Tvaraus vartojimos ir gamybos galimybės Lietuvoje

1979 0

 

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTAS

 

TVARAUS VARTOJIMO IR GAMYBOS GALIMYBĖS LIETUVOJE

REFERATAS

 

Lekt. dr. Julijai Naujėkaitei

 

Vilnius, 2015

 

TURINYS

 

ĮVADAS 3

1.KAS YRA TVARUS VARTOJIMAS IR KUO JIS SVARBUS ? 4

1.1.Tvaraus vartojimo visuomenėje skatinimas 5

2.KAS YRA TVARI GAMYBA IR KOKIE YRA JOS PAGRINDINIAI PRINCIPAI. 6

2.1.Ko Lietuva gali pasimokyti iš kitų Europos valstybių 7

3.TVARI ENERGIJOS GAMYBA IR VARTOJIMAS LIETUVOJE 9

IŠVADOS 11

LITERATŪROS SĄRAŠAS 12

 

ĮVADAS

 

Kalbant apie tvarų vartojimą ir gamybą Lietuvoje, galima išskirti keletą problemų, tačiau, mano nuomone, viena iš esminių, kad šiai sričiai dabartiniu metu yra skiriama ne

epakankamai dėmesio. Šio darbo tikslas yra apžvelgti esamą tvaraus vartojimo ir gamybos situaciją Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

išsiaiškinti tvaraus vartojimo ir gamybos svarbą ir, kas yra padaryta šioje srityje Lietuvoje,

pateikti pasiūlymus esamos situacijos gerinimui.

Šiuolaikinėje visuomenėje, kai vartojimas nuolatos auga, labai svarbu ieškoti sprendimų, kaip būtų galima pasiekti kuo geresnių rezultatų su kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tai gali pasirodyti tarsi neįmanoma misija, tačiau būtent šiuo klausimu gali padėti tvarus vartojimas ir gamyba. Kitaip tariant, turime kurti daugiau vertės mažesnėmis sąnaudomis, mažesne kaina ir daryti minimalų poveikį ap

plinkai1.

Nors daugumai gali pasirodyti, kad mes, visuomenė, visiškai negalime prisidėti prie tvaraus vartojimo, tačiau realybė yra visiškai kitokia, nes pasirinkdami ką ir kaip vartoti, galime pasiekti išties neblogų rezultatų šioje srityje.

Pirmą kartą klausimas apie tvarų vartojimą ir gamybą buvo iškeltas 19

992 m. pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire.2 Ši iniciatyva buvo paremta Darbotvarke 21. Lietuvoje tvaraus vartojimo ir gamybos pradžia yra laikomi 1993 m., kai buvo įgyvendintas pirmasis švarios gamybos projektas3. Nepaisant to, kad Lietuva šioje srityje beveik neatsiliko nuo pasaulinių tendencijų, tačiau atlikus mokslinių ataskaitų, bei dokumentų analizę, galiu teigti, jog Lietuva daugiausia pasiekimų turi atsinaujinančios energijos išteklių sektoriuje.

 

KAS YRA TVARUS VARTOJIMAS IR KUO JIS SVARBUS ?

 

Tvarus vartojimas – naudojimasis paslaugomis ir produktais, skirtais patenkinti pagrindinius poreikius ir kuriančiais geresnę gyvenimo kokybę, kartu siekiant sumažinti natūralių išteklių ir toksinių medžiagų naudojimą bei atliekų ir teršalų išmetimą viso produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo metu, nepakenkiant ateities kartų poreikių patenkinimui (1994 m. Oslo simpoziumo apibrėžimas).4

Toks tvaraus vartojimo apibrėžimas parodo labai stiprią sąsają tarp visuomenės ir jos na

audojamų produktų. Tai sakydamas turiu omenyje, kad iš esmės mes visi galime prisidėti prie tvaraus vartojimo vengdami nereikalingų pakuočių, dažniau naudodamiesi viešuoju transportu, dviračiu ar tiesiog eidami pėsčiomis.

