Gaisrine sauga

2197 0

11. GAISRINĖ SAUGA

Degimas.Savaiminis užsiliepsnojimas.Medžiagų degumas.

Degimu vadiname sudėtingą fizinį-cheminį procesą, kurio metu vyksta greita medžiagų oksidacijos reakcija, išskirdama šviesą ir šilumą. Degimo procese oksidatorius yra deguonis. Tačiau degimas gali vykti chloro, bromo ir kitų oksidatorių terpėje. Degimo procesui reikalinga degi medžiaga, oksidatorius ir uždegimo šaltinis. Nesant vieno iš jų, degimo procesas nevyks. Ore yra apie 21% deguonies. Uždegimo šaltinis – tai bet kuris kūnas, turintis temperatūros ir šilumos atsargą tūriui įkaitinti, kad vyktų degimas

Remiantis akademiko N. Semionovo teorija, oksidacijos proceso metu išsiskiria šiluma ir, es

sant tam tikroms sąlygoms, šiluma išsiskiria vis greičiau. Šisoksidacijos reakcijos proceso greitėjimas ir perėjimas į degimą vadinamas savaiminiu užsiliepsnojimu.

0x08 graphic
0x01 graphic

Grandininės reakcijos schema: a- neišsišakojusi, b- išsišakojusi

Visos statybinės medžiagos ir konstrukcijos, atsižvelgiant į jų degumą, skirstomos į tris grupes:

nedegios medžiagos ir konstrukcijos aukštoje temperatūroje arba ugnyje normaliomis atmosferos ir oro sąlygomis neužsiliepsnoja, nedega, nerusena ir neanglėja. Tai visos gamtinės ir dirbtinės neorganinės medžiagos: akmenys, plytos, metalai;

sunkiai degios medžiagos ir konstrukcijos aukštoje temperatūroje arba ugnyje užsiliepsnoja, rusena arba suanglėja ir dega arba rusena veikiant ugnies šaltiniui, o pa

ašalinus ugnies šaltinį degimas ir rusenimas baigiasi. Šių medžiagų ir konstrukcijų sudėtyje yra nedegių ir degiųjų medžiagų. Tai asfaltbetonis, pjuvenų betonas, antiseptikuose įmirkyta mediena ir kt.;

degiosios medžiagos ir konstrukcijos ugnyje dega ir rusena net ir tada, kai pašalinamas ugnies šalt

tinis. Tai visos organinės medžiagos: mediena, ruberoidas, tolis, drožlių plokštė ir kt. iš jų pagamintos konstrukcijos nepadengtos nedegiomis medžiagomis.

Statybos produktų gaisrinis pavojingumas apibūdinamas degimo temperatūra, masės netektimi, liepsnojimo trukme, išsiskiriančiu šilumos kiekiu, gaisro plitimo ir dūmų susidarymo sparta, liepsnos plitimo greičiu ir pan. Statybos produktai (išskyrus grindųdangas) pagal degumą skirstomi į šias klases: A1, A2; B, C, D, E, F; pagal dūmų susidarymą – į s1, s2, s3 klases; pagal degančių dalelių susidarymą – į d0, d1, d2 klases

Pastatų ir statinių atsparumas ugniai

Statinio konstrukcijos pagal gaisrinį pavojingumą skirstomos į 4 klases: K0, K1, K2 ir K3.

1 lentelėje pateikiama statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių priklausomybė nuo statybos produktų, iš kurių tos konstrukcijos pagamintos, degumo klasių.

Statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasės

Konstruk

cijų gaisrinio pavojingumo klasė

Minimalios statybos produktų degumo klasės

Laikančiųjų konstrukcijų, išsk

kyrus perdangų, denginių

Nelaikančių sienų

Aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangų, denginių

Laiptinių sienų ir priešgaisrinių užtvarų

Laiptinių laiptatakių ir aikštelių

K0

A2-s1, d0

A2-s1, d0

A2-s1, d0

A2-s1, d0

A2-s1, d0

K1

B-s1, d0

C-s2, d1

B-s1, d0

A2-s1, d0

A2-s1, d0

K2

D-s2, d2

D-s2, d2

C-s2, d1

B-s1, d0

B-s1, d0

K3

nenormuojama

B-s1, d0

D-s2, d2

Statinių gaisrinio pavojingumo klasės žymimos: C0, C1, C2 ar C3. Kuriai klasei priskiriamas statinys priklauso nuo statinių konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių.

Statiniai, tarpusavyje susieti gaisro grėsme juose, skirstomi į šias grupes:

P.1 pastatai, skirti žmonėms gyventi (būti) nuolat arba laikinai;

P.2 statiniai, skirti masiniam lankytojų srautui su nustatytu vietų skaičiumi lankytojams;

P.3 pastatai, kuri

iuose lankytojų skaičius didesnis negu aptarnaujančio personalo

P.4 pastatai, kuriuose žmonės būna konkrečiu paros metu;

P.5 kitos paskirties pastatai.

Pastatų ir statinių gaisrinį saugumą lemia jų atsparumas ugniai, kuris priklauso nuo pagrindinių konstrukcinių elementų degumo ir atsparumo ugniai.

