Sapropelis ir jo panaudojimas

46 0

REFERATAS

Ežerų dumblio – sapropelio panaujino galimybės

TURINYS

Įvadas. 4

Sapropelio gavyba. 4

Sapropelio apibudinimas.................5

Sapropelio gavybos darbų organizavimas.........7

Sapropelio cheminė sudėtis.................7

Sapropelio panaudojimo galimybės...........8

Literatūra. 15

Įvadas

Sapropelis – tai biologinių procesų medžiaga, susiformavusi ežerų dugne per tūkstančius metų nuo paskutinio apledėjimo. Jis turi koloidinę drebučių pavidalo struktūrą. Labai sunkiai sausėja.

Sapropelis dar nėra kaip reikiant ištirtas ir jo panaudojimo galimybės dar nepakankamai įvertintos. Sapropelio atsargos Lietuvoje tiksliai neapskaičiuotos. Mokslininkų duomenimis, jos yra labai didelės. Vien uždumblėjusiuose valytinuose ežeruose susikaupę 1,4 mlrd.m3 sapropelio.

Manoma, kad sapropelį galima panaudoti įvairiems tikslams. Pirmiausia juo galima tręšti l

laukus. Tam daugiausia jis ir naudojamas. Tinkamai paruoštas sapropelis – vertinga trąša.

Sapropelį galima naudoti kaip pašarų priedą gyvuliams šerti, nes jame gausu B grupės vitaminų, aminorūgščių ir kitų biologiškai aktyvių elementų.

Sapropelis gali būti žaliava chemijos pramonei, statybinėms medžiagoms gaminti. Iš jo galima išskirti įvairius produktus: degutą, pikį, netgi skystajį kurą. Sapropelis naudojamas kosmetikoje.

Sapropelis gali būti eksportinė žaliava arba eksportinės produkcijos gamybos šaltinis.

Sapropelio gavyba

Sapropelio gavyboje naudojami dveji būdai:

Hidraulinis ir mechaninis būdas. Hidrauliniu būdu sapropelis siurbemas grunto siurbliais, čiulpvamzdžiais, pulpovamzdžiais, judėjimo įranga: g

gervėmis su lynais. Sapropelio kuopimas vyksta tokiu būdu: veikiant grunto siurbliui, sudaromas vakuumas ir čiulvamzdžio mechanizmas siurbia sapropelį kartu su vandeniu( ši masė vadinama pulpa); siurblio darbinis ratas sudaro slėgimą, kurio dėka pulpa pulpovamzdžiais iškeliamas ant kranto. Žemsiurbės darbas yra n
nenutrūkstamas, mechanizmai nesudėtingi, aptarnavimas nesunkus, nereikia daug specialistų. Todėl hidraulinis sapropelio gavybos būdas yra našiausias.

Mechaniniu būdu sapropelis yra kasamas ekskavatoriumi su palengvinto tipo kaušu ir kraunamas į savivartis metalines plačiavikšrias priekabas, kurias trauke traktorius.

Sapropelio apibudinimas

Ežere viršutiniai sapropelio sluoksniai labai vandeningi, praskiesti, dar nepakankamai susiformavę, vadinami pelogenu. Šiuose sluoksniuose, skaidantis mirusiam planktonui, ir vyksta pagrindiniai sapropelio formavimosi mikrobiologiniai procesai.

Sapropelio sluoksnio storis būna įvairus: nuo kelių iki 18 metrų. Kaupimosi greitis labai priklauso nuo vandenyje esančio augalinių ir gyvulinių organizmų kiekio. Vandens telkiniuose, kuriuose gausiai želia augalija, nuosėdos per metus sudaro keletą centimetrų. Šios nuosėdos yra labai purios, tiesiog kabo vandenyje, bet vėliau greitai supuola , irsti.

Sapropelis gali būti įvairių spalvų. Spalva turi didelę reikšme įvertinant sapropelį, nes rodo, kiek jame yra o

organinių medžiagų. Žalsva spalva rodo esant chlorofilą, oranžinė – karotiną, žydra – vivianitą, pilka – kalkių priemaišas, juoda arba greitai tamsėjanti – geležį. Išsiurbtas iš ežero sapropelis greitai oksiduojasi ir netenka natūralios spalvos.

