APSKAITA BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE

1086 0

1. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ IŠLAIDŲ SĄMATOS VYKDYMO BUHALTERINĖS APSKAITOS DARBO ORGANIZAVIMAS

1.1 BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS IR JŲ STEIGIMO TVARKA

Biudžetinė įstaiga yra savo pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, visiškai arba iš dalies išlaikomas iš valstybės arba savivaldybių biudžetų asignavimų ir taip įvardytas jo steigimo dokumentuose. Ji gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, taip pat būti ieškovu arba atsakovu teisme.

Biudžetinės įstaigos steigiamos tam tikroms valstybės funkcijoms vykdyti.

Toliau pateikiamas šių įstaigų skirstymas pagal valstybės vykdomas funkcijas:

1. Bendras valstybės valdymas:

Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Se

eimas, Lietuvos Respublikos ambasados ir atstovybės užsienyje, valstybės finansų ir mokesčių įstaigos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldos institucijos ir kitos valdymo įstaigos.

2. Gynyba:

Karinės mokslo įstaigos, kariniai batalionai, savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, motorizuota pėstininkų brigada ir kitos karinės įstaigos.

3. Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga:

Policijos komisariatai, pasienio policija, priešgaisrinės apsaugos tarnybos, teisėsaugos institucijos, pataisos darbų kolonijos, kalėjimai ir kitos įstaigos.

4. Švietimas:

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo pradinės ir vidurinės mokyklos, internatinės mokyklos, profesinės mokyklos, aukštesniosios mokyklos, kolegijos, aukštosios mokyklos, kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.

5. Sveikatos apsauga:

Valstybės asmens sveikatos priežiūros bi
iudžetinės, valstybės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, mokslo institucijos ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.

6. Socialinė apsauga:

Globos ir rūpybos įstaigos, senelių globos namai (pensionai), įstaigos, globojančios negalią turinčius asmenis, kitos globos ir rūpybos įstaigos.

7. Poilsis ir kultūra:

Sportininkų rengimo centrai, bibliotekos, muziejai, parodų salės, ki
ino studijos, teatrai, viešosios informacijos institucijos, religinės bendruomenės ir kt. įstaigos.

8. Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija:

Nacionaliniai parkai, Veterinarijos tarnybos ir kt.

Biudžetinės įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymais, kitais teisės aktais, biudžetinių įstaigų steigimo dokumentais.

Biudžetinė įstaiga gali būti steigiama, jeigu tam tikslui yra numatyti asignavimai valstybės arba savivaldybių biudžetuose.

Tokia įstaiga laikoma įsteigta, kai yra įregistruojama Juridinių asmenų registre. Steigimo dokumente, kuris yra teisinis dokumentas, nurodomi šie duomenys:

• įstaigos pavadinimas;

• įstaigos teisinė forma;

• įstaigos buveinė;

• įstaigos veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis bei rūšis;

• įstaigos vadovo pareigybės pavadinimas ir jo kompetencija;

• įstaigos steigimo dokumentų keitimo tvarka;

• kitos įstatymo arba steigėjo nustatytos nuostatos.

Biudžetinės įs

staigos veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.

Ji gali būti pertvarkoma į valstybės arba savivaldybės įmonę ar viešąją įstaigą.

Biudžetinė įstaiga privalo:

• įgyvendinti ir vykdyti steigimo dokumentuose numatytus uždavinius ir funkcijas;

• sudaryti programos sąmatą patvirtintoms programoms vykdyti;

• naudoti valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų asignavimus pagal nustatytą paskirtį;

• užtikrinti valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto apsaugą;

• tvarkyti buhalterinę apskaitą, teikti buhalterinę atskaitomybę ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

Biudžetinė įstaiga turi teisę:

• turėti sąskaitas bankuose ir antspaudą su savo pavadinimu;

• pirkti ar kitaip įgyti turtą, jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo įstatymų nustatyta tv
varka;

• sudaryti sandorius bei prisiimti įsipareigojimus;

• vadovaudamasi asignavimų valdytojo nustatyta tvarka patvirtintais darbuotojų skaičiaus normatyvais, nustatyti vidaus struktūrą;

• teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas, jei jų nenustato kiti teisės aktai;

• nustatyta tvarka gauti asignavimus iš biudžeto ir juos naudoti steigimo dokumentuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;

• atsiskaityti už gautas prekes, atliktus darbus bei paslaugas įvairia forma, neprieštaraujančia įstatymams.

Įsteigta ir užregistruota biudžetinė įstaiga, pavestų funkcijų vykdymui, priklausomai nuo steigėjo finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžetų pagal asignavimų valdytojų patvirtintas programų sąmatas.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai.

Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių biudžetinių įstaigų ar savivaldybių administracijos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai.

Laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų, biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojai privalo:

• naudoti biudžeto lėšas savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti ir paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms įstaigoms programoms vykdyti;

• organizuoti iš biudžeto finansuojamų programų rengimą ir vykdymą;

• nustatyti ir tvirtinti savo ir pavaldžių įstaigų programas, jų sąmatas, neviršydami patvirtintų asignavimų;

• užtikrinti atskaitomybės teisingumą ir pateikimą laiku;

• nustatytais terminais parengti atskaitomybę;

• užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą ir efektyvumą.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai rengia ir, suderinę su Finansų ministerija, tvirtina vadovaujamos įstaigos bei pavaldžių įstaigų programoms vykdyti:

• valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus normatyvus;

• mitybos, medikamentų, ap
prangos ir patalynės pinigines normas, jeigu kiti norminiai dokumentai nenustato kitaip.

Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai rengia ir, suderinę su savivaldybės administracija, tvirtina:

• valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus normatyvus;

• mitybos, medikamentų, aprangos ir patalynės pinigines normas, jeigu kiti norminiai dokumentai nenustato kitaip.

1.2 APSKAITOS POLITIKA

Apskaitos politika – tai apskaitos principai, apskaitos taisyklės ir metodai, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.

Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti tvarkoma ūkio subjekto apskaita, yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuriame pasakyta, kad kiekvienas ūkio subjekto vadovas turi pasirinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas ir vadovaudamasis apskaitos standartais.

Biudžetinė įstaiga privalo pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija:

• būtų naudinga naudotojams;

• teisingai atspindėtų įstaigos finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus;

• atspindėtų ūkinių operacijų ir įvykių turinį;

• būtų išsami.

Įstaigos vadovas įsakymu patvirtina apskaitos politiką.

Įsakyme išdėstomos:

• bendrosios nuostatos apie programos sąmatos vykdymo apskaitą;

• pasirinkta buhalterinės apskaitos vedimo tvarka;

• įstaigoje taikomas individualus sąskaitų planas;

• naudojamos kompiuterinės programos;

• finansų kontrolės reikalavimai;

• kitos tvarkos.

Bendrosiose nuostatose išvardinami norminiai dokumentai, kuriais vadovaujantis tvarkoma biudžeto ir ne biudžeto lėšų apskaita.

Buhalterinės apskaitos vedimo tvarkoje numatoma kiekvieno apskaitos modulio vedimo tvarka:

• piniginių lėšų apskaitos vedimo tvarka;

• ilgalaikio turto įsigijimo;

• ilgalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti;

• ilgalaikio turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarka;

• atsargų pajamavimo ir išardymo bei nurašymo tvarka;

• trumpalaikio turto pa

ajamavimo ir išdavimo bei nurašymo tvarka;

• nereikalingo arba netinkamo naudoti turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarka;

• inventorizacijos atlikimo tvarka;

• atskaitingų asmenų atsiskaitymo ir kita tvarka.

Kitoje tvarkoje nustatomi normatyvai įvairioms išlaidoms, pvz., mobiliųjų telefonų naudojimo, valymo priemonių ir kitų pagalbinių darbo priemonių normos, kanceliarinių prekių normos per tam tikrą laikotarpį, dovanų pajamavimo tvarka, lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms tvarka ir kt.

Įstaigos vadovo įsakymu patvirtinamas įstaigoje taikomas individualus sąskaitų planas.

Vyriausiasis buhalteris pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą privalo vykdyti išankstinę finansų kontrolę, pasirašydamas atitinkamus dokumentus, leidžiančius atlikti ūkinę operaciją.

Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto asignavimų, programų sąmatų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, o kitų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų asignavimų, programų sąmatų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės ir savivaldybių kontrolė.

1.3 APSKAITOS DOKUMENTAI

Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio tapatumą.

Apskaitos registras – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinami duomenys remiantis apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – lietuvių ir užsienio kalba. Gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą.

Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai:

1) apskaitos dokumento pavadinimas;

2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas bei kodas;

3) apskaitos dokumento data;

4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;

5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jei ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

6) asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos.

Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka.

Biudžetinės įstaigos apskaitoje naudojamus dokumentus galima suskirstyti į tokias grupes:

• piniginiai dokumentai: čekiai, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, darbo užmokesčio ir stipendijų išmokėjimo žiniaraščiai;

• materialiniai dokumentai: sąskaitos, sąskaitos faktūros, važtaraščiai, reikalavimai;

• darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentai: darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įsakymai, vykdomieji raštai;

• specialūs dokumentai – tik biudžetinėse įstaigose naudojami dokumentai: valgiaraščiai-reikalavimai, skirti maisto produktams iš sandelio išduoti ir apskaityti jų suvartojimą, vaikų lankomumo apskaitos žiniaraščiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pan.

Piniginiai dokumentai.

Čekis – tai išrašytas mokėjimo dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išduoti čekyje įrašytą pinigų sumą čekyje nurodytam arba jį pateikusiam asmeniui.

Čekyje turi būti šie rekvizitai:

1) žodis „Čekis“ dokumento tekste ta kalba, kuria jis surašytas;

2) besąlygiškas pavedimas sumokėti nurodytą sumą;

3) įrašytas mokėtojas (banko pavadinimas);

4) mokėjimo vieta;

5) pinigų gavėjo pavadinimas;

6) čekio išrašymo vieta ir data (mėnuo rašomas žodžiu);

7) čekio davėjo parašas.

Čekiai priskiriami laisvos formos apskaitos dokumentams. Jie surašomi tik specialiuose blankuose. Dažniausiai naudojami gryniesiems pinigams iš įstaigos sąskaitos banke paimti. Jais gali būti mokami atlyginimai arba atsiskaitoma su tiekėjais ir kitais kreditoriais. Bankų klientai gali naudoti tik iš komercinio banko, kuriame turi atsiskaitomąją sąskaitą, įsigytus čekius. Draudžiama sugadintus čekius naikinti. Jie turi likti knygelėje. Jei sugadinamas jau išplėštas čekis, jis turi būti įklijuotas į knygelę.

Čekio numeris blankuose išspausdinamas spaustuvėje. Prieš išduodant Čekių knygelę banko klientui, kiekviename čekyje dedamas banko antspaudas. Įstaigos, kuriai išduota čekių knygele, rekvizitai taip pat įrašomi čekyje prieš išduodant knygelę klientui.

Įrašoma mokėjimo (čekyje) ir išrašymo (čekio šaknelėje) datos ir vieta. Pagal Lietuvos Respublikos čekio įstatymą čekis turi būti apmokėtas: Lietuvoje – per 8 dienas nuo išrašymo, kai pinigai turi būti išmokėti, o Europoje – per 20 dienų. Į šių dienų skaičių įeina ir nedarbo bei švenčių dienos.

Čekį pasirašo asmenys, kurių parašai patvirtinti banke. Pirmas pasirašo įstaigos administracijai atstovaujantis darbuotojas, o po jo – vyriausiasis finansininkas ar kitas įgaliotas buhalterijos darbuotojas. Čekio davėjas atsako už čekio apmokėjimą. Bet kuri čekyje įrašyta šios atsakomybės atsisakymo sąlyga negalioja. Šaknelėje pasirašo asmuo gavęs čekį. Pagal banko įstaigos reikalavimus nurodoma, kokiam tikslui bus panaudoti gauti pinigai.

Mokėjimo nurodymas (nurodymas) – tai įstaigos nurodymas savo bankui pervesti atitinkamą sumą iš jos sąskaitos į pinigų gavėjo sąskaitą. Atsiskaitydamas mokėjimo nurodymu, mokėtojas išrašo nustatytos formos mokėjimo nurodymą – blanką. Šiais dokumentais galima atsiskaityti už prekes, paslaugas, grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, mokesčius ir atlikti kitus mokėjimus.

Mokėjimo nurodymas priskiriamas tipinės formos apskaitos dokumentams. Jo formos keisti negalima. Gali būti vienkartinis ar daugkartinis. Pasirašyti turi teisę tik įstaigos įgalioti asmenys, kurių parašų pavyzdžiai patvirtinti banke. Parašai tvirtinami įstaigos antspaudu. Pagal dabar galiojančią tvarką užpildytas mokėjimo nurodymas gali būti pateikiamas banko įstaigai vykdyti per 10 kalendorinių dienų.

Mokėjimo nurodymų numeravimo tvarką įstaigos pasirenka pačios, tačiau rekomenduojama kiekvienais metais dokumentus numeruoti iš naujo. Kadangi išrašytas nurodymas banke priimamas per 10 kalendorinių dienų, rašant datą reikia atsižvelgti į pristatymo į banką galimybes, sąskaitoje esantį pinigų likutį bei Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytą atsiskaitymų tvarką.

Mokėjimo nurodyme įrašoma:

1) mokėtojo įstaigos pavadinimas ir kodas;

2) banko, kuriame mokėtojo įstaiga turi atsiskaitomąją sąskaitą, pavadinimas ir banko kodas;

3) mokėtojo sąskaitos banke (iš kurios bus pervedami pinigai) numeris;

4) mokama suma skaičiais;

5) sąskaitos banke (į kurią bus pervedami pinigai) numeris;

6) gavėjo pavadinimas;

7) banko, kuriame gavėjas turi sąskaitą, pavadinimas ir kodas;

8) suma žodžiais turi atitikti sumą skaičiais. Priešingu atveju mokėjimo nurodymas nevykdomas ir grąžinamas įstaigai;

9) mokėjimo paskirties kodas.

Neteisingai užpildžius rekvizitus bankas nevykdo mokėjimo operacijos. Pagal bankų vidaus tvarkos reikalavimus mokėjimo nurodymai su taisymais nepriimami. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo.

Kasos pajamų orderis priskiriamas specialiesiems apskaitos dokumentams. Jo forma bei blankas griežtai reglamentuoti ir įstaigose negali būti keičiami. Naudojamas įmokoms grynaisiais pinigais bei įplaukoms valiuta į įstaigos kasą pajamuoti. Pagal patvirtintą tvarką kasos pajamų orderis išrašomas buhalterijoje, užregistruojamas kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnale ir perduodamas į kasą. Išrašytą kasos pajamų orderį draudžiama duoti pinigus mokančiam asmeniui. Dokumentą kasininkui privalo tiesiogiai perduoti buhalterijos darbuotojai. Draudžiama sugretinti kasininko ir finansininko (buhalterio) pareigas. Kasininkas priėmęs pinigus, patikrina, ar gautas orderis išrašytas teisingai ir teisėtai, jį pasirašo ir atiduoda atplėšiamą jo dalį (kvitą) pinigus sumokėjusiam asmeniui. Atlikta operacija įregistruojama kasos knygoje. Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijų dokumentai (taip pat ir sugadinti) su kasos knygos atplėšiamuoju lapu (kasininko ataskaita) grąžinami buhalterijai.

Kasos išlaidų orderis priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams. Jo forma negali būti keičiama. Jis naudojamas iš įstaigos kasos išduotiems gryniesiems pinigams įforminti.

Kasos išlaidų orderis išrašomas buhalterijoje, užregistruojamas kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnale ir perduodamas į kasą. Draudžiama išduoti išrašytą kasos išlaidų orderį pinigus gaunantiems asmenims, dokumentą kasininkui privalo perduoti buhalterijos darbuotojas. Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklėse numatyta, kad vietoj kasos išlaidų orderių gali būti naudojami atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai, prašymas išmokėti pinigus ir pan. Tokiu atveju šiuose dokumentuose turi būti rašomi visi kasos išlaidų orderio rekvizitai. Patartina orderius numeruoti kiekvienais metais atskirai.

Orderyje įrašoma operacijos vykdymo-pinigų išmokėjimo data, dokumento, kuris pateisina ar sankcionuoja pinigų išmokėjimą, pavadinimas, data ir numeris. Svarbu įrašyti pinigus gaunančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimą, numerį, išdavimo datą ir vietą. Pinigai gali būti išmokami tik kasos išlaidų orderio išrašymo dieną.

Jei pinigus gauna kitas asmuo pagal įgaliojimą, tai prieš parašą įrašoma „pagal įgaliojimą“. Įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio. Jei orderyje nėra pinigus gavusio asmens parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.

Darbo užmokesčio žiniaraštis – laisvos formos suvestinis apskaitos dokumentas, todėl kiekviena įstaiga gali jį sudaryti pagal savo poreikius. Jis skiriamas pavaizduoti per mėnesį darbuotojams priskaičiuotoms bei išskaičiuotoms sumoms, susijusioms su darbo santykiais bei užfiksuoti žinias apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį.

Darbo užmokesčio žiniaraštyje yra numatomos žymos (darbuotojų parašai), liudijančios apie atlyginimo išmokėjimą. Dažniausiai šie dokumentai sudaromi kiekvienam įstaigos padaliniui atskirai. Pažymimos darbuotojams priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios sumos, išskaičiuoti įstatymuose nustatyti mokesčiai bei kiekvienam padalinio darbuotojui mokėtina darbo užmokesčio suma. Įstaigos administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas patvirtina pagal žiniaraštį mokėtinų darbuotojams atlyginimų bendrą sumą. Žiniaraščio gale įrašoma faktiškai išmokėta suma žodžiais ir kasos išlaidų orderio numeris.

Žiniaraštį pasirašo jį sudaręs buhalterijos darbuotojas bei atlyginimus išmokėjęs kasininkas. Darbuotojas atlyginimo gavimą patvirtina parašu. Jei darbuotojams atlyginimai pervedami į jų asmenines sąskaitas banke, greta darbuotojo pavardės įrašomas mokėjimo dokumento numeris ir data. Jei dėl kokių nors priežasčių atlyginimas konkrečiam darbuotojui neišmokėtas, greta jam mokėtinos sumos įrašoma „deponuota“ ir ši suma perkeliama į Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinę. Susumuojama ir įrašoma šiame žiniaraštyje deponuotų atlyginimų suma.

Jei įstaigoje nesudaroma atlyginimų priskaitymų suvestinė, buhalterinės korespondencijos, susijusios su atlyginimų priskaičiavimu, mokesčių išskaičiavimu, mokėtinų atlyginimų užfiksavimu, šie duomenys gali būti surašyti šiame dokumente.

Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis priskiriamas laisvos formos apskaitos dokumentams. Jis naudojamas darbuotojams išmokėto avanso ir atlyginimo sumoms įrodyti. Duomenys į šį žiniaraštį perkeliami iš darbuotojų asmeninių sąskaitų arba atlyginimų priskaitymų suvestinės. Esminis skirtumas, lyginant su darbo užmokesčio žiniaraščiu, yra tas, kad atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje nefiksuojamas atlyginimų priskaitymas bei visi išskaitymai iš jo, o tik registruojamas pinigų išmokėjimo faktas. Mažos įstaigos vietoj jo gali naudoti kasos išlaidų orderius. Šio žiniaraščio netikslinga naudoti tose įstaigose, kuriose visų darbuotojų atlyginimai pervedami į asmenines sąskaitas.

Atlyginimo mokėjimo žiniaraštis pildomas tokia pat tvarka kaip ir darbo užmokesčio žiniaraštis.

Materialiniai dokumentai.

Sąskaita priskiriama laisvos formos apskaitos dokumentams, todėl jos forma ir naudojimas griežtai nereglamentuotas. Ši sąskaita naudojama tais atvejais, kai pagal galiojančią tvarką nereikia išrašyti sąskaitos faktūros ar PVM sąskaitos-faktūros. Įstaigos, gavusios laisvos formos sąskaitą, pirkimo operacijas gali pagrįsti tik tada, jei sąskaitoje yra visi juridinę galią suteikiantys rekvizitai.

Sąskaita-faktūra priskiriama specialiems apskaitos dokumentams. Jos forma nėra griežtai reglamentuota, tačiau gali būti surašoma tik ant specialiai tam skirtų dokumentų blankų ir naudojama prekių, paslaugų ir kt. turto pardavimams įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms įforminti. Paprastai jos išrašomos įstaigos padalinyje, kuris atsako už prekių, paslaugų pardavimą. Mažesnėse įstaigose išrašyti šiuos dokumentus dažniausiai įpareigojami buhalterijos darbuotojai. Jei parduodamų prekių asortimentas yra labai platus ir netelpa viename dokumento blanke, turi būti išrašomi keli sąskaitų-faktūrų komplektai. Tokiu atveju pirmo komplekto apačioje rašoma „tęsinys“ ir nurodomas kitos sąskaitos-faktūros numeris. Tuo tarpu pastarojoje nebūtina kartoti visų privalomųjų rekvizitų, užtenka nurodyti, kokiame blanke yra dokumento pradžia. Sąskaitos segamos į atskirą bylą kartu su kitais pajamų dokumentais. Kadangi sąskaita-faktūra įforminamas prekių (paslaugų) pardavimas, joje privaloma nurodyti tik pardavėjo įmonės atsakingų už atliktą operaciją bei jos įforminimą asmenų vardus, pavardes, pareigas ir parašus.

PVM sąskaita-faktūra priskiriama specialiems apskaitos dokumentams. Jos forma nėra griežtai reglamentuota, tačiau gali būti surašomos tik ant specialiai tam skirtų dokumentų blankų. PVM sąskaita-faktūra naudojama paslaugų suteikimo, prekių pagamintos produkcijos ar kt. turto pardavimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms operacijoms dokumentuoti. Ją privalo išrašinėti įstaiga ar fizinis asmuo įregistruotas PVM mokėtoju. Šio dokumento pildymo ir saugojimo tvarka yra tokia pati kaip ir sąskaitos-faktūros. PVM sąskaitoje-faktūroje yra pildomi tie patys rekvizitai kaip ir sąskaitoje-faktūroje, tik prie pildomų rekvizitų reikia įrašyti bendrą parduotų prekių (paslaugų) sumą įskaitant PVM, prekės taikomą PVM tarifą bei PVM sumą.

Reikalavimas priskiriamas laisvos formos kontroliniams dokumentams. Jo forma ir rekvizitai įstaigose gali būti keičiami. Reikalavimas naudojamas įstaigos sandėlyje esamoms atsargoms užsakyti bei dokumentuoti šių atsargų išdavimą. Naudojimas nereglamentuotas jokiais norminiais aktais.

Rekomenduojama, kad dokumento eilės numeryje būtų užšifruotas ir atsargas užsakančio padalinio kodas, įrašomas kiekvienai atsargų rūšiai suteiktas nomenklatūrinis numeris. Jeigu įstaiga reikalavime nesukodavo atsargų, galima nurodyti tik matavimo vieneto pavadinimą. Jeigu kokių nors atsargų sandėlyje trūksta ir dėl to išduodamas ne visas jų kiekis, išduodant likusias medžiagas išrašomas naujas reikalavimas. Jeigu atsargos dėl kokių nors priežasčių iš sandėlio neišduodamos, nurodomos priežastys.

Važtaraščiai yra laisvos formos apskaitos dokumentai. Biudžetinėse įstaigose jie naudojami šiems tikslams:

1. Medžiagų perkėlimas įstaigos viduje. Fiksuojamas materialinių vertybių judėjimas iš vieno padalinio į kitą.

2. Atliekų perdavimas į sandėlį. Dokumentuojamas perdavimas į sandėlį gamyboje susidariusių atliekų, kurias dar galima panaudoti gamyboje arba parduoti.

3. Prekių gabenimas įstaigos padaliniams (vidinis). Naudojamas prekių ir kitų materialinių vertybių judėjimui tarp atskirų įstaigos padalinių, esančių tos pačios įstaigos teritorijoje, dokumentuoti.

4. Kiti važtaraščiai.

Darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentai.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra svarbus dokumentas skaičiuojant darbo užmokestį darbuotojams. Kiekvieną dieną jį pildo atsakingas darbuotojas Statistikos departamento nustatyta forma ir tvarka. Žiniaraštyje rašoma darbuotojo pavardė, vardas, pareigos, sutartiniais ženklais žymimos nedirbtos dienos. Pasibaigus mėnesiui, vyriausiojo buhalterio nustatytą dieną šis žiniaraštis pristatomas į buhalteriją. Buhalterijos darbuotojai, priimdami žiniaraštį, patikrina, ar užpildyti visi rekvizitai, ar teisingai suskaičiuotos dirbtos ir nedirbtos dienos. Sutvarkytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pagrindas skaičiuoti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį.

Specialūs dokumentai.

Valgiaraštis-reikalavimas yra pagrindinis išlaidų dokumentas išduotiems iš sandėlio ir suvartotiems maisto produktams nurašyti. Gali būti naudojami kiti dokumentai: vienkartinis reikalavimas, sugedusių produktų ar trūkumų nurašymo bei produktų grąžinimo aktas. Valgiaraštis-reikalavimas rašomas kiekvieną dieną vienu egzemplioriumi. Jį surašo asmuo, kuris atsako už racionalų maitinimą. Dokumento pirmoje dalyje įrašomas įstaigos pavadinimas, data, pagal išlaidų normas ir žmonių skaičių besimaitinančių asmenų grupė. Antroje dalyje rašomi produktų pavadinimai ir jų kiekis, priklausantis nuo maitinimų skaičiaus per dieną (dažniausiai – tai pusryčiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė). Suskaičiuojamas bendras išduotų produktų kiekis. Dokumentą pasirašo išdavęs produktus sandėlininkas, gavęs virėjas ir sudaręs valgiaraštį-reikalavimą asmuo, tvirtina įstaigos vadovas.

Vaikų lankomumo apskaitos žiniaraštis – tai dokumentas, kuriame žymimas faktiškai vaikų lankytų dienų skaičius. Dažniausiai sudaromas nustatytos formos žiniaraštis. Jį pildo atsakingas darbuotojas kiekvieną dieną. Į žiniaraštį įrašomi vaikų vardai ir pavardės, sutartiniais ženklais žymimos nelankytos dienos, nurodomos nelankymo priežastys. Pasibaigus mėnesiui, susumuojamos visos kiekvieno vaiko nelankytos dienos, įrašomas dėl pateisinamos priežasties praleistų dienų skaičius. Pristatomas į buhalteriją, kurios darbuotojai, priimdami žiniaraštį, patikrina, ar užpildyti visi rekvizitai. Sutvarkytas vaikų lankomumo apskaitos žiniaraštis yra pagrindas sudaryti atsiskaitymų su tėvais žiniaraštį.

Klaidų taisymas:

1. Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaroma klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas.

2. Visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą.

3. Apskaitos dokumentuose galima taisyti kiekį, sumą, tekstą, išskyrus dokumento surašymo datą. Taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų perskaityti. Po to įrašomas teisingas tekstas arba skaičius. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Tokie taisymai daromi tik dokumento surašymo metu.

4. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ar skaičių taip, kad galima būtų perskaityti. Po to įrašomas teisingas skaičius ar tekstas arba surašoma buhalterinė pažyma. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Pastebėtos po metinės atskaitomybės sudarymo klaidos taisomos tik surašius buhalterinę pažymą.

Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimas:

1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kurioje numatomos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumą.

2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

3. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima naujas ūkio subjekto vadovas.

5. Ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.

1.4 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERIJŲ DARBO ORGANIZAVIMAS

Biudžetinių įstaigų programos sąmatos vykdymo apskaitą tvarko atskiras padalinys – buhalterija. Biudžetinės įstaigos programos sąmatos vykdymo buhalterinę apskaitą dažniausiai tvarko savarankiškai, bet prie ministerijų, miestų ar rajonų savivaldybių gali būti įsteigtos centralizuotos buhalterijos, kurios tvarko vienoje teritorijoje esančių, to paties pavaldumo, ir iš to paties biudžeto išlaikomų įstaigų programų sąmatų vykdymo operacijų apskaitą. Vienodi reikalavimai keliami tiek atskirų įstaigų buhalterijoms, tiek centralizuotoms buhalterijoms.

Buhalterijoms pavedama:

1) rengti biudžeto ir specialiųjų programų projektų sąmatas;

2) tikrinti, kad pirminiai dokumentai būtų įforminti teisingai ir laiku;

3) vykdyti nustatytų piniginių normų prisilaikymą;

4) nustatytu laiku organizuoti ir atlikti materialinių vertybių ir piniginių lėšų inventorizacijas ir jų rezultatus pavaizduoti apskaitoje;

5) apskaičiuoti ir nustatytu laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, stipendijas;

6) teisingai apskaičiuoti, išskaičiuoti bei pervesti mokesčius į biudžetą;

7) organizuoti atsiskaitymus su tiekėjais;

8) laiku atsiskaityti su atskaitingais asmenimis;

9) nustatytu laiku priskaityti tikslines įmokas;

10) užtikrinti buhalterinių dokumentų saugumą ir perdavimą į archyvą;

11) sudaryti ir nustatytu laiku pristatyti periodinę ir metinę atskaitomybes;

12) analizuoti periodines ir metinę atskaitomybes ir gautus duomenis naudoti sudarant ir vykdant programų sąmatas.

Apskaita turi būti tvarkoma taip, kad iš apskaitos gaunama informacija būtų objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos naudotojams. Biudžetinės įstaigos buhalterijos struktūroje gali būti tiek vienas, tiek kelios dešimtys etatinių darbuotojų. Šio padalinio darbuotojų skaičius priklauso nuo apskaitos informacijos apimties. Buhalterijai vadovauja vyriausiasis buhalteris arba apskaitos tarnybos vadovas. Į darbą vyriausiasis buhalteris priimamas konkurso tvarka. Jis turi gerai išmanyti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, mokesčių, finansų ir bankininkystės sistemą, turėti būtiniausių teisinių žinių, mokėti objektyviai vertinti finansinius rezultatus.