Mano nuomone, daugiausiai dėmesio, siekiant prisidėti prie tvaraus vartojimo, reikia skirti renkantis maisto produktus, kadangi kaip rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas5, lietuviai maistui per mėnesį išleidžia išties nemažai (291 eurą). Ir nors tai yra mažiausia suma, lyginant su kitomis Baltijos šalyse, manau to visiškai pakanka, kad mūsų namų ūk

kiuose susidarytų užtektinai pakuočių atliekų. Nes tikrai nedažnai susimąstome, apie ekologiškesnį apsipirkimą, pavyzdžiui, nereikalingų pakuočių vengimą ar besaikį plastikinių maišelių naudojimą. To išvengus, galima gerokai sumažinti atliekų kiekį, patenkantį į sąvartynus.

Dar viena opi problema yra didelis automobilių skaičius gatvėje (didesnė problema didmiesčiuose). Šiais laikais tai yra visiškai suprantamas dalykas. Kiekvienas norime pasiekti reikiamą tašką greičiau ir komfortabiliau, tačiau jeigu nemaža dalis gyventojų pradėtų naudotis viešuoju transportu, būtų mažiau teršiama aplinka ir taip prisidėtume prie tvaraus vartojimo. Aišku, čia iškyla dar viena problema. Nemažai žmonių yra nepatenkinti viešojo transporto technine būkle. Tačiau, mano nuomone, jeigu labai padidėtų naudojimasis miesto viešuoju transportu, savivaldybės į tai atsižvelgtų ir pradėtų atnaujinti autobusų ir/ar troleibusų parkus. Nes čia įžvelgiu ekonominį aspektą: jei daugiau žmonių naudosis viešuoju transportu, tai padidės savivaldybės biudžetas, kurio kažkokią dalį būtų galima panaudoti naujos viešojo transporto priemonėms įsigyti.

Taigi mano pateikti pavyzdžiai puikiai parodo, kad tvarus vartojimas iš tiesų yra labai svarbus, ypač šiais laikais, kai mūsų populiacija didėja, žmonių poreikiai vis auga.

 

Tvaraus vartojimo visuomenėje skatinimas

 

Vienas iš pagrindinių būdų, kuris gali padėti skatinti visuomenės sąmoningumą yra švietimas. Labai svarbu, kad kiekvienas pilietis suvoktų, jog jis gali prisidėti prie tvaraus vartojimo. Švietimu galima rūpintis skirtingais lygmenimis – pradedant mokinių mokymu ir baigiant paskaitomis suaugusiems žmonėms.

Kadangi gyvename to

okioje šalyje, kurioje daugelis žmonių nori gauti kažkokią apčiuopiamą naudą už vieną ar kitą atliekamą darbą, kalbant apie tvarų vartojimą, labai svarbu yra sukurti tinkamą skatinimo sistemą. Kadangi, kaip jau minėjau anksčiau, lietuviai nemažai pinigų ir laiko praleidžia parduotuvėse, būtų galima sukurti tokią sistemą, kad tiems, kurie renkasi ekologišką pakuotę ar atsisako plastikinių maišelių, būtų taikomos specialios nuolaidos. Žinoma, toks modelis gali pasirodyti sunkiai įgyvendinamas, nes didžiosios šalies parduotuvės nenorėtų prarasti savo gaunamo pelno. Tačiau šioje situacijoje gali prisidėti valstybė. Pavyzdžiui, prekybos centrams, prisidedantiems prie tvaraus vartojimo, pritaikyti kokias nors lengvatas mokesčiams ir pan.

Prie tvaraus vartojimo skatinimo jau paminėti prekybos centrai gali prisidėti ir kitokiu būdu, t.y. tinkamai pakeisti kainodarą6. Ne paslaptis, kad parduotuvės puikiai sugeba sukurti daugelio produktų paklausą, taigi tai galėtų padaryti ir su tais produktais, kurie skatintų tvarų vartojimą. Dar vienas iš būdų yra vartotojų švietimas, tiesiog prekybos centruose. Galima sukurti informacinės medžiagos, kuria naudodamiesi pirkėjai suvoktų, kokius gaminius rinktis geriau ir taip prisidėti prie tvaraus vartojimo.