Statybinių konstrukcijų atsparumas ugniai yra jų sugebėjimas gaisro metu neprarasti ugnies atitvarinių bei laikomosios galios savybių.

Statybių konstrukcijų atsparumas ugniai apibūdinamas atsparumo ugniai riba. Tai laikas, kuriam praėjus konstrukcija praranda atitvarinę arba laikomąją galią ir matuojamas valandomis nuo gaisro arba konstrukcijos atsparumo ugniai bandymo pradžios iki konstrukcijoje atsiras bent vienas iš požymių:

plyšiai arba skylės, pro kurias gali prasiskverbti degimo produktai arba liepsna;

gaisro veikiamos konstrukcijos kitos pusės temperatūra vidutiniškai pakilo daugiau kaip 140°C, arba daugiau kaip 180°C bet kuriame to paviršiaus taške, lyginant su konstrukcijos temperatūra iki bandymo, arba 220°C nepaisant konstrukcijos temperatūros iki bandymo;

konstrukcija suiro arba deformavosi.

Statiniai, statinių gaisriniai skyriai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų konstrukcijų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius bei gaisrinius skyrius.

Statinių (gaisrinių skyrių) atsparumo ugniai laipsniai

Statinio atsparumo ugniai laipsnis

Gaisro apkrovos kategorija

Leidžiama statinio gaisrinio pavojingumo klasė

Statinio elementų atsparumas ugniai, ne mažesnis kaip (min.)

Laikančiosios konstrukcijos (išskyrus perdan gas, denginius)

Nelaikančiosios sienos

Aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangos

Denginiai

(be pastogių)

Laiptinės

Vidinės sienos

Laiptatakiai ir aikštelės

I

C0

R 120

EI 30

REI 60

RE 30

REI 120

R 60

C0

R 90 <

EI 15

REI 45

RE 15

REI 90

R 60

C1

R 60

EI 15

REI 45

RE 15

REI 60

R 45

II

C2

R 45

EI 15

REI 15

RE 15

REI 30

R 15

III

C3

Nenormuojama

Sandėliavimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatai pagal pavojingumą gaisro bei sprogimo atžvilgiu ir gaisrinį pavojingumą, atsižvelgiant į juose esančių medžiagų kiekį ir pavojingumo gaisro bei sprogimo atžvilgiu savybes, taip pat į gamybos technologinių procesų ypatumus, skirstomi į Asg, Bsg, Cg, Dg, Eg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijas, o išoriniai įrenginiai – į Asgi, Bsgi, Cgi, Dgi, Egi pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijas .

Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

Patalpos kategorija

Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame procese, charakteristikos

Asg

Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 oC, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.

Medžiagos, kurios sprogsta ir dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, kai naudojama jų tiek, kad įvykus sprogimui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.

Bsg

Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 oC, degūs skysčiai, įkaitinti iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro mišiniui, patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.

Cg

Degūs ir sunkiai degū

ūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos medžiagos (taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega, sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa nepriskiriama Asg ir Bsg.

Dg

Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos, kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.

Eg

Nedegios medžiagos ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose).

Pastatų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų

Pastato kategorija

Pastatų kategorijos pagal pavojų kilti sprogimui ir gaisrui nustatymo kriterijai

Asg

Jei pastate esančių Asg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5ဥ pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2.

Leidžiama nepriskirti pastato Asg kategorijai, jeigu Asg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25ဥ pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.

Bsg

Kai pastatas nepriskiriamas Asg, o pastate esančių Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5ဥ pastato patalpų ploto arba užima daugiau nei 200 m2.

Leidžiama nepriskirti pastato Bsg kategorijai, jeigu Asg ir Bsg kategorijos patalpų bendras plotas neviršija 25ဥ pastato ploto (bet ne didesnis kaip 1000 m2) ir šiose patalpose įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema.

Cg

Kai pastatas nepriskiriamas Asg ir Bsg, o pastate esančių Asg, Bsg ir Cg kategorijos patalpų bendras plotas viršija 5ဥ pastato patalpų ploto arba 10ဥ pastato patalpų ploto, jei pastate nėra Asg ir Bsg

. . .

0x08 graphic
0x08 graphic
0x01 graphic

Dujinisgesintuvas užpildomas dažniausiai angles dioksidu, rečiau azotu. Anglies dioksido gesintuvas (OU) – plieninis balionas pripildytas anglies dioksido dujų ne daugiau kaip 85% baliono tūrio. Gesinti galima beveik visas degias medžiagas (išimtį sudaro kalis, natris ir kt. metalai) ir įjungtus elektros įrenginius (naudojančius iki 1000V įtampą). Gesintuvas paleidžiamas nuspaudus spynos paleidiklį.

