Rizikos vertinimas

359 0

ŽMOGAUS SAUGOS NAMŲ DARBO UŽDUOTIS

Namų darbas

PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS DARBO VIETOJE (Nurodyti įmonės pavadinimą, pareigas)

(turinys)

Įvadas.

1. Bendra tiriamojo objekto (įmonės) charakteristika:

įmonės gyvavimo laikotarpis, veikla, naudojamos žaliavos, medžiagos, įranga, išleidžiama produkcija;

kas įmonėje rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata – darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, samdoma tarnyba, darbdavys;

ar įkurtas įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas;

ar yra išrinkti darbuotojų atstovai darbuotojų saugai ir sveikatai;

kaip įmonės darbuotojai mokomi saugių darbo metodų: kursuose, stažuotėse, instruktuojami;

kokie instruktavimai pravedami, kur jie įforminami.

Darbo vietos (cecho, patalpos) charakteristika:

ar teisingai išdėstytos darbo vietos, ar pakanka vi

ietos darbo užduotims atlikti;

ar nesikerta keliai žaliavų ir gatavos produkcijos;

su kokiomis medžiagomis dirbate, kokius įrenginius aptarnaujate, ar patogiai jie išdėstyti patalpoje;

ar neužterštas patalpų oras dulkėmis, cheminėmis medžiagomis;

ar tinkama patalpų ventiliacija; nesusidaro skersvėjai;

kokiai darbo sunkumo kategorijai priskiriate atliekamą darbą;

kaip vertinate patalpos šiluminę aplinką (temperatūra, santykinis drėgnis, oro judėjimo greitis);

ar įrenginių keliamas triukšmas neviršija leidžiamų verčių;

ar aprūpinti tinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, ar jų pakanka, ar laiku keičiamos naujomis;

ar naudojamos medžiagos gali sukelti gaisrą, sprogimą;

ar tinkamai prižiūrimi evakuaciniai keliai;

ar pakanka gaisro gesinimo priemonių, nu

urodyti, kokios gaisro gesinimo priemonės yra darbe.

Darbo aplinkos profesinės rizikos veiksniai ir jų šaltiniai (užpildyti 1-5 lenteles):

fiziniai veiksniai;

fizikiniai veiksniai;

cheminiai veiksniai;

biologiniai veiksniai;

ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai.

2. Profesinės rizikos vertinimas:

2.1. Rizikos dydžio balais apskaičiavimas (6-7 lentelė) – tam įvertinkite kylančio pavojaus dydį, traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybę ir

r pasekmes balais.

2.2. Rizikos priimtinumo nustatymas (pasinaudokite 10 lentele);

3. Rizikos sumažinimo iki leistinų dydžių priemonės ir būdai (8-9 lentelė);

4. Rizikos tyrimo išvados.

5. Priedai.

6. Literatūra.

PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMO ETAPAI

Profesinė rizika (rizika) – pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio.

Rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina.

Rizikos identifikavimas – rizikos vertinimo etapas, kai atliekami rizikos tyrimo parengiamieji darbai, kurių metu identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių, ir sudaromi rizikos vertinimo objektų sąrašai.

Rizikos tyrimas – rizikos vertinimo etapas, kai nustatomi rizikos veiksnių faktiniai dydžiai, poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pa

asireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius.

Rizikos nustatymas – rizikos vertinimo etapas, kai analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo.

Pavojus – tai potenciali galimybė padaryti žalą.

Rizikos įvertinimo tikslas yra nustatyti priemones, kurios reikalingos, kad rizika būtų pašalinta arba kitaip kontroliuojama bei sumažintos žalingų poveikių pasekmės. Rizikos vertinimas yra nuodugnus tyrimas to, kas gali pakenkti žmonėms darbo vietoje; tokio vertinimo metu siekiama išsiaiškinti ar pakanka egzistuojančių atsargumo priemonių, ar dar būtina im

mtis papildomų veiksmų, norint užkirsti kelią pavojams. Taip pat rizikos vertinimu siekiama užtikrinti, kad nei vienas žmogus nebus sužeistas arba nesusirgs. Nelaimingų atsitikimų išdavoje gali žūti arba būti sužaloti žmonės bei nukentėti verslas, nes prarandama produkcija, sugadinamos mašinos, padidėja draudimo mokesčiai arba darbdavys baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Darbas be rizikos praktiškai yra neįmanomas, tačiau iš darbdavio yra reikalaujama padaryti viską kas įmanoma, norint sumažinti galimą riziką.