Vyriausiasis buhalteris privalo:

1) užtikrinti ūkinių-finansinių operacijų teisingumą;

2) užtikrinti tinkamą dokumentų įforminimą;

3) apskaitos tvarkymą organizuoti taikant šiuolaikines apskaitos formas bei priemones;

4) nustatytu laiku sudaryti ir pateikti atskaitomybę;

5) užtikrinti buhalterinių dokumentų tinkamą saugumą ir nustatyta tvarka perdavimą į archyvą.

Kiti biudžetinės įstaigos buhalterijos darbuotojai į darbą priimami taip pat konkurso tvarka, jiems keliami reikalavimai pagal darbų sudėtingumą.

Vyriausiasis buhalteris paskirsto darbą buhalterijos darbuotojams ir nustato atsiskaitymo už atliktą darbą terminus.

Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto lėšų, gali turėti ir ne biudžeto lėšų. Šioms lėšoms apskaityti būtina turėti atskirą patvirtintą sąmatą. Įstaigoms, finansuojamoms iš Lietuvos valstybės biudžeto, ne biudžeto lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o įstaigoms, finansuojamoms iš savivaldybių biudžetų – savivaldybių vykdomosios institucijos.

Biudžetinė įstaiga privalo vadovautis asignavimų valdytojo patvirtintais ir suderintais su Finansų ministerija arba savivaldybės administracija valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus normatyvais, mitybos, medikamentų, aprangos ir patalynės piniginėmis normomis.

Vyriausiasis buhalteris arba apskaitos tarnybos vadovas:

1) pasirašydamas ūkinės operacijos dokumentus, patvirtina, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir kad operacijai atlikti pakaks patvirtintų asignavimų;

2) ūkinės operacijos dokumentus grąžina juos rengusiam valstybės tarnautojui arba darbuotojui, jeigu išankstinės finansų kontrolės metu nustato, kad ūkinė operacija yra neteisėta arba kad jai atlikti neužteks patvirtintų asignavimų, kad ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai yra netinkamai parengti. Nustatęs šiuos faktus, vyriausiasis buhalteris privalo atsisakyti pasirašyti ūkinės operacijos dokumentus ir, nurodydamas atsisakymo priežastis, apie tai raštu pranešti viešojo juridinio asmens vadovui, kuris gali atsisakyti tvirtinti ūkinę operaciją arba raštu nurodyti ją atlikti;

3) atlikdamas išankstinę finansų kontrolę, turi teisę be atskiro viešojo juridinio asmens vadovo nurodymo gauti iš viešojo juridinio asmens padalinių vadovų ir valstybės tarnautojų arba darbuotojų raštiškus ir žodinius paaiškinimus dėl dokumentų ūkinei operacijai atlikti parengimo ir ūkinės operacijos atlikimo bei dokumentų kopijas.

1.5 BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE TAIKOMOS APSKAITOS FORMOS

Apskaitos formos priklauso nuo taikomų apskaitos registrų (1 pav.).

1 pav. Biudžetinėse įstaigose taikomos apskaitos formos

Analitinė apskaita tvarkoma biudžetinės įstaigos pasirinktuose apskaitos registruose (knygose, kortelėse, kaupiamuosiuose žiniaraščiuose ir kt.).. Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad apskaitos registrai gali būti pavyzdiniai arba laisvos formos. Apskaitos registrai, išskyrus nematerialiojo ir ilgalaikio bei trumpalaikio turto, sudaromi kas mėnesį, o ilgalaikio ir trumpalaikio turto – ne rečiau kaip kas ketvirtį, turto nusidėvėjimo žiniaraščiai – kartą per metus.

1.6 MEMORIALINĖ ORDERINĖ APSKAITOS FORMA

Dauguma biudžetinių įstaigų taiko memorialinę-orderinę apskaitos formą. Šios apskaitos formos pagrindiniai elementai pavaizduoti 2 paveiksle.

2 pav. Memorialinės orderinės apskaitos formos pagrindiniai elementai.

Memorialiniuose orderiuose įrašai daromi iš pirminių dokumentų chronologine tvarka. Šie duomenys perkeliami į Didžiąją knygą.

Memorialiniuose orderiuose kaupiami vienos sąskaitos duomenys už visą ataskaitinį laikotarpį. Įrašai yra grupuojami pagal koresponduojančias sąskaitas.

Piniginių lėšų pasikeitimo kasoje ir sąskaitose banke duomenys registruojami memorialiniuose orderiuose Nr. 1 ir Nr. 2. Juose vaizduojamas sąskaitų debeto ir kredito apyvartos ryšys su kitomis koresponduojančiomis sąskaitomis. Iš įrašų apskaičiuojamas piniginių lėšų likutis mėnesio pabaigoje ir, esant reikalui, tarpiniais laikotarpiais. Apskaičiuotas likutis įrašomas lapo pabaigoje ir palyginamas su kituose registruose išvestais likučiais. Lyginama su kasos knyga, iš banko gautais sąskaitų išrašais ir kt.

Memorialinis orderis Nr. 1 skiriamas kasos lėšų apskaitai tvarkyti, o Nr. 2 – banke esančios sąskaitos lėšų apskaitai tvarkyti. Memorialinis orderis Nr. 3 skiriamas ne biudžeto lėšų sąskaitos lėšų apskaitai tvarkyti.

Lėšoms, gautoms pagal specialiąsias programas, įstaigos dažniausiai pildo tokios pačios formos memorialinius orderius Nr.1 ir Nr. 2. Tik prie pagrindinio numerio rašoma raidė ar papildomas numeris (memorialinis orderis Nr. 1a, Nr. 1b, Nr. 2a, Nr. 2b ir t. t.).

Atsiskaitymams su atskaitingais asmenimis, įvairiomis įmonėmis ir organizacijomis skirti memorialiniai orderiai Nr. 6 ir Nr. 8. Šių orderių paskirtis dvejopa. Likučių įrašai atitinka analitinės apskaitos reikalavimus, o susumuotos sąskaitų apyvartos perkeliamos į Didžiąją knygą. Šiuose registruose sintetinė ir analitinė apskaita vedama viename lape, todėl lengva patikrinti įrašus.

Darbo užmokesčio, stipendijų ir atsiskaitymo su tėvais už vaikų išlaikymą duomenys kaupiami analitiniuose žiniaraščiuose. Juose asmenų pavardės grupuojamos analitiniu būdu. Iš šių registrų sudaromos žiniaraščių suvestinės, t.y. memorialiniai orderiai Nr. 5, Nr. 5a ir Nr. 14.

Ilgalaikio ir trumpalaikio turto nurašymo ir perkėlimo, medžiagų, maisto produktų sunaudojimo operacijoms kaupti skiriami memorialiniai orderiai Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11 ir Nr. 12. Jie pritaikyti sintetinei ir analitinei apskaitai. Ilgalaikio turto nurašymo operacijos registruojamos memorialiniame orderyje Nr. 9, orderyje Nr. 10 – trumpalaikio materialaus turto nurašymo ir perkėlimo operacijos, Nr. 11 – gautų maisto produktų operacijos, Nr. 12 – suvartotų maisto produktų apskaitos operacijos. Biudžetinės įstaigos savo nuožiūra gali naudoti ir kitą memorialinių orderių numeraciją, tik būtina atkreipti dėmesį į dokumento pavadinimą.

Kiti memorialiniai orderiai gali būti sudaromi formoje Nr. 274. Įrašai joje grupuojami pagal buhalterines sąskaitas ir yra sintetinės apskaitos registrai. Šie įrašai susumuojami pasibaigus mėnesiui ir perkeliami į Didžiąją knygą.

Analitiniai įrašai daromi iš pirminių dokumentų kortelėse arba knygose.

Memorialinės-orderinės apskaitos formos analitiniai registrai gali būti suderinti su sintetine sąskaita. Analitiniai įrašai, padaryti atskirai nuo sintetinės sąskaitos, tikrinami sudarant suminius arba kiekinius suminius apyvartos žiniaraščius. Analitinės apskaitos registrai – tai įvairių formų knygos, kortelės, apyrašai, žiniaraščiai. Jie tvarkomi laikantis tų pačių reikalavimų kaip ir sintetinėje apskaitoje.

1.7 DIDŽIOJI KNYGA, JOS PILDYMO TVARKA

Didžiosios knygos paskirtis apibendrinti įstaigos veiklos rezultatus. Kiekvienais metais pradedama pildyti nauja knyga.

Didžioji knyga

Mėnuo_________

Eil.Nr. Data Memorialinio orderio Nr. Orderio suma

Debe-tas Kredi-tas Debe-tas Kredi-tas Debe-tas Kredi-tas

Kiekvieną mėnesį visų memorialinių orderių bendros sumos įregistruojamos Didžiojoje knygoje.

Pirmoje šios knygos eilutėje rašomi praėjusio apyskaitinio laikotarpio likučiai. Kiekvienam memorialiniam orderiui skiriama atskira eilutė, įrašai numeruojami chronologine tvarka, nurodomas memorialinio orderio numeris, orderio apyvartos suma bei visų sąskaitų debeto ir kredito sumos. Suregistravus visus memorialinius orderius, suskaičiuojama bendra apyvartos suma ir visų sąskaitų bendros debeto ir kredito sumos. Operacijų teisingumui patikrinti susumuojamos visų sąskaitų debeto ir kredito sumos, kurios turi būti vienodos ir sutapti su bendra apyvartos suma. Likučiai apskaičiuojami mėnesio pabaigoje tokia tvarka: prie pradinio debeto likučio pridedama debeto apyvarta per mėnesį ir atimama kredito apyvarta per mėnesį; prie pradinio kredito likučio pridedama kredito apyvarta per mėnesį ir atimama debeto apyvarta per mėnesį. Apskaičiuotų likučių bendros debeto ir kredito sumos turi sutapti. Likučiai skaičiuojami didėjančia tvarka nuo metų pradžios. Sudarant pirmo ketvirčio balansą, imami pirmų trijų mėnesių – sausio, vasario ir kovo –duomenys; antrojo ketvirčio (pusmečio) – sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio – duomenys; trečiojo ketvirčio (devynių mėnesių) – sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo – duomenys; metinį balansą (dvylikos mėnesių) – sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio – duomenys. Metų pabaigoje gauti likučiai ir bus pagrindas metiniam balansui sudaryti.

1.8 IŠLAIDŲ SĄMATŲ VYKDYMO BALANSAS

Išlaidų sąmatų vykdymo balansas atspindi programų sąmatos vykdymo apskaitos objektus. Iš balanso duomenų pradedama ataskaitinio laikotarpio einamoji apskaita. Šio balanso struktūra vienoda visoms biudžetinėms įstaigoms. Pagal jį galima spręsti apie lėšų dydį ir jų gavimo šaltinius. Išlaidų sąmatų vykdymo balanso straipsniai atvaizduoja apibendrintus įstaigos duomenis. Naujais apyskaitiniais metais sintetinių ir analitinių sąskaitų likučiai metų pradžioje turi atitikti praėjusių metų atitinkamų sąskaitų likučius metų pabaigoje. Jei nustatomi skirtumai, paaiškinimai išdėstomi prie metinės apyskaitos pridedamame aiškinamajame rašte.

Biudžetinės įstaigos balansas susideda iš dviejų dalių: aktyvo ir pasyvo.

Aktyve lėšos išdėstomos sąskaitų eilės tvarka ir, atsižvelgiant į jų panaudojimą, grupuojamos į 8 skyrius. Pasyve lėšų sudarymo šaltiniai grupuojami į 6 skyrius. Balanso struktūra yra tokia:

AKTYVAS PASYVAS

1. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas 1. Finansavimas

2. Atsargos 2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

3. Trumpalaikis materialusis turtas 3. Fondai

4. Sąnaudos 4. Pardavimai ir paslaugos

5. Pinigai 5. Pajamos

6. Finansinis turtas 6. Mokėtinos lėšos

7. Gautinos lėšos

8. Išlaidos

Balansas Balansas

Užbalansinės sąskaitos:

1. Išsinuomotas ilgalaikis turtas.

2. Atsakingam saugojimui priimtos materialinės vertybės.

3. Specialios paskirties ir numeruoti apskaitos blankai.

4. Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas.

Iš aktyvo skyrių ir straipsnių matyti, kokios lėšų rūšys reikalingos įstaigų veiklai ir kokios jų faktinės atsargos yra sudarytos tam tikrai ataskaitinei datai.

I skyriuje „Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas“ rodoma biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertė.

Į II skyrių „Atsargos“ įtraukiama biudžetinei įstaigai priklausančių statybinių medžiagų, montuotinų įrengimų, medžiagų, maisto produktų, kuro ir degalų, pašarų, taros, mašinų ir įrengimų, atsarginių dalių, pagalbinių ūkių produkcijos ir gaminių, gyvūnų, gyvulių ir jų prieauglio, medžiagų mokslo, ir kt. tikslams, taip pat ilgo naudojimo ir laboratoriniams bandymams skirtų medžiagų, specialių įrengimų, reikalingų mokslinio tyrimo darbams pagal sutartis atlikti, vertė.

III skyriuje „Trumpalaikis materialusis turtas“ rodoma trumpalaikio materialiojo turto vertė.

IV skyrius „Sąnaudos“ skirtas gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkio gaminių ir produkcijos gamybos, taip pat mokslinių tyrimų, konstravimo darbų atlikimo bei įrangos gaminimo, medžiagų įsigijimo ir perdirbimo sąnaudoms. Visos šios sąnaudos priskiriamos prie gamybinės veiklos sąnaudų, kurios dar yra skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines.

V skyriuje „Pinigai“ rodomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, taip pat iš kitų šaltinių gautos lėšos.

VI skyriuje „Finansinis turtas“ rodoma, kiek įstaiga turi vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir kt.).

VII skyriuje „Gautinos lėšos“ tvarkoma atsiskaitymų su įvairiais debitoriais, tai yra tiekėjais ir rangovais, už įsigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat su biudžetu, socialinio draudimo įstaigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tėvais už vaikų išlaikymą vaikų globos ir ikimokyklinėse įstaigose apskaita.

VIII skyriuje „Išlaidos“ nustatyta tvarka apskaitomos biudžetinės įstaigos faktinės išlaidos, patirtos vykdant išlaidų sąmatas ir įformintos atitinkamais dokumentais, įskaitant išlaidas pagal neapmokėtas kreditorių sąskaitas, apskaičiuotą darbo užmokestį ir stipendijas.

Pasyvo I skyrius „Finansavimas“ skirtas asignavimų valdytojų bei jų biudžetinių įstaigų iš biudžetų gautų lėšų apskaitai.

II skyriuje „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ tvarkoma nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo apskaita.

III skyrius „Fondai“ yra suskirstytas į 3 dalis:

1) ilgalaikio turto fondas,

2) trumpalaikio turto fondas,

3) kiti fondai.

Ilgalaikio turto fonde yra apskaitoma į ilgalaikį turtą įtraukto ilgalaikio turto nenudėvėta (likutinė) vertė. Šio fondo likutis turi būti lygus ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo likučių skirtumui.

Trumpalaikio turto fonde rodoma įstaigai priklausančio trumpalaikio turto vertė ir šio fondo likutis turi būti lygus sąskaitos „Trumpalaikis turtas“ likučiui. Trečioji dalis „Kiti fondai“ skirta tikslinės paskirties fondams, įsteigtiems biudžetinėje įstaigoje.

IV skyrius „Pardavimai ir paslaugos“ skirtas gamybinių (mokymo) dirbtuvių, pagalbinių žemės ir mokymo-bandymų ūkių gaminių ir produkcijos, suteiktų patarnavimų, taip pat mokslinių tyrimų, konstravimo darbų, atliekamų pagal sutartis su ūkinėmis organizacijomis, realizavimo apskaitai.

V skyrius „Pajamos“ yra suskirstytas į 2 dalis:

1) pajamos už teikiamas paslaugas,

2) savivaldybės biudžeto pajamos.

Pirmoje dalyje už teikiamas paslaugas apskaitomos pajamos, gaunamos iš biudžetinių įstaigų ūkinės veiklos, atitinkančios jų pagrindinės veiklos pobūdį už teikiamas paslaugas, o antroje dalyje apskaitomos savivaldybių biudžetų pajamos.

VI skyriuje „Mokėtinos lėšos“ tvarkomi atsiskaitymai su įvairiais kreditoriais, tai yra tiekėjais ir rangovais už įsigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat su biudžetu, socialinio draudimo įstaigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tėvais už vaikų išlaikymą vaikų globos ir ikimokyklinėse įstaigose apskaita.

1.9 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS

Sąskaitų planas – tai sąskaitų sąrašas, kuriame jos susisteminamos pagal ekonominį turinį.

Sąskaitų plano skyriai:

I. Ilgalaikis turtas

II. Atsargos

III. Trumpalaikis turtas

IV. Sąnaudos

V. Pinigai

VI. Finansinis turtas

VII. Gautinos ir mokėtinos lėšos

VIII. Išlaidos

IX. Finansavimas

X. Fondai

XI. Pardavimai ir paslaugos

XII. Pajamos

XIII. Paskolos

XIV. Perduotos ir gautos lėšos

XV. Biudžeto įvykdymo rezultatai

Kiekviename skyriuje sąskaitos suskirstytos į dvi grupes. Tai sintetinės sąskaitos, kurios numeruojamos eilės tvarka ir žymimos dviženkliu skaičiumi ir subsąskaitos arba antros eilės sąskaitos, detalizuojančios sintetines sąskaitas ir žymimos triženkliu skaičiumi. Sintetinės sąskaitos turi nevienodą subsąskaitų skaičių. Yra sąskaitų, kurios neturi subsąskaitų (07, 08, 14, 25, 26, 27, 28, 41, 73, 90). Rašant buhalterinius įrašus memorialiniuose orderiuose, naudojami subsąskaitų kodai, prie sintetinių sąskaitų, neturinčių subsąskaitų, pridedamas 0 (nulis), pavyzdžiui, 070, 080, 140 ir t.t. Teisingam lėšų ir šaltinių pasikeitimų vaizdavimui sąskaitos skirstomos į aktyvines ir pasyvines. Neatskiriamas balanso ir sąskaitų ryšys, nes balanso straipsniai atitinka sąskaitų ir subsąskaitų pavadinimus. Sąskaitų plane yra skyrių, kuriuose vienos sąskaitos yra aktyvinės, o kituose – pasyvinės, pavyzdžiui, I skyrius 01 sąskaita „Ilgalaikis turtas“ aktyvinė, o sąskaita 02 „Ilgalaikio turto nusidėvėjimas“ pasyvinė. Aktyvinės sąskaitos yra tos, kuriose apskaitomos materialinės vertybės, piniginės lėšos ir išlaidos. „Gautinos ir mokėtinos lėšos“ gali būti aktyvinės arba pasyvinės.

Užbalansinės sąskaitos sudaro atskirą grupę. Jose apskaitomas laikinai biudžetinėje įstaigoje esantis, bet jai nepriklausantis turtas: išsinuomotas arba pagal panaudos sutartį gautas ilgalaikis turtas, atsakingai saugoti arba perdirbti priimtos materialinės vertybės, specialieji bei numeruoti apskaitos blankai ir kt.

2. FINANSAVIMO, PINIGINIŲ LĖŠŲ IR IŠLAIDŲ APSKAITA

2.1 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PROGRAMŲ SĄMATA

Patvirtinus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai patikslina ir pateikia Finansų ministerijai asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas. Finansų ministerija, gavusi iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų patikslintus asignavimų paskirstymus pagal patvirtintas programas, rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų tvirtinimo ir asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas projektą ir pateikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiame projekte nustatoma bendra asignavimų suma kiekvienai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, sudaromos valstybės biudžeto programų sąmatos.

Programos sąmata yra dokumentas, kuriame numatoma iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų bei vykdomų programų asignavimų ir naudojamų lėšų dydis, jų paskirtis ir paskirstymas metų ketvirčiais. Kiekvienos programos valstybės biudžeto sąmatos tvirtinamos pagal visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus.

Valstybės biudžeto programų sąmatas savarankiškai sudaro kiekvienas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir kiekviena jam pavaldi įstaiga. Programų sąmatų formas tvirtina finansų ministras.

Bendrąsias sąmatas galima sudaryti vienarūšėms centralizuotų buhalterijų aptarnaujamoms įstaigoms. Valstybės biudžeto programos sąmatą pasirašo institucijų ir įstaigų vadovai ir patvirtina antspaudu.

Sudarydami valstybės biudžeto programų sąmatas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai turi užtikrinti, kad jų ir jiems pavaldžių įstaigų praėjusių metų skolas būtų numatyta padengti planuojamais metais, neviršijant tiems metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Biudžeto lėšas, įskaitant ir papildomai skirtas, naudoti be nustatyta tvarka patvirtintų programų sąmatų draudžiama.

Specialiosioms programoms sudaromos atskiros sąmatos.

2.2 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ IŠLAIKOMŲ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO FINANSAVIMO TVARKA

Finansavimas – tai lėšų perdavimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš biudžetų sąskaitų.

Biudžetinių įstaigų finansavimo objektas yra jų vykdomų programų išlaidos. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas valstybės biudžeto asignavimus, skirtus įstaigų ir organizacijų programoms vykdyti, iš valstybės iždo sąskaitos perveda į asignavimų valdytojų tam tikslui atidarytą biudžetinę sąskaitą banke arba tiesiogiai tiekėjams.

Valstybės biudžeto asignavimai, pagal nustatytos formos mokėjimo paraiškas (VBAMS MOK-01), pervedami tada, kai jų reikia konkrečioms išlaidoms apmokėti. Mokėjimo paraiškos rengiamos pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos atitinkamus kodus ir pateikiamos Valstybės iždo departamentui elektroniniu būdu, naudojantis kompiuterizuota Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema. Ne vėliau kaip per 3 dienas pateikiama tos pačios mokėjimo paraiškos spausdintinė forma, kurią pasirašo vyriausiasis buhalteris ir įstaigos vadovas. Šia forma patvirtinima elektroninė mokėjimo paraiška.

Kai kurios įstaigos perduoti mokėjimo paraiškų elektroniniu būdu negali, todėl jos Valstybės iždo departamentui pateikia tik spausdintinės formos mokėjimo paraiškas. Jos gali būti pateikiamos per šakinę ministeriją. Jei tokios nėra, tiesiogiai Valstybės iždo departamentui. Šakinės ministerijos atlieka pavaldžių įstaigų administracinę kontrolę, tikrina įstaigų biudžeto programų sąmatas. Jeigu valstybės iždo sąskaitoje užtenka lėšų paraiškai patenkinti ir paraiškoje nurodyta suma neviršija programos sąmatos, tada Valstybės iždo departamentas pateikia bankui mokėjimo pavedimą ir įstaigai pervedamos jos prašomos lėšos. Jei iždo sąskaitoje neužtenka lėšų paraiškai patenkinti arba jeigu viršijama sąmata, mokėjimo paraiška atmetama. Iš valstybės biudžeto lėšos mokėjimo pavedimu perduodamos asignavimų valdytojams, kurie atsako už tikslinį ir taupų lėšų panaudojimą.

Biudžetinė įstaiga VBAMS MOK-01

Ministerija ..... M O K Ė J I M O P A R A I Š K O S Lapas

Sąmata....... Data

Periodas.....

Registra-cijos data Mokė-jimo data Tiekėjo kodas Tiekėjo pavadini-mas Mokėjimo dokumento Nr. MP Nr. Programa Funkcinė klasifikacija Ekonominė klasifikacija Mokė-jimo suma Sąmatos likutis po apmokėjimo

Suma iš viso:

Parašai ir datos: ___________________ _________________________________ _______________

Vadovas Vyriausiasis buhalteris (finansininkas) Patvirtino

2.3 TIESIOGINIS FINANSAVIMAS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas valstybės biudžeto lėšas, skirtas biudžetinių įstaigų programų sąmatoms vykdyti, iš valstybės iždo sąskaitos perveda tiesiogiai tiekėjams, kurie biudžetinėms įstaigoms tiekia prekes, atlieka darbus ir teikia paslaugas. Biudžetinė įstaiga mokėjimo paraiškoje nurodo reikalingus prekių ar paslaugų tiekėjų rekvizitus.

Duomenys apie tiekėją:

1. Tiekėjo registracijos kodas (įmonės kodas)

2. Tiekėjo PVM mokėtojo kodas

3. Tiekėjo pavadinimas

4. Tiekėjo adresas

5. Asmuo, su kuriuo palaikomi ryšiai

6. Telefono Nr.

7. Fakso Nr.

8. Banko pavadinimas

9. Banko kodas

10. Sąskaitos Nr.

Biudžetinė įstaiga

(BĮ kodas ir pavadinimas)

Departamentas

(Kodas)

Ministerija

(Kodas)

Įstaigos vadovas

(Vardas, pavardė, parašas)

Vyriausiasis buhalteris (finansininkas)

(Vardas, pavardė, parašas)

Data

Tiesioginiai mokėjimai biudžetinių įstaigų prekių ir paslaugų tiekėjams atliekami ir biudžeto lėšos į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke pervedamos per kompiuterizuotą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą (VBAM sistema). Tai daroma pagal biudžetinių įstaigų pateiktas mokėjimo paraiškas, atsižvelgiant į faktinį poreikį kiekvienai mokėjimo procedūrai atlikti, išskyrus smulkias išlaidas, kai neviršijamas joms nustatytas limitas. Taip pat apmokamas komandiruočių ir gamybinės bei gamybinės mokomosios veiklos išlaidų finansavimas.

Valstybės biudžeto lėšos iš valstybės iždo sąskaitos pervedamos į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke tik išlaidoms, skirtoms fiziniams asmenims (atlyginimai, stipendijos, pašalpos ir kt.), komandiruotėms, atsiskaitymams užsienio valiuta ir smulkioms (kanceliarinėms, ūkio ir kt.) išlaidoms.

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos smulkioms išlaidoms, į biudžetinės įstaigos sąskaitą pervedamos iki 20 procentų nustatyto limito mėnesiui nuo trečdalio programos sąmatoje ketvirčiui numatytų lėšų prekėms ir paslaugoms, išskyrus išlaidas, skirtas komandiruotėms, atsiskaitymams užsienio valiuta ir su fiziniais asmenimis.

Biudžetinė įstaiga apie išlaidų apmokėjimą tiesiogiai tiekėjams arba lėšų gavimą į įstaigos sąskaitą banke sužino iš sąskaitos išrašo. Sąskaitos išrašas yra pagrindas buhalterinėms operacijoms vykdyti.

Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams, apskaitomos sąskaitoje 09 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams. Ši sąskaita subsąskaitų neturi.

2.4 BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ, IŠLAIKOMŲ IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ, FINANSAVIMAS

Iš savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų finansavimo tvarka yra panaši į valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų finansavimo tvarką. Toks finansavimas vykdomas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas socialines, ekonomines ar kitas programas. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai sudaro išlaidų sąmatas pagal programas, kurių pagrindu vykdomas finansavimas. Atskiros savivaldybės pačios nusistato lėšų perdavimo tvarką, tačiau dauguma naudoja paraiškų teikimą bei finansavimo grafikus. Finansavimo grafikas yra labai panašus į mokėjimo paraišką. Skiriasi tuo, kad finansavimo grafike numatomas lėšų poreikis vienam mėnesiui, o mokėjimo paraiškoje – konkrečioms išlaidoms apmokėti. Tiek finansavimo grafike, tiek mokėjimo paraiškoje rašoma: programos kodas, pavadinimas, funkcinės klasifikacijos kodas, išlaidų pavadinimas, iš kurių išskiriamos išlaidos darbo užmokesčiui. Be to, atskirai rašomos lėšos valstybinėms funkcijoms vykdyti ir moksleivio krepšeliui finansuoti. Mokėjimo paraiškos dažniausiai pateikiamos elektroniniu variantu ir vėliau spausdintine forma. Apie lėšų gavimą biudžetinė įstaiga sužino iš banko parengto einamosios sąskaitos išrašo, kurio pagrindu daromi buhalteriniai įrašai.

2.5 PINIGINIŲ LĖŠŲ IR IŠLAIDŲ APSKAITA

Piniginių lėšų apskaitai naudojamos šios sąskaitos:

09 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams

10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke

11 Kitų lėšų sąskaitos banke

12 Kasa

13 Kitos piniginės lėšos

Sąskaita 09 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams yra aktyvinė, ji neturi subsąskaitų. Šioje sąskaitoje kaupiamos tiesiogiai iš iždo sąskaitos tiekėjams sumokėtos pinigų sumos už pateiktas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Tiesiogiai sumokėta tiekėjui suma įrašoma į 090 subsąskaitos debetą.

Gautos lėšos nurodant šaltinį apskaitomos 23 sąskaitoje Finansavimas. Ši sąskaita yra pasyvinė ir turi tokias subsąskaitas:

230 Finansavimas iš biudžeto

232 Finansavimas iš kitų šaltinių

Subsąskaitoje 230 Finansavimas iš biudžeto tvarkoma lėšų, perduotų į asignavimų valdytojų sąskaitas išlaidoms apmokėti, ir biudžeto lėšų, tiesiogiai iš iždo sąskaitos sumokėtų tiekėjams už prekes ir paslaugas, apskaita.

Subsąskaitoje 232 Finansavimas iš kitų šaltinių tvarkoma lėšų, gautų iš kitų šaltinių įstaigos veiklai papildomai finansuoti, apskaita.