Vienas būdingiausių sapropelio požymių – tai jo koloidinė struktūra. Organinia koloidai gali absorbuoti daug vandens – nuo 70 iki 97 %. Dėl koloidinės struktūros sapropelis pasižymi maža filtracija. Sapropelis turi ir specifinių savybių: Lėtai sausėja, sunkiai išgarindamas vandenį, o išdžiūvęs pasidaro visiškai kietas, netgi sumaltas į miltelius nesugeria v
vandens ( išskyrus karbonatingą atmainą ). Tačiau peršalęs sapropelis tampa purus, gana greitai išdžiusta iki 30 – 35 % drėgnumo.

Sapropelis turtingas įvairiomis mikrofloros, ypač bakterijų. 1g sapropelio randama nuo keleto šimtų iki dešimčių milijonų baltymus skaidančių bakterijų, isisavinančių mineralinį azotą, ir dešimtys milijonų oligonitrofilų. Mažokai arba visai nerandama aktinomicetų, celiuliozę ardančių mikroorganizmų.

Ežerų sapropelis yra daug turtingesnis mikroflora negu sapropelis, esantis po nusausintomis durpėmis. Sapropelyje, patalpintame vėdinamuose sėsdintuvuose, mikroorganizmų padaugėja 10 ir daugiau kartų. Patekęs į dirvožemį, sapropelis suaktyvina mikroorganizmų veiklą, taip pat biocheminius procesus.

Naudingųjų iškasenų gavyba

sausio 1 d.

Naudingoji iškasena 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Nafta, mln. t 0,115 0,161 0,212 0,277 0,232 0,316 0,471 0,434

Gydomosios durpės, mln. m3 0,001 0,001 0,002 0,003 0,003 . 0,001 0,001

Durpės, mln. t 0,249 0,266 0,284 0,196 0,380 0,259 0,259 0,491

Sapropelis, mln. t – – – – – – – –

Klintys, mln. t 1,376 0,963 1,109 1,323 1,060 0,850 0,894 0,986

Dolomitas, mln. m3 0,247 0,245 0,475 0,540 0,735 0,524 0,384 0,632

Opoka, mln. t 0 0 0 – – – – –

Anhidritas, mln. t – – – – – – – –

Kreidos mergelis, mln. t 0,007 0,004 0,004 0,013 0,001 0,001 – –

Molis, mln. m3 0,296 0,193 0,239 0,263 0,247 0,177 0,171 0,202

Smėlis ir žvyras, mln. m3 3,670 2,628 3,520 4,987 4,939 4,494 3,615 4,888

________________________________________

Išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliai

sausio 1d.

Naudingoji iškasena 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Nafta, mln. t 4,9 4,7 4,8 4,7 4,5 4,2 3,7 3,2

Gydomosios durpės, mln. m3 0,6 1,1 1,5 1,5 1,5 . . 1,6

Durpės, mln. t 127,6 127,6 119,2 119,4 117,7 118,4 117,3 117,1

Sapropelis, mln. t 0,3 – 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3

Klintys, mln. t 318,4 317,3 314,1 314,6 314,4 312,4 362,9 361,8

Dolomitas, mln. m3 104,7 104,5 104,0 104,7 112,0 111,5 110,4 110,2

Opoka, mln. t 33,8 33,8 33,8 33,8 33,7 33,7 33,7 33,7

Anhidritas, mln. t 81,6 81,6 81,6 81,6 81,6 81,6 101,5 101,5

Kreidos mergelis, mln. t 4,8 4,8 4,8 4,8 4,8 4,8 4,8 4,8

Molis, mln. m3 91,7 91,5 91,2 91,5 91,3 91,2 93,1 154,7

Smėlis ir žvyras, mln. m3 669,7 668,1 671,9 671,3 668,6 668,4 677,3 680,0

Statistikos Departamentas

Sapropelio gavybos darbų organizavimas

Sapropelio gavybos darbams turi būti paruoštas projektas, suderintas su Aplinkos apsaugos ministerija. Vykdant projektą, būtina griežtai laikytis gamtosauginių reikalavimų: nerengti sėsdintuvų ežero apsauginėje zonoje, paruošti žemsiurbę taip kad net avarijos atveju ežero vanduo nebūtų užterštas naftos produktais ar kitais teršalais, sapropelio nesiurbti neršiant žuvims ( jei ežere pakankamai vandens ir jis g

gyvybingas ).