Mano nuomone, šiuo klausimu tai pat gali prisidėti ir gamintojai. Kaip pavyzdį galiu pateikti gamintoją SONY, kuris savo interneto svetainėje7 vartotojams pateikia informaciją, kaip įmonė prisideda prie tvarios gamybos. Gamintojas pateikia tokius tvarios gamybos kriterijus kaip sumažinta pakuotė, sumažinti anglies emisijos ki

iekiai, taip pat akcentuojamas efektyvus produktų pristatymas ir paskirstymas, bei perdirbamų medžiagų naudojimas. Tokiu būdu kiekvienas vartotojas gali lengvai suprasti, kad įsigydamas tvaria gamybos technologija pagamintą produktą, pats prisideda prie tvaraus vartojimo.

Taigi nors iš pirmo žvilgsnio ir gali pasirodyti, kad visuomenė negali prisidėti prie tvaraus vartojimo, mano pateikti pavyzdžiai ir pasiūlymai įrodo, jog viskas šioje srityje įmanoma, pasirinkus tinkamus skatinimo būdus.

KAS YRA TVARI GAMYBA IR KOKIE YRA JOS PAGRINDINIAI PRINCIPAI.

 

„Tvari gamyba yra prekių ir paslaugų sukūrimas, naudojant sistemas ir procesus, kurie yra:

Neteršiantys,

Tausojantys energiją ir natūralius gamtos išteklius,

Ekonomiškai perspektyvus,

Saugūs ir sveiki darbuotojams ir vartotojams,

Socialiai ir kūrybiškai praturtinantys visus dirbančiuosius.“8

Masačusetso universiteto tinklapyje9 yra pateikiami tvarios gamybos principai, kuriuos trumpai pabandysiu aptarti.

Mano nuomone, vienas iš svarbiausių išskiriamų principų yra toks produktų ir pakuočių kūrimas, kad jie būtų saugūs ir ekologiški per visą jų gyvavimo ciklą, nes tai nulemia, kokioje aplinkoje mes gyvensime, visuomenės sveikatą ir kitus svarbius aspektus. Ne ką mažiau svarbu yra ir tinkamai pasirūpinti atliekomis, kad tinkamos būtų perdirbamos, o netinkamomis būtų tinkamai atsikratyta, padarant kuo mažesnį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Visos cheminės medžiagos, fiziniai veiksniai ir sąlygos, kurios kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai yra pašalinami iš gamybos proceso. Taip pat neatsiejama tvarios gamybos dalis yra energijos ir medžiagų t. . .

r kitų autorių nuomonėmis, galima teigti, jog Lietuva šiuo metu vis labiau rūpinasi tvariu vartojimu ir gamyba, siekia kuo geresnių rezultatų šioje sityje, rūpinasi piliečių švietimu ir tvaraus vartojimo skatinimu, tačiau, kad pasiektume stipriausių Europos sąjungos valstybių lygį, reikės dar įdėti nemažai pastangų.

Vienas iš esminių aspektų dabartinės situacijos gerinimui yra aktyvus visuomenės švietimas, bei skatinimas domėtis ir prisidėti prie tvaraus vartojimo. Gamybinės įmonės privalo rūpintis tvaria gamyba, diegdamos tvarios gamybos technologijas ir taip pat prisidėti prie visuomeninio švietimo. Žinoma, prie situacijos gerinimo privalo prisidėti ir valstybinės institucijos tiek savivaldybių, tiek nacionaliniu lygmeniu. Reikia teikti įvairius projektus, stengtis gauti ES paramą, kuri padėtų juos įgyvendinti, kadangi be paramos Lietuva nėra pajėgi aktyviai plėstis tvaraus vartojimo ir gamybos srityje. Taip pat galima ieškoti ir privačių investuotojų, kurie sutiktų investuoti į projektus, tačiau norint to pasiekti pirmiausia reikia sukurti vertę, kad investuojanti įmonė ar asmenys pamatytų apčiuopiamą naudą.