Įrašai 23 sąskaitos kredite daromi tokiais atvejais:

• gavus asignavimus į sąskaitą banke arba iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams sumokėjus lėšas pagal mokėjimo paraiškas;

• nustačius atsargų perteklių ir nemokamai gavus atsargų;

• materialiojo turto objektus perkėlus iš ilgalaikio bei trumpalaikio turto sąskaitų į atsargų skyriaus sąskaitas.

Įrašai 23 sąskaitos debete daromi tokiais atvejais:

• metų pabaigoje nurašant per biudžetinius metus sukauptas išlaidas;

• grąžinant į biudžetą nepanaudotas lėšas;

• nurašant atsargų trūkumus ir beviltiškas skolas.

Iš banko gauto sąskaitos išrašo (bankai neišduoda mokėjimo nurodymo, nes įstaiga pateikia vieną egzempliorių, kuris lieka banke) asignavimų valdytojai savo apskaitoje daro buhalterinis įrašus.

Iš valstybės iždo sąskaitos tiesiogiai sumokėjus už prekes tiekėjui pagal pateiktą sąskaitą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams

K 230 Finansavimas iš biudžeto

Tuo pat metu daromas kitas įrašas:

D 178, 150, 200 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais

K 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams

Gavus prekes, daromas toks įrašas:

D 01, 03, 06, 07 Ilgalaikis turtas, Gaminiai ir produkcija, Medžiagos ir maisto produktai, Trumpalaikis turtas

K 150, 178 Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais, Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

Likučio 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams sąskaitoje negali būti, nes gauta lėšų suma tiesiogiai pervedama tiekėjams.

Sąskaita 10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke yra aktyvinė ir turi tokias subsąskaitas:

100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

101 Pavaldžių įstaigų lėšos

Į šių subsąskaitų debetą įrašomos iš biudžeto gautos piniginių lėšų sumos ir kasinėms išlaidoms atkurti skirtos sumos, o į kreditą – pagal tikslinę paskirtį panaudotos lėšos ir į biudžetą grąžintos lėšos.

Tipinės sąskaitų korespondencijos:

1. Gavus finansavimą iš biudžeto:

D 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

K 230 Finansavimas iš biudžeto

2. Gavus lėšas iš sąskaitos į kasą:

D 120 Kasa

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

3. Pervedus išskaičiuotus mokesčius:

D 173 Atsiskaitymai su biudžetu

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

4. Apmokėjus tiekėjams už prekes ar paslaugas:

D 178, 150 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

5. Pervedus įmokas socialiniam draudimui:

D 171 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

6. Pasibaigus metams, grąžinamos į biudžetą nepanaudotos lėšos:

D 230 Finansavimas iš biudžeto

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Sąskaita 11 Kitų lėšų sąskaitos banke naudojama tik tais atvejais, kai biudžetinė įstaiga turi kitų lėšų. Banke atidaroma atskira sąskaita pagal kiekvieną tokių lėšų rūšį. Ši sąskaita turi tokias subsąskaitas:

110 Pavedimų lėšos

111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas

112 Kitos lėšos

Gavus pavedimų lėšas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 110 Pavedimų lėšos

K 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas

Panaudojus pavedimų lėšas, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 214 Pavedimų lėšų išlaidos

K 110, 122, 178 Pavedimų lėšos, Kitos lėšos kasoje, Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

Metams pasibaigus, per metus panaudotų pavedimams atlikti lėšų suma iš subsąskaitos 214 Pavedimų lėšų išlaidos kredito nurašoma į subsąskaitos 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas debetą:

D 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas

K 214 Pavedimų lėšų išlaidos

Grąžinant nepanaudotas pavedimų lėšas jų savininkui:

D 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas

K 110 Pavedimų lėšos

Subsąskaitos 110 Pavedimų lėšos analitinė apskaita tvarkoma pagal atskiras pavedimų rūšis.

Lėšoms, gaunamoms už teikiamas paslaugas, sudaroma atskira sąmata.

Lėšų, gautų už teikiamas paslaugas, apskaitai skirta subsąskaita 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas. Visoms šių lėšų rūšims biudžetinė įstaiga banke atidaro vieną sąskaitą.

Gavus lėšas už teikiamas paslaugas, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas

K 03 Gaminiai ir produkcija

K 05 Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis

K 10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke

K 12 Kasa

K 13 Kitos piniginės lėšos

K 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis

K 17 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais

K 28 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos

K 40 Pajamos

Išmokėjus iš sąskaitos pinigus, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 04 Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos

D 06 Medžiagos ir maisto produktai

D 08 Gamybinės veiklos sąnaudos

D 10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke

D 12 Kasa

D 13 Kitos piniginės lėšos

D 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis

D 17 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais

D 21 Kitos išlaidos

K 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas

Pervedus sumas į biudžetą, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 400 Pajamos už teikiamas paslaugas

K 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas

Subsąskaita 112 Kitos lėšos skirta įvairių ne iš biudžeto gautų lėšų, saugomų jos sąskaitose iki grąžinimo pagal priklausomybę arba panaudojimo pagal tikslinę paskirtį, apskaitai tvarkyti. Tokioms lėšoms priskiriami deponuotas darbo užmokestis ir depozitai. Depozitai – tai nustatyta tvarka biudžetinės įstaigos žinion laikinai priimtos lėšos.

Asignavimų valdytojai lėšų judėjimo operacijas, biudžetininių lėšų sąskaitoje banke, apskaito piniginių lėšų operacijų memorialiniame orderyje Nr. 2 arba kitame apskaitos registre. Jame apskaitomos gautų ir panaudotų lėšų operacijos.

MEMORIALINIS ORDERIS Nr.

SUBSĄSKAITOS Nr. KAUPIAMASIS ŽINIARAŠTIS

Banko išrašo

arba kasininko ataskaitos data Sąskaitos Nr. Debetas

į sąskaitų kreditą

Sąskaitos Nr. Kreditas

į sąskaitų debetą

Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Iš viso Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Iš viso

Iš viso

Žymos įrašius į Didžiąją knygą

Memorialinis orderis Nr. 2 pradedamas pildyti, perkėlus likučius iš praėjusio mėnesio tokio paties memorialinio orderio. Chronologine tvarka registruojamos sąskaitos, esančios banke, operacijos (operacijų registravimas daromas pagal kalendorinį jų atlikimo laiką).

Žiniaraščio dešinėje pusėje apskaitoma sąskaitos kredito, o dešinėje – debeto apyvarta.

Gavus lėšas iš sąskaitos banke į kasą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 120 Kasa

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Pervedus sumą mokėjimo nurodymu, t.y. atsiskaitant su įvairiomis organizacijomis, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 171, 173, 178 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas, Atsiskaitymai su biudžetu, Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Pasibaigus mėnesiui, įrašai memorialiniame orderyje Nr. 2 baigiami suskaičiuojant kiekvienos sąskaitos sumas ir apyvartas. Taip pat suskaičiuojamas likutis kito mėnesio pirmai dienai. Likutis mėnesio pabaigoje apskaičiuojamas taip: prie likučio mėnesio pradžioje pridedama debeto ir atimama kredito apyvarta, apskaičiuotas likutis mėnesio pabaigoje palyginamas su iš banko gautu sąskaitos išrašu mėnesio pabaigoje. Suskaičiuoti memorialinio orderio Nr. 2 įrašai perkeliami į Didžiąją knygą.

Gautų asignavimų analitinė apskaita tvarkoma asignavimų analitinės apskaitos knygoje arba kortelėse. Iš patvirtintos įstaigos programos sąmatos metinė asignavimų suma, paskirstyta ketvirčiais, pagal ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus, perkeliama į gautų asignavimų analitinės apskaitos knygą ar kortelę. Gauti asignavimai registruojami, paskirstant išlaidas pagal atskirus išlaidų pavadinimus, didėjančiomis sumomis nuo metų pradžios. Per mėnesį suregistruoti gautų asignavimų duomenys perkeliami į Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos Nr. 2 skiltį Gauti asignavimai.

2.6 KASOS OPERACIJOS IR JŲ APSKAITA

Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (finansininkas) ir kasininkas.

Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, mokėjimo žiniaraštį. Išmokant pinigus pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra tos įstaigos darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis.

Mokėjimo žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas tvirtinami įstaigos vadovo ir buhalterio parašais. Vienkartinė darbo užmokesčio, premijos, pašalpos, pensijos, stipendijos ar kita išmoka pavieniams asmenims gali būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje įstaigos vadovo ir vyriausiojo buhalterio nurodytą laikotarpį, privalo mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį Deponuota ir sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį, kurio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma ir pasirašyti.

Išmokėjus pinigus, mokėjimo žiniaraštyje įrašoma: Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas). Pinigus pagal vieną žiniaraštį gali išmokėti tik tas pats asmuo (kasininkas arba įgaliotas asmuo).

Vyriausiasis buhalteris patikrina mokėjimo žiniaraščiuose kasininkų padarytus įrašus ir pagal juos išmokėtas bei deponuotas sumas ir pasirašo.

Įstaiga gali išmokėti pinigus darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos įstaigos vadovas paskyrė atlikti kasos operacijas. Išmokant pinigus iš kasos atskaitingam asmeniui, surašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, panaudojęs gautus pinigus, pateikia įstaigos buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą – nurodo šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio nustatyta ir įstaigos vadovo patvirtinta tvarka bei terminais, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Gavęs už suteiktas paslaugas pinigus, kasininkas ar atskaitingas asmuo išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui.

Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas.

Pinigų mokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris ir patvirtina įstaigos vadovas.

Kasos pajamų bei išlaidų orderiai ir pinigų priėmimo kvitai pildomi įskaitomai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų, net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje.

Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu pinigai priimami į kasą arba išmokami iš kasos. Draudžiama duoti kasos pajamų ir išlaidų orderių blankus mokantiems arba gaunantiems pinigus asmenims. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.

Priėmęs išrašytus buhalterijoje kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasininkas patikrina ar:

• dokumentuose yra vyriausiojo buhalterio, o kasos išlaidų orderyje – įstaigos vadovo ir vyriausiojo buhalterio parašai;

• teisingai įforminti dokumentai;

• prie dokumentų yra juose nurodyti priedai.

Kasininkas, priimdamas arba išmokėdamas pinigus, pasirašo kasos pajamų ir išlaidų orderius, o prie jų pridėtus dokumentus pažymi spaudu arba atitinkamu įrašu: pajamų dokumentus – Gauta, išlaidų – Išmokėta, ir nurodo kasos pajamų arba kasos išlaidų orderio numerį bei datą. Prieš perduodama į kasą, buhalterija visus kasos pajamų bei išlaidų orderius registruoja atitinkamuose registracijos žurnaluose. Kasos operacijos užsienio valiuta atliekamos litais, tačiau kasos pajamų ir išlaidų orderiuose priimta ir išmokėta pinigų suma įrašoma ne litais ir centais, o užsienio valiuta (žodžiais ir skaitmenimis).

Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugomi visi būtinieji rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (finansininko) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, t. y. pildoma kasos knyga, jos lapai (perverti virvele ir užantspauduoti) numeruojami. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas įstaigos vadovo ir vyriausiojo buhalterio parašais. Kiekvienas knygos lapas turi dvi lygias dalis: vieną iš jų (horizontaliai suliniuotą) kasininkas užpildo kaip pirmąjį egzempliorių, ir ji lieka knygoje, o antrosios dalies (be horizontaliųjų linijų) pirmoji ir antroji pusės užpildomos per kalkinį popierių ir kaip kasininko apyskaita yra lapo atplėšiamoji dalis.

Kasos operacijų įrašai pradedami pirmoje neatplėšiamojo lapo dalies pusėje (po eilute Likutis dienos pradžioje).

Prieš tai lapas sulenkiamas pusiau per kirpimo liniją, lapo atplėšiamoji dalis dedama po dalimi, pasiliekančia knygoje. Antrojoje pusėje rašoma atplėšiamojo lapo dalį uždėjus ant neatplėšiamojo lapo dalies pirmosios pusės ir rašoma lapo neatplėšiamosios dalies antrosios pusės horizontaliose eilutėse.

Apyskaitai skirta lapo dalis iki operacijų užbaigimo neatplėšiama.

Eilutėje Iš jų darbo apmokėjimui nurodoma suma pagal darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius neįrašyta į kasos išlaidas.

Pirmieji ir antrieji egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais.

Biudžetinėse įstaigose biudžeto ir ne biudžeto lėšoms pildomos atskiros kasos knygos.

Kasdien, jeigu vyriausiojo buhalterio nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu –išspausdina ir atiduoda) į buhalteriją antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos išlaidų ir pajamų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Buhalterijos darbuotojas, priėmęs šiuos dokumentus, pasirašo kasos knygoje.

Kasininko apyskaitos sudaromos kiekvieną dieną.

Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir pervedami į biudžeto pajamas.

Biudžetinėse įstaigose kasos patalpos turi būti įrengtos pagal Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijas.

Grynųjų pinigų judėjimas apskaitomas sąskaitoje 12 Kasa. Ši sąskaita turi tokias subsąskaitas:

120 Biudžetinės lėšos kasoje

122 Kitos lėšos kasoje

Gavus pinigus į kasą, debetuojama sąskaita 12 Kasa, o kredituojamos sąskaitos 100 Asignavimo valdytojo įstaigos lėšos, 111 Lėšos gautos už teikiamas paslaugas, 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, 177 Atsiskaitymai su deponentais, 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti ir kt.

Išmokėtos iš kasos sumos įrašomos į subsąskaitų 100 Asignavimo valdytojo įstaigos lėšos, 111 Lėšos gautos už teikiamas paslaugas, 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, 177 Atsiskaitymai su deponentais, 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį, 181 Atsiskaitymai su stipendininkais ir kt. debetą ir subsąskaitos 120 Biudžetinės lėšos kasoje kreditą.

Subsąskaitos 120 Biudžetinės lėšos kasoje judėjimo operacijos registruojamos memorialiniame orderyje Nr. 1. Šio memorialinio orderio pildymo tvarka yra analogiška memorialinio orderio Nr. 2 pildymo tvarkai.

Pasibaigus mėnesiui, memorialiniame orderyje suskaičiuojamos sąskaitos 12 Kasa debeto ir kredito apyvartos ir apskaičiuojamas mėnesio pabaigos likutis. Jis turi atitikti ataskaitinio mėnesio pirmos ir paskutinės kasos ataskaitų išvestus likučius.

Darant įrašus Didžiojoje knygoje būtina žinoti, kad iš subsąskaitos 120 Biudžetinės lėšos kasoje debeto ir kredito apyvartų bendros sumos reikia atimti į einamąją sąskaitą iš kasos įneštas ir gautas sumas, nes šios sumos įrašytos į memorialinio orderio Nr. 2 subsąskaitas 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos ir 120 Biudžetinės lėšos kasoje. Ta pati kasos ir sąskaitos apyvartų suma į Didžiąją knygą gali būti įrašyta tik vieną kartą.

2.7 KITOS PINIGINĖS LĖŠOS IR JŲ APSKAITA

Kitos piniginės lėšos yra biudžetinės įstaigos vardu įsigytose mokėjimų kortelėse esančios piniginės lėšos, akredityvai, piniginiai dokumentai. Kitų piniginių lėšų apskaitai skirta sąskaita 13 Kitos piniginės lėšos. Ši sąskaita turi tokias subsąskaitas:

130 Akredityvai

131 Mokėjimų kortelės

132 Piniginiai dokumentai

Subsąskaitoje 130 Akredityvai įrašomos įformintų akredityvų pagal sutartis su tiekėjais už materialinių vertybių tiekimą ir teikiamus patarnavimus piniginių lėšų sumos. Akredityvų įforminimo ir atsiskaitymo jais tvarką nustato bankas.

Įformintos akredityvo sumos įrašomos tokiu buhalteriniu įrašu:

D 130 Akredityvai

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas, 112 Kitos lėšos

Apmokėtų akredityvų sumos įrašomos tokiu buhalteriniu įrašu:

D 01 Ilgalaikis turtas, 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas arba kt.

K 130 Akredityvai

Analitinė subsąskaitos 130 Akredityvai apskaita tvarkoma pagal kiekvieną akredityvą.

Subsąskaita 131 Mokėjimų kortelės skirta mokėjimo kortelėse esančių pinigų apskaitai.

Pervedus į subsąskaitos 131 Mokėjimų kortelės sumas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 131 Mokėjimų kortelės

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas, 112 Kitos lėšos

Pagal mokėjimo korteles sumokėtos sumos už įsigytas materialines vertybes ir suteiktas paslaugas įrašomos tokiu įrašu:

D 01 Ilgalaikis turtas, 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas arba kt.

K 131 Mokėjimų kortelės

Subsąskaitoje 132 Piniginiai dokumentai apskaitomi bilietai, pašto bei rinkliavų ženklai ir kt. Minėtų dokumentų priėmimas į kasą ir išdavimas iš kasos įforminamas kasos orderiais. Šių operacijų apskaita tvarkoma atskirai nuo piniginių lėšų operacijų. Analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną piniginių dokumentų rūšį atskirai.

2.8 KASINĖS IR FAKTINĖS IŠLAIDOS IR JŲ APSKAITA

Kasinės išlaidos – tai įstaigų ir organizacijų piniginės lėšos, apmokėtos iš sąskaitų banke arba išmokėtos grynaisiais pinigais iš kasos.

Kasinių išlaidų analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvienos programos sąmatose numatytus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus. Šios išlaidos kaupiamos kiekvieną mėnesį nuo metų pradžios. Kasinėms išlaidoms apskaityti balansinės sąskaitos nėra. Kiekviena biudžetinė įstaiga pasirenka kasinių išlaidų apskaitos būdą. Pats paprasčiausias būdas yra kasinių išlaidų fiksavimas analitinės apskaitos kortelėse, kuriose iš pirminių dokumentų pagal atskirus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus registruojamos kasinės išlaidos.

KASINIŲ IŠLAIDŲ ANALITINĖS APSKAITOS KORTELĖ

Iš viso nuo metų pradžios

Banko išrašo data Kasinės išlaidos pagal išlaidų klasifikacijos kodus

per ___ m. _________ mėn.

Iš viso

Iš viso per mėnesį

Iš viso nuo metų pradžios (išskaičius grąžintas sumas)

Kasinių išlaidų apskaitos kortelėje kaupiami vienos sąskaitos duomenys. Šios kortelės duomenys perkeliami į formos Nr. 2 Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą skiltį Kasinės išlaidos.

Faktinės išlaidos – įstaigų ir organizacijų tikrosios sąnaudos, įformintos atitinkamais dokumentais, įskaitant išlaidas pagal neapmokėtas kreditorių sąskaitas, priskaitytą darbo užmokestį ir stipendijas.

Faktinėms išlaidoms apskaityti skirtos sąskaitos 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti ir 21 Kitos išlaidos.

20 sąskaita Išlaidos įstaigai išlaikyti skirstoma į tokias subsąskaitas:

200 Išlaidos iš biudžeto;

201 Išlaidos iš kitų šaltinių.

Subsąskaita 200 Išlaidos iš biudžeto skirta faktiškai padarytų išlaidų, kurios numatytos programos sąmatoje, apskaitai tvarkyti.

FAKTINIŲ IŠLAIDŲ APSKAITOS KORTELĖ

Iš viso nuo metų pradžios

Banko išrašo data Faktinės išlaidos pagal išlaidų klasifikacijos kodus

per ___ m. _________ mėn.

Iš viso

Iš viso per mėnesį

Iš viso nuo metų pradžios

Faktinių išlaidų analitinė apskaita tvarkoma pagal programas, funkcinę klasifikaciją ir ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus. Ji panaši į kasinių išlaidų analitinės apskaitos tvarką, t. y. pildant analitinės apskaitos korteles, pagal atskirus ekonominės klasifikacijos išlaidų pavadinimus, registruojamos faktinės išlaidos didėjančiomis sumomis nuo metų pradžios.

Sąskaita 200 Išlaidos iš biudžeto koresponduoja su daugeliu kitų sąskaitų, nes faktinės išlaidos daromos pinigais, materialinėmis vertybėmis ir įsipareigojimais. Faktinės išlaidos registruojamos daugelyje memorialinių orderių:

1. Apmokėjus tiekėjo sąskaitą iš įstaigos einamosios sąskaitos (jei kasinės išlaidos sutampa su faktinėmis), daromas toks buhalterinis įrašas (memorialinis orderis Nr.2):

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos;

2. Priskaičiavus darbo užmokestį darbuotojams (memorialinis orderis Nr. 5):

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį;

3. Atsiskaitant su įvairiais debitoriais ir kreditoriais (memorialinis orderis Nr. 6);

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

4. Nurašant atskaitingų asmenų padarytas išlaidas (memorialinis orderis Nr. 8):

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis

5. Nurašant suvartotus maisto produktus (memorialinis orderis Nr.12):

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 061 Maisto produktai

Įrašai subsąskaitos 200 Išlaidos iš biudžeto kredite daromi, kai atstatomos išlaidos, pvz., gavus mokestį už bendrabutį, pažymų išrašymą:

D 120 Biudžetinės lėšos kasoje

K 200 Išlaidos iš biudžeto.

Metų pabaigoje subsąskaita 200 Išlaidos iš biudžeto uždaroma, nurašant į jos kreditą ir į subsąskaitą 230 Finansavimas iš biudžeto debetą per metus padarytas išlaidas:

D 230 Finansavimas iš biudžeto

K 200 Išlaidos iš biudžeto

Vykdant statybos darbus rangos būdu, priimtų apmokėti rangovų sąskaitų už atliktus darbus suma įrašoma į subsąskaitos 200 Išlaidos iš biudžeto debetą ir į 150 Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais kreditą.

Vykdant statybos darbus ūkio būdu, padarytų išlaidų sumos įrašomos į subsąskaitos 200 Išlaidos iš biudžeto debetą ir į atitinkamų piniginių lėšų, atsiskaitymų, statybinių medžiagų ir montuotinų įrengimų bei atsiskaitymų su tiekėjais ir rangovais subsąskaitų kreditą. Baigtų ir per metus perduotų naudoti objektų statybos sąnaudos iki metų pabaigos paliekamos subsąskaitoje 200 Išlaidos iš biudžeto. Metų pabaigoje šias sąnaudas asignavimų valdytojai nurašo į subsąskaitos 230 Finansavimas iš biudžeto debetą. Baigti ir perduoti naudoti statybos objektai, remiantis priėmimo aktais, įrašomi į sąskaitos 01 Ilgalaikis turtas debetą ir sąskaitos 250 Ilgalaikio turto fondas kreditą. Nebaigtų objektų sąnaudos iš subsąskaitos 200 Išlaidos iš biudžeto metų pabaigoje nenurašomos, bet perkeliamos į kitus metus.

Sąskaita 21 Kitos išlaidos skirstoma į tokias subsąskaitas:

210 Paskirstytinos išlaidos

211Paslaugų teikimo išlaidos

213 Kitų lėšų išlaidos

214 Pavedimų lėšų išlaidos.

Subsąskaita 210 Paskirstytinos išlaidos skirta tvarkyti apskaitai tų sąnaudų, kurios jų susidarymo momentu negali būti priskirtos atitinkamai darbų rūšiai. Per mėnesį jos registruojamos subsąskaitos 210 Paskirstytinos išlaidos debete ir atitinkamų subsąskaitų kredite. Mėnesio pabaigoje šios išlaidos paskirstomos įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Paskirstytinos išlaidos nurašomos į subsąskaitos 210 Paskirstytinos išlaidos kreditą ir sąskaitų 08 Gamybinės veiklos sąnaudos, 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti, 21 Kitos išlaidos debetą.

Subsąskaita 211 Paslaugų teikimo išlaidos skirta apskaityti išlaidoms, gaunant pajamas už teikiamas paslaugas. Sunaudotų medžiagų, piniginių lėšų ir kitų išlaidų suma įrašoma į subsąskaitos 211 Paslaugų teikimo išlaidos debetą ir sąskaitų Atsargos, Pinigai, Gautinos ir mokėtinos lėšos kreditą. Per metus padarytų išlaidų suma, pasibaigus metams, įrašoma į subsąskaitos 211Paslaugų teikimo išlaidos kreditą ir į subsąskaitos 400 Pajamos už teikiamas paslaugas debetą.

Statant ar rekonstruojant iš lėšų, gautų už teikiamas paslaugas, baigtų ir perduotų naudoti objektų statybos ar rekonstravimo sąnaudos metų pabaigoje nurašomos į subsąskaitos 211Paslaugų teikimo išlaidos kreditą ir į subsąskaitos 400 Pajamos už teikiamas paslaugas debetą.

Subsąskaitoje 213 Kitų lėšų išlaidos apskaitomos lėšos, įskaitytos į subsąskaitą 270 Kiti fondai, išlaidas. Padarytų išlaidų sumos įrašomos į subsąskaitos 213 Kitų lėšų išlaidos debetą ir atsargų, pinigų, atsiskaitymų sąskaitų kreditą. Metų pabaigoje subsąskaita 213 Kitų lėšų išlaidos uždaroma nurašant einamaisiais metais padarytas išlaidas į subsąskaitos 270 Kiti fondai debetą.

Subsąskaitoje 214 Pavedimų lėšų išlaidos tvarkoma pavedimuose nurodytiems tikslams įgyvendinti skirtų lėšų apskaita. Į subsąskaitos 214 Pavedimų lėšų išlaidos debetą įrašoma panaudotų lėšų suma ir į subsąskaitų 110 Pavedimų lėšos arba 122 Kitos lėšos kasoje kreditą. Faktinių išlaidų suma metų pabaigoje nurašoma į subsąskaitos 214 Pavedimų lėšų išlaidos kreditą ir subsąskaitos 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas debetą.

3. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ VYKDOMI ATSISKAITYMAI IR JŲ APSKAITA

3.1 ATLYGINIMŲ NUSTATYMO TVARKA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07 -*08 nutarime Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ numatyta, kad nuo 1993 m. liepos 1 d. biudžetinių įstaigų darbuotojams už darbą apmokama taikant koeficientus ir bazinę mėnesinę algą arba bazinį valandinį atlyginimą. Ministerijos, departamentai, savivaldybės ir kitos valstybės tarnybos per 15 dienų turi nustatyti diferencijuotus tarnybinius atlyginimų koeficientus, pagal įstaigų ir organizacijų veiklos pobūdį, jų darbų apimtį, darbuotojų darbo stažą, išsimokslinimą bei kvalifikaciją, neviršijant minėtame Vyriausybės nutarime nustatytų tarnybinių koeficientų ir biudžetuose patvirtintų atitinkamiems metams asignavimų darbo užmokesčiui.

Konkrečius atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas įstaigų darbuotojams nustato įstaigos vadovas. Biudžetinių įstaigų bei organizacijų vadovams suteikta teisė neviršijant darbo užmokesčio fondo, skirti darbuotojams priemokas už papildomai atliekamus darbus, aukštą kvalifikaciją, darbų sudėtingumą bei svarbą, ypatingas darbo sąlygas, pavadavimą.

Biudžetinių įstaigų bei organizacijų vadovams tarnybinius atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas nustato aukštesnioji organizacija t.y įstaigos steigėjas.

Valstybės tarnautojams už darbą apmokama taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.

Už iškirtines darbo sąlygas: viršvalandinį darbą, darbą nakties metu (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) apmokama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus t.y. ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos).

3.2 ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 07 08 nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras įsakymu nustato visų švietimo sistemos įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką pagal atskiras įstaigas.

Švietimo įstaigos skirstomos į:

1) visų tipų ikimokyklines vaikų įstaigas;

2) bendrojo lavinimo mokyklas;

3) internatines mokyklas;

4) papildomojo ugdymo;

5) neformaliojo švietimo įstaigas;

6) aukštesniąsias mokyklas;

7) profesines mokyklas;

8) kitas švietimo įstaigas.

Tarnybinių atlyginimų koeficientai yra nustatyti atskiroms pareigybėms, atsižvelgiant į kvalifikacinę kategoriją, darbo stažą, išsilavinimą. Apskaičiuojant atlyginimus, tarnybinis koeficientas dauginamas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės algos.

Švietimo įstaigų tarnybiniai koeficientai nustatomi atsižvelgiant į vadybines kvalifikacines kategorijas, mokinių skaičių bei pedagoginį darbo stažą. Tarnybiniai koeficientai nustatyti už vieną pedagoginę normą. Mokytojams pedagoginė norma yra 18 valandų per savaitę. Jei mokytojas dirba daugiau ar mažiau valandų nei pedagoginė norma, tuomet atlyginimas jam perskaičiuojamas. Pedagogų savaitinis pamokų skaičius nustatomas tarifikacijos sąraše.

Tarifikacijos sąrašas – tai pedagogų sąrašas, kuriame surašomi duomenys iš darbuotojų asmeninių bylų apie išsilavinimą, pedagoginį darbo stažą, kvalifikaciją, dėstomo dalyko pavadinimas, savaitinis dirbamų valandų skaičius, nustatytas koeficientas, atlyginimas už nustatytą valandų skaičių, valandų skaičius už papildomus darbus, darbo užmokestis už papildomus darbus, bendras valandų skaičius, bendras darbo užmokestis.

Tarifikacijos sąrašas sudaromas kiekvienų metų rugsėjo 1 dienai.

, kur

Mat – mokytojo atlyginimas,

Kt – tarnybinis koeficientas,

Mba – bazinė mėnesinė alga,

Fv – faktiškai nustatytas valandų skaičius,

Np – pedagoginė norma.

Mokytojai pagal minėtą švietimo ministro įsakymą gali gauti priedus prie atlyginimo:

• už pasiruošimą pamokoms;

• darbų tikrinimą;

• vadovavimą klasei.