Vertinant riziką, būtina atsižvelgti į specifinius tose įmonėse esančius veiksnius bei laikytis specialių rizikos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų /1, 2,3,4, www.vdi.lt/risk/.

Rizikos vertinimas apima rizikos analizę ir rizikos įvertinimą. Rizikos analizės etapai:

rizikos identifikavimas,

rizikos tyrimas,

rizikos priimtinumo nustatymas,

rizikos apskaičiavimas ir įvertinimas.

Pavojų identifikavimas

Pirmas žingsnis analizuojant riziką yra pavojų, susijusių su įranga, medžiagomis, chemikalais bei darbine veikla, nustatymas. Kai kuriuos pavojus gali padėti nustatyti ataskaitos apie nelaimingus atsitikimus, sveikatos sutrikimus, mašinų naudojimo instrukcijos, cheminių medžiagų saugos duomenų lapai. Kai kurie pavojai yra akivaizdūs, pvz., judančios mašinų dalys, garai, elektros srovė, darbai aukštyje, darbai su sunkiais kroviniais. Taip pat reikėtų įvertinti darbo vietų tvarkingumą ir priežiūrą. Kai kurių pavojų atveju (pvz., triukšmas, virpesiai), kenksmingo poveikio žala pastebima tik po gana ilgo laiko tarpo.

Darbo vietoje ir aplinkoje gali pasireikšti fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių, ergonominių ar psichosocialinių veiksnių sukeliami pavojai. Veiksniai, galintys kelti pavojų profesinei saugai:

fiziniai ve

eiksniai – besisukančios ar judančios mašinų dalys, pjovimo įrankiai, transportavimo įranga, kranai, liftai, transporto ir priėjimo keliai, pastoliai, kopėčios, karštos medžiagos ar paviršiai, slėgiminiai indai, sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingi aparatai, indai ir kt.;

fizikiniai veiksniai – patalpų šiluminė aplinka, apšvietimas, triukšmas, vibracija, jonizuojantis ir kiti spinduliavimai, elektros srovė ir kt.;

cheminiai veiksniai – naudojamos bei procese išskiriamos kenksmingos medžiagos, cheminės medžiagos, sukeliančios sprogimo, gaisro pavojų, dulkės ir kt.;

biologiniai veiksniai – mikroorganizmai, baltyminiai preparatai, amino rūgštys, vitaminai ir kt.;

ergonominiai veiksniai – veiksniai, kurių pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms;

psichosocialiniai veiksniai – veiksniai, kurie dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, įmonės darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą.

Profesinės rizikos veiksnių identifikavimo rezultatai pateikiami 1 – 5 lentelėse.

Renkant duomenis šiai daliai, patariama konsultuotis su darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistais.

Rizikos tyrimas

Rizikos tyrimo etape nustatomi esančių rizikos veiksnių dydžiai, poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą, ir darbuotojų, kurie yra veikiami ar gali būti paveikti rizikos, skaičius.

Cheminių, fizikinių ir biologinių darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus atlieka akredituotos ar atestuotos laboratorijos. Reikėtų pasinaudoti tokių laboratorijų atliktų tyrimų duomenimis.

Fizinius, ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius tiria studentas.

Fiziniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ar patalpos, darbo vietos atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas dėl darbuotojų apsaugos nuo traumų. Fiziniai rizikos ve

eiksniai, galintys sukelti gaisro, sprogimo pavojų ir kiti veiksniai, kurių dydžių negalima išmatuoti, nustatomi įvertinant, ar patalpos, darbo vietos, kur darbuotojai gali būti darbo ar nustatytų pertraukų metu ar naudojamos darbo priemonės atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir ar laikomasi gamintojo nustatytų sąlygų jas naudojant.

Rizikos priimtinumo nustatymas

Nustatant kiekvieno pavojaus keliamos rizikos leistinumą, kiekvienas atskiras pavojus turi būti išnagrinėtas, atsižvelgiant į jau naudojamas saugos priemones, nurodytas normatyviniuose dokumentuose (žr. www.vdi.lt bei Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe taisyklės, Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbo vietose nuostatai, atskirų veiksnių poveikį reglamentuojančios higienos normos, standartai, darbo priemonių naudojimo instrukcijos, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros taisyklės ir pan.). SULYGINKITE KIEKVIENĄ RIZIKOS VEIKSNĮ SU ATITINKAMŲ normatyvinių dokumentų reikalavimais ir nustatykite, ar tinkamai taikomos atitinkamos priemonės jų poveikiui sumažinti.

