Plantacija

768 0

ĮVADAS

Plantacinių miško želdinių veisimas dažniausiai siejamas su priklausomybės nuo kuro importo, klimato šiltėjimo, anglies dvideginio išmetimo, žemės ūkio produkcijos problemomis ir kitais aspektais. Plantaciniai želdiniai gali pakeisti grūdines kultūras, t.y. būtų įveisti ariamos žemės plotuose su perspektyva gauti didesnį pelną. Vieni plantaciniai želdiniai turi daug paskirčių kiti turi tik vieną paskirtį. Tai priklauso nuo krūmo ar medžio tam tikrų rodiklių: medienos tvirtumo, medienos lankstumo, vaisių ar žiedų paklausos, riešutų derliaus, medienos kubatūros, greito augimo, atsparumo ligoms bei šalčiui. Todėl rengiamos pl

lantacijos yra susiejamos su tam tikro rezultato siekimu: trąšų bandymu tam tikros rūšies augimui, trumpos rotacijos dirvos dirbimo poveikis, optimalaus tankumo bandymai ir kita.

Specialistų manymu, dabar Lietuvoje turime tik apie 300 ha energetinių plantacijų. Siekiama, kad iki 2015 metų šalyje būtų įveista 11,5 tūkst. ha energetinių plantacijų ir iš jų pagaminta 45 tūkst. tne biomasės, o iki 2025 – įveista 17,5 tūkst. ha plantacijų ir iš jų pagaminta 70 tūkst. tne biomasės (http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/pop_straipsniai/miskai_malkoms/miskai_malkoms.html [žiūrėta 2015.11.27]).

Nemaža želdinių dalis veisiama šalia kaimiškųjų vietovių. Kad padidėtų darbo vietų skaičius ir būtų ku

uo didesni žemės naudmenų plotai. Dažnai plantacijos rengiamos netoli miškų, dėl švelnesnių žiemų, mažesnio vėjo greičio.

Pavyzdžiui Latvijoje plantacijoms įveisti dažnai naudojama žemės ūkiui nereikalingais žemės plotais. (Bačkaitis, Liakas, Klimas, Jakienė 2013m.). Tokios žemės yra pigesnės, todėl mažėja įveisimo išlaidos, tačiau ne

e visada žemės būna tinkamos.

Plantaciniai želdiniai turėtų būti veisiami pakankamai lėkštose teritorijose, kuriose palankesnės sąlygos mechanizuotai priežiūrai ir derliaus nuėmimui. Individualūs plantacijų plotai turi atitikti dydį, optimalų auginamai produkcijai, taip pat turėti gerą susisiekimą su didžiaisiais miestais.

Plantaciniams želdiniams pasirinkome šilkmedžių ir tuopų plantacijas.

Šilkmedžiai naudojami įvairiai. Nuo senų laikų žinomas kaip vaistinis augalas. Šilkmedis vienas seniausiai sukultūrintų augalų pasaulyje. Šilkmedis ne bereikalo yra taip pavadintas, jo lapais mintantys vikšrai savo kokonus susuka iš šilko siūlo gijos. Šilko siūlai naudojami šilkiniams drabužiams, kurie yra vertiniami pasaulio rinkoje.

Tuopos yra greit auganti ir daug tūrio užauginanti medžių rūšis, kuri gali būti panaudota popieriaus gamyboje, malkoms, granulių ir kitų energetikos produktų gamybai.