Išvardinti priedai nustatyti valandomis už vieną pedagoginę normą, t. y. 18 valandų per savaitę. Dirbant daugiau ar mažiau kaip viena pedagoginė norma, daromas perskaičiavimas. Priedas už vadovavimą klasei nepriklauso nuo pedagoginio darbo krūvio. Papildomos valandos nustatytos pagal klasių grupes: I – IV klasės; V – IX klasės; X – XII klasės.

Tarifikacijos sąrašas

Pavar-dė, vardas Pareigos Dėstomas daly-kas Išsilavinimas Kvalifikacinė katego-rija Ped. darbo stažas Savaitinis valandų skaičius DU per mėnesį, Lt Savaitinių valandų skaičius už Darbo užmokestis (Lt ir ct) Bend-ras valan-dų

Visas DU, Lt

I-IV V-IX X-XII I-IV V-IX X-XII sąsiuvinių tikrinimą vadova-vimą grupei Pasiruošimą pamo-koms sąsiuvinių tikrinimą vadova-vimą grupei pasiruošimą pamo-koms

I-IV V-IX X-XII I-IV V-IX X-XII

3.3 VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

Valstybės tarnautojams atlyginimai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu.

Valstybės tarnybos įstatymas taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus.

Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas:

1) valstybės politikams;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;

3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;

4) 4 Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams;

5) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams;

6) profesinės karo tarnybos kariams;

7) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;

8) viešųjų įstaigų darbuotojams;

9) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į :

1) karjeros:

2) politinio pasitikėjimo;

3) įstaigų vadovų;

4) pakaitinių.

Karjeros valstybės tarnautojas priimamas į pareigas neterminuotam laikui ir turi galimybę įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas priimamas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui.

Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas priimamas į darbą konkurso būdu ar politinio pasitikėjimo pagrindu vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Pakaitinis valstybės tarnautojas pakeičia laikinai negalintį eiti pareigų karjeros valstybės tarnautoją.

Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių:

1. A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.

2. B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.

3. C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.

Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos.

Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir jos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

Valstybės tarnautojams mokami tokie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

1) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;

2) už laipsnį;

3) už diplomatinį rangą.

Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. Išvardinti priedai skiriami iki valstybės tarnautojo kito vertinimo ir jie neskiriami politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

Priedai už laipsnį ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas.

Valstybės tarnautojams mokamos tokios priemokos:

1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;

3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.

Valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai minimalios mėnesinės algos dydžiais

PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

1 2,35

2 2,55

3 2,75

4 2,95

5 3,2

6 3,5

7 3,8

8 4,1

9 4,4

10 4,8

11 5,2

12 5,7

13 6,3

14 7,0

15 7,8

16 8,7

17 9,7

18 10,8

19 11,9

20 13,0

3.4 DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMAS

Darbo laiko apskaita

Darbo užmokestis susijęs su atliekamo darbo pobūdžiu, einamosiomis pareigomis, todėl reikalingi duomenys apie darbuotojų asmeninę sudėtį, t.y. išsilavinimą, darbo stažą, kategoriją, kvalifikaciją ir kt.

Darbuotojų asmeninės sudėties ir jos pasikeitimo duomenis tvarko personalo skyrius, jei tokio skyriaus nėra – įstaigos vadovo įsakymu įgaliotas kitas darbuotojas.

Darbo užmokesčio apskaitos pirminiai dokumentai yra:

• įsakymai dėl priėmimo į darbą;

• įsakymai dėl atleidimo iš darbo;

• įsakymai dėl perkėlimo į kitą darbą;

• atostogų ir darbo grafikai

• etatų ir tarifikacijos sąrašai;

• darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštį kiekvieną dieną pildo atsakingas darbuotojas. Pasibaigus mėnesiui, vyriausiojo finansininko nustatytą darbo dieną šis žiniaraštis pristatomas buhalterijai. Buhalterijos darbuotojas, priimdamas jį, patikrina, ar visi rekvizitai surašyti teisingai. Pilnai ir teisingai įformintas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pagrindas skaičiuoti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio mėn. 22 d. įsakymu Nr. 103 patvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraščių pirmąją ir antrąją formas, jų pildymo tvarką, sutartinius žymėjimus, kai kurių sąvokų paaiškinimus.

Pagrindinio darbo užmokesčio apskaičiavimas

Kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, skaičiuojamas darbuotojų atlyginimas. Iš priskaičiuoto kiekvienam darbuotojui atlyginimo daromi Lietuvos Respublikos įstatymais numatyti išskaitymai: gyventojų pajamų mokestis, įmokos socialiniam draudimui, išskaitymai pagal vykdomuosius raštus bei kiti išskaitymai darbuotojų prašymu.

Darbuotojams atlyginimai skaičiuojami vieną arba du kartus per mėnesį. Tai priklauso nuo šalių susitarimo. Už pirmąją mėnesio pusę mokamas avansas, o už antrąją mėnesio pusę išmokama tiksliai apskaičiuota suma, atėmus jau išmokėtą avansą ir visus priklausančius išskaitymus. Avansui apskaičiuoti ir išmokėti sudaromas buhalterinis dokumentas – mokėjimo žiniaraštis.

Įstaigos pavadinimas TVIRTINU

Finansavimo šaltinis

Įstaigos vadovas (parašas)

Vyriausiasis buhalteris (parašas)

MOKĖJIMO ŽINIARAŠTIS PLANINIAM AVANSUI IŠMOKĖTI

už 200__ m. ________________mėn.

Eil. Nr. Vardas, Pavardė Avanso suma Gavėjo parašas

Žiniaraštį sudarė ___________________________

Avanso suma rašoma litais be centų. Sudarytą žiniaraštį pasirašo jį sudaręs buhalteris, o tvirtina įstaigos vadovas ir vyriausiasis buhalteris. Žiniaraščio patvirtinimas – tai patvarkymas kasai išmokėti jame nurodytą sumą iki nurodytos datos. Išmokėjęs avansą, kasininkas pasirašo ir įrašo datą. Įformintas žiniaraštis su gavusių pinigus darbuotojų parašais saugomas prie kasos dokumentų.

Darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką priskaičiuojamas vieną kartą per mėnesį sudarant priskaitymo-išmokėjimo žiniaraštį.

Apskaičiuojant darbuotojui darbo užmokestį už darbą pagal pareigybes bei už darbą pagal autorines sutartis, tikslinga sudaryti atskirus tų sumų išmokėjimo žiniaraščius. Priskaitymo-išmokėjimo žiniaraštyje rašoma: darbuotojo vardas, pavardė, priskaičiuota suma, išskaitytos sumos (avansas, gyventojų pajamų mokestis, įmokos socialiniam draudimui bei kiti išskaitymai), išmokama suma ir gavėjo parašas. Darbo užmokestis gali būti mokamas kiekvienam gavėjui išrašant kasos išlaidų orderį.

Darbuotojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėse reglamentuojama valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka. Taikant indeksavimo koeficientą, jeigu valstybės ar savivaldybės įstaigos apskaičiuotas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.

Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

K = (A – C – S) : L, kur

K – indeksavimo koeficientas;

A – įstaigai patvirtintos lėšos darbo užmokesčiui;

C – įstaigos lėšos pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui;

S – įstaigos papildomos lėšos skirtumui tarp pareiginės algos, gautos iki 2002 m. birželio 30 d., ir pareiginės algos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą kompensuoti valstybės tarnautojams, kurių pareiginė alga pritaikius indeksavimo koeficientą tapo mažesnė už pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 dienos. Biudžetiniais metais dydis S, skaičiuojant pirmą kartą, prilyginamas nuliui, o perskaičiuojant indeksavimo koeficientą dydis S nustatomas atsižvelgiant į išmokėtas lėšas;

L – pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrių apskaičiuotos lėšos, kurių reikia įstaigos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.

Valstybės tarnautojo darbo užmokestis skaičiuojamas pagal formulę:

U = P x K + (Pr1 + Pr2) x K, kur

U – valstybės tarnautojo darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrių, pritaikius indeksavimo koeficientą;

P – valstybės tarnautojo pareiginė alga, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnį;

Pr1 – valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį nustatytų priedų suma;

Pr2 – valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnį nustatytų priemokų suma;

K – indeksavimo koeficientas.

Jeigu pritaikius indeksavimo koeficientą valstybės tarnautojo pareiginė alga, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (24 straipsnis) yra mažesnė už pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d., jo darbo užmokestis skaičiuojamas pagal formulę:

U = P1 + (Pr1 + Pr2) x K, kur

U – valstybės tarnautojo darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrių, pritaikius indeksavimo koeficientą;

P1 – valstybės tarnautojo 2001 m. rugsėjo mėnesio pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“;

Pr1 – valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį nustatytų priedų suma;

Pr2 – valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnį nustatytų priemokų suma;

K – indeksavimo koeficientas.

Jeigu valstybės tarnautojui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnį, galiojusį iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, buvo nustatytas darbo užmokesčio mažėjimas, nurodytas dydis P1 dauginamas iš pataisos indekso M, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

M = U1 : U2, kur

M – pataisos indeksas;

U1 – valstybės tarnautojo darbo užmokestis (pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas) kartu su priedais ir priemokomis) 2002 metų birželio mėnesį;

U2 – valstybės tarnautojo darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas) kartu su priedais ir priemokomis) 2001 metų rugsėjo mėnesį, arba jeigu valstybės tarnautojas priimtas į pareigas nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. birželio 30 d., valstybės tarnautojo darbo užmokestis, nustatytas priimant jį į pareigas.

Atsižvelgiant į lėšų darbo užmokesčiui poreikio pasikeitimą, įstaigoje indeksavimo koeficientas gali būti tikslinamas, bet ne dažniau kaip kartą per ketvirtį.

Analitinė darbo užmokesčio apskaita tvarkoma asmeninėse sąskaitose-kortelėse. Tokia kortelė pildoma kiekvienam darbuotojui. Joje registruojami tokie duomenys:

1) vardas, pavardė,

2) gimimo metai,

3) vaikų skaičius,

4) kiti asmeniniai duomenys,

5) įrašai apie priėmimą į darbą ir perkėlimus,

6) turėtos atostogos,

7) vykdomieji raštai,

8) kredito apmokėjimai,

9) kiekvieną mėnesį apskaičiuota darbo užmokesčio suma pagal atskiras priskaitymų rūšis,

10) visų rūšių atskaitymai pagal visas atskaitymų rūšis.

3.5 VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMAS

Biudžetinės įstaigos darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojui mokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, išmokant išeitinę išmoką arba kitais norminiuose dokumentuose numatytais atvejais.

Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:

1) pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą;

2) padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;

3) priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;

4) anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;

5) premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartinės darbuotojams skatinti skirtos piniginės išmokos.

Skaičiuojant asmenų, dirbančių užsienyje, vidutinį darbo užmokestį, užsienio valiuta gautas darbo užmokestis perskaičiuojamas litais pagal Lietuvos banko oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, galiojantį vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo dieną.

Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma:

1) apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įstaigoje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės);

2) išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bedarbio pašalpa, kitos (iš jų ir materialinės) pašalpos neatsižvelgiant į išmokų šaltinį;

3) atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbu;

4) kompensacija priimant arba perkeliant į darbą kitoje vietovėje;

5) dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio;

6) nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė;

7) išmokos pagal civilines (iš jų ir autorines) sutartis;

8) vienkartinės ir kitos išmokos;

9) kitos išmokos (iš jų ir kompensuojamosios), nustatytos teisės aktuose, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar norminiuose teisės aktuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.

Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų:

1. Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už dirbtą laiką.

2. Jei atleidžiamo iš įstaigos darbuotojo paskutinė darbo diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, kai nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį.

Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio.

Vidutinis darbo dienos užmokestis skaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus. Vidutinis darbo valandos užmokestis taip pat turi būti skaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios trukmės (pavyzdžiui, dirbant 5 dienas per savaitę – mažiau arba daugiau kaip 8 valandas kasdien).

Tais atvejais, kai darbuotojas įstaigoje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įstaigoje dirbtą laiką.

Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6, 9 mėnesius ar metus), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant 1/4 bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (kai išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką. Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo darbo dienos (valandos) vidutinio uždarbio.

Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, į skaičiavimą įtraukiamos visos per 24 kalendorinius mėnesius, einančius iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio, išmokėtos premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių (6, 9 mėnesius ar metus) laikotarpį, imant 1/4 bendros jų sumos. Gautas dydis sudedamas su premijomis (ne daugiau kaip dviejų ketvirčių), išmokėtomis per skaičiuojamąjį laikotarpį ir ši suma dalijama iš skaičiuojamojo 6 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką.

Sumažėjus darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įstaigoje darbo užmokesčio, iš kurio turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje).

Darbuotojui dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią. Ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius.

Valstybės tarnautojams darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio dydis dauginamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įstaigos darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

3.6 ATLYGINIMAS UŽ ATOSTOGAS

Atlyginimas už kasmetines atostogas

Visi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę į atostogas. Atostogos gali būti kasmetinės ir tikslinės.

Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Šventinės dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos.. Darbo kodekse numatytos tokios švenčių dienos:

1) sausio 1-oji – Naujieji metai;

2) vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

3) kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;

4) sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų dienos;

5) gegužės 1-oji – tarptautinė darbo diena;

6) pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;

7) liepos 6-oji – Valstybės diena;

8) rugpjūčio 15-oji – Žolinė;

9) lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;

10) gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.

Kasmetinės atostogos gali būti minimalios ir pailgintos. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Darbuotojams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie vaiką invalidą, iki jam sueis 16 metų, – 35 kalendorinės dienos. Dirbantiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę atostogos netrumpinamos.

Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat esant specifinėms darbo sąlygoms.

Statutiniams pareigūnams ir kai kuriems teisėjams įstatymai ar statutai taip pat nustato ilgesnės trukmės atostogas.

Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos po 6 mėnesių nepertrauktojo darbo stažo toje darbovietėje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos. Atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę, kurios sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur ši sutartis nesudaroma, – atostogų suteikimo eilė nustatoma šalims susitarus.

Atostogos suteikiamos dalimis šalims susitarus. Viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Atšaukti iš atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus. Nepanaudota atostogų dalis turi būti suteikiama kitų darbo metų laiku arba prijungiama prie kitų darbo metų atostogų. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo kaltės), nepanaudotos atostogos, jo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą.

Valstybės tarnautojui kasmet suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos.. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo narių, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.

Atostogų laiku darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbo užmokestis už kasmetines minimalias atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Darbo užmokestis už kasmetines pailgintas atostogas gali būti mokamas dalimis. Už pirmąją atostogų dalį (30 kalendorinių dienų) sumokama ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios, o už likusią atostogų dalį – ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki jų tęsinio. Jei darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. Už praleistą laiką mokama kaip už atostogas.

Draudžiama darbuotojams pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui negali būti suteiktos atostogos arba darbuotojui jų nepageidaujant, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama, kada nutraukiama darbo sutartis, neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Kai darbuotojui atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama iš vidutinio darbo užmokesčio. Apskaičiuojant kompensaciją, nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vienos darbo dienos vidutinio darbo užmokesčio. Apskaičiuojant atostogų dienas vienam darbo mėnesiui, reikia atostogų dienų skaičių padalinti iš dirbtų mėnesių skaičiaus (28,0 : 12 mėn. = 2,33 dienos). 28,0 dauginti iš metinio darbo dienų koeficiento.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu patvirtinti darbo dienos koeficientai:

• esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7;

• esant šešių darbo dienų savaitei – 0,9.

Dirbant 5 darbo dienas per savaitę, apmokamų dienų skaičius piniginei kompensacijai gauti būtų 19,6 (28,0 * 0,7 = 19,6). 19,6 padauginus iš darbuotojo apskaičiuoto vienos darbo dienos vidutinio darbo užmokesčio gaunama piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Atlyginimas už tikslines atostogas

Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, gali turėti ne tik kasmetines, bet ir tikslines atostogas: nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, mokymosi.

Darbuotojams suteikiamos atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas pasirengti ir laikyti – po tris dienas kiekvienam egzaminui. Darbuotojams, kurie sėkmingai mokosi mokymo įstaigose, pagal šių įstaigų pažymas-iškvietimus suteikiamos mokymosi atostogos:

• eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po tris dienas kiekvienam egzaminui;

• įskaitoms pasirengti ir laikyti – po dvi dienas kiekvienai įskaitai;

• laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi – tiek dienų, kiek nurodyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;

• diplominiam darbui baigti ir ginti – trisdešimt kalendorinių dienų;

• valstybiniams egzaminams (tarp jų ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos atestato egzaminams) pasirengti ir laikyti – po šešias dienas kiekvienam egzaminui.

Darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas su įstaigų siuntimais, už suteikiamas atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus ir besimokantiems savo iniciatyva, mokymosi laiko apmokėjimo klausimas sprendžiamas kolektyvinėje sutartyje arba šalims susitarus.

3.7 LIGOS PAŠALPŲ APSKAIČIAVIMAS

Ligos pašalpa skiriama turintiems teisę ją gauti asmenims šiais atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamas;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;

5) vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Teisę gauti ligos pašalpą turi tie apdraustieji asmenys, kurie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais, ligos pašalpą už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, ligos pašalpa pradedama mokėti, kai jie tampa laikinai nedarbingais. Ligos pašalpą už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti, kai jie tampa laikinai nedarbingais. Ligos pašalpą už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Biudžetinė įstaiga už 2 pirmas kalendorines dienas moka 80 procentų vidutinio darbo užmokesčio iš darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, todėl priskaičiavus ligos pašalpą daromas buhalterinis įrašas D 200 K180.

Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo:

1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikaltimą;

2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

3.8 IŠSKAITYMAI IŠ DARBO UŽMOKESČIO

Iš priskaičiuoto darbo užmokesčio išskaitoma:

• gyventojų pajamų mokestis;

• socialinio draudimo įmokos;

• išskaitymai pagal vykdomuosius raštus;

• savanoriški išskaitymai.

Gyventojų pajamų mokestis

Nuo 2003 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti naujas Gyventojų pajamų mokestis. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas priimtas 2002 m. liepos 2 d. Visos su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos dviem tarifais: 33 proc. ir 15 proc.

15 proc. tarifas taikomas šioms pajamoms:

1) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms;

2) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui veikiančiam sportininko vardu;

3) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui veikiančiam atlikėjo vardu;

4) honorarui;

5) gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos;

6) pajamoms gautoms už turto nuomą;

7) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;

8) išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo nuostatas;

9) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jei įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo nuostatas

Kitoms pajamoms taikomas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse, jis pasirenka vieną, kurioje bus taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, o visose kitose darbovietėse gautos pajamos bus apmokestinamos 33 proc. netaikant NPD.

Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis – 290 Lt. Taip pat kai kuriems mokesčių mokėtojams bus taikomas ir individualus neapmokestinamasis dydis:

1) I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;

2) II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;

3) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 430 litų per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais;

4) motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, augina vienas (viena), – 335 litai per mėnesį, be to, už auginamą antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 53 litais;

5) žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams – 330 litų per mėnesį.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris lygus 0,1 pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (29 Lt). Ši nuostata netaikoma asmenims, kuriems taikomas individualus neapmokestinamasis pajamų dydis. Papildoma 29 Lt NPD suma dalijama per pusę kiekvienam iš tėvų (įtėvių). Mokestiniu laikotarpiu papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis, dalijant papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Darbuotojai privalo pateikti darbdaviui prašymą dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo ir dokumentus, patvirtinančius, kad auginamas vienas arba du vaikai.

Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų neapmokestinamąjį pajamų dydį, papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.

Nauja nuostata, patirtų išlaidų atėmimas iš metinių apmokestinamųjų pajamų. Iš pajamų gali būti atimamos tokios per metus patirtos išlaidos:

• savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis;

• savo ir sutuoktinio naudai sumokėtos pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus;

• palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti;

• už studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas) sumokėtos sumos.

Bendra visų atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų.

Socialinio draudimo įmokos

Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Lietuvos Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų ir dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamos pensijos ir pašalpos įstatymų numatytais atvejais. Minėtų išmokų vykdymui reikia lėšų, kurios sukaupiamos iš įmokų socialiniam draudimui.

Asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis, gaunančius atlyginimą už darbą valstybiniu socialiniu draudimu draudžia jų darbdavys ir privalo mokėti už dirbančiuosius 31 procento dydžio įmokas nuo priskaičiuoto atlyginimo bei 3 procentus išskaičiuoti iš paties dirbančiojo atlyginimo ir bendrą 31 + 3 procento įnašų sumą pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas (31 proc.) paskirstomas:

1) pensijų draudimui – 23,4 proc.;

2) ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui – 2,8 proc.;

3) draudimui nuo nedarbo – 1,5 proc.;

4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 0,3 proc.;

5) sveikatos draudimui – 3,0 proc.

Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas (3 proc.) paskirstomas:

1) pensijų draudimui – 2,5 proc.

2) ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui – 0,5 proc.

Valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytus įmokų tarifus moka Krašto apsaugos ministerija – už privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos karius ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – už motinas (tėvus), turinčius vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas, nedirbančias motinas (tėvus) ir neturinčias vaiko priežiūros atostogų, bet auginančias vaiką iki trejų metų, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir tik vienuolyne dirbančius vienuolius, vieną iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmenį, nustatytąja tvarka pripažintą visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantį namuose visiškos negalios invalidą.

Privalomojo valstybinio socialinio draudimo 31 + 3 proc. tarifu draudžiami asmenys turi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o taip pat turi teisę į Valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą tvarką. Šios kategorijos asmenys turi teisę naudotis sveikatos draudimo paslaugomis bei yra draudžiami nuo nedarbo.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba moka valstybinio socialinio pensijų draudimo įnašus nuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento sistemos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnams, Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams, Krašto apsaugos ministerijos sistemos profesinės karo tarnybos kariams apskaičiuoto atlyginimo už tarnybą. Šios institucijos taip pat atskaito nurodytų apdraustųjų asmenų mokamas įmokas.

Užsienio reikalų ministerija moka valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas už diplomatų sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis praleidžia užsienyje dėl to, kad ten gyvena kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje konsulinėje įstaigoje. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 diplomato pareiginės algos. Diplomato sutuoktiniui įsidarbinus, ši nuostata netaikoma.

Draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įnašus apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą. Įstaigos ir organizacijos išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų apskaičiuotą įmokų sumą turi sumokėti tą dieną, kurią iš banko įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio atlyginimams išmokėti, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Mokėjimo pavedimai (nurodymai) pateikiami bankams už visą atitinkamo laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą nepriklausomai nuo to, kiek lėšų yra draudėjo sąskaitoje.

Atsiskaitymai su socialinio draudimo įstaiga apskaitomi sąskaitoje 171 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas.

Priskaičius iš darbdavio lėšų socialiniam draudimui 31 proc. įmokų, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 171 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas

Išskaičiavus iš darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio 3 proc. įmokų:

D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį

K 171 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas

Pervedus priskaitytas sumas Valstybiniam socialiniam draudimo fondo biudžetui, įstaiga daro tokį buhalterinį įrašą:

D 171 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Jei iš Valstybinio socialinio draudimo lėšų pašalpas apskaičiuoja įstaigos buhalterija, tuomet priskaitytai sumai daromas toks buhalterinis įrašas:

D 171 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas

K 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį

Gavus iš socialinio draudimo fondo lėšų pašalpų mokėjimui:

D 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

K 171 Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas

Išmokėjus pašalpas, daromas toks įrašas:

D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį

K 120 Biudžetinės lėšos kasoje

Kiti išskaitymai iš darbo užmokesčio

Iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromi šie išskaitymai:

• pagal vykdomuosius dokumentus;

• pagal darbuotojų pavedimus.

Išskaitymai iš darbo užmokesčio, stipendijų ir kitų išmokų pagal vykdomuosius raštus vykdomi gavus iš teismo vykdytojų raštą, kuris patvirtina darbuotojo pareigą mokėti alimentus, skolą už trūkumus, žalos atlyginimą ar kitus įsiskolinimus. Suma, kuri yra išskaitoma iš darbo užmokesčio, gali būti išreikšta procentais ir skaičiuojama nuo darbo užmokesčio (pvz., alimentai), arba nurodoma absoliuti suma.

Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus apskaitomi subsąskaitoje 183 Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus.

Išskaičius nustatytas sumas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį

K 183 Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus

Pervedus išskaitytas sumas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 183 Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas.

Atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus analitinė apskaita tvarkoma kiekvienam gavėjui atskirai. Nurodoma pavardė arba organizacija, vykdomojo rašto numeris, data, dokumento galiojimo terminas ir išskaitoma suma.

Savanoriško draudimo bei už bankų paskolas ir mokamas palūkanas išskaitymai vykdomi pagal darbuotojų prašymus ir sutartis.

Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus apskaitomi subsąskaitoje 182 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus.

Išskaitytos iš darbuotojų darbo užmokesčio aukščiau išvardintos sumos apskaitomos darant tokius buhalterinius įrašus:

D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį

K 182 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus

Pervedus pagal priklausomumą išskaitytas sumas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 182 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas.

Atsiskaitymų pagal darbuotojų pavedimus analitinė apskaita tvarkoma atskirai kiekvienai išskaitymų rūšiai ir kiekvienam išskaitytų sumų gavėjui.

3.9 DARBO UŽMOKESČIO MOKĖJIMO TVARKA

Darbuotojams darbo užmokestis mokamas darbo metu ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o esant raštiškam darbuotojo prašymui – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Konkretūs terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

Darbuotojams, pageidaujantiems, kad darbo užmokestis būtų pervedamas į banko sąskaitą (kortelę), jis išmokamas gavus darbuotojo raštišką prašymą. Asmenims, pageidaujantiems gauti darbo užmokestį banke, reikia žinoti, kad bankas už sąskaitos aptarnavimą, grynųjų pinigų išėmimą bei kitas atliekamas operacijas gali imti banko nustatytą mokestį.

Mokant darbuotojams atlyginimą, gali būti taikoma avansinė ir neavansinė tvarka.

Kai darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį pagal avansinę tvarką, išmokamo avanso dydis negali būti didesnis negu pusė darbuotojo mėnesio algos arba nustatyto tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką. Konkretus avanso dydis šiuo atveju nustatomas kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyje arba darbdavio įsakymu.

Taikant neavansinę darbo užmokesčio tvarką, darbuotojams apskaičiuojamas darbo užmokestis už pirmąją mėnesio pusę priklauso nuo per šį laikotarpį atlikto darbo ar faktiškai dirbto laiko.

Išmokėtą sumą buhalterija išskaičiuoja iš darbuotojo darbo užmokesčio, mokėdama už darbą mėnesio pabaigoje.

Darbuotojams permokėjus darbo užmokestį dėl skaičiavimo klaidos, ši suma darbdavio (vadovo) patvarkymu išieškoma ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai buvo padaryta klaida. Praleidus šį terminą, permoka išieškoma teismine tvarka. Bet kokiu atveju (išskyrus skaičiavimo klaidų atvejus) darbo užmokesčio, permokėto darbuotojui neteisingai pritaikius įstatymą, negalima išskaičiuoti.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, visas jam priklausantis darbo užmokestis išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną.

3.10 DARBO UŽMOKESČIO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ATSISKAITYMŲ REGISTRAVIMAS SĄSKAITOSE IR APSKAITOS REGISTRUOSE

Darbo užmokesčio fondui kontroliuoti naudojamos šios sąskaitos: aktyvinė 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti ir pasyvinė 18 Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais. Subsąskaitos 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį kredito apyvarta rodo įstaigos įsipareigojimus darbuotojams išmokėti darbo užmokestį. subsąskaitos 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį įrašai debete mažina išmokamą darbo užmokestį. Įrašai subsąskaitos 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį debete daromi išskaitant mokesčius, įnašus socialiniam draudimui ir kt.

Iš priskaityto darbo užmokesčio ir pašalpų atėmus visus išskaitymus, lieka iš įstaigos kasos išmokėtina suma. Jai išrašomas piniginis čekis gryniesiems pinigams iš banko gauti. Šie pinigai į įstaigos kasą užpajamuojami tokiu buhalteriniu įrašu:

D 120 Biudžetinės lėšos kasoje

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Išmokant iš kasos darbo užmokestį, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį

K 120 Biudžetinės lėšos kasoje

Darbo užmokesčio mokėjimo dokumentai saugomi kartu su kasos ataskaita.

Apie priskaitytą darbo užmokestį ir išskaitymus iš jo buhalteriniai įrašai daromi darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinėje – memorialiniame orderyje Nr. 5. Šis orderis susideda iš 3 dalių:

1) priskaičiuota darbo užmokesčio;

2) atskaityta iš darbo užmokesčio;

3) suvestinė.

Pirmoje dalyje registruojami visi įstaigos pagal visas priskaitymų rūšis sudaryti priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraščiai.

Antroje dalyje registruojami iš priskaitymų-išmokėjimų žiniaraščių padaryti išskaitymai.

Šiose dalyse suregistruoti priskaitymai ir išskaitymai susumuojami vertikaliai ir gaunamos bendros visų priskaitymų ir išskaitymų pagal atskiras rūšis sumos, kurios ir perkeliamos į trečią memorialinio orderio dalį-suvestinę.