Nustačius, kad laikomasi atitinkamuose dokumentuose išdėstytų reikalavimų ir adekvačiai taikomos juose nurodytos priemonės, kurių pakanka pavojams išvengti, galima konstatuoti, kad rizika yra nereikšminga. Jeigu išsiaiškinama, jog numatytų priemonių nepakanka arba jos nėra tinkamai taikomos, būtina nustatyti išliekančią riziką ir įvertinti, ar ji yra priimtina.

Įvertinant rizikos priimtinumą, reikia nepamiršti, kad rizika priklauso nuo g. . .

Profesinės rizikos dydį sąlygoja pavojaus ir pačios rizikos (t.y. traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybės) tarpusavio priklausomybė. Pavyzdžiui, nešant sunkų krovinį, kartu yra tikimybė šį krovinį numesti ir susižeisti kojas. Tikimybė, kad krovinys bus numestas, didės didėjant nešimo operacijų skaičiui bei ilgėjant tokio darbo atlikimo trukmei, t.y., atitinkamai didės ir rizika. Lygiai taip pat degus skystis yra potencialiai pavojingas, nes gali sukelti gaisrą, tačiau tinkamai jį saugant, gaisro rizika maža; panaudojant degų skystį arti užsiliepsnojimą galinčių sukelti šaltinių, rizika kilti gaisrui tampa didelė.

Nustatant didelės rizikos sritis, kuriose reikia imtis priemonių užtikrinant saugą ir sveikatą, rizikos dydį galima kiekybiškai apskaičiuoti ir įvertinti. Tai galima atlikti priskiriant pavojui, traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybei ir pasekmėms balus nuo 1 iki 3.

Paprasčiausias būdas apskaičiuoti rizikos dydį balais yra panaudoti toliau pateikiamą formulę:

Rizikos dydis=pavojus х traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybė х pasekmės

Pavojaus dydis gali būti vertinamas tokiais balais:

3 – labai didelis (labai kenksmingos darbo sąlygos arba gali įvykti nelaimingas atsitikimas (sunkus, mirtinas);

2 – didelis (kenksmingos darbo sąlygos arba gali įvykti nelaimingas atsitikimas, kurio metu patiriama sveikatai pavojinga trauma);

1 – nedidelis (normalios darbo sąlygos, gali susirgti profesine liga arba patirti lengvą traumą).

Traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybė gali būti vertinama balais taip:

3 – didelė (traumos ar kitokie sveikatos pakenkimai dažni);

2 – vidutinė (atsitiktinės traumos ar kitokie sveikatos pakenkimai);

1 – maža (traumos ar kitokie sveikatos pakenkimai reti).

Nustatant traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimybę, reikia atsižvelgti tiek į galimybę, kad tai įvyks kiekvieną kartą atliekant užduotį, tiek į užduoties atlikimo dažnumą bei trukmę.

Pasekmės gali būti vertinamos kaip liečiančios:

3 – padalinį (paveikia daugelį asmenų);

2 – grupę (paveikia šalia esančius asmenis);

1 – asmenį.

Dabartiniu metu galiojantys rizikos vertinimo nuostatai netaiko tikimybinio principo rizikos veiksniams. Kol kas nėra vieningų metodikų rizikos vertinimui. Skiriamos tokios rizikos gradacijos:

Priimtina rizika – nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai atitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus arba naudojant asmenines apsaugines priemones sumažinamas rizikos veiksnių poveikio dydis iki teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Nepriimtina rizika – nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai neatitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus ir yra traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimybė.

Sritys (darbai), kuriuose gaunami skaičiavimų rezultatai 4 ir daugiau, laikomos nepriimtinos rizikos sritimis. Prevencinės priemonės saugai ir sveikatai užtikrinti tuo skubesnės, kuo didesnis gautas skaičiavimų rezultatas.

Profesinės rizikos vertinimo eiga ir rezultatai turi būti fiksuojami tam tikros formos dokumentuose – (1 – 10 lentelės).

Join the Conversation