Labai trumpos rotacijos (1-4 m.) plantacijų auginimo tyrimai buvo pradėti JAV apie 1960 m. (buvo siekiama su

ukurti smulkios medienos, tinkamos celiuliozės gamybai, plantacijas). Panašūs plantacijų auginimo principai buvo pritaikyti ir kuriant trumpos apyvartos energetinių plantacijų auginimo technologijas. Trumpos apyvartos energetinių plantacijų tyrimai pasaulyje plačiau pradėti tik praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje, kai Europos šalys (Švedija, Anglija, Vokietija, Suomija ir kt.) pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo remti miškų energetikos tyrimus http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/pop_straipsniai/miskai_malkoms/miskai_malkoms.html [žiūrėta 2015.10.28]

Energetinėse plantacijose auginamos medžiai ir krūmai turi atitikti tokius reikalavimus: (1) labai gerai prigyti dauginant vegetatyviniu būdu; (2) produkuoti daug biomasės; (3) ilgai išlaikyti atžėlimo pajėgumą; (4) jauname amžiuje greitai augti; (5

5) būti atsparūs kenkėjams ir ligoms; (6) būti atsparūs nepalankiems abiotiniams veiksniams, visų pirma, šalnoms; (7) pasižymėti gera energetine verte.

Šio kursinio darbo tikslas– įvertini šilkmedžio ir tuopos palantacijų augimo, derėjimo galimybes ir ekonomę naudą Lietuvos sąlygomis.

Šiam tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai:

Bendras supratimas apie planuojamas veisti rūšis

Planuojamų veisti rūšių atsparumas ligoms ir šalčiau, bei derėjimo gausumas

Kokybiškų sodinukų įsigijimas

Tinkamo žemės ploto parinkimas

Tinkamas žemės įdirbimas

Optimalaus atstumo parinkimas

Optimalaus gylio sodinukams augti parinkimas

Tręšimo rėžimo parinkimas

Priežiūros darbai

Laikotarpis per kurį plantacija duos pelną

Tyrimo objektas – tai šilkmedžių ir tuopų plantacijų produktyvumas ir panaudojimas Lietuvos sąlygomis, išlaidų kiekis ir pajamų gavimas per tam tikrą laikotarpį.

ŠILKMEDŽIAI

FIZIOLOGIJA

Gimtose vietose baltasis šilkmedis išgyvena iki 200metų, o nuo Rodžios netoli tyvuliuoja ežeras Gylys, prie kurio aptiktas 140 metų senumo šilkmedis vis dar derėjo nuostabaus skonio vaisiais. Tai įrodo XXa. pradžioje išnykusią plantaciją veikiausiai dėl iššalimo („Sodo spalvos“ 2000m.Nr.8). Vis dėlto šilkmedžiai sukultūrinti labai seniai, bet ne dėl uogų, o dėl lapų. Būtent šio medžio lapais maitinasi šilkaverpių lervos ir, virsdamos lėliukėmis, suka kokoną iš šilko siūlų („Rasos“2015. Nr.431).

Šilkmedžiai – greitai augantys ilgaamžiai medžiai (amžius gali siekti net 300 metų). Tai šviesomėgiai, mėgstantys purias, humusingas žemes augalai. Jiems visiškai netinka užmirkstantys sklypai. Šaltomis žiemomis gali apšalti jaunų medelių šakučių galai. Vainiką galima formuoti įvairiame aukštyje pagal savo pasirinkimą. Šilkmedžiai labai pakantūs ge

enėjimui ir karpymui. Tinkamiausias laikas genėti – žiemos pabaiga ar kovo mėnuo. Auginant kaip vaismedį, galima formuoti neaukštą 3–4 metrų medelį, o turint vietos geriausia leisti augti laisvai ir visai neformuoti, nes ir savaime susiformuoja labai gražus vainikas. („Rasos“2015. Nr.431).

Šilkmedžių lapai yra labai naudingi ne tik šilkaverpiams, bet ir žmogui, nes jų puiki sudėtis, gausu mineralų. Beje, prieš 150metų šilkmedžių plantacijos buvo užveistos ir šilkaverpiai mėginti auginti net dviejose Lietuvos vietose- Prie trakų ir Dzūkijoje („Rasos“2015. Nr.431).