Memorialinio orderio Nr. 5 suvestinė

Įrašų turinys Sąskaitų korespondencijos Suma

Debetas Kreditas

Apskaičiuotas darbo užmokestis iš biudžeto lėšų 200 180

Apskaičiuotas darbo užmokestis už teikiamas paslaugas 211 180

Apskaičiuota stipendijų 200 181

Apskaičiuota laikino nedarbingumo pašalpų iš darbdavio lėšų 200 180

Išskaitytas gyventojų pajamų mokestis 180 173

Apskaičiuota socialinio draudimo įnašų nuo darbo užmokesčio iš biudžeto lėšų 200 171

Apskaičiuota socialinio draudimo įnašų nuo darbo užmokesčio už teikiamas paslaugas 211 171

Deponuotas darbo užmokestis 180 177

Išskaičiuota socialinio draudimo įnašų iš atlyginimo 180 171

Išskaičiuojamos sumos už kreditan pirktas prekes 180 182

Išskaičiuojamos sumos pervedimui į mokėjimo korteles arba indėlių sąskaitas 180 182

Išskaičiuojamos sumos pagal savanoriško draudimo sutartis 180 182

Išskaičiuojamos sumos pagal vykdomuosius dokumentus 180 183

Išskaičiuojamos sumos pagal banko paskolų sutartis 180 184

Jei suvestinėje nėra reikiamo įrašo pavadinimo, tai tuščioje eilutėje galima jį įrašyti. Iš suvestinės duomenys perkeliami į Didžiąją knygą.

3.11 ATSISKAITYMAI SU STIPENDININKAIS

Valstybinių aukštųjų mokyklų dieninių studijų formos neuniversitetinių studijų, universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentai, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleiviai gali gauti stipendijas. Stipendijų fondo dydis nustatomas mokymo įstaigos išlaidų sąmatoje ir priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų normatyvų. Stipendijų fondo paskirstymą reglamentuoja mokymo įstaigos Stipendijų skyrimo nuostatai.

Stipendijos gali būti skiriamos pagal studijų rezultatus ir pagal socialinę padėtį (socialinės). Stipendijos pagal studijų rezultatus negali būti didesnės už 2,5 minimalaus gyvenimo lygio. Socialinės stipendijos negali būti didesnės už 1 minimalaus gyvenimo lygį.

Socialinės stipendijos mokamos studentams, kai:

1) jų šeimos pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio;

2) netekusiems vieno iš tėvų ir nedirbantiems;

3) esantiems iš šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 16 metų ir vyresnius, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose;

4) jeigu vienas iš tėvų augina vaiką, abu tėvai mokosi dieninėse studijose ir nedirba;

5) kitais stipendijų skyrimo nuostatuose numatytais atvejais.

Stipendijų fondas skiriamas:

1) aukštosioms mokykloms – 65 procentams dieninės studijų formos pagrindinių, vientisinių ir antrosios studijų pakopos studentų priimtų į vietas, kuriose studijos visiškai ar iš dalies apmokamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, mokant 1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio stipendijas;

2) Lietuvos teisės universiteto policijos fakultetams – 100 procentų studentų, mokant 2,16 minimalaus gyvenimo lygio dydžio stipendiją tiems, kurie įstojo į mokymo įstaigą, būdami vidaus reikalų sistemos struktūrinių padalinių pareigūnai, ir turi ne mažesnį kaip 2 metų darbo vidaus reikalų sistemoje stažą, ir 1,62 minimalaus gyvenimo lygio dydžio stipendiją tiems, kurie įstojo į mokymo įstaigą turėdami mažesnį kaip 2 metų darbo vidaus reikalų sistemoje stažą arba visai be stažo;

3) Lietuvos jūreivystės kolegijai – 100 procentų studentų, mokant 1,4 minimalaus gyvenimo lygio dydžio stipendiją;

4) aukštesniosioms mokykloms – 70 procentų dieninio skyriaus moksleivių, mokant 0,86 minimalaus gyvenimo lygio dydžio stipendiją;

5) Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos aukštesniajai policijos mokyklai – 100 procentų moksleivių, mokant 2,16 minimalaus gyvenimo lygio dydžio stipendiją tiems, kurie įstojo į mokymo įstaigą būdami vidaus reikalų sistemos struktūrinių padalinių pareigūnai ir turi ne mažesnį kaip 2 metų darbo vidaus reikalų sistemoje stažą, ir 1,4 minimalaus gyvenimo lygio dydžio stipendiją tiems, kurie įstojo į mokymo įstaigą turėdami mažesnį kaip 2 metų darbo vidaus reikalų sistemoje stažą arba visai neturi stažo;

6) profesinėms mokykloms – 70 procentų dieninio skyriaus moksleivių, mokant 0,76 minimalaus gyvenimo lygio dydžio stipendiją;

7) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Visagino pasieniečių mokyklai – 100 procentų dieninio skyriaus moksleivių, mokant 1,4 minimalaus gyvenimo lygio dydžio stipendiją.

Atsiskaitymai su stipendininkais apskaitomi 181 subsąskaitoje.

Stipendijų fondui kaip ir darbo užmokesčio fondui kontroliuoti naudojamos tos pačios sąskaitos: aktyvinė 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti ir pasyvinė 18 Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais. Subsąskaitos 181 Atsiskaitymai su stipendininkais kredito apyvarta rodo mokymo įstaigos įsipareigojimus studentams ar moksleiviams išmokėti stipendijas. Įrašai subsąskaitos 181 Atsiskaitymai su stipendininkais debete daromi išskaitant studento ar moksleivio įsipareigojimus.

Apskaičiavus stipendijas, daromas toks buhalterinis įrašas:

200 Išlaidos iš biudžeto

181 Atsiskaitymai su stipendininkais

Išmokėtinai sumai iš mokymo įstaigos kasos išrašomas piniginis čekis, su kuriuo iš banko gaunami grynieji pinigai. Gauti pinigai į įstaigos kasą užpajamuojami tokiu buhalteriniu įrašu:

D 120 Biudžetinės lėšos kasoje

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Išmokant iš kasos stipendijas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 181 Atsiskaitymai su stipendininkais

K 120 Biudžetinės lėšos kasoje

Stipendijų mokėjimo dokumentai saugomi kartu su kasos ataskaita.

Stipendijų priskaitymo suvestinės yra analogiškos darbo užmokesčio priskaitymo suvestinėms.

3.12 ATSISKAITYMAI SU ATSKAITINGAIS ASMENIMIS

Atskaitingais asmenimis gali būti visi įstaigų ir organizacijų darbuotojai, kuriems išduodami pinigai įvairioms išlaidoms apmokėti. Dažniausiai jais būna ūkio dalies vedėjas arba kitas darbuotojas, kuriam įstaigos vadovo įsakymu išduodamos lėšos grynaisiais pinigais arba leidžiama naudotis mokėjimo kortelėmis. Be to, atskaitingi darbuotojai yra ir tie, kurie įstaigos ar organizacijos vadovo įsakymu siunčiami atlikti tarnybinį pavedimą ne nuolatinėje darbo vietoje.

Sąskaita 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis yra aktyvinė ir skirta atsiskaitymams su asmenimis už atsiskaitytinai išduotą jiems avansą grynaisiais pinigais arba mokėjimo kortele sumokėti už prekes ir paslaugas apskaitai. Šioje sąskaitoje taip pat registruojami atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis, išmokančiais darbo užmokestį tais atvejais, kai biudžetinės įstaigos etatų sąraše nėra kasininko pareigybės arba kai lėšos šiam tikslui pervedamos įstaigos struktūriniam padaliniui ir išduodamos atsiskaitytinai, taip pat atsiskaitymai su vadovo paskirtais atskaitingais už įnašų, įmokų ir įplaukų surinkimą asmenimis – ne biudžetinės įstaigos kasininkais. Avansas išmokamas ir už jį atsiskaitoma ne vėliau kaip per tris darbo dienas atlikus pavedimą arba išduoto avanso terminui pasibaigus įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Avansas gali būti išleistas tik tiems tikslams, kurie numatyti išdavimo dokumentuose. Atskaitingas asmuo prie pateikiamos avanso apyskaitos turi pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Patikrintas avanso apyskaitas patvirtina įstaigos vadovas. Naujas avansas atskaitingam asmeniui gali būti išduotas tik atsiskaičius už anksčiau išduotąjį. Tais atvejais, kai avanso panaudojimo apyskaita nustatytu terminu nepateikiama ir negrąžinamas nepanaudotas avanso likutis, įstaiga turi teisę išskaityti šį įsiskolinimą iš avansą gavusio asmens. Išduodamų avansų sumos įrašomos į subsąskaitos 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis debetą ir sąskaitų 10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke, 11 Kitų lėšų sąskaitos banke, 12 Kasa arba 13 Kitos piniginės lėšos kreditą. Išleistų avansų sumos ir grąžinti nepanaudoti jų likučiai įrašomi į subsąskaitos 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis kreditą ir į sąskaitų: 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas, 12 Kasa, 18 Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais, 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti, 21 Kitos išlaidos debetą.

Išdavus avansą atskaitingiems asmenims, rašomas toks buhalterinis įrašas:

D 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis

K 12 Kasa, 10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke, 11 Kitų lėšų sąskaitos banke,13 Kitos piniginės lėšos

Pagal patvirtintą avanso apyskaitą apmokėjus komandiruotės arba ūkio išlaidas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas, 20 Išlaidos įstaigai išlaikyti, 21 Kitos išlaidos

K 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis

Į kasą įnešus avanso likutį, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 120 Biudžetinės lėšos kasoje

K 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis

Atsiskaitydamas už gautą avansą materialinėms vertybėms pirkti, atskaitingas asmuo prie avansinės apyskaitos turi pridėti sąskaitą-faktūrą arba PVM mokėtojo sąskaitą faktūrą ir kasos čekį.

Įsigytos ūkio ar raštinės medžiagos, atiduotos į sandėlį, užpajamuojamos tokiu įrašu:

D 06 Medžiagos ir maisto produktai

K 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis

Visos atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis operacijos kaupiamos memorialiniame orderyje Nr. 8 arba kaupiamajame žiniaraštyje. Tai sintetinis ir analitinis atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis registras. Jame yra duomenys apie kiekvieno atskaitingo asmens atsiskaitymų būklę. Mėnesio pabaigoje duomenys iš memorialinio orderio arba žiniaraščio perkeliami į Didžiąją knygą.

ATSISKAITYMŲ SU ATSKAITINGAIS ASMENIMIS APSKAITOS ŽINIARAŠTIS

200 m. mėn.

Eil. Nr. Vardas, pavardė Likutis mėnesio pradžioje Išduota atsiskaitytinai Įsiskolinimo grąžinimas į kasą Išleista Likutis mėnesio pabaigoje

įsiskolinimas Doku-mento Nr. data iš viso įsigytos atsargos įsiskolinimas

įstaigos darbuo-tojo data, dokumen-to Nr. suma įstaigos darbuo-tojo

ūkio reikmėms žaliavos

Buhalteris

Tarnybinės komandiruotės

Tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis tarnybinį pavedimą ne nuolatinėje darbo vietoje. Siuntimas į komandiruotę įforminamas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens įsakymu (potvarkiu), kuriame nurodomas komandiruotės tikslas, vietovė ir trukmė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. balandžio mėn. 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtino Tarnybinių komandiruočių apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles.

Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys gali siųsti savo darbuotojus į komandiruotę į užsienio valstybę ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų (neskaitant kelionės laiko). Išimtys gali būti nustatomos atskiruose Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimuose.

Siuntimas į komandiruotę įforminamas institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens įsakymu arba potvarkiu, kuriame nurodoma:

1) darbuotojo vardas ir pavardė;

2) pareigos;

3) komandiruotės tikslas;

4) vietovė;

5) komandiruotės trukmė;

6) komandiruotės išlaidos, kurias apmokės įstaiga.

Vykstančiam į komandiruotę darbuotojui gali būti išmokamas piniginis avansas, kuris neturi viršyti numatomų komandiruotės išlaidų. Jeigu avansas darbuotojui nebuvo išmokėtas, tarnybinės komandiruotės išlaidos atlyginamos (pateikus šias išlaidas įrodančius dokumentus) tik litais, o išlaidos užsienio valiuta apskaičiuojamos pagal išvykimo į tarnybinę komandiruotę į užsienio valstybę dieną galiojusį lito ir bazinės valiutos oficialų kursą arba Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.

Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas privalo per 3 dienas pateikti ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotės metu patirtas faktines išlaidas. Komandiruojamam darbuotojui visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis.

Siunčiant darbuotoją į tarnybinę komandiruotę užsienio valstybėje, apmokamos su šia komandiruote susijusios išlaidos:

1) dienpinigiai;

2) gyvenamojo ploto nuomos išlaidos;

3) kelionės į užsienio valstybę visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius automobilius taksi, ir jos teritorijoje visų rūšių transporto priemonių išlaidos, jeigu jos susijusios su komandiruotės tikslais, taip pat nuvykimo visų rūšių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje (lengvuoju automobiliu taksi – tik miesto, kuriame gyvena komandiruotasis darbuotojas, teritorijoje) į oro ar jūrų uostą, geležinkelio ar autobusų stotį ir parvykimo iš jų, išvykimo į komandiruotę ir parvykimo iš jos dienomis išlaidos;

4) dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos, įskaitant vykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą, kurį gali sudaryti sveikatos draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas;

5) mokėjimo už kelius, taip pat transporto priemonės draudimo ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidos;

6) komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, atsižvelgiant į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir įstaigos patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų), jeigu į komandiruotę buvo važiuojama įstaigos transporto priemone, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone arba komandiruoto darbuotojo transporto priemone. Įsakyme ar potvarkyje būtina nurodyti transporto priemonės markę ir modelį. Komandiruoto darbuotojo automobilio naudojimo komandiruotės tikslams tvarką nustato valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

7) ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos;

8) automobilių saugojimo aikštelėse išlaidos;

9) vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį, – registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos;

10) valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos, kai ši valiuta skirta komandiruotės išlaidoms apmokėti;

11) išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su gyvenamojo ploto nuoma, tačiau įtrauktos į apgyvendinimo paslaugas teikiančių vienetų ar asmenų išrašytus apskaitos dokumentus (maitinimas, įvairios papildomos asmeninės paslaugos), neapmokamos.

Dienpinigiai mokami pagal finansų ministro patvirtintas dienpinigių užsienio valstybėse normas už įsakyme ar potvarkyje nurodytą komandiruotės laiką. Vykstant į užsienio valstybę, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena, dienpinigiai mokami pagal dienpinigių užsienio valstybėse normas, o grįžtant iš užsienio valstybės, už dieną, kurią pervažiuojama Lietuvos Respublikos valstybės siena. Jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, finansų ministro patvirtintos dienpinigių užsienio valstybėse normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena.

Kai tarnybinė komandiruotė trunka vieną dieną, mokama 50 procentų finansų ministro patvirtintų dienpinigių užsienio valstybėje normos. Darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę užsienio valstybėje ir joje aprūpinamam dienpinigiais arba maitinimu, įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti išmokėti dienpinigiai neviršijant 30 procentų finansų ministro patvirtintos dienpinigių užsienio valstybėje normos.

Dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį viršija 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis neviršija minimalios mėnesinės algos, padaugintos iš koeficiento 1,3, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, neviršijantį minimalaus valandinio atlygio, padauginto iš koeficiento 1,3, nelaikomi komandiruočių kompensacijomis.

Gyvenamojo ploto nuomos išlaidos apmokamos:

1) pagal finansų ministro patvirtintas gyvenamojo ploto nuomos užsienio valstybėse normas;

2) pagal faktines išlaidas oficialių valstybinių delegacijų nariams bei jų šeimų nariams, vykstantiems į užsienį teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos oficialios valstybinės delegacijos sudėtyje, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjams, vykstantiems į užsienio komandiruotes (Tarpparlamentinės Sąjungos, Šiaurės Atlanto Asamblėjos, Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos, Europos Tarybos, Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Konstitucinių Teismų Konferencijos sesijas, seminarus, posėdžius ir konferencijas), ir juos lydintiems asmenims;

3) darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę užsienio valstybėje, gali būti apmokamos didesnės gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, negu finansų ministro patvirtinta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų norma, jeigu su tuo sutinka įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, tačiau ši suma negali viršyti 30 procentų finansų ministro patvirtintos gyvenamojo ploto nuomos išlaidų normos. Suma, viršijanti finansų ministro patvirtintą gyvenamojo ploto nuomos išlaidų normą, nelaikoma komandiruočių kompensacija.

Komandiruotės išlaidos apmokamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas įrodantys dokumentai.

Tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje išlaidos apmokamos, kai darbuotojas siunčiamas į tarnybinę komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jam apmokamos šios komandiruotės išlaidos:

1) dienpinigiai – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už įsakyme ar potvarkyje nurodytą komandiruotės laiką;

2) gyvenamojo ploto nuomos išlaidos;

3) kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos į nuolatinę darbo vietą visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius automobilius taksi, transporto išlaidos;

4) komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, atsižvelgiant į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir įstaigos patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų), jeigu į komandiruotę buvo važiuojama įstaigos transporto priemone, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone arba komandiruoto darbuotojo transporto priemone. Įsakyme ar potvarkyje būtina nurodyti transporto priemonės markę ir modelį. Komandiruoto darbuotojo automobilio naudojimo komandiruotės tikslams tvarką nustato valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

5) ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos;

6) vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį,– registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos.

Visos komandiruotės išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas įrodantys dokumentai.

Kai darbuotojai komandiruojami į įvairius renginius (konferencijas, pasitarimus, simpoziumus, meno festivalius ir panašiai), kurių organizatoriai apmoka komandiruotų darbuotojų išlaikymo (maitinimo, nakvynės) išlaidas, įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti mokami dienpinigiai neviršijant 30 procentų dienpinigių normos.

Dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį viršija 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio arba darbo užmokesčio, apskaičiuoto taikant valandinį tarifinį atlygį, nelaikomi komandiruočių kompensacijomis.

3.13 ATSISKAITYMAI UŽ TRŪKUMUS

Atsiskaitymai už trūkumus apskaitomi aktyvinėje subsąskaitoje 170 Atsiskaitymai už trūkumus. Šioje subsąskaitoje apskaitomi trūkumai, grobstymai, materialinių vertybių gedimo nuostoliai priskirti kaltiems asmenims. Trūkumų suma, išaiškinta inventorizacijos ar revizijos metu, užrašoma akte, kurio pagrindu daromi buhalteriniai įrašai. Į sąskaitos 170 Atsiskaitymai už trūkumus debetą įrašomos priklausančios išskaityti iš darbuotojų sumos žalai atlyginti, o kredituojamos sąskaitos 120 Biudžetinės lėšos kasoje, 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas, 01 Ilgalaikis turtas. Į sąskaitos 170 Atsiskaitymai už trūkumus kreditą rašomos į kasą ar biudžetinių lėšų sąskaitą banke įmokėtos sumos įstaigai padarytiems nuostoliams dengti. Įnešus trūkstamą sumą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 120 Biudžetinės lėšos kasoje, 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

K 170 Atsiskaitymai už trūkumus

Gauta trūkumui padengti suma įnešama į įstaigos biudžetinių lėšų sąskaitą ir po to pervedama į biudžetą, iš kurio įstaiga finansuojama. Daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

K 120 Biudžetinės lėšos kasoje

D 173 Atsiskaitymai su biudžetu

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Atsiskaitymų už trūkumus analitinė apskaita tvarkoma kortelėse arba knygoje. Įstaigai priklausančios sumos žalai atlyginti pagal vykdomąjį raštą gali būti išskaitytos iš kalto darbuotojo darbo užmokesčio.

3.14 TIKSLINIAI ATSISKAITYMAI

Tiksliniai atsiskaitymai – tai tėvų atsiskaitymai už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose, papildomą ugdymą muzikos ir dailės mokyklose, auklėtinių išlaikymą mokyklose-internatuose, globotinių išlaikymą globos namuose ir pensionatuose, darbuotojų maitinimą ir kt.

Vaikų lankomumo žiniaraštyje, kurį sudaro darželio auklėtojai, skaičiuojamos nelankytos dienos. Dienas apmokėjimui skaičiuoja buhalterija.

Nelankytos dienos be pateisinamos priežasties skaičiuojamos pilnai, už jas moka tėvai. Taip pat jie moka po 50 centų už faktinę ugdymo dieną.

Taikomos tokios mokesčio už vaikų išlaikymą lengvatos:

• 100 proc. – atleidžiamos šeimos, gaunančios socialinę pašalpą ir turinčios vaikų invalidų;

• 50 proc. – nepilna šeima, kario šeima, daugiavaikė šeima, kai vienas iš tėvų yra dieninio skyriaus studentas.

Tėvai vaikų išlaikymo mokestį moka per banko įstaigas. Iš banko gautų duomenų apie tėvų įmokas sudaromas tikslinių atsiskaitymų žiniaraštis.

Mokestis mokamas už einamąjį mėnesį iki 20 d., o už ugdymą mokama už praeitą mėnesį (skirtingose savivaldybėse gali būti skirtinga tvarka).

Tiksliniai atsiskaitymai apskaitomi aktyvinėje sąskaitoje 172 Tiksliniai atsiskaitymai. Pasibaigus mėnesiui, iš vaikų lankomumo žiniaraščio, priskaitomos tikslinės įmokos už vaiko lankytas dienas. Tikslinių įmokų dydis priklauso nuo savivaldybės nustatytos mokesčio normos, taikant lengvatas. Mokesčiui apskaičiuoti sudaromas atsiskaitymų su tėvais žiniaraštis ir išrašomas pranešimas-kvitas, kuris įteikiamas tėvams.

Žiniaraštyje kiekvienam vaikui apskaičiuojamas mėnesio pradžios likutis, einamojo mėnesio mokestis ir mėnesio pabaigos likutis. Šis likutis ir avansas už einamąjį mėnesį rašomi į kvitą, pagal kurį tėvai moka šį mokestį.

Priskaičiavus tėvų mokestį už vaikų išlaikymą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 172 Tiksliniai atsiskaitymai

K 232 Finansavimas iš kitų šaltinių

Priskaitytai už banko paslaugas sumai daromas toks buhalterinis įrašas:

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 172 Tiksliniai atsiskaitymai

Priskaitytai už vaikų ugdymą sumai:

D 172 Tiksliniai atsiskaitymai

K 232 Finansavimas iš kitų šaltinių

Gavus tikslinius atsiskaitymus į sąskaitą banke ar įstaigos kasą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 120 Biudžetinės lėšos kasoje

K 172 Tiksliniai atsiskaitymai

Buhalterijos sudaro atsiskaitymų su tėvais žiniaraščių suvestinę – memorialinį orderį Nr. 15.

Metų pabaigoje nurašant faktiškas išlaidas pagal atskirus finansavimo šaltinius, daromi tokie įrašai:

D 230 Finansavimas iš biudžeto, 232 Finansavimas iš kitų šaltinių

K 200 Išlaidos iš biudžeto

ATSISKAITYMŲ SU TĖVAIS ŽINIARAŠTIS

200__m. ______ mėn

Vardas, pavardė Įsiskolinimas mėn. pradžioje Priskaityta už lankymo dienas Sumokėta pagal kvitus Įsiskolinimas mėn. pabaigai

Nepilnai sumokėta Permo-kėta Dienos Su-ma Data Su-ma Nepilnai sumokėta Permo-kėta

Vyriausiasis finansininkas ______________

(parašas)

MEMORIALINIS ORDERIS Nr. 15

200 ____m. __________mėn.

Atsiskaitymų su tėvais už vaikų išlaikymą vaikų įstaigose

žiniaraščių suvestinė

Vaikų įstaigos kodas Įsiskolinimas mėn. pradžioje Priskaičiuota už lankytas dienas Sumokėta pagal kvitus Įsiskolinimas mėn. pabaigoje

Debetas Kreditas D___ K ___ Suma Debetas Kreditas

Sudarė _______________ Vyriausiasis buhalteris __________________

(parašas) (parašas)

Priedas________ lapai (ų)

________________________

Įstaigos pavadinimas

KASDIENINIO VAIKŲ LANKYMO APSKAITOS ŽINIARAŠTIS

Vaikų įstaigos kodas _____ Grupė ___ Grupės režimas ___ val.

200 m. _______mėn.

Vardas, pavardė Lankymo dienos __ d. Praleista dienų Nelan-kymo priežastys

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 Iš viso

Grupės auklėtoja

3.15 KITI ATSISKAITYMAI

Kitiems atsiskaitymams priskiriami atsiskaitymai:

1) už depozitines sumas;

2) už pavedimų lėšas;

3) su deponentais;

4) kitais debitoriais ir kreditoriais.

Atsiskaitymai už depozitines sumas apskaitomi šiose subsąskaitose: 174 Atsiskaitymai už depozitines sumas, atsiskaitymai už pavedimų lėšas – 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas, atsiskaitymai su deponentais – 177 Atsiskaitymai su deponentais, atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais – 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais.

Subsąskaita 174 Atsiskaitymai už depozitines sumas skirta biudžetinės įstaigos disponuojamų, bet jai nepriklausančių lėšų apskaitai (jos turės būti grąžintos). Šios lėšos saugomos banko įstaigoje atskiroje sąskaitoje ir, susidarius reikiamoms aplinkybėms, turi būti grąžinamos tam, kam jos priklauso (asmeniui ar organizacijai). Gavus depozitines sumas, daromas toks įrašas:

D 112 Kitos lėšos, 122 Kitos lėšos kasoje

K 174 Atsiskaitymai už depozitines sumas

Subsąskaitoje 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas atsiskaitymai už pavedimų lėšas, gautas iš kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų bei fizinių asmenų lėšos apskaitomos tam tikriems pavedimams atlikti, tikslinės paskirties lėšos – parama, paskolos ir kt.

Gavus pavedimų lėšas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 110 Pavedimų lėšos

K 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas

Išlaidos padarytos iš pavedimų lėšų apskaitomos tokiu buhalteriniu įrašu:

D 214 Pavedimo lėšų išlaidos

K 110 Pavedimų lėšos

Subsąskaita 177 Atsiskaitymai su deponentais skirta apskaityti nustatytu laiku neišmokėtiems darbo užmokesčiui ar stipendijoms. Šiai sumai daromas toks buhalterinis įrašas:

D 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį, 181 Atsiskaitymai su stipendininkais

K 177 Atsiskaitymai su deponentais

Išmokėjus iš kasos deponuotas sumas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 177 Atsiskaitymai su deponentais

K 120 Biudžetinės lėšos kasoje

Deponuotas sumas, kurioms suėjo ieškinio senaties terminas, privaloma pervesti į biudžetą, iš kurio finansuojama įstaiga. Pervedus deponuotas sumas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 177 Atsiskaitymai su deponentais

K 173 Atsiskaitymai su biudžetu

Subsąskaita 178 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais naudojama atsiskaitant su tiekėjais už prekes, paslaugas. Apmokėjus tiekėjų sąskaitas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 178 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Gavus prekes iš tiekėjų, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 04 Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos, 05 Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis, 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas

K178 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais

Atsiskaitymams su įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis pildomas kaupiamasis žiniaraštis – memorialinis orderis Nr. 6. Jame registruojamos visos vykdomos ūkinės operacijos su įvairiais tiekėjais. Memorialinis orderis Nr. 6 pildomas kiekvienam mėnesiui atskirai, ūkines operacijas registruojant chronologine tvarka nuo mėnesio pradžios.

Iš praeito mėnesio memorialinio orderio Nr. 6 perkeliami subsąskaitos 178 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais pagal tiekėjus likučiai. Debeto skiltyje rašomos įstaigos pervestos avanso sumos, o kredito skiltyje – įsiskolinimai tiekėjams.

Į subsąskaitos 178 debetą įrašomos sumokėtos tiekėjams sumos: nurodoma mokėjimo pavedimo data, numeris ir subsąskaitos kodas, taip pat iš kurios apmokėtos sąskaitos (100, 113 ir kt.) bei nurodoma bendra suma (jei būtų apmokėta iš skirtingų sąskaitų).

Į subsąskaitos 178 kreditą rašomi apmokėjimui iš tiekėjo gauti dokumentai, nurodoma data, dokumento numeris ir suma. Į subsąskaitų debetą įrašomas koresponduojančios sąskaitos kodas, nurodantis išlaidų ekonominį turinį (medžiagos, trumpalaikis turtas, kuras, atsarginės dalys ir kt.). Materialinės vertybės, kurios buvo iš karto atiduotos naudojimui, nurašomos į subsąskaitą 200 Išlaidos iš biudžeto. Be to, susumuojamos memorialinio orderio bendros skilčių sumos.

Įsigijus ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, daromi antrieji įrašai t.y. didinami ilgalaikio ar trumpalaikio turto fondai.

Mėnesiui pasibaigus, apskaičiuojamas mėnesio pabaigos likutis.

Debeto likutis apskaičiuojamas taip: prie mėnesio pradžios debeto likučio pridedama bendra debeto apyvarta ir atimama kredito apyvartos suma.

Kredito likutis apskaičiuojamas prie mėnesio pradžios kredito likučio pridedama kredito apyvartos suma ir atimama debeto apyvartos suma.

Iš memorialinio orderio Nr. 6 duomenys perkeliami į Didžiąją knygą.

Didžiojoje knygoje įrašomas memorialinio orderio numeris, bendra orderio mėnesio apyvartos suma (debetas turi būti lygus kreditui).

Bendra subsąskaitos 178 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais mėnesio apyvartos suma apskaičiuojama prie 178 subsąskaitos Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais kredito sumos pridedamos antrųjų įrašų sumos.

(Įstaigos, centralizuotos buhalterijos pavadinimas)

MEMORIALINIS ORDERIS NR. 6

200__ m. ___________ mėn.

ATSISKAITYMŲ SU ĮVAIRIOMIS ĮSTAIGOMIS IR ORGANIZACIJOMIS KAUPIAMASIS ŽINIARAŠTIS

Eil.

Nr. Dokumento Tiekėjo

pavadinimas Subsąskaitos likutis mėn. pradžioje Į subsąskaitos debetą Į subsąskaitos

kreditą Į subsąskaitos

debetą Antr.

