Radioaktyviosios medžiagos tarša ir poveikis sveikatai

263 0

Referatas

Radioaktyviosios medžiagos tarša ir poveikis sveikatai

Turinys

Įvadas .............................. 3

Radioaktyvumas .............................. 4

Branduolinės nelaimės .............................. 5

Įsimintiniausios branduolinės avarijos .......................... 5

Černobylio avarija .............................. 7

Avarija Fukušimoje .............................. 8

Radioaktyvių medžiagų poveikis sveikatai .......................... 9

Spindulinė liga .............................. 10

Išvados .............................. 11

Literatūros sąrašas .............................. 12

Įvadas

Žmonės yra nuolat veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, taip pat, medicinoje naudojami metodai, tačiau didžiausią taršą radioaktyviosiomis medžiagomis sukelia branduolinės nelaimės.

Tarša – medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką ar gaminamas medžiagas, kaip žmonių veiklos rezultatas, savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gy

yvenimo kokybę ar ekosistemas.

Tarša radioaktyviosiomis medžiagomis sukelia sunkius sveikatos sutrikimus, veikia daugelį gyvų organizmų, atominių elektrinių avarijų pasekmės skaičiuojamos dešimtis metų.

 

Radioaktyvumas

Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.

Yra keturios pagrindinės radiacijos rūšys:

1) Alfa dalelės (teigiamai įelektrinti helio atomų branduoliai);

2) Beta dalelės (neigiamai įelektrinti elektronai arba teigiamai įelektrinti pozitronai);

3) Gama spinduliai;

4) Rentgeno spinduliai.

Elektronas gali suirti sudarydamas naują elementą lengvesnį keturiais atominės masės vienetais ir išspinduliuodamas alfa dalelę, kurios atominė masė 4, jos krūvis teigiamas (+

+2) ir kuri susideda iš dviejų protonų ir dviejų neutronų.

Atomas taip pat gali suirti išspinduliuodamas beta dalelę.

Gama spinduliavimas gaunamas, kai atomo branduolys atpalaiduoja perteklinę energiją, paprastai po alfa ar beta spinduliuotės.

Rentgeno spinduliai gaunami, kai iš atomo yra pašalinamas arti branduolio esančio sl

luoksnio elektronas ir persirikiuoja kiti elektronai, išsiskiriant elementui būdingiems Rentgeno spinduliams.

Matavimo vienetai:

Laikas, per kurį suskyla pusė radioaktyvaus izotopo branduolių, vadinamas radioaktyvaus skilimo pusperiodžiu arba puskiekio periodu.

Radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo vienetas yra bekerelis (Bq). 1 Bq =  vienas skilimas per sekundę.

Spinduliavimo dozės vienetu priimtas rentgenas (r).

Jonizuojančiosios spinduliuotės dozė išreiškiama Siverto (Sv, Sievert) vienetais.

Radiacijos dydis matuojamas rentgenais per valandą (r/h).

Branduolinės nelaimės

Branduolinės nelaimės atveju, kai susprogdinamas branduolinis užtaisas ar įvyksta stambaus masto nelaimė atominėje jėgainėje, į aplinką patenka milžiniški kiekiai radioaktyviųjų medžiagų aerozolių, dulkių, dūmų, garų , kurių debesys ilgainiui pasklinda plačioje teritorijoje ir, priklausomai nuo oro masių srautų bei kitų sąlygų atmosferoje, gali apkeliauti visą Žemės rutulį, sukeldami aplinkos radiacinio fono anomalijas, kol galiausiai nusėda užteršdami teritoriją. Branduolinių nelaimių atveju gali būti užterštos ištisos teritorijos, jose esantys žmonės , gyvūnai ir

r augalai.

Branduolinė avarija – grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje atominės elektrinės branduolinio reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimas; kritinės masės susidarymas pakraunant, perkraunant, pervežant ir saugojant branduolinį kurą; šilumos mainų sutrikimai, sukėlę kuro elementų pažeidimą ir (ar) žmonių apšvitą, viršijančią leistinas ribas.

Įsimintiniausios branduolinės avarijos

1944 m. JAV, Ouk Ridžo nacionalinėje branduolinių tyrimų laboratorijoje (Tenesio valstijoje). Nesėkmingai bandant išvalyti vieną iš urano sodrinimo įrenginio mechanizmų, įvyko cheminė reakcija. Rūgštimi buvo nudeginti penki žmonės, iš kurių du dėl patirtų sužalojimų mirė.

1979 m. Nelaimę Pensilvanijos valstijos Trijų Mylių sa

alos atominėje jėgainėje lėmė keletas priežasčių: nepakankamai efektyvios valdymo sistemos, personalo klaidos. Gaisro metu buvo pažeistas antrasis elektrinės reaktorius, išsilydė dalis branduolinio kuro.

1979 m. Tenesio valstijos Ervino mieste įvyko avarija branduolinio kuro gamykloje. Daugiau nei tūkstantis žmonių buvo apšvitinti radioaktyvia spinduliuote, šešis kartus viršijusia leistiną normą.