Sapropelio cheminė sudėtis

Medžialenkės ežero sapropelio elementinė sudėtis (pagal Kanadoje padarytus mėginius)

Elementas Mato vnt. Min. Maks. Vidurkis

Mo ppm 0.8 5.5 2.7

Cu ppm 23.4 80.9 50.9

Pb ppm 7.1 75.6 27.1

Zn ppm 159 453 285

Ag ppm 0.1 0.2 0.1

Ni ppm 19.4 74.5 52.6

Co ppm 9.2 33.3 21.8

Mn ppm 310 1062 615.4

Fe % 1.05 4.15 2.77

As ppm 2.3 12.8 6.8

U ppm 5.6 33.5 15.5

Au ppb 0.6 25.3 3.3

Th ppm 5.1 15.6 10.0

Sr ppm 44 173 104.6

Cd ppm 0.4 2.6 1.3

Sb ppm 0.1 1.8 0.48

Bi ppm 0.1 0.5 0.3

V ppm 24 86 51.2

Ca % 1.88 12.43 4.97

P % 0.108 0.678 0.245

La ppm 22 64 38

Cr ppm 23.4 74.3 50.0

Mg % 0.33 1.96 1.14

Ba ppm 120 387 234

Ti % 0.028 0.059 0.044

B ppm 10 61 38

Al % 1.36 4.79 3.10

Na % 0.012 0.057 0.039

K % 0.22 0.95 0.64

W ppm 0.1 0.2 0.1

Hg ppm 0.01 0.04 0.02

Sc ppm 4 14.1 8.8

Tl ppm 0.1 0.5 0.3

S % 0.27 1.49 0.79

Ga ppm 3 13 8

Se ppm 0.8 3.9 2.0

Sio2 % 43.82 80.01

59.65

Skaičiavimai ir tyrimai atlikti Gamtos Mokslų dakrato G. Juozapavičiaus įmonės „Magma“ užsakymu. Valstybinis registracijos Nr.: 2002/104.

Už pateiktus duomenis šioje lentelėje atsakingas užsakovas UAB“Vincas ir KO“ Direktorius A. Latakas

Sapropelio panaudojimo galimybės

Trąša vaismedžiams, vaiskrūmiams, vynuogėms, daržovėms, žalioms vejoms ir gėlėms

Sapropelis – ekologiška trąša tinkama visiems žemės ūkio auglams tręšti. Rusijos, Ukrainos,Lenkijos,Anglijos, Italijos ir kitų šalių mokslininkų atlikti tręšimo sapropeliu agrocheminiai tyrimai rodo, kad jis labai veiksmingai didina augalų derlių, išauginama kokybiška produkcija.Viename grame sapropelio priskaičiuojama iki 1.5milijardo bakterijų kolonijų, tuo tarpu paprastame komposte jų randama iki 0.4 milijardų, o mėšle tik 150-350 mln.

Sapropelis – nepakeičiamas vystant netradicinius verslus kaime. Tai grybų, sraigių, sliekų auginimas.

Trašų poveikis:

* gaunamas ankstyvesnis derlius, iki 1.5 karto padidina dirvos derlingumą.

* gaunama ekologiškai švari žemės ūkio produkcija.

* vaismedžių ir vynuogų vaisiuose padidėja cukringumas 14%.

* atgaivina skurstančius augalus, daržoves, ypač kambarines gėles.

* stimuliuoja daigų augimą ir padidina augalų derlingumą iki 40 %.

* atgaivina dirvą, panaikina joje kenksmingus junginius ir apsaugo augalus nuo ligų.

* sumažina radioaktyvių medžiagų, sunkiūjų metalų, nitratų patekimą į augalus.

* Trąša lėtai mineralizuojasi, jos poveikis jaučiamas 5 metus.

* sapropelio humusiniai junginiai suteikia dirvai juodžemio savybes.

Naudojimas:

Daigams: nurūkštintos durpės ir sapropelio mišinys 1:1.

Tręšiant : 1.5 litro sapropelio – 1m 2 žemės.

Persodinant: . . .

Literatūra

1. Ežerų sapropelis žemės ūkiui (1998 m.) Leonas Katkevičius, Antanas Ciūnys, Eugenija Bakšienė.

2. www.std.lt/web/main

3. www.sapropelis.lt

4. www.vgtu.lt

Komentuokite!