įrašai Subsąskaitos

likutis mėn.

pradžioje

data Nr. Mokėjimo

pavedimo Į subsąskaitos kreditą iš viso

data Tiekėjo dok. Nr. suma Nr.017 Nr.063 D 200

D K data Nr.___ Nr. 100 Nr.___ Nr.___ D K

K 250

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 24 25 26

1 –

2 –

3 –

4 –

5 –

4. ILGALAIKIS TURTAS IR JO APSKAITA

4.1 ILGALAIKIS TURTAS IR JO APSKAITOS UŽDAVINIAI

Ilgalaikiu vadinamas turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vienerius metus. Skiriamasis bruožas nėra tai, kad jis ilgalaikis fiziškai, bet kad jis gali būti naudojamas veikloje ilgą laiką ir ne vieną kartą. Kai kuris turtas, kaip akmens anglys, naudojamos kaip kuras, gali būti labai ilgai naudojamos, tačiau jų negalima įvardyti ilgalaikiu turtu, nes jų šilumos energiją galima išgauti tik vieną kartą.

Biudžetinių įstaigų ilgalaikis turtas yra materialusis ir nematerialusis. Materialusis ilgalaikis turtas daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir, išsaugodamas savo natūrinę formą, nenusidėvi per vienerius metus.

Materialusis turtas:

1. Žemė ir žemės gelmių ištekliai. Žemė (dirva), įskaitant grunto dangą, joje esančius paviršinius vandenis ir pagerinimo priemones, kurie negali būti fiziškai atskirti nuo žemės. Žemei nepriskiriami pastatai ir kiti statiniai, pastatyti ant šios žemės arba einantys per ją (keliai), administraciniai pastatai ir tuneliai; sodai; žemės gelmių ištekliai; neįdirbti/nekultivuoti biologiniai ištekliai; vandens ištekliai žemės gilumoje. Prie paviršinių vandenų galima priskirti bet kokius rezervuarus, ežerus, upes ir kitus vidaus vandenis, į kuriuos gali būti pareikšta nuosavybės teisė, ir todėl jie gali būti sandorių tarp subjektų objektas.

Žemės gelmių ištekliai – naftos, gamtinių dujų, akmens anglių ištekliai, metalų mineraliniai ištekliai ir ne metalų mineraliniai ištekliai.

Žymaus žemės pagerinimo, kuris negali būti fiziškai atskirtas nuo žemės, vertė įskaitoma į žemės vertę. Toks pagerinimas padidina žemės kiekį, kokybę arba derlingumą, arba užkerta kelią jos pablogėjimui. Tai galėtų būti iš jūros numelioruota žemė, kurioje statomos užtvaros, pylimai, dambos nuo jūros potvynių; iškirsti miškai, kad žemė būtų panaudota gamyboje pirmą kartą; nusausintos pelkės; molai, pylimai arba kitos užkardos, pastatytos nuo potvynių.

2. Pastatai ir statiniai. Jie gali būti gyvenamieji ir negyvenamieji.

Gyvenamieji namai – pastatai, kurie dažniausiai arba visada naudojami kaip gyvenamoji vieta, įskaitant garažus ir kitus susijusius statinius, kurie naudojami kaip pagrindinė gyvenamoji vieta. Šiai kategorijai priskiriami gyvenamieji namai, įsigyti kariniam personalui, nes jie naudojami taip pat kaip ir civilių gyventojų įsigyti gyvenamieji namai.

Negyvenamieji pastatai – visi pastatai, išskyrus gyvenamuosius namus. Į šią kategoriją įtraukiami: administraciniai pastatai, mokyklos, ligoninės, pastatai visuomenės pramogoms, sandėliai ir gamybiniai pastatai, komerciniai pastatai, viešbučiai ir restoranai. Pastatai ir statiniai, įsigyti kariniams tikslams, įtraukiami, jei yra panašūs į civilius pastatus, įsigytus gamybos tikslams, ir gali būti šiam tikslui panaudojami.

Statiniai. Tai greitkeliai, gatvės, keliai, tiltai, estakadiniai greitkeliai, tuneliai, geležinkeliai, kanalizacijos/nutekamieji vamzdžiai, uostai ir kiti vandentiekio įrengimai, šachtos, tuneliai ir kiti statiniai, susiję su iškasenų gavyba, ryšių linijos, elektros linijos, naftotiekiai, statiniai, susiję su sportu ir poilsiu (aikštynai, stadionai).

3. Mašinos ir įrenginiai. Jie skirstomi į transporto priemones ir kitas mašinas bei įrenginius. Mašinos ir įrenginiai, kurie yra pastato arba kitokio statinio sudėtinė dalis, įtraukiami į pastato arba statinio, o ne į mašinų ir įrenginių vertę.

Transporto priemonėms priskiriami įrenginiai, pervežantys žmones ir daiktus, įskaitant motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, laivus, geležinkelių lokomotyvus ir riedmenis, lėktuvus, motociklus.

Kitoms mašinoms ir įrengimams priskiriamos visos mašinos ir įrenginiai, išskyrus transporto priemones. Įtraukiamos šios turto rūšys – bendros ir specialios paskirties mašinos; biuro, apskaitos ir kompiuterinė įranga; elektros mašinos; radijo, televizijos ir ryšių įrenginiai; medicinos prietaisai; tikslūs/preciziniai ir optiniai instrumentai; baldai; sieniniai ir rankiniai laikrodžiai; muzikos instrumentai; sporto prekės.

4. Vertybės – pagamintos didelės vertės prekės, įsigytos ir laikomos pirmiausia kaip kaupimo priemonės ir nenaudojamos gamybos arba vartojimo tikslais. Laikoma, kad jų reali vertė didėja arba bent jau nemažėja, ir, esant normalioms sąlygoms, nepraranda kokybės.

Vertybes sudaro brangieji akmenys ir metalai, pavyzdžiui, deimantai, auksas, platina ir sidabras, kurių neplanuojama panaudoti kaip žaliavų gamybos procese; paveikslai, skulptūros ir kiti objektai, pripažinti meno arba antikvariniais dirbiniais; didelės vertės papuošalų, papuoštų brangakmeniais ir brangiais metalais, kolekcijos ir įvairios kitos vertybės. Vertybėms priskiriami paveikslai, skulptūros, kiti meno dirbiniai arba antikvariniai daiktai, kitos didelės vertės kolekcijos, kurios priklauso valstybės muziejams arba kitoms organizacijoms.

5. Kitas ilgalaikis materialusis turtas. Jį sudaro darbiniai ir produktyvieji gyvuliai ir kiti gyvūnai, vaismedžiai ir kiti daugiamečiai sodiniai bei kitas ilgalaikis materialusis turtas.

Darbiniams ir produktyviems gyvuliams ir kitiems gyvūnams priskiriamos tokios gyvulių rūšys: veisliniai gyvuliai (įskaitant žuvis ir naminius paukščius), karvės, paršavedės, ėriavedės, vištos dedeklės, veisliniai buliai, kuiliai, avinai ir gyvuliai, naudojami pervežimams, lenktynėms arba pramogoms.

Vaismedžių ir kitų daugiamečių sodinių grupei priskiriami sukultūrinti medžiai, krūmai, kad būtų gaunamas vaisių, riešutų, sulos, dervos, žievės, lapų derlius. Gyvuliai ir augalai, numatyti vienkartiniam naudojimui (galvijai, auginami dėl mėsos, medžiai – dėl medienos), klasifikuojami kaip atsargos, o ne kaip ilgalaikis turtas.

Kitu ilgalaikiu materialiuoju turtu vadinamas niekur neįtrauktas ilgalaikis materialusis turtas.

Nematerialiuoju turtu vadinamas toks turtas, kuris neturi materialios substancijos ir negali būti apčiuopiamas. Jį sudaro naudingų iškasenų žvalgymas, kompiuterinė programinė įranga, literatūros arba meno kūriniai ir kitas nematerialusis turtas, skirtas naudotis ilgiau negu vienerius metus. Šiuo turtu naudotis gali tik tie subjektai, kurie įgijo nuosavybės teises į šį turtą, arba subjektai, kurie gavo savininko leidimą.

Įstaigoje kaupiami duomenys apie ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą nuo jo įsigijimo pradžios. Apskaitoje turi būti nurodoma tokio turto natūrinė (kiekinė) išraiška ir vertė litais.

Pagal nuosavybę turtas skirstomas į visiškai įstaigai priklausantį, išsinuomotą ir jai dovanotą turtą. Visiškai įstaigai priklausantis turtas yra įstaigos įsigytas ir įstaigai nuosavybės teise priklausantis turtas.

Paprastosios ar išperkamosios (lizingo) nuomos pagrindu įsigytas turtas nėra visiška įstaigos nuosavybė. Už išsinuomotą turtą reikia mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartyje numatytos jo naudojimo, remonto, perdavimo sąlygos, kurias įstaiga privalo vykdyti. Apskaitoje svarbu išskirti išsinuomoto turto grupę, kad būtų galima matyti kaip vykdomos su jo naudojimu susijusios sąlygos. Ilgalaikį turtą svarbu teisingai suklasifikuoti ir pagal priklausomybę.

Ilgalaikio turto apskaitos uždaviniai:

• laiku ir teisingas ilgalaikio turto gavimo įforminimas dokumentuose;

• laiku ir teisingas ilgalaikio turto perkėlimo iš vieno įstaigos padalinio į kitą fiksavimas;

• teisingas ilgalaikio turto nurašymas arba likvidavimas;

• ilgalaikio turto saugumo užtikrinimas;

• ilgalaikio turto naudojimas pagal paskirtį;

• taupus ir pagal paskirtį ilgalaikio turto įsigijimui skirtų lėšų naudojimas.

4.2 ILGALAIKIO TURTO ANALITINĖ APSKAITA

Ilgalaikio turto analitinė apskaita turi padėti išsaugoti daiktus ir kontroliuoti jų naudojimą pagal paskirtį. Įstaigos vadovas įsakymu skiria materialiai atsakingus asmenis. Su šiais asmenimis sudaroma visiškos materialios atsakomybės sutartis. Ilgalaikio turto (daikto) tapatybei įrodyti natūroje skiriamas inventorinis numeris, kuris užrašomas plokštelėje (plokštelė tvirtinama prie objekto) arba ant daikto užrašomas dažais. Pagal šį numerį dokumentuose fiksuojamas kiekvieno daikto judėjimas įstaigoje.

Įsigytas ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą vertę.

Biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto analitinės apskaitos registras yra inventorinė kortelė. Ji pildoma iš ilgalaikio turto gavimo dokumentų: perdavimo-priėmimo aktų, techninių pasų ir kt. Kiekvienam objektui užpildoma nustatytos formos kortelė. Vienarūšiams daiktams, kurie gauti tuo pačiu laiku ir yra vienodos kainos, užpildoma grupinės apskaitos inventorinė kortelė. Mašinoms, įrengimams, instrumentams, ūkiniam inventoriui, t.y. įstaigos ilgalaikiam turtui pildomos kitokios kortelės nei pastatams ir statiniams. Analitinei ir sintetinei apskaitai sutikrinti sudaromas ketvirtinis suminis apyvartos žiniaraštis, o grupinės apskaitos daiktams sudaromas kiekinis apyvartos žiniaraštis. Apyvartos žiniaraštis pradedamas pildyti surašant iš inventorinių kortelių sausio 1 d. esančių daiktų pavadinimus, inventorinius numerius ir vieneto vertę. Per ketvirtį gauto ilgalaikio turto kortelių duomenys įrašomi į apyvartos žiniaraščio debetą, o nurašytų – į kreditą. Likučių suma, suskaičiuota ketvirčio pabaigoje, palyginama su sintetinės apskaitos, t.y. 01 sąskaitos duomenimis. Analitinę apskaitą saugojimo vietose tvarko materialiai atsakingi asmenys.

4.3 ILGALAIKIO TURTO ĮSIGIJIMAS IR JO APSKAITA

Biudžetinės įstaigos ilgalaikį turtą gali įsigyti, pagaminti ir gauti neatlygintinai.

Pirkti gali:

• iš biudžeto lėšų;

• lėšų, gautų už teikiamas paslaugas;

• iš lėšų pagal pavedimus;

• iš kitų lėšų.

Pasigaminti gali:

• iš biudžeto lėšų;

• lėšų, gautų už teikiamas paslaugas;

• iš lėšų pagal pavedimus;

• iš kitų lėšų.

Gauti neatlygintinai:

• iš biudžetinių įstaigų;

• iš paramos organizacijų, kitų biudžetų ir t.t.

Ilgalaikio turto įsigijimas numatomas biudžetinės įstaigos programos sąmatoje.

Ilgalaikiam turtui apskaityti pavyzdiniame sąskaitų plane skirtos sąskaitos 01 Ilgalaikis turtas ir 250 Ilgalaikio turto fondas. Sąskaita 01 turi tokias subsąskaitas:

010 pastatai

011 statiniai

012 perdavimo įtaisai

013 kompiuterinė technika ir ryšių priemonės

014 minkštasis inventorius

015 transporto priemonės

016 gamybinis ir ūkinis inventorius

017 bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės

018 kitas ilgalaikis materialusis turtas

019 nematerialusis turtas

Įsigijus ilgalaikį turtą, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

1. Apmokėjus už ilgalaikį turtą biudžeto lėšomis iš įstaigos sąskaitos, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 178 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Gavus ilgalaikį turtą iš tiekėjų, jo vertė apskaitoma tokiu buhalteriniu įrašu:

D 013-019 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, Minkštasis inventorius, Transporto priemonės, Gamybinis ir ūkinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas

K 178 Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais

Be to, gauto turo verte didinamas ilgalaikio turto fondas

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 250 Ilgalaikio turto fondas

2. Apmokant tiesiogiai tiekėjams iš iždo sąskaitos, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams

K 230 Finansavimas iš biudžeto

Gauto turto vertė apskaitoma:

D 013-019 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, Minkštasis inventorius, Transporto priemonės, Gamybinis ir ūkinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas

K 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams

Be to, gauto turo verte didinamas ilgalaikio turto fondas:

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 250 lgalaikio turto fondas

3. Apmokant iš lėšų, gautų už teikiamas paslaugas sąskaitos, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

K 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas

Gauto turto vertė apskaitoma:

D 013-019 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, Minkštasis inventorius, Transporto priemonės, Gamybinis ir ūkinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

Gauto turto verte didinamas ilgalaikio turto fondas:

D 211 Paslaugų teikimo išlaidos

K 250 Ilgalaikio turto fondas

Pirktas ilgalaikis turtas pajamuojamas iš tiekėjų sąskaitų-faktūrų, važtaraščių; buhalteriniai įrašai daromi memorialiniame orderyje Nr. 6.

Apmokant iš lėšų, gautų už teikiamas paslaugas sąskaitos, apmokėtų tiekėjų sąskaitos kaupiamos atskirame memorialiniame orderyje.

4. Neatlyginamai gautas turtas, kuriam priskaitytas nusidėvėjimas, apskaitomas tokiu buhalteriniu įrašu :

D 013-019 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, Minkštasis inventorius, Transporto priemonės, Gamybinis ir ūkinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas

K 250 Ilgalaikio turto fondas, 020 Materialiojo turto nusidėvėjimas

5. Paramos teikimo būdu gauto turto vertė nenurodoma. Įstaigos vadovo paskirta komisija įvertina tokį turtą. Komisijai surašius įvertinimo aktą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 013-019 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, Minkštasis inventorius, Transporto priemonės, Gamybinis ir ūkinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas

K 250 Ilgalaikio turto fondas

6. Paramos teikimo būdu gautas turtas, kuriam nurodyta vertė ir nusidėvėjimas:

D 013-019 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, Minkštasis inventorius, Transporto priemonės, Gamybinis ir ūkinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas

K 250 Ilgalaikio turto fondas ir 020 Materialiojo turto nusidėvėjimas

Tvarkant biudžetinių įstaigų apskaitą, būtina žinoti, kad paramos būdu gautas ilgalaikis turtas turi būti apskaitomas atskirai nuo iš biudžeto lėšų įsigyto turto, tačiau jo apskaita tvarkoma tokia pačia tvarka.

Kitos įsigijimo išlaidos (transportavimas, mokesčiai, muitai) apskaitomos subsąskaitoje 200 Išlaidos iš biudžeto. Šiuo atveju daromas toks buhalterinis įrašas:

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

4.4 IŠPERKAMOSIOS NUOMOS BŪDU ĮSIGYTAS ILGALAIKIS TURTAS

Sutarčių pagrindu įsigytas ilgalaikis turtas vadinamas išperkamosios nuomos būdu įsigytas turtas. Išperkamoji nuoma (lizingas) – tai veikla, kurios metu nuomotojas nuomininko pavedimu įsigyja nuosavybėn nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ar teises į nematerialųjį turtą, kad pagal sudarytą sutartį išnuomotų šį turtą nuomininkui tam tikram laikotarpiui:

• šį turtą apskaito nuomininkas;

• nuomotojas neatsako prieš nuomininką už prievolių pagal nuomos objekto pirkimo-pardavimo sutartį tinkamą vykdymą;

• nuomininkas prisiima nuomos objekto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką;

• nuomininkas turi teisę į pajamas, kurias duoda išsinuomotas turtas;

• nuomininkas prisiima tiesiogines pagal nuomos sutartį perduoto turto remonto, aptarnavimo ir amortizacijos išlaidas;

• nuomininkas turi teisę pasibaigus sutartimi aptartam terminui paimti nuosavybėn išsinuomotą turtą ar perleisti šią teisę kitam asmeniui, apmokėjęs visą nuomos kainą ir nuomos palūkanas bei sutartimi aptartą likutinę vertę.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai savo vardu negali skolintis lėšų ir prisiimti skolinių įsipareigojimų, nes tai įsipareigojimas ilgesniam laikui negu biudžetiniai metai. Be to, biudžetinė įstaiga negali įsipareigojimų garantuoti savo turtu, todėl nerekomenduojamas ilgalaikio turto įsigijimas išperkamosios nuomos būdu.

Nepaisant apribojimų, biudžetinės įstaigos įsigyja ilgalaikį turtą išperkamosios nuomos būdu.

Ilgalaikis turtas išperkamosios nuomos būdu gali būti įsigyjamas iš lėšų nepaprastosioms išlaidoms. Iki paskutinio įnašo apmokėjimo nuomininkas ilgalaikio turto apskaitą tvarko nebalansinėje sąskaitoje „Išsinuomotas ilgalaikis turtas“. Į ilgalaikio turto sąskaitas biudžetinė įstaiga turtą įtraukia tik sumokėjus paskutinį įnašą. Pagrindas buhalteriniams įrašams yra priėmimo-perdavimo aktas.

Sumokėti įnašai apskaitomi tokiu buhalteriniu įrašu:

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 110 Pavedimų lėšos, 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas, 112 Kitos lėšos.

Vertinant išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, kuriam nepriskaičiuotas nusidėvėjimas, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 013-019 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, Minkštasis inventorius, Transporto priemonės, Gamybinis ir ūkinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

Gauto turto verte didinamas ilgalaikio turto fondas tokiu įrašu:

D 200 Išlaidos iš biudžeto, 211 Paslaugų teikimo išlaidos

K 250 Ilgalaikio turto fondas

Jei lizingo davėjas apskaičiavo nusidėvėjimą ir nusidėvėjimo suma įrašyta į priėmimo-perdavimo aktą, tuomet biudžetinė įstaiga daro tokius buhalterinius įrašus:

D 013-019 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, Minkštasis inventorius, Transporto priemonės, Gamybinis ir ūkinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

Gauto turto verte didinamas ilgalaikio turto fondas tokiu įrašu:

D 200 Išlaidos iš biudžeto, 211Paslaugų teikimo išlaidos

K 250 Ilgalaikio turto fondas, 020 Materialiojo turto nusidėvėjimas

Turtą perdavus likusiam naudojimo laikotarpiui, nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal biudžetinėms įstaigoms patvirtintus nusidėvėjimo normatyvus. Jei nusidėvėjimas nebuvo skaičiuotas, tai gavimo metų gale jis apskaičiuojamas už praėjusį nuo eksploatavimo pradžios laikotarpį pagal biudžetinės įstaigos normatyvus. Tokio apskaičiavimo už praėjusį laikotarpį argumentas – turtas įstaigoje buvo naudojamas atitinkamą laikotarpį, tai patvirtinta dokumentais.

Pavyzdys. Išperkamosios nuomos būdu įsigijus kompiuterį, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 01 Ilgalaikis turtas

K – (pajamuojamas nebalansinėje sąskaitoje).

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 110 Pavedimų lėšos, 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas (dalinis apmokėjimas numatytas sutartyje).

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 110 Pavedimų lėšos, 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas (dalinis apmokėjimas numatytas sutartyje).

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 110 Pavedimų lėšos, 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas (galutinai apmokėta išperkamoji nuoma).

D 013 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais (užpajamuojamas apmokėtas išperkamosios nuomos būdu įsigytas kompiuteris)

D nebalansinė sąskaita

K 01 Ilgalaikis turtas (nurašomas iš nebalansinės sąskaitos)

D 250 Ilgalaikio turto fondas

K 02 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (apskaičiuojamas nusidėvėjimas)

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 250 Ilgalaikio turto fondas (didinamas ilgalaikio turto fondas).

Išperkamosios nuomos sąlygos:

• minimali finansuojamo turto suma – 500 lt;

• išmokėjimo terminas – nuo 3 iki 24 mėnesių, tam tikrais atvejais sutarties terminas gali būti ilgesnis;

• avansinis mokestis – ne mažiau 20 proc. prekės vertės;

• mokėjimų dažnumas – kas mėnesį;

• pabrangimo koeficientas ir sutarties mokestis – priklausomai nuo prekės rūšies, vertės, avanso dydžio bei sutarties termino siekia

0-15,5 proc. per metus.

Atskirais atvejais privalomas prekės draudimas. Klientas privalo apdrausti prekę nuo vagystės, avarijos (jei prekė – automobilis), stichinės nelaimės, ugnies, trečiųjų asmenų veikos.

4.5 ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO APSKAITA

Biudžetinių įstaigų nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo apskaita tvarkoma sąskaitoje 02 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas.

Nusidėvėjimas neskaičiuojamas nuo šio ilgalaikio materialiojo turto:

• žemės, žemės gelmių, vidaus vandenų, miškų, parkų, kelių, pastatų ir statinių, kurie yra unikalūs architektūros ir meno paminklai;

• mokslo ir mokymo tikslams naudojamų kabinetų ir laboratorijų įrengimų modelių ir vaizdinių priemonių;

• bibliotekos fondų, filmų ir bibliotekos fondų, scenos-pastatymo priemonių, muziejinių ir meninių vertybių;

• gyvūnų, gyvulių;

• eksploatacinio amžiaus nesulaukusių daugiamečių sodinių;

• patalynės, specialiųjų drabužių, avalynės ir aprangos.

Biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas vieną kartą per metus pagal gruodžio 31d. būklę nepriklausomai nuo to, kokį einamųjų metų mėnesį jis įsigytas. Jeigu ilgalaikis turtas metų eigoje perduodamas arba nurašomas, už paskutinius jo naudojimo metus nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Viso ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas ta pačia tvarka, nepriklausomai iš kokių šaltinių jis įsigytas. Nusidėvėjimui apskaičiuoti sudaromas Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo žiniaraštis kiekvienai ilgalaikio turto subsąskaitai. Duomenys apie turimą ilgalaikį turtą į šį žiniaraštį perkeliami iš inventorinių kortelių.

Per metus apskaičiuota ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma įrašoma į kaupiamąjį žiniaraštį ir į sąskaitos 25 Ilgalaikio turto fondas debetą bei sąskaitos 02 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas kreditą:

D 250 Ilgalaikio turto fondas

K 020 Materialiojo turto nusidėvėjimas

Ataskaitiniais metais nurašyto bei perduoto ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma sumažinama tokiu buhalteriniu įrašu:

D 02 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

K 01 Ilgalaikis turtas

Ilgalaikio turto apskaitos registruose įrašoma metinė nusidėvėjimo suma litais ir metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuotas nusidėvėjimas.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas neturi viršyti jo pradinės vertės. Jei įstaiga apskaičiavo ilgalaikio turto nusidėvėjimą 100 procentų, bet tas turtas dar tinkamas naudoti, tai jis toliau naudojamas, tik neskaičiuojamas nusidėvėjimas.

Biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus nustato valstybės ir savivaldybių institucijos, neviršydamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos 1994 m. gegužės 23 d. Nr. 21-6-1245 ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994 m. gegužės 24 d. Nr. 38N raštuose nustatytų maksimalių ekonominių normatyvų.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo

ŽINIARAŠTIS

Eil. Nr. Objekto pava-dini-mas Inven-torinis Nr. Nusidėvė jimo apskaičia-vimuose naudoja-mas pagrindi-nių priemo-nių rūšių ir grupių šifras Pagrindinių priemonių pradinė (atstatomoji vertė) Metinė nusidėvėjimo norma (% arba litais) PRISKAIČIUOTA NUSIDĖVĖJIMO

200_m. 200_m. 200_m. 200_m. 200_m.

metų pradžioje (augančiomis sumo-mis) Už metus metų pradžioje (augančiomis sumomis) Už metus metų pradžioje (augančiomis sumomis) Už metus metų pradžioje (augančiomis sumo-mis) Už metus metų pradžioje (augančiomis sumomis) Už metus

4.6 ILGALAIKIO TURTO NURAŠYMAS

Turto nurašymas – Vyriausybės nustatyta tvarka įformintas turto išėmimas iš apyvartos ar sandėliavimo vietų, kai šis turtas likviduojamas ar perleidžiamas.

Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jis:

• fiziškai nusidėvi;

• technologiškai (morališkai) nusidėvi;

• Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas avariniu;

• sugenda ar sugadinamas;

• stichinių nelaimių, avarijų metu sunaikinamas ar sugadinamas;

• negalimas naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos, jei yra įsteigto kvotos organo, tardytojo, prokuroro nutarimas, teismo ar teisėjo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą, arba teismo ar teisėjo nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą;

• trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruojamus statinius ar teritorijas. Ši nuostata taikoma tik nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamas kultūros vertybes, nustatyta tvarka suderinus naujos statybos ar rekonstravimo projektą;

• niekur nepritaikomas. Nereikalingu arba netinkamu naudoti turtu negali būti pripažįstama žemė, miškai, vidaus vandenys ir finansinis turtas. Panaudoti nereikalingą ar netinkamą naudoti turtą galima:

 neatlygintinai perduoti patikėjimo teise iš vienos įstaigos ar organizacijos kitai (tik valstybės ar savivaldybės biudžetų išlaikomoms);

 perduoti pagal panaudos sutartį viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos organizacijoms, fondams, visuomeninėms organizacijoms, politinėms partijoms ir kitiems subjektams, jei tai numatyta įstatymuose;

 investuoti įstatymų nustatyta tvarka;

 parduoti viešuose prekių aukcionuose;

 nekilnojamąjį turtą – parduoti pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą.

Įstaigai nurašius ilgalaikį turtą, surašomas nurašymo aktas, kurio pagrindu daromi buhalteriniai įrašai:

1) jei nebuvo priskaičiuotas nusidėvėjimas:

D 250 Ilgalaikio turto fondas

K 01 Ilgalaikis turtas

2) jei priskaičiuota nusidėvėjimo suma sudaro mažiau kaip 100 proc.:

D 250 ir 020 Ilgalaikio turto fondas, Materialiojo turto nusidėvėjimas

K 01 Ilgalaikis turtas

3) jei priskaičiuota nusidėvėjimo suma sudaro 100 proc.:

D 020 Materialiojo turto nusidėvėjimas

K 01 Ilgalaikis turtas

Nereikalingas arba netinkamas naudoti ilgalaikis turtas turi būti išardomas, o likusios medžiagos įtraukiamos į apskaitą tokiu buhalteriniu įrašu:

D 06 Medžiagos ir maisto produktai

K 230 Finansavimas iš biudžeto

Parduodant medžiagas, kurios gautos likviduojant ilgalaikį turtą, daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 063 Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys

K 173 Atsiskaitymai su biudžetu

Gauti pinigai į kasą už parduotas medžiagas:

D 120 Biudžetinės lėšos kasoje

K 063 Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys

Iš kasos pinigai įnešami į įstaigos sąskaitą banke:

D 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

K 120 Biudžetinės lėšos kasoje

Iš įstaigos sąskaitos pinigai pervedami į biudžetą, iš kurio finansuojama įstaiga:

D 173 Atsiskaitymai su biudžetu

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Bibliotekos fondai pagal patvirtintą biudžetinių įstaigų apskaitos vedimo tvarką priskiriami ilgalaikiam turtui ir jų apskaita vedama ilgalaikio turto subsąskaitoje 017 Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės. Dauguma biudžetinių įstaigų, kurios turi knygų ar kitų spaudinių, juos apskaito sąskaitoje 07 Trumpalaikis turtas, kaip trumpalaikį turtą.

Bibliotekos fondo ir muziejinių vertybių nurašymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2000 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. 98 „Dėl bibliotekų fondo apsaugos nuostatų patvirtinimo“.

Ilgalaikio turto nurašymo ir perkėlimo operacijos kaupiamos nurašymo žiniaraštyje. Šiam žiniaraščiui priskiriamas memorialinis orderis Nr. 9.

Memorialinis orderis Nr. 9 (10 )

200_ m._____________ mėn.

Ilgalaikio ir trumpalaikio turto nurašymo kaupiamasis žiniaraštis

Eil. Nr. Materialiai atsakingas asmuo Įstaigos kodas Debetas sąskaitų Kreditas sąskaitų Antrieji įrašai

Iš viso D D D

K K K

Sudarė _______________ ____________ Vyriausiasis buhalteris ___________________ ____________

(V. Pavardė) (parašas) (V. Pavardė) (parašas)

5. Trumpalaikis turtas ir jo apskaita

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį numatoma sunaudoti ar panaudoti per vienerius metus, arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, Vyriausybės nustatytą ilgalaikiam materialiajam turtui (šiuo metu ne daugiau 500 Lt).