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

Sony Europe Limited, „Kaip gaminamas VAIO“, 2015. Prieiga per internetą: <http://www.sony.lt/hub/ekologija/ekologiski-produktai/vaio/article/gamyba> [žiūrėta: 2015-06-01]

„Overview of Issue and On-line Resources: Sustainable Production and Consumption“ Prieiga per internetą: <http://www.iisd.ca/consume/overview.html> [žiūrėta: 2015-05-27]

„Tausojantis vartojimas, tausojanti gamyba, tausojantis žemės ūkis ir žuvininkystė – tvaraus augimo ištakos“. Prieiga per internetą: <http://www.esparama.lt/2014-2020-laikotarpis/viesosios-diskusijos-lietuvoje/tausojantis-vartojimas> [žiūrėta: 2015-05-31]

Bernardinai.lt, „Lietuvos mokslininkai prieštarauja siekiams statyti naujas hidroelektrines“. Prieiga per internetą: <http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/straipsnis-9294/straipsnis/Lietuvos-mokslininkai-priestarauja-siekiams-statyti-naujas-hidroelektrines> [žiūrėta: 2015-06-01]

Diskusijos medžiaga „Tausojantis vartojimas, tausojanti gamyba, tausojantis žemės ūkis ir žuvininkystė – tvaraus augimo ištakos“ p. 9

Europos komisija, „Efektyvus išteklių naudojimas ES“. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/environment/basics/green-economy/efficiency/index_lt.htm>[žiūrėta: 2015-05-30]

Europos komisija. „Tvari gamyba ir vartojimas“. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/environment/basics/green-economy/sustainable-development/index_lt.htm> [žiūrėta: 2015-05-27]

Lietuvos energetikos institutas, „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“. Prieiga per internetą: <http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/erlic/index_files/Atsinaujinantys_energijos_saltiniai.pdf> [žiūrėta: 2015-06-02]

Masačusetso universitetas, „What Is Sustainable Production?“. Prieiga per internetą: <http://www.sustainableproduction.org/abou.what.php > [žiūrėta: 2015-05-27]

Europos Sąjunga, „Regional pilicy contributing to sustainable growth in Europe“, 2011. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/information/pdf/brochures/rfec/2011_sustainable_growth_en.pdf> [žiūrėta: 2015-06-03]

Sagatauskas, A., „Vėjo energetika Lietuvoje pasiekė plėtros ribas“. Prieiga per internetą:

<http://www.delfi.lt/verslas/energetika/a-sagatauskas-vejo-energetika-lietuvoje-pasieke-pletros-ribas.d?id=65505856> [žiūrėta: 2015-05-28]

Staniškis J. K., Varžinskas V. ir Arbačiauskas V. „Sustainable Consumption and Production in Lithuania“ Institute of Environmental Engineering. Prieiga per internetą:

<http://www.researchgate.net/profile/Jurgis_Staniskis/publication/228400317_Sustainable_Consumption_and_Production_in_Lithuania/links/00463514995187b6b3000000.pdf> [žiūrėta: 2015-05-28]

Tyrimas: lietuviai maistui išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse. Prieiga per internetą: <http://www.alfa.lt/straipsnis/49844910/tyrimas-lietuviai-maistui-isleidzia-maziausiai-baltijos-salyse> [žiūrėta: 2015-06-02]

Trutnevis, V., „Vėjo energetika Lietuvoje“, 2006. Prieiga per internetą: <http://neris.mii.lt/mt/straipsniai/200612/vejas.doc> [žiūrėta: 2015-06-01]

Žinių ekonomikos forumas, Trumpraštis „Kuriantiems ateitį Nr. 1“ „Tvarus vartojimas – Lietuvos piliečių akimis“. Prieiga per internetą:<http://www.zef.lt/wp-content/uploads/Trumprastis_Kuriantiems_ateiti_Nr.1.pdf > [žiūrėta: 2015-05-27]