O ir uogų derlius skaičiuojamas kitaip,- matas yra metras medžio šakos per sezoną, kuris duoda, būdamas 5-7metų, iki 350- 400g uogų Lietuvos sąlygomis. Šilkmedžiai labai mėgsta šviesą, tai šviesomėgė rūšis, todėl jei pakankama šviesos ir medis augs gerai ir duos didesnį kiekį derliaus. Medžiai turėtų užaugti 3-4 metrų. Lietuvoje auginami baltieji šilkmedžiai, nes juodiji nėra tokie pakantūs šalnoms ir galėtų užaugti tik nevėjuotoje vietoje ir nedideliu krūmu. Baltieji šilkmedžiai kiek paauga tiek nušąla, bet tik nespėję sumedėti ūgliai, todėl šilkmedžiai turi būti patrumpinti, kad spėtų sumedėti ir liktų beveik nepaliesti šalnų („Rasos“2015. Nr.431).

Šaknų sistema 15 m. amžiaus vegetuojančio juodojo šilkmedžio šaknys turi tankią šaknų sistemą, vieną liemeninę ir gausias šonines šaknis. Šoninės šaknys būna ilgos, susiraizgę ir labai šakotos. Liemeninė šaknis nesiskverbia giliai į žemę, paprastai ne giliau kaip iki 2

m gylio. Šilkmedžių šaknų tiek brazdo, tiek medienos spalva yra geltona ar oranžiškai geltona. (Navasatis, 2004).

Liemuo, laja, žievė. Medžio išvaizdą iš dalies lemia jo liemuo arba kamienas (Navasaitis, 2004).

Paprastai šilkmedžių lajos forma kinta jiems augant. Jaunų baltųjų šilkmedžių lajos forma paprastai būna plati, rutuliška ar netaisyklingai rutuliška, vėliau tampa nesimetriška, skėstašake, šiek tiek svyrančia. Juodųjų šilkmedžių laja pradžioje būna ovali arba rutuliška, vėliau plačiai rutuliška ar skėstašakė. Bet juodųjų šilkmedžių laja paprastai būna siauresnė ir mažiau svyranti nei baltojo (Navasaitis, 2004).

Kaip ir dauguma lapuočių, šilkmedžiai šakojasi simpodiniu būdu, kai stiebo viršūninis pumpuras nunyksta, o iš artimiausio šoninio pumpuro išdygsta naujas ūglis. Šakojimasis gerai išryškėja vėlyvą rudenį, kai nukrenta lapai. Jaunų šilkmedžių šakos šakojasi beveik stačiu kampu. Šakų būna gausu, jos tankios, kelios pagrindinės šakos stambios, o kitos nestoros. Jauni šilkmedžiai auga sparčiai, vėliau augimas sulėtėja (Navasaitis, 2004).

Ūgliai, pumpurai, šakos. Ūglis – per vienerius metus išaugusi šakelė arba stiebas. Pagal paskirtį ūgliai skirstomi į vegetatyvinius arba paprastuosius lapinius, kuriuose išsivysto vegetatyviniai pumpurai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas ir mišriuosius, kuriuose išsivysto žiediniai ir vegetatyviniai pumpurai (Navasaitis, 2004). Baltųjų šilkmedžių ūgliai būna apvalūs, padengti gelsvai pilkais, smulkiais plaukeliais. Ūglių šerdis plati, šviesiai gelsvos spalvos. Tirtų baltųjų šilkmedžių lapiniai ūgliai išaugo nuo 7 iki 1. . .

Mato vnt. Kiekis Vieneto kaina, € Suma,

Sodmenys:
Baltasis šilkmedis ‚Šelli 150‘ vnt. 5000 3,0 15000
Baltoji tuopa vnt. 6000 0,40 2400
Sodmenų transportavimas l 100 1,12 1120
Pasodinimas:
Baltasis šilkmedis vnt. 5000 0,10 500
Baltoji tuopa vnt. 6000 0,10 600
Sodmenų palipldymas vnt 500 3,5 1500
Viso: 19770

(Sodmenys, sodinimo tankumas ir išdėstymas (spec. paskirties plantacijose nemedieninei produkcijai auginti)

2.2.3 Darbo jėgos organizavimas

Kadangi tuopoms papildomų darbuotojų nereiks, bus samdomi darbuotojai 5ha šilkmedžių plantacijai. Pirmuosius 4-6 metus šilkmedžiai nedera arba dera silpnai. Darbuotojai bus samdomi nuo 7 plantacijos augimo metų. Šeštaisiais metais bus pasamdyti 5 papildomi darbuotojai, kurių darbo užmokestis 20 € dienai. Paskui priklausomai nuo uogų derėjimo bus didinamas darbuotojų skaičius iki 10 žmonių esant poreikiui ir daugiau.