Trumpalaikis turtas gali būti grupuojamas pagal saugojimo vietą:

• daiktai esantys sandėlyje;

• naudojami daiktai.

Sandėlyje esantis ar kitur naudojamas trumpalaikis materialus turtas apskaitomas vienodai. Materialiai atsakingi asmenys turtą apskaito pagal pavadinimus, vertę ir kiekį sandėlio apskaitos knygoje arba kortelėse. Gautas turtas į apskaitos knygą įrašomas iš tiekėjų sąskaitų, o išduotas turtas nurašomas važtaraščiais (reikalavimais). Po kiekvieno įrašo apskaičiuojamas kiekio likutis. Materialiai atsakingų asmenų tvarkomus analitinius įrašus tikrina materialinių vertybių apskaitos darbuotojai ir inventorizacijos komisijos.

Trumpalaikiam turtui apskaityti skirta sąskaita 07 Trumpalaikis turtas.

Trumpalaikis turtas gali būti įsigyjamas iš biudžeto lėšų, gautų lėšų pagal pavedimus ir kitų šaltinių.

Už šį turtą, įsigyjamą iš biudžeto lėšų, gali būti apmokama tiesiogiai tiekėjams pervedant iš valstybės iždo sąskaitos arba apmokant iš įstaigos sąskaitos:

1. Apmokant tiesiogiai ar pervedant iš valstybės iždo tiekėjams, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams

K 230 Finansavimas iš biudžeto

Įsigytas trumpalaikis turtas iš biudžeto lėšų užpajamuojamas įsigijimo verte:

D 070 Trumpalaikis turtas

K 090 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams, antru įrašu didinamas trumpalaikio turto fondas:

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 260 Trumpalaikio turto fondas

2. Apmokant iš įstaigos sąskaitos daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Įsigytas trumpalaikis turtas iš biudžeto lėšų užpajamuojamas įsigijimo verte:

D 070 Trumpalaikis turtas

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, antru įrašu didinamas trumpalaikio turto fondas:

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 260 Trumpalaikio turto fondas

3. Apmokant už trumpalaikį turtą iš pavedimų lėšų, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

K 110 Pavedimų lėšos

Įsigytas trumpalaikis turtas iš pavedimų lėšų užpajamuojamas įsigijimo verte darant tokius buhalterinius įrašus:

D 070 Trumpalaikis turtas

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

antru įrašu didinamas trumpalaikio turto fondas:

D 214 Pavedimų lėšų išlaidos

K 260 Trumpalaikio turto fondas

Įvykdžius pavedimų programą išlaidos nurašomos darant tokius buhalterinius įrašus:

D 176 Atsiskaitymai už pavedimų lėšas

K 214 Pavedimų lėšų išlaidos

4. Trumpalaikis turtas gali būti gautas aukštesniosios organizacijos potvarkiu iš kitų įstaigų nemokamai. Tokiu atveju daromas vienas buhalterinis įrašas:

D 070 Trumpalaikis turtas

K 260 Trumpalaikio turto fondas

5. Jei perkeliamas ilgalaikis turtas į trumpalaikio turto sąskaitą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 070 Trumpalaikis turtas

K 013-019 Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, Minkštasis inventorius, Transporto priemonės, Gamybinis ir ūkinis inventorius, Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės, Kitas ilgalaikis materialusis turtas, Nematerialusis turtas antru įrašu didinamas trumpalaikio turto fondas

D 250 Ilgalaikio turto fondas

K 260 Trumpalaikio turto fondas

Trumpalaikio turto gavimo operacijos kaupiamos keliuose memorialiniuose orderiuose. Juose kartu yra ir antrųjų įrašų sąskaitų korespondencija trumpalaikio turto fondui padidinti.

Trumpalaikis turtas gali būti perkeltas iš vieno įstaigos padalinio į kitą. Tokiu atveju pasikeičia tik materialiai atsakingi asmenys. Tuomet atliekama inventorizacija ir surašomas perdavimo-priėmimo aktas. Trumpalaikio turto perkėlimo operacijos kaupiamos nurašymo žiniaraštyje. Šiam žiniaraščiui priskiriamas memorialinis orderis Nr. 10 (9 ir 10 memorialinių orderių formos yra vienodos). Įrašai memorialiniame orderyje daromi iš trumpalaikio turto perkėlimo įstaigos viduje važtaraščių.

Gali būti nustatyti ir valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtinti specialiųjų drabužių, aprangos, avalynės, patalynės ir kai kurių kitų trumpalaikio turto objektų eksploatavimo normatyvai. Susidėvėjęs trumpalaikis turtas, pasibaigus jo norminiam eksploatavimo laikui, nurašomas ir likviduojamas. Liekamosios medžiagos užpajamuojamos jų galimo panaudojimo kainomis.

Nusidėvėjęs, nereikalingas ir netinkamas naudoti trumpalaikis turtas biudžetinėje įstaigoje nurašomas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Netinkamą naudoti turtą nurašo nuolat veikianti daiktų nurašymo komisija. Ji kas ketvirtį apžiūri ir nustato, ar tikslinga daiktus remontuoti, realizuoti arba nurašyti. Nurašymas įforminamas aktu, kurį tvirtina įstaigos vadovas. Nurašymo operacijos kaupiamos nurašymo žiniaraštyje, įrašai daromi iš nurašymo aktų.

Nurašyti savo paskirtį praradę daiktai turi būti perduoti į antrinių medžiagų sandėlį ir apskaityti komisijos nustatyta verte:

D 06 Medžiagos ir maisto produktai

K 230 Finansavimas iš biudžeto

Sugadinti arba pamesti daiktai, akte nurodžius įvykio priežastis ir kaltininkus (iš jų išskaitomas nuostolis), nurašomi:

D 170 Atsiskaitymai už trūkumus

K 070 Trumpalaikis turtas

antru įrašu sumažinamas fondas ir didinamas finansavimas:

D 260 Trumpalaikio turto fondas

K 230 Finansavimas iš biudžeto

Išieškota iš kaltų asmenų suma įskaitoma į biudžetinių lėšų sąskaitą banke ir daromas toks buhalterinis įrašas:

D 09 Biudžeto lėšos, tiesiogiai sumokėtos iš iždo sąskaitos tiekėjams; 10 Biudžetinių lėšų sąskaitos banke; 11 Kitų lėšų sąskaitos banke

K 170 Atsiskaitymai už trūkumus

Įstaigos vadovas, sudarydamas ir tvirtindamas aktą, nurodo ar nuostolius išieškoti iš kalto asmens, ar nurašyti įstaigos sąskaita. Nurašant trumpalaikį turtą įstaigos sąskaita, neatsižvelgiama į trumpalaikio turo įsigijimo šaltinius ir trumpalaikis turtas nurašomas tokiu buhalteriniu įrašu:

D 260 Trumpalaikio turto fondas

K 070 Trumpalaikis turtas

Buhalterijoje nurašytus vertine išraiška, bet ilgiau naudojamus daiktus materialiai atsakingi asmenys surašo į apskaitos knygą.

Nereikalingu arba netinkamu naudoti turtas pripažįstamas, kai jis:

• fiziškai nusidėvi;

• funkciškai (technologiškai) nusidėvi;

• Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas avariniu;

• sugenda arba sugadinamas;

• stichinių nelaimių, avarijų metu sunaikinamas (sugadinamas) ir šis faktas atitinkamai įforminamas;

• jo negalima naudoti dėl trečiųjų asmenų veiklos, jei yra įsiteisėjęs kvotos organo, tardytojo, prokuroro nutarimas, teismo ar teisėjo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą, arba teismo ar teisėjo nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą;

• nelieka kur jį pritaikyti.

Trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.

Panaudoti nereikalingą ar netinkamą naudoti valstybės ar savivaldybės trumpalaikį materialųjį turtą galima:

• neatlygintinai perduodant patikėjimo teise iš vienos valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomos įstaigos ar organizacijos kitai tokiai įstaigai ar organizacijai;

• perduodant pagal panaudos sutartį viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos organizacijoms, fondams, visuomeninėms organizacijoms, politinėms partijoms ir kitiems subjektams;

• investuojant įstatymų nustatyta tvarka;

• parduodant viešuose prekių aukcionuose Vyriausybės nustatyta tvarka.

Analitinė apskaita buhalterijoje tvarkoma dviem būdais. Vyriausiasis buhalteris sprendžia kuris iš jų priimtinas.

Gali būti naudojamos kiekinės suminės apskaitos kortelės. Jose įrašomas daiktų kiekio ir sumos pasikeitimas bei likučiai pagal daiktų rūšis. Analitinei ir sintetinei apskaitai patikrinti sudaromas ketvirtinis kiekinis suminis apyvartos žiniaraštis arba naudojamas inventorizacijos apyrašas, kuriame surašyti trumpalaikio turto faktiški likučiai tam tikrai datai. Prie apyrašo dedamas lapas pagal dokumentus gautų ir nurašytų daiktų kiekiui ir sumai apskaityti.

Ketvirčio pabaigoje iš šio lapo įrašų suskaičiuojama gavimo ir nurašymo apyvarta. Iš inventorizacijos apyrašo imamas likutis pradžioje, pridedama gautų, atimama nurašytų daiktų suma ir apskaičiuojamas jų likutis ketvirčio pabaigoje. Apskaičiuoto likučio suma turi būti lygi 070 subsąskaitos likučiui. Didžiojoje knygoje šiuo būdu tvarkant trumpalaikio turto analitinę apskaitą, nereikia perrašyti iš inventorizacijos apyrašo į kiekinį suminį apyvartos žiniaraštį daugelio daiktų pavadinimų, išvengiama perrašymo klaidų.

6. FINANSINIS TURTAS

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami į vidaus ir užsienio.

Grynuosius pinigus ir indėlius banke sudaro grynųjų pinigų likučiai kasoje ir indėliai banke nacionaline ir užsienio valiutomis.

Grynuosius pinigus sudaro visi apyvartoje esantys pinigai banknotais ir monetomis, kurie naudojami išmokoms mokėti. Pervedamuosius indėlius sudaro greitai konvertuojami indėliai, tai yra indėliai (nacionaline arba užsienio valiuta), kurie yra nedelsiant pervedami į valiutą arba pervedami čekiu, banko pavedimu, debetiniu įrašu. Kitus indėlius sudaro indėliai (nacionaline arba užsienio valiuta), kurie nėra pervedamieji indėliai. Kiti indėliai negali būti naudojami išmokoms mokėti ir nėra konvertuojami į pinigus arba pervedamuosius indėlius be jokio esminio apribojimo arba delspinigių.

Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, yra finansinis turtas, kurį sudaro pareikštinės priemonės, kuriomis prekiaujama antrinėse rinkose arba kurias galima pakeisti kitu turtu rinkoje ir kurios nesuteikia savininkui jokių nuosavybės teisių į juos išleidžiančią instituciją.

Visos paskolos (suteiktos ar grąžintos) yra finansinis turtas, sukurtas, kai kreditoriai tiesiogiai arba per finansų įstaigas skolina pinigus. Paskolos pagrindžiamos neapyvartiniais dokumentais arba nepagrindžiamos jokiais dokumentais.

Visos akcijos (įsigytos ar parduotos) ir kitas nuosavas kapitalas yra finansinis turtas, kuris parodo nuosavybės teises į įmones. Šis finansinis turtas suteikia teisę jo savininkams į įmonės pelno dalį ir į dalį jų grynojo turto likvidavimo atveju. Akcijos yra superkamos, kada jas superka akcinė bendrovė arba kada jos yra iškeičiamos į įmonės grynąjį turtą jos likvidavimo atveju.

Finansiniam turtui apskaityti skirta subsąskaita 140 Akcijos, obligacijos ir kita.

Įsigijus finansinį turtą, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 140 Akcijos, obligacijos ir kita

K 100 Asignavimo valdytojo įstaigos lėšos, 111 Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas,

112 Kitos lėšos

Pardavus arba perdavus finansinį turtą, daromas atvirkštinis įrašas .

D 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

K 140 Akcijos, obligacijos ir kita

Finansinį turtą perdavus po valstybinės įstaigos ar įmonės privatizavimo, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 140 Akcijos, obligacijos ir kita

K 232 Finansavimas iš kitų šaltinių

Analitinė finansinio turto apskaita tvarkoma pagal atskiras rūšis ir pavadinimus nurodant nominalią bei įsigijimo vertę.

7. ATSARGOS IR JŲ APSKAITA

Atsargos – tai prekės ir paslaugos, skirtos parduoti, panaudoti gamyboje arba kitaip vėliau panaudoti. Atsargas galima suskirstyti į tokias grupes:

1. Strateginės ir neliečiamos atsargos

2. Žaliavos ir medžiagos

3. Nebaigta gamyba

4. Pagaminta produkcija

5. Pirktos prekės, skirtos perparduoti.

Strateginės ir neliečiamos atsargos laikomos strateginiais ir saugojimo tikslais. Tai atsargos bei specialios svarbos produktai skirti šaliai, pavyzdžiui, grūdai ir nafta. Jas laiko rinkos reguliavimo institucijos.

Žaliavas ir medžiagas sudaro atsargos, kurios laikomos planuojant panaudoti kaip sąnaudas gamybos procese. Valstybės subjektai gali laikyti įvairias prekes, kaip medžiagas ir atsargas, įskaitant kanceliarines prekes, kurą ir maisto produktus. Tikėtina, kad kiekvienas valstybės subjektas turi tam tikrų žaliavų ir medžiagų, pavyzdžiui, kanceliarinių prekių.

Nebaigta gamyba apima prekes ir paslaugas, kurios iš dalies apdorotos, pagamintos arba surinktos gamintojo. Jos paprastai neparduodamos, o pateikus arba perdavus kitiems nebus apdorojamos ir kurių gamybą tęs tas pats gamintojas kitą laikotarpį.

Pagamintai produkcijai priskiriamos prekės, kurios yra gamybos proceso rezultatas. Jos vis dar priklauso gamintojui ir iki pateikimo kitiems subjektams daugiau nebebus apdorojamos gamybos procese.

Pirktos prekės, skirtos perparduoti, apima visas prekes nepriklausomai nuo rūšies, kainos ir kitų požymių.

Atsargų apskaita tvarkoma tokiose sąskaitose:

03 Gaminiai ir produkcija

04 Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos

05 Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieaugis

06 Medžiagos ir maisto produktai

Už visas materialines vertybes ir jų saugumą atsako materialiai atsakingi asmenys, su kuriais sudaromos materialinės atsakomybės sutartys.

Visos atsargos pajamuojamos jų gavimo dieną pagal įsigijimo arba pagaminimo vertę (neįskaitant transportavimo išlaidų), kuri nurodyta pirminiuose dokumentuose. Sandėliuose ar kitose saugojimo vietose materialiai atsakingi asmenys atsargas apskaito sandėlio apskaitos knygose. Kiekvienai atsargų rūšiai skiriamas reikiamas lapų skaičius. Įrašai knygoje daromi kasdien, registruojant visus atsargų gavimo ir išdavimo dokumentus bei apskaičiuojant likutį. Mėnesio pabaigoje sudedami pajamų ir išlaidų duomenys ir patikrinamas paskutinės dienos likutis. Gavimo ir išdavimo dokumentus materialiai atsakingi asmenys suregistruoja į dokumentų perdavimo sąrašą (dviem egzemplioriais), jame nurodo dokumentų skaičių, numerius, bendrą skaičių ir vieną egzempliorių atiduoda buhalterijai. Antrame sąrašo egzemplioriuje buhalterijos darbuotojas užrašo gavimo datą, pasirašo ir grąžina materialiai atsakingam asmeniui. Buhalterija iš materialiai atsakingų asmenų gautus dokumentus patikrina. Šų dokumentų pagrindu daromi buhalteriniai įrašai. Buhalterijoje atsargos apskaitomos pinigine ir vertine išraiška pagal materialiai atsakingus asmenis ir pavadinimus. Atsargos iš sandėlio išduodamos biudžetinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Gali būti išduodama pagal važtaraščius, važtaraščius-reikalavimus, atsargų išdavimo žiniaraščius, limito korteles ir kt. Atsargų išdavimas, išskyrus maisto produktus, apskaitomas memorialiniame orderyje Nr. 13.

7.1 GAMINIAI IR PRODUKCIJA

Sąskaitoje 03 Gaminiai ir produkcija apskaitoma biudžetinių įstaigų gamybinių bei mokymo dirbtuvių, pagalbinių žemės ūkio ir mokymo- bandomųjų ūkių gaminiai ir produkcija. Šiai produkcijai apskaityti naudojamos ir sąskaitos 080 Gamybinės veiklos sąnaudos bei 280 Parduota, produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos. Sąskaitoje 080 Gamybinės veiklos sąnaudos apskaitomos gamybinės veiklos sąnaudos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines.

Tiesioginės sąnaudos: medžiagos, gamybos darbuotojų, mokslinių bendradarbių darbo užmokestis. Ten, kur gaminama vienarūšė produkcija, visos sąnaudos yra tiesioginės.

Netiesioginės sąnaudos: valdymo aparato ir aptarnaujančio personalo darbo užmokestis, patalpų nuoma, patalpų išlaikymo išlaidos ir kt.

Esant keliems objektams, netiesioginės sąnaudos per mėnesį apskaitomos subsąskaitoje 210 Paskirstytinos išlaidos ir nurašomos tokiu įrašu:

D 080 Gamybinės veiklos sąnaudos

K 210 Paskirstytinos išlaidos

Į subsąskaitos 080 Gamybinės veiklos sąnaudos debetą įskaitomos gamybos ir suteiktų patarnavimų bei gyvulių prieauglio kritimo nuostoliai.

Pagamintos produkcijos vertė į apskaitą įtraukiama pagal faktinę priėmimo aktuose nustatytą pagaminimo vertę darant įrašą:

D 030 Gaminiai ir produkcija

K 080 Gamybinės veiklos sąnaudos

Išrašius sąskaitą už suteiktus patarnavimus, faktinė savikaina įrašoma tokiu įrašu:

D 280 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos

K 080 Gamybinės veiklos sąnaudos

Subsąskaitos 080 Gamybinės veiklos sąnaudos likutis parodo nebaigtos gamybos sąnaudų sumą.

Realizavus produkciją, daromas įrašas:

D 280 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos

K 030 Gaminiai ir produkcija

Jei įstaiga pagamintą produkciją naudoja savo reikmėms, daromas toks įrašas:

D 06 Medžiagos ir maisto produktai

K 030 Gaminiai ir produkcija

Planinė produkcijos savikaina iki faktinės savikainos metų pabaigoje koreguojama, kai per metus gautos žemės ūkio produkcijos faktinė savikaina didesnė už planuotą. Savikainos skirtumo dalis, tenkanti nerealizuotai produkcijai, įrašoma:

D 030 Gaminiai ir produkcija

K 080 Gamybinės veiklos sąnaudos

Realizuotai produkcijai tenkanti dalis:

D 280 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos

K 080 Gamybinės veiklos sąnaudos

Kai per metus gautos žemės ūkio produkcijos faktinė savikaina yra mažesnė už planinę, savikainos skirtumo dalis, tenkanti nerealizuotai produkcijai, įrašoma „raudonojo“ storno būdu:

D 030 Gaminiai ir produkcija

K 080 Gamybinės veiklos sąnaudos

Realizuotai produkcijai tenkanti dalis:

D 280 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos

K 080 Gamybinės veiklos sąnaudos

7.2 MEDŽIAGŲ IR MAISTO PRODUKTŲ APSKAITA

Biudžetinės įstaigos nekaupia atsargų ir jų dažniausiai įsigyja tiek, kiek jų reikia kasdieniniam naudojimui, todėl ne visos savo struktūroje turi sandėlius. Išimtis yra tokios įstaigos, kurios maitina žmones (vaikų namai, globos namai, mokyklos-internatai, kariuomenė, kalėjimai ir kt.), taip pat įstaigos, kurių veiklai reikalingi dideli kiekiai medžiagų. Tose įstaigose, kuriose nėra sandėlių, apskaitą tvarko tik buhalterijos.

Sąskaita 06 Medžiagos ir maisto produktai turi tokias subsąskaitas:

060 Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams

061 Maisto produktai

062 Medikamentai

063 Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys

064 Kuras, degalai ir tepalai

066 Tara

067 Kitos medžiagos

068 Medžiagos kelyje

069 Atsarginės dalys

Visų atsargų apskaita, išskyrus maisto produktų, analogiška trumpalaikio turto apskaitai.

Subsąskaitą 061 Maisto produktai apskaitoje naudoja tik tos biudžetinės įstaigos, kurių programų sąmatose šiam tikslui skirti asignavimai (išlaidos maitinimui).

Gautų maisto produktų kiekis ir vertė ir su maisto produktais kartu gauta tara apskaitomi maisto produktų gavimo kaupiamajame žiniaraštyje, kuris sudaromas atskirai pagal kiekvieną materialiai atsakingą asmenį. Per mėnesį žiniaraštyje kaupiami įrašai apie gautų produktų kiekius ir sumas. Pasibaigus mėnesiui, suskaičiuojama kiekvieno pavadinimo produktų kiekis ir vertė, kiek gauta iš viso, atskirai skaičiuojama tara. Iš maisto produktų gavimo žiniaraščiuose sukauptų duomenų memorialiniame orderyje Nr. 11 daromi tokie įrašai:

1. Pajamuojami gauti maisto produktai

D 061 Maisto produktai

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

2. Pajamuojama gauta tara:

D 066 Tara

K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

Centralizuotos buhalterijos, kurios aptarnauja daugelį įstaigų ir turi materialiai atsakingus asmenis, sudaro maisto produktų gavimo kaupiamųjų žiniaraščių suvestinę. Iš žiniaraščių į suvestinę perkeliama bendra gautų produktų vertė, o taip pat ir taros vertė, nurodomi tiekėjai.

Prie memorialinio orderio Nr.11 pridedami gavimo žiniaraščiai ir pirminiai dokumentai, kurie sugrupuojami pagal tiekėjus chronologine tvarka. Memorialinio orderio Nr. 11 žiniaraščiai ir suvestinė yra sintetinės ir analitinės apskaitos registrai. Žiniaraščiuose rašoma gautų maisto produktų kiekis ir suma pagal pavadinimus ir pagal materialiai atsakingus asmenis. Žiniaraščių suvestinės ir kitų žiniaraščių gavimo operacijos grupuojamos pagal tiekėjus.

Pagrindinis išlaidų dokumentas išduotiems iš sandėlio ir sunaudotiems maitinimui produktams nurašyti yra valgiaraštis-reikalavimas. Galima naudoti ir kitus dokumentus, pavyzdžiui, vienkartinį reikalavimą, sugedusių produktų ir trūkumų bei tiekėjams grąžintų produktų nurašymo aktą.

Valgiaraštis-reikalavimas sudaromas kiekvieną dieną. Jį sudarantis asmuo atsako už racionalų maitinimą. Dokumento titulinėje dalyje įrašomas įstaigos pavadinimas, data, pagal išlaidų normas ir žmonių skaičių besimaitinančių asmenų grupė. Antroje dokumento dalyje nurodomi produktų pavadinimai, išduodamas kiekis, priklausantis nuo valgiaraščio (kiekis skirtas pusryčiams, pietums, pavakariams ir vakarienei). Suskaičiuojamas bendras išduotų produktų kiekis. Dokumentą pasirašo išdavęs produktus sandėlininkas, gavęs produktus virėjas ir sudaręs valgiaraštį-reikalavimą asmuo. Dokumentą tvirtina įstaigos vadovas.

Išduotų produktų pavadinimai ir kiekis įrašomi į sandėlio apskaitos knygą. Sugrupuoti ir suregistruoti dokumentai grafike nustatytais terminais (ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį) atiduodami į buhalteriją. Buhalterijos darbuotojai maisto produktų išlaidų dokumentuose įrašo mažmenines kainas ir apskaičiuoja jų vertę. Vidutinės kainos taikomos tada, kai reikia nurašyti įvairiomis kainomis gautus tų pačių pavadinimų produktus, pavyzdžiui, rūkytas dešras. Vidutinės maisto produktų kainos apskaičiuojamos atsižvelgiant į šių produktų likutį mėnesio pradžioje ir į jų gavimo kiekį. Likučio mėnesio pradžioje kiekis ir suma surašomi apyvartos žiniaraštyje, o gavimo kiekis ir suma pagal pavadinimus – ataskaitinio mėnesio maisto produktų kaupiamajame žiniaraštyje.

Maisto produktų sunaudojimas per mėnesį apskaitomas maisto produktų sunaudojimo kaupiamuosiuose žiniaraščiuose, kurie sudaromi visiems materialiai atsakingiems asmenims. Įrašai daromi kiekvieną dieną remiantis valgiaraščiais-reikalavimais arba kitais dokumentais. Sunaudotų produktų kiekis dažniausiai skaičiuojamas per dekadą ir per mėnesį.

Jeigu yra vienas maisto produktų sandėlis, tai šis žiniaraštis yra pagrindas įrašui sintetinėje sąskaitoje Sunaudoti maisto produktai:

D 200 Išlaidos iš biudžeto

K 061 Maisto produktai

Kai yra keletas maisto produktų sandėlių (arba atsakingų už juos asmenų), tai sudaroma žiniaraščių suvestinė. Į suvestinę be maisto produktų sunaudojimo žiniaraščių, įrašomi ir kiti nurašymo dokumentai, pvz.: grąžinimo sandėliui arba tiekėjui aktai, inventorizacijos apyrašų palyginamieji žiniaraščiai.

Duomenys apie trūkumus su vadovo išvada dėl nuostolio išieškojimo iš kaltų asmenų ar normos neviršijančio natūralaus nuostolio nurašymo taip pat surašomi suvestinėje. Žiniaraščių suvestinė yra pagrindas memorialiniam orderiui Nr. 12 surašyti.

Nurašant faktinį maisto produktų trūkumą dėl natūralaus sumažėjimo (nubyrėjimo, išdžiūvimo), daromas toks buhalterinis įrašas:

D 230 Finansavimas iš biudžeto

K 061 Maisto produktai

Jeigu yra faktiniai trūkumai, o patvirtintų natūralaus sumažėjimo normų nėra arba trūkumai viršija normą, nuostoliai turi būti išieškomi iš kaltų asmenų.

1. Nustačius maisto produktų trūkumą kaltų asmenų sąskaita daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D 170 Atsiskaitymai už trūkumus

K 061 Maisto produktai

2. Atlyginant trūkumą, įnešus pinigus į kasą ar biudžetinių lėšų sąskaitą banke, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 120, 100 Biudžetinės lėšos kasoje, Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

K 170 Atsiskaitymai už trūkumus

3. Už trūkumo atlyginimą gautas sumas pervedus į biudžetą, iš kurio finansuojama įstaiga, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 173 Atsiskaitymai su biudžetu

K 170 Atsiskaitymai už trūkumus

Jeigu produktai grąžinti tiekėjui, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

K 061 Maisto produktai

Maisto produktų nurašymo operacijos registruojamos memorialiniame orderyje Nr. 12. Iš jo įrašai perkeliami į Didžiąją knygą.

8. MATERIALINIŲ VERTYBIŲ INVENTORIZACIJA

Inventorizacija – tai įstaigos lėšų, atsargų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto faktinis sutikrinimas, tam tikrai datai jas perskaičiuojant, matuojant ar sveriant.

Pagrindinis inventorizacijos tikslas – patikrinti buhalteriniuose dokumentuose įrašytų apskaitos duomenų atitikimą faktiniams duomenims. Inventorizacijos metu išaiškinami skirtumai tarp faktinių duomenų ir apskaitos.

Ne mažesnę svarbą inventorizacija turi vidiniam auditui, materialiai atsakingų asmenų darbui įvertinti bei patikrinti, nustatyti, ar nėra vagysčių, grobstymų.

Biudžetinės įstaigos privalo inventorizuoti: ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, pagamintą produkciją, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus ir kitas atsargas, nebaigtą gamybą ir savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus – ne rečiau kaip kartą per metus ir ne anksčiau kaip ataskaitinių metų lapkričio 30 dieną; maisto produktus, gyvulių prieauglį, penimus gyvulius, paukščius, švelniakailius žvėrelius, bičių šeimas – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį; pinigus kasoje, nepanaudotus specialiųjų apskaitos dokumentų ir kitų numeruotų dokumentų blankus – kiekvieną mėnesį.

Metinė inventorizacija išaiškina realias turto atsargas, jų būklės kokybę, įvertinimo teisingumą, skolas ir realų nuosavybės dydį.

Inventorizuojant faktiškai rasti likučiai palyginami su apskaitos duomenimis, o ne atvirkščiai.

Inventorizacija gali būti pilnoji ir dalinė.

Pilnoji inventorizacija atliekama prieš ataskaitinių metų pabaigą, po stichinės nelaimės ar kitais atvejais.

Dalinė inventorizacija gali būti atliekama keletą kartų per metus, o kasoje esantys pinigai inventorizuojami kiekvieną mėnesį ar tikrinami audito metu.

Metinė inventorizacija atliekama prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, ne rečiau kaip kartą per metus.

Inventorizacija privaloma ir kitais atvejais:

• reorganizuojant įstaigą ar įmonę, inventorizuojamas visas turtas pagal likviduotojo paskyrimo dienos būklę;

• likviduojant įstaigą ar įmonę, inventorizuojamas visas turtas pagal likviduotojo paskyrimo dienos būklę;

• keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę;

• išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo dienos būklę;

• perkainotas turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo dienos būklę;

• nustačius plėšimo, grobimo, vagystės, piktnaudžiavimo faktus, nedelsiant inventorizuojamas visas turtas pagal šių faktų nustatymo dienos būklę;

• nustačius vertybių gedimą, nedelsiant inventorizuojamas visas turtas pagal gedimo nustatymo dienos būklę;

• po gaisro arba stichinių nelaimių, tuoj pat pasibaigus gaisrui, stichinei nelaimei, kai tik įmanoma, inventorizuojama likusi turto dalis.