 

1Europos komisija. „Tvari gamyba ir vartojimas“. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/environment/basics/green-economy/sustainable-development/index_lt.htm> [žiūrėta: 2015-05-27]

2„Overview of Issue and On-line Resources: Sustainable Production and Consumption“ Prieiga per internetą: <http://www.iisd.ca/consume/overview.html> [žiūrėta: 2015-05-27]

3Staniškis J. K., Varžinskas V. ir Arbačiauskas V. „Sustainable Consumption and Production in Lithuania“ Institute of Environmental Engineering. Prieiga per internetą:

<http://www.researchgate.net/profile/Jurgis_Staniskis/publication/228400317_Sustainable_Consumption_and_Production_in_Lithuania/links/00463514995187b6b3000000.pdf> [žiūrėta: 2015-05-28]

 

4Žinių ekonomikos forumas, Trumpraštis „Kuriantiems ateitį Nr. 1“ „Tvarus vartojimas – Lietuvos piliečių akimis“. Prieiga per internetą:<http://www.zef.lt/wp-content/uploads/Trumprastis_Kuriantiems_ateiti_Nr.1.pdf > [žiūrėta: 2015-05-27]

5Tyrimas: lietuviai maistui išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse. Prieiga per internetą: <http://www.alfa.lt/straipsnis/49844910/tyrimas-lietuviai-maistui-isleidzia-maziausiai-baltijos-salyse> [žiūrėta: 2015-06-02]

 

6Europos komisija, „Efektyvus išteklių naudojimas ES“. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/environment/basics/green-economy/efficiency/index_lt.htm>[žiūrėta: 2015-05-30]

7Sony Europe Limited, „Kaip gaminamas VAIO“, 2015. Prieiga per internetą: <http://www.sony.lt/hub/ekologija/ekologiski-produktai/vaio/article/gamyba> [žiūrėta: 2015-06-01]

 

8,9„What Is Sustainable Production?“, Masačusetso universitetas. Prieiga per internetą: <http://www.sustainableproduction.org/abou.what.php > [žiūrėta: 2015-05-27]

 

10„Tausojantis vartojimas, tausojanti gamyba, tausojantis žemės ūkis ir žuvininkystė – tvaraus augimo ištakos“. Prieiga per internetą: <http://www.esparama.lt/2014-2020-laikotarpis/viesosios-diskusijos-lietuvoje/tausojantis-vartojimas> [žiūrėta: 2015-05-31]

11Europos Sąjunga, „Regional pilicy contributing to sustainable growth in Europe“, 2011. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/information/pdf/brochures/rfec/2011_sustainable_growth_en.pdf> [žiūrėta: 2015-06-03]

 

12 Iš diskusijos medžiagos „Tausojantis vartojimas, tausojanti gamyba, tausojantis žemės ūkis ir žuvininkystė – tvaraus augimo ištakos“ p. 9

13Trutnevis, V., „Vėjo energetika Lietuvoje“, 2006. Prieiga per internetą: <http://neris.mii.lt/mt/straipsniai/200612/vejas.doc> [žiūrėta: 2015-06-01]

14Lietuvos energetikos institutas, „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“. Prieiga per internetą: <http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/erlic/index_files/Atsinaujinantys_energijos_saltiniai.pdf> [žiūrėta:2015-06-02]

15Sagatauskas, A., „Vėjo energetika Lietuvoje pasiekė plėtros ribas“. Prieiga per internetą:

<http://www.delfi.lt/verslas/energetika/a-sagatauskas-vejo-energetika-lietuvoje-pasieke-pletros-ribas.d?id=65505856> [žiūrėta: 2015-05-28]

16Ten pat

17Bernardinai.lt, „Lietuvos mokslininkai prieštarauja siekiams statyti naujas hidroelektrines“. Prieiga per internetą:<http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/straipsnis-9294/straipsnis/Lietuvos-mokslininkai-priestarauja-siekiams-statyti-naujas-hidroelektrines> [žiūrėta: 2015-06-01]

 

Join the Conversation