2.2.4 Trumpos apyvartos želdinių apsauga 3. lentelė

Medžiaga/darbas Mato vnt. Kiekis Vieneto kaina, € Suma, €
Želdinių apdorojimas repelentais kg. 300 15,90 94,0
Kalkinimas kg. 120 0,18 20
Viso: 114

 

2.3 GALIMŲ PAJAMŲ IR GRYNOJO PELNO PLANAVIMAS PIRMAISIAIS DERLIAUS METAIS

Plantacijos įveisimui išlaidos mažėja: turimas nuosavas sklypas, turima technika ir galimi atlikti darbai. Plantacijos išlaidos lyginant su samdomos technikos yra per pus mažesnės, taip pat nereikės technikos vairuotojo todėl kaina dar mažėja. Šienavimas bei paukščių atsitūpimo vietų darymas bus individuali veikla.

2.3.1 Pajamos iš plantacijoje užaugintos produkcijos

Tuopų plantacija duos pelno tik 15-20 metais, kai vyks kirtimo darbai, o po to tik pliusinės pajamos iš kitų likusių kirtimų iki rotacijos pabaigos.

Baltųjų šilkmedžių plantacija užima 5 h, kadangi šilkmedžius sodinsime eilėse kas 5 metrus, o tarp eilių bus 5 metrai, šilkmedžių reiks 5000vnt. po 6- 7 metų planuojama iš šilkmedžių surinkti 1500kg uogų. Pardavus po 5 € gaudime 7500€.

2.3.2 Pajamos gaunamos vykdant plantacijos šalutinę veiklą

Šilkmedžio plantacija pasibaigus derėjimo periodui iki 20-25metų, bus pjaunami ir parduodami kaip instrumentų mediena. Mediena naudojama muzikos instrumentų gamyboje. Todėl tikimasi papildomo pelno nukirtus šilkmedžius jų rotacijos pabaigoje.

IŠVADOS

Baltojo šilkmedžio (Morus alba)- auginimo sąlygos Lietuvoje yra tinkamos. Pasirinkus tinkamus šilkmedžių sodinukus jie mažai nukenčia nuo šalnų greitai atželia ir gerai dera. Šilkmedžių plantacijas įveisti Lietuvoje kaip trumpos rotacijos apsimoka ir yra pelninga.

Baltoji tuopa (Populus alba)- Lietuvoje augimo sąlygos tinkamos. Greitai auga, nėra itin reikli, didelis prieaugis, nors ir neatspari puviniams. Neturint nuosavo žemės sklypo ir technikos auginti baltąsias tuopas kaip trumpos rotacijos plantaciją neapsimoka.

NAUDOTA LITERATŪRA

http://www.miskobirza.lt/news/2775-plantacin%C4%97-mi%C5%A1kininkyst%C4%97-pasaulyje-ir-jos-perspektyvos-[žiūrėta2015-10-22]

https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltoji_tuopa [žiūrėta2015-10.24]

www.lsta.lt/files/events/9_a_gradeckas.doc [žiūrėta 2015.10.24]

„Energetinių žolinių ir sumedėjusių augalu auginimo technologijos“ J. Bačkaitis, E. Jakienė, V. Liakas E. Klimas

„Šilkvikšrių ir šilkmedžių auginimas“ S. Čerapas

„Sodo spalvos“2012m.

„Sodo kraitė“ 2012m.

„Dendrologija“ M. Navasaitis

Join the Conversation