Inventorizacija susideda iš daugelio darbų, kuriuos reikia atlikti laiku ir tiksliai.

Inventorizacijos procesą galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus:

• parengiamieji darbai;

• turto tikrinimas natūra;

• inventorizacijos rezultatų apibendrinimas.

Parengiamieji darbai

Įstaigose ir organizacijose sudaroma inventorizacijos komisija, kurios sudėtį tvirtina vadovas. Didelėse įstaigose, kur turto ir darbuotojų yra daug, rekomenduojama sudaryti centrinę komisiją ir atskiras komisijas atlikti inventorizaciją įstaigos padaliniuose ar filialuose. Inventorizacijos komisiją skiria įstaigos ar įmonės vadovas įsakymu.

Biudžetinių įstaigų inventorizacijos komisijai vadovauja vienas iš vadovo pavaduotojų, į komisiją įtraukiamas buhalterijos atstovas. Nariais negali būti materialiai atsakingi ir atskaitingi už inventorizuojamą turtą asmenys, išskyrus tuos atvejus kai įstaigoje dirba ne daugiau kaip penki darbuotojai ir joje dirbantys asmenys neturi atitinkamos kompetencijos atlikti inventorizaciją.

Inventorizacija yra viena iš audito procedūrų. Jeigu įstaigoje yra vidaus auditorius, jis turėtų būti šios komisijos nariu. Dalyvaudamas inventorizacijoje, auditorius turi ne tik patikrinti faktinį turto kiekį, bet ir susipažinti su įstaigos turto naudojimo efektyvumu, jo būkle, atsargų saugojimo tvarka.

Buhalterinės apskaitos duomenys kaupiami pagal materialiai atsakingų asmenų pateikiamą informaciją. Vyriausiasis finansininkas turėtų numatyti, kaip atsargų ir ilgalaikio turto apskaitą turi tvarkyti materialiai atsakingi asmenys. Jiems būtina nustatyti turto pajamavimo dokumentų pateikimo buhalterijai terminus, periodinės inventorizacijos dažnį, atsargų išdavimą iš sandėlio pagrindžiančių pirminių dokumentų pateikimo buhalterijai tvarką bei terminus. Turi būti nustatyta, kokiuose registruose materialiai atsakingi asmenys tvarko jiems patikėto turto apskaitą. Praktikoje dažniausiai naudojamos sandėlio atsargų apskaitos kortelės arba jų kompiuterinis variantas, o atsargos bei kitas turtas apskaitomi tik kiekine išraiška. Kiekinė apskaita sudaro daug galimybių atsargoms grobstyti. Esant kompiuterizuotai apskaitai, patogu naudoti kodų sistemą, kuri leidžia labai panašias, tačiau skirtingos įsigijimo vertės atsargas ar turtą apskaityti pagal daugelį skiriamųjų požymių, įskaitant ir įsigijimo kainą.

Su kiekvienu darbuotoju, į kurio pareigas įeina tvarkyti ir saugoti įstaigos turtą ir atsargas, turi būti sudaryta raštiška visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Įstaigos ar įmonės administracijos vadovas kartu su vyriausiuoju buhalteriu (finansininku) atsako už teisingą inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą.

Svarbiausias inventorizacijos etapas yra natūrinis turto tikrinimas. Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, būtina kiekvieną objektą įrašyti į aprašą, nurodyti paskirtį, inventoriaus numerį, pagaminimo metus, konstrukciją ir galingumą. Tokie duomenys turi būti įrašyti ilgalaikio turto apskaitos kortelėse.

Inventorizaciją galima atlikti pasitelkus šiuolaikinę techniką t.y. kompiuterines apskaitos sistemas. Tam naudojama brūkšninių kodų sistema ir specialūs informacijos nuskaitymo bei perdavimo į kompiuterių duomenų bazes įrenginiai – skaneriai. Pagaminus specialius lipdukus su brūkšninių kodų sistema ir kiekvieną objektą jais pažymėjus, galima inventorizuoti ir ilgalaikį turtą. Naudojant skanerius galima išvengti skaičiavimo klaidų.

Natūralios netekties nuostoliai neišvengiami, jų susidarymo priežastys labai įvairios: transportavimas, krovimas, technologiniai procesai ir pan.

Yra nustatytas natūralios netekties nuostolių bendras normatyvas. Faktiški natūralios netekties nuostoliai išaiškinami atlikus inventorizaciją sandėliuose ar kitose atsargų saugojimo vietose, kai konstatuojamas trūkumas.

Inventorizuojant atsargas, patartina patikrinti jų saugojimo sąlygas. Atsargos, kurios saugomos talpyklose arba krūvose, inventorizuojamos matuojant jų masę. Po to apskaičiuojamas tūris, kurį padauginus iš lyginamojo svorio nustatomas per inventorizaciją rastas bendras kiekis. Tokiais atvejais neįmanoma apsieiti be paklaidų. Jeigu paklaidos neviršija leistinų dydžių, laikoma, kad nustatytas atsargų kiekis atitinka įregistruotąjį apskaitoje. Kai paklaida yra per didelė arba per maža, registruojamas atsargų trūkumas arba perteklius.

Jeigu patvirtintos atsargų sunaudojimo normos, netiesioginiais skaičiavimais galima nustatyti atsargų grobstymo ar neracionalaus naudojimo atvejus. Teisiniuose ginčuose dėl nuostolių atlyginimo ne visada pavyksta įrodyti grobstymo faktus remiantis tik netiesioginiais skaičiavimais. Jeigu medžiagų sunaudojimo normos nenustatytos, medžiagų neracionalaus naudojimo faktus nustatyti sudėtinga.

Praktikoje dažnai pasitaiko, kad trūkumai ir perteklius nustatomi tik todėl, kad viena ir ta pati atsargų rūšis buvo skirtingai įvardinta arba netiksliai apibūdinti rūšies požymiai. Todėl apskaitoje rekomenduojama atsargas registruoti ne tik bendriniu pavadinimu, bet ir nurodyti bent vieną, o dar geriau – du rūšies požymius, pvz., kvietiniai I rūšies miltai, kvietiniai pasijoti miltai ir pan. Papildomą dėmesį reikėtų atkreipti į importuotas prekes. Jų pavadinimai turi būti teisingai verčiami į lietuvių kalbą ir visose apskaitos grandyse vartojami vienodi, be iškraipymų ir sutrumpinimų. Jie turi būti aiškūs ir suprantami.

Atlikus natūrinį turto, skolų ir įsipareigojimų patikrinimą, parengiami inventorizacijos aprašai, jie perduodami buhalterijai. Nustačius duomenų neatitikimą, komisija turi išaiškinti trūkumų ar pertekliaus priežastis. Materialiai atsakingi darbuotojai privalo savo paaiškinimus pateikti raštu. Paprastai trūkumo dengti pertekliumi negalima, išskyrus išimtį, kai įrodoma, kad vienų atsargų trūkumas, o kitų perteklius susidarė dėl rūšiavimo klaidos.

Biudžetinėse įstaigose, kai turtas turi panašią vartojimo paskirtį ir išorę, pertekliumi galima padengti trūkumą.

Trūkumai iš materialiai atsakingų asmenų gali būti išieškomi tuo atveju, jeigu nustatoma, kad jie susidarė dėl darbuotojų, su kuriais sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kaltės. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, trūkumų sumos turi būti nurašomos įstaigos ir organizacijos sąskaita.

1. Nustačius trūkumą įstaigos sąskaita arba natūralaus nubyrėjimo ribose, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 230 Finansavimas iš biudžeto

K 01 Ilgalaikis turtas, 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas,

12 Kasa

2. Nustačius trūkumą kaltų asmenų sąskaita, daromas toks įrašas:

D 170 Atsiskaitymai už trūkumus

K 03 Gaminiai ir produkcija, 04 Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos, 05 Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieauglis, 06 Medžiagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas, 12 Kasa ir kt.

3. Iš materialiai atsakingo asmens išieškojus sumas trūkumui padengti, daromas toks įrašas:

D 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos, 120 Biudžetinės lėšos kasoje

K 170 Atsiskaitymai už trūkumus

4. Iš materialiai atsakingo asmens išieškotos sumos pervedamos į biudžetą, iš kurio finansuojama įstaiga:

D 173 Atsiskaitymai su biudžetu

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Inventorizacijos metu nustačius perteklių, jis pajamuojamas tokiais buhalteriniais įrašais:

1. Ilgalaikio turto perteklius

D 01 Ilgalaikis turtas

K 250 Ilgalaikio turto fondas

2. Trumpalaikio turto perteklius

D 070 Trumpalaikis turtas

K 260 Trumpalaikio turto fondas

3. Atsargų perteklius

D 06 Medžiagos ir maisto produktai

K 230 Finansavimas iš biudžeto

Įregistravus apskaitoje trūkumą arba perteklių, galima teigti, kad visi inventorizacijos darbai atlikti ir metinės finansinės atskaitomybės duomenys yra tikri ir teisingi.

9. NE BIUDŽETO LĖŠOS

9.1. SPECIALIOSIOS PROGRAMOS

Specialioji programa – tai veiklos, skirtos biudžetinės įstaigos misijai įgyvendinti, plano dalis, kuri finansuojama iš įmokėtų į biudžetą biudžetinių įstaigų pajamų, Europos Sąjungos finansinės paramos ir valstybės lėšų, skirtų programos bendrajam finansavimui, taip pat kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintų konkrečiam tikslui numatytų lėšų.

Valstybės biudžeto specialiųjų programų sudarymo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka.

Valstybės institucijų, įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų administruojamos pajamos (pertvarkytų fondų, valstybės rezervo ir kitos) įmokamos į valstybės biudžetą. Įmokų į valstybės biudžetą sumos nustatomos kiekvienam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui atitinkamų metų valstybės biudžete. Visos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų šios veiklos išlaidos padengiamos valstybės biudžeto asignavimais pagal atitinkamas specialiąsias programas. Biudžetinių įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo kainas nustato įstaigos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.

Biudžetinės įstaigos bei mokslo ir studijų institucijos gautas pajamas už teikiamas paslaugas, taip pat asignavimų valdytojai administruojamas pajamas kaupia atskiroje sąskaitoje. Biudžetinės įstaigos sumas iš šių sąskaitų įmoka į atitinkamą biudžetą 2 kartus per mėnesį – 3 ir 18 dienomis arba iš karto, jeigu šios pajamos viršija vieną tūkstantį litų. Mokslo ir studijų institucijos pajamas už teikiamas paslaugas įmoka į valstybės biudžetą ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir kiekvieno ketvirčio paskutinę darbo dieną. Įmokėtos sumos parodomos atskiroje buhalterinėje ataskaitoje Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Gaunamas pajamas už teikiamas paslaugas biudžetinės įstaigos įmoka į biudžetą nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Viešojo administravimo ir kontrolės įstaigos bei institucijos, mokslo ir studijų institucijos pajamas už teikiamas paslaugas įmoka į biudžetą nuo 2001 m. sausio 1 dienos.

Viršplaninės arba nepanaudotos įmokos į biudžetą pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatas paliekamos biudžetinėms įstaigoms bei mokslo ir studijų institucijoms ir gali būti naudojamos einamaisiais ir kitais biudžetiniais metais virš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų bendrųjų asignavimų pagal atskirą sąmatą, pervedant šias lėšas asignavimų valdytojams iš biudžeto lėšų likučio. Specialiųjų programų planuojamos išlaidos gali viršyti planuojamas pajamas, jeigu specialiosios programos sujungiamos su kitomis iš biudžeto finansuojamomis programomis. Visais atvejais specialiųjų programų finansavimas yra mažinamas faktiškai negautomis (palyginti su planu) lėšomis už teikiamas paslaugas arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų administruojamų pajamų negautomis sumomis, t.y. asignavimų valdytojai patys neturi teisės pateikti mokėjimo paraiškų dėl tos sumos arba naudoti specialiajai programai tos lėšų sumos, kuri nebuvo įmokėta į biudžetą.

Biudžetinės įstaigos bei mokslo ir studijų institucijos, gaunančios pajamų už teikiamas paslaugas, kasmet sudaro pajamų ir specialiųjų programų išlaidų sąmatas (vieną sąmatą arba sąmatas pagal kiekvieną pajamų rūšį). Sąmatose gali būti numatyti asignavimai įstaigos pagrindinei veiklai. Sąmatas tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai sudaro administruojamų pajamų, specialiųjų programų, taip pat suvestines pajamų už teikiamas paslaugas ir specialiųjų programų išlaidų sąmatas ir vieną egzempliorių pateikia Finansų ministerijai.

Specialiosios kaimo rėmimo programos, Specialiosios bendrųjų miško ūkio reikmių finansavimo programos ir Specialiosios žemės reformos vykdymo programos išlaidų sąmatas pagal priemones tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Savivaldybių specialiųjų programų sudarymo ir vykdymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.

Specialiųjų programų išlaidų apskaita tvarkoma analogiškai kaip ir biudžeto lėšų. Taikomas tas pats sąskaitų planas, tokie patys apskaitos registrai.

9.2 PAVEDIMŲ LĖŠOS

Biudžetinių įstaigų pavedimų lėšos – tai iš kitų įmonių, įstaigų, organizacijų (įskaitant aukštesniąsias) ir fizinių asmenų gautos lėšos tam tikriems pavedimams vykdyti. Šios lėšos saugomos banko įstaigoje atskiroje sąskaitoje. Pavedimų lėšų apskaitai biudžetinės įstaigos naudoja sąskaitą 11 Kitų lėšų sąskaitos banke, kuri turi subsąskaitą 110 Pavedimų lėšos.

Pavedimų lėšų apskaita tvarkoma atskirai nuo biudžetinių lėšų, tokia pat tvarka kaip ir biudžetinės lėšos.

Įvykdžiusi pavedimą, įstaiga ar organizacija nusiunčia ataskaitą lėšas pervedusiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ir grąžina nepanaudotų lėšų likutį.

Iš kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų gautos ir tais pačiais metais nepanaudotos pagal paskirtį lėšos grąžinamos įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims, pervedusiems šias lėšas, ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d. (įskaitytinai).

9.3 DEPOZITAI

Biudžetinių įstaigų ir organizacijų depozitai yra laikinai šių įstaigų ir organizacijų saugomos tam tikrų aplinkybių arba susitarimų sąlygojamos lėšos, pvz., užstatas bibliotekoje, policijoje ir kt. Šios lėšos saugomos banko įstaigos atskirose sąskaitose ir apskaitomos atskirai nuo kitų lėšų, kuriomis disponuoja biudžetinės įstaigos ir organizacijos.

Pasikeitus aplinkybėms arba nutraukus susitarimą, biudžetinės įstaigos ir organizacijos depozitus grąžina depozitoriams.

Biudžetinės įstaigos depozitus saugo ribotą laiką:

• lėšas, kurios turi būti grąžintos fiziniams asmenims – trejus metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose numatyto termino;

• lėšas, kurios turi būti grąžintos biudžetinėms įstaigoms ir organizacijoms – iki metų pabaigos;

• lėšas, kurios turi būti grąžintos kitiems juridiniams asmenims – metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose numatyto termino.

Nustatytu laiku neatsiėmusios savo lėšų, biudžetinės įstaigos privalo jas pervesti į biudžetą.

Depozitų apskaita tvarkoma atskirai nuo biudžetinių lėšų, tokia pat tvarka kaip ir biudžetinės lėšos.

10. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ATSKAITOMYBĖ

10.1 SĄSKAITŲ UŽDARYMAS METŲ PABAIGOJE

Pasibaigus ataskaitiniams metams, biudžetinės įstaigos nurašo per metus padarytas išlaidas, t.y. uždaro sąskaitą 200 Išlaidos iš biudžeto, išskyrus priskaitytą darbo užmokestį darbuotojams už gruodžio mėnesio antrąją pusę. Jeigu įstaigai užtenka lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį už gruodžio mėnesio antrąją pusę, ir jis išmokamas paskutinę ataskaitinių metų dieną, tuomet nurašoma visa per ataskaitinius metus padaryta išlaidų suma. Nurašant per metus padarytas biudžeto išlaidas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 230 Finansavimas iš biudžeto

K 200 Išlaidos iš biudžeto

Tais atvejais, kai įstaiga vykdo kelias programas ir turi du ar daugiau finansavimo šaltinių, išlaidos nurašomos atskirai pagal kiekvieną finansavimo šaltinį.

Pavyzdžiui, vaikų darželiuose tėvai moka mokestį už vaikų maitinimo išlaidas ir papildomą ugdymą, todėl metams pasibaigus šioms išlaidoms nurašyti daromas dar vienas buhalterinis įrašas:

D 232 Finansavimas iš kitų šaltinių

K 201 Išlaidos iš kitų šaltinių

Jei pasibaigus metams įstaigos sąskaitoje liko nepanaudotų biudžeto lėšų, jos grąžinamos į biudžetą, iš kurio finansuojama įstaiga. Grąžinus šias pinigines lėšas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 230 Finansavimas iš biudžeto

K 100 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos

Specialiųjų programų finansavimui gautos lėšos arba lėšos gautos iš kitų finansavimo šaltinių pereina į kitus metus ir grąžinti į biudžetą nereikia.

Visi aukščiau paminėti buhalteriniai įrašai registruojami atskirame memorialiniame orderyje Nr. 274 ir perkeliami į Didžiąją knygą.

10.2 ATSKAITOMYBĖS SUDĖTIS

Biudžetinių įstaigų atskaitomybės sudėtį, formas nustato ir gali keisti Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Biudžetinės įstaigos sudaro tokias finansinės atskaitomybės formas:

1. Forma Nr. 1 (ketvirtinė) – Išlaidų sąmatų vykdymo

20 __ m. ________ 1 d. balansas.

2. Forma Nr. 2 (ketvirtinė, mėnesinė) – Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo 20 __ m. ____________ 1 d. ataskaita.

3. Forma Nr. 3-1 (ketvirtinė) – Valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos, vidaus reikalų, saugumo, kitų viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos institucijų ir įstaigų etatų ir struktūros plano įvykdymo

20 __ m. _______ 1 d. ataskaita.

4. Forma Nr. 3-2 (ketvirtinė) – Ikimokyklinių, visų tipų bendrojo lavinimo, internatinių ir vaikų globos bei kitų švietimo įstaigų etatų ir kontingento plano įvykdymo 20 __ m. ______________ 1 d. ataskaita.

5. Forma Nr. 3-3 (ketvirtinė) – Mokslininkų rengimo valstybinėse mokslo ir studijų institucijose etatų ir kontingento plano įvykdymo

20 __ m. ________________ 1 d. ataskaita.

6. Forma Nr. 3-4 (ketvirtinė) – Profesinių, aukštesniųjų, aukštųjų mokyklų etatų ir kontingento plano įvykdymo 20 _ m. __ 1 d. ataskaita.

7. Forma Nr. 3-5 (ketvirtinė) – Vidaus reikalų sistemos biudžetinių įstaigų, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų kontingento plano įvykdymo

20 __ m. ____________ 1 d. ataskaita.

8. Forma Nr. 3-6 (ketvirtinė) – Sveikatos priežiūros ir socialinės globos ir rūpybos įstaigų etatų, struktūros ir kontingento plano įvykdymo 20 __ m. _____________ 1 d. ataskaita.

9. Forma Nr. 3-7 (ketvirtinė) – Krašto apsaugos įstaigų etatų, struktūros ir kontingento plano įvykdymo 20 __ m. _____________ 1 d. ataskaita.

10. Forma Nr. 3-8 (ketvirtinė) – Vidaus reikalų sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Generalinės prokuratūros, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų, teisėjų ir karių valstybinių pensijų plano įvykdymo

20 __ m. ______________ 1 d. ataskaita.

11. Forma Nr. 3-9 (ketvirtinė) – Valstybinių pensijų, pašalpų bei kitų išmokų plano įvykdymo 20 __ m. _______________ 1 d. ataskaita.

12. Forma Nr. 3-10 (ketvirtinė) – Kitų įstaigų ir priemonių etatų ir struktūros plano įvykdymo 20_ m. 1 d. ataskaita.

13. Forma Nr. 3-11 (savaitinė, ketvirtinė) – Personalinių pensijų ir pašalpų plano įvykdymo 20 __ m. __________________ 1 d. ataskaita.

14. Forma Nr. 4 (ketvirtinė) – Ilgalaikio materialiojo turto nuomos pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo 20 __ m. _______________ 1 d. ataskaita.

15. Forma Nr. 5 (ketvirtinė, mėnesinė) – Iš biudžeto išlaikomų įstaigų bei valstybinių mokslo ir studijų institucijų pajamų įmokų į biudžetą

20 __ m. _________________ 1 d. ataskaita.

16. Forma Nr. 6 (ketvirtinė) – Pažyma apie debitorinį-kreditorinį

20__ m. _________________ 1 d. įsiskolinimą.

17. Forma Nr. 7 (ketvirtinė) – Biudžeto lėšų, skiriamų PHARE projektų bendrajam finansavimui, panaudojimo 20__ m. ____________ 1 d. ataskaita.

Savivaldybių biudžetų įvykdymo atskaitomybės formas:

1. Forma Nr. 1 (sav., ketvirtinė) – Savivaldybės biudžeto įvykdymo

20 __ m. _________________ 1 d. ataskaita.

2. Forma Nr. 2 (sav., ketvirtinė) – Savivaldybės biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo 20 __ m. __________________ 1 d. ataskaita.

3. Forma Nr. 3 (sav., ketvirtinė) – Savivaldybių skolinių įsipareigojimų ir suteiktų garantijų, paskolų 20 __m. ________________1 d. ataskaita.

4. Forma Nr. 4 (sav., ketvirtinė) – Skolintų lėšų panaudojimo

20 __ m. _______________ 1 d. ataskaita.

5. Forma Nr. 5 (sav. (moksleivio krepšelis), ketvirtinė) – Savivaldybės biudžeto išlaidų moksleivio krepšeliui finansuoti įvykdymo

20 __m. _________________1 d. ataskaita.

6. Forma Nr. 6 (sav. (pl.), ketvirtinė) – Savivaldybės biudžeto išlaidų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti

20__ m _________________ 1 d. ataskaita.

7. Forma Nr. 7 (sav. (fakt.), ketvirtinė) – Savivaldybės biudžeto išlaidų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti

20__ m _______________ 1 d. ataskaita.

Biudžetinės įstaigos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia tokias pat apyskaitas kaip ir visos įmonės, įstaigos ir organizacijos. Apyskaitų formas ir sudėtį nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas // Žin., 1995 Nr. 104-2322.

2. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas // Žin., 2002 Nr. 73-3085.

3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas // Žin., 2002, Nr. 45-1708.

4. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas // Žin., 2001, Nr. 99-3515.

5. Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas // Žin., 2002, Nr. 60-2412.

6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas // Žin., 2002, Nr.64-2569.

7. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas // Žin., 2003, Nr. 117-5321.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ // Žin., 1993, Nr. 28-655.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-29 nutarimas Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ // Žin., 2003, Nr. 52-2326.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003- 03-25 nutarimas Nr. 358 „Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos neuniversitetinių studijų, universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivių stipendijų“ // Žin., 2003 Nr. 30-1249.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ // Žin.,

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr.179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės// Žin., 2000 Nr. 15-398.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimas Nr.280 „Dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, lėšų darbo užmokesčiui poreikio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

14. Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2001 03 16 įsakymas Nr.70 „Dėl biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ //Žin., 2001 Nr. 30-978.

15. Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2003 07 03 įsakymas Nr.1k- 184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“.

16. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004–04- 19 įsakymas Nr. 1K-126 „Dėl įstaigų finansinės atskaitomybės ir savivaldybių biudžetų įvykdymo atskaitomybės formų patvirtinimo“.

17. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-01-28 įsakymas Nr. 1K-032 „Dėl biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“.

18. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 1999-12-23 įsakymas Nr. 1270 „Dėl Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 1998-12-17 įsakymo Nr. 1565 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ // Žin., 1999 Nr. 110-3248.

19. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio mėn. 22 d. įsakymas Nr. 103 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos“ // Žin., 1997, Nr. 118-3076.

20. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos 1993 12 17 raštu Nr. 21-7-3294 ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 12 22 raštu Nr. 95n, papildymas Nr.1 // Žin., 1994, Nr. 41-751.

21. VALUŽIS, Kostas. Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo metodika.Vilnius, 2002. D. 1- 230p. ISBN 9986-454-58-1.

PRIEDAI

1 priedas. Pavyzdinis sąskaitų planas

PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS

Sąskaitos pavadinimas Sąskaitos numeris Subsąskaitos pavadinimas Subsąskaitos numeris

1 2 3 4

I skyrius. Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas 01 Pastatai 010

Statiniai 011

Perdavimo įtaisai 012

Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 013

Minkštasis inventorius 014

Transporto priemonės 015

Gamybinis ir ūkinis inventorius 016

Bibliotekos fondas ir muziejinės vertybės 017

Kitas ilgalaikis materialusis turtas 018

Nematerialusis turtas 019

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 02 Materialiojo turto nusidėvėjimas 020

Nematerialiojo turto nusidėvėjimas 021

II skyrius. Atsargos

Gaminiai ir produkcija 03 Gaminiai ir produkcija 030

Montuotini įrengimai ir statybinės medžiagos 04 Montuotini įrengimai 040

Statybinės medžiagos 041

Medžiagos mokslinio tyrimo tikslams 042

Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieaugis 05 Gyvūnai, gyvuliai ir jų prieaugis 050

Medžiagos ir maisto produktai 06 Medžiagos mokslo ir mokymo tikslams 060

Maisto produktai 061

Medikamentai 062

Ūkinės medžiagos ir raštinės reikmenys 063

Kuras, degalai ir tepalai 064

Tara 066

Kitos medžiagos 067

Atsargos kelyje 068

Atsarginės dalys 069

III skyrius. Trumpalaikis turtas

Trumpalaikis turtas 07 Trumpalaikis turtas 070

IV skyrius. Sąnaudos

Gamybinės veiklos sąnaudos 08 Gamybinės veiklos sąnaudos 080

Sąskaitos pavadinimas

Sąskaitos numeris Subsąskaitos pavadinimas Subsąskaitos numeris

1 2 3 4

V skyrius. Pinigai

Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams 09 Biudžeto lėšos, sumokėtos iš iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams 090

Biudžetinių lėšų sąskaitos banke 10 Asignavimų valdytojo įstaigos lėšos 100

Pavaldžių įstaigų lėšos 101

Kitų lėšų sąskaitos banke 11 Pavedimų lėšos 110

Lėšos, gautos už teikiamas paslaugas 111

Kitos lėšos 112

Kasa 12 Biudžetinės lėšos kasoje 120

Kitos lėšos kasoje 122

Kitos piniginės lėšos 13 Akredityvai 130

Mokėjimo kortelės 131

Piniginiai dokumentai 132

VI skyrius. Finansinis turtas

Vertybiniai popieriai 14 Akcijos, obligacijos ir kita 140

VII skyrius. Gautinos ir mokėtinos lėšos

Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais 15 Atsiskaitymai su tiekėjais ir rangovais 150

Atsiskaitymai su kitais subjektais 151

Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis 160

Atsiskaitymai su įvairiais debitoriais ir kreditoriais 17 Atsiskaitymai už trūkumus 170

Atsiskaitymai už socialinio draudimo įmokas 171

Tiksliniai atsiskaitymai 172

Atsiskaitymai su biudžetu 173

Atsiskaitymai už depozitines sumas 174

Atsiskaitymai už pavedimų lėšas 176

Atsiskaitymai su deponentais 177

Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais 178

Atsiskaitymai su darbuotojais ir stipendininkais 18 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo užmokestį 180

Atsiskaitymai su stipendininkais 181

Atsiskaitymai su darbuotojais pagal jų pavedimus 182

Atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus 183

Kiti atsiskaitymai 184

VIII skyrius. Išlaidos

Išlaidos įstaigai išlaikyti 20 Išlaidos iš biudžeto 200

Išlaidos iš kitų šaltinių 201

Kitos išlaidos 21 paskirstytinos išlaidos 210

Paslaugų teikimo išlaidos 211

Kitų lėšų išlaidos 213

Pavedimų lėšų išlaidos 214

IX skyrius. Finansavimas

Finansavimas 23 Finansavimas iš biudžeto 230

Finansavimas iš kitų šaltinių 232

X skyrius. Fondai

Ilgalaikio turto fondas 25 Ilgalaikio turto fondas 250

Trumpalaikio turto fondas 26 Trumpalaikio turto fondas 260

Kiti fondai 27 Kiti fondai 270

XI skyrius. Pardavimai ir paslaugos

Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos 28 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos 280

XII skyrius. Pajamos

Pajamos 40 Pajamos už teikiamas paslaugas 400

Savivaldybės biudžeto pajamos 401

Pelnas ir nuostoliai 41 Pelnas ir nuostoliai 410

XIII skyrius. Paskolos

Paskolos 52 Paskolos iš kitų biudžetų 520

Paskolos iš bankų 521

XIV skyrius. Perduotos ir gautos lėšos

Perduotos ir gautos lėšos 73 Perduotos ir gautos lėšos 730

XV skyrius. Biudžeto įvykdymo rezultatai

Biudžeto įvykdymo rezultatai 90 Biudžeto įvykdymo rezultatai 900

Užbalansinės sąskaitos pavadinimas Nr.

Išsinuomotas ilgalaikis turtas 01

Atsakingam saugojimui priimtos materialinės vertybės 02

Specialios paskirties ir numeruoti apskaitos blankai 03

Nurašytas nemokių debitorių įsiskolinimas 04

Komentuokite!