Gesintuvai ir gaisrinis inventorius parenkamas atsižvelgiant į patalpų plotą, jose vykstančių technologinių procesų pavojingumą gaisro atžvilgiu, taip pat į juose naudojamų ir laikomų medžiagų fizikines bei chemines savybes. Technologiniuose įrenginiuose gesintuvų turi būti tiek, kiek jų numatyta pagal technologinius reikalavimus. Kilus gaisrui, kurį galima priskirti įvairioms klasėms, pirmenybė turi būti teikiama universaliam gesintuvui. Jei patalpoje yra elektros įrenginiai su įtampa, tai ne mažiau kaip 50 % jose esančių gesintuvų turi būti tinkami gesinti elektros įrenginius neišjungus elektros srovės. Įsigyjant gesintuvus, kurie bus laikomi kompiuterinės technikos, telefono stočių, muziejų, archyvų ir kitose panašiose patalpose, būtina atsižvelgti į galimą gesinimo medžiagos poveikį apsaugomiems įrenginiams, gaminiams ir medžiagoms. Normuojamas maksimalus atstumas nuo bet kurios vietos patalpoje iki gesintuvų laikymo vietų. Jis priklauso nuo patalpų kategorijos.

Stacionariosios:

sprinklerinės automatinio gesinimo sistemos,

drenčerinės.

0x08 graphic
0x08 graphic
0x01 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
0x01 graphic

Gaisrinė signalizacija

Elektrinės gaisrinės signalizacijos sistemos:

spindulinė,

žiedinė,

gaisro signalizatoriai:

šiluminiai,

dūmų,

šviesos.

0x08 graphic
0x01 graphic

Gaisrinėsauga yra dviejų rūšių: profesionali ir savanoriška. Profesionali gaisrinė sauga skirstoma į sukarintą ir nesukarintą. Respublikos miestus ir svarbius objektus nuo gaisrų saugo sukarintos gaisrinės saugos dalys, o rajonus – nesukarintos gaisrinės dalys ir komandos.

Gaisrinės priežiūros darbuotojai vadovauja organizaciniam darbui, rengia gaisrinės saugos normas, taisykles, instrukcijas, propagandos priemones, apmoko ugniagesius, tikrina kaip laikomasi gaisrinės saugos normų ir taisyklių, kaip rengiami civilinių ir gamybos objektų projektai, kaip objektai statomi ir atiduodami eksploatuoti, nuolat vertina veikiančių įmonių ir komunalinių objektų gaisrinę būklę.

Įmonėse organizuojamos savanorių ugniagesių draugovės. Šios draugovės nariai įgyvendina gaisrinės saugos reikalavimus ir dalyvauja gesinant gaisrus. Draugovės aprūpintos gaisrų gesinimo technika ir inventoriumi, o jų pirmininkai turi teisę surašyti protokolus apie gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus.

Už gaisrinę saugą įmonėse yra atsakingi jų vadovai. Jie organizuoja bendrą vietinę gaisrinę saugą, numato lėšas ir medžiagas gaisrinėms priemonėms, sudaro savanorių ugniagesių draugoves, kontroliuoja jų veiklą, vykdo gaisrinių normų ir taisyklų reikalavimus. Įmonių vadovams suteikta teisė bausti priešgaisrinių taisyklų pažeidėjus.

Už atskirų padalinių (dirbtuvių, sandėlių) ir objektų gaisrinę saugą atsakingi šių
padalinių ir objektų vadovai (darbų vykdytojai, meistrai, mechanikai), skiriami įmonės vadovo įsakymu.

Įmonėje atsižvelgiant į gamybos specifiką turi būti parengtos atskirų padalinių ir objektųpriešgaisrinės instrukcijos.

Gaisriniai instruktavimai esti dvejopi: įvadinis kai dirbantieji supažindinami su bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis (gaisro gesinimo ir ryšių priemonių naudojimusi), ir darbo vietoje (pirminis periodinis irpapildomas), kai instruktuojama kaip laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių konkrečiame darbo bare.

Dirbančiuosius instruktuoja atsakingi už gaisrinę saugą asmenys, remdamiesi priešgaisrinėmis instrukcijomis, patvirtintomis įmonės vadovo. Instruktavimai registruojami specialiame žurnale, kuriame pasirašo išklausiusieji ir instruktavę asmenys.

Žymėjimai:

++ veiksmingiausias

panaudojimas;

+tinka;

ိ netinka.

0x01 graphic

Cheminis putų gesintuvas

Cheminių putų gesintuvas (OChP) – plieninis indas su šarmine dalimi ir indas su rūgštimi. Šiuos gesintuvus uždrausta naudoti dėl jų agresyvumo.

Miltelių gesintuvas

Dujiniai gesintuvai

Sprinklerinė sistema

Sprinklerinė galvutė

Vidaus reikalų ministerija

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

Direktorius

Gaisrinių tyrimų centras

Direktoriaus pavaduotojas

Direktoriaus pavaduotojas

Ugniagesių rengimo centras

Operatyvaus valdymo centras

Tarnybos organizavimo skyrius

Profesinio rengimo skyrius.

Informatikos ir ryšių su visuomene skyrius

Operacinio vadovavimo dalis

Vyriausioji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija

Prevencijos organizavimo ir kontrolės skyrius

Statybos normavimo skyrius

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos objektų apsaugai

Ignalinos AE

AB Mažeikių nafta

Lietuvoselektrinė

Priešgaisrinėsgelbėjimo tarnybos

Join the Conversation