1949-ųjų Iš Rusijoje esančios atominės elektrinės „Majak“ į Tečos upę buvo išleista daug skystų radioaktyvių medžiagų. Nukentėjo 124 tūkst. Žmonių. 28 tūkst. žmonių patyrė rimtų sveikatos sutrikimų, dalis susirgo spinduline liga.

1957 m. Avarijos metu elektrinėje „Majak“ smarkiai buvo apšvitinti daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Katastrofos padariniai buvo likviduojami dvejus metus. Šiuose darbuose dalyvavo net 30 tūkst. karių.

1967 m. „Majak“ elektrinėje įvyko dar viena avarija, kai, smarkiai nusekus ežerui, į kurį buvo išleidžiamos skystos radioaktyvios atliekos, išdžiūvo ir buvo vėjo išnešiotos radioaktyvios nuosėdos. Buvo užteršta teritorija, kurioje gyveno apie 40 tūkst. žmonių.

Nepaisant daugelio nelaimių, gamykla „Majak“ veikia iki šiol. Šiuo metu čia perdirbamas panaudotas branduolinis kuras ir gaminamas plutonis branduolinių ginklų gamybai.

1970-aisiais. Rusijoje, Laivų statykloje „Krasnoe Sormovo“ greta Nižnij Novgorodo atominio povandeninio laivo statybos metu nugriaudėjo nedidelės galios branduolinis sprogimas. Nukentėjo apie 1 000 žmonių.

1982 m. gaisras kilo Armėnijos branduolinėje elektrinėje netoli Jerevano.

1986-aisiais įvyko kol kas didžiausia pasaulyje branduolinė avarija Černobylio atominėje elektrinėje (Ukrainoje), kurią sukėlė nesėkmingas eksperimentas. Sprogimo reaktoriuje metu net 8 tonos branduolinio kuro buvo išmesta į atmosferą, o iš

š viso ore pasklido 190 tonų radioaktyvių atliekų. Buvo užteršta 60 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija, kurioje gyveno 2,6 mln. žmonių.

1999 m. įvyko pirma didelė branduolinė avarija Japonijoje. Tokaimuros mieste esančioje branduolinio kuro gamykloje dėl personalo klaidos prasidėjo grandininė reakcija, kurios metu buvo apšvitinti 439 žmonės (119 iš jų – smarkiai). Trys žmonės netrukus mirė nuo spindulinės ligos.

2011 m. Fukušimos atominėje jėgainėje pirmas sprogimas nugriaudėjo kovo 12 d. po žemės drebėjimo, antras – kovo 14 d. Dingo elektra, neveikė aušinimo sistema, po apsauginiu gaubtu ėmė kauptis garai. Abu sprogimai buvo kur kas silpnesni, nei Černobylyje. Reaktoriaus radiacinės apsaugos barjero nepažeidė, tačiau pažeidė reaktoriaus sienas. Per avariją žuvo du darbuotojai, 25 sužeisti ir paveikti radiacijos. Tarp gyventojų aukų nėra.

Avarijų antžeminiuose branduoliniuose objektuose būta ir kitose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kanadoje. Dešimtys avarijų įvyko branduoliniuose povandeniniuose laivuose, kelios – sudužus branduolinį ginklą skraidinusiems lėktuvams.

Černobylio avarija

1986 m. balandžio 26 d. įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių – Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje sprogimas.

Černobylio atominė jėgainė buvo pastatyta Pripetės mieste, 16 km į šiaurės vakarus nuo Černobylio miesto. Elektrinėje buvo keturi reaktoriai, kiekvienas gaminantis 1000 megavatų elektros energijos; jie buvo pastatyti 1977–1983 metais.

Černobylio avarija įvyko per netinkamai suplanuotą bandymą 4-ajame bloke. Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą, kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti da

augiau, nei leidžia saugumas. Reaktorius buvo paliktas veikti 7 procentų galingumu. Dėl konstrukcijos ydos, energijos išeiga smarkiai šoktelėjo už nominalo ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama – įvyko keletas sprogimų, didžiulis ugnies kamuolys nukėlė 1000 tonų masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į vidų patekus deguoniui užsidegė grafitas, dėl to į atmosferą buvo išmesta daug radioaktyvių branduolinės reakcijos produktų, kuriuos sparčiai išnešiojo oro masės. Maždaug 1800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė virš 5000 t smėlio ir švino.

Balandžio 27 d. visi 55 tūkstančių Pripetės gyventojų pradėjo evakuotis. Tarybų valdžia siekė nuslėpti informaciją, tačiau balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys ėmė fiksuoti neįtikėtinai aukštą radiacijos lygį ir ėmė aiškintis, kodėl jis toks. Panašūs stebėjimo duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje. Tuomet TSRS vadovybė pripažino, kad įvyko nelaimė Černobylyje ir sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl radioaktyvios emisijos plitimo.

