ką turi atlikti. tai įsakymai užsakymai vykdomaisiais dokumentais vadinami toki kuriais pateikiamas ūkinės operacijos įvykdymas, šiuos dokumentus pasirašo asmenys įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko pasirašyta įsakymą, pagal šiuos dokumentus daromi įrašai sąskaitose (priėmimo ir perdavimo aktai, sąskaita faktūra PVM sąskaita faktūra). Buhalterinio įforminimo dokumentus sudaro apskaitos darbuotojai tai netiesioginių išlaidų paskirstymas, savikainos kalkuliavimas ir kitos lentelės. Kombinuotaisiais dokumentais įforminimas nurodymas, vykdyti operaciją ir jos faktinis įvykdymas.Pagal duomenų apimtį dokumentai skirstomi į pirminius ir suvestinius. Pirminiai dokumentai yra čekiai, KPO ir KIO. Suvestiniai dokumentai sudaromi kelių vienarūšių pirminių dokumentų pagrindu, grupuojant ir apibendrinant jų rodiklius tai avansinės apyskaitos nurašymo aktai.Pagal sudarymo būdą dokumentai skirstomi į vienkartinius ir kaupiamuosius dokumentus. Į vienkartinius dokumentus rašoma viena arba kelios operacijos iš karto ir dokumentas tuoj pat perduodamas į buhalteriją. prie vienkartinių dokumentų priskiriami KPO, KIO, mokėjimo pavedimai, banko čekiai, sąskaitos, vaštarasčiai. Į kaupiamuosius dokumentus rašomos vienarūšės operacijos įvykusios per tam tikrą laiką (dažniausiai per mėnesį) rezultatai apskaičiuojami ir rašomi į paskirtinę operaciją (skolų tiekėjams registrą).Pagal sudarymo vietą skirstomi į vidinius ir išorinius. Vidiniai dokumentai sudaromi įmonės viduje, tai įvairios paskirties medžiagų priėmimo aktai. Išoriniais dokumentais įmonė gauna iš kitų įmonių, tai yra sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai.Pagal apskaitos pozityvų skaičių dokumentai skirstomi į vienos eilutės ir daugiau negu vienos eilutės taikyti KPO ir KIO Daugiau negu vienos eilutės dokumentų yra keletas pozicijų kai išvardijamos kelios medžiagų rūšys.Pagal reglamentavimo lygį dokumentai skirstomi į laisvos formos, pavyzdinės ir mokesčiams apskaičiuoti. sudaroma įmonės laisvos formos dokumentų teisės aktai nereglamentuojama, tai būtų buhalterinė pažyma klaidoms taisyti, avanso apyskaita, banko išrašas, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraštis tačiau pildant kiekvieną dokumentą privaloma vadovautis buhalterinės apskaitos įstatymo nurodymais. Pavyzdiniais apskaitos dokumentais laikomi tie kurių patvirtinta teisės aktai jiems priklausoma KIO prekių pirkimo pavedimai kvitai grynųjų pinigų priėmimo kvitai ir kiti dokumentai.
Apskaitos dokumento saugojimo tvarkaBuhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad už dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas, savininkas. Įmonėje turi būti vadovo parašytas įstatymas, nustatantis dokumento judėjimo įmonėje tvarką ir jų patekimą į archyvą. jeigu neteikiami archyvuojami dokumentai ir dėlto jie neišsaugomi teisėsaugos institucijos gali taikyti tiek administracinę tiek baudžiamąją atsakomybę Apskaitos dokumentai yra nuolatinio ilgio ir laikymo saugojimo. Įmonių kurios įstatymo nustatyta tvarka dokumentus perduoda valstybiniam saugojimui, metinė finansinė atskaitomybė saugoma nuolat neterminuotai. jeigu valstybiniam saugojimui dokumentai neperduodami metinė finansinė atskaitomybė saugoma netrumpiau kaip 15 metų ilgo saugojimo dokumentams priskiriami kurie turi būti saugomi ilgiau kaip 10 metų tai akcininkų registracijos knygos darbuotojų asmens sąskaitos, kortelės, kiti dokumentai susiję su darbuotojais, (jų prašymai, įsakymai, darbo sutartys) laikymo saugojimo dokumento saugojami iki 10 metų.
Klaidų taisymas apskaitojeKlaida tai netikslumas, kuris atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo netikslaus apskaitos metodo taikymo neteisingo ūkinės operacijos registravimo dėl apgaulės ar apsirikimo yra daug priežasčių sąlygojančių apgaulių ir apskaitos įmonėje atsiradimą. Tai gali atsitikti kai yra: 1.Didelė apskaitos ir kontrolės specialistų kaita 2.Žemės kvalifikavimas 3.Specialistai nevisiškai supranta įmonėje taikomą apskaitos politiką nepakankamai gerai perpratę apskaitos tvarkymo būdą. 4.Prekių pardavimą ir jų apmokėjimo kontrolę vykdo tie patys darbuotojai.