Gegužės 4 dieną karštis ir radiacija, sklindantys iš reaktoriaus, buvo sustabdyti, nors darbuotojai dėl to patyrė didelę žalą sveikatai. Per 10 dienų iš 30 km spinduliu nuo reaktoriaus esančios zonos buvo evakuota 130 tūkst. žmonių. 1986 m. gruodį šis labai radioaktyvus reaktorius buvo uždarytas betono ir plieno sarkofage, k. . .

Spinduline liga gali atsirasti dėl trumpalaikio 0,25 sivertų poveikio. Radiacinės saugos federalinio biuro duomenimis, vidutinis aplinkos užterštumas radioaktyviais spinduliais šiuo metu siekia apie 0,0021 siverto per metus. Trumpalaikis 4 sivertų poveikis laikomas mirtinu.

Žiniasklaidoje pranešama, kad radiacijos lygis Fukušimos atominėje elektrinėje vienu metu buvo pakilęs iki 0,4 siverto per valandą. Septynių minučių tokioje aplinkoje pakaktų, jog organizmas sugertų metinį radiacijos limitą, o valandos dozė būtų mirtina. Laimei, 0,4 siverto radioaktyvumas elektrinėje tvyrojo neilgai – kitu laiku po avarijos buvo fiksuojami kur kas mažesni radiacijos lygiai.

Spindulinės ligos simptomai: jaučiamas bendras silpnumas, skauda galvą, sumažėja matomumas ir klausos organų veikla (pradedama blogai girdėti), dingsta apetitas, kankina nemiga; pykina, pakyla temperatūra, iškrenta plaukai ir t. t. Išsigydžius gali būti nemalonios komplikacijos: imuniteto praradimas, gali išsivystyti mažakraujystė, padidėti kraujospūdis, sumažėja lytinė potencija, galimas iki trečios kartos palikuonių išsigimimas.

Ūmios spindulinės ligos pasekmės gali būti išslinkę plaukai, nesustabdomas kraujavimas, suirę kaulų čiulpai, koma, kraujotakos nepakankamumas ir kiti dramatiški padariniai, neretai pasibaigiantys mirtimi.

Ypač jautrūs spinduliavimui vaikai. Ir mažos dozės stabdo kaulų vystymąsi, sukelia įvairius stuburo iškrypimus. Gydyti vaikus švitinimu taip pat pavojinga. Smegenų švitinimas gali labai pabloginti atmintį, net iki jos visiško praradimo, o maži vaikai dėl to gali tapti silpnapročiai. Labai jautrios vaisiaus smegenys, ypač nuo aštuntos iki penkioliktos nėštumo savaitės. Jeigu tuo metu būsimoji motina gavo apšvitos dozę, tai keletą kartų padidėja tikimybė pagimdyti protiškai atsilikusį vaiką, nes susiardo vaisiaus galvos smegenų žievė.

Išvados

Radioaktyviųjų medžiagų natūraliuose resursuose yra palyginti mažai, labiausiai kenkiančios sveikatai yra tos radioaktyvios medžiagos, kurios labiausiai teršia orą dėl atominių elektrinių avarijų ar kitų branduolinių sprogimų.

Radiacijos poveikio pasekmės žmogaus organizmui yra baisios: ūmi spindulinė liga, vėžiniai susirgimai, galimos žmogaus organizmo mutacijos, nevaisingumas, CNS pažeidimai, imuninės sistemos susirgimai.

Stengiantis to išvengti imamasi daug saugumo priemonių, sudaromi įvairūs atominės energetikos saugos nuostatai, didelis dėmesys tenka radioaktyvių medžiagų aplinkoje dirbantiems asmenims, jų aprangai, apmokymams, sveikatos tyrimams.

Tarša radioaktyviosiomis medžiagomis yra be galo pavojinga žmonijai ir visai pasaulio gyvybei.

Literatūros sąrašas

http://www.civilinesauga.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=29

http://www.esmogas.lt/elktromagnetine-aplinka/jonizuojanti-radiacija

http://www.asu.lt/nm/l-projektas/-Aplinkos_tarsa/7.htm

http://lt.wikipedia.org/wiki/Branduolinis_sprogimas#Radioaktyvus_u.C5.BEter.C5.A1tumas

http://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Cernobylio_avarija

http://lt.wikipedia.org/wiki/Fuku%C5%A1imos_I_atomin%C4%97_elektrin%C4%97

http://www.delfi.lt/news/daily/world/japonijos-ir-cernobylio-ae-branduolines-avarijos-kuri-pavojingesne.d?id=44708045

http://www.ekonomika.lt/naujiena/isimintiniausios-branduolines-avarijos-6265.html#ixzz2AFPqR7rz

http://geriausiapamoka.blogspot.com/2011/11/radiacijos-poveikis-zmogui.html

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-18082/straipsnis/Ir-vis-tik:-kokia-zala-sveikatai-daro-radiacija??l=2&p=1

 

